Page 1

GENERATION OF THE PLACE: IMAGE, MEMORY AND FICTION IN THE BALTICS EN VIETOS KARTA: ATVAIZDAS, ATMINTIS IR FIKCIJA BALTIJOS ŠALYSE LT


TEXTS & PHOTOGRAPHS Generation of the Place: Image, Memory and Fiction in the Baltics TEKSTAI IR FOTOGRAFIJOS Vietos karta: atvaizdas, atmintis ir fikcija Baltijos šalyse

Editor/Sudarytojas Vytautas Michelkevičius


GENERATION OF THE PLACE

EN

VIETOS KARTA VIENSĒTAS PAAUDZE LV

SÜNDINUD SAMAS KOHAS EE

ПОКОЛЕНИЕ В-МЕСТЕ RU

LT


UDK 77.04(474)(084) Vi92

Editor and curator/ Knygos sudarytojas ir parodos kuratorius Vytautas Michelkevičius Designer/Dizainerė Marija Kisieliūtė Translators/Vertėjai Jurij Dobriakov, Aleksandra Fomina, Lina Michelkevičė Proofreaders/Redaktorės Lina Michelkevičė, Akvilė Rėklaitytė

© Mene, 2011 ISBN 978-9955-834-04-5


TABLE OF CONTENTS TURINYS CURATORIAL STATEMENT KURATORIAUS ŽODIS EN Generation of the Place: Image, Memory and Fiction in the Baltics [P. 5]

LT Vietos karta: atvaizdas, atmintis ir fikcija Baltijos šalyse [P. 6]

EE Sündinud samas kohas: kujutis, mälu ja fiktsioon Baltimaades [P. 8]

RUS Поколение в-месте: образ, память и фикция в Прибалтике [P. 9]

LV Viensētas paaudze: attēls, atmiņa un fikcija Baltijā [P. 7]

TEXTS TEKSTAI EN Vytautas Michelkevičius Foreword: why are we together and in (our own) place? [P. 11]

EN Harry Weeks Baltimaadest: the locative case in Baltic photography [P. 19]

EN Jurij Dobriakov A strange generation in all kinds of strange places [P. 31]

EN Lina Michelkevičė SHE, Madonna and Chiaroscuro. Works by Akvilė Anglickaitė [P. 38]

EN Sergei Kruk A place: geographical and social borderlines [P. 42]

LV Sergei Kruk Vieta: ģeogrāfiskās un sociālās robežas [P. 51]

LT Vytautas Michelkevičius Pratarmė: kodėl mes kartu ir (savo) vietoje? [P. 59]

LT Harry Weeks Baltimaadest: vietininko linksnis baltijos fotografijoje [P. 66]

LT Jurij Dobriakov Keista karta keistose vietose [P. 77]

LT Lina Michelkevičė Ji, Madona ir Chiaroscuro. Akvilės Anglickaitės paroda [P. 83]

EN, LT Writers’ & artists’ CVs Kritikų ir menininkų biografijos [P. 206]

PHOTOGRAPHS FOTOGRAFIJOS Artists’ works Menininkų darbai Ivars Gravlejs, Arnis Balčus, Ieva Epnere, Elina Ruka, Kaspars Podnieks, Krista Mölder,

Marge Monko, Sigrid Viir, Rimas Sakalauskas, Tadas Šarūnas, Ugnius Gelguda, Robertas Narkus & Milda Zabarauskaitė, Akvilė Anglickaitė [P. 86–196]

Generation of the Place documentation Vietos karta dokumentacija [P. 197]


EN

LT

The exhibition was produced by Vytautas Michelkevičius together with the Estonian Union of Photography Artists and shown for the first time in the Tallinn Art Hall (Estonia) in the framework of the Tallinn Month of Photography, 2011 Paroda buvo surengta kartu su Estijos fotografinio meno asociacija ir pirmąkart rodyta Talino parodų rūmuose (2011 10 07–2011 11 20) festivalio „Talino fotografijos mėnuo“ (2011) metu.

Curator/Kuratorius/Kuraator/Kurators/Куратор Vytautas Michelkevičius LT Artists/Menininkai/Kunstnikud/Mākslinieki/Художников Arnis Balčus LV, Ugnius Gelguda LT, Marge Monko EE, Krista Mölder EE, Robertas Narkus & Milda Zabarauskaitė LT, Kaspars Podnieks LV, Rimas Sakalauskas LT, Tadas Šarūnas LT, Sigrid Viir EE


EN

GENERATION OF THE PLACE: IMAGE, MEMORY AND FICTION IN THE BALTICS

The exhibition is a part of the project Re:Searching the Baltics, aimed at rethinking photography as used by Baltic artists born in the 1970–80s. Having been growing up during the shift of epochs, this generation still has vivid memories from the early Soviet childhood, mixed with the experience of being teenagers in a rapidly changing post-Soviet environment. The experience of this local fin de siècle gave the generation a specific commonness, clearly separating them from earlier and later, entirely post-Soviet, generations. The late 1980s was also the time when Estonia, Latvia, and Lithuania identified themselves as the Baltics increasingly strongly. The three countries that had no common history and identity before the beginning of the 20th century engaged in joint political movements. The Baltics had to generate their identity as a place, since before that they had been merely a part of the Soviet Union for the rest of the world. The project seeks to find out what it means to be a generation united by a particular place. Does the place generate us or do we generate our place? Does the geopolitical unity of the region imply common features in art as well? What is the shared memory of the generation, and how does it manifest itself in the imagery the latter produces? What kind of common experiences, real or fictional, could we trace in the works of artists who belong to the same generation? The exhibition has several interconnected thematic layers: the status of documentary as a genre, photographic thinking about time and place, looking for specific qualities of the local and common features of the generation and its specific way of using still and moving images in contemporary art. At the same time, there is a need for contextualization of photographic practices in the Baltics. All of the participating artists have shown their works in the West but never came together in one show to tell a sited narrative. The images featured in the exhibition allow one to experience the local fiction stories as well as the collective landscape of the Baltics in photography.

9


LT

VIETOS KARTA: ATVAIZDAS, ATMINTIS IR FIKCIJA BALTIJOS ŠALYSE

Ši paroda – tai projekto Re:Searching the Baltics (Tyrinėjant Baltijos šalis/Ieškant Baltijos šalių), kuriuo siekiama peržvelgti, kaip XX a. aštuntajame–devintajame dešimtmečiais gimę Baltijos šalių menininkai naudoja fotografiją, dalis. Dviejų epochų sandūroje užaugusią kartą tebelydi gyvi prisiminimai iš ankstyvosios vaikystės Tarybų Sąjungoje ir paauglystės nepaliaujamai besikeičiančioje posovietinėje aplinkoje. Tokia vietinio fin de siècle patirtis šiai kartai suteikė savitą bendrumo jausmą, aiškiai atskiriantį ją nuo ankstesnės ir vėlesnės, grynai posovietinės, kartos. Be to, devintojo dešimtmečio pabaigoje Estija, Latvija ir Lietuva stipriau pajuto savo, kaip Baltijos šalių, tapatybę. Trys valstybės, iki XX a. pradžios neturėjusios nei bendros istorijos, nei tapatybės, susibūrė į vieningus politinius judėjimus. Batijos šalims teko sukurti savo kaip vietos tapatybę, nes iki tolei visam likusiam pasauliui jos tebuvo Tarybų Sąjungos dalis. Projektas kelia klausimą, ką reiškia būti šios konkrečios vietos siejama karta? Ar vieta kuria mus, ar mes kuriame savąją vietą? Ar geopolitinė regiono vienybė reiškia, kad esama bendrumų ir jo mene? Kokia yra bendra kartos atmintis ir kaip ji ryškėja jos vaizdinijoje? Kokias bendras patirtis, tikras ar fiktyvias, galime atsekti vienos kartos menininkų darbuose? Parodoje susipina keletas teminių sluoksnių. Tai – dokumentinės fotografijos, kaip žanro, kvestionavimas, fotografinis mąstymas apie laiką bei vietą, savitų vietos ypatybių bei bendrų kartos bruožų paieška ir tyrimas, kaip ši menininkų karta naudoja fotografinius atvaizdus. Paroda drauge yra ir bandymas apibrėžti Baltijos šalių fotografijos kontekstą. Visi projekte dalyvaujantys menininkai yra rodę savo darbus Vakaruose, bet niekada nebuvo susitikę vienoje parodoje sekti įvietinto pasakojimo. Parodoje eksponuojami atvaizdai vietines istorijas pasakoja brėždami kolektyvinį Baltijos šalių peizažą fotografijoje.


