CÉLINE BAUMANN - AUGALŲ PARLAMENTAS

Kerpių matematika Kerpės pasižymi ir išskirtiniu sugebėjimu puikiai skaičiuoti. Tačiau ju pasaulyje galioja ypatinga matematika. Ten, kur žmonės ir vieversiai mato 1, kerpės regi mažiausiai 3, o kartais net 5 ar 17. Apskritai skaičius 1 kerpių gyvenime toks retas, kad net buvo pašalintas iš visų aritmetikos vadovėlių.

Žmonės gali susibičiuliauti su kerpėmis, jeigu tik išmoksta būti nuolankūs. Labai mandagiai paprašius, Grūdkerpė arba Pilkoji Žiaubėrinė mielai suteikia pagalbą. Iš tolo jausdamos artėjančią smarvę, Šios draugužės žmonėms siunčia laiškus apie oro užterštumą ir prašo pasisaugoti.

Kaip kerpės visus išmokė mylėti Išvydę kerpes turėtume sakyti„Štai koks mielas draugų būrelis". Arba „čia įsikūrė „bičiulių sampyna"". Arba ,visai šalia mūsų apsigyveno„ susijungimas".

Ypatingosios kerpių galios Kerpės turi daugybę ypatingų galių. Pavyzdžiui, jos gali išgyventi be maisto ir drėgmės, nebijo nei karščio, nei šalčio, ir puikiausiai įsikuria po sniegu ar dykumoje, kur šiaip jau miršta visi augalai ir gyvūnai. Be to, kerpės gali ištirpdyti bet kokią uolą. Apsigyvenusios ant akmens, jos pradeda įkyriai šnibždėti: „Ko toks kietas? Ko toks kietas? Ko toks kietas?". Neapsikentusi nuolatinio zirzimo uoliena atlyžta ir suminkštėja. Tuomet aptirpusiame akmenyje atsiranda žemių, sudygsta sėklos, galiausiai ima augti augalai. Gyvybės stebuklas, ne kitaip. Iš kerpių daug kas ėmė mokytis meilės paslapčių. Grybai ir medžiai, paukščiai ir krokodilai, žuvys ir koralai, net karvės ir jų pilvuose gyvenantys mikroorganizmai panūdo susipinti vienas su kitu. Vieniems sekėsi geriau, kiti niekaip negalėjo liautis galvoję tik apie save. Galiausiai tapo aišku kaip dieną - mylėti kaip myli kerpės daugiau nemoka niekas. O žmones šitą keistą meilę net pavadino dūzgiančiu žodžiu „ simbiozė".

Štai kodėl kaskart atsidūrus miške verta paieškoti eilėraščio. Gali būti, kad jis bus įsikūręs ant beržo, uosio arba ąžuolo. Ir visai įmanoma, kad atidžiai įsiklausius ar gerai įsižiūrėjus pavyks išgirsti ką nors tikrai labai svarbaus.

Jeigu kerpės nori išrinkti kitai kerpei vardą, pirmiausia jos galvoja apie šiosios geriausią draugą. Todėl vardo tinkamumas dažnai matuojamas „prisišliejimu". Pavyzdžiui, jeigu kuri nors kerpė pasirodo tinkama draugauti su uosiu, ji pavadinama Uosine Ramalina, o jei - su elniu, ji čia pat tampa Elnine Šiure. Panašiai atsirado ir Skėtrioji Briedragė bei Šiline Puvėsiklė.

Diena iš dienos tęsėsi didysis susipynimas. Grybiena vis labiau įsijaukino į dumblieną, o dumbliena - i grybieną. Įsijaukino taip jaukiai, kad jau nebegalejai atskirti, kur viena prasideda, o kita baigiasi. Taip palengva iš judviejų susidarė viena didelė bendrija,kurią kažkas pavadino meilės gniužulu. Arba kitaip - kerpėmis.

žvelgdami į kerpes, žmonės suprato, kas yra simbiozė – mokėjimas gyventi kartu

AUGALAI IR APLINKA 11. Augalai yra glaudžiai susaistyti su dirvožemiu - jų santykis su aplinka yra visai kitoks nei gyvūnų ir žmonių. Jie gali be jo apsieiti tik labai ribotai. Jie negali pabėgti. 12. Augalai labai lengvai prisitaiko. Jie nuolat keičiasi kartu su aplinka. Augalai gyvena dinamiškame ryšių ir sąveikų tinkle, kuris jiems daro daug didesnę įtaką nei, pavyzdžiui, gyvūnams. 13. Augalams aiškiai būdingas judėjimas pirmyn ir atgal tarp atsivėrimo aplinkai ir užsisklendimo savyje, taip pat ritmiškas pulsavimas metinėse ir kitose laiko fazėse. Augalai išsiskiria unikaliu gebėjimu plisti, įveikdami didelius atstumus ir ilgus laikotarpius. 14. Todėl mūsų pareiga tinkamai rūpintis aplinka - augalai nuo jos visapusiškai pri- klauso ir yra jos sąlygojami. 15. Šiame kontekste reikia atsižvelgti į tai, kad genų ir aplinkos ryšiai nėra viena- krypčiai. Aplinkos veiksnių įtaka genetinei raiškai tokia stipri, kad naujos savybės gali būti stabiliai paveldimos nesikeičiant DNR sekoms. Redukcionistinis, tik į genus orientuotas požiūris kelia daug abejonių. Todėl privalome būti itin atsargūs veisimo srityje.

