1863-1904 m. Vilniaus gubernijos fotografai

UDK 77.04(474.5)(091)

Dainius

Junevičius

1863-1904

m.

Vilniaus gubernijos fotografai Fotografijos raida pasaulyje ir Lietuvoje Iki XIX a. pradžios kaupėsi mokslininkų žinios apie šviesos poveikį medžiagoms, daugėjo atrastų šviesai jautrių cheminių medžiagų. 1827m. N. Niėpce' as po 13 metų nesėkmingų bandymų sukūrė spaudos formų gaminimo metodą naudojant šviesa i jautrų sluoksnį. 1829 m. N. Niėpce'as.ėmė dirbti kartu su L. Daguerre'u. Po N. Niėpce'o mirties 1833 m. L. Daguerre'as tęsė bandymus ir 1839 m. pradžioje Prancūzijos mokslų akademijos prezidentas F. Arago jau pranešė akademijai apie L. Daguerre'o sukurtą atradimą. Rugpjūčio menesį ten pat buvo pademonstruotas pirmas šviesos nupieštas vaizdas, gautas L. Daguerre' 0 metodu sidabro plokštelėje. Vėliau, padidinus plokštelės jautrumą šviesai ir sukūrus naujus šviesesnius objektyvus, eksponavimo laikas sutrumpėjo iki kelių sekundžių ir apie 1850 m. dagerotipija suklestėjo. L. Daguerre' 0 metodu gautų atvaizdu nebuvo galima padauginti.

230

Kitas fotografijos pradininkas - F. Talbotas, pirmuosius rezultatus gavęs jau 1837 m., savo išradimą pateikė patentavimui keliomis savaitėmis vėliau už L. Daguerre'ą. Jis gaudavo negatyvinį vaizdą popieriuje, padengtame sidabro chloridu arba jodidu, iš kurio buvo galima padaryti daug pozityvinių kopijų ant kito popieriaus lakšto.

1848 m. N. Niėpceo giminaitis Niėpce'as de Saint Victoras pakeitė F. Talboto pirmajame proceso etape naudotą popierių stiklo plokštele, padengta šviesai jautriu baltymų (albumino) sluoksniu su kalio jodidu. 1851 m. vietoj baltymų F. S. Archeris pasiūlė naudoti kolodijų. Tokiu būdu atsirado vadinamasis šlapio kolodijaus metodas, kuris galutinai išstūmė dagerotipiją ir išsilaikė apie tris dešimtmečius.

Amerikoje pradėjusi plisti apie 1860 m., po kurio laiko Europoje išpopuliarėjo f.erotipija, - nuotraukų darymo ant paprastos skardos metodas, dar dešimtmetį vadintas "amerikietiškuoju metodu".

1871 m. R. Maddoxas vietoj kolodijaus pabandė želatiną su sidabro jodidu arba bromidu. Po to, kai 1878 m. Bennettui pavyko šios emulsijos jautrumą padaryti keliasdešimt kartų didesnį už anksčiau naudoto kolodijaus, fotografijoje įvyko tikras perversmas. Sauso bromoželatinos metodo dėka fotografija tapo žymiai mobilesnė ir leido sukurti mažo formato kameras. Vystantis fotografinei chemijai tobulėjo fotografijos kameros ir objektyvai '.

UDK 27(474.05)(091)

Dainius Junevičius

Pirmieji Vilniaus dagerotipininkai ir fotografai Pirmosios dagerotipinės nuotraukos Lietuvoje buvo padarytos jau 1839 m. Kaip liudija B. Podczaszynskis", pirmosios dagerotipinės nuotraukos Lietuvoje darytos tais pačiais metais, kai F. Arago Prancūzijos mokslų akademijai pristatė L. Daguerre'o išradimą 1839 m. vasarą. Tuomet kunigaikščio L. Wittgensteino vaikų guvernantas Marcillacas dagerotipavo Verkių rūmus ir jų frontonus puošusias skulptūras. . Vėliau Vilniuje fotografavo kitų kraštų fotografai. Pirmasis 1843 m. liepos mėn. laikraščiuose pasiskelbė dagerotipininkas C. Ziegleris. 1843 m. rugsėjo menesį ir 1844 m. balandžio mėn. Vilniuje portretus fotografavo L. Ginzburgas, 0 1844 m. lapkričio mėn. - Vienos chemikas F. Danneris. Pirmąją pastovią ateljė 1845 m. Vilniuje atidarė vilnietis E. Rosensonas, fotografijos mokęsis Karaliaučiuje. Jo ateljė su pertraukomis veikė iki pat 1863 m. birželio 6 d., kuomet buvo uždaryta M. Muravjovo nurodymu kartu su kitomis fotoatelje.

Iš Druskininkų į Peterburgą per Vilnių 1851 m. važiavęs ir trumpam apsistojęs čia fotografavo dagerotipininkas iš Norvegijos Neupertas. , Nuo 1854 m. iki 1859 m. į Vilnių nuolat atvykdavo fotografuoti vokietis O. Neuschaefferis, apsistodavęs Romerių name Savičiaus gatvėje. Įdomu, kad pirmąjį kartą į Vilnių 1854 m. jis atvyko iš Kauno, kur taip pat darė dagerotipines ir fotografines nuotraukas. Jo veiklą tęsė žentas A. Swieykovskis.

232

Kultūros istorijos tyrinėjimai. 1997. T. 3.

Ilgainiui fotografija išstūmė dagerotipiją. 1860m.

Vilniuje beveik vienu metu buvo atidarytos dar kelios fotoateljė - A. Korzono, A. Swieykovskio, V. Daumanto, tikriausiai 1861rrr.- A. Bonoldi. Vilniaus fotografų ateljė buvo įrengtos labai moderniai, aprūpintos naujausia aparatūra. Pvz., A. Korzonas prietaisus ir medžiagas siuntėsi iš Paryžiaus. Jis taip pat siūlė vilniečiams pirkti fotoaparatus. 1862 m. Orgelbrando knygynas jau pardavinėjo vietinių ir užsienio įžymybių nuotraukas bei albumus fotografijoms, nuo 1863 m. fotografai reikalingomis cheminėmis medžiagomis galėjo apsirūpinti A. Šerševskio vaistinėje.

*** Šiame darbe skelbiama LVIA saugomų bylų medžiaga apie Vilniaus gubernijos fotografų veiklą nuo 1863 m. birželio 6 d. iki 1905 m. sausio 1 d. Pradedama 1863 m. birželio 6 d., kuomet visos fotografijos įmones buvo uždarytos, 0 po to patikrintos.

Patikrinimo medžiaga leidžia aptarti tuometines fotoateljė. Darbas baigiamas 1904m., nes vėlesnio laikotarpio medžiaga per gausi šiam straipsniu i. Ir neaprašomi laikotarpiai, ir kitų lietuviškų gubernijų fotografų veikla bus tiriama vėlesniuose darbuose.

Taip pat sąmoningai apsiribota vien archyvo dokumentais, šiame tyrimo etape nesiekiant pateikti galutinių išvadų ar išsamių apibendrinimų.

Pateikiami vien dokumentų faktai, tačiau jie turėtų deramai papildyti ankstesnių autorių darbus nauja medžiaga, leisiančia geriau suvokti vykusius procesus bei tendencijas ir padėti susigaudyti įvykių chronologijoje.

233

Dainius Junevičius

Vieni fotografai pradėdavo darbą, padirbę arba pasimokę pas dirbančius fotografus, kiti atvykdavo iš kitur; fotografai jungėsi ir skyrėsi, keitė patalpas, keitėsi gatvių pavadinimai ir namų savininkai; fotografams nuskurdus, bankrutavus, išvykus kitur ar mirus keitėsi fotoateljė savininkai. Skyrėsi fotoateljė įranga, atliekamų darbų kokybė ir pobūdis. Keitėsi įstatymai ir klientų poreikiai. Autorius tikisi, kad čia skelbiama medžiaga, papildyta abėcėliniais fotografų sąrašais, pakankamai išsamiai atskleidžia organizacinę Vilniaus gubernijos fotoatęljė istorijos veiklą.

Dabartine tyrimų būk le. Spausdintų šaltinių apžvalga Pirmąjį išsamesnį darbą apie pirmuosius Vilniaus fotografus paskelbė žymus Vilniaus fotografas J. Bulhakas (1876-1950)3. Jis informaciją rinko iš tuo metu dar gyvų buvusių praeities Iiudininkų, kalbino seniausius fotografus, įkopusius į septintą ar net aštuntą dešimtmetį, surado pirmųjų fotografų palikuonis. Daug patikimų žinių J. Bulhakas gavo iš Vilniaus tyrinėtojo Liucijono Uzięblos (1864-1942).

Pats J. Bulhakas pripažino, kad jo informatoriams labiau sekėsi pasakoti įvairias anekdotiškas istorijas iš fotografų gyvenimo nei prisiminti faktus ir datas.

Negalėdamas patikrinti faktų, jis visą surinktą medžiagą peteikė tokią, kokią gavo.

J. Bulhakas plačiau aprašė fotografų J. Čechavičiaus, S. Fleury, A. Strauso, brolių Čižų veiklą.

V.ienas jo straipsnio skyrius skirtas kitiems fotogra-

234

Kultūros istorijos tyrinėjimai. 1997. T 3.

fams, tarp kurių keliais sakiniais paminėti A. Daukša, A. Strunevičius, T. Chodzka, B. Medzionis, J. Herrnanavičius. J. Bulhakas paaiškino, kad jokių žinią išskyrus pavardes, nerado apie V. Grabovskį, S. Surevičių, A. Korzoną, V. Daumantą.

J. Bulhakas visiškai neminėjo žydų fotografų, nors jų indėlis Vilniaus gubernijos fotografijos istorijai yra labai žymus.

Be J. Bulhako, apie žymesnius Vilniaus fotografus rašė jau minėtas L. Uzięblo" ir A. Sniezko". Remdamasis L.Slendzinskio archyve esančiais dokumentais naujų duomenų apie J. Čechavičių pateikė J. Andruszkiewiczius". Jo darbe taip pat trumpai paminėti ir kai kurie kiti vėlesni Vilniaus fotografai. Naujų duomenų apie J. Čechavičiaus gyvenimą paskelbta pastaruoju metu".