LV

VIENSĒTAS PAAUDZE: ATTĒLS, ATMIŅA UN FIKCIJA BALTIJĀ

Izstāde, kuras mērķis ir apskatīt 1970–80-tajos gados dzimušo fotomākslinieku darbus, ir daļa no projekta „Pētot Baltiju” (Re:Searching the Baltics). Uzaugot divu ēru nomaiņas laikā, šajai paaudzei ir īpaši spilgtas bērnības dienu atmiņas par Padomju Savienību. Tās ir sajaukušās ar pusaudžu gadu atmiņām no dinamiskās pēcpadomju vides. Pateicoties vietējā mēroga fin de siècle pieredzei, šī paaudze ir ieguvusi savdabīgu vienotību, kas atdala to no iepriekšējām un nākamajām pēcpadomju paaudzēm. 80-to gadu beigas arī bija laiks, kad Igaunija, Latvija un Lietuva spēcīgāk sevi identificēja kā Baltiju. Trīs valstis, kurām pirms 20. gs. sākuma nebija ne kopīgas vēstures, ne indentitātes, apvienojās kopējā politiskā kustībā. Baltijai vajadzēja radīt savu identitāti kā noteiktu vietu, jo agrāk pārējai pasaulei tā bija tikai daļa no Padomju Savienības. Projekta mērķis ir jautāt – ko nozīmē būt paaudzei, kas ir saistīta ar noteiktu vietu. Vai vieta rada mūs, vai arī mēs radam savu vietu? Vai reģiona ģeopolitiskā vienotība izpaužas arī mākslā? Kāda ir paaudzes atmiņa un kā tā atspoguļojas kolektīvajā iztēlē? Kāda veida kopēju pieredzi – īstu vai fiktīvu, mēs varam izsekot vienas paaudzes mākslinieku darbos? Izstādei ir vairāki savstarpēji saistīti tematiskie slāņi: dokumentalitātes kā žanra statuss, fotogrāfiskā domāšana par vietu un laiku, paaudzes vietējo un kopīgo funkciju specifisko īpašību meklēšana, kā arī paaudzes īpašais fotogrāfijas un kustīgo attēlu izmantošanas veids mūsdienīgajā mākslā. Tāpat ir nepieciešams izveidot kontekstu daudzveidīgajai Baltijas fotogrāfijas praktikai. Visi izstādē iesaistītie mākslinieki ir demonstrējuši savus darbus Rietumos, taču nekad nav tikušies kopējā izstādē, lai pastāstītu savu stāstu. Izstādē redzamie attēli ļaus piedzīvot vietējo cilvēku stāstus, kā arī atspoguļos Baltijas ainavu.

11


EE

SÜNDINUD SAMAS KOHAS: KUJUTIS, MÄLU JA FIKTSIOON BALTIMAADES

Näitus on osa projektist „Uurides Baltikumi“ („Re:Searching the Baltics“), mille eesmärk on teha ülevaade 1970.–80. aastatel sündinud Baltimaade fotokunstnike loomingust. Olles täiskasvanuks saanud üleminekuajal, on sel põlvkonnal ometi elavad lapsepõlvemälestused nõukogude perioodist. Need mälestused on segatud teismeea kogemustega kiiresti muutuvast postsovjetlikust elukeskkonnast. Taoline kohaliku fin de siècle‘i tunnetus on andnud kõnealusele põlvkonnale eriomase ühisosa, mis lahutab neid selgelt varasemast ja ka hilisemast, postsovjetlikust põlvkonnast. 1980. aastate lõppu jääb aeg, mil Eesti, Läti ja Leedu end tugevamini Baltikumina identifitseerima hakkasid. Kolm riiki, millel ei olnud enne 20. sajandi algust ühist ajalugu ega identiteeti, haarati samadesse poliitilistesse sündmustesse. Balti riigid pidid endile looma kohaidentiteedi, kuna enne teadis ülejäänud maailm neid pelgalt kui Nõukogude Liidu osa. Projekti eesmärk on küsida, mida tähendab olla kindla paigaga seotud põlvkond. Kas see paik mõjutab rohkem meid või meie seda paika? Kas geopoliitiline regionaalne ühtsus toob ka kunstis kaasa ühisjooni? Mis on põlvkonna ühismälu ja kuidas see piltidel paistab? Millised ühiseid kogemusi, nii tegelikke kui ka fiktiivseid, võime märgata ühe põlvkonna kunstnike töödes? Näitusel on mitmeid omavahel seotud temaatilisi kihte: dokumentaalžanri hetkeseis, fotograafiline mõtlemine ajas ja ruumis, põlvkonna ühiste omaduste ning foto ja liikuva pildi spetsiifilise kasutuse uurimine kaasaegses kunstis. Samas on ka oluline luua kontekst erinevatele fotograafilistele praktikatele Baltikumis. Kõik osalevad kunstnikud on näidanud oma töid Läänes, kuid ei ole varem kunagi ühisel näitusel endi lugusid jutustanud. Näitusel olevad pildid võimaldavad kogeda kohaga seotud fiktsionaalseid lugusid, aga ka mälupilte.


RU

ПОКОЛЕНИЕ В-МЕСТЕ: ОБРАЗ, ПАМЯТЬ И ФИКЦИЯ В ПРИБАЛТИКЕ

Выставка является частью проекта «Исследуя Прибалтику» («Re:Searching the Baltics»), на которой приводится обзор фотографии балтийских художников, родившихся в 70–80-х годах прошлого столетия. У этого поколения, вырасшего при смене эпох, еще остались живые воспоминания о советском детстве, смешанные с опытом взросления в быстро меняющемся постсоветском пространстве. Опыт местного fin de siècle придал этому поколению свои особенности, которые ясно отличают его от более ранних или поздних, уже совершенно постсоветских поколений. В конце 80-х Эстония, Латвия и Литва стали все более активно позиционировать себя как страны Балтии. Три страны, которые до начала 20-го века не имели ни общей истории, ни общего идентитета, объединились в единое политическое образование. Теперь они должны были создать собственный образ на территориальной основе, поскольку раньше их отождествляли с частью Советского Союза. Задача проекта – выяснить, что значит быть поколением, связанным определенным местом проживания. Порождает ли место нас, или мы порождаем его? Подразумевает ли под собой региональное геополитическое единство также и общность в искусстве? Какова коллективная память этого поколения, и как она проявляется на фотоснимках? Какие общие черты, как реальные, так и фиктивные, можно отметить в работах художников одного поколения? Выставка сочетает в себе несколько тематических уровней: статус документалистики как жанра, фотографическое осмысление времени и места, общее в поколении, а также анализ специфического использования фотографии и движущихся изображений в современном икусстве. В свою очередь, надо создать контекст для практики балтийской фотографии. Все представленные авторы уже успели представить свои работы на Западе, но еще ни разу не собирались в групповой выставке, чтобы поведать свои истории. Выставленные фотографии показывают не только вымышленные эпизоды, но и запечатленные образы стран Балтии.

13


EN

VYTAUTAS MICHELKEVIČIUS

FOREWORD: WHY ARE WE TOGETHER AND IN (OUR OWN) PLACE?

HARRY WEEKS

BALTIMAADEST: THE LOCATIVE CASE IN BALTIC PHOTOGRAPHY

JURIJ DOBRIAKOV

A STRANGE GENERATION IN ALL KINDS OF STRANGE PLACES

LINA MICHELKEVIČĖ

SHE, MADONNA AND CHIAROSCURO. WORKS BY AKVILĖ ANGLICKAITĖ

SERGEI TKRUK

A PLACE: GEOGRAPHICAL AND SOCIAL BORDERLINES


EN VYTAUTAS MICHELKEVIČIUS

FOREWORD: WHY ARE WE TOGETHER AND IN (OUR OWN) PLACE?

THE FORMAT AND THE SUBJECT This book is an extension of the exhibition Generation of the Place: Image, Memory and Fiction in the Baltics. It features more artists than the exhibition and comes with reflections on their works and themes. Together with designer Marija Kisieliūtė, we tried to make the book easy to flip through and read while travelling, because the “generation of the place” is not an audience that is particularly fond of heavy albums that just sit on the shelf; rather, it is a community that is on a constant journey through space and time. For this reason, this pocket-sized photo album-like book seeks to be the token and mediator of their site-specific experience, no matter what train, plane, or beach they find themselves on. To those readers who have taken this book in their hands for the first time and have not recognised the names of the artists I would like to say that it is a thematic compilation of photography works created by young Baltic artists in 2000–2010 i. Although all of the artists are young, they are actively involved in both the local and the international art sphere, and have presented quite a few exhibitions to the public so far. Furthermore, it is not only the common subject, but also the place they live in and meditate on in their photographs that unites them. WHY ARE THEY TOGETHER? The idea of the exhibition came as a result of long-term observation of and interaction with Lithuanian artists of my generation (born approximately between 1975 and 1985) who use photography i  The last similar publication was published only in 1993: Straka B., Nievers K. (eds.), The Memory of Images: Baltic Photo Art Today, Kiel: Nieswand Verlag, 1993.

15


in their practice. The idea to present them all together, and not as photographers (those who take pictures) or art photographers, but rather as artists who think through photography and about photography, has been maturing for more than five years. Then I began to travel to Latvia and Estonia increasingly often, which expanded the circle of acquaintances and contacts, and helped this collection of images to take shape. One is naturally tempted to ask: “Why are they together?” – that is, why are these particular artists, and not some other ones, featured in the exhibition and in the book? Inevitably, it should be noted that together they form a bunch, a company, a community, a Vonnegutian carass, or whatever you call it. The curatorial strategy often referred to as one’s own bunch is particularly popular in Lithuania and the neighbouring countries, and it is unfortunate that it often becomes the sole base of an exhibition, while shared thinking and depiction models or themes do not become the focus of attention for the most part. In this case, the state of being together inspired the main narratives of the exhibition: representation of obscure (Soviet) memory and nostalgia, the landscape qualities and the power of a site-specific image, and documentary as fiction. The latter theme is also closely related to the very construct of “Generation of the Place”, which has two meanings: a generation that grew up in a particular place, and the production, creation, or construction of a place. In this case, we are speaking about the way photographs construct a place, how they cease to become mere pictures and shape the image of this place in the consciousness of the (especially non-local) viewer. Two years prior to the exhibition I began to look for shared traits between the Baltic countries and the work of their artists, wondering if the Baltics really existed as a distinctive region not only in the historical sense, but also in that of aesthetic expression and choice of subjects. I was interested in how the generation that had been born in the Soviet era yet grew up and came of age in the rapidly changing post-Soviet socio-cultural environment – young independent countries – created images and reflected on a concrete place and time through them. I sought to find out how photographs indexically marked and inscribed place and time. I marvelled at how a photographic paper sheet became a plane where time and space converged. I imagined that a place was somewhere beyond or above a particular point on the map. The texts and images in this magazine or album act as possible answers.


The narrative of memory and its relationship with the medium of photography has evolved as the most prominent thematic line. MEMORY AND NOSTALGIA Nostalgia arrests us most quickly through taste and smell. One may say that the taste and smell receptors function as memory media and throw our sensations several decades back in an instant. Thus, products with the epithet “Soviet” – “Soviet butter”, “Soviet sausages”, “Soviet bread”, etc. – began to appear in Lithuanian grocery stores approximately 15 years after the declaration of independence. Surely, these were just labels, as the composition of these products was completely different from that of their Soviet prototypes. The labels were decorated with images of a “Soviet” girl or woman and red colour. Hence, memories experienced through one set of receptors were additionally amplified through other, visual ones. In East Germany, a special term that referred to nostalgia for Eastern Europe’s past, Ostalgie (“Ost” is German for “East”), was coined. I was thinking about it several years ago while visiting the former East German city of Leipzig and chewing on wafers called Wie Früher (German for “As it used to be”). Indeed, I felt at home in Leipzig, because I found myself surrounded by broad boulevards and districts of standard apartment blocks. These and other experiences and adjectives have turned the “different” life and its “taste” into a commodity ii, therefore it is always worth it to try and have a critical look at nostalgia. In her book The Future of Nostalgia iii, Svetlana Boym mentions two kinds of nostalgia: restorative and reflective. The former seeks to restore and repeat the experiences of the past, while the latter attempts to remember and revive the past in order to re-approach it. While the former often has an ideological agenda, the latter is therapeutic and self-critical. For instance, the Latvian Arnis Balčus reconstructs small fragments of Soviet mundane reality not only to see what it all looked like back then, but also to engage in therapy and allow the viewer to experience those moments anew and in a much more lucid way. There is obviously no terror of the everyday here, just jolly games – albeit filled with authoritarian ideology. Even if those who belong to younger generations do not remember Soviet kindergartens, civil defence courses or odd healing methods, they have certainly ii  The further from the East, the more pronounced and commodified nostalgia became; for instance, there are heaps of t-shirts and other souvenirs bearing the inscription CCCP or Soviet symbols in Prague. In central Stockholm one can stumble upon the KGB bar, which, unfortunately, is not as attractive to Lithuanians as it is to Swedes. iii   Boym, Svetlana, The Future of Nostalgia, NY: Basic Books, 2001

17


LT

VYTAUTAS MICHELKEVIČIUS

PRATARMĖ: KODĖL MES KARTU IR (SAVO) VIETOJE?

HARRY WEEKS

BALTIMAADEST: VIETININKO LINKSNIS BALTIJOS FOTOGRAFIJOJE

JURIJ DOBRIAKOV

KEISTA KARTA KEISTOSE VIETOSE

LINA MICHELKEVIČĖ

JI, MADONA IR CHIAROSCURO. AKVILĖS ANGLICKAITĖS PARODA GALERIJOJE „KAIRĖ–DEŠINĖ“


LT VYTAUTAS MICHELKEVIČIUS

PRATARMĖ: KODĖL MES KARTU IR (SAVO) VIETOJE?

FORMATAS IR TEMA Ši knyga – tai parodos „Vietos karta: atvaizdas, atmintis ir fikcija Baltijos šalyse“ tęsinys, papildytas menininkais ir refleksijomis apie jų kūrinius bei temas. Kartu su dizainere Marija Kisieliūte stengėmės padaryti knygą patogią vartyti ir skaityti keliaujant, nes „Vietos karta“, tai ne sėslius sunkiasvorius albumus lentynose mėgstanti auditorija, bet nuolat per erdves ir laiką keliaujanti bendruomenė. Todėl ši fotografijos albumą primenanti kišeninė knygutė siekia būti jų įvietintos (angl. site-specific) patirties žymeniu ir tarpininku, kad ir kokiame traukinyje, lėktuve ar paplūdimyje jie būtų. Skaitytojams paėmusiems knygą pirmąkart į rankas ir neatpažinusiems nė vienos menininko pavardės, norėčiau pasakyti, kad tai jaunų Baltijos šalių menininkų sukurtų fotografijų 2000–2010 metais teminis rinkinys i. Nors visi menininkai ir jauni, tačiau jie aktyviai dalyvauja vietiniame ir tarptautiniame meniniame gyvenime ir yra surengę ne vieną parodą. Be to, juos vienija ne tik tema, bet ir gyvenamoji fotografijose apmąstoma vieta. KODĖL JIE KARTU? Parodos idėja gimė iš ilgalaikio stebėjimo ir bendravimo su mano kartos (gimusiais kažkur tarp 1975 ir 1985 m.) Lietuvos menininkais, naudojančiais fotografiją. Jau daugiau kaip penkerius metus brendo mintis parodyti juos kartu bei pristatyti ne kaip fotografus (fotografuojančius) ar fotomenininkus, bet kaip menininkus mąstančius fotografija ir apie fotografiją. Vėliau vis dažniau pradėjau keliauti į Latviją ir Estiją, taip plėtėsi pažinčių ir kontaktų ratas, ir galų gale susidėliojo šis atvaizdų rinkinys. i   Paskutinis panašaus pobūdžio leidinys buvo Straka B., Nievers K. (sud.), The Memory of Images: Baltic Photo Art Today, Kiel: Nieswand Verlag, 1993.

63


Natūraliai kyla klausimas „Kodėl jie kartu?“ – kodėl būtent šie menininkai, o ne kiti dalyvauja parodoje ir knygoje? Neišvengiamai reikia paminėti, kad jie kartu sudaro chebrą, kompaniją, bendriją, karasą ar kaip kitaip tai pavadinsi. Parodų kuravimo strategija, vadinama sava chebra, Lietuvoje ir gretimose šalyse itin populiari ir gaila, kad dažnai tik ja ir remiamasi sudarant parodas, o bendrų mąstymo ir atvaizdavimo modelių ar temų beveik neieškoma. Šiuo atveju iš buvimo kartu kilo ir pagrindiniai parodos pasakojimai: nepamenamos (sovietinės) atminties reprezentacija ir nostalgija, įvietinto atvaizdo peizažiškumas bei galia ir dokumentika kaip fikcija. Pastaroji tema glaudžiai susijusi ir su konstrukcija „Vietos karta“, kuri yra tik dalinis originalaus parodos pavadinimo vertimas iš anglų kalbos. Sukonstruotas kaip „Generation of the Place“ jis turi dvi reikšmes: konkrečios vietos karta ir vietos gamyba, kūrimas ar konstravimas. Šiuo atveju kalbama apie tai, kaip fotografijos konstruoja vietą, kaip jos iš atvaizdų tampa vietos įvaizdžiais ir kaip jos suformuoja vietos įvaizdžius žiūrovo (ypač ne vietinio) sąmonėje. Du metus prieš parodą pradėjau ieškoti bendrybių tarp Baltijos šalių ir jų menininkų kūrybos, keldamas klausimus ar išvis egzistuoja toks regionas Baltijos šalys ne tik istorine, bet ir estetinės raiškos ir pasirenkamų temų prasme. Domėjausi, kaip karta, dar gimusi sovietmečiu, bet užaugusi ir subrendusi žaibiškai kintančioje posovietinėje sociokultūrinėje aplinkoje – jaunose nepriklausomose valstybėse, – kuria atvaizdus ir jais mąsto apie konkrečią vietą ir laiką. Ieškojau, kaip fotografijos indeksiškai žymi bei įrašo vietą ir laiką. Stebėjausi, kaip fotografijos lakštas tampa laiko ir erdvės susijungimo plokštuma. Klausinėjau savęs ir kitų, kas yra fotografija, jei mes į ją žiūrime kaip į žemėlapį. Įsivaizdavau, kad vieta yra kažkur už ar virš konkretaus taško žemėlapyje. Kaip galimi atsakymai susidėliojo šis tekstų ir fotografijų žurnalas ar albumas. Kaip pirmoji ryškiausia teminė linija išsirutuliojo pasakojimas apie atmintį ir fotografijos medijos santykį su ja. ATMINTIS IR NOSTALGIJA Nostalgija greičiausiai mus pasiekia per skonius ir kvapus. Galima sakyti, kad skonio ir uoslės receptoriai veikia kaip atminties medijos ir perkelia mūsų patirtis keliasdešimt metų atgal per vieną akimirką. Todėl Lietuvos parduotuvėse maždaug praėjus 15 metų po Nepriklausomybės paskelbimo ėmė rastis produktų su epitetu „tarybinis“: „tarybinis sviestas“, „tarybinės dešrelės“, „tarybinis batonas“. Žinoma, tai buvo tik etiketės, nes sudėtis absoliučiai skyrėsi nuo sovietinių laikų. Etiketės buvo pagražintos „tarybinės“ mergaitės ar moters įvaizdžiais bei raudonomis spalvomis. Taigi


vienais receptoriais patiriama atmintis buvo sustiprinama kitais – vizualiaisiais. Rytų Vokietijoje net išpopuliarėjo speciali sąvoka „Ostalgija“, reiškianti nostalgiją Rytams ir Rytų Europoms praeičiai (vok. Ost – rytai). Apie ją mąsčiau prieš keletą metų būdamas buvusios Rytų Vokietijos mieste Leipcige ir kramsnodamas vaflius pavadinimu „Wie Früher“ (liet. „Kaip anksčiau“). Išties Leipcige jaučiausi kaip namie, nes mane supo platūs bulvarai ir blokaaukščių namų kvartalai. Šie ir kiti patirties momentai bei būdvardžiai „kitokį“ gyvenimą ir jo „skonį“ pavertė preke ii, todėl visada verta nostalgiją pamėginti įvertinti kritiškai. Svetlana Boym knygoje „The Future of Nostalgia“ iii mini dvi nostalgijos rūšis: restauracinę ir reflektyviąją. Pirmoji stengiasi atstatyti ir atkartoti praeities patirtis, o antroji prisiminti ir atgaivinti tam, kad permąstytų. Jei pirmoji dažniausiai siekia ideologininių, tai antroji – terapinių bei savikritiškumo tikslų. Pavyzdžiui, latvis Arnis Balčus rekonstruoja mažus sovietinės kasdienybės momentus ne tik tam, kad pažiūrėtų, kaip viskas atrodė tada, bet ir tam, kad užsiimtų terapija bei leistų patirti tuos momentus iš naujo ir žymiai skaidriau. Čia akivaizdžiai nesimato jokio kasdienybės teroro, tik smagūs žaidimėliai, deja, nors ir pilni autoritarinės ideologijos. Jei kas iš jaunesnių kartų ir neprisimena sovietinių darželių, civilinės gynybos kursų ar keistų gydymo metodų, tai tikrai yra apie juos bent girdėję. Man asmeniškai Arnio Balčaus scena, kur berniukas apstatytas tuščiomis pieno stiklinėmis beviltiškai kovoja prieš visiškai pilną stiklinę, yra raktinis atvaizdas į reflektyviąją nostalgiją ir mūsų kartos atmintį. Šis įvaizdintas momentas iš darželio ar mokyklos, kai kiekvienas vaikas kiekvieną popietę priverstinai turėdavo išgerti pieno ar kefyro stiklinę, žymi kontroliuojamos sovietinės kasdienybės galios kulminaciją. Aš lygiai kaip ir Arnio herojus ilgas akimirkas sėdėdavau prieš stiklinę paprasčiausiai dėl to, kad tie gėrimai mums buvo šlykštūs ir jų apskritai negerdavome net ir namuose. Tačiau ši fotografija visu savo stiprumu veikia greičiausiai tik tuos, kurie išgyveno panašią patirtį, ir kelia klausimą apie vaizdų perskaitomumą žmonėms iš kitų kartų ar iš Vakarų valstybių. Su konkrečia (sovietine) erdve ir laiku susietos fotografijos tampa lyg šiboletu – slaptu bendrumo ženklu ar priklausymo vienai grupuotei įrodymu kaip ir Roberto Narkaus ir Mildos Zabarauskaitės serijoje „Septynerius metus buvau samdiniu savo dėdės namuose“. Šių fotografijų perskaitymas ypač priklauso nuo konteksto, o šiuo atveju ir pats prievartos elementų turintis pavadinimas dar labiau sustiprina nuorodas į vaikystę ir traumines patirtis. Peizažai su izoliuotais ii  Kuo toliau nuo Rytų, tuo akivaizdžiau pasireiškė nostalgija ir pavirto preke: pavyzdžiui, Prahoje apstu marškinėlių ir kitų suvenyrų su užrašu „CCCP“ ar sovietine simbolika. Stockholmo centre esti baras KGB, deja, netraukiantis lietuvių į vidų taip, kaip švedų. iii  ����������������� Boym, Svetlana, The Future of Nostalgia, NY: Basic Books, 2001.

65


erdvėje daugiabučiais kelia įtampos atmosferą, ir versdamas vieną atvaizdą po kito pradedi įsivaizduoti kažkurio, gal net nesukurto vakarietiško filmo scenarijų apie sovietinius šnipus ar net ateivius. Gal net kaip Tado Šarūno „Stormtrooper“ nužengęs tiesiai iš „Žvaigdžių karų“ sukurtos masinių medijų vaizduotės, vis dar intensyviai palaikomos filmo fanų klubų Vakaruose. Lietuvos peizaže jis atrodo apgailėtinai pasimetęs tarp širdžiai mielų peizažų, bet turbūt tik baltiškiems žiūrovams. Tuo tarpu vakariečiams svetimi peizažai sunkiai leidžia susitapatinti ir būtent tik „Stormtrooper“ figūra yra vienintelis atpažįstamas kodas, o gal net šiboletas. Tačiau, ką ji veikia šiuose laukiniuose peizažuose, vakariečiui greičiausiai lieka neaišku. „Vietos kartos“ atstovas greičiausiai juos iškart pradeda lyginti su peizažo reprezentacijos tradicija Lietuvos ir kitų Baltijos šalių tapyboje ir fotografijoje. Grįžtant prie nostalgijos tipų, vėl verta prisiminti Svetlaną Boym, kuri teigia, kad restauracinė atmintis yra nacionalinė atmintis, kurią bandoma įteigti, o reflektyvioji – tai socialinė atmintis, pagrįsta konkrečios kartos patirtimi, ir ją „sudaro kolektyvinės struktūros, žyminčios individualią atmintį, bet jos neapibrėžiančios“. Ji teigia, kad „individuali ir kolektyvinė atmintis yra pasakojimų ir pėdsakų, kvapų ir vaizdų saugykla“ iv. Vadinasi, menininkai knygoje ją atveria ir inscenizuoja iš naujo pasitelkdami fotografiją ir jos tikroviškumo galią. Taigi Svetlana Boym mums pasiūlo būtent tokį žodyną, kokio mums trūko atminties pobūdžiui įvardinti, ir vėl sugrąžina prie kvapų, o svarbiausia – prie vaizdų, kurie sudaro pagrindinį šios knygos pasakojimą. ATVAIZDAI IR PEIZAŽAI Kaip turbūt jau pastebėjote, dauguma fotografijų yra tarsi paveikslai, kviečiantys juose pasinerti, bet ne ištirpti, o tik kritiškai permąstyti vaizdą ir perdėlioti prasmes, nes dažnai juose menininkai rodo ne tai, ką mes matome iš pirmo žvilgsnio. Ugnius Gelguda dėlioja „Kriminalinių peizažų“ scenas, kurios buvo „tikroviškai“ sukonstruotos Lietuvos žiniasklaidoje, o menininkas siekia tik sustiprinti jų įspūdį, perkeldamas į didelį formatą ir aukštą fotografinio detalumo raišką. Nors juos būtų galima pavadinti banalaus vaizdo ar tiesiog kasdieniniais peizažais, tačiau vos perskaičius paantraštes iškart įsijungia vaizduotė ir pradeda sukti detektyvinės istorijos kadrus. Tad ši serija ne tik dekonstruoja medijos galią paveikti masinę vaizduotę, bet ir parodo menininko sėkmingą žiniasklaidos procesų apvertimą ir apropriaciją. Atrodo, kad Ugnius Gelguda seka Lietuvos fotografijos mokykla ir bando tęsti peizažistų tradicijas, tačiau išties iv  �������������������������������������������� Boym, Svetlana, „Apie nostalgijos ateitį“, Vilniaus istorijų knyga – tariama X Baltijos trienalės antologija, Šiuolaikinio meno centras, 2010, 183.


PHOTOGRAPHS FOTOGRAFIJOS

IVARS GRAVLEJS LV ARNIS BALČUS LV IEVA EPNERE LV ELINA RUKA LV KASPARS PODNIEKS LV KRISTA MÖLDER EE MARGE MONKO EE SIGRID VIIR EE RIMAS SAKALAUSKAS LT TADAS ŠARŪNAS LT UGNIUS GELGUDA LT ROBERTAS NARKUS & MILDA ZABARAUSKAITĖ LT AKVILĖ ANGLICKAITĖ LT


91


LV

IVARS GRAVLEJS

92


90’S DEVYNIASDEŠIMTIEJI

[P. 88] YEAH. 1992 JĖĖ. 1992 [P. 89] VERY COOL CAR – BMW. 1993 LABAI KIETA MAŠINA – BMW. 1993

93


LV

ARNIS BALČUS


107


LV ARNIS BALČUS

AMNESIA AMNEZIJA AMNĒZIJA 2008– 9 Digital C-Prints, 98 x 120 cm


109


LV

ELINA RUKA


129


LV ELINA RUKA


COULD THIS BECOME MY HOME? AR ČIA GALĖTŲ BŪTI MANO NAMAI? 2008–2009 4 Prints Dimensions variable/Dydis kintamas EN

The city breaths and lives without me. I am looking for something from home and I find myself. Being in an unknown place is looking for answers in the emptiness which builds up with your needs. My wanderings around Lyon have lead me up to the truth I haven’t had resolved before. I need to go away to find what I am coming back to. Could this become my home?

LT

Miestas kvėpuoja ir gyvuoja be manęs. Ieškau kažko iš namų ir randu save. Būti nepažįstamoje vietoje – tai ieškoti atsakymų tuštumoje, kuri auga aplink tavo poreikius. Bastydamasi po Lioną atradau tiesą, kuriai iki tol nebuvau pasiryžusi. Man reikia išvykti, kad žinočiau, dėl ko sugrįžtu. Ar čia galėtų būti mano namai?

131


LV

KASPARS PODNIEKS


UNUSUAL PLACE NEĮPRASTA VIETA NEPARASTA VIETA 2008–2009 4 Prints, 140 x 200 cm

135


EE MARGE MONKO

I DON’T EAT FLOWERS AŠ NEVALGAU GĖLIŲ MA EI SÖÖ LILLI 2011 POSTER/PLAKATAS

59,4 x 84,1 cm


153


EE

SIGRID VIIR


NUDE WITH PARENTS AKTAS SU TĖVAIS AKT VANEMATEGA 2009 3 Prints/Slides Dimensions variable/Dydis kintamas

INSTALLATION INSTALIACIJA

157


LT

TADAS ŠARŪNAS


163


LT TADAS ŠARŪNAS

EN

STORMTROOPER 2007–2011 6 Digital C-Prints Dimensions variable/Dydis kintamas Not long ago Lithuania was under physical occupation; however, informational occupation has still not been re-approached. A country whose national idea for half a century was so strongly dependent on an enemy who had occupied its territory is facing difficulties in defining itself in a neo-liberal reality. Enthusiasts who are desperately trying to do it are confused by the fact that the enemy has become intangible, usually revealing itself in the form of unfamiliar ideas or flows of information. I am looking for archetypal Lithuanian landscape motifs from traditional Lithuanian painting and art photography. This environment is patrolled by a stormtrooper of the imperial army – a character from the epic movie Star Wars. His visit raises questions about the place of the romantic Lithuanian myth in a contemporary identity, the longing for the Great Enemy, and the frustration caused by the loss of the latter.

LT

Ne taip seniai Lietuva buvo okupuota fiziškai, bet iki šiol viešai nekalbama apie informacinę okupaciją. Šaliai, kurios nacionalinė idėja pusšimtį metų buvo taip stipriai priklausoma nuo jos teritoriją užvaldžiusio priešo, sunku surasti savo vietą neoliberalioje tikrovėje. Entuziastus, desperatiškai bandančius tą padaryti, trikdo tai, kad priešas pasidarė neapčiuopiamas, neapibrėžtas, dažniausiai pasirodantis keistų, nepažįstamų idėjų ar informacijos srautų pavidalu. Aš ieškau archetipinių Lietuvos kraštovaizdžio motyvų iš lietuvių tapybos ir meninės fotografijos kūrinių. Tokioje aplinkoje patruliuoja imperinės kariuomenės šturmuotojas (angl. „Stormtrooper”) – epinio kino filmo „Žvaigždžių karai“ personažas.


165

Jo apsilankymas kelia klausimą apie romantinio Lietuvos mito vietą šiuolaikinėje lietuvio tapatybėje, didžiojo priešo ilgesį ir frustraciją, kurią kelia jo netektis.


LT

ROBERTAS NARKUS & MILDA ZABARAUSKAITĖ


I spent 7 years in my uncle’s home as a servant (Finnish shibboleth) Digital C-Print, 60 x 90 cm

187


LT ROBERTAS NARKUS & MILDA ZABARAUSKAITĖ

I SPENT 7 YEARS IN MY UNCLE’S HOME AS A SERVANT SEPTYNERIUS METUS BUVAU SAMDINIU SAVO DĖDĖS NAMUOSE 2011

EN

The project was inspired by reflections of sunlight in the window. Flares and flickers were perceived as some kind of signals and a possibility for communication or conversation. Even though there is no sure way to decode them as messages, we follow the signals and try to trace a pattern. The title refers to a Finnish shibboleth “Olin seitsemän vuotta sedälläni kodossa renkinä”.

LT

Projektą įkvėpė saulės šviesos atspindžiai languose. Šviesos blyksnius ir mirgėjimą galima suprasti kaip signalus ir komunikacijos arba pokalbio galimybę. Nors ir nėra patikimo būdo iškoduoti juos kaip pranešimus, mes sekame signalus ir bandome atrasti juose tam tikrą modelį ar struktūrą. Kūrinio pavadinimas – tai nuoroda į suomišką šiboletą „Olin seitsemän vuotta sedälläni kodossa renkinä“ („Septynerius metus buvau samdiniu savo dėdės namuose“), kurį vieno Suomijos regiono gyventojai taria kaip „Olin seitsemän vuotta selälläni kolossa renkinä“ („Septynerius metus tarnavau samdiniu skylėje, gulėdamas ant nugaros“. Toks žodžių derinys sukelia asociacijų su seksualine vergija.


