>> IŠKLOTINĖ
KINAS
Rašė: Dovydas Kiauleikis Nuotraukos: organizatorių archyvo ir BFL
„KINO PAVASARIS“ KOVO 15–29 D. VILNIUJE KOVO 30–BALANDŽIO 5 D. KAUNE BALANDŽIO 8 D. KLAIPĖDOJE
Kad nepasiklystume šių metų „Kino pavasario“ repertuare, išėjome pasivaikščioti su viena festivalio organizatorių Odeta Karoblyte, kuri daugelį filmų jau yra mačiusi. Ji mums atskleidė savo favoritus ir pabėrė rekomendacijų.
– Klaipėdoje būsite tik vieną dieną. Jei negali visą dieną prasėdėti kino teatre – ko nepraleisti? – Jei tu rėsite laisvo lai ko tik vienam fi l mui – pata riu nepra leisti „Meistrų“ programą puošiančio fi lmo „Dar vieneri metai“ (rež. Mike’as Leigh), po kurio norėsis diskutuoti ir atsaky ti į klausimą, kiek ar timai į savo šeimą ga li įsileisti svetimą žmogų?
18 // © 370 370_022.indd 18
– Tikriausiai matei daugelį festivalio filmų. Kurį žiūrėsi dar kartą? – Neabejotinai – „Café de Flore“ (rež. Jeanas Marcas Vallée)! Iš pirmo žvilgsnio dvi nesusijusias meilės ir išsisky rimo istorijas fi lme sujungia džiazo albumo „ Café de Flore“ melodija. 1969 m. Pary žius – motinos ir Dauno sindromą turinčio sū naus istorija bei 2011 m. sielos dvy nių, kuriuos išskiria nauja mylimoji, kančios ir meilė. Filmą žiūrėsiu dar kar tą dėl Vanessos Paradis, taip pat – dėl dieviškos istorijos, dėl to, kad mane apėmė euforija pamačius tik rą ir stiprią meilę, dėl to, kad pagrindinė fi lmo daina – Doctor Rockit „Café de Flore“ jau skamba kaip mano telefono melodija, dėl to, kad nenorėjau atitraukti akių nė minutei, dėl to, kad gaudžiau kiek vieną žodį, kiek vieną frazę, kiekvieną prisilietimą, dėl to, kad norisi pamaty ti šią istoriją didžiajame ek rane, dėl to, kad niekaip nepamirštu šio fi lmo, vis prisimenu situacijas, smulk menas, dėl to, kad neišt vėriau ir per parą jį pažiū rėjau du kar tus, dėl to, kad dar norisi prisi minti, kaip jis ją paėmė už ran kos, kaip pa matė pirmą kar tą, kaip bučiavo nepa likdamas abejonių, kad tai yra jo gy venimo meilė.
– O kas bus Kauno savaitės pažiba? – Smagu, kad ga lėsi me pa kviesti į režisū rinį aktoriaus Dex terio Fletcherio (lietuvės režisierės Dalios Ibelhauptaitės vy ro – red. past.) debiutą „Pašėlęs Bilas“ apie bega lines iš ka lėjimo grį žusio tėvo pastangas susigrą žinti vaikų meilę ir apsaugoti juos nuo gat vės chu liganų įtakos. Norintiems gražaus, jautraus, bet kar tu ir linksmo fi lmo rekomenduoju prancūzišką komediją „Neliečiamieji“ (rež. Éricas Toledano, Olivier Nakache). San Sebastijano kino festiva ly je stebėdama visiškai para ly žiuoto prancūzų tur tuolio ir atžagaraus juoduko dueto krečiamus neįtikimus pokštus sa lė kvatojo iki ašarų, plojo iš susižavėjimo, o aš net nubraukiau ašarą sužinojusi, kad fi lmas paremtas tik ra istorija. – Trys filmai, kurių nevalia praleisti šiemečiame festivalyje. – Visi fi lmai, kuriuos dievinu, kuriuos geriu, kuriais mėgaujuosi, apie kuriuos galvoju, yra apie meilę. Geidulingą, aistringą, pamišusią, nesuprastą ir nesuprantamą, kar tais šokiruojančią. Kasmet sudarau sąrašą fi lmų, apie kuriuos noriu šnekėtis su draugais, kuriuos noriu parody ti ir priminti, ir gal surasti šį tą bendro. Tiesa, pernai kai kurie draugai sakė, kad mano sąrašu nebetikės, nes tie fi lmai tokie keisti. Bet jei naktimis, pasibaigus paskutiniam seansui, eitume šnekėtis apie fi lmus, tai norėčiau padiskutuoti apie šiuos: jau mano minėtą „Café de Flore“ – norėsiu sužinoti, kaip šią istoriją supratai tu (mane intrigavo, kad yra du būdai suprasti istoriją, susieti visus veikėjus ir istorijas, jų meiles bei jausmus); „Kek šė“ (rež. Hagar Ben-Asher) – 35 metų moters, kuri atsiduo-
da ne vienam kaimo vy rui ir turi kaimo kek šės etiketę, akyse mačiau labai daug didelės ir tik ros meilės; „Sudie, pirmoji meile“ (rež. Mia Hansen-Løve) – dėl to, kad visi idealizuojame pirmąją meilę, sudedame daug savo vilčių ir svajonių, dėl to, kad nenorime jos pa leisti ir dėl to, kad ji bū na skausmingiausia. KASMET SUDARAU SĄRAŠĄ FILMŲ, APIE KURIUOS NORIU ŠNEKĖTIS SU DRAUGAIS, KURIUOS NORIU PARODYTI IR PRIMINTI, IR GAL SURASTI ŠĮ TĄ BENDRO.
– Festivalis tradiciškai turės specialių seansų ir renginių. Ką išskirtum? – Neabejoju, kad bus įdomu su ži noti daugiau apie ma žiausiai viešu moje apkalbėtą bit lų na rį George‘ą Har risoną. Žiū rėdami Mar tino Scorsese dokumentinį fi l mą „George’as Harrisonas: gy venimas materia liame pasau ly je“ klausysitės dainų, kurias jis parašė, matysite ašaras apie jį kalbančių draugų akyse (muzikanto žmona Olivija, vienintelis sū nus Dha ni, gy vi „The Beat les“ na riai, Yoko Ono, Ericas Claptonas, režisierius Terry Gil lia mas ir kiti), džiaugsitės pa žinę George‘o gy veni mą, kuris nebuvo toks paprastas – poka rio Liver pu lio vargai, bitlų manija, LSD era, lemtingas užpuolimas, pasinėrimas į indų religiją ir gy venimo už materia lumo ribų paieškos. O kovo 29 d., festiva lio už da ry mo dieną, Vilniuje „Loftas“ kvies į išskir tinį šio fi lmo seansą, per kurį visus džiugins ir specia lus „The Beat les – UNPLUGGED“ muzikinis projektas.
2012.03.02 16:42:49