Ilgą laiką minėtas J. Bulhako straipsnis buvo pagrindinis, 0 kartais ir vienintelis šaltinis kitiems autoriams, rašiusiems apie Vilniaus fotografus. Tiriant Lietuvos fotografijos istoriją svarbus V. [uodakis", pirmasis pateikęs išsamią fotografijos vystymosi Lietuvoje apybraižą. Jo darbe jau panaudoti kai kurie archyviniai dokumentai. Šios disertacijos pagrindu parengta spaudai Lietuvos fotografijos istorija".

Periodikoje pasirodę smulkesni straipsniai parengti remiantis čia nurodytais šaltiniais, ir todėl juose nėra nieko naujo. Tiriamajam fotografijos laikotarpiui nušviesti reikšmingi A. Daukšos ir S. Fleury mokinio J. Strazdo atsiminimai" bei straipsnis apie A. [urašaitį".

Studijuojant XIX a. Vilniaus fotografijos istoriją negalima nepasinaudoti kitų kaimyninių kraštų fotografijos praeities tyrimų rezultatais.

Vilniaus

235

Dainius Junevičius

fotografija vystėsi veikiama Varšuvos, Krokuvos, Berlyno, Karaliaučiaus, Peterburgo ir kitų miestų fotografijos". Verta paminėti lenkų analogiško laikotarpio miestų ir fotografų veiklos tyrinėjimus": XIX a. Lietuvos fotografų nuotraukų sukaupta daugelyje Lietuvos ir užsienio muziejų bei privačiose kolekcijose. Yra išleistas Nacionaliniame muziejuje saugomų fotografų darbų katalogas", kurio įžangoje pateikta trumpa Lietuvos fotografijos vystymosi apžvalga. Joje, rašant apie fotografų veiklą, remtasi anksčiau J. Bulhako, L. Uzięblos ir V. Juodakio darbais bei inf~rmacija, esančia ant nuotraukų kortelių antrosios pusės.

Vieni aptarti darbai yra nevisiškai patikimi dėl juose naudotų informacijos rinkimo metodų, kiti neaprašo visų fotografų.

Nė viename darbe iki šiol nenaudota labai gausi archyvuose sukaupta informacija. Atskirai netyrinėti provincijoje veikę fotografai, nėra apibendr inančių žinių apie vietovių fotografijų raidą, mėgėjiškos fotografijos atsiradimą, fotografų tarpusavio ryšius ir išorines įtakas. Šiame darbe siekiama remiantis Vilniaus gubernatoriaus kanceliarijos archyve esančiais dokumentais nušviesti minėtus klausimus. Pateikti fotografų sąrašai taip pat turėtų leisti tiksliau nustatyti išlikusių nuotraukų darymo laiką ir net portretuojamų asmenų amžių.

Archyvinių šaltinių apžvalga Daugiausia žinių apie fotoateljė steigimą, fotoateljė savininkus, įrangą, adresus ir t. t. yra Vilniaus gubernatoriaus kanceliarijos archyve (LVlA. F. 380).

236

Kultūros istorijos tyrinėjimai. 1997. T 3.

Aptariamu laikotarpiu fotoateljė atidaryti reikėjo gauti gubernatoriaus pažymėjimą.

Paprastai gavusi prašymą atidaryti naują fotoateljė ar pakeisti esamos statusą, 0 taip pat ir kvalifikacijos įrodymus, anksčiau turėtus leidimus, politinio patikimumo dokumentus ir pan. gubernatoriaus kanceliarija klausdavo valdininko, kuriam pavesta fotoateljė priežiūra, nuomonės ir prašytojo gyvenamosios vietos policijos viršininko nuomonės apie prašytojo asmenį ir jo patikimumą.

Policijos viršininko atsakymuose randame daugiausia žinių apie fotografus - jų amžių, tikybą, šeimos padėtį ir sudėtį, išsilavinimą, profesiją, ankstesnius užsiėmimus, politinį ir moralinį patikimumą.

Jei prašytojas būdavo atvykęs iš kitos gubernijos arba dar tik atsiųsdavo prašymą iš ten, buvo klausiama tos vietovės administracijos ir policijos viršininko. Ši korespondencija užtrukdavo gana ilgai. Archyve išlikdavo gubernatoriaus kanceliarijos sunčiamų raštu juodraščiai ir gaunamų raštų originalai. Prašymą patenkinus prašytojui buvo siunčiamas pažymėjimas, suteikiantis teisę steigti ar pertvarkyti fotoateljė. Bylose išliko nemažai pažymėjimų originalų, kurie savininkų būdavo grąžinami pertvarkant fotoateljė ir prašant naujo pažymėjimo.

Nuo 1870 m. kasmet Vyriausiajai spaudos reikalų valdybai buvo parengiama ataskaita apie spaustuvių inspektoriaus prižiūrimas įstaigas, taigi, ir apie fotoateljė. Informaciją šioms ataskaitoms pateikdavo spaustuvių inspektorius ir Vilniaus policmeisteris bei visų apskričių ispravnikai. Tiesa, galutinėje siunčiamoje suvestinėje buvo minimos tik Vilniaus miesto

237

Dainius Junevičius

fotoateljė. Pranešime Vyriausiajai spaudos reikalų valdybai taip pat būdavo pateikiama fotoateljė statistika - naujai įsteigtų, užsidariusių, pakeitusių savininką fotoateljė skaičius ir tais metais spalio 1 d. veikiančių fotoateljė sąrašas.

Taigi, kiekvienais metais žinių ieškota dviejose bylose: 1) steigimo bylose, kur buvo susirašinėjama dėl leidimo atidaryti spaustuves, knygynus, fotoateljė (nuo 1891 m. spaustuvių, fotoateljė ir knygynų reikalams skiriamos atskiros bylos); . 2) žiniaraščiuose, kur buvo pranešimai Vyriausiajai spaudos reikalų valdybai.

Peržiūrėtos 1860-1906 m. bylos. Mus dominusios šio archyvo fondo bylos beveik visos išlikusios.

Nerasta 1860-1862 m., 1865-1&67 m., 1875 m., 1892 m., 1896 m. steigimo bylų, 0 po 1895 m. šiame fonde nerasta žiriiaraščių. 1903 m. žiniaraštis yra Vilniaus generalgubernatoriaus kanceliarijos fonde". 1897 m. ir 1908 m. ataskaitos buvo išleistos atskira knygele".

Išsamus archyvinių bylų sąrašas pateikiamas priede.

Fotoateljė priežiūra.

Teisiniai reikalavimai Fotoateljė, kurios po 1839 m. Daguerre'o atradimo pradėjo steigtis Rusijos imperijoje, kaip ir poligrafijos įmones. buvo pavaldžios Vidaus reikalų ministerijai. Fotografijos įstaigų priežiūra buvo prilygintaspaustuvią litografijų, raidžių liejyklų ir knygynų priežiūrai", 0 fotoateljė galėjo būti steigia-

238

Kultūros istorijos tyrinėjimai. 1997. T. 3.

mos tik leidus gubernatoriui ir patvirtinus Vidaus reikalų ministerijai.

Tačiau vos atvykęs į Vilnių Vilniaus karinis, Kauno, Gardino ir Minsko generalinis gubernatorius M. Muravjovas 1863 m. birželio 6 d. laiške Vilniaus gubernatoriui rašė, kad, jo žiniomis, "dauguma Vilniaus spaustuvių, litografijų ir fotoateljė veikia be reikalaujamų leidimų, per visą jų veikimo laiką nebuvo tikrinama nei asmeninė, nei materialinė sudėtis. Kai kurios iš šių įstaigų visiškai nepatikimos, nes grubiai pažeidinėja cenzūros reikalavimus."18 Po to, kai 1863 m. gegužės 25 d. Vilniuje pasirodė sukilelių atsišaukimas dėl Vilniuje įvykdytos mirties bausmės S. Išorai, M. Muravjovas pavedė kavalerijos pulko rotmistrui kunigaikščiui Šachovskiui kruopščiai patikrinti visas Vilniaus spaustuves, litografijas, raidžių liejyklas ir fotoateljė. Nurodytame M. Muravjovo laiške išdėstyti Šachovskio patikrinimo rezultatai suteikia labai daug informacijos apie tuometiniu fotoateljė būklę Vilniuje. Taigi, 1863 m. birželio pradžioje Vilniuje: 1. Prūsijos pavaldiniui Zovynui priklausanti fotoateljė nepilnai įrengta, joje nėra darbininkų, ji neveikia; 2. Trys fotoateljė - Novinskio, Bonoldi ir Korzono - įtarus savininkus buvo patikrintos policijos.

Dėl šio patikrinimo metu rastų įvairių draudžiamų dalykų Novinskis ištremtas, 0 jo fotoateljė buvo nurodyta uždaryti; Bonoldi išvažiavo į užsienį, iš kur, manoma, tiekia ginklus sukilėliams; Korzonas areštuotas ir laikomas įkalintas Vilniaus citadelėje. Tačiau šiose fotoateljė darbai vyksta kaip ir anksčiau;

239

Dainius Junevičius

3. Visose devyniose veikiančiose fotoateljė rasta įvairių asmenų fotografijų. Šių asmenų teatrinė ir fantastinė apranga leidžia įtarti juos dalyvavus ankstesniame arba dabartiniame sukilime. Didelis šių kortelių kiekis, viena vertus, rodo, jog fotoateljė duoda daug naudos,okita vertus, kursto veikti prieš įstatymą. Kunigaikštis Šachovskis daugiausia kortelių rado Novinskio, Bonoldi, Korzono ir Rozensono fotoateljė".

Muravjovas ėmėsi represinių priemonių. Novinskio, Bonoldi, Korzono ir Rozensono fotoateljė įsakyta uždaryti, aparatus užantspauduoti, 0 fotoateljė esančias nuotraukas konfiskuoti. Iš likusių fotoateljė - J. Bžozovskio, J. Jasenskio, V. Daumanto, Š. Privalskio ir A. Swieykovskio - pareikalauta pateikti piniginį užstatą ir trijų patikimų asmenų laidavimo raštus. Joms taip pat uždrausta prekiauti sukilime dalyvavusių arba neramumus primenančių asmenų nuotraukomis. Iki šių reikalavimų įvykdymo fotoateljė laikinai uždarytos. Užstato dydis priklausė nuo fotoateljė didumo ir vykdomų darbų apimties ir svyravo nuo 200 iki 600 rublių.

Vilniaus gubernatoriui nurodyta komandiruoti specialų valdininką, kuris nuolatos revizuotų įstaigas. Šiam valdininkui pavesta parengti 1862 m. gegužės 14 d. caro patvirtintomis laikinosiomis taisyklėmis ir Vidaus reikalų ministro 1862 m. birželio 5 d. ir 1861 m. lapkričio 14 d. cirkuliarais Nr. 85 bei Nr. 154 reikalaujamas specialias knygas".

Reikiamus dokumentus ir užstatą pateikusių A. Swieykovskio ir Š. Privalskio fotoateljė buvo tuoj pat atidarytos ir 1863 m. birželio 27 d. jau veike".

240

Kultūros istorijos tyrinėjimai. 1997. T 3.

Tuo metu taip pat jau buvo įvykdyti ir kiti M. Muravjovo reikalavimai: ateljė užantspauduotos, nuotraukos konfiskuotos, fotoateljė savininkams įteiktos turto įsigijimo ir pardavimo įrašų bei įstaigos darbuotojų knyga. Trečioji įstatymų reikalaujama knyga fotoateljė vykdomų darbų registravimo žurnalas dar buvo rengiamas, nes jis savo forma skyrėsi nuo spaustuvėms skirtų greitai parengtų knygų. 1863 m. birželio 29 d. buvo duotas leidimas atidaryti savo fotoateljė ir Zovynui".

Uždarytųjų fotoateljė ir jų savininkų likimas toks: A. Korzonas buvo nuteistas ir ištremtas.

Jo fotoateljė bandė atgauti žmona Vanda, įrodžiusi, kad įstaiga buvo įrengta jos lėšomis, bet visi jos prašymai buvo atmesti. Ateljė buvę fotoaparatai grąžinti Vandai Korzon'".

J. Jasenskis negalėjo pateikti 200 rb užstato ir prašė leisti fotoateljė pastatą parduoti, 0 fotografijos priemones grąžinti jam": .

E. Rozensonas išvyko į Gardiną ir pardavė savo fotoateljė L. R. Vol, pateikus iai 200 rb užstatą": y. Daumantas prašė sumažinti jam taikomą už stato dydį. Leidimą fotoateljė jis gavo 1864 m. balandžio 7 d., pateikęs 200 rb užstatą, nors iš pradžių iš jo buvo reikalaujama 300 rb".

1864 m. kovo 6 d. kunigaikštis Šachovskis dar kartą patikrino veikiančias fotoateljė ir rado šiuos pažeidimus": A. Swieykovskio fotoateljė knygose rašoma vokiškai, jis pats nerūpestingas; L. Vol įstaiga nepaprastai purvina;

241

Dainius Junevičius

Zovynas knygas rašo vokiškai ir nevykdo nurodymų.

Už nustatytus trūkumus fotografai A. Swieykovskis ir Zovynas buvo nubausti piniginėmis 5 rublių baudomis. J. Bžozovskis buvo pametęs jam išduotą pažymėjimą ir todėl irgi buvo nubaustas pinigine 25 rublių bauda. Šio patikrinimo metu jokių priekaištų nebuvo padaryta Š. Privalskio fotoateljė.

Iki užstato davimo reikalavimo panaikinimo išimtis buvo padaryta vos kelis kartus. Iš Peterburgo į Vilnių atvykęs Vilniaus progimnazijos mokytojas I. Petrovas gavo leidimą "Rusų fotografijai", kurios įsteigimas, kaip rašė prašytojas, pasitarnaus, "kad čia įsivyrautų tautinis rusų elementas". Jis ketino fotografuoti ir eksponuoti Senienų muziejaus objektus".

Tačiau, kai tik I. Petrovas paprašė leidimo, nepateikus užstato fotografuoti žmones, jam buvo atsakyta, kad tą jis gali padaryti tik "bendrais pagrindais", t. y. su užstatu'". Neišliko žinių, kad užstatus ar laidavimo raštus būtų pateikęs J. Čechavičius, 1866m vasario 20 d. gavęs generalgubernatoriaus leidimą visose Šiaurės Vakarų krašto gubernijose daryti žemės ūkio ir fabrikinių daiktų bei regionalinių tipų nuotraukas" ir observatorijos fotografas V. Zacharčikas, apie kurį žinoma, kad jis 1867 m. pradžioje padovanojo Vilniaus vaizdų albumus generalgubernatoriui, carienei ir caraitei ". Galima spėti, kad šiems fotografams dėl kažkokių priežasčių buvo pritaikytos užstato lengvatos ir nereikalauta lojalumo bei patikimumo įrodymų.

Iš pradžių išduodamuose leidimuose buvo įra-

242

Kultūros istorijos tyrinėjimai. 1997. T 3.

šomi reikalavimai, kurių pagal 1865 m. balandžio 6 d. įsigaliojusių caro patvirtintų Laikinųjų taisyklių III sk.

15 str.lsavo veikloje turi laikytis fotografijos įstaiga": 1. Šviesoraščio gaminiai privalo turėti pažymėtą firmos vardą; 2. Taip pat firmos vardu turi būti pažyrnėti įstaigoje esantys fotografijų pavyzdžiai; 3. Paveikslų ir estampų nuotraukos gali būti daromos tik leidus cenzūrai, pažymint leidimo gavimą ant nuotraukos; 4. Fotoateljė savininkas visiškai atsako už savo darbuotojų veiksmus. Be to, fotoateljė turi vesti visų joje daromų fotonuotraukų albumą, į kurį turi būti klijuojamos paeiliui sunumeruotos nuotraukos.

1868 m. liepos 16 d. naujas generalgubernatorius Kaufmanas, padaręs išvadą, kad sąlygos Šiaurės Vakarų krašte jau pasikeitė, be to, galiojantys įstatymai pakankamai gerai užtikrina t-varką, 0 pati ateljė kaina yra geras užstatas, panaikino piniginio užstato reikalavimą-".

Po šios datos imti grąžinti anksčiau pateikti užstatai.

Tuo metu Vilniausfotografai buvo pateikę tokius užstatus, iš kurio dydžio galima spręsti apie fotoateljė didumą": Privalskis 500 rb Vol 200 rb Bžozovskis 200 rb Daumantas 200 rb (nors iš pradžių buvo reikalaujama 300 rb) Tėvelis 300 rb (turėjo tris aparatus) 1870 m. balandžio 11 d. Vilniaus gubernatorius,

243

Dainius Junevičius

tikriausiai jau žinodamas būsimo patikrinimo rezultatus, pavedė naujam ypatingų pavedimų valdininkui Rykačiovui patikrinti, kaip vedamos darbų registravimo knygos, ir jei jų neras tų, sudaryti aktą ir nubausti kaltininkus". Iš to, kad knygos darbų registravimui buvo pagamintos tik po patikrinimo ir perduotos fotoateljė savininkams 1870 m. rugsėjo 17 d., galime spręsti, kad iki tol jų nebuvo ir fotoateljė daromi darbai nebuvo registruojami.

Minėtos laikinosios cenzūros taisyklės ir 1865 m. rugsėjo 1 d. pradėjusios veikti Vyriausiosios spaudos reikalų valdybos (VSRV)1866m. gegužės 18 d. cirkuliaras Nr. 1052reikalavo kasmet į VSRVsiųsti ataskaitas - žiniaraščius apie gubernijoje veikiančias spaustuvių prižiūrėtojo pavaldžias įstaigas. Iki 1870 m. tai buvo daroma nereguliariai, todėl1870 m. VRSV savo cirkuliaru Nr. 2508 pakartotinai pareikalavo kiekvienais metaisatsiųsti žinias apie kiekvienais metais spalio 1 d. veikiančias įstaigas.

Pagal Cenzūros ir Spaudos Statuto 159 straipsnį įstaiga, turėjusi leidimą, bet dvejus metus neveikusi, praranda teisę veikti ir turi leidimo prašyti iš naujo.

Taip leidimą veikti 1874 m. prarado J. Čechavičius ir J. Rukovičius". Pagal 161 straipsnį pasikeitus savininkui naujasis turėjo per pusę metų išsirūpinti naują leidimą, Už šio reikalavimo sulaužymą O. Slendzinska (Balsevičiūtė-de Rotte), paveldėjusi J. Čechavičiaus fotoateljė, bet laiku neišsirūpinusi leidimo, 1889 m. buvo nubausta 25 rb bauda ir neteko teisės firmos vadinti Čechavičiaus vardu'".

Gavus gubernatoriaus leidimą fotoateljė atidaryti

244

Kultūros istorijos tyrinejimai. 1997. T 3.

reikėjo dar gauti gildijos bilietą. Pagal 1865 m. vasario 9 d. Mokesčių nuostatų 37 str. fotografai mokėjo bilieto mokestį pagal vietos antros gildijos normą - 17 rublių per metus. J. Bžozovskis, 1864 m. prašydamas pamesto leidimo kopijos, skundėsi, kad be jo negali gauti gildijos bilieto, kurį reikia visada turėti su savimi".

Pagal Vilniaus generalgubernatoriaus 1885 m. kovo 16 d. aplinkraštį publikuojant portretines nuotraukas reikėjo dvi nuotraukas pateikti policijos cenzūrai ir tik gavus jos leidimą nuotraukas buvo galima platinti (dauginti ir pardavinėti)". Vienas nuotraukų egzempliorius likdavo policijos bylose.

1904 m. Kijevo gubernatoriaus sprendimas neduoti leidimo fotoateljė atidaryti buvo apskųstas valdančiajam senatui. Senatas išaiškino, kad Cenzūros ir Spaudos Statuto 1890m. 157ir 158straipsniai netaikytini fotoateljė atidaryti ir dėl to atskiro gubernatoriaus leidimo norint atidaryti fotoateljė nereikia. Remiantis šiuo išaiškinimu Kijevo gubernatoriaus sprendimas buvo panaikintas=. Panašus Senato išaiškinimas buvo priimtas jau 1900m. gruodžio 15 d. Tada Vidaus reikalų ministerija 1901m. rugsėjo 20 d. aplinkraščiu Nr. 12surinko medžiagą apie gubernijose taikomą praktiką" ir po to neįvedė jokių pakeitimų fotoateljė atidarymo nuostatuose.

