Poetinė sintaksė Intonacija Tekstas 8. Eilėdara Ritmas Metras Eilutė Eilutės laužymas Pauzės Rimas Strofika Eilėdaros sistemos Silabinė eilėdara Silabotoninė eilėdara Sinkopis Verlibras 9. Literatūros rūšys ir žanrai Epas Epo žanrai Lyrika Eilėraščio vyksmas Lyrikos tipai Lyrikos žanrai Eilėraščio analizė ir interpretacija Drama Dramos žanrai
Pagrindinės grožinės literatūros savybės Grožinė literatūra (toliau tiesiog literatūra) yra žodžio menas. Iš kitų raštijos sričių ją išskiria ir su menu suartina 1) savitas vaizdavimo objektas, 2) gyvenimo atspindėjimas vaizdais, 3) esminė visuomeninė funkcija - estetinė funkcija. Pagrindinis literatūros vaizdavimo objektas yra žmogaus gyvenimas, jo dvasios pasaulis. Dvasinio gyvenimo pasireiškimo sritys įvairios – šeima, artimieji, draugų ratas, gamta, tautos, tėvynės istorija, kultūra ir t. t. Literatūroje vaizduojamas žmogaus darbas, moksliniai ir meniniai ieškojimai, atradimai, išradimai ir kt. Kurią gyvenimo sritį rašytojas bevaizduotų, jis kreipia dėmesį į žmogaus mintis, jausmus, išgyvenimus, aistras, siekius, reagavimą į aplinką, į pasaulį. Detalūs pačių gamybos procesų, technikos bandymų aprašymai, ekonomikos aktualijos, medicinos, archeologijos ieškojimai, politinės problemos ir pan. nedomintų skaitytojų (arba domintų nedaugelį), nepaliestų suvokėjo jausmų, nepadėtų pažinti žmogaus, drauge ir savęs. Gamybos procesai, ekonomikos aktualijos, gamtos pasaulio reiškiniai atspindimi tiek, kiek yra reikalingi pavaizduoti asmenybei, žmogaus būdui, likimui, – tam, kas domina visus. Tik vaizduojami žmogaus santykiai su pasauliu, jo egzistencija, bendražmogiškos problemos, emocijos nutiesia dvasinius ryšius per įvairiausias istorines epochas tarp kūrinių ir skaitytojų. Meninis vaizdas – tai gyvenimo paveikslas. Mokslininkas apie gyvenimą kalba teiginiais, tezėmis, loginėmis sąvokomis, o rašytojas apie jį mąsto, jį „atkuria“ vaizdais. Kiekvienas kūrinys – atskiras pasaulis, kurį sudaro rašytojo pavaizduoti žmonės, vienokie ar kitokie jų santykiai, poelgiai, veiksmai, įvykiai, istorija, aplinka, gamta ir t. t. Dažnu atveju (tačiau ne visada) meninis vaizdas – gyvenimo paveikslas – panašus į mūsų gyvenimo tikrovę, į realybę. O konkretus žmonių gyvenimas domina ir jaudina skaitytojus, traukia imti knygą į rankas. Grožinė literatūra žmogaus protą veikia per jausmus. 2