I
– Intensyviai dirbti ir būti dviejų vaikų mama nėra lengva, bet aš apsisprendžiau gyventi su šiokia tokia įtampa, nusprendžiau, kad moraliniu požiūriu teisingo sprendimo nėra, yra tik man tinkamas. Kiekvienam jo planą diktuoja širdis – kur eiti, ko griebtis, kur pasukti. Nebūna kelių, tinkančių visiems. Gal kažkas norės kilti, o kitas – ilsėtis. Išmokau nesijaudinti, net jei mano planas griūva, nors nuo vaikystės buvau pratusi savo dienas suplanuoti iki smulkmenų. Juk ir šokant pramoginius šokius, ir studijuojant teisę siekiau geriausių rezultatų, o tam reikėjo ypatingos disciplinos. Šiais metais išmokau sau pasakyti: „Indre, nuo šiol tavo planas kartais gali būti ir neturėti jokio plano.“ Tuomet kiekvienas geras nutikimas, darbas, projektas, kelionė, pasisėdėjimas su draugais, išvyka ar paprasčiausias pasivaikščiojimas – viskas tampa didžiuliu malonumu ar mažu laimėjimu. Suspėjau – puiku. Nespėjau – irgi gerai. Dangus nesugrius, rytoj bus geresnė diena. – Auginti pametinukus – iššūkis. O grįžti po filmavimų su žindomu kūdikiu ant rankų (juk kiek buvo tokių dienų jūsų gyvenime!) ir toliau tęsti vakaro žaidimus namuose – kantrybės išbandymas. – Žaisdama su jais aš pralinksmėju. Marija labiausiai mėgsta slėpynes, o Aleksandras – supaprastintą slėpynių alternatyvą, tiesiog „ku-kū“. Dar mėgstame piešti. Piešiame be taisyklių, vaikai laksto beveik pliki, tepliojasi guašu ir piešia rankomis ant kūno ir visko, kas papuola. Aišku, šiam malonumui skirta vasara, o žiema turi būti praleista rogėse. Labai svajoju apie sniegą. Tai svarbiausia dovana, kurios laukiu Kalėdoms. Vaikų auginimas, kaip ir bet kuris kitas darbas, reikalauja atkaklumo, aš neturiu nerealių užsibrėžtų tikslų, nekeliu sau užduoties išauginti vunderkindus. Kantrybės suteikia ir padrąsinimai. Mums visiems kartais reikia plojimų ir mažų laimėjimų. Pasitaiko, kad po filmavimo, kelionės su vaikais ar tiesiog nemiegotos nakties būnu tokia pavargusi, jog vos galiu pavilkti kojas, o tada ima kas nors iš šalies ir pagiria, kad esu nuostabi mama, moteris, paklausia, kaip viską suspėju, ir dar priduria, kad juos įkvepiu. Dažnai tokio paskatinimo ir užtenka, kad pavargusios kojos imtų šokti. Mes visi turėtume gyvenime rasti progų dažniau skatinti ir girti kitus. – Koks kvapas jums primena, kad atėjo žiema? – Mandarinų. Mėtų arbatos. Obuolių pyrago. O vakarui – Haramain „Amber Oud Gold Edition“ (jau yra parduotuvėse „Douglas“).
13