Provincijos fotoateljė Ilgainiui fotoateljė kūrėsi ne tik pačiame Vilniuje, bet ir kitose gubernijos vietose - iš pradžių apskričių miestuose, vėliau miesteliuose, kurortuose ir karinių stovyklų vietovėse.

245

Dainius Junevičius

1863 m. kunigaikščio Šachovskio patikrinimo metu provincijos fotoateljė dar neminimos. 1864 m. balandžio 25 d. J. Bžozovskis, teigdamas, kad neturi darbo Vilniuje, prašė gubernatoriaus leidimo fotografuoti portretus Vilniaus ir Kauno gubernijų apskričių miestuose. 1864 m. balandžio 28 d. jo prašymas buvo atmestas". Tuo metu J. Bžozovskis buvo pametęs savo anksčiau turėtą leidimą (atsirado 1864 m. gegužės 1 d.), ir, galimas daiktas, kad šiuo prašymu jis tiesiog norėjo išspręsti pamesto leidimo problemą': visai neketindamas fotografuoti ne Vilniuje.

Pirmą kartą apie provincijos fotoateljė užsimenama 1867 m. Tų metų sausio mėn. A. Litscheriui buvo grąžintas užstatas už Dysnoje uždarytą Prūsijos piliečio Denhofo fotoateljė": Denhofo fotoateljė atidarymo laikas nežinomas.

1867 m. balandžio mėn. leidimo fotoateljė atidaryti Švenčionyse paprašė V. Ovčinskis. Šis prašymas, 0 taip pat ir vėlesni pakartotiniai 1867 m. gegužės 25 d. bei 1868 m. balandžio 26 d. prašymai buvo atmesti, nes V. Ovčinskis buvo įtariamas kredito bilietų padirbinėjimo byloje. Vėliau, išsiaiškinus įtarimų nepagrįstumą, V. Ovčinskiui Vilniaus gubernatoriaus 1868 m. birželio 8 d. leidimu Nr. 5484 buvo leista atidaryti pirmąją šiame apskrities mieste fotografijos ateljė".

1868 m. buvo atmestas Religioni prašymas leisti atidaryti įstaigą Eišiškėse".

1868 m. rugsėjo 13 d. Dysnoje pradėjo dirbti Daugpilio foto grafas, Prūsijos pilietis A. Neigebaueris", 0 1869 m. gegužės 23 d. Lydoje - S. Okolovas'".

246

C

Kultūros istorijos tyrinėjimai. 1997. T 3.

Trakuose karaimas J. Kaplanovskis turėjo 1869m. rugpjūčio 16 d. leidimą atidaryti ateljė su dviem aparatais. Tačiau, paveikusi vos kelis mėnesius, Trukstant užsakymų ateljė buvo uždaryta?"

1870 m. rudenį visų apskričių ispravnikai pateikė žinias apie pas juos veikiančias sp~ustuvių inspektoriui pavaldžias įstaigas. Fotoateljė nebuvo nė vienoje. V. Ovčinskis, S. Okolovas ir A. Neigebaueris jau buvo uždarę savo' dirbtuves. Naujų fotoateljė Vilniaus gubernijos provincijoje neatsirado dar ir 1871 m. žiniaraštyje.

Po ilgesnės pertraukos 1871 rugsėjo 29 d.

Dysnoje pradėjo veikti kita fotoateljė. Ją atidarė A. Petrov as, turėjęs leidimą įstaigai su vienu aparatu. Ši fotoateljė uždaryta tik 1875 m. A. Petrovui išvykus į Berdyčevą".

Ašmenoje 1875 rn. birželio menesį ėmė veikti M. Gordono fotoateljė, bet jau spalio menesį jis išvyko kitur". Švenčionyse Kremeris dirbo nuo 1875 m. iki 1878 m., kuomet išvyko ieškoti vietos kitur'". Leidimo antrajai fotoateljė atidaryti Švenčionyse 1876 m. prašė J. Rukovičius (turėjęs 1872 m. leidimą fotoateljė Vilniuje atidaryti, bet juo nepasinaudojęs).

Apskrities ispravnikas į šį prašymą atsake. kad Kremerio fotoateljė neturi daug užsakymų, ir steigti dar vieną fotoateljė reikalo nėra. J. Rukovičiaus prašymas buvo atmestas".

Trakuose pagal 1875 m. lapkričio 13 d. leidimą dviejų aparatų fotoateljė turėjęs Ch. Pasynkas 1876 m. ją uždarė, norėdamas perkelti ją į Vilnių, bet 1870 m.

Q

m.

247

Dainius Junevičius

jis jau prašė gubernatoriaus leidimo parduoti Trakuose uždarytos fotografijos aparatus".

Sprendžiant pagal 1878 m. sąrašą tai metais fotografų provincijoje vėl nebebuvo. 1879 m. vasario mėn. Kremeris norėjo atidaryti ateljė Lydoje, bet negavo sutikimo. Tais pačiais metais buvo atmestas ir J. Goldino prašymas fotoateljė Lydoje atidaryti.

Leidimo fotoateljė atidaryti Dysnoje 1879 m. negavo ir M. Voicenovičius.

Tokiu būdu ir 1879 m. visoje Vilniaus gubernijoje fotoateljė nebuvo.

1880 m. leidimą pirmajai fotoateljė atidaryti Lydoje gavo A. Sragovičius.

1880 m. buvo atmestas J. Coldo prašymas perkelti fotoateljė iš Ukmergės į Dysną", bet po kelių mėnesių leista čia steigti fotoateljė M. Gordonui'".

Vėliau fotoateljė ėmė steigtis ir kituose miestuose: Birštone 1883 m.-1885 m. vasaromis fotografavo N. Silvanavičius-", Varėnoje 1894 m. vieną sezoną G. Feldmanas'", Ašmenoje - 1895 m. M. Sliozbergas'", Alytuje 1896 m. - 1.Abramovičius'", Hlybokoje 1898 m.I. Šadovskis", Smurgainiuose 1899 m. - A. Kevličius'", Vileikoje 1899 m. - J. Kaganas'", Drujoje 1902 m. A. [ofe'", Žiežmariuose 1904 m. - A. Cygan'".

Nuo 1902 m. atsiranda fotografų, išsirūpinusių leidimą fotografuoti visoje gubernijoje nenurodant konkrečios vietos. Fotografai, turintys tokius leidimus, galėjo dirbti visoje gubernijoje ieškodami uždarbio kitų dar nepasiektose vietose.

Provincijos fotografijos ateljė buvo nedidelės, paprastai jų savininkai turėdavo vieną aparatą, kuriuo būdavo daromos tik portretinės nuotraukos. Šių ateljė

248

Kultūros istorijos tyrinėjirnai. 1997. T 3.

darbo apimtys buvo mažos. Tik didesniuose miestuose - Lydoje ir Dysnoje - fotoateljė galėdavo turėti pakankamai užsakymų. Kituose apskričių miestuose ir miesteliuose užsakymų trūkdavo, ir fotografai, padirbę labai trumpai, ieškodavo kitos vietos.

Leidimai fotografuoti vietoves Ikonografiškai vertingos senosios Vilniaus fotografijos, dėl to plačiau aptarsime vietovių fotografijų klausimą. Daugiau dėmesio skirsime ir vaizdus fotografavusių fotografų veikimo chronologijai.

Iki 1863 m. Vilnių fotografavo tik Korzonas ir Swieykovskis.

Kaip jau mineta, 1867 m. Astronomijos obsevatorijos fotografas V. Zacharčikas padovanojo savo fotografuotų Vilniaus vaizdų albumą carienei ir jos dukrai bei Vilniaus generalgubernatoriui.

Tarp 1872 m. ir 1888 m. Vilniaus gubernijoje fotografavo J. Čechavičius. Archyve nepavyko rasti dokumentų, kurie paaiškintų, kuo remiantis šiems fotografams buvo suteikta teisė fotografuoti vietoves. J. Čechavlčiui 1866 m. išduotame pažymėjime nėra tiesioginio leidimo fotografuoti vietoves. 1876 m. šis leidimas buvo grąžintas į Vilniaus gubernatoriaus kanceliarija, 0 naujasis leidimas'" iš duotas tik fotoateljė laikyti, atskirai nepažymint, kad jam leidžiama fotografuoti vietoves.

1883 m. balandžio 4 d. Nissenui, prašiusiam leidimo vienam mėnesiui pastatyti Vilniuje paviljoną ir jame skubiai daryti nuotraukas ant skardos'", buvo duotas leidimas, kuriame aiškiai nurodoma, kad jam

249

Dainius Junevičius

griežtai draudžiama fotografuoti vietovių vaizdus.

Nepavyko išsiaiškinti, ar iki 1892 m., kuomet VSRV išleido 1892 m. rugpjūčio 1 d. cirkuliarą Nr. 3790 dėl karinės reikšmės vietovių fotografavimo, buvo kokios konkrečios taisyklės, taikomos fotografavimui ne paviljonuose.

Vėliau šio cirkuliaro nuostatos buvo primintos ir papildytos 1897 m. sausio 10 d. cirkuliaru Nr. 228.

Daugelio kitų fotografų mėginimai XIX a. gauti leidimus fotografuoti vietoves buvo nesėkmingi.

1874 m. gruodžio 1 d. Varšuvos gyventojas Tiburcijus Chodzka prašė leidimo kartu su J. Čechavičiumi atidaryti fotoateljė Vilniuje, kurioje jis ketino daryti žmonių ir vietovių vaizdų nuotraukas.

Dėl politinio nepatikimumo 1863 m. tremtinys T. Chodzka Vilniuje buvo nepageidautinas ir jo prašymas buvo atmestas.

Atmestas buvo ir kitas paties T. Chodzkos 1875 m. gegužės 5 d. prašymas atidaryti fotoateljė be kompaniono bei kiek vėliau jo giminaičio Telesforo Chodzkos vardu paduotas prašymas .fotoateljė. kurioje bus daromos portretų nuotraukos, žemėlapių, planų kopijos ir vietovių vaizdai+'". Dar vieną kartą T. Chodzka prašė leidimo atidaryti fotoateljė Vilniuje, kurioje "darytų žmonių, Vilniaus ir apylinkių nuotraukasT" 1883 m. sausio 13 d., bet ir šis prašymas buvo atmestas be jokių paaiškinimų.

