kažkokie piešiniai, tabaluoja įvairūs talismanai. Sunku suprasti, kaip vairuotojas per juos mato, kur važiuoti. Ar teisingą pasirinko kelią? O tarp viso šito judančio transporto meistriškai laviruodami rieda dviratininkai. Apsirengę patogiais plačiais „perechanais” ir „tombanais” (afganietiškomis kelnėmis ir baltiniais), jie stebina visus savo sugebėjimais su vienu dviračiu važiuoti dviese, o kartais trise ar keturiese. Ir dar ne tuščiomis, o vežti arbūzus, dynes, ryšulėlius malkų, maišus su žole. Šen ir ten tame sraute juda arbos, dviratės „proliotkos”, vežimai su įkinkytais asiliukais ir nedidukais arkliais. Lėčiau juda didelės platformos, ant kurių dukanų savininkai veža bulves, pomidorus, agurkus, baklažanus, vynuoges, kriaušes. Kaip dideli „aisbergai”, prieš kuriuos traukiasi į šonus visa kita „menkenybė”, įspūdingai važiuoja „kamazai”, „zilai”,”tatros”... Stebint visa tai, niekaip nesinori tikėti, kad kažkur šalia šaudoma, žūsta žmonės, vyksta karas. Taip taikiai atrodo visas šis margaspalvis srautas!
50