374 jų nepaliečia kūniški ryšiai. O. de Balzako romano veiksmas koncentruojamas vaizdingose Klošgurdo apylinkėse, o „Kunigaikštienės de Klev" veiksmo aplinka apskritai pakylėta virš kasdienybės, buitinių detalių. „Slėnio lelijoje" kartojamas iš riterių romanų perimtas nepasiekiamos, „neleistinos" meilės motyvas, riterio ištikimybės ir pasiaukojimo širdies damai tema. Tačiau Fe liksas sulaužo šią ištikimybę, pasidavęs karaliaus dvaro aplinkos įtakai, ro mantinis idealas žlunga. „Skaitydamas' ir vėl iš naujo skaitydamas „Slėnio leliją", aš negalėjau nuslopinti sielvarto, nes mačiau, kad Feliksas paliko savo U PC. »jų U PC"- Argi Felikso animus stiprybei nepakako Klošgurdo pilies su visomis Turenės apylinkėmis? Argi Feliksas, neturėjęs vaikystės, augęs beveik be motinos, negalėjo tapti tikru vyru ir likti ištikimas meilei? Kodėl didysis svajonių romanas virto socialinių faktų, tikriau, istorinių faktų romanu? Tokie klausimai — tai prisipažinimas skaitytojo, nesugebančio skaityti kny gos objektyviai". 9 „Slėnio lelijoje" klasikinis jausmo ir pareigos konfliktas modifikuojamas, nustoja buvęs vidiniu, perauga į žmogaus moralinių vertybių ir socialinių dėsnių priešybę. Kaip ir daugelyje kitų.kūrinių („Tėvas Gorijo", „Prarastos iliuzijos", „Kurtizanių spindesys ir skurdas") O. de Balzakas pabrėžia asmens dorovinių principų ir socialinio pasisekimo nesuderinamumą. Tyri ir nuo širdūs žmonių tarpusavio santykiai, kilnūs jausmai gali gyvuoti nuošalyje nuo socialinės aplinkos, todėl ir pačios poetiškiausios šio romano scenos vyksta nuostabiame slėnyje prie upės, rūke skęstančiame parke. Anrietės de Morsof ir Felikso de Vandeneso meilė-— pačių iškiliausių rašytojo apmąs tymų apie tyrą meilę įrodymas. Bet kūrinio neturėtume vertinti kaip meilės romano, tai kūrinys apie svajonę „didingoje miegančių vandenų ramybėje" 1 0 . Šios svajonės ištakų autorius ieškč Felikso vaikystėje, vakaro ilgesyje ste bint tolimą žvaigždę. Nepaisant poetinės intonacijos, romane jaučiama konkre ti istorinė tikrovė, kurioje gyvena herojai. Tai Napoleono karų ir Restaura cijos laikai, kada aristokratija karštligiškai stengiasi pataisyti savo pašlijusius ekonominius reikalus (ponia de Morsof tvarko ūkį, veda derybas su žemės nuomininkais, duoda konkrečių patarimų išvykstančiam į Paryžių Feliksui). Ligos ir biologinio paveldėjimo momentai romano siužetinėje linijoje (pono de Morsofo ir jo sūnaus liga), detalus ponios de Morsof mirties priežasties nustatymas byloja apie O. de Balzakui būdingą ištikimybę moksliniam me todui. Tad romane ryškus romantinio pasaulėvaizdžio dviplaniškumas, svajo nių ir realybės kontrastas. „Slėnio lelija" — svarbus etapas prancūzų romano
9
Gastonas Bašliaras. O p . c i t . — P. 4 0 1 . „ A t s i d ū r u s rimties v a n d e n ų n u s k a i d r i n t a m e pasaulyje, svajingai sielai n e s u n k u p r a r e g ė t i . P a p r a s t o s ir g r y n o s svajonės fenomenologija m u m s a t v e r i a kelią į psichiką, n e ž i n a n č i ą atsitiktinumų, į m ū s ų poilsio psichiką. S v a j o n ė m i e g a n č i ų v a n d e n ų a k i vaizdoje m u m s teikia psichinio t v i r t u m o p a t y r i m ą , k u r i s p r i k l a u s o anima s f e r a i " . I b i d . — P . 396. 10
375 raidoje, žymintis perėjimą nuo romantizmo prie realizmo. Šią tradiciją pra tęsė Giustavas Floberas romanu „Ponia Bovari", kuriame romantinės meilės svajonės tikrovėje tampa jų parodija. Vienas pirmųjų O. de Balzako kūrinių, išverstų į lietuvių kalbą, buvo novelė „Bedievio mišios", pasirodžiusi 1916 m. 1921 m. buvo išleistas apy sakų rinkinys „Kristus Flandruose" ir kitos apysakos. Itin populiarūs Lietu voje buvo romanai „Trisdešimties metų moteris" (išleistas 1939, 1950, 1991 m.) ir „Tėvas Gorijo" (1930, 1 9 4 9 ) . Po Antrojo pasaulinio karo pasi rodė „Eugenija Grandė" (1948, 1965), „Prarastos iliuzijos" ( 1 9 5 4 ) , „Kur tizanių spindesys ir skurdas" ( 1 9 5 6 ) , „Pusbrolis Ponsas" ( 1 9 5 9 ) , „Pusse serė Beta" ( 1 9 5 7 ) , „Šuanai" ( 1 9 5 8 ) , „Šagrenės oda" ( 1 9 5 2 ) , „Nežinomas šedevras" ( 1 9 6 0 ) . 1953 m. Akademiniame dramos teatre buvo pastatyta pjesė „Pamotė". Romanai „Slėnio lelija" ir apysaka „Sviediniu žaidžiančios katės namai" lietuvių kalba leidžiami pirmą kartą. GALINA
BA
UŽ
YTĖ-ČEPINSKIENĖ