Bajoras Jonas Hermanavičius, gyvenęs Balninkų dvare, turėjo leidimą 1894 m. vasaros sezono metu su laikina kilnojama fotoateljė važinėti po apskričių miestus bei miestelius ir daryti pavienes ir grupines žmonių nuotraukas vienu aparatu, bet neturėjo teisės

250

Kultūros istorijos tyrinėjimai. 1997. T. 3.

fotografuoti vietovių. Kitais metais jis paprašė leidimo fotografuoti dviem aparatais, be to, kaip ir anksčiau, fotografuoti žmones bei Vilniaus ir jo apylinkių vaizdus. Savo prašymą jis motyvavo taip:" ... pageidaučiau daryti Vilniaus miesto ir jo apylinkių vietovių vaizdų, garsėjančių savo visuomene dominančiu vaizdingumu, nuotraukas, kurios visumoj sudarys įdomų albumą ir papuoš bet kurią svetainę ar kabinetą."?' Į šį norą nebuvo atsižvelgta ir J. Hermanavičiui 1895 m. buvo išduotas leidimas atidaryti fotoateljė Vilniuje nenurodant adreso, be teisės fotografuoti vietoves". 1897 m. jis gavo leidimą priimti kompa-' nionu A. Daukšą ir nuo tada žinoma, kad firma "Germanovič ir Ko" veikė Botanikos g., Rubcovos name.

Tuoj pat po to J. Hermanavičius išvyko iš Vilniaus į Rusiją ir fotoateljė paliko naujajam kompanionui. J. Hermanavičius Rusijoje laiko veltui neleido. Po dvejų metų grįžęs į Vilnių jis atsivežė Rusijos Vyriausiosios spaudos reikalų valdybos 1898 m. rugpjūčio 14 d. leidimą fotografuoti visoje Rusijos imperijoje nuotraukas Rusijos vaizdų albumui sudaryti, "bet bendrais pagrindais", t. y. laikantis VSRV 1892 m. rugpjūčio 1 d. ir 1897 m. sausio 10 d. cirkuliarų Nr. 3790 ir Nr. 228 reikalavimų dėl karinių objektų, ir labai įdomų Susisiekimo ministro kanceliarijos 1898 m. lapkričio 12 d. raštą, nurodantį geležinkelių tarnybos agentams padėti J. Hermanavičiui, sudarinėjančiam geležinkelio statinių fotografinių nuotraukų albumą'". Pateikęs šių dviejų tarpusavyje prieštaraujančių raštų kopijas J. Hermanavičius 1900 m. sausio mėn. paprašė Vilniaus gubernatoriaus leidimo Mažojoje Pohuliankoje,

251

Dainius Junevičius

Gorskio name, atidaryti remiantis šiais leidimais jo ir jo pagalbininkų įvairiose imperijos vietose fotografuojamų nuotraukų gaminimo ir grupavimo dirbtu ves?". Leidimas tokioms dirbtuvėms jam buvo išduotas 1900 m. sausio 14 d. Šias dirbtuves 1901 m. spalio mėn. vėl išvykdamas į Rusiją jis perleido naujam kompanionui V. Jankevičiui. Dar kartą grįžęs į Vilnių 1903 m. spalio mėn. J. Hermanavičius jau atidarė tik portretinių nuotraukų ateljė, kurios vedėju tapo V. Zavistovskis.

1897 m. leidimo fotografuoti pastatus ir įstaigas negavo vilnietis, Vitebsko foto grafas D. Bojarskis Šleiferis, nors turėjo ir pateikė Vitebsko gubernatoriaus leidimą fotografuoti grupes, pastatus ir įstaigas visoje Vitebsko gubernijoje75• Po to, kai 1899 m. liepos 28 d. Adomas Daukša, remdamasis tuo, kad ,,fotografijų mėgėjai nuolatos teiraujasi Vilniaus ir jo apylinkių nuotraukų'<", paprašė atitinkamo leidimo, Vilniaus gubernatorius kreipėsi į Vilniaus karinės apygardos štabo viršininką, norėdamas sužinoti, kokie yra fotografavimo Vilniaus gubernijoje apribojimai.

Iš atsakymo paaiškėja, kad "kariuomenės vadas, pristačius jam 1897 m. fotografavimo Vilniaus karinės apygardos ribose reikalą, nusprendė esant reikalinga Vilniaus gubernijoje uždrausti fotografuoti: 1. Visas geležinkelio linijas su visais juose esančiais statiniais ir vietovę dviejų varstų atstumu nuo jų; 2. Nemuno upę su krantais 5 varstų atstumu.

Dėl to, Vilniaus vaizdus galima fotografuoti tik ten, kur nėra geležinkelio, 0 miesto apylinkėse ten,

252

Kultūros istorijos tyrinėjimai. 1997. T. 3.

kur geležinkelis yra toliau, kaip už dviejų varstų."?" Šitas apribojimas nuo šiol visą laiką būdavo įrašomas į išduodamus leidimus.

A. Daukšos prašymas gavus šį išaiškinimą buvo atmestas.

Pagal 1892m. vasario 15 d. VSRV cirkuliarą Nr. 2555 fotografuoti vietoves be papildomo leidimo galėjo Rusijos imperatoriškosios draugijos, Odesos fotografijos Draugijos, Maskvos žinių skleidimo draugijos fotografijų skyrių, kurių nuostatuose, patvirtintuose Vidaus reikalų ministro, tokia teisė būdavo [rašyta, nariai". Karinės reikšmės vietovėse pagal VSRV 1892 m. rugpjūčio 1 d. cirkuliarą Nr. 3790 šie nariai vis tiek turėjo gauti karinių organų leidimą. Remdamasis tuo, 1901 m. gegužės 16 d. A Daukša, pateikęs Maskvos fotografijos draugijos nario bilietą Nr. 11361po ilgos pertraukos 1901 m. birželio 5 d. gavo pirmąjį leidimą fotografuoti Vilniaus gubernijos vietovių vaizdus, suprantama, išskyrus karinės reikšmės vietoves ir pastatus".

Po ilgų, kelis dešimtmečius trukusių pastangų sugrįžti į Vilnių ir čia fotografuoti", T. Chodzka perkelia savo fotoateljė iš Lomžos iš pradžių į Druskininkus,o 1900 m. pradžioje - ir į Vilnių".

1901 m. birželio 5 d. prašyme Vilniaus gubernatoriui jis išdėsto tokius motyvus, kuriuos vėl norisi pacituati: "Nors Vilniaus miestas dėl savo padėties priklauso prie pačių gražiausių Europos miestų, iki šiol nepadarytas pilnas jo žavingų vaizdų albumas, kuris galėtų grožio mėgėjams suteikti pasitenkinimo ir būtų svetainės stalo papuošimu.

253

Dainius Junevičius

DeI to ketinu išleisti pilną Vilniaus fotografinių vaizdų albumą ir turiu garbės prašyti Jūsų Prakilnybės leisti man daryti Vilniuje esančių pastatų ir paminklų bei gražiausių Vilniaus miesto apylinkių vietovių fotografines nuotraukas. "83 Prašomas leidimas T. Chodzkai išduotas tik šiek tiek vėliau negu A. Daukšai - 1901 m. liepos 20 d.84 1901 m. liepos 23 d. M. Rapoport, kurios fotoateljė Vilniuje veikė jau nuo 1899 m. rugpjūčio 21 d., paprašė leidimo daryti žmonių, pastatų, kurortinių vietovių nuotraukas Vilniaus gubernijos apskričių miestuose ir miesteliuose, 0 taip pat daryti tokias vietovių ir pastatų nuotraukas pačiame Vilniaus mieste". Leidimo ponia M. Rapoport šį kartą negavo, bet iš spaustuvių inspektoriaus atsakymo sužinome, kad T. Chodzka ir A. Daukša savo nuotraukų tuo metu dar nebuvo išleidę. Spaustuvių inspektorius, tarsi gindamas šiuos fotografus nuo konkurencijos, siūlo atmesti M. Rapoport prašymą, "nes Vilniuje leidimus jau gavo patyrę fotografai - A. Daukša ir T. Chodzka; tie darbai, kuriuos jie išleis, visiškai patenkins poreikius; Rapoport, kaip moteris ir nepatyrusi fotografė, kažin ar [vykdys tuos rimtus reikalavimus, kurie keliami fotografuojant vaizdus ir vietoves'?".

Ne pirmas kartas, kai spaustuvių inspektorius siūlo atmesti naujus prašymus motyvuodamas, kad Vilniuje yra daug fotografų, kad jie neturi užsakymų, kad visi poreikiai fotoateljė ir taip yra patenkinami.

Taip jis akivaizdžiai stojo dirbančių fotografų pusėn.

Galime tik spėlioti, kodėl. ..

254

Kultūros istorijos tyrinėjimai. 1997. T. 3.

Praėjus aštuoniems mėnesiams, 1902 m. kovo 12 d. pateiktas M. Rapoport prašymas nežinia kokiom aplinkybėms pasikeitus 1902 m. kovo 19 d. patenkinamas". Gautu leidimu M. Rapoport galėjo ir nespėti pasinaudoti, nes 1902 m. rugsėjo 14 d. Binkovičius gavo leidimą atidaryti fotoateljė ten, kur veikė "Miriam" fotoateljė. Binkovičius vietovių jau nefotografavo.

Atvirame ore fotografavo ir A. Altšuleris 1902 m. vykstant žemės ūkio parodai. Prašyme fotoateljė atidaryti jis rašo "parodos metu padaręs daug nuotraukų, kurias palankiai įvertino jo didenybė generolas leitenantas fon Val.isasT". Vėliau A. Altšuleris gavo leidimą fotografuoti, bet tik portretines nuotraukas, 0 ne vietoves".

1903 m .. duotų leidimų fotografuoti vietoves padaugėjo.