AUGALŲ TEISĖS Tai, kad suteikiame augalams teises, nereiškia, jog nebeturėtume jų valgyti ar kitaip naudoti - lygiai taip pat, kaip teisių suteikimas gyvūnams nereiškia jų pašalinimo iš maisto grandinės. Svarbiausia tai, kad sąmoningai gerbtume au- galų unikalumą ir pripažintume savo elgesio su jais ribas.

REPRODUKCINĖS TEISĖS Nevaisingumą sukeliantys metodai r strategijos reikalauja moralinio ir etinio pagrindimo. Šiai teisei prieštarauja „terminatorių" technologija ir kiti metodai, kuriais nevaisingumo siekiama vien tam, kad augalai taptų naudotini ekonominiam pelnui maksimizuoti.

TEISĖ Į NEPRIKLAUSOMYBĘ Augalai nėra daiktai. Jie negali būti instrumentalizuojami ir valdomi savo nuožiūra. Privalome gerbti jų unikalumą.

TEISĖ Į EVOLIUCIJĄ Evoliucija, ypač augalų prisitaikymas prie kintančios aplinkos, grindžiama genetine įvairove. Mažėjant genetinei įvairovei, mažėja ir gebėjimas vystytis. Taigi turime saugoti tiek rūšių, tiek genetinę įvairovę.

IV. TEISĖ Į RŪŠIŲ IŠLIKIMĄ Esamos rūšių įvairovės apsaugą taigi ir visų augalų rūšių teisę išlikti užtikrina biologinė įvairovė. AUGALAI IR ŽMONĖS 16. Žmogaus egzistencija tiesiogiai priklauso nuo augalų, tačiau daugelis augalų gali gana sėkmingai egzistuoti ir be žmogaus. 17. Augalų ir žmonių santykis apibrėžtas tiek kultūriškai, tiek istoriškai, todėl, kaip ir visa, kas susiję su kultūra, gali kisti. 18. Augalai - mūsų maisto pagrindas. Taigi, mūsų kultūra negali būti atskirta nuo augalų. Dėl šios priežasties augalai nusipelno mūsų pagarbos. 19. Augalai ya itin svarbūs žmogaus emocinei gerovei. Mums rūpi jų kvapas, grožis, priežiūra ir puoselėjimas. Augalai formuoja mūsų sodus ir kraštovaizdžius. 20. Turime puoselėti naują supratimą apie įvairias priklausomybes ir ryšius, siejan- čius žmones su augalų pasauliu. Kasdieniame gyvenime ir mene šis procesas jau prasidėjęs, tačiau moksliniu lygmeniu dar reikia daug ką nuveikti. 21. Mūsų santykiai su augalais turi reikšmės mūsų gyvenimo būdui. Tai, kaip elgiamės su augalais, atspindi mūsų požiūrį į kitas gyvas būtybes ir į mus pačius. Vertė, kurią suteikiame augalams, glaudžiai susijusi su tuo, kaip suvokiame patys save. 22. Augalus suvokiant kaip mašinas, tai daugiau pasako apie mus, stebėtojus, o ne apie pačių augalų prigimtį. šis mechanistinis požiūris galop apima visas gyvas būtybes - įskaitant žmones. 23. Moralinių išlygų dažniau pritrūksta bendraujant su augalais, o ne su žmonėmis. 24. Moksliškai suprasti augalų prigimtį nėra visapusiškai įmanoma - mums kliudo epistemologinės ribos. Prieš augalus šiuo atveju stovime kaip begalybės tyrinėtojai. 25. Į augalus žvelgdami kaip į individualias būtybes ir leisdami sau įsitraukti į jų gyvenimą, išsiugdysime jautrumą ir gebėjimą giliau suvokti jų egzistenciją. Su augalais ir per augalus patiriame kažką, apimančio visą būties esmę. 26. Mūsų bendravimas su augalais neturėtų būti paremtas vien moksliniais argumen- tais. Mokslas - tik vienas iš kelių į supratimą, nepaisant jo reikšmės šiuolaikinėje visuomenėje. Mokslinis kelias nėra svarbesnis už kitus supratimo kelius.

Ekologija: 1. Globalinis atšilimas. 2. Riboti gamtos ištekliai . 3. Augalų rūšių nykimas. 4. Ar nuolat reikia griauti ir statyti iš naujo?

5. Žmogaus paliktos struktūros gamtoje. Ką daryti? Griauti? Atnaujinti? Atstatyti? 6.Šiuolaikinis griuvėsis nevertinamas: tai nėra paveldas. O kas lemia architektūros vertę? 7. Naujos tipologijos poreikis