M. B ark ausk as , I . Pa ludne v ičiūtė, I. Pe t raške v ičiūtė, L . R a či ck as, S . A. Spurga . SĄJŪDŽIO TAPATYBĖS BEIEŠKANT: SĄJŪDŽIO TIKSLŲ GENEZĖ LAIKRAŠTYJE „ATGIMIMAS“
51
Antroji mūsų tyrimo tezė teigė, kad, didėjant nuorodų į valstybingumo siekį, „Atgimime“ vis daugiau buvo kalbama ir apie etninį – nacionalinį tautiškumo klausimą: valstybingumas buvo siejamas ne su pilietine, bet su tautine bendruomene. Akivaizdu, kad ši su T. Kuzio teorija susijusi tezė nebuvo patvirtinta: remiantis turinio analizės duomenimis, tautiškumo dimensijos svarba, artėjant nepriklausomybei, netapo svarbesnė, ir užėmė palyginus ne tokią svarbią vietą Sąjūdžio programoje. Tai patvirtina ir turinio analizės programos pagalba atlikta klasterinė analizė. Klasterinė analizė leidžia pamatyti, kurios mūsų išskirtos prasminių vienetų kategorijos „Atgimime“ yra minimos kartu ir yra susijusios tarpusavyje. Pasitelkus klasterinę analizę galima sugrupuoti tam tikras kategorijas į atskiras grupes, taip atskleidžiant skirtingų kategorijų panašumus. Visų „Atgimimo“ numerių klasterinė analizė sudarė tuos pačius klasterius. Pavyzdžiui, paskutiniųjų dešimties numerių klasterinė analizė rodo tokius rezultatus: DEMOKRATIJA VALSTYBINGUMAS TAUTIŠKUMAS RINKOS EKONOMIKA AGGLOMERATION ORDER: JACCARD’S COEFFICIENT (OCCURRENCE)
Iš šių rezultatų matome, kad pirmajame klasterių sudarymo etape į vieną klasterį yra sujungiamos „demokratijos“ ir „valstybingumo“ kategorijos. Tai reiškia, kad Sąjūdžiui nepriklausoma Lietuvos valstybė visų pirma turėjo sietis ne su tautiškumu, pabrėžtu nacionalinio identiteto stiprinimu, o su demokratinėmis reformomis. 7.3 Rezultatų patikimumas Atlikta kiekybinė „Atgimimo“ laikraščio turinio analizė jokiu būdu negali būti laikoma visiškai tiksliu paties Sąjūdžio tikslų, tapatybės įvardijimu: 1. Tyrimo rezultatai priklauso nuo to, kokie prasminiai vienetai bus parinkti kiekvienai išskirtai kategorijai, o prasminių vienetų atrankos procesas