A. Gorbačius, turėjęs 1902 m. rugsėjo 3 d. leidimą fotografuoti žmones Vileikoje, nusprendė plėsti savo veiklą ir 1904 m. birželio 5 d. gavo leidimą fotografuoti vietoves.

1903 m. birželio 5 d. S. Rymšanas leidimą fotografuoti vietoves gavo, nors savo prašyme jis to net neminėjo. Tiesa, šio leidimo neprireikė, nes S. Rimšanas kažkur išvyko.

1903 m. kovo 26 d. leidimą fotografuoti gavo Varšuvos fotografų draugijos narys T. Dubrovskis, 0 1903 m. birželio 8 d. - iki tol A. Daukšos fotoateljė dirbęs N. Kovarskis.

1903 m. birželio 8 d. leidimą vasaros sezono metu fotografuoti Lietuvos istorijos paminklų ir tipų

255

Dainius Junevičius

vaizdų albumui, kurisbūsiąs išleistas Devrieno leidykloje Rusijos istorijos, geografijos ir etnografijos leidiniui vidurinėms mokykloms, gavo Maskvos foto grafas N. Ostankovičius. Šis leidimas jam buvo išduotas ir 1904 m., ir 1905 m.90 1906 m. karinės apygardos vadovybė apsižiūrėjo, kad Vilniuje platinami atvirukai su tilto per Vilnelę ir Vilniaus geležinkelio stoties n uotr aukomis". Tai buvo akivaizdus galiojančių geležinkelio ir jo įrenginių fotografavimo apribojimų pažeidimas.

Buvo tuoj pat pareikalauta šiuos atvirukus konfiskuoti, sustiprinti priežiūrą, patraukti atsakomybėn kaltininkus.

Po kiek laiko Vilniaus gubernatorius informavo karinę vadovybę, kad pirmieji du punktai įvykdyti. Atsakyme nepasakyta nė žodžio apie trečiojo reikalavimo [vykdymą".

Galima įtarti, kad neteisetų nuotraukų autorius buvo J. Hermanavičius, pasinaudojęs turėtu leidimu geležinkelio statiniams fotografuoti.

Kilus rusų-japonų karui V. Smirnovas, atsikėlęs į Vilnių iš Kalugos, nusprendė vėl užsiimti fotografija, fotografuoti gražius, 0 taip pat istorijos ir etnografijos požiūriu vertingus Rusijos vaizdus, 0 vietose, kur nėra ateljė, fotografuoti ir žmones, 0 30 proc. viso uždarbio skirti Rusijos Raudonojo Kryžiaus draugijai.

Visus daromus darbus ir pelną jis registruosiąs specialiose knygose, kurias būtų lengva p atikririti'".

Leidimas iš duotas 1905 m. sausio 8 d.

Be jau minetų fotografų, Vilnių XIX-XX a. sandūroje fotografavoS. Fleury, vėliau broliai Butkovskiai. Archyve nėra duomenų apie jiems išduotus

256

Kultūros istorijos tyrinėjimai. 1997. T 3.

specialius leidimus vietovių vaizdams fotografuoti.

Pvz., S. Fleury dirbtuvės dar ir 1908 m. sausio 1 d. veikė turint 1892 m. leidimą, kuriame nėra įrašo apie teisę fotografuoti vietoves. Greičiausiai jis pasinaudojo ta aplinkybe, kad buvo Sankt Peterburgo fotografijos draugijos, įkurtos 1898 m., narys.

XIX a. Vilnių fotografavo nedaug profesionalų: A. Korzonas, A. Swieykovskis, V. Zacharčikas, J. Čechavičius, XIX ir XX a. sandūroje - S. Fleury, J. Hermanavičius, A. Daukša, T. Chodzka, N. Ostankovičius, Butkovskiai, taip pat galbūt A. Gorbačius, M. Rapoport, N. Kovarskis, V. Smirnovas.

Pagal galiojusią tvarką fotografai turėjo vesti daromų darbų registracijos žurnalus.

Radus tokį albumą būtų galima gauti beveik visą informaciją apie padarytus darbus. Tačiau tai beveik neįmanoma.

Bet vietovių vaizdų fotografijų negatyvuose dažnai pasitaikantys įrašyti skaičiai gali būti registravimo tokiuose žurnaluose numeriai. Tokiu atveju lyginant nuotraukas iš tų galima spręsti apie nuotraukų darymo chronologiją, net nustatyti, kurioje ateljė jos. padarytos.

Fotografai megejai Jau 1863 m., kuomet generalgubernatorius M. Muravjovas sugriežtino fotoateljė atidarymo tvarką, inžinierius Malachovskis kreipėsi į Vilniaus gubernatorių, prašydamas išsiaiškinti, kokios galimybės fotografuoti taikomos fotografams mėgėjams?'. Jis turįs fotografijos prietaisų, bet naujai išleistose taisyklėse

257

Dainius Junevičius

neradęs įstatymo mėgėjams. Vilniaus policmeisteriui gubernatoriaus buvo griežtai nurodyta tuojau pat užantspauduoti Malachovskio fotoaparatus ir išreikalauti pasižadėjimo, kad jis aparatų be leidimo neparduos ir nenaudos. Fotografavimu jam bus leista už siiminėti tik pateikus bendra tvarka numatytą užstatą'".

Tikriausiai tokio užstato inžinierius Malachovskis nepateikė, nes vėliau jis nebeminimas jokiuse sąrašuose. Įdomus kunigo J. Jakubausko, imperatoriškosios laisvosios ekonomikos draugijos nario bendradarbio, 1884 m. rugsėjo 24 d. prašymas leisti fotografuoti moksliniais tikslais nebuvo patenkintas".

Mėgėjų fotografų atsiranda tada, kai atrandamos bromoželatinos negatyvinės plokštelės 1878-1880 m. - dėl kurių įvyko perversmas fotografijoje ir paplito mažaformačiai momentiniai aparatai.

Kauno gubernijos dvarininkas A. Daunoravičius, įsigijęs savo mėgėjiškiems tikslams mažo formato aparatą, 1890 m. kovo 19 d. prašo leidimo fotografuoti Vilniuje. Netrukus jis gauna tokį leidimą, kuriame nurodyta, kad jis neturi teisės prekiauti nuotraukomis". Tokį pat leidimą 1891 m. fotografuoti Vilnių ir jo apylinkes gavo Polesės geležinkelio kuro revizorius K. Maciejevskis'". Archyve nėra 1892 m. prašymų atidaryti fotoateljė bylos, todėl nežinia, ar buvo fotografams mėgėjams išduota leidimų tais metais. Kitais metais leidimus gavo: Polesės geležinkelio kontrolės kontrolierius A. Čistiakovas - turėti fotoaparatą ir fotografuoti vietoves, bet be teisės pardavinėti nuotraukas" ir antrosios Vilniaus gimnazijos VII klasės mokinys J. Zalkindas - mėgėjiškai fotografuoti Vilnių 258

Kultūros istorijos tyrinejimai. 1997. T 3.

ir jo apylinkių vaizdus, bet be teisės pardavinėti nuotraukas-?'. J. Zalkindu pasekė kitas šios gimnazijos mokinys - šeštokas N. Kreiceris, 1894 m. sausio mėn. išsirūpinęs leidimą užsiiminėti fotografijos menu'?'.

1894-1904 m. leidimus mėgėjiškai fotografuoti gavo dar keli asmenys, 0 1904 m. liepos 21 d. J. Epšteinui, prašiusiam leidimo turėti fotoaparatą mėgėjiškiems tikslams, buvo atsakyta, kad gubernatoriaus leidimo fotoaparatui turėti nereikia, jei neketinama atidaryti ateljė!".

Pirmųjų Vilniaus gubernijos fotografų mėgėjų darbų tyrimų nėra, 0 juk galimas dalykas, kad leidimą vietoves fotografuoti turėjusių mėgėjų šeimyniniuose albumuose išliko retų Vilniaus miesto ir apylinkių vaizdų.

Grupinės nuotraukos Žmonių

grupių nuotraukas pirmieji Vilniuje daryti broliai Chackelevičiai, kurie skelbėsi esą Paryžiaus fotografų brolių de Jungų įgaliotiniai!'".

Kadangi tokias dideles grupes buvo galima suburti tik atvirame ore, jiems reikėjo gauti atskirą leidimą fotografuoti.

1887 m. gruodžio 23 d. gautame leidime papildomai aiškiai pabrėžiama, kad jis nesuteikia teisės fotografuoti vietoves.

1888 m. birželio 20 d. F. Martini prašė leidimo priimti kompanionu M. Butkovskį ir taip pat leisti daryti grupines nuotraukas. F. Martini 1890 m. išvyko iš Vilniaus, ir M. Butkovskiui buvo išduotas leidimas fotografuoti pavienius žmones ir grupes.

1887 m. pradėjo

259

Dainius Junevičius

1890 m. leidimo fotografuoti žmonių grupes atvirame ore prašė V. Grinevičius ir jį gavo, bet per nustatytą laiką fotoateljė neatidaręs, 1891 in. kovo 7 d. paprašė tokio pat leidimo dar kartą. Nors policmeisterio informacijoje gubernatoriui tvirtinama, kad V. Grinevičius neturi prietaisų ir nefotografuos, Vilniaus gubernatorius 1891 m. balandžio 13 d. jam išduoda prašytą leidimą fotografuoti visoje gubernijoje-".

Vėliau grupines nuotraukas daryti nebuvo draudžiama, ir visi prašiusieji tokius leidimus gaudavo.

Ateljė įranga Iš archyve išlikusių gubernatoriui pateikiamų prašymų galima gauti informacijos apie fotografijos ateljė įrangą, naudojamus aparatus, paviljonų pastatus, fotografų mokymąsi, priklausymą draugijoms ir pan.

1863 m. J. Jasenskis, negalėdamas pateikti reikalaujamo užstato, pardavė medinį fotoateljė pastatą, kurio įrengimui ir medžiagoms įsigyti jis buvo išleidęs 1560 rb10s• Nuo 1866 m. pradėta reikalauti, kad prašytojas nurodytų būsimų dirbtuvių aparatų (dažniausiai vadintų staklėmis) kiekį, darbuotojų skaičių. Nuo tada išliko daugiau informacijos ir apie pačius aparatus.

