M
– Modernūs tėvai dažnai ginčijasi: ar kuo ilgiau išsaugoti vaikams Kalėdų Senelio stebuklą, ar kuo greičiau atskleisti tiesą. Indre, kada ir kaip pati sužinojot, kad Kalėdų Senelio nėra? Ar labai nusiminėt? – Kai mokiausi trečioje klasėje, kaimynų mergaitė man išdavė paslaptį, kad Kalėdų Senelio nėra. Jai tai pasakė jos seneliai, su kuriais gyveno, o jie taip pasielgė, nes neturėjo pinigų, negalėjo nupirkti anūkei dovanų. Širdyje nujaučiau, kad draugė gali būti teisi, bet nusprendžiau, kad būtų didžiausia klaida leisti jai nustoti tikėti stebuklais. Atsikėliau Kalėdų rytą švintant, apsiaviau tėčio batus ir nunešiau paruoštą dovaną prie jos durų. Kaimynės reakcija buvo pati gražiausia kalėdinė dovana, kokią esu gavusi. Ryte atbėgo pas mane, nusivedė parodyti, kokias pėdas paliko Kalėdų Senelis, ir šokinėjo iš laimės, kad jos seneliai klydo. Tad gal visgi Kalėdų Senelis yra? Tikėjimas stebuklu ir žmonių gerumas – štai kas yra tikrasis Kalėdų Senelis. Prieš metus socialiniame tinkle gavau žinutę apie vieną šeimą, kuri turi daug vaikų, su prašymu mažiausiai – ketverių – mergaitei padovanoti kalėdinę dovaną, nes šeima labai skurdžiai gyvenanti. Supakavau dovanas visai šeimai, net ir tėvams, išsiunčiau paštu ir pasirašiau: Kalėdų Senelis, Šiaurės ašigalis. Esu šimtu procentų įsitikinusi – Kalėdų Senelis yra, tik gal jo adresas ne iki galo išaiškintas. Visą gyvenimą tikėsiu Kalėdų stebuklais, savaip, bet tikėsiu, ir esu davusi sau pažadą nemeluoti vaikams. O kol kas tegul jie kuo ilgiau džiaugiasi, tiki ir laukia. Ne tik dovanų.
„Kasdienybė kartais būna sudėtinga, sunki, o tada kantrybės suteikia padrąsinimai. Mums visiems kartais reikia plojimų ir mažų laimėjimų.“ 10
Mūsų šeimai Kalėdos nėra tik apie dovanas. Anksti ryte su vaikais važiuojame į bažnyčią ir ten džiaugiamės atėjusia ramybe. Ta laimė, švenčių nuotaika yra mūsų viduje. Ir niekada prieš šventes nepamirštu tų, kuriems sunkiau, – dalis mano reklaminių įrašų feisbuke, už juos gautas atlyginimas skirtas būtent tam, kad suteikčiau džiaugsmo vaikams iš nepasiturinčių šeimų, pildydama jų svajones. Vertingiausios dovanos tos, į kurias įdėta širdies. – Kokios bus jūsų šių metų Kalėdos? Kur švęsite, ko sau palinkėsite? – Kalėdas, kaip visada, švęsime pas mamą su visa šeima. Pastebėjau, jog per Kalėdas nebemadinga dovanoti dovanų. Sako, reikia dovanoti laiką. Su šia gražia tendencija sutinku, bet niekas iš manęs negali atimti malonumo rinkti, pakuoti ir dovanoti dovanas! Tai mažas priminimas tėvams, tetoms, dėdėms, močiutėms ir seneliams: aš jūsų pasiilgau. Dovanas pakuoju su didele meile – vienas nupirktas, kitas – mūsų su vaikais pagamintas. – Metų pabaiga vieniems kelia stresą, kad laikas bėga taip greitai ir štai praėjo dar vieni metai, o kitiems sukelia džiaugsmą, ypač jei metai nebuvo labai linksmi – tada gera galvoti, kad tuoj atsiversi baltą lapą ir pradėsi rašyti savo linksmesnę istoriją. Indre, ką jums reiškia metų pabaiga? Ar turite svajonių, įsipareigojimų sąrašą? Kokie didžiausi naujų metų norai? – Buitiškai kalbant, šiuo metu sprendžiu, ar parduoti Naujuosius metus ir per juos dirbti, ar visgi tą dieną švęsti. Viduje visada žinau, jog magija slypi ne Naujųjų metų naktyje, dienoje, valandoje ar minutėje. Labiau laukti reikia kiekvienos naujos dienos. Bet jei kalbėtume simboliškai, žinot tą populiarią frazę apie atverstą naują tuščią lapą, kurią per Naujuosius metus parašo ir atsiunčia daugybė žmonių: „Tomorrow is the first blank page of a 365 page book. Write a good one“? Tad aš linkėčiau ir sau, ir kitiems nesistengti savo gyvenimo paversti tobulu grožinės literatūros kūriniu, tegul ateinantys metai būna 365 puslapių kelionių žurnalas, knyga apie gamtą, grožį, pasaulio stebuklus, architektūrą ar išradimus. – Žiemos šventės kartais dovanoja ne tik ramų laukimą, bet ir jausmą, kad kažko nespėji: pabaigti darbų, sutvarkyti namų, paruošti dovanėlių, o juk norisi ir pasipuošti. Kaip randate laiko sau ir vaikams?