189

EN

“Shibboleth is any distinguishing practice that is indicative of one’s social or regional origin. It usually refers to features of language, and particularly to a word whose pronunciation identifies its speaker as being a member or not a member of a particular group” (Wikipedia.org).

LT

„Šiboletas yra bet koks skiriamasis veiksmas, rodantis kieno nors socialinę ar regioninę kilmę. Paprastai jis būna susijęs su kalbos ypatumais, ypač kokiu nors žodžiu, kurio tarimas išduoda kalbėtoją priklausant ar nepriklausant kokiai nors konkrečiai grupei.“ (Wikipedia.org)

I spent 7 years in my uncle’s home as a servant (Finnish shibboleth) Digital C-Print, 30 x 40 cm


EXHIBITION PARODA

DOCUMENTATION OF “GENERATION OF THE PLACE” IN TALLINN ART HALL / TALLINNA KUNSTIHOONE (ESTONIA), 07.10–20.11.2011 PARODOS „VIETOS KARTA“ DOKUMENTACIJA TALINO PARODŲ RŪMUOSE (ESTIJA), 2011 10 07–2011 11 20

201


GENERATION OF THE PLACE VIETOS KARTA


203

CRIMESCAPES/KRIMINALINIAI PEIZAŽAI, UGNIUS GELGUDA INSTALLATION FRAGMENT/INSTALIACIJOS FRAGMENTAS


GENERATION OF THE PLACE VIETOS KARTA


205

LANDMARKS/THE USE OF EMPTY TOOTHPASTE TUBE, KRISTA MÖLDER INSTALLATION FRAGMENT/INSTALIACIJOS FRAGMENTAS


GENERATION GENERATION OF OF PLACE THE PLACE VIETOS VIETOS KARTA KARTA


207

STORMTROOPER, TADAS ŠARŪNAS INSTALLATION FRAGMENT/INSTALIACIJOS FRAGMENTAS


GENERATION OF THE PLACE VIETOS KARTA


209

AMNESIA/AMNEZIJA, ARNIS BALČUS INSTALLATION FRAGMENT AND ARTIST TALK/ INSTALIACIJOS FRAGMENTAS IR MENININKO PRISTATYMAS


EN, LT

WRITERS’ CVs KRITIKŲ BIOGRAFIJOS

Vytautas Michelkevičius LT [P. 4–9,11–18, 59–65] Vytautas Michelkevičius is a curator, art and media researcher and assistant professor. He holds a PhD in Communication and Media Studies. During 2002–2011 he has published and/or edited more than 10 catalogues and books on media theory, art and photography. He is the author of the study “Lithuanian SSR Society of Art Photography. An Image Production Network” (Vilnius Academy of Arts Publishing House, 2011), chief-editor together with Agnė Narušytė ir Lina Michelkevičė of the book “Mapping Lithuanian Photography: Histories and Archives” (Mene, 2007), co-curator of the exhibition „comments@3xpozicija.lt: post-photographical condition in contemporary art“ (Vilnius, 2006) with a catalogue and a magazine. He enjoys being connected to a particular site and place at the moment of publishing the book. Vytautas Michelkevičius yra kuratorius, meno ir medijų tyrėjas bei lektorius, komunikacijos mokslų ir medijų studijų daktaras. 2002–2011 m. išleido arba sudarė daugiau kaip 10 katalogų ir knygų apie medijų teoriją, meną bei fotografiją. Monografijos „LTSR fotografijos meno draugija – vaizdų gamybos tinklas“ (Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011) autorius, knygos „Fotografijos, istorijos, žemėlapiai“ (Mene, 2007) sudarytojas kartu su Agne Narušyte ir Lina Michelkeviče, parodos „komentarai@3xpozicija.lt: postfotografinės būsenos šiuolaikiniame mene“ (Vilnius, 2006) bendrakuratorius ir žurnalo bei katalogo sudarytojas. 2005–2009 m. buvo žurnalo apie medijų kultūrą Balsas.cc redaktorius. Džiaugiasi, kad šios knygos pasirodymo momentu, yra susijęs su konkrečia erdve ir vieta. Harry Weeks EN [P. 19–30, 66–76] Harry Weeks is studying for a PhD at Edinburgh University entitled “Negotiations of Community in Contemporary Art”. He has dealt extensively with Baltic art and in 2010 a paper on Baltic documentary practice, “Re-cognizing the post-Soviet Condition”, was published in “Studies in Eastern European Cinema”. His research interests include democracy, collaborative practice, post-socialism and activism.


Harry Weeks Edinburgo universitete rašo disertaciją pavadinimu „Bendruomenė šiuolaikiniame mene“. Didelė jo tyrimų dalis skirta Baltijos šalių menui – 2010 m. jis publikavo straipsnį apie Baltijos šalių dokumentiką „At-pažininti posovietinę būklę“ žurnale „Studies in Eastern European Cinema“ („Rytų Europos kino studijos“). Domisi demokratija, bendradarbiavimo praktikomis, posocializmu ir aktyvizmu. Jurij Dobriakov LT [P. 31–37, 77–82] Jurij Dobriakov is an independent researcher of contemporary culture and art phenomena, critic, teacher and translator. He contributes texts to various Lithuanian and international cultural publications and catalogues of art projects, and takes part in publishing initiatives, conferences and seminars. He teaches photography theory and culturology of everyday life. Among his interests are psychoanalysis, media theory, urbanism and psychogeography, nostalgia, memory and the phenomenon of cultural generations. Jurijus Dobriakovas yra nepriklausomas šiuolaikinės kultūros ir meno reiškinių tyrinėtojas, kritikas, dėstytojas ir vertėjas. Publikuoja tekstus įvairiuose Lietuvos ir užsienio kultūros leidiniuose bei meno projektų kataloguose, dalyvauja leidybos projektuose, konferencijose, seminaruose. Dėsto fotografijos teoriją ir kasdienybės kultūrologiją. Domisi psichoanalize, medijų teorija, urbanistika ir psichogeografija, nostalgija, atmintimi ir kartos reiškiniu. Lina Michelkevičė LT [P. 38–41, 83–85] Lina Michelkevičė is translator, researcher, occasionally art critic. She is writing a PhD dissertation on participatory and collaborative aspects of contemporary art at Vilnius Academy of Arts. She contributed to several projects on media culture, communication and art such as Balsas.cc and 3xpozicija.lt. Her current interests lie in the search for new formats of art and communication, participation and collectivity. Lina Michelkevičė yra vertėja, tyrėja, kartais – meno kritikė. Vilniaus dailės akademijoje rašo disertaciją apie dalyvavimą ir bendradarbiavimą šiuolaikiniame mene. Ji buvo keleto projektų apie medijų kultūrą, komunikaciją ir meną, tokių kaip Balsas.cc ir 3xpozicija.lt, kūrybinė bendradarbė. Šiuo metu ji domisi naujais meno ir komunikacijos formatais, dalyvavimu ir kolektyvumu.

211


Sergei Kruk LV [P. 42–48, 51–56] Sergei Kruk holds a doctoral degree in information and communication sciences from the Université Paris II – Panthéon-Assas. At Rīga Stradinš University (Latvia) he teaches discourse analysis and semiotics. Kruk is researching Soviet concepts of semiotics and political discourse. He has published articles and books on semiotics and discourse analysis. Sergei Kruk turi informacijos ir komunikacijos mokslų daktaro laipsnį, įgytą Antrajame Paryžiaus universitete (Université Paris II – Panthéon-Assas). Rygos Stradinšo universitete jis dėsto diskurso analizę ir semiotiką. Krukas tyrinėja sovietines semiotikos ir politinio diskurso sampratas, yra publikavęs straipsnių ir knygų apie semiotiką ir diskurso analizę

ARTISTS’ CVs MENININKŲ BIOGRAFIJOS IVARS GRAVLEJS LV 1979 [P. 88–101] www.ivarsgravlejs.com Born in Latvia, lives and works in Prague (Czech Republic), graduated in Photography (MA) in Prague (FAMU), takes part in exhibitions, biennales and residencies in Czhech Republic, Latvia and other countries, and has experience in teaching photography. (The curator has known Ivars since 2004). Gimė Latvijoje, gyvena ir kuria Prahoje, studijavo fotografiją Prahoje (FAMU), aktyviai dalyvauja parodose, bienalėse ir rezidencijose Čekijoje ir visoje Europoje, taip pat dėsto fotografiją. (Su kuratoriumi pažįstamas nuo 2004 metų). ARNIS BALČUS LV 1978 [P. 102–113] www.arnisbalcus.co.uk www.balcus.blogspot.com Born in Riga (LV), lives and works in Riga, studied at University of Latvia (BA in communication studies) and University of Westminster in London, UK (MA in photographic studies), has been exploring the


topics of identity, representation of performative body and memory, has been an active participant of international exhibitions, his photographs have been published in catalogues, books and lifestyle magazines, has been writing on photography and editing a photography magazine in Latvia www.fotokvartals.lv. (The curator has known Arnis since 2004). Gimė Rygoje, gyvena ir kuria Rygoje, studijavo Latvijos universitete (BA komunikacijos studijos) ir Westminsterio universitete (MA Photographic Studies), domisi tapatybės, performatyvaus kūno ir atminties reprezentavimo temomis, aktyviai dalyvauja tarptautinėse parodose, fotografijos publikuotos kataloguose ir knygose bei meno ir gyvenimo būdo žurnaluose, taip pat rašo apie fotografiją ir redaguoja fotografijos žurnalą Latvijoje www.fotokvartals.lv. (Su kuratoriumi pažįstamas nuo 2004 metų). IEVA EPNERE LV 1977 [P. 114–123] Born in Liepāja (LV), lives and works in Riga, graduated from the Art Academy of Latvia with a BA degree in Textile and an MA degree in Visual Communications, did a one-year internship at the Higher Institute for Fine Arts Flanders (HISK, Belgium), uses photography as a medium for exploring identity, being Latvian, landscape and its transformations, has been organizing personal exhibitions, has been participating actively in international exhibitions and residencies. (The curator has known Ieva since 2009). Gimė Liepojoje (LV), gyvena ir kuria Rygoje, Latvijos meno akademijoje baigė tekstilės bakalaurą ir vizualinės komunikacijos magistrą, metus stažavosi Flandrijos dailės institute (Higher Institute for Fine Arts Flanders – HISK) Belgijoje, fotografiją, fotogfrafiją naudoja kaip mediją tirti tapatybę, latviškumą, peizažą ir jo transformacijas, rengia personalines parodas, aktyviai dalyvauja tarptautinėse parodose ir rezidencijose. (Su kuratoriumi pažįstama nuo 2010 metų). ELINA RUKA LV 1981 [P. 124–129] Born in Riga where she lives and works, graduated from Latvian Academy of Culture with a BA in French Philology and from Ecoles de Condé (Lyon, France) with a BA in Photography, her photographs are full of visual symbolism, abstractions and links to a particular place, has been participating in exhibitions and writing on photography. (The curator has known Elina since 2010).

213


Gimė, gyvena ir kuria Rygoje, Latvijos kultūros akademijoje baigė prancūzų filologijos bakalaurą, o Ecoles de Condé (Lionas, Prancūzija) – fotografijos bakalaurą, jos fotografijose daug vizualinio simbolizmo, abstrakcijos ir sąsajų su konkrečia vieta, dalyvauja parodose, taip pat rašo apie fotografiją. (Su kuratoriumi pažįstama nuo 2010 metų). KASPARS PODNIEKS LV 1980 [P. 130–133] Born in Latvia, lives and works in Drusti village and Riga, has studied visual communication at the Art Academy of Latvia, has been an active participant in exhibitions since 1998, spends a lot of time in Drusti where he is participating actively in social and political life, and has been elected to the municipal council. In 2001, Kaspars was nominated for the Purvitis prize – the most significant art award in Latvia.(The curator has known about Kaspars since 2003). Gimė Latvijoje, gyvena ir kuria Drusti kaime ir Rygoje, studijavo vizualinę komunikaciją Latvijos meno akademijoje, aktyviai dalyvauja parodose nuo 1998 m., nemažai laiko praleidžia Drusti, kur aktyviai dalyvauja socialinėje ir politinėje veikloje – yra išrinktas į savivaldybės tarybą, 2011 metais buvo nominuotas svarbiausiam Latvijos meno apdovanojimui – Purvitis prizas. (Su kuratoriumi pažįstami nuo 2002 metų). KRISTA MÖLDER EE 1972 [P. 134–141] Born in Estonia, lives and works in Tallinn, graduated from University of Tartu with a BA in Geography and from Estonian Academy of Arts with an MA degree in Photography, has been working as a teacher there, has studied at Westminster University in London, has been participating actively in exhibitions, has been interested in the poetic power of photographic works and their cartographic characteristics, has been working as a professional cartographer. (The curator has known Krista since 2009). Baigė geografijos bakalaurą Tartu universitete ir fotografijos magistrą Estijos meno akademijoje, dabar ten dėsto, studijavo Westminsterio universitete (Westminster University) Londone, aktyviai dalyvauja parodose, domisi poetine fotografijų galia ir jų kartografiškumu, dirba profesionale kartografe. (Su kuratoriumi pažįstama nuo 2009 metų).


MARGE MONKO EE 1976 [P. 142–151] www.margemonko.com Born in Estonia, lives and works in Tallinn, graduated from Estonian Academy of Arts with an MA degree in Photography, has been working as an associate professor there, did an internship at University of Applied Arts Vienna, has been insterested in feminist topics and the issues of sociopolitical representation, has been an active participant of international exhibitions, also curating photography exhibitions. (The curator has known Marge since 2009). Gimė Estijoje, gyvena ir kuria Taline, baigė fotografijos magistrą Estijos meno akademijoje, dabar ten dirba docente, stažavosi Vienos taikomojo meno universitete, domisi feministinėmis ir sociopolitinėmis reprezentacijos temomis, aktyviai dalyvauja tarptautinėse parodose, taip pat kuruoja fotografijos parodas. (Su kuratoriumi pažįstama nuo 2009 metų). SIGRID VIIR EE 1979 [P. 152–155] Born in Estonia, lives and works in Tallinn, has graduated from Estonian Academy of Arts with an MA degree in Photography, studied at Karlsruhe Academy of Fine Arts, has been interested in identity and performativity in photography, in cooperation with artists Taaniel Raudsepp and Karel Koplimets has established an artwork-enterprise Visible Solutions Inc. (www.visiblesolutions.eu) that takes an interest in neoliberal utopia and converting symbolic capital to economic and vice versa. (The curator has known Sigrid since 2009). Gimė Estijoje, gyvena ir kuria Taline, baigė fotografijos magistrą Estijos meno akademijoje, studijavo Karlsruhe akademijoje, domisi tapatybe ir performatyvumu fotografijoje, kartu su dviem menininkais Taaniel Raudsepp ir Karel Koplimets yra įkūrę įmonę-meno kūrinį Visible Solutions Inc. (www.visiblesolutions.eu), kuri domisi neoliberalia utopija ir simbolinio kapitalo vertimu į ekonominį ir atvirkščiai. (Su kuratoriumi pažįstama nuo 2009 metų). RIMAS SAKALAUSKAS LT 1985 [P. 156–157] Born in Lithuania, lives and works in Vilnius (LT), has graduated from Vilnius Academy of Art with a BA degree in Photography and Media Art, his movie “Synchronization” has travelled to dozens of international festivals and has been awarded with a lot of prizes, has been acknowledged as the author of the Best student film

215


of 2010 at the Lithuanian “Sidabrinės gervės” (“Silver crane”) national film awards. (The curator has known Rimas since 2005). Gimė Lietuvoje, gyvena ir kuria Vilniuje, baigė Vilniaus dailės akademijos fotografijos ir medijos meno bakalaurą, filmas „Sinchronizacija“ apkeliavo keliasdešimt festivalių visame pasaulyje ir gavo nemažai apdovanojimų, Lietuvoje „Sidabrinės gervės“ kino apdovanojimuose pripažintas geriausiu studentų filmu 2010 metais. (Su kuratoriumi pažįstamas nuo 2005 metų). TADAS ŠARŪNAS LT 1981 [P. 158–167] Born in Kaunas (LT), lives and works in Vilnius (LT), has an MA in Communiction studies, entered the art scene with the series “Savo vietoje”. (The curator has known Tadas since 2000). Gimė Kaune, gyvena ir kuria Vilniuje, baigė komunikacijos mokslų magistrą Vilniaus universitete, tapo žinomas su fotografijos ciklu „Savo vietoje“, taip pat organizuoja meno projektus ir domisi kultūros politika. (Su kuratoriumi pažįstamas nuo 2000 metų). UGNIUS GELGUDA LT 1977 [P. 168–181] www.ugniusgelguda.lt Born in Lithuania, lives and works in Vilnius (LT), graduated from Vilnius Academy of Art with an MA degree and postgraduate studies in Photography and Media Art, has been teaching photography and taking an interest in the power of photography and the media to construct images, memory and identities, has been organizing personal exhibitions and participating actively in international exhibitions, art fairs and biennials, has published some catalogues of his works and a monography “Criminal Landscapes” (“Kriminaliniai peizažai”, Artbooks.lt, 2011). (The curator has known Ugnius since 2001). Gimė Lietuvoje, gyvena ir kuria Vilniuje, baigė Vilniaus dailės akademijos fotografijos ir medijos meno magistrą ir aspirantūrą bei dėsto fotografiją, domisi fotografijos ir videomedijos galia konstruoti vaizdus, atmintį ir tapatybes, rengia personalines parodas ir aktyviai dalyvauja tarptautinėse parodose, meno mugėse ir bienalėse, yra išleidęs savo kūrybos katalogų ir monografiją „Kriminaliniai peizažai“ (Artbooks.lt, 2011). (Su kuratoriumi pažįstamas nuo 2001 metų).


ROBERTAS NARKUS & MILDA ZABARAUSKAITĖ LT 1983 & 1981 [P. 182–189] www.rnarkus.lt Born in Lithuania, live and work in Vilnius (LT), graduated from Vilnius Academy of Art with an MA degree in Photography and Media Art, did internships in Finland and the UK, use photography in the flat form, in space, in movement and performances, in their daily life. Have been working in image production. (The curator has known Robertas and Milda since 2002). Gimė Lietuvoje, gyvena ir kuria Vilniuje, baigė Vilniaus dailės akademijos fotografijos ir medijos meno magistrantūrą, stažavosi Suomijoje ir Didžiojoje Britanijoje, fotografiją naudoja plokštumoje, erdvėje, judesyje, taip pat performansuose, kasdienybėje dirba profesionalioje vaizdų gamyboje. (Su kuratoriumi pažįstami nuo 2002 metų). AKVILĖ ANGLICKAITĖ LT 1982 [P. 190–196] www.anglickaite.lt Born in Klaipėda (LT), lives and works in Vilnius (LT), graduated from Vilnius Academy of Art with a BA degree in Photography and Media Art, did an internship at University of Plymouth, UK, has been using photography to address social, identity and aesthetic problems, has worked in cooperation with music composers, has been an active participant of contemporary art exhibitions. (The curator has known Akvilė since 2001). Gimė Klaipėdoje (LT), gyvena ir kuria Vilniuje, baigė Vilniaus dailės akademijos fotografijos ir medijos meno magistrantūrą, stažavosi Plymoutho universitete (University of Plymouth) Didžiojoje Britanijoje, naudojasi fotografija ir videomenu kalbėdama apie socialines, tapatybės bei estetines problemas, bendradarbiauja su kompozitoriais, aktyviai dalyvauja šiuolaikinio meno parodose. (Su kuratoriumi pažįstama nuo 2001 metų).

217


EN, LT

THANKS TO DĖKOJAME

All the artists who took part in the exhibition and kindly authorised the use of their pictures Visiems parodos menininkams už dalyvavimą parodoje ir sutikimą naudoti savo fotografijas knygoje Artistic director of Tallinn Month of Photography 2011/ Talino fotografijos mėnesio 2011 meno direktorė Marge Monko Exhibition assistant/Parodos asistentė Merilin Talumaa Architect of the exhibition/Parodos architektas Dénes Farkas Tallinn Art Hall curator/ Talino parodų rūmų kuratorė Reet Varblane Documentation of the exhibition /Parodos dokumentacija Karel Koplimets Graphic design of the exhibition/Parodos grafinis dizaineris Indrek Sirkel More about the festival/Daugiau apie festivalį www.fotokuu.ee


219

Published by/Išleido Vytautas Michelkevičius & VšĮ MENE, Vilnius, Lithuania www.mene.cc Printed by/Spausdino „Balto print“, Vilnius, Lithuania www.baltoprint.lt Copies/Tiražas 700 Paper/Popierius Munken Polar, 120gsm Munken Polar, 300 gsm Conqueror Wove, Concrete, 160gsm

Partners/Partneriai

Supporters/Rėmėjai

Union of Photography Artists in Estonia/ Fotokunstnike Ühendus www.foku.ee

Lithuanian Culture Support Foundation/ Lietuvos kultūros rėmimo fondas

Kaunas photography gallery/ Kauno fotografijos galerija


EN, LT

PUBLICATIONS BY INDEPENDENT PUBLISHER MENE.CC, VILNIUS, LITHUANIA: NEPRIKLAUSOMO LEIDĖJO MENE.CC (VILNIUS) LEIDINIAI:

Lithuanian titles/Lietuviški leidiniai Lev Manovich, Naujųjų medijų kalba Iš anglų k. vertė Tomas Čiučelis. – Vilnius: Mene, 2009. – 472 p. Medijų kultūros balsai: teorijos ir praktikos, Sudarytojas Vytautas Michelkevičius. – Vilnius : Mene, 2009. – 296 p. English & Lithuanian titles/Dvikalbiai leidiniai Migrating reality/Migruojanti realybė Sudarytojai/Editors Mindaugas Gapševičius, Vytautas Michelkevičius et al. Mene, KHM & >top e. V. – 156 p. Mapping Lithuanian Photography: Histories and Archives/ Fotografijos, istorijos, žemėlapiai Sudarytojai/Editors Vytautas Michelkevičius, Agnė Narušytė ir Lina Michelkevičė. Vilnius: Mene, 2007. – 224 p. Newspaper ASTEROIDO BALSAS/Laikraštis ASTEROID VOICE Sudarytojai/Editors Valentinas Klimašauskas ir Vytautas Michelkevičius. – Vilnius : Mene, Balsas.cc & CAC, 2007 www.balsas.cc/asteroido/ Exhibition catalogue comments@3xpozicija.lt: post-photographical condition in contemporary art/ Parodos katalogas komentarai@3xpozicija.lt: postfotografinės būsenos šiuolaikiniame mene Sudarytojas/Editor Vytautas Michelkevičius. Vilnius: Mene, 2006. MORE ABOUT PUBLICATIONS AT WWW.MENE.CC DAUGIAU APIE LEIDINIUS WWW.MENE.CC


221


EN

This is a collection of photographs by artists of the same generation, born between 1975 and 1985. They all come from the Baltic countries: Lithuania, Latvia, and Estonia. Having been born in the Soviet Union and matured in independent states, they think through images, create fictions and visualize their memory in very different ways, but at the same time there are many parallels between their works. “Generation of the Place” is simultaneously a metaphor that describes this community, which comes together in the photographs, and a statement that these artists do reflect on the place they live in. Meanwhile, British, Latvian and Lithuanian critics contribute essays about the photographs and their context. You can flip though this publication as an album or as a magazine, in which texts and images form a consistent pleasant, yet also critical texture.

LT

Tai vienos kartos menininkų, gimusių tarp 1975 ir 1985 m., fotografijų rinkinys. Visi jie yra iš Baltijos šalių: Lietuvos, Latvijos, Estijos. Gimę Sovietų Sąjungoje, bet subrendę nepriklausomose valstybėse, kur sociokultūrinis peizažas keitėsi ypač greitai, jie mąsto vaizdais, kuria fikcijas ir įvaizdina atmintį labai skirtingai, tačiau kartu ir paraleliai. „Vietos karta“ – tai kartu ir metafora, apibūdinanti šią bendruomenę, susitinkančią fotografijose, ir nuostata, teigianti, kad šie menininkai mąsto apie savo gyvenamąją vietą. Esė apie fotografijas ir jų kontekstą čia rašo britų, latvių ir lietuvių kritikai. Šį leidinį galite vartyti ir kaip albumą, ir kaip žurnalą, kuriame tekstai ir vaizdai susipiną į vientisą malonų, bet tuo pačiu ir kritišką audinį.

Vietos karta: atvaizdas, atmintis ir fikcija Baltijos šalyse / Generation of the Place: ... Baltics  

Sudarytojas / editor: Vytautas Michelkevičius Tai vienos kartos menininkų, gimusių dešimtmetyje tarp 1970-ųjų ir 1980-ųjų vidurio, fotografi...

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you