Kultūros paveldo festivalis Heritas'20: (Į)krauk paveldą! by HeritasLT

20 20

Spalio 02 Prisiminimu tapęs laikui bėgant išblunka

Kultūros paveldas ateičiai prašo dėmesio šiandien. Vilniaus senamiestis

Turinys

Kultūros paveldas ateičiai prašo dėmesio šiandien.

2020

HERITAS

DALYVIAI

KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS

ALTERNATYVI DISKUSIJŲ ERDVĖ

PRANEŠIMAI

GALIMA IR NEGALIMA

EKSKURSIJOS

PARODOS, INSTALIACIJOS

STRAIPSNIAI

VAIKŲ ERDVĖ

Heritas

Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia

2020

Heritas 3-IASIS KULTŪROS PAVELDO FESTIVALIS ĮKRAUK PAVELDĄ!

Heritas – unikalaus formato renginys Baltijos šalyse, skirtas ne tik siauram kultūros paveldo specialistų ratui, bet atviras kiekvienam, besidominčiam! Festivalio tikslas – po vienu stogu suburti kultūros paveldo srityje dirbančius mokslininkus, specialistus praktikus, valstybės bei privačias organizacijas bei suinteresuotus visuomenės atstovus. Tokiu būdu siekiame paskatinti visuomenės bei profesionalų bendradarbiavimą ir efektyvesnę tarpusavio komunikaciją. Festivalio erdvės suteikia galimybę dalyviams bei lankytojams susipažinti su kultūros paveldo sektoriuje veikiančių asmenų ir organizacijų veikla bei rezultatais, naujausiais tyrimais ir technologijomis, taikomomis paveldo tyrimų, komunikacijos srityse. Festivalio dalyviai interaktyviai ir gyvai pristato savo veiklą visuomenei, veda edukacijas, skatina visuomenės žingeidumą bei sąmoningumą kultūros paveldo išsaugojimo klausimais, teikia konsultacijas kultūros paveldo objektų savininkams ir valdytojams. Heritas – kontaktų užmezgimo erdvė, vieta sužinoti ir išbandyti šį tą naujo bei rasti atsakymus į įvairiausius rūpimus klausimus!

Organizatorių komanda: Donata Armakauskaitė, Indrė Užuotaitė, Marius Skerniškis, Miglė Judytė, Milda Petrokaitė, Vilija Ralytė, Erika Kielė, Agnė Šimkūnaitė, Deimantė Valinčiūtė, Inga Vėželytė.

Organizatorius: VšĮ Heritas LT © Heritas 2020

Heritas

6 Leidinį ir festivalį iš dalies finansuoja:

Patronažas:

Rėmėjas:

Organizaciniai partneriai:

Draugai:

2020

Partneriai:

galima skaitant, kuriant ir svajojant!"

Gedimino pilies bokĹĄtas

Dalyviai

â&#x20AC;&#x17E;Keliauti

Heritas

8 Remėjas:

Patronažas:

BIOMETRIJA

LIETUVOS NACIONALINĖ UNESCO KOMISIJA

Mokslo, pramonės ir medicinos laboratorijų partneris UAB Biometrija daug metų tiekia laboratorinę įrangą, reikmenis ir diagnostines priemones. Kompetencija ir patirtis leidžia bendrovei būti daugiau nei patikimu tiekėju ir techninės priežiūros įmone. www.biometrija.lt biometrija@biometrija.lt

Renkantis tyrimų įrangą, skirkite deramą dėmesį jos paskirčiai – svarbiau, kad ji maksimaliai atitiktų konkretaus darbo poreikius, o ne turėtų daug galimybių, kurių nenaudosite"

Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija – visuomeniniais pagrindais dirbantys 25 švietimo, mokslo ir kultūros specialistai: Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Kultūros ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos atstovai, ministerijoms pavaldžių institucijų darbuotojai, Lietuvoje veikiančių UNESCO katedrų ir centrų, nevyriausybinių organizacijų, veikiačių švietimo, mokslo, kultūros, aplinkos apsaugos, žiniasklaidos, ryšių ir informatikos srityse, nariai. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos tikslas – laiduoti aktyvų Lietuvos Respublikos dalyvavimą UNESCO veikloje, kuriant, vertinant ir įgyvendinant UNESCO tikslus atitinkančias programas. www.unesco.lt FB: Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija lietuva@unesco.lt Šv. Jono g. 11, Vilnius +370 5 210 7340 Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija pristato parodą „Lietuvos paveldo vertybės UNESCO sąrašuose ir registruose”.

2020

UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija pabrėžia, kad paveldo vertybės yra išskirtinai svarbios kaip mūsų ir visos žmonijos tapatumo dalis, kurią turime išsaugoti ir perduoti ateities kartoms. Kviečiame visus saugoti ir perduoti ateinančiai kartai nors vieną šeimos relikviją, išlaikyti nors vieną šeimos tradiciją, neišmesti artimųjų laiškų, užauginti ne vieną medį ir išsaugoti aplinkos genius loci (lot. vietos dvasia), kuri liudytų mums ir pasauliui kartų gyvenimą, darbus ir patirtį“

Draugai:

Keliaukite ir tyrinėkite su vaikais ne tik tolimus kraštus, bet ir savo artimiausią aplinką – pamatysite, kiek netikėtų atradimų ir patirčių laukia čia pat, už kampo.“

GATVĖS GYVOS VAIKAMS

www.northpoint.lt tomas@siaurinis.lt

„Gatvės gyvos vaikams“ rengia dienos stovyklas ir ekskursijas, kuriose įvairios kultūros, paveldo, pasaulio pažinimo sritys vaikams atskleidžiamos per gyvas, įtraukiančias patirtis. www.gatvesgyvos.lt/vaikams FB, IG: Gatvės gyvos vaikams info@gatvesgyvos.lt +370 646 18315 „Gatvės gyvos vaikams“ pristato orientacinį žaidimą Vilniaus tautų žemėlapis.

skenavimą. Nuolatos atsinaujiname, ieškome kokybiškesnių ir greitesnių užduočių atlikimo būdų. Didžiuojamės kolektyvu – mūsų darbuotojų patirtis, atsidavimas darbui ir žinių troškimas suteikia mums galimybę siūlyti Jums aukščiausio lygio paslaugas. Mums patinka tai, ką darome.

Šiaurinis taškas pristato kūrybines dirbtuves „3D lazerinio skenavimo pritaikymas architektūriniams apmatavimams“.

ŠIAURINIS TAŠKAS UAB „Šiaurinis taškas“ nuo 2013 m. atlieka geodezijos ir kadastrinius darbus. 2019 m. bendrovė pradėjo teikti vieną moderniausių ir tiksliausių geodezinių paslaugų – 3D lazerinį

Į 3D lazerinio skenavimo rinką ateiname norėdami suteikti architektui laisvę kurti, projektuotojui – projektuoti. Leiskite mums pasirūpinti situacijos matavimais, gautų duomenų analize ir apdorojimu.“

Heritas

10 Organizaciniai partneriai:

KULTŪROS PAVELDO CENTRAS Kultūros paveldo centras renka materialiąją kultūros paveldo išraišką apibūdinančią, fiksuojančią dabartį ir praeitį informaciją, ją kaupia, tikslina ir sistemina; atlieka istorinius ir fizinius tyrimus (išskyrus žvalgomuosius ir detaliuosius archeologinius tyrimus), susijusius su kultūros paveldu, bei kaupia, tvarko ir rengia su tuo susijusius dokumentus ir informaciją; vykdo specialiosios paveldosaugos bibliotekos veiklą. www.kpc.lt bendras@kpc.lt Ašmenos g. 10, Vilnius

Išlavinta specialisto akis padeda atskleisti net ir paslėptą objekto vertę – į Kultūros vertybių registrą įrašytų objektų vertingųjų savybių ieškokite Kultūros vertybių registre https://kvr. kpd.lt“

Partneriai:

VILNIAUS UNIVERSITETO ISTORIJOS FAKULTETAS

VALSTYBINĖ KULTŪROS PAVELDO KOMISIJA

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas dirba keliose su kultūros paveldu susijusiose srityse. Tyrimai. Tyrimų sritys: kultūros paveldo objektų ir vietų antropologiniai, archeologiniai, istoriniai, vizualiniai, paveldosauginiai, sociologiniai tyrimai; paveldo teorija; paveldas ir atmintis; paveldosaugos istorija; galimybių studijos ir paveldo atgaivinimo koncepcijos. Tyrimai pristatomi mokslo publikacijose, tyrimų ataskaitose, mokslo populiarinimo literatūroje. Sklaida. Įgyvendinami bendri projektai su valstybinėmis, paveldosaugos, atminties (muziejais, archyvais) ir kitomis institucijomis, vietos bendruomenėmis, skirti paveldo aktualizavimui, atgaivinimui ir sklaidai. Studijos. Nuo 2003 m. fakultete sėkmingai vykdoma Paveldosaugos magistro studijų programa, orientuota į kultūros paveldo administravimo ir perteikimo (interpretavimo) specialistų, paveldo tyrėjų rengimą.

Valstybinė kultūros paveldo komisija yra Seimo, Prezidento ir Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Mūsų siekis – integraliai ir inovatyviai žvelgti į kultūros paveldą bei skatinti visuomenės įsitraukimą į kultūros paveldo apsaugą.

www.if.vu.lt if@if.vu.lt Universiteto g. 7, Vilnius

KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTAS

Lietuvos paveldosaugos sveikata būtų geresnė, jei pasitelktume strateginį ir perspektyvinį mąstymą, kompleksinį ir integralų požiūrį, bendruomeniškumą ir visada bei gausiai remtumėmės tyrimais."

2020

www.vkpk.lt komisija@vkpk.lt (8-5) 2663277

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos – Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo ir kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos institucija, kuri prižiūri ir tvarko kultūros vertybes, veda kultūros paveldo apskaitą, pristato kultūros paveldą visuomenei.

11 www.kpd.lt FB: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos centras@kpd.lt Šnipiškių g. 3, Vilnius 8 5 273 42 56

Vadovaukimės liaudies išmintimi: devynis kartus pamatuok, o dešimtą kirpk"

VILNIAUS SENAMIESČIO ATNAUJINIMO AGENTŪRA Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra įgyvendina paveldosauginį visuomenės švietimą, vykdo pasaulio kultūros paveldo objekto Vilniaus senamiesčio kaitos stebėseną, informuoja, konsultuoja ir finansiškai skatina gyventojus tvarkant paveldo vertybes. www.vsaa.lt info@vsaa.lt Stiklių g. 4, Vilnius Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra pristato kultūrinį orientacinį žaidimą „Radvilų pėdsakais".

LIETUVOS ARCHEOLOGIJOS DRAUGIJA Lietuvos archeologijos draugija vienija ir koordinuoja Lietuvos archeologų ir visuomenės atstovų pastangas saugoti ir tirti Lietuvos archeologijos paveldą bei skleisti žinią apie jį. Archeologija įtraukia tyrėjus, romantikus, smalsuolius ir visus kitus paveldo gerbėjus! Parodos metu Lietuvos archeologijos draugija kviečia paprastai ir įvairiapusiškai pažinti šį mokslą. Jūsų laukia archeologinių tyrimų metodų ir radinių pažinimo erdvė, bioarcheologijos laboratorija, edukaciniai užsiėmimai ir tiesiog galimybė užklydus pabendrauti su archeologais bei jiems užduoti visus rūpimus klausimus! www.lad.lt archeologijosdraugija@gmail.com Lietuvos archeologijos draugija pristato šias dirbtuves: 1. 3 x TYRIMAI. Archeologija žemėje, vandenyje ir ore! 2. 3 x RADINIAI. Radiniai, radiniai ir radiniai! 3. 3 x LABORATORIJOS Archeobotanika, zooarcheologija ir dendrologija.

Jei radai ir nežinai, kas tai – klausk specialistų, nes tai gali būti mūsų visų istorijos dalis“

Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra padės Jums pažinti ir suprasti Vilniaus istorinio centro – UNESCO pasaulio kultūros paveldo vietovės vertybes bei deramai atnaujinti istorinius pastatus“

Heritas

12 Kiti dalyviai:

ČIOBIŠKIO DVARAS Čiobiškio dvaras – vienas įspūdingiausių klasicizmo architektūros stiliaus dvarų, kurio išskirtinumą lemia vieta, kurioje jis stovi, istorija, trapumas ir didelės ambicijos. Bene 500 metų gyvuojantis dvaras šiandien bunda ir pirmąjį sezoną atveria duris lankytojams. Mūsų pagrindinis tikslas – puoselėti išlikusį kultūros paveldą ir kurti tvarią gyvenimo būdo erdvę, siūlančią daugybę kultūrinių bei edukacinių veiklų. www.ciobiskiodvaras.lt info@ciobiskiodvaras.lt +37065992474

200 hektarų, čia lankytojus traukia fortai, baterijos, redutai, slėptuvės, požemiai ir kiti įtvirtinimai. Tai unikalus, įtvirtintas kraštovaizdis – bendruomenės paveldas, fortas – kultūros ir kūrybos tvirtovė. Nuo istorinės atminties iki šiuolaikinio meno. Nuo forto iki miesto daržo ir bendruomenės parko. Kūrybiškas ir progresyvus žvilgsnis į gynybinio paveldo vystymą yra mūsų esminis požiūris ir vertybė. http://www.kaunotvirtove.lt/ tvirtovesparkas@gmail.com Kauno tvirtovės parkas pristato dirbtuves vaikams „Kauno žvėris ar šikšnosparniai fortuose?”.

Tvirtovė šiandien – taiki ir atvira: draugiška bendruomenei ir kūrybai. Kultūros paveldas – kaip susitikimo vieta"

„Išsaugojame įveiklindami“ unikalų Kauno miesto tvirtovės palikimą, menantį Pirmąjį pasaulinį karą. Kauno tvirtovės parkas užima daugiau kaip

2020

www.fixusmobilis.lt info@fixusmobilis.lt

KOMPOZITAI Internetinė prekyba kompozitinėmis medžiagomis, kurios gali būti naudojamos architektūroje, mene, skulptūroje, restauracijoje, scenografijoje, interjere ir eksterjere, dizaine ir begalėje kitų sričių, kur tik vaizduotė gali riboti šių medžiagų panaudojimą. www.kompozitai.lt pardavimai@kompozitai.lt +37069973403

KAUNO TVIRTOVĖS PARKAS

FIXUS Mobilis yra naujai kuriama kultūros paveldo objektų prevencinės stebėsenos ir priežiūros sistema, stiprinanti objektų valdytojų sąmoningumą ir prevencinės priežiūros įgūdžius. FIXUS Mobilis projekto metu bus suformuotos trys mobilios komandos, kurios prižiūrės, stebės, tirs, teiks ataskaitas apie atrinktų paveldo statinių būklę, konsultuos objektų savininkus, valdytojus, atliks nedidelius priežiūros, avarijos grėsmės šalinimo darbus kultūros paveldo objektuose.

Prevencinė priežiūra yra gyvybiškai svarbi siekiant kultūros paveldo objektą išsaugoti ateities kartoms. Užtaisę mažą plyšelį dabar, išvengsite rimtų pažeidimų ir didelių išlaidų rytoj. Neauginkite medžių ant stogo!“

Norite sužinoti dvaro saugomą istoriją? Daugiau išgirsti apie dvaro kultūros paveldą? Atstatymą ir įveiklinimą? O gal jums įdomu, ką šiandien dvaras gali pasiūlyti būtent jums? Dalyvaukite dvaro stendo siūlomoje veikloje ir kurkite įsimintinas akimirkas“

FIXUS MOBILIS

Išlaisvink vaizduotę, pasitelk mūsų siūlomas medžiagas ir sukurk kažką įstabaus“

ARTŪRAS ŠULIOKAS Artūras Šuliokas – krosnių, židinių ir kaminų meistras, stato naujas bei restauruoja senas krosnis ir židinius. +37068554937 Artūras Šuliokas pristato dirbtuves „Krosnys ir židiniai". Restauravimas, rekonstrukcija, smulkus remontas, saugi eksploatacija.

Jeigu krosnis šilta, tai namuose gyva ir jauku“

Šiandien čia galite ne tik mėgautis poilsiu nuostabiame viešbutyje, bet ir skanauti Vasaknų dvaro bravore gaminamo bene geriausio alaus Lietuvoje“

PALIESIAUS DVARAS

MARIJA LIUGIENĖ

Paliesiaus dvaras, įsikūręs miško ir pievų prieglobstyje, mena dar XVII amžių, kai čia laiką leisdavo grafas Tyzenhauzas. Šiandien dvaro istorija tęsiasi – čia Jūsų laukia pasaulinio garso koncertai, jaukios pažintys, lėtos akimirkos ir nauji įkvėpimai.

Marija Liugienė – tautodailininkė, Vilniaus etninės kultūros centro kultūrinių veiklų koordinatorė. Centras organizuoja apžiūras, konferencijas ir seminarus aktualiais etninės kultūros klausimais, rengia kalendorines ir kitas Vilniaus miesto šventes, tarptautinius festivalius.

FB: Paliesiaus dvaras info@paliesiausdvaras.lt Dvaro g. 7, Paliesiaus kaimas Mielagėnų seniūnija, Ignalinos rajonas +370 626 82 760

www.etno.lt info@etno.lt Pamėnkalnio g. 34, Vilnius

VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS PAMINKLOTVARKOS KATEDRA VDA Paminklotvarkos katedroje rengiami profesionalūs restauratoriai, gebantys nustatyti tinkamas restauravimo technikas atsižvelgiant į etikos ir estetikos nuostatas, atlikti skirtingų tipų kūrinių restauravimo darbus.

VASAKNŲ DVARAS Vasaknų dvaras – autentiška istorinė aplinka, kuria kadaise mėgavosi garbingos Radvilų, Pliaterių ir Tiškevičių giminės. Dvaro pastatai rekonstruoti senąsias akmenų ir plytų sienas sujungus su masyviomis ąžuolinėmis konstrukcijomis, stiklu, granitu. Kyla įspūdis, kad praeitis susiliejo su dabartimi. Dvaro teritorijoje atkurtas dar XVIII a. veikęs bravoras, įrengta pirtis, sutvarkytas parkas su tvenkiniais, išsaugoti arklidžių ir dvaro rūmų fragmentai. www.vasaknudvaras.lt info@vasaknudvaras.lt

www.vda.lt paminklotvarka@vda.lt

Restauratoriumi užaugama – rinkis profesionalias ir kūrybiškas studijas!“

Marija Liugienė pristato dirbtuves „Mano pirmasis sodas“.

Jei sodai kabėtų kiekvienuose namuose, mokyklose, ligoninėse ir įstaigose, gal tuomet pusiausvyros ir harmonijos žmonių gyvenime atsirastų daugiau“

SAKALŲ SVETAINĖ Saulius Sakalas yra laisvai samdomas dailidė restauratorius, padėsiantis pažinti medinį paveldą. ssakalas@gmail.com +370 68746614 Saulius Sakalas pristato Medinio pastato Polocko g. 52 durų, langų, dekoro elementų restauravimo dirbtuves.

Medinio paveldo vertė – išsaugoti verta, naudoti gera!“

Heritas

14 www.zaislumuziejus.lt Šiltadaržio g. 2, Vilnius Žaislų muziejus pristato dirbtuves vaikams „Buvo, buvo, kaip nebuvo“.

Gerų idėjų sklidini tie, kurie geba ir nebijo žaisti“

VILNIAUS KNYGRIŠIŲ GILDIJA Vilniaus knygrišių gildija įsikūrė 2003 m. gegužės 22 d. Vilniaus knygrišių gildijos tikslas yra propaguoti knygrišystės amatą, meną ir istoriją, skatinti tyrimus ir edukaciją, atstovauti knygrišių profesinius interesus, rengti parodas, keistis informacija, išsaugoti senąsias tradicines amato technologijas. Vilniaus universiteto bibliotekoje Retų spaudinių skyriuje saugomas Vilniaus knygrišių gildijos fondas – gildijiečių įrištų knygų kolekcija. Vilniaus knygrišių gildija. Gyva tradicija. Išskirtinės knygos. info@knygrisiai.lt +370 5 268 7139 Vilniaus knygrišių gildija pristato dirbtuves „Introligatores Vilnenses: knygrišių cechas viduramžiais“.

ATVIROSIOS FOTOGRAFIJOS DIRBTUVĖS Atvirosios fotografijos dirbtuvės tyrinėja senuosius fotografinius procesus bei atspaudus, puoselėja bei pristato visuomenei fotografijos amatą. www.afd.lt info@afd.lt Atvirosios fotografijos dirbtuvės pristato „Senosios fotografijos dirbtuves“ ir dirbtuves „Nuspalvintas Vilniaus atvirukas“.

Turėkite bent vieną „sidabrinę“ šeimos nuotrauką – ji išliks po magnetinių audrų“

Kad ir kaip būtų keista, restauratoriai ir tyrinėtojai yra pastebėję, jog daugiausia vertingų knygų įrišų yra prarasta ne dėl karų, gaisrų, potvynių ar kitokių stichinių nelaimių, o dėl sąmoningo jų perrišimo. Matydami, kiek nedaug tėra išlikusių senųjų įrišų, mes kiekvienąkart patariame gerbti autentišką knygos struktūrą ir visuomet konsultuotis su šios srities specialistais. Perrišimas ar kitoks radikalus įrišo atnaujinimas, net ir išsaugant autentiškas dalis, yra laikytinas tik kraštutine priemone. Iki jos imantis, knygos visumą galima išsaugoti ją tausojant, tinkamai naudojant“

2020

VŠĮ „INOVATORIŲ SLĖNIS“ „Inovatorių slėnis“ – tai kūrybos ir darbo erdvė Antalieptės kaime, Zarasų rajone. Įsikūrę vietoje, turinčioje turtingą istorinį palikimą, mes norime, kad „Inovatorių slėnis“ savo idėjomis bei darbais kurtų istoriją ir toliau. Buvęs Antalieptės basųjų karmelitų vienuolynas – kultūros paveldo objektas, kurį mes pavertėme bendradarbystės ir kūrybinių veiklų erdve. Antalieptė tampa tarptautiniu Lietuvos kaimeliu, o čia apsilanko ir kuria vis daugiau bendraminčių! www.inovatoriuslenis.lt Inovatorių slėnio koordinatorius: vytautas.eidejus@zmogui.lt +3706 0483 856 IG: ino_slenis

ŽAISLŲ MUZIEJUS Žaislų muziejus – žaislų, žaidimų ir vaikystės istorijai skirtas muziejus, pristatantis seniausiųjų Lietuvos žaislų paveldą ir žaislų istoriją, kviečiantis lankytojus aktyviai dalyvauti tyrinėjant ekspozicijas, žaisti ir patiems įsitikinti, kas keičiasi, o kas lieka pastovu mūsų pasaulyje.

Atvykite pas mus, kai šaus tokia mintis į galvą, o nuo čia prasidės kelionė“

MEDINĖS MIESTO ARCHITEKTŪROS MUZIEJUS Neseniai Vilniuje įsteigtas Medinės miesto architektūros muziejus tiria istorinį medinės Vilniaus architektūros kontekstą, supažindina su iki šių dienų išlikusiu medinės architektūros paveldu mieste ir skirdamas didelį dėmesį ekologijai bei tvarumui pristato šiuolaikinės medinės miesto architektūros ateitį. http://polocko52.lt/ indre@vilniausmuziejai.lt Medinės miesto architektūros muziejus pristato dirbtuves vaikams „Jeigu gyvenčiau mediniame name“ ir ekskursiją „Užupis: kita pusė“.

AUKSO ŽUVYS Nepriklausoma maža leidykla, leidžianti aktualias istorines knygas vaikams ir suaugusiesiems. www.auksozuvys.lt info@auksozuvys.lt Aukso žuvys pristato Komiksų dirbtuves su knygos „Atgal į Vilnių!“ autoriais.

Keliauti galima skaitant, kuriant ir svajojant!“

Tvariam ir ekologiškam gyvenimui rinkitės medinį namą!“

AGOTA BĖKŠTĖ

ANTIKVARO DVARAS Antikvaro dvaras užsiima įvairių baldų ir namų apyvokos daiktų restauracija ir atnaujinimu. www.antikvarodvaras.lt antikvarodvaras@gmail.com

ENERGETIKOS IR TECHNIKOS MUZIEJUS

Agota Zdanavičiūtė-Bėkštė – muzikantė, etnomuzikos ir senųjų tradicijų puoselėtoja. Aktyviai dalyvauja alternatyvaus folkloro grupės „Sen Svaja“ veikloje nuo pat grupės įkūrimo. Agota yra alternatyvaus folkloro grupės-projekto „Laiminguo“ narė. Prieš 5 metus kartu su seserimi pradėjo vesti „Sutartinių ratus“. Veda „Kanklių ratus“ – bendro kankliavimo tradicinėmis kanklėmis praktikos pamokas, kurios rengiamos jau trečius metus. Agota kviečia visus norinčius į 10 pamokų ciklą, kurį vainikuoja visų bendrai atliekama muzikinė kompozicija, paremta to sezono liaudies dainomis.

Energetikos ir technikos muziejus Vilniuje yra technikos paveldo, Lietuvos energetikos ir Vilniaus istorijos populiarinimo ir tyrimo įstaiga. Muziejus yra įsikūręs istorinėse erdvėse – pirmosios Vilniaus centrinės elektrinės gamybinėse patalpose. Muziejaus pasididžiavimas, žinoma, yra ir bus pats elektrinės pastatas ir autentiška, dar neseniai veikusios elektrinės įranga. Čia galima pasidžiaugti ne tik geriausiai kompleksiškai išsaugotu industriniu paveldu, bet ir pasimėgauti interaktyviomis mokslo ekspozicijomis. www.etm.lt info@etm.lt Rinktinės g. 2, Vilnius Tel. (+370 5) 275 4312 Energetikos ir technikos muziejus pristato ekskursiją „100 metų istorijos“.

Įsikrauk geros energijos!“

ARCHEOLOGIJOS CENTRAS

FB: Kanklių pamokos pas Agotą Antikvaro dvaras pristato baldų restauravimo dirbtuves.

Senus baldus išsaugo žmonių sentimentai. Šiuolaikiniame interjere galima išsaugot ir interjerą puošti net baldų detalėmis”

Agota Bėkštė pristato dirbtuves „Sutartinių ratas“.

Archeologiniai tyrimai visiems: konsultacijos, tyrimai, sklaidos projektai. www.archeologijoscentras.lt archeologijoscentras@gmail.com

Taigi verta išmėginti tai, kas sena, bet dar nepatirta, ir atrasti tame kažką labai savą ir savitą“

Heritas

16 pagalba gyventojams identifikuojant problemas ir jų sprendimo stebėsena. www.naujojivilnia.lt n.vilnios.bendruomene@gmail.com FB: Naujoji Vilnia, Naujosios Vilnios miesto bendruomenė

UAB „JAUTMALKĖS LĖPIS“ „Jautmalkės lėpis“ padės jūsų medinukui sulaukti dar vieno 100 metų. +37068612482, Laimonas „Jautmalkės lėpis“ pristato Tradicinės dailidystės dirbtuves.

Siekiant išsaugoti rūpimą istorinį paveldą, svarbu dirbti aktyviai ir metodiškai, kelti klausimus ir diskutuoti, bendradarbiauti ir dalintis patirtimi su aplinkiniais. Tokiu būdu realūs pokyčiai matomi greičiau ir aiškiau – nuo naujų objektų ir informacijos Kultūros vertybių registre iki naujų iniciatyvų, tokių kaip „Dūmų fabrikas“ buvusiame didžiausiame pasaulyje Dalgių fabrike.“

UAB 3D CREATIVE UAB „3D Creative“ – didžiausia plastiko ir smėlio 3D technologijų įmonė Baltijos šalyse. Mes įkūnijame ateities sprendimus! www.3dcreative.lt info@3dcreative.lt +370 698 70252

3D technologijos ir kultūros paveldas – tai ne ateitis, tai dabartis! Kartu su „3D Creative“ pakelkite savo veiklą į naują, neatrastą, inovatyvų lygį!“

Tikrinkite namuko sveikatą bent kartą per metus“

NAUJOSIOS VILNIOS MIESTO BENDRUOMENĖ Tai savarankiška visuomeninė organizacija, vienijanti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančio buvusio istorinio Naujosios Vilnios miesto, dabar – Naujosios Vilnios seniūnijos šiaurinės dalies gyventojus. Bendruomenės veiklos principai ir tikslai: aktyvios ir atviros pilietinės bendruomenės formavimas, bendruomenės ir valstybės institucijų bendradarbiavimas, tvari teritorijų plėtra, Naujosios Vilnios istorinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimas, saugios ir sveikos aplinkos kūrimas, socialinės rūpybos decentralizacija ir prieinamumas bendruomenei, kultūrinė ir švietėjiška veikla, patrauklaus Naujosios Vilnios įvaizdžio formavimas,

2020

ISTORINIAI EUROPOS KOVOS MENAI Apie Rytų kovos menus yra girdėję visi. Europos kovos menai nugulė archyvuose ir bibliotekose, daugiatomių vadovėlių ir prabangiai iliustruotų manuskriptų pavidalu. IEKM (angl. HEMA) – judėjimas, jungiantis istorijos studijas ir kovinio sporto praktiką siekiant atkurti šimtmečiais pamirštas kovos technikas. www.iekm.lt Istorinių Europos kovos menų klubai pristato dirbtuves „Istorinio fechtavimo pamoka“.

Anot Kauno karininkų mokyklos fechtavimo mokytojo J. Jungmeisterio, kai kurie skundžiasi, kad dūrio metu laikant kardo ašmenis vertikaliai, jie gali užstrigti tarp priešininko šonkaulių. Jei to bijote, mokytojas rekomenduoja geležtę pasukti į vertikalią padėtį vos tik ašmenys sieks priešininko kūną – tada nereikės baimintis, kad netikėtai prarasite ginklą“

SAULIUS JACKEVIČIUS Saulius Jackevičius – meistras amatininkas, natūralių statybinių medžiagų kūrėjas, technologas, edukatorius ir lektorius. Jis daugiau kaip 25 metus dirba su dažais ir tinku. Saulius pristato Saulius Paint – Lietuvoje gaminamus tradicinius natūralius dažus. molioasla@gmail.com FB: Sauliaus dažų dirbtuvės

Brangus žmogau, per pirmą susitikimą su šiais dažais tiesiog pasidžiauk, kad jie yra ir kad Tau pavyko juos surasti. Nuo to ir prasidės ilga ir graži Jūsų draugystė“

17 muziejus pristato dirbtuves vaikams „Žvilgsnis į didikų rūmų gyvenimą“.

LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS Lietuvos nacionalinis muziejus yra didžiausias pagrindinių Lietuvos valstybingumo istoriją ir kultūros raidą atspindinčių rinkinių saugotojas. Vertingų eksponatų gausa leidžia nuosekliai pasakoti Lietuvos istoriją nuo priešistorinių iki naujausiųjų laikų. http://www.lnm.lt/ FB: Lietuvos nacionalinis muziejus Lietuvos nacionalinis muziejus pristato kūrybines dirbtuves „ETNOgrafika“ ir ekskursiją „Už Areštinės durų“.

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia aplankyti buvusią areštinę ir pabūti aplinkoje, kuri daugiau kaip 180 metų buvo uždaryta visuomenei, o dabar virto muziejaus dalimi ir pasakoja apie XIX a. vidurio sukilimą, kuris prisidėjo prie mūsų tautos likimo.“

Ar žinojai, kad paveikslai juda, o skulptūros kalba? Įsitikink tuo dalyvaudamas muziejaus kūrybinėje veikloje!“

ŽAISKIME LIETUVIŠKAI

www.ldm.lt/rrm/ radvilos.edukacija@ldm.lt Vilniaus g. 24, Vilnius (8 5) 212 1477 Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinys Radvilų rūmų dailės

Kiekvienas atskleistas mūro fragmentas pasakoja savo istoriją. Mėgaujuosi savo darbu, nes restauracija leidžia sujungti praeitį su dabartimi ir atskleisti, kas užmiršta sena, naujoje modernioje šviesoje. Dirbtuvėse noriu parodyti, kaip gimsta unikalus XVI a. žvaigždinis skliautas. Tokio tipo statiniai gali neįtikėtinai puikiai tikti net moderniausiame interjere“

„Žaiskime lietuviškai“ yra vaikams skirtos medinės dėlionės, sukurtos pagal istorinius Lietuvos pastatus. Gaminant šias dėliones didelis dėmesys skiriamas aplinkosaugai, t. y. nuo kiekvienos dėlionės kainos keliolika centų yra skiriama medžių sodinimui. FB: Žaiskime lietuviškai „Žaiskime lietuviškai“ pristato Gedimino bokšto bei Trakų pilies dėlionių statymą ir varžybas vaikams.

Gedimino pilių statymas yra pati lietuviškiausia sporto šaka! Ar jau išmėginote?“

LIETUVOS NACIONALINIO DAILĖS MUZIEJAUS PADALINYS RADVILŲ RŪMŲ DAILĖS MUZIEJUS Radvilų rūmų muziejuje rengiamos ir įgyvendinamos edukacinės programos, projektai. Programų tikslas – dalyviams atskleisti muziejuje veikiančių ekspozicijų, parodų turinį.

MG Mūras pristato kūrybines dirbtuves „MG Mūras: mūro restauracija, skliautinių arkų mūrijimas“.

RAMINTOJOS BENDRUOMENĖ Ramintojos bendruomenė – tai atvira bendruomenė, susitelkusi po Švč. Mergelės Marijos Ramintojos stogu, siekianti tapti dvasinių, socialinių ir kūrybinių inovacijų HUBu. Ypatingas dėmesys mūsų bendruomenėje skiriamas savanorystei, žmonių potencialo atskleidimui ir įgalinimui. Kiekvienas turi talentą! VšĮ „Ramintoja”, Savičiaus g. 15, Tel. +370 616 39308

MG MŪRAS Individuali įmonė „MG Mūras” užsiima mūro restauracija, senovinių sienų, lubų mūro atstatymu, arkų ir skliautų mūrijimu. Visi darbai atliekami laikantis paveldosaugos reikalavimų. Įmonė atlieka vidaus ir išorės krosnių ir židinių mūrijimo darbus, restauruoja objektus privačių užsakovų užsakymu.

Idėjos įgyvendinimui reikia: *Įkvepiančio lyderio + geros komunikacinės žinutės + patikimos atsidavusios savanorių komandos. *Paveldo išsaugojimo darbai sutelkia bendruomenę kurti bendrąjį gėrį, motyvuoja ir sužadina kūrybinį žmonių potencialą. Dažnai įgyvendinant sudėtingą projektą (pvz., konservuojant ir restauruojant sieninę tapybą) pakanka vieno vadovaujančio profesionalo, o nemažai darbų gali atlikti tinkamai paruošti savanoriai“

FB: Mykolo krosnys

Heritas

2020

Sporto rūmai

Kūrybinės dirbtuvės

„Tai kelionė laiku nuo mįslingojo akmens amžiaus iki galbūt dar vakar pamestų mūsų daiktų."

Heritas

KROSNYS IR ŽIDINIAI.

TRADICINĖS DAILIDYSTĖS DIRBTUVĖS

Restauravimas, rekonstrukcija, smulkus remontas, saugi eksploatacija. Kūrybinėse dirbtuvėse pristatomi istorinių krosnių ir židinių koklių pavyzdžiai, darbo įrankiai, supažindinama su krosnių, židinių ir kaminų statybos technologijomis, restauravimo, dalinės rekonstrukcijos ir perstatymo galimybėmis. Mokoma, kaip atskirti senąsias įvairių laikotarpių išsaugojimo vertas krosnis, vyksta krosnies koklių statymo bei dėliojimo pamokos. Dirbtuvėse galima pasitarti su specialistais, kaip įvertinti krosnių, židinių ir kaminų techninę būklę, atpažinti ir tvarkyti pažeidimus, kaip pasirinkti tinkamas medžiagas ir gaminius, kaip suderinti technologijas ir sistemas. Dirbtuves pristato Artūras Šuliokas

Šių dienų dailidės naudoja modernius elektrinius įrankius, pagreitinančius jų darbą, tačiau išgauti unikalias medienos apdirbimo faktūras, išsaugoti meistro rankų braižą leidžia tik autentiška technologija ir rankiniai įrankiai. Daugelį tokių įrankių naudoja pavieniai meistrai, restauratoriai, kai kurių jų pavadinimai mūsų ausiai net negirdėti. Savo dirbtuvėse pristatysime dailidės amatą, norintys galės išbandyti striūgą, dvitraukį pjūklą, teblių, oblių. Jei kas iš karto ir nepavyks, tai bent skiedrų bus gražių. Pamatysite skiedrinę stogo dangą, restauruojamus senus langus bei duris, parodysime, kaip juos galima prikelti antram gyvenimui. Dirbtuves pristato UAB „Jautmalkės lėpis“.

2020

21 Marija Liugienė

MANO PIRMASIS SODAS Sodai yra tradicinio meno gražiausia ir reikšmingiausia puošmena. Jie simbolizuoja pasaulio medį ir kosmoso tvarką, skleidžia darnos virpesius. Sodai buvo rišami visoje Lietuvoje ir buvo svarbi tautos papročių dalis. Jie buvo kabinami virš kūdikio lopšio, vestuvinio stalo, jais buvo puošiami namai ruošiantis Kūčioms ir Velykoms. Nuostabiai tobuli yra vieni iš paslaptingiausių mūsų senųjų tautinių dirbinių, reikalaujantys daug kruopštumo, kantrybės ir ramios sielos būsenos iš kūrėjo. Sodas įprasmino tobulo pasaulio sukūrimo idėją ir siejosi su dangaus sodu – rojumi, arba dausomis. Jame tobulai dera Žemės kvadratai ir Dangaus trikampėliai, kartu sudarydami darnią visumą. Žvelgiant į sodą nejučia ateina suvokimas, kad ir žmoguje įmanoma suderinti laikiną kūną ir nemarią sielą. Būnant jo lauke atsiranda ramybė ir tylus džiaugsmas, lyg regint tobulą Visatos vaizdinį. Ir skleidžiasi žmoguje harmonijos, suvokimo, darnos virpesiai. Sodą galėtume pavadinti sąmonėjimo, gilesnės pasaulio pajautos skatinimo, lavinimo įrankiu. Šių dirbtuvių metu ir bus pristatomas tradicinio lietuviško šiaudinio sodo rišimo procesas – nuo šiaudo paruošimo, jo sukarpymo iki nedidelio sodo.

Atvirosios fotografijos dirbtuvės

SENOSIOS FOTOGRAFIJOS DIRBTUVĖS Fotografavimas senoviniu momentinės fotografijos būdu – penkiaminute. VšĮ „Atvirosios fotografijos dirbtuvės“ kviečia atrasti senosios fotografijos technikos paslaptis. Renginyje fotografuojama senovine penkiaminutės technika, kurios principas panašus į „Polaroid“, kai vienetinė nuotrauka daroma senoviniu fotoaparatu tiesiai į fotopopierių ir yra iš karto ryškinama. Parodoje demonstruojamas ferotipijos fotografavimo ir apipavidalinimo procesas, rekonstruotas pagal Vabalninkiečių portretą, sukurtą apie ~1895 m. Vabalninke, Biržų rajone. Dirbtuves pristato Atvirosios fotografijos dirbtuvės.

Dirbtuves pristato Marija Liugienė.

Heritas

NUSPALVINTAS VILNIAUS ATVIRUKAS

ISTORINIO FECHTAVIMO PAMOKA

Dirbtuvėse iš Vilniaus senamiesčio vaizdo, atspausdinto ant klasikinio nespalvoto, sidabro želatininio popieriaus, sukurkite savo spalvotą atviruką. Atvirukus spalvinsime naudodami senovinę technologiją, kuria buvo dekoruojamos nespalvotos nuotraukos ir kuriamos spalvos. Technologija nesudėtinga – išmirkę nuotraukos paviršiuje esančią želatiną, ją spalvinsime specialiais įsigeriančiais dažais naudodami labai plonus, natūralių plaukų teptukus. Nuspalvinus nuotrauką, dažų perteklius nuplaunamas vandeniu, spalva lieka tik želatinos sluoksnyje. Taip sudaromas įspūdis, kad nuotrauka nėra spalvinta, o ji iš tikrųjų spalvota. Atviruko reverse galėsite padaryti atvirlaiškio įspaudą, atkurtą pagal tarpukario pavyzdį, spausdintą Kaune. Liks tik parašyti linkėjimą draugui ir išsiųsti.

Istorinio fechtavimo pamoka „Valpurgijos manuskripto paslaptys“. Trumpas pasiruošimas civilinei dvikovai pagal seniausią Europos fechtavimo vadovėlį (XIV a. pr.). Istorinio fechtavimo pamoka „Meistro kirčiai ir Johano Liechtenauerio legenda“. Praktiniai žymiausio viduramžių fechtuotojo patarimai, kaip treniruotis ir nugalėti kovoje ilgaisiais kalavijais. Istorinio fechtavimo pamoka „Švaistymas bajoro kardu“. Ar XVII a. Lietuvos bajorai užsiėmė kovos menais? Tuo suabejojusiuosius dauguma jų iškviestų į dvikovą. Nenorint prarasti galvos, praverstų nedidelė pamokėlė. Istorinio fechtavimo pamoka „Vengriška XIX a. kardo technika“. Dauguma Europos kovos menų išnyko. Bene vienintelis iš jų, kurio tradicija nenutrūko iki šiandienos – šaunusis Vengrijos husarų kardo menas.

Dirbtuves pristato Atvirosios fotografijos dirbtuvės. Dirbtuves pristato Istorinių Europos kovos menų klubai.