1869 m. rugpjūčio mėn. prašyme V. Tėvelis rašo: "darbai vykdomi trimis objektyvais arba staklėmis; mažesnis naudojamas kopijoms, vidutinis vizitinems kortelėms, pats didžiausias portretarns"!". I. Trutnevas, įrengęs savo fotoateljė, pranešė gubernatoriui, kad -joje bus du aparatai - vienas vizitiniams, kitas 260

Kultūros istorijos tyrinėjimai. 1997. T. 3.

kabinetiniams portretams daryti'?". Vėliau 1. Bliumovičius, pirkdamas iš Trutnevo fotoateljė, norėjo joje turėti keturis aparatus, tačiau jam iš duotame leidime aparatų kiekis nenurodytas ..

Kitose ateljė buvo tiek aparatų: Savininkas Rukovičius Suvorovas Morozas Čechavičius Privalskis V. Čižas ir Lopatinskis Broliai Čižai Lopatinskis Pasinkas Dochtorovičius Perelrnanas Aronstatas Zeger Strunevičius Gordonas Daumantas Martini

Metai 1872 1872 1874 1876 1876 1879 1879 1891 1875 1880 1882 1886 1886 1886 1886

Kiekis 2 3 3

6 3 4

4 2 2 4 2 3 2

2 2 1

1887

2

1882 m. Perelmanas rašo, kad jis savo ateljė turės du aparatus, nes kitaip būtų neįmanoma konkuruoti su Vilniaus fotoateljė, kuriose yra po du ir daugiau fotoaparatų':".

Nuo brolių Čižų 1879 m. atsiskyrusiam F. Lopatinskiui liko du aparatai. 1884 m. jis priėmė kompanionais S. Fleury ir R. Bačanskį, bet aparatų liko tiek pat. Po F. Lopatinskio mirties jų paveldėtoje ateljė liko du aparatai.

261

Dainius Junevičius

Iš pateiktų duomenų matyti, kad dauguma fotografijos ateljė buvo apsirūpinusios dviem ar trim aparatais. Vienas ir du aparatai buvo skirti portretinėms nuotraukoms fotografuoti, 0 vienas - negatyvams ant popieriaus kopijuoti. Iš kitų išsiskiria tik trumpai veikusi J. Dochtorovičiaus ateljė bei brolių Čižų ir J. Čechavičiaus dirbtuvės, turėjusios leidimą fotografuoti keturiais ir šešiais aparatais.

Pastatai Apie fotografijos ateljė patalpas žinių aptariamuose šaltiniuose yra nedaug.

1887 m. 1.Chonovičius turėjo perkelti fotoateljė į kitą vietą, nes prie namo, kuriame buvo įrengta jo fotoateljė, buvo pastatytas užpakalinis fligelis, sumažinęs apšviestumą fotografavimo paviljone'?".

1897 m. balandžio mėn. gaisras sunaikino I. Smorgonskio fotoateljė Vilniuje, Didžiojoje gatvėje, Gilelso name. Fotografijos pastatas buvo medinis!".

Leidimo naujam pastatui toje pačioje vietoje statyti jis nebegavo ir turėjo perkelti savo dirbtuves kitur.

Metodai Iš pareiškimų sužinome, kad nuotraukos buvo daromos ne tik ant popierius, bet ir taikant ypatingą "amerikietišką metodą", ant skardos (A. Lenzas, 1880111). Kiti tą metodą vadino Ferotiss, t. y. ferotipija (N. Nissenas, 1883). Kai 1887 m. gegužės 21 d. atvykusi E. Zeger paprašė leidimo Vilniuje atidaryti ferotipiją naudojant amerikietiškąjį metodą polic262

Kultūros istorijos tyrinejimai. 1997. T 3.

meisteris atsakė, kad dauguma Vilniaus fotografų naudoja šį metodą ir nuotraukas daro tokiomis pat kainomis+". 1889 m. gegužės 1 d. F. M. Basinas savo prašyme rašė, kad fotografuoti mokėsi pas E. Zeger ir moka fotografuoti ant amerikietiškos skardos!".

Fotoreilemenu parduotuves Aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje Vilniuje pastoviai dirbo per dvylika fotografų, 0 visoje gubernijoje jų buvo iki dvidešimt.

Padidėjus fotoreikmenų poreikiui, Vilniuje atsidarė pirmosios parduotuvės - 1891 m. Sviadoščiaus ir Raumšteino, 1893 m. - Jasinskio.

Peržiūrėtos Vilniaus gubernatoriaus liarijos (fondas 380) 1860-1906 m. laikotarpio Metai Apyrašas 1860 17 1861 18 1862 19 1863 20 (apima ir 1864 m.)

1864 21 1865 22 1866 1867 1868 1869 1870 1871 1872

23 24 25 26 27 28 29

Steigimo bylos neradau'P neradau neradau 467 žr. apyr. 20 449 - nėra LVIA 116 447 - nėra LVIA neradau 275 525 271 15 16 11

kancebylos

Žiniaraščiai neradau neradau neradau 486115 neradau neradau neradau neradau neradau!" neradau 32 37 31

263

Dainius Junevičius

1873 1874 1875 1876 1877 1878 1879 1880 1881 1882 1883 ·1884 1885 1886 1887 1888 1889 1890 1891 1892 1893 1894 1895 1896 1897 1898 1899 1900 1901 1902 1903

30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 58 59 60 61

1904 1905 1906

62 63 64

264

12 10 10 - nėra LVIA 10 11 10 10 172 162 135 108 166 2J6 371 459 475 457 633 632 neradau 731 841 567 neradau 583 616 921 953 1176 992 1011 - I pusrn.

1165 - IIpusrn.

12 neradau neradau

46 39 27 27 25 25 27 189 215 198 127 186 277 496 570 514 497 672 672 836 760 872 676 neradau neradau neradau neradau neradau neradau neradau neradau neradau neradau neradau

Kultūros istorijos tyrinejimai. 1997. T 3.

Informacija apie fotoateljė veikimo tvarką šiame darbe gauta iš Suvalkų gubernatoriaus kanceliarijos fondo 1010, ap. I, b. 246.

Vilniaus gubernijos fotografų sąrašas Į sąrašą įtrauktos visų archyvinese bylose minimų fotografų pavardės nepriklausomai nuo to, ar jie fotografavo Vilniaus gubernijoje, ar tik prašė leidimo fotografuoti. Pirmiausia abėcėlės tvarka pateikiami Vilniaus fotografai, po to - kitų vietovių, įėjusių į Vilniaus guberniją, fotografai. Šios vietovės taip pat surašytos abėcėlės tvarka.

Apie skirtingus fotografus archyvuose žinios nevienodos, todėl ir šiame sąraše kiekvienam jų skirti nevienodos apimties straipsneliai. Aprašant fotografus stengtasi laikytis tokios tvarkos: pirmoje straipsnelio eilutėje didžiosiomis raidėmis rašoma fotografo pavardė ir, jei žinomi, vardai ir tėvo vardas; antroje eilutėje nurodomi žinomi biografiniai duomenys - gimimo data, luomas, religija, gyvenamoji vieta, išsilavinimas ir pan. Toliau chronologine tvarka pateikta informacija apie savarankišką fotografo veiklą - fotoateljė veikimo laikotarpiai ir vietos, gautų leidimų fotoateljė atidaryti duomenys, kitos žinios. Trumpumo dėlei sąraše naudojamos šios santrumpos: d. - duktė g. - gimęs, gatvė jud - judėjas kat. - katalikas liuter. - liuteronas miesto - miestietis s. - sūnus

265

Dainius Junevičius

Vilnius

A Aronas ALTŠULERIS, G. 1873 m., miest., jud.

Abramo s.

Fotoateljė veikė Vilniuje išduotas 1902.11.15).

1902 m.-po

Girša ANTOVILIS, Miest., jud.

Fotoateljė veikė Vilniuje išduotas 1899.09.19).

1908 m. (leidimas

Nr. 13738

1903 m. (leidimas

Nr. 10248

Berko s.

1899 m.-po

Michelis

ARONŠTATAS, Salamono s.

Mirė 1889.01.25, miesi., jud.

Fotoateljė veikė Kauno gub., Veršvų km. 1880 m. ir 1881 m. (leidimas Nr. 5645 išduotas 1880.08.13); Vilniuje - 1886-1889.01.25 Pupkinos ir Paz na nskas name, Didžiojoje g. (leidimas Nr. 2764 išduotas 1886.05.31).

Basia ARONŠTAT Michelio Aronštato našlė Trijų aparatų fotoateljė veikė Vilniuje 1889.01.25-po 1892 m. (leidimas Nr. 2407 išduotas 1889.05.31) Pupkinos ir Poznanskos name, Didžiojoje g.

B Ričardas BAČANSKIS, Dionizo s.

G. 1859 m., bajoras, kat.

Kartu su S. Fleury priimtas F. Lopatinskio kompanianu (leidimas Nr. 6437 išduotas 1884.11.24). Po F. Lopatinskio mirties su S. Fleury atidarė dviejų aparatų fotoateljė Didždimas Nr. 1207 išduotas 1887.03.06). Samaroje fotoateljė veikė 1896-1903 m. vasarą; Vilniuje 1904 m.-po 1908 m. (leidimas Nr. 6318 išduotas 1904.04.20).

-

Efraimas BAKAS, Jankelio s.

G. 1871 m., miesi., jud.

Dviejų aparatų fotoateljė išduotas 1899.08.24).

veikė Vilniuje

Elijošius BINKOVIČIUS, G. 1852 m., jud.

Fotoateljė

266

ueike Pružanuose

1899 m.-po 1903 m. (leidimas

Joselio s.

1902.01.24

leidus

Gardino

gub.; vieno

Kultaros istorijos tyrinėjimai. 1997. T. 3. aparato fotoateljė - Vilniuje - 1902 m.-po 1908 m. Vileikos g., inž. name (leidimas Nr. 11135 išduotas 1902.09.14).

[anušeoičiaus Izraelis

BLIUMOVIČIUS, Samuilo s.

Vilniaus miest., Širvintų pirklys.

1870.09.22 ketino pirkti J. Trutnevo fotoateljė ir dirbti joje turint keturis aparatus.

Fotoateljė veikė Vilniuje (leidimas Nr. 4794 išduotas 1870.10.28). Vėliau nebeminimas.

