Darbo tikslai ir uždaviniai

Istorijos apie dešimt sodų ir juos valdančius žmones, kurie atgaivino miesto apleistas teritorijas, augindami juose vaisius ir daržoves kaip maisto šaltinį. Siekdami šio tikslo, jie sukūrė tokią infrastruktūrą kaip laistymo ir drėkinimo sistemas, auginimo, perdirbimo ir kompostavimo metodus, taip pat statė sandėliavimo struktūras ir gamino savo įrankius. Vertybe tampa pritaikymas, prisitaikymas, antrinis panaudojimas. Svarbus tampa durų motyvas. Durys kaip įėjimas, kaip riba, kaip saugumo simbolis. Tvora , reljefas ir augalai- žymi teritoriją. Miestų pakraščiai pritaikomi ir panaudojami. Kuriamos vandens surinkimo, vandens nutekėjimo sistemos. Įveiklinti tampa nebenaudojami daiktai, statybinės atliekos. Išradingos sistemos sodui, augalų priežiūrai. Žmonės naudoja tai, ką randa, kas nebereikalinga ir tai veikia.

Tamsioji salos pusė. Masės žmonių, trokštančių laisvai kvėpuoti. Liko tiek nedaug iki pažadėtosios žemės…

„Išlipus iš valties mane apėmė baimė. Baimė ir laisvė tą akimirką buvo lygiavertės“ (Stephen Wilkes)

Architektūra, kurioje 50 procentų sudaro žmogaus darbas ir lygiai tiek pat- gamtos. Siurrealistinė vynmedžių, samanų ir lapų skulptūra, susimaišiusi su byrančiu tinku, surūdijusi geležis, augalai vingiuojantys tuščiais koridoriais ir mirusiais kambariais. Bet dažniausiai autorius matė gyvenimą. Visur jaučiamas žmonijos buvimas, kiekviename kambaryje. Yrančios sienos pasakoja apie laiką, apie gyvenimą, laikinumą, amžinumą. Gamta randa praėjimą pro mažiausius plyšius, taip duodama suprasti, jog dabar - tai jos namai. Nuotauka: Stephen Wilkes