INTROLIGATORES VILNENSES: knygrišių cechas viduramžiais

Rankų darbo knygų įrišimo amatas šiandien yra labai retas. Lietuvoje juo profesionaliai užsiima beveik vien tik dokumentų restauratoriai. Norėdami išsaugoti mūsų dokumentinį paveldą, turime suprasti, kaip ir kokiomis sąlygomis knygos buvo sukuriamos. Tai yra drauge ir knygos, ir knygrišystės amato istorija. Vilniaus knygrišių gildija, senojo Vilniaus knygrišių cecho tradicijų tęsėja, šių metų „Heritas“ mugėje siūlo susipažinti su senųjų knygų įrišimo procesų ir įrankių įvairove. Knygrišiai kviečia pasižiūrėti ir paklausinėti, kaip buvo rišamos rankraštinės ir ankstyvosios spausdintos knygos viduramžiais ir Renesanso epochoje bei kodėl yra svarbu tai išsaugoti. Dirbtuves pristato Vilniaus knygrišių gildija.

Vilniaus knygrišių gildija

2020

23 Elenos Daukšaitės nuotrauka

3 X RADINIAI Radiniai, radiniai ir radiniai! Pačių įvairiausių archeologinių radinių pažinimo ir identifikavimo dirbtuvės. Tai kelionė laiku nuo mįslingojo akmens amžiaus iki galbūt dar vakar pamestų mūsų daiktų. Jūsų lauks tūkstantmečius skaičiuojantys ir mums iki šiol gerai pažįstami molio puodai ir kiti buities daiktai, taip pat seniai nebenaudojami, užmiršti ir tik muziejaus vitrinose sutinkami daiktai: papuošalai, ginklai, buitiniai rakandai, interjero detalės... Išmokime juos atpažinti ir pažinti!

3 X LABORATORIJOS Archeobotanika, zooarcheologija ir dendrologija. Trys laboratorijos kvies padirbėti ir pasukti galvą! Lauks zooarcheologinės medžiagos pristatymas – kaulinė medžiaga atskleis gyvūnų istoriją nuo pirmųjų mūsų kraštuose iki didikų virtuvės paslapčių. Archeobotanikos laboratorijoje jūsų lauks įvairiausių augalų liekanų, kurios aptinkamos archeologinių kasinėjimų metu, tyrimų pristatymas – teks padirbėti! Dendrologija – ar matėte kaip skirtingų medžių rūšių mediena atrodo žvelgiant pro mikroskopą? Ateikite ne tik pasižiūrėti, bet ir pabandyti medieną datuoti! Kaip ir kasmet, parodos dalyvių lauks informacinis konsultacijų stendas „Archeologija Lietuvoje: kas, kur, kada, kodėl?“ Parodos lankytojai kviečiami dalyvauti konsultacijose, kurių metu su specialistais galės aptarti archeologinius tyrimus, sužinoti apie jų poreikių nustatymą, metodikos parinkimą, teisinį reglamentavimą ir kitą kiekvienam projektų vystytojui ar paveldo objektų savininkui (valdytojui) būtiną žinoti informaciją. Informaciniame stende dirbantys specialistai stengsis atsakyti į įvairiausius dalyviams kylančius klausimus – tiek mokslinius, tiek kylančius iš smalsumo. Nepraleiskite progos betarpiškai pabendrauti su tyrėjais! Dirbtuves pristato Lietuvos archeologijos draugija.

3 X TYRIMAI Archeologija žemėje, vandenyje ir ore! Tai archeologo „kasdienybę“ pristatančios dirbtuvės. Griausime mitą, jog archeologai „kasa tik žemę“. Turėsite galimybę susipažinti ne tik su lauko archeologinių tyrimų metodika, bet ir su povandeninės archeologijos bei kitais nedestrukciniais šių specialistų naudojamais metodais. Kasinėsime, braižysime, fiksuosime, matuosime. Susitikime!

Heritas

SUTARTINIŲ RATAS

Agota Bėkštė

Sutartinių ratas – tai bendra sutartinių giedojimo praktika. Sutartinės – pavadinimas siejamas su žodžiais „sutarti“, „suderėti“ – kviečia dalyvius patirti darnų skambėjimą, lydimą disonuojančių sąskambių. Garsažodžių įvairovė skatins įminti jų prasmę, o poetiniai tekstai nugramzdins į praeities slėpinius. Giedame visi: vyrai, moterys ir vaikai! Lioj skumboj!

Dirbtuves pristato Agota Bėkštė

MG MŪRAS: MŪRO RESTAURACIJA, SKLIAUTINIŲ ARKŲ MŪRIJIMAS Įvairaus laikotarpio plytų ekspozicija, senovinio žvaigždinio skliauto statyba. Mūro restauracijos ir atstatymo principai, senovinio mūro derinimas moderniame interjere. Kviečiame visus norinčius – ir suaugusiuosius, ir vaikus, – prisidėti prie skliauto mūrijimo darbų!

Dirbtuves pristato MG Mūras

3D LAZERINIO SKENAVIMO PRITAIKYMAS ARCHITEKTŪRINIAM MATAVIMUI Dirbtuvių metu parodysime 3D lazerinio skenerio veikimą, atskleisime duomenų detalumą. Nuskenuosime dalį Šv. Kotrynos bažnyčios, gautus duomenis parodysime kompiuteryje, atskleisime išplėstinės realybės galimybes.

Dirbtuves pristato UAB „Šiaurinis taškas“

2020

ETNOGRAFIKA Dažnai apie tai nesusimąstome, tačiau šiuolaikinės grafikos darbus matome visur – reklamose, prekių, pašto ženkluose, atvirukuose ir t.t. Minint tautodailės metus, Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia geriau susipažinti su tradicine grafika. Kūrybinių dirbtuvių dalyviai susipažins su lietuvių tradicinės grafikos kūrėjos menininkės Onos Pusvaškytės darbais, sužinos, kaip gimsta grafika, ir galės patys atsispausti savo meno kūrinį. Užsiėmimai tinkami ir vaikams, ir suaugusiesiems. Dirbtuves pristato Lietuvos nacionalinis muziejus

Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia

Alternatyvi diskusijų erdvė

Heritas

PAVELDAS – ATSINAUJINANTIS IŠTEKLIUS MODERATORIUS MATAS ŠIUPŠINSKAS Interpretacija yra paveldo gyvybingumo šaltinis. Kol interpretacija neprakalbiname paveldo, jis yra tik nebyli ir nepažinta materija. Interpretuodami paveldui suteikiame prasmių. O pačias prasmes pradedame kurti ir perkurti, kad geriau suprastume, kas esame mes patys, kas mums yra praeitis. Būtent šis nuolatinis noras suprasti, prasmių kūrimas ir perkūrimas paveldą daro ne tik gyvybingą, bet ir leidžia jį vadinti atsinaujinančiu ištekliumi. „Paveldas – atsinaujinantis išteklius“ – skamba optimistiškai ir oponuoja minčiai, kad materialusis paveldas nuolat nyksta graužiamas laiko. Paveldo nykimas ir jo atsinaujinimas egzistuoja greta ir nepaneigia vienas kito. Atsinaujinimas nevyksta savaime. Norint sukurti tam tinkamas sąlygas, tenka ieškoti kompromisų, susijusių su klausimais, kiek galimi fiziniai pokyčiai neprarandant vertės ir kiek galima funkcijų ar reikšmių kaita. Taigi pirmoji diskusijos tema – pokyčių ir autentiškumo santykio problema. Antroji tema – paties paveldo kaip ištekliaus suvokimas. Remiamasi prielaidą, kad paveldas yra išteklius, kuriam

Vilniaus senamiesčio panorama nuo Paupio Audriaus Ambraso nuotrauka, 2020

2020

prasmę suteikia būtent jo panaudojimas. Taip savotiškai atmetama nuostata, kad kažkas galėtų būti vertinga savaime. Juk daliai praeities ženklų nebūtina tapti aktyvaus naudojimo objektais, kad jie atsiskleistų. Galbūt jų ramus buvimas „antrame plane“ ir yra jų tapatybė?

Diskusijos dalyviai - pranešėjai: Dr. Martynas Mankus, „Paveldo reikšmių kaita: tarp prisitaikymo ir egzorcizmo“ Darius Žakaitis, „Paveldas ir kūrybos džiaugsmas“ Audrius Ambrasas, „Paveldo galia“

27 Paveldo komunikacija: fizinė ir virtuali rekonstrukcija Rimvydo Laužiko nuotrauka, 2020

PAVELDO KOMUNIKACIJA: IEŠKOMAS VERTĖJAS MODERATORIUS DR. RIMVYDAS LAUŽIKAS Kalbėdami apie paveldo komunikaciją dažnai naudojame „sklaidos“ sąvoką, įsivaizduodami, kad visuomenei reikia tik prieigos prie paveldo objektų ir informacijos apie juos, o tai atlikus iškart įvyks dideli tikėtini pokyčiai. Iš tikro paveldo komunikacijos procesai yra kur kas sudėtingesni. Moksliniai tyrimai rodo, kad visuomenėje egzistuoja daug skirtingų tikslinių interesų grupių ir bendruomenių, kurių narius sieja skirtingos idėjos ir šios idėjos lemia, kaip jų nariai supranta paveldą. Dėl šios priežasties paveldo komunikacijos institucijų ir šia veikla užsiimančių žmonių siunčiami pranešimai nėra suvokiami tiesiogiai, tačiau „verčiami“ į konkrečios bendruomenės „kalbą“. Šio proceso metu dalis siųstos informacijos yra prarandama, o kita dalis – sukonstruojama į bendruomenei suprantamą pranešimą, naudojant savas taisykles. Taip gali atsirasti didžiulis skirtumas tarp siųsto pirminio pranešimo ir jo suvokimo tikslinėje auditorijoje. Dėl to paveldo komunikacijos tikslas (kurį turėjo institucija ar asmuo, siuntęs pranešimą) gali likti nepasiektas. Vienas šios problemos sprendimo būdų yra suprasti tikslines auditorijas, jų poreikius ir informacinę elgseną dar pranešimo konstravimo metu. Be to, svarbu žinoti pranešimo

konstravimo ir siuntimo tikslą. Taigi paveldo komunikacijos profesionalas turi tapti ne informacijos „sėjėju“, o „vertėju“, kuriančiu tikslingus pranešimus konkrečioms auditorijoms. Diskusijoje dalyvaus skirtingi komunikacijos profesionalai, atstovaujantys akademinei bendruomenei, komunikacijos verslui ir muziejams.

Diskusijos dalyviai - pranešėjai: Dr. Zinaida Manžuch, „Visuomenės, bendruomenės ir paveldas: etinės komunikacijos problemos“ Mindaugas Ardišauskas, „Paveldo komunikacijos vertėjas: komunikacijos profesionalo požiūris“ Nideta Jarockienė, „Paveldo komunikacija ir interpretacija Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje: idėjos, problemos ir iššūkiai“

Heritas

28 Melnių malūnas (Joniškio r.) – ko gero paskutinis molinis vėjo malūnas Europoje Alvydo Januškevičiaus nuotrauka, 2017

PAVELDO KONFLIKTAI – KENKIA AR MOKO? MODERATORIUS DR. SALVIJUS KULEVIČIUS Diskusija skirta paveldosaugos procesų ir visų pirma paveldo „įkrovimo“ „trikdžių“ temai. Dėmesys skiriamas ne kiek pačių „trikdžių“ (konfliktų) prigimčiai, tipologijai, vingrybėms, bet jų pasekmėms. Klausiama, ar kiekvienas konfliktas jau savaime yra blogybė? O gal tai – vienas iš visuomenės nuomonių, paveldo prasmių ir paveldosauginių sprendimų įvairovės ir pliuralizmo pasireiškimų; iššūkiai, po kurių turėtų sekti ne susipriešinimas, o nauji ir kokybiškesni sprendimai? Skamba idealistiškai ir menkai įtikinamai, bet visgi – gal įmanomas ir toks konfliktų rezultatas? Diskusijoje bus mėginama apimti kelias perspektyvas ar skerspjūvius: • paveldo apibrėžimo ir pažinimo problemos, • sprendimų priėmimo „svorio“ problema (vaidmenų pasidalinimas tarp ekspertų, bendruomenės ir savininko, valdytojo), • paveldosaugos sistemos lankstumo ir galimybių keistis klausimas.

2020

Diskusijos dalyviai - pranešėjai: Dr. Vaidas Petrulis, „XX a. architektūrinio palikimo įpaveldinimo kontroversijos“ Rėda Brandišauskienė, „Paveldo šeimininko beieškant – ekspertas ar bendruomenė? Lietuvos realijos ir perspektyvos“ Arūnas Survila, „Atgaiviname istorinius objektus ir vietas: paveldosauga – padeda ar trukdo?“

KAIP „ĮDARBINTI“ KULTŪROS PAVELDĄ? PRITAIKYMO IŠŠŪKIAI IR GALIMYBĖS MODERATORĖ DR. VILTĖ JANUŠAUSKAITĖ Paveldas išlieka dešimtmečius, šimtmečius ar tūkstantmečius ir šis jo egzistavimas susideda iš savitus pėdsakus paliekančių etapų. Mūsų laike (dabartyje) jie susijungia, tačiau tuo pačiu ir išlieka skirtingais vieno objekto gyvenimais. Kaip juos suderinti? Pritaikymas – daugialypis procesas, kurio metu entuziazmas neretai prigęsta dantingos arba pilkos realybės žabanguose, todėl svarbu įvertinti įvairių, net pačių netikėčiausių ar buitiškiausių aspektų reikšmę „įkraunant“ paveldą. Paveldo objekto „įdarbinimas“ tampa jo „perkrovimu“ ir idėjiškai (keičiant paskirtį, prikeliant naujam, tačiau jau kitos funkcijos ir prasmės gyvenimui), ir techniškai (keičiant prastos būklės ar prarastus elementus, perplanuojant pagal naujus poreikius). Šiuos procesus dažniausiai lydi vidinis ar visuomeninis konfliktas, o šviesesniais atvejais – ir atradimo džiaugsmas. Kalbėdami su juos išgyvenusiais diskusijos pašnekovais, gvildensime: • galimybės ir jų ribos: ar egzistuoja tinkamos ir nepriimtinos paveldo objektų paskirtys, kas laukia crazy

idėjų ir ar skausmingas nu(si)leidimas ant žemės? • biurokratijos ir ribotų išteklių pinklės: kaip būtų galima palengvinti gaivinančių paveldą naštą? • autentiškumo problematika: kas yra materialus ir sociokultūrinis autentiškumas, kaip jį saugoti? kaip išvengti užrestauravimo ar euroremonto? • kompromiso būtinybė: ar paradimai ir kompromisai išties neišvengiami? • kas gi galų gale yra maestro – paveldas ar jo naudotojai?

Diskusijos dalyviai - pranešėjai: Rolandas Janulis „Restauravimas – tarsi detektyvas“ Dalia Stabrauskaitė, „Istorinių pastatų savitumo supratimo svarba ir stoka pritaikymo projektuose“ Viktoras Klepikovas, „Vienas objektas – viena istorija. Ar tikrai?“

Buvusi Smalininkų mokykla Simonos Janikauskienės nuotrauka, Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras, 2020

Heritas

Pranešimai

„ Nuo pat pradžių istoriniai paminklai tarnavo ne tik kaip istorinių įvykių liudininkai, bet ir kaip emocinio ryšio su jų įkūnijama praeitimi vietos"

2020

Lukiškių kalėjimas

1941 m. Vilniaus miesto plano fragmentas

LUKIŠKIŲ KALĖJIMAS IR LENKIŠKOJO VILNIAUS DEFORMAVIMAS Lukiškių kalėjimas – centrinis orientyras lietuviams, lenkams, žydams ir baltarusiams įsivaizduojant XX a. Vilnių. Pastatytas kaip modernus Rusijos imperijos kalėjimas, jis tapo valstybės prievartos ir smurto vieta, naudojama malšinant 1905 m. revoliuciją, dviejų Vokietijos okupacijų metu, vykdant holokaustą, sovietų du kartus įvykdytos Lietuvos aneksijos metu ir deformuojant lenkišką Vilnių. Nors Vokietijos ir sovietų žiaurumus prieš Lietuvos gyventojus šiandien galima neabejotinai įtraukti į oficialiuosius totalitarinių režimų naratyvus, savo pranešime Dr. Felix Ackermann ypatingą dėmesį skirs Lukiškėms, kaip prievartinio daugiataučio ikikarinio miesto gyventojų sudėties gryninimo vietai, keldamas klausimą, ar kalėjimo istorija taps Lukiškių „tamsiuoju paveldu“.

Dr. Felix Ackermann

DR. FELIX ACKERMANN Dr. Felix Ackermann - istorikas ir antropologas, baigęs kultūros ir politikos studijos Europos Viadrinos universitete Frankfurte prie Oderio, kuriame 2008 m. jam suteiktas filosofijos mokslų daktaro vardas, studijavęs Londono ekonomikos ir politinių mokslų mokykloje. 2011-2016 m. jis dirbo DAAD kviestiniu docentu Europos humanitariniame universitete Vilniuje, dėstė Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. Nuo 2016 m. Felix Ackermann dirba Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje moksliniu bendradarbiu.

Heritas

32 Empatiški susitikimai. Emocinės patirtys istorinėse ir paveldo vietose

EMPATIŠKI SUSITIKIMAI: EMOCINĖS PATIRTYS ISTORINĖSE IR PAVELDO VIETOSE Nuo pat pradžių istoriniai paminklai tarnavo ne tik kaip istorinių įvykių liudininkai, bet ir kaip emocinio ryšio su jų įkūnijama praeitimi vietos. Emocinio tapatinimosi su meno kūriniais procesui įvardinti praėjusio amžiaus pradžioje istorikai sukūrė sąvoką Einfühlung. Šios sąvokos angliškojo vertimo „empatija“ vartojimas šiuo metu yra stulbinamai atgijęs paveldo ir muziejų studijų srityje. Šiame kontekste empatija suprantama kaip galimybė asmeniškai, emociškai tapatintis su istorija, kuri nėra vien faktinė informacija. Be trokštamo gilesnio istorinių faktų reikšmės tam tikroms – neretai užribyje atsidūrusioms – žmonių grupėms supratimo, šis požiūris taip pat susijęs su istorijos emocionalizavimo rizika, kuri gali pasireikšti, pavyzdžiui, koncentracija į asmeninius likimus ir sudėtingų istorinių kontekstų neigimu. Atsižvelgiant į šias prielaidas, šiame straipsnyje įrodinėjama, kad empatija paveldo srityje neturėtų būti suvokiama kaip emocijomis paremto žinių perdavimo forma, o veikiau pradine šio žodžio prasme – kaip estetinis procesas, kuris galių semiasi iš asmeninio kontakto su materialiniu objektu ir jo aiškinamuoju atvirumu. Tai atveria naujas kultūros paveldo tvarkybos galimybes, kurios bus aptartos ir atsižvelgiant į jų apribojimus.

2020

Dr. Stephanie Herold

DR. STEPHANIE HEROLD Dr. Stephanie Herold Bamberge ir Berlyne studijavo meno istoriją, paveldosaugą ir kultūros antropologiją. 2008-2016 m. ji dirbo moksline bendradarbe Berlyno technologijų universitete, kuriame apsigynė disertaciją grožio vaidmens paveldo išsaugojime tema. Nuo 2016 m. ji dirba Bambergo universitete. Jos mokslinių tyrimų dėmesio centre – derybų dėl kultūros paveldo ir jo valorizacijos procesai bei emocijų vaidmuo šiuose procesuose.

LIETUVOS XX A. ARCHITEKTŪRINIS PALIKIMAS KAIP KULTŪRINIŲ NUORODŲ SISTEMA Dr. Vaidas Petrulis. Kauno technologijos universiteto nuotrauka Praeityje tapatinta su progresu bei šiuolaikiškumu, XX a. architektūrai tenka prisitaikyti prie XXI a. iššūkių. Stilistinės bei techninės inovacijos, bylojusios apie kaitą, tempą ir dinamiškumą, prarado pirminę funkciją ir palaipsniui transformuojasi į praeities artefaktą bei potencialų paveldo objektą. Tačiau akivaizdu, kad vien dėl pastatų skaičiaus visų vienai ar kitai bendruomenei reikšmingų praeities liudijimų išsaugojimas autentišku pavidalu tampa sunkiai įveikiama užduotimi. Pranešime bus keliama prielaida, kad siekiant įprasminti ir aktualizuoti XX a. palikimą, tenka ieškoti netradicinių strategijų, saugojimą interpretuojant ne tik kaip tradicinį vertingųjų elementų išlaikymą ateities kartoms, tačiau ir kaip aktyvų dialogą su praeitimi. Paveldosaugos teorijoje yra susipynusios įvairialypės nuostatos, varijuojančios nuo klasikinės sampratos apie paveldą kaip autentišką istorijos paminklą, iki kritinės paveldosaugos užmojų, skatinančių paveldą suvokti holistiniame tvariosios raidos, socialinių bei meninių eksperimentų kontekste. Atsižvelgiant į šias patirtis pranešime bus diskutuojama idėja, kad vertė ir saugojimas nebegali būti mechaniškai siejami su fizinėmis kokybėmis, nebandant analizuoti šių kokybių reikšmės skirtinguose socialiniuose kontekstuose. Kitaip tariant, apibrėžiant vertes ir saugojimo sampratą svarbus tampa ne tik fizinis artefaktas, tačiau ir nematerialusis aspektas – objekto formuojama kultūrinė nuoroda ir jos gyvybingumas naujame socialiniame kontekste.

DR. VAIDAS PETRULIS Lietuvos XX a. architektūros istorijos tyrėjas. KTU vyr. mokslo darbuotojas. Daugelio mokslinių bei mokslo populiarinimo publikacijų autorius. 2019 m. publikavo monografiją „Paveldas kaip konfliktas: metodologinės Lietuvos XX a. architektūrinio palikimo vertinimo prielaidos“. Skaitmeninio architektūros istorijos archyvo www.autc.lt iniciatorius.

PRANEŠIMŲ MODERATORIUS DR. TOMAS VAISETA

Kauno technologijos universiteto Tyrimų laboratorija. Martyno Plepio nuotrauka

Heritas

Galima ir negalima

GALIMA IR NEGALIMA: KONSULTACIJŲ IR ĮKVĖPIMO ERDVĖ

2020

Šių metų „Heritas“ diskusijų, pranešimų ir konsultacijų sesija „Galima ir negalima: konsultacijų ir įkvėpimo erdvė“ bus itin praktiška. Renginio dalyviai turės galimybę išgirsti apie kultūros paveldo objektų tyrimų, projektavimo ir tvarkybos darbų kompensavimo mechanizmus. Pranešėjai išsamiai ir aiškiai aptars ne tik oficialius, bet ir alternatyvius finansinės paramos šaltinius, patį procesą, paaiškins, kaip išvengti dažniausiai daromų klaidų. Apie vykdomus paveldosaugos projektus ir savivaldybių skiriamą paramą papasakos kviestiniai svečiai iš Vilniaus senamiesčio atkūrimo agentūros ir Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus. Gerąja patirtimi pasidalins ir Trakų Vokės bei Aristavelės dvarų valdytojai. Siūlome unikalią galimybę visa tai išgirsti tiesiogiai iš pirmų lūpų. Tradiciškai konsultacijų metu paveldosaugos specialistų komanda atsakys į visus dalyviams rūpimus klausimus, susijusius su kultūros paveldo objektų išsaugojimo bei tvarkybos darbais.

Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros nuotrauka

Kauno miesto savivaldybės nuotrauka

PASAULIO PAVELDO PUOSELĖJIMAS – BENDRI TIKSLAI, PASTANGOS IR ATSAKOMYBĖ

SAVIVALDYBIŲ FINANSINIAI ĮRANKIAI REMIANT PAVELDO TVARKYBĄ: KAUNO MIESTO PAVYZDYS

Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros vyr. specialistas Kęstutis Masaitis ir direktorius Gediminas Rutkauskas Paveldo objektų ar vietovių, kaip ir bendrai gyvenamosios aplinkos, kokybė ir būklė labiausiai priklauso nuo gyventojų ir (arba) naudotojų sąmoningumo, atsakomybės ir, be abejo, aplinkos tvarkybai skiriamų lėšų. Pastaraisiais metais Vilniaus miesto savivaldybės parama senamiesčio gyventojams, tvarkantiems gyvenamąją aplinką, nežymiai, bet nuosekliai augo. Nuolatinė parama skiriama avarinės būklės balkonų ir pastatų išorės puošybos tvarkybai bei pavienių pastatų tvarkybai. Šios tikslinės, sutelktinės gyventojų ir savivaldybės pastangos tampa vis svarbesnės, nes taip stiprinamas ilgalaikis gyventojų paveldosauginis sąmoningumas ir atsakomybė, gebėjimai kaimyniškai bendradarbiauti bei dalyvauti viešąjį interesą puoselėjančiame procese. Šio proceso raidą, stipriąsias ir silpnąsias jo puses, pasiektus rezultatus ir atitinkamą kaimyninių šalių praktiką apžvelgs VšĮ „Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra“ atstovai.

Saulius Rimas, Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Kauno miesto savivaldybės paveldotvarkos programa – pagrindinis finansinis įrankis, skatinantis atnaujinti kultūros paveldo statinius Kaune. Ir kauniečiai, ir miesto svečiai pastebi nuosekliai besikeičiantį miestą. Atnaujinami istorinių pastatų fasadai, atkuriamos autentiškos jų architektūros detalės. 2015–2019 metais Kauno miesto savivaldybės biudžeto lėšomis pagal šią programą finansuota 113 projektų už maždaug 2,5 mln. eurų. Pačių valdytojų bendras indėlis viršija 6 mln. eurų. Ši Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus iniciatyva atsiradusi priemonė tapo sėkmės istorija ir pavyzdžiu visai Lietuvos paveldosaugos sistemai. Pranešime bus pristatomi pagrindiniai programos veikimo principai ir atsakoma į dažniausiai užduodamus klausimus.

Heritas

36 Trakų Vokės dvaro rūmai

TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS TVARKYBOS DARBAI: IŠŠŪKIAI IR ATRADIMAI Ieva Šiušaitė, VšĮ „Trakų Vokės dvaro sodyba“ vadovė Trakų Vokės dvaro sodybos rūmai laikomi vienu gražiausių neoklasicistinio stiliaus pastatų Lietuvoje. Nuo 2013 m., kai dvaro rūmus perėmė Vilniaus miesto savivaldybė, įgyvendinti ar vis dar vystomi septyni projektai: tvarkomi rūmai, parkas, tvoros, sargų nameliai, koplyčia, tvenkiniai, tiesiami dviračių takai, atliekami laboratorijos pastato griovimo darbai, rengiamas teritorijos sklypo planas. Vyksta objekto įveiklinimo planavimo procesas. Atlikti pirmieji tyrimai parodė, kad procesas bus kupinas įdomių atradimų. VšĮ „Trakų Vokės dvaro sodyba“ vadovė papasakos apie dvaro tvarkybos darbus ir daugybę iššūkių, su kuriais susiduriama vykstant patiems intensyviausiems darbams.

2020

PRIVAČIOS NUOSAVYBĖS NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO OBJEKTŲ TYRIMŲ, PROJEKTAVIMO IR TVARKYBOS DARBŲ KOMPENSAVIMAS: PRAKTINIAI PATARIMAI, UŽTIKRINANTYS SKLANDŲ KOMPENSAVIMO PROCESĄ Robertas Motuzas, Kultūros paveldo departamento direktoriaus patarėjas Kultūros paveldo objektų valdytojams, siekiantiems gauti kompensacijas už atliktus kultūros paveldo objektų tyrimus, projektavimo ir tvarkybos darbus, kyla daugybė klausimų. Deramas kompensavimo mechanizmo supratimas gali paspartinti ir palengvinti kompensavimo proceso eigą. Apie pagrindinius iššūkius ir dažnai pasitaikančias klaidas, užkertančias kelią kompensacijos gavimui, papasakos Robertas Motuzas, dirbantis Kultūros paveldo departamente.

37 Aristavelės dvaro rūmai

ARISTAVĖLĖS DVARO RŪMŲ PERKĖLIMAS Į LIETUVOS LIAUDIES BUITIES MUZIEJŲ Ruslanas Aranauskas, Lietuvos liaudies buities muziejaus Architektūros skyriaus vedėjas Medinių dvaro rūmų pastatas Aristavėlėje, Kėdainių raj., statytas apie 1700 metus. Jis priklausė garsioms Lietuvos didikų Zabielų ir Medekšų šeimoms. Sovietmečiu dvaras buvo nacionalizuotas ir paverstas butais, o kai kurios patalpos netgi tvartu. Neprižiūrimas pastatas sparčiai nyko. Buvo nutarta gelbėti šį vertingą architektūros objektą, perkeliant jį į Lietuvos liaudies buities muziejų. Tam pasitelkta nemaža komanda kompetentingų specialistų, atlikti istoriniai, menotyriniai, polichrominiai, architektūriniai tyrimai. Parengtas pastato matavimo ir perkėlimo projektas. 1987 m. išardytas pastatas pervežtas į Rumšiškes, į Lietuvos liaudies buities muziejų. Vėliau buvo parengtas tvarkybos darbų projektas ir numatyti statybos darbai, kuriuos finansavo Lietuva, Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija per EEE finansinį mechanizmą. Pranešėjas papasakos, kaip atliekant visus darbus buvo išsaugotos Aristavėlės dvaro rūmų detalės, o patys rūmai atgimė naujam gyvenimui ir tapo prieinami tyrinėtojams, mokslininkams ir lankytojams.

KULTŪROS PAVELDO ĮGALINIMAS – ALTERNATYVŪS FINANSAVIMO ŠALTINIAI Arūnas Survila, VšĮ „Inovatorių slėnis“ direktorius Istorinio pastato rekonstravimo darbai neabejotinai reikalauja daugybės išteklių. Nors sklandus kultūros paveldo objekto atstatymo ir pritaikymo visuomenės poreikiams procesas dažnu atveju priklauso nuo turimų finansinių resursų, VšĮ „Inovatorių slėnis“ patirtis rodo, kad tai tikrai nėra svarbiausias sėkmės veiksnys. Pakanka didelio noro ir entuziazmo, kad idėja materializuotųsi ir įgautų apčiuopiamą pavidalą. „Inovatorių slėnis“ yra organizacija, kurianti co-living’ą gamtoje ir tam pasitelkianti kultūros paveldą. Organizacija yra Antalieptės basųjų karmelitų vienuolyno ir Kamariškių dvaro projektų vystytoja, tvarko šių objektų parkus ir statinius, saugo jų bioįvairovę. Nuo ko galima būtų pradėti ir kaip įgalinti paveldą neturint nieko, pasakos ir patirtimi dalinsis VšĮ „Inovatorių slėnis“ direktorius Arūnas Survila.

Heritas

Ekskursijos

„Išdrįsite atverti pastatą – atversite paslaptį!"

2020

Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia

Dominikonų g. 11. DO architects vizualizacija

VAINŲ RŪMAI, DOMINIKONŲ G. 11 Vilniuje Dominikonų gatvėje esantys rūmai, XVII a. antrojoje pusėje priklausę didikams Vainoms-Jaseneckiams, miesto paveldo gerbėjams šiandien geriau žinomi vėlesnių savininkų – Pociejų – vardu. Sostinės XX a. pirmosios pusės istorijos tyrėjams tai yra pastatas, kuriame veikė Marijos ir Jurgio Šlapelių knygynas, o neretam vilniečiui rūmai lengvai atpažįstami buvusios „Vilniaus vandenų“ būstinės pavadinimu. Senojo pastato mūrai mena ne vieną didikų giminę – Bžostovskius, Radvilas, Umiastovskius. Ne vieno šimtmečio istorijos aidi ir XV a. gotikiniuose rūsiuose, ir po ilgo laiko vilniečiams ir miesto svečiams vėl atvirame rūmų kieme. Dabar tai Senatorių pasažas – senamiesčio širdyje kokybiškam maistui skirta erdvė, kurioje siekiama suvienyti atsakingai veikiančius Lietuvos ūkininkus bei amatininkus. Pasiklausyti jų pasakojimų ir susipažinti su atgaivintomis pastato istorinėmis funkcijomis bei pamatyti naujas jo pritaikymo galimybes kviečiame „Heritas“ ekskursijų metu.

Heritas

EKSKURSIJA TRAUKINIU Į NAUJĄJĄ VILNIĄ Naujoji Vilnia – bene mažiausiai vilniečiams pažįstama vieta. Daugiau kaip pusę amžiaus ji yra Vilniaus dalis, turi istorinį centrą ir kvartalus, nes anksčiau tai buvo atskiras miestas. Miesto teisės gyvenvietei suteiktos 1903 metais, nors žmonės šiose apylinkėse gyvena kelis tūkstantmečius. Tai liudija įspūdingi piliakalniai ir šimtamečiai geležinkelio bei gamyklų pastatai. Ekskursiją pradėsime Vilniaus geležinkelio stotyje, važiuosime traukiniu apie 10 min., Naujojoje Vilnioje ekskursija truks apie 3 valandas. Ekskursijos metu architektas Maksimas Zacharovas supažindins dalyvius su vietos ir geležinkelio architektūros paveldu, jo išsaugojimo problematika, saugomais, nykstančiais, nugriautais ir prikeltais antram gyvenimui objektais. XIX a. pabaigoje buvęs didžiausias pasaulyje dalgių fabrikas nustebins ekskursijos dalyvius nauja kultūrine erdve, paveldo pritaikymu kultūrai ir bravorui. Aplankysime atgaivintą istorinį „Dūmų fabriką“ ir užbaigsime ekskursiją Naujosios Vilnios geležinkelio stotyje.

UŽ AREŠTINĖS DURŲ Dvarelis, vaistinė, kareivinės, politinių kalinių kalėjimas – tai tik dalis funkcijų, kurios teko dabartiniam Kosciuškos g. 1 stovinčiam pastatui. Ar išdrįsite žengti pro areštinės duris ir savo akimis pamatyti seniausią Vilniaus kalėjimą, kuris buvo įkurtas XIX amžiuje ir šią funkciją išlaikė daugiau kaip 180 metų? Ar norite patyrinėti „kalbančias sienas“ su kalinių paliktomis žinutėmis – piešiniais ir užrašais, sužinoti, kokie žmonės kalėjo pastate, ar palaipioti originaliais XIX a. ketaus laiptais? Po ekskursijos turėsite išskirtinę galimybę aplankyti laikiną Lietuvos nacionalinio muziejaus parodą „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“. Išdrįsite atverti pastatą – atversite paslaptį! Ekskursiją pristato Lietuvos nacionalinis muziejus

Ekskursiją pristato Naujosios Vilnios miesto bendruomenė

Naujosios Vilnios bendruomenės nuotrauka

2020

Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotrauka

41 Namo Polocko g. 52 rekonstrukcijos projektas, 1875 m. LVIA f. 938 ap. 4 b. 1461 l. 2a

UŽUPIS: KITA PUSĖ

100 METŲ ISTORIJOS

Medinės miesto architektūros muziejus kviečia pasižvalgyti po medinį Užupį. Nors istoriškai senamiesčiui priskiriamoje vakarinėje priemiesčio dalyje, garsėjančioje Užupio konstitucija, Undinėle bei iš betoninio kiaušinio išsiritusiu Angelu, vyrauja mūras, tačiau pakilę Krivių ir Polocko gatvėmis galime rasti ir kitokio, medinio Užupio atgarsių. Mediniai priemiesčio namai ne kartą keitėsi: kito pastatų tūriai, planavimas, fasadai. Užupio medinės architektūros paveldo vizitinė kortelė – namas Polocko g. 52 – nėra išimtis. Šis pastatas ne kartą pertvarkytas, apie tai byloja skirtingais etapais dekoruoto interjero tinko sluoksniai. Namas ir šiandien keičiasi – jis tvarkomas ir rengiamas naujam gyvenimo etapui. Naujasis namo šeimininkas – Medinės miesto architektūros muziejus – ekskursijos dalyvius kviečia į svečius: iš arti pamatyti restauratorių pastangas, susipažinti su pastato istorija ir modernaus muziejaus vizija!

Ekskursija po pirmąją Vilniaus miesto viešąją elektrinę pasakoja apie pastato atsiradimo ir gyvavimo istoriją, pokyčius. Kai žmogus pagaliau suvaldė elektros energiją, visuomenės gyvenimas po truputį ėmė keistis ir laipsniškai įtraukė vis platesnius visuomenės sluoksnius – nuo turtingųjų, turinčių pakankamai lėšų privačios elektrinės įrengimui, privilegijos iki visuomenės reikmėms pritaikytos mokslo pažangos. Dalyviai gali sužinoti, kaip elektrinė prisitaikė prie besikeičiančių Vilniaus miesto poreikių ir politinės situacijos šalyje, o muziejuje esantis 1980 m. Vilniaus miesto vizijos maketas leidžia suprasti, kokia buvo numatyta ateitis miesto elektrinei ir pačiam Vilniaus miestui. Ekskursiją pristato Energetikos ir technikos muziejus

Ekskursiją pristato Medinės miesto architektūros muziejus

Heritas

Parodos, instaliacijos

2020

„Rytoj tai bus istorija"

Vilniaus Viešpaties Dangun Žengimo (Misionierių) bažnyčia

NEMATOMA PAVEIKSLO PUSĖ

Gedimino Bernoto nuotrauka

PARODA “PRAEINANTIS IR PASILIEKANTIS” Fotografijų ciklas "Praeinantis ir pasiliekantis" – ilgamečio miestų stebėjimo rezultatas. Fotografijomis kontempliuojama apie žmogaus ir jo aplinkos santykį, ploną ribą tarp laikinumo ir amžinybės. Žmogus praeina, miestas pasilieka, o galbūt atvirkščiai, žmogus per savo gyvenimą daug kartų pamato praeinantį miestą, neatpažįstamai pasikeičiančias jo erdves, vis naujai užklojamą miesto audinį. Pavadinimą sufleruoja ir neretai pasikartojantis vizualinis motyvas – miesto fone praeinančios arba stovinčios figūros, susiliejančios su aplinka, atkartojančios miestą, laikinos ir amžinos. Fotografas Gediminas Bernotas (g. 1989), gyvena ir kuria Vilniuje.

Šiais metais septyniuose Lietuvos regionų muziejuose vyko unikalus projektas „Nematoma paveikslo pusė“. Tai ciklas parodų, kuriose buvo pristatomi iš muziejų fondų atrinkti paveikslai ir jų tyrimų vaizdai, atlikti pasitelkiant ultravioletinius, infraraudonuosius ir rentgeno spindulius. Projektas „Nematoma paveikslo pusė“ skirtas supažindinti Lietuvos muziejų lankytojus su dalimi meno kūrinių technologinių tyrimų, kurie Lietuvoje atliekami jau keletą dešimtmečių. Fiksuojant paveikslų vaizdus infraraudonųjų, ultravioletinių ir rentgeno spindulių diapazone bei juos derinant su įprastai matomu vaizdu, net ir neįgudęs žiūrovas gali pamatyti daugybę skirtumų ir pažvelgti į gilesnius, plika akimi nematomus kūrinio sluoksnius, pasakojančius savitą kūrinio istoriją. Senieji paveikslai nuo sukūrimo momento iki šių dienų paprastai būna patyrę nemažai pokyčių – restauravimų, atnaujinimų, pertapymų, formato pakeitimų ir kitų, tačiau apie juos paprastai žino tik specialistai. Vis dėlto tai yra ir neatsiejama mūsų paveldo istorijos dalis, be to, skirtingose spektro srityse užfiksuoti vaizdai yra savotiškai įdomūs vizualiai. Kviečiame lankytojus pasijusti tyrinėtojais ir pasinerti į nematomos mūsų kultūros paveldo istorijos gelmes. MB „Meno kūrinių tyrimai“ – tai analogų Lietuvoje neturinti mobilioji tyrimų laboratorija, atliekanti technologinius meno kūrinių tyrimus automobilyje įrengtoje studijoje arba tiriamo kūrinio buvimo vietoje. Laboratorijoje taikomi vadinamieji neardomieji tyrimų metodai, kuriems atlikti nereikalinga intervencija į meno kūrinį. Tyrimai atliekami pasitelkiant infraraudonuosius, ultravioletinius bei rentgeno spindulius. Tokiu būdu galime įvertinti kūrinio būklę, autentiškumą, identifikuoti naudotas medžiagas. Tyrimų rezultatai suteikia papildomos, plika akimi nematomos informacijos apie kūrinį, kuri yra ypač naudinga atliekant meno kūrinių atribuciją, nustatant kūrinio autentiškumą bei plačiai taikoma restauruojant kūrinį.

Lygindami eksponuojamas paveikslų reprodukcijas su jų tyrimų vaizdais pasistenkite ieškoti skirtumų. Pasistenkite nustatyti, kas rentgenogramoje, UV nuotraukoje ar rentgeno spindulių vaizde atrodo kitaip negu matome tiesiog žiūrėdami į paveikslą matomoje šviesoje, kokius aptinkate skirtumus? Atrasite tikrai įdomių dalykų!“

Dokumentuokite jums svarbią aplinką – kelią į darbą, namų kiemą. Net jeigu atrodo, kad tas kiemas nesikeičia 20 metų. Atsispausdinkite kelias nuotraukas, kitoje pusėje užsirašykite datą. Netikėtai jas atradę (nuotraukos visuomet atrandamos netikėtai) nustebsite kiek daug smulkmenų, kurių atmintis nefiksuoja, pasikeitė”

Heritas

44 Tomo Tereko nuotrauka

SKAIDRIŲ VAKARAS „PROJEKCIJOS“ Vilniaus analoginės fotografijos ir kino festivalis pristato skaidrių peržiūros vakarą. Festivalio rengėjai kvies žiūrovus prisiminti nepelnytai primirštą mediją – skaidrių projekciją. Bus pristatyti keli autoriai, kuriantys paveldo ir atminties temomis, tyrinėjantys mūsų gyvenamosios aplinkos pokyčius. Bus proga pamatyti miesto peizažų nuotraukų parodą iš festivalio kolekcijos. Vilniaus analoginės fotografijos ir kino festivalis prasidėjo 2018 metais. Jo tikslas – sukurti sąlygas žiūrovams ir autoriams bendrauti betarpiškai, taip pat parodyti, kaip galima panaudoti senąsias technologijas šiuolaikinėse meno strategijose. Festivalis tapo tradiciniu renginiu, kasmet suburiančiu kūrėjus ir žiūrovus iš viso pasaulio. FB: Vilniaus analoginės fotografijos ir kino festivalis

Gyvename dinamiškoje aplinkoje, kuri keičiasi nenuspėjamu tempu, todėl nepraleiskite progos užfiksuoti kasdienišką aplinką, nes jau rytoj tai bus istorija.“

2020

PARODA „LIETUVOS PAVELDO VERTYBĖS UNESCO SĄRAŠUOSE IR REGISTRUOSE“ Kultūros ir gamtos paveldas yra kiekvienos tautos ir visos žmonijos neįkainojama vertybė. Tai yra esminis kultūrinės tapatybės elementas, kurį privalu pažinti, saugoti ir perduoti ateities kartoms. Skatinimas pažinti paveldą ir suvokti jo vertę globaliame kontekste tampa vis svarbesnis, nes pagarba kultūrų įvairovei yra esminė taikaus tautų sambūvio sąlyga. UNESCO organizacija, įrašydama į savo sąrašus skirtingų šalių paveldo vertybes, įtvirtina taikos kultūros, solidarumo ir lygiavertiškumo principus, siekdama gerinti kultūros ir paveldo svarbos suvokimą globaliame ir nacionaliniuose kontekstuose. Lietuva turi net 11 UNESCO pripažinimo sulaukusių vertybių, kurios yra lygiavertės žinomiausioms pasaulio vertybėms. Šių Lietuvos vertybių unikalios ir išskirtinės savybės turtina viso pasaulio kultūros ir paveldo lobyną. Lietuvos vertybes vienija ypatingas žmonių bendradarbiavimas, kultūros bei gamtos sambūvis, aktualus visais laikais. Parodą „Lietuvos paveldo vertybės UNESCO sąrašuose ir registruose” galite apžiūrėti Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje, Šv. Jono g. 11, Vilniuje, festivalio Heritas metu penktadienį - šeštadienį 11-19 val., sekmadienį 11-17 val. ir iki 2020 m. pabaigos įprastu galerijos darbo laiku.

45 Namas M. K. Čiurlionio g. 33. Povilo Jarmalos nuotrauka

PARODA „VILNIAUS MEDINUKŲ TOP 2020“ Medinės miesto architektūros muziejus pristato kilnojamąją parodą „Vilniaus medinukų TOP 2020“. Eksponuojamos dešimties sostinės medinių pastatų, visuomenės išrinktų gražiausiais, nuotraukos. Medis yra pirmoji ir neabejotinai labiausiai paplitusi istorinio Vilniaus statybos žaliava. Deja, medinės architektūros plotai mieste yra ženkliai sumažėję, nyksta istorinio medinio miesto vaizdas ir pojūtis. Tai ypač juntama istoriniuose priemiesčiuose, kurių pagrindinis bruožas dar neseniai buvo medinė architektūra. Ši paroda – baigiamasis gražiausių Vilniaus istorinio centro ir priemiesčių medinės architektūros objektų konkurso etapas. Konkursui muziejaus ir Kultūros paveldo centro specialistai atrinko penkiasdešimt medinių Vilniaus pastatų, įtrauktų ir dar neįtrauktų į Kultūros vertybių registrą. Projekto tikslas – atkreipti dėmesį į sparčiai nykstančius ir niokojamus medinius miesto pastatus, pristatyti juos kaip integralią Vilniaus miestovaizdžio dalį.

Paroda rengiama įgyvendinant Lietuvos kultūros tarybos, Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos finansuojamą projektą „Vilniaus istorinio centro ir jo priemiesčių medinės architektūros objektų TOP 10“. Projekto partneris – Kultūros paveldo centras.

Heritas

Straipsniai

2020

„Paveldo pažinimas sustiprina esamas arba ataugina nunykusias mūsų šaknis"

Vilniaus senamiestis

KAIP ELGTIS NETIKĖTAI APTIKUS ARCHEOLOGINĮ RADINĮ? Archeologiniai radiniai aptinkami ne vien specialistų pasirinktose tirti vietose, bet ir atsitiktinai. Pasak specialistų, į Kultūros paveldo departamentą pernai pristatyta daugiau kaip 900 atsitiktinių radinių turinčių vienokią ar kitokią kultūrinę vertę. Dalis jų yra įvairūs smulkūs daiktai – monetos, plombos ir t.t. Šiame straipsnyje į klausimus, kur kreiptis radus archeologinį radinį ir kaip su juo elgtis, atsakys specialistai – Lietuvos archeologijos draugijos pirmininkė Agnė Žilinskaitė, Lietuvos nacionalinio muziejaus Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos skyriaus vedėjas Valdas Steponaitis, Kultūros paveldo departamento Kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Ričardas Dediala. Kokiomis aplinkybėmis dažniausiai randami atsitiktinai radiniai? „Šimtmečius ar net tūkstantmečius skaičiuojantys radiniai neretai iškyla į žemės paviršių netikėtai ir žmonės atsitiktinai juos randa pačiomis įvairiausiomis aplinkybėmis. Dažniausia atsitiktinė radimvietė yra dirbami, ariami laukai ir kitos su žemdirbyste susijusios vietos, kuomet dėl nuolatinių žemės judinimo darbų iš gilumos archeologiniai radiniai gali iškilti į žemės paviršių. Kartais net kurmiai rausdami savo tunelius iškelia į paviršių pavienius radinius. Neretai archeologiniai radiniai ir objektai aptinkami didesnių apimčių žemės judinimo darbuose – statybvietėse, tiesiant įvairiausius inžinerinius tinklus ar pan. Taip aptinkami nauji, iki tol nežinoti archeologiniai objektai, nes jau žinomuose ir saugomuose archeologiniuose objektuose tokio pobūdžio darbai yra atliekami tik prieš tai archeologams juos ištyrus. Archeologinių radinių ar objektų aptinkama ir vandenyje, t. y. upėse, ežeruose ar kt.“, – sako Agnė Žilinskaitė. Pasak Valdo Steponaičio, kartais pasitaiko ir itin vertingų atsitiktinių archeologinių radinių. „Nardydami Asvejos (Dubingių) ežere narai surado ir iš ežero dugno iškėlė XVI a. pab.–XVII a. pr. kario ginkluotės reikmenis (rapyrą, pistoletą, dvi arkebūzas) bei dvi trikampio formos spynas su raktais. Suprasdami šių radinių istorinę vertę, jie apie radybas pranešė Kultūros paveldo departamentui, o iškeltus radinius iš karto pristatė į Lietuvos nacionalinio muziejaus Restauravimo centrą, kuriame jie dabar yra konservuojami, o dalis iš jų jau buvo ir eksponuoti muziejaus parodose“, – pasakoja V. Steponaitis Kur derėtų kreiptis radus archeologinį radinį? Agnė Žilinskaitė paaiškina: „Jei atsitiktinai aptikote galimai archeologinį radinį, kuris yra mūsų šalies istorijos dalis ir jos nuosavybė bei įstatymų numatyta tvarka priklauso Lietuvos Respublikai, siūlome jį ilgai nelaukiant pristatyti į artimiausią Kultūros paveldo departamento skyrių (jų yra 10 visoje Lietuvoje, daugiau informacijos: www.kpd.lt). Jei tokios galimybės nėra, tarpininkauti perduodant atsitiktinius radinius gali padėti artimiausias muziejus, kuris kaupia ir saugo archeologinius radinius bei turi archeologijos srities specialistą, galintį kvalifikuotai įvertinti ir tvarkyti archeologinius radinius. Muziejų ir kultūrinių

Agnės Žilinskaitės nuotrauka

rezervatų direkcijų, sistemingai kaupiančių archeologinius radinius, sąrašas yra skelbiamas internete. Visada kilus klausimų dėl daikto (gal jis labai didelis, gal ypač trapus, gal daiktų labai daug ir kt.) siūlome kreiptis į Kultūros paveldo departamentą ar jos skyrius, kurie suteiks detalesnės informacijos apie būtinus tolimesnius veiksmus.“ Kokios dažniausiai daromos klaidos? „Klaidų pasitaiko įvairių ir nemažai. Visų pirma, daugelis metalo ieškiklių naudotojų pamiršta, kad teisės aktai, reglamentuojantys kultūros paveldo apsaugą, draudžia tikslingai vykdyti paieškas siekiant rasti kultūrinę vertę turinčių daiktų, tarp jų ir archeologinių radinių. Kartais manipuliuojama teisės akto norma dėl „atsitiktinai rastų daiktų“. Kai kuriais atvejais piliečiai, neturėdami bazinių archeologijos mokslo žinių, negeba tiksliai įvertinti, kada pastebėtus archeologinius radinius reiktų palikti in situ ir jų nejudinti, o tik pranešti atsakingai institucijai. Radiniai su ribota informacija ir be konteksto yra svarbios mokslinės informacijos praradimas, nes radinys pats savaime gali suteikti tik minimalią pridėtinę mokslinę informaciją“, – teigia Ričardas Dediala. Ką būtinai turėtų žinoti radusieji atsitiktinį radinį? „Iš žemės ar vandens išimti archeologiniai radiniai neretai būna itin trapūs, o pasikeitus aplinkai gali sunykti

Heritas

Pasak Agnės Žilinskaitės, svarbiausia yra suprasti, kad archeologinis radinys yra informacijos apie mūsų kraštą ir jo praeitį šaltinis. „Jį „prakalbinti“ ir išsaugoti gali tik specialistai, vėliau visuomenei radinius tinkamai pristatys muziejai. Archeologinio daikto vertės lygį suprasti nėra paprasta. Jis gali būti unikalus ir vienintelis arba tipinis ir masinis. Neretai jo medžiagiškumas neatspindi jo tikrosios vertės – unikalus titnaginis radinys moksliniu požiūriu gali būti vertingesnis už gražiausią masinės gamybos krosnies koklį. Švietimas ir edukacija yra svarbiausias kelias, padedantis pažinti archeologines vertybes ir suvokti jų vertę. Švietimas ir edukacija gali būti vykdomi pačiomis įvairiausiomis formomis: muziejuose, gyvosios archeologijos renginiuose, lankant archeologinio paveldo objektus ar pan. Tokio pobūdžio ugdymas turėtų būti skatinamas nuo mažens, ypač bendrojo lavinimo įstaigose. Archeologija yra šalia mūsų kasdien daugelyje vietų – nuo lengvai atpažįstamų piliakalnių iki plika akimi nematomų ir dar neatrastų lobynų po žeme. Kartais tereikia apsižvalgyti aplink ir noro bei smalsumo pažinti“, – sako A. Žilinskaitė

SU KUO IR KAIP VALGOMAS KULTŪROS PAVELDAS? Kultūros paveldas mažiesiems Šiandieniame interaktyvių vaizdinių pilname pasaulyje kalbėti apie kultūros paveldą ir jo svarbą – nemenkas iššūkis. Kalbėti ir pasakoti apie kultūros paveldą vaikams – dar didesnis iššūkis. Kalbant apie vaikų pažintį su kultūros paveldu labai svarbu yra suvokti, kad prisilietimas prie paveldo gali ženkliai prisidėti ugdant asmenybės emocinį ryšį su valstybe, žmogaus kilme, suteikti galimybę vaikui pasijusti tvirtą pamatą turinčios bendruomenės dalimi. Vienas iš būdų pradėti mažųjų pažintį su kultūros paveldu – knygos. Apie tai ir kalbamės su vaikų knygų autore Kotryna Zyle. Pasak K.Zylės, siekiant vaikus sudominti kultūros paveldu,

2020

Heritas archyvo nuotrauka

per kelias minutes. Tokiems radiniams būtina užtikrinti tinkamą priežiūrą nedelsiant. Aplinkos pokyčiams nėra jautrūs akmens, titnago dirbiniai, kiek jautresni – keraminiai daiktai. Tačiau organinės medžiagos – oda, kaulas, mediena, popierius ar pan. – gali sunykti akimirksniu. Todėl svarbu stengtis radinio aplinkos nekeisti, pvz., radus vandenyje, perduoti muziejui juos talpoje su tuo pačiu vandeniu. Radinius transportuojant svarbu saugoti, kad jie nesulūžtų, nepatirtų kitų sužalojimų, todėl labai svarbu radinius tinkamai supakuoti. Ne mažiau svarbu įsidėmėti, kur tiksliai ir kokiomis aplinkybėmis radinys buvo rastas, pažymėti vietą žemėlapyje ar užfiksuoti koordinates. Nepaisant to, kad radiniai atsitiktinai aptinkami pavieniai, jie greičiausiai rodo, kad netoliese galimai yra archeologinis objektas, todėl specialistai, sužinoję tikslią radimo vietą, turės galimybę įvertinti informaciją, ją patikrinti“, – sako Lietuvos archeologijos draugijos pirmininkė.

reikia visų pirma pažinti mažąjį žmogų, kuriam bus skirtas šis pasakojimas, „Mažųjų publika – labai atvira, patikli ir imli. Bet gyvename ypač dinamiškame amžiuje, tad visos „svarbios“ žinios konkuruoja su labai patrauklios, įtraukiančios, net hipnotizuojančios informacijos srautu. Tiek mažam, tiek dideliam šiuolaikiniam žmogui įdomiai ir gerai papasakoti svarbią istoriją yra sunku. Jausti, kas jam [vaikui] rūpi, kokia kalba jis pats bendrauja su pasauliu. O tada ta kalba prabilti apie svarbius dalykus“, – sako autorė. Anot rašytojos, pažindinti mažuosius su kultūros paveldu derėtų pradėti nuo paprastų, lengvai suprantamų jo savybių, pateiktų per tai amžiaus grupei „įkandamus“ palyginimus, aktualijas, emocijas. Rašytoja teigia, kad bet kokia informacija turi „kabliukų“, reikia tik juos įžiūrėti, neužsižaidžiant visais „suaugėliškais“ svarbumais, išgryninti informaciją iki puikiai suprantamos, glaustos žinutės. „Visada veikia asmeniškos žmonių istorijos, jausmai, kuriuos paveldas kėlė jo laikmečio žmonėms, ir praeities jausmų „ištransliavimas“ XXI amžiaus kalba“, – sako K. Zylė Pradedant vaikų pažintį su kultūros paveldu, autorė ragina nevengti populiariajai kultūrai būdingų elementų. „Aš manau, kad jis gali būti valgomas taip pat ir su tuo pačiu, su kuo valgoma populiarioji kultūra. Nors turbūt dažnai jaunos galvos atsakytų kitaip – senstelėjęs, prėskas ir nelabai skanus. Matyt ragauja prastai pateiktą. Dažniausiai apie paveldą kalba jį puikiai išmanantys specialistai, tad jiems gaila „pamesti“ net ir mažiausią dalį svarbios informacijos, norisi viską pateikti kuo plačiau, smulkmeniškau. Manau, kad net ir puikiausiems savo srities profesionalams praverstų kasdien su komunikacija dirbančių žmonių patarimai ir metodai. Nereiktų bijoti vertingas žinias „parduoti“ patraukliai ir paprastai. Paprastumas visai nebūtinai reiškia „nupiginimą“ – aiškiai, nesudėtingai ir įtraukiančiai formuluoti informaciją – tikras menas“, – teigia K. Zylė. Šiandieninėje skuboje paveldo išmanymas, pasak autorės, mums suteikia šaknis: „Kaip sakė rašytoja Neringa Vaitkutė – paveldo pažinimas sustiprina esamas arba ataugina nunykusias mūsų šaknis“. Siekdami palaikyti savąsias šaknis gyvas, meilę kultūros paveldui, emocinį ryšį su juo turime užmegzti kiekvienas asmeniškai, pasirinkę sau tinkamiausią pažinimo būdą.

Heritas archyvo nuotrauka

KĄ DARYTI, KAD KOKYBIŠKOMIS NUOTRAUKOMIS GALĖTUME GROŽĖTIS KUO ILGIAU? Kaip tinkamai saugoti nuotraukas, pasakoja Lietuvos valstybės archyvo Fotodokumentų skyriaus vedėja Inga Vizgirdienė. Kaip reiktų saugoti nuotraukas, kad jos kuo ilgiau neišbluktų, neprarastų ryškumo? Visų pirma, reikėtų suprasti, kad nuotrauka nuotraukai nelygu. Jei senelių ar prosenelių nespalvotos nuotraukos dažniausiai yra puikiai išlikusios, tai tėvų nespalvotos nuotraukos dažnai yra dėmėtos, išblukusios, o spalvotų nuotraukų pakito spalvos, dažniausiai įgavo raudoną atspalvį, nors laikomos buvo panašiomis sąlygomis. Nuotraukų ilgaamžiškumas labai priklauso nuo popieriaus, naudotų ryškalų, ryškinimo proceso ir jį atlikusio asmens profesionalumo. Taigi namuose saugomos nuotraukos, kurios buvo pagamintos nesilaikant technologinio proceso, atspausdintos ant blogos kokybės popieriaus, anksčiau ar vėliau išbluks ar pakeis spalvas. Norint kuo ilgiau išsaugoti nuotraukų kokybę, patartina namuose jas laikyti tokioje vietoje, kurioje jų neveiktų tiesioginiai saulės spinduliai, kuo mažiau svyruotų temperatūra ir drėgmė, t. y. nelaikyti virtuvėje, vonioje ar arti jų. Kokias klaidas darome saugodami nuotraukas namuose? Namai nėra nuotraukų saugykla, todėl specialių nuotraukų saugojimo sąlygų namuose užtikrinti negalime. Dažniausios klaidos – netinkama saugojimo vieta, pvz., prie drėgnos sienos nuotraukos ims pelyti. Įrėminta nuotrauka, apšviečiama tiesioginių saulės spindulių, išbluks. Ant nuotraukų, liečiamų be medžiaginių apsauginių pirštinių, neišvengiamai lieka odos riebalai, kurie laikui bėgant ima naikinti vaizdą, kenkia spalvoms. Nuotraukos informacija (įvykis, data, asmenys ir pan.), užrašyta tiesiogiai ant nuotraukos, dažnai matosi iš vaizdo pusės, nes rašiklis buvo spaudžiamas arba, dar blogiau, rašalas įsigėrė į popierių.

Heritas archyvo nuotrauka

Albumuose nuotraukas priklijavę prie albumo paviršiaus netinkamais klijais laikui bėgant irgi sugadinsime, nes klijai „graužia“ popierių. Ar įmanoma buitinėmis sąlygomis restauruoti, sutvarkyti vandeniu sulietas, apiplyšusias nuotraukas? Jei turite eksperimentatoriaus gyslelę, galite bandyti pasidaryti namuose panašaus popieriaus ir „prilieti“ nuplyšusius kampus. Šiaip namų sąlygomis geriausias nuotraukų apsaugos, restauravimo, atkūrimo būdas – suskaitmeninti senas fotografijas, jas restauruoti skaitmeniniu būdu ir po to, jei labai reikia, vėl atspausdinti ant popieriaus. Turėdami kokybišką skaitmeninį vaizdą, galėsite nebijoti, kad nuotrauka išbluks, supelys ar dar kas nors jai atsitiks, nes visuomet galėsite pasigaminti kitą tokią pačią. Tiesa, turėsite nuotraukos skaitmeninį failą saugoti tokioje vietoje, kurioje jis nedings sugedus Jūsų kompiuteriui, išoriniam diskui ar bet kuriai kitai skaitmeninei saugyklai. Geriausia laikyti bent jau dviejose nesusijusiose skaitmeninėse saugyklose. Kokie nuotraukų albumai – plastikiniai ar popieriniai – tinkamesni saugoti nuotraukas? Pakartosiu: kur besaugotumėte nuotraukas – svarbiausia yra tinkamos sąlygos. Būtina kuo pastovesnė temperatūra ir drėgmė. Popieriniai albumai, ypač tie, kurie turi kalkinio popieriaus skirtukus, tikrai yra tinkami nuotraukų saugojimui. Bet dėmesio! Nuotraukos neturi būti priklijuotos! Turi būti naudojami specialūs kampukai, skirti laikyti nuotraukas albume. Plastikiniai albumai, jei jie saugomi tinkamose sąlygose, taip pat nėra labai blogai. Blogiau, kai plastikas sudrėksta ir prilimpa prie nuotraukų. Šiuo metu yra gaminamas specialus plastikas, skirtas nuotraukų archyvavimui. Deja, neteko girdėti, kad būtent tokio plastiko nuotraukų albumai būtų plačiai parduodami. Galbūt yra naujų, modernių būdų tinkamiau saugoti nuotraukas namuose? Žinau tik vieną modernų būdą – skaitmeninimas. Visa kita yra klasika – temperatūra, drėgmė, atsakingas požiūris į naudojimą, t. y. nedaryti pagrindinių, pirmiau išvardytų klaidų.

Heritas

â&#x20AC;&#x17E;O kokiame mediniame name norÄ&#x2014;tumei gyventi tu?"

2020

Vilniaus senamiestis

VaikĹł erdvÄ&#x2014;

Heritas

Medinio miesto architektūros muziejaus nuotrauka

JEIGU GYVENČIAU MEDINIAME NAME Medinės miesto architektūros muziejus (jauniausias Vilniuje!) kviečia vaikus į dirbtuves. Tyrinėsime seniausią miesto architektūros tipą – medinį namą. Seni langai ir jų langinės, gausiai drožinėti pastoginiai karnizai, langų apvadai ir raštuotos durys, jaukios verandos ir balkonai – neatsiejami medinio namo atributai. Visus juos išpiešime nameliuose, sutvertuose iš medinių detalių. O kokiame mediniame name norėtumei gyventi tu?

Dirbtuves pristato Medinės miesto architektūros muziejus.

Žaislų muziejaus nuotrauka

BUVO, BUVO, KAIP NEBUVO Kūrybinės dirbtuvės „Buvo, buvo, kaip nebuvo" kvies pažvelgti į paveldą kaip į akivaizdų įrodymą, kad kūrybiškumui pavaldūs visi amžiai. Visa, kas išliko, nuolat stebina XXI amžiaus žmogų ir dažnai verčia aiktelti. Stebina, nes pažvelgę suvokiame, kaip gražiai, įdomiai, talentingai ir nepaprastai išradingai anksčiau žmonės gebėjo gaminti, galvoti ir kurti. Vadinasi, ne mes vieni tokie!!! Kviesime dalyvius pasigaminti kelis klasikinius žaislus, kuriuos sugalvojo jau seniai seniai, ir pamatysime, kad „buvo, buvo, kaip nebuvo“ gabių žmonių bei linksmybių.

Dirbtuves pristato Žaislų muziejus

Žaiskime lietuviškai nuotrauka

GEDIMINO BOKŠTO IR TRAKŲ PILIES DĖLIONIŲ STATYMAS „Žaiskime lietuviškai“ vaikus ir šeimas kviečia statyti Gedimino bokštą ir Trakų pilį.

2020

53 Gatvės gyvos vaikams nuotrauka

ORIENTACINIS ŽAIDIMAS „VILNIAUS TAUTŲ ŽEMĖLAPIS“ Vilnius – miestas kuriame jau nuo seno gyvena ir susitinka daug tautų ir kultūrų. Kaip keitėsi tautinė miesto sudėtis per paskutinius kelis šimtus metų? Kokie skirtingų tautų ženklai išliko miesto gatvėse? Kokios kitų tautų asmenybės gyveno, kūrė ir prisidėjo prie miesto istorijos? Atlikdami įvairias istorines užduotis žaidimo dalyviai aplankys žydų, vokiečių, rusų ir lenkų tautas menančias vietas. Žaidime rekomenduojama dalyvauti šeimoms su vaikais nuo 10 metų amžiaus.

Orientacinį žaidimą pristato „Gatvės gyvos vaikams“

KAUNO ŽVĖRIS AR ŠIKŠNOSPARNIAI FORTUOSE? Kauno tvirtovės fortų poternose, parako rūsiuose, baterijose kartais sužybsi akys... Gal tai bundančio Kauno Žvėries akys, o gal tvirtovėje globojamų šikšnosparnių? Kartu kurdami popierinį šikšnosparnį, sužinosime apie paslaptingus tvirtovės gyventojus, svarstysime, kur legenda, o kur tikrovė. Laimingi namai, į kuriuos atskrenda šikšnosparniai!

Dirbtuves pristato Kauno tvirtovės parkas. Kauno tvirtovės parko nuotrauka

ŽVILGSNIS Į DIDIKŲ RŪMŲ GYVENIMĄ

Radvilų rūmų dailės muziejaus nuotrauka

Radvilų rūmų muziejus yra parengęs dovaną jaunesniojo amžiaus vaikams – edukacinį leidinį ,,Žvilgsnis į didikų rūmų gyvenimą“. Išradingas ir šmaikštus personažas – Radvilų rūmų šeimininkas Jonušas Radvila – papasakos įdomių istorijų apie muziejuje eksponuojamus paveikslus, jų autorius ir užduos klausimų. Leidinio dailininkė Greta Alice Liekyte dalyvius kvies susipažinti su iliustracijomis bei atlikti kūrybines užduotis. Dalyviai, atvykę į kūrybines dirbtuves, šią knygelę gaus dovanų.

Dirbtuves pristato Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinys Radvilų rūmų dailės muziejus.

Heritas

KULTŪRINIS ORIENTACINIS ŽAIDIMAS „RADVILŲ PĖDSAKAIS“ 1 karalienė, 40 senatorių, 13 Vilniaus vaivadų, 10 Vilniaus kaštelionų, 9 didieji maršalkos, 7 kancleriai, 7 didieji etmonai, 3 vyskupai (vienas jų net buvo kardinolas) – tiek Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įtakingiausiųjų nešiojo Radvilų vardą. Norinčius geriau pažinti galingiausią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminę bei pamatyti, kokią įtaką Radvilos turėjo Vilniaus miesto gyvenimui ir raidai, kviečiame į kultūrinį orientacinį žaidimą „Radvilų pėdsakais“. Dalyvaujantys orientaciniame žaidime pasiners į pačias netikėčiausias ir labiausiai intriguojančias Radvilų šeimos istorijas, pamatys Vilnių tokį, koks jis buvo šios garsiosios giminės klestėjimo laikotarpiu – XVI–XVIII a., o atkakliausių žaidimo dalyvių lauks dovanos. Dalyvauti kviečiami Lietuvos istorijos bei paveldo mylėtojai, pasiryžę žaidimo metu pėsčiomis įveikti maždaug 6 kilometrų maršrutą.

Orientacinį žaidimą pristato Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra. Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros nuotrauka

KOMIKSŲ DIRBTUVĖS SU KNYGOS „ATGAL Į VILNIŲ!“ AUTORIAIS Komiksų knygos „Atgal į Vilnių!“ autoriai – dailininkas Povilas Vincentas Jankūnas ir rašytojas Justinas Žilinskas – kviečia drauge sukurti ir nupiešti Vilniaus ateities viziją. Amžiaus grupė 12+.

Dirbtuves pristato „Aukso žuvys“

“Atgal į Vilnių” nuotrauka

2020

Justinas Žilinskas, Povilas Vincentas Jankūnas „Atgal į Vilnių!", 2020 „Aukso žuvys" Dailininkas Povilas Vincentas Jankūnas

ŽEMĖLAPIAI

Heritas

2020