Dovydas

BOJARSKIS

ŠLEIFERIS

Vieno aparato fotoateljė veikė Vilniuje Nr. 9533 išduotas 1897.10.08).

Vladimiras BORCHARTAS Bajoras, 2-os gildijos pirklys Fotoateljė veikė Vilniuje išduotas 1866.11.15).

Ivanas

1897 m.-po

1903 m. (leidimas

(BORCHARDTAS),

1866 m.-po

1872 m. (leidimas

Michailo

s.

Nr. 9669

BRANDENBURGAS

Dailininkas.

Fotoateljė veikė Vilniuje, Gomolickio name, Aušros Vartų g. (leidimas Nr. 6204 išduotas 1867.08.12).

1867.10.18 A. Druetas pardavė J. Brandenburgui savo fotoateljė Šiškos name, Vokiečių g.

Julijonas

Kasparas

BURBEKLIS,

Kazimiero-Samsono s.

G. 1851 m., kat., nuo 1881 m. A. Strauso fotoateljė uedejas, ueliau, išdavus 1897.04.19 leidimą Nr. 3699 - A. Strauso našles fotoateljė vedėjas.

Dviejų aparatų fotoateljė veikė Vilniuje 1899 m=po 1908 m. (leidimas Nr. 10138 išduotas 1899.09.17).

Mironas

BUTKOVSKIS, Giršos s.

G. 1865 m., miesto Fotoateljė veikė Vilniuje 1888-1889 m. (leidimas Nr. 4505 išduotas 1888.10.03), F. Martini kompanionas, jam išvykus iš Vilniaus (leidimas Nr. 271 išduotas 1890.01.16) lieka fotoateljė Sokolovskio name savininkas; 1891-1896 m. dviejų aparatų fotoateljė veikė Homolickos name, Arklių g. (leidimas Nr. 6142 išduotas 1891.10.11). 1896 m.-po 1908 m. dirbo ten pat kartu su broliu Leonu (leidimas Nr. 4372 išduotas 1896.06.03). Nuo 1900 m. turejo Persijos šacho dvaro fotografų titulą.

Aleksejus Atsargos

BUTURLINAS,

Ivano

S.

pulkininkas.

267

/

i~

Dainius

Junevičius

Fotoateljė 1899-1902 m. veikė Vilniuje, Jurgio prospekte, Davainos name (leidimas Nr. 856 išduotas 1899.01.21). 1902 m. liepos men. norejo parduoti [otoatelie f. Binkouičiui, bet 1902.08.26 pardaue Įurašaičiui.

Jaroslavas BŽOZOVSKIS Bajoras.

Poioatelje veike Vilniuje, Tilto g., Ragaiskos name, 1863-1§68 m. (leidimas Nr. 6888 išduotas 1863.09.17); po 1868.11.27 - A. Sirauso kompanionas; 1874-1876 m. [oioatelįė veike netoli Botanikos sodo, Čechavičiaus name (leidimas Nr. 466 išduotas 1874.02.07); 1876 m. perkelia [otoatelie į Šmidto namą Didžiojoje g. (leidimas Nr. 4910 išduotos 1876.09.15); 1880 m, nebedirbo su A. Sirausu ir veliau nebeminimas.

C Bencelis (Borisas) CHACKELEVIČIUS, Movšes s. [onauos-miest, 1879.07.20 negavo leidimo atidaryti [otoaielįė Vilniuje. Iki tol gyveno Sankt Peterburge. 1886.06.05 turejo leidimus fotografuoti Minske ir Birštone. 1886111.vieną sezoną fotoateljė veike Varenoje (leidimas Nr. 2935 išduotus 1886.06.09).

1886 m. rudenį negavo leidimo atidaryti [otoatelįė Švenčionyse.

Vilniuje 1887 m. su broliu Leonu vienerius metus galėjo fotografuoti žmoniu grupes. 1889.02.25 jau buvo išvykę į užsienio Nuo 1896 m. turejo fotoateljė Liubline. Vilniuje mirus broliui Joseliui pgl. 1900.03.27 leidimą Nr. 6594 su brolio našle Rebeka pereme vieno aparato [otoateije Jurgio pr., daktaro Burgarto name. 1900 m. ateljė nusipirko T. Chodzka.

Joselis (Josifas) Mire 1899.09.08.

CHACKELEVIČIUS,

Moošėe

S.

turejo leidimą Nr. 3827 vieno aparato [otoatelje Vilniuje bet juo nepasinaudojo.

1899 m. fotoaleljė veike Vilniuje, Jurgio pr., daktaro Burgario name (leidimas Nr. 4396 išduotus 1899.05.05). Po mirties [otoatelje peremė našiė Rebeka ir brolis Bencelis, 1896.05.11

atidaryti,

Rebeka

CHACKELEVIČ,

Elijošiaus d.

':;. 1860 m., jud.

Vilniuje gyveno nuo 1899.05.05, atvykusi iš Besarabijos sr., Benderu m., fotografo Joselio (Josifo) našle.

Po vyro. mirties kartu su vyro broliu Benceliu pereme vieno aparato [otoateljė Jurgio pr., daktaro Burgarto name (leidimas Nr. 6594 išduotus 1900.06.16). 1900 rn. atelie nusipirko T. Chodzka.

268

_

Kultūros istorijos tyrinejimai.

Kasparas Bajoras.

CHLIUDZINSKIS,

Liudviko

1997. T 3.

s.

1871.05.28 praše leidimo atidaryti [otoateljė Didžiojoje g., Gimnazijos name, buvusios Truineoo fotoateljė patalpose. Fotoatelie veike Vilniuje 1871 m.-prieš 1874 m. (leidimas Nr. 2424 išduouis 1871.07.05).

Telesforas

CHODZKA, Liudviko s.

Vilniaus miesi., Tiburciiaus Chodzkos giminaitis.

1875.05.29 buvo atmestas jo prašymns atidaryti [oioatelje Vilniuje, kurioje būtų daromos porireiu nuotraukos, žemelapiu, planų kopijos ir uietooiu vaizdai.

Tiburcijus CHODZKA, Jono s.

G. 1840 m., kai., 1863 m. trims rnenesiams buvo areštuoias ir po to ištremtas i Viatkos gub.; 1870 m: buvo stebimas Varšuvos policijos.

Turejo fotoateljė Plocke, Piotrkoue, Lomžo]e, Druskininkuose.

1874.12.01 negavo leidimo kartu su f. Cechuinčiumi atidaryti aielie Vilniuje žmoniu ir oaizdu fotografavimui, 1875.05.05 negavo leidimo [otoatelje Vilniuje vien žmonių fotografavimui, 1883.01.13 negavo leidimo atidaryti fotoatelie Vilniuje Vilniaus ir apvlinkiu nuotrauku fotografavimui.

1900-1901 m. vieno aparato fotoateljė veike Vilniuje, Jurgio prospekte, Burgarto name (leidimas Nr. 1420 išduotas 1900.02.14). 1901-1908 m. galejo fotografuoti ir vietoves (leidimas Nr. 7490 išduotas 1901.07.20), [otoaieliė veike ten pat.

lcikas

CHONOVIČIUS,

[udelio s.

Miest., [ud., dvejus metus mokesi pas Š. Priualskį.

1871-1887 m. fotoateljė veike Vilniuje, Didžiojoje g., Prikazo name (veliau - Tvzenhnuzo, dar veliau - Syrkino namas) (leidimas Nr. 2653 išduotas 1871.07.21). Fotoateiie perkelta i Kotvičiaus namą toje pačioje gatvėje (leidimas Nr. 5043 išduotos 1887.10.14), nes prie namo, kuriame ji buvo, gniinio fligelio pristačius priestatq sumažėio paviljono apšvietimas. 1899 m. rugsėjo men . - po 1908 m.fotcatelje veike broliu Cholemu name Didžiojoje g. (189909.13 irašas Nr. 9964); [otoaieųė perkelta iš Glezerio (buv. Kotvičiaus) namo.

Aizikas

CINOVECAS

Vilniaus miesto 1896 m.-po 1908 m. fotoateljė veike Jurgio pr., Mackevičiaus (leidimas Nr. 3825 išduotns 1896.05.11).

name

269

Dainius Junevičius

Č Juozapas ČECHA VIČIUS, Justino s.

G. 1817 m. (arba 1819 m.) - 1888.01.01, atsargos titulinis patarėjas.

1866.02.20 gavo Vilniaus gubernatoriaus leidimą fotografuoti daiktus ir regionalinius tipus. 1872-1874 m. nėra Vil1'!.iausfotografų sąrašuose.

Nuo 1874.02.07 iki 1876 m. rugsėjo mėn. Cechavičiaus name veikė Strauso ir Bžozovskio fotoateljė. 1876.04.08 tapęs fotoateljė paviljono Botanikos sode savininku prašo leidimo atidaryti šešių aparatų fotoateljė. 1876-1888 m. fotoateljė veikė nuosavame name Botanikos g. (leidimas Nr. 1801 išduotas 1876.04.15). Po mirties paliko fotoateljė Ona i de Rotte, gyvenusiai jo name, kuri vėliau ištekėjo už V. Slendzinskio. O. Slendzinska laiku neišsirūpino naujo leidimo, todėl fotoateljė 1888.07.01 buvo uždaryta.

Vaclovas ČIŽAS, Henriko s.

Bajoras.

1875-1879 m. Vilniuje kartu su Lopatinskiu turėjo keturių aparatų fotoateljė Homolickio name (leidimas Nr. 3085 išduotas 1875.10.11).

1879.08.23 su broliu Eduardu prašo naujo leidimo atidaryti dviejų aparatų fotoateljė toje pačioje vietoje atskirai nuo Lopatinskio; 1879.09.04 Eduardas ir Henrikas Čižai prašo leidimo atidaryti fotoateljė kartu su broliu Vaclovu ir visi trys broliai Cižai turi dviejų aparatų fotoateljė Homolickio name, Arklių g. (leidimas Nr. 4510). 1891 m.-po 1908 m. fotoateljė veikė dvarininko Kozėlos name, Aušros Vartų g. (leidimas Nr. 5484 išduotas 1891.09.08).

D Adomas DAUKŠA, Juozapo

s.

Bajoