4 minute read

1. Kas yra meditacija?

1.

Kas yra meditacija?

Savo dvimetį skatinu giliai įkvėpti, kai jam būna sunku tvarkytis su emocijomis ar jis būna labai susijaudinęs. Pasiūlau jam pūsti man į plaukus, kad matytų, kaip jie plaikstosi nuo jo gilaus kvėpavimo. Taip jis atranda vaizdinę užuominą, padedančią aiškiai matyti savo kvėpavimą. Aš darau tą patį jam. Ir man atrodo, kad tai tikrai padeda sulėtinti tempą, nusišypsoti ir atpažinti šio paprasto veiksmo naudą.

Mama

Meditacijos sąvoka gali būti suprantama labai įvairiai. Kai kuriems tai gali asocijuotis su atsipalaidavimu ar streso valdymu. Kai pirmąkart susidūriau su meditacija, net nenutuokiau, ko galiu tikėtis. Galbūt ir jums teko tai patirti? O gal jau bandėte ką nors panašaus į meditaciją per jogos užsiėmimus?

Man meditacija yra tiesiog buvimas dabarties akimirkoje. Šią akimirką pasiekiu sąmoningumo lygį, leidžiantį man tiesiog jausti gyvenimą, atsikratant vidinės įtampos. Tai, žinoma, yra mano minčių ir jausmų rezultatas. Man meditacija padeda sutelkti dėmesį į akimirką čia ir dabar, kur galiu mėgautis ziniais pojūčiais ar kvėpavimu; galiu atsiduoti taikiai kelionei, į kurią veda mano vaizduotė bei kiti vidiniai pojūčiai.

Suaugusieji praleidžia daug laiko vertindami aplinkinį pasaulį (ir save pačius), užuot mėgavęsi buvimu dabarties akimirkoje. Kaip tik dėl to vaikus mokyti meditacijos gali būti lengviau. Vaikų protas yra kur kas atviresnis. Dauguma jų dar neturi loginių barjerų, nuolat trikdančių meditacijos procesą. O štai logiškam protui prisitaikyti prie šios neloginės patirties, kurią mes vadiname meditacija, padeda paaiškinimas.

Faktais paremtas meditacijos paaiškinimas

Mes (vaikai ir suaugusieji) patiriame skirtingas sąmoningumo būsenas kasdieniame gyvenime – miego būseną, visiško budrumo, snaudulio ar svajojimo būsenas. Tai yra faktas.

Tačiau ar žinote, kad smegenų skleidžiamos energijos bangų dažnis kinta priklausomai nuo mūsų sąmoningumo būsenos? Tai patvirtino mokslininkai, naudodami EEG (elektroencefalografą), kuriuo matavo smegenų aktyvumo lygį, žmogui esant skirtingų sąmoningumo būsenų. Ši smegenų veikla matuojama hercais (Hz, bangos per sekundę).

Visiškas budrumas Kai vaikai yra visiškai pabudę, jų smegenų skleidžiamos energijos bangų dažnis yra tarp 15–30 Hz. Tai vadinama beta būsena, ir jos metu vaikai atlieka daugumą savo dienos veiklų – žaidžia, mokosi, kalba ir pan. Tai tokia sąmoningumo būsena, kai esame susitelkę į aplinką, pvz., skaitome šią knygą.

Svajojimas Svajodami esame alfa būsenos, kuri, žiūrint iš meditacijos perspektyvos, yra labai naudinga ugdant vaikus. Vaikams esant alfa būsenos, jų smegenys funkcionuoja 9–14 Hz dažniu; jie gali stebėti savo aplinką nevertindami ir nekritikuodami, tiesiog mėgaudamiesi buvimu šioje patirtyje. Aš tai sieju su jausmu, kurį jaučiame atsigulę į lovą, dar prieš užmigdami. Tuomet jaučiame, kokia šilta, patogi ir atpalaiduojanti yra ši vieta, kaip saugu ir gera joje būti. Tą patį patiriame ir mėgaudamiesi buvimu gamtoje – kai stebime saulėlydį ar esame apgaubti miško ramybės, kai mus supa aplinkos grožis ir galvose nustoja suktis įprastos, skubančios mintys.

Alfa būsena yra tas sąmoningumo lygis, kurį mes skatiname vaikuose meditacijos metu, taip pat pradedančiųjų suaugusiųjų lygis, pasiekiamas treniruojantis.

Būsena „tarp sapnų“ Po alfa būsenos mūsų sąmoningumas keliauja į gilesnę teta būseną: jos metu smegenų skleidžiamos energijos bangos yra 4–8 Hz dažnio. Esant šios būsenos nėra minčių. Mes visi vienu ar kitu metu esame tai patyrę. Tai gilesnė sąmonės būsena, kuri siejama su giliu miegu ir sapnavimu. Per praktikas galima ją pasiekti, tačiau ji tinkamesnė suaugusiesiems, nes jų smegenys jau yra išsivysčiusios neurologiškai. Kai kurie meditacijos meistrai patenka į šią būseną ieškodami tam tikrų atsakymų ar sprendimų. Norint pasiekti šią būseną medituojant, reikia nemažai treniruotis, tačiau mes visi esame buvę šios būsenos – tai nutinka kaskart, prieš giliai įmingant.

Būdami šios teta būsenos galime pabusti išgirdę triukšmą ar garsą. Gali būti, ji – būtent tai, ką išgyvena visi tėvai, susilaukę naujagimio. Pirmuosius šešis mėnesius, vos kūdikiui suverkus, tėvai iš karto pabunda. Taip pat ši būsena lygina-

ma su ta miego stadija, kai žmogus aktyviai sapnuoja. Man teta būsena atrodo kaip slenkstis į paskutinę – delta miego būseną.

Gilus miegas Delta būsenos esame giliai miegodami. Smegenų bangų dažnis šioje stadijoje yra 1–3 Hz. Šiuo metu mūsų kūno ląstelės patenka į regeneracijos režimą, kur ziškai „gyja“ ir grįžta į pusiausvyrą. Žmogus miega nesapnuodamas.

Dvasingumas ir vidinis balansas

Pastaraisiais metais susidomėjimas meditacija ypač išaugo. Vienu atveju tai gali būti grindžiama dvasingumo, kitu – streso mažinimo technikų ieškojimu. Kad ir kaip būtų, meditacija nėra nauja „mada“: nors Vakarų kultūroje to naujumo dar pakanka, kai kuriose kultūrose medituojama tūkstančius metų. Dauguma meditacijos praktikų eina koja kojon su religija ar dvasiniais įsitikinimais, bet Vakaruose tai labiau siejama su sveiku gyvenimo būdu, siekiant dėmesingo įsisąmoninimo.

Jūs tikriausiai įsigijote šią knygą, norėdami padėti savo vaikams nusiraminti. Nors tai yra pagrindinė priežastis, pagalvokite, kad padėdami vaikui medituoti, suteiksite ramybės erdvę ir sau, o kartu ir sukursite ypatingą ryšį su vaiku – pabūsite dabarties akimirkoje.

Iš patirties galiu pasakyti: kad ir kokios loginės priežastys atvedė jus iki meditacijos, visuomet yra gilesnė dvasingumo dalis, suteikianti vidinę ramybę ir pusiausvyrą. Tą patį padeda pajusti ir meditacija. Jei jūs žinote, kaip medituoti, bet

nedarote to reguliariai, tuomet ši knyga padės jums ir jūsų vaikams atrasti tam laiko.

Šis mūsų vaikų (ir mūsų) vidinis postūmis dvasinės pusiausvyros ir ramybės link yra panašus į zinį kūno gijimo procesą. Jei vaikas įsipjauna pirštą, jis neliepia savo kūnui gyti, kraujui krešėti, žaizdai užsitraukti; jis neliepia ląstelėms kovoti su infekcija. Jo kūnas žino, ką reikia daryti, norint susigrąžinti pusiausvyrą, ir tai daro geriausiai kaip gali. Medituodami vaikai susigrąžina pusiausvyrą intelektualiai, emociškai ir dvasiškai – taip pat natūraliai, kaip kūnas tą daro mums susižeidus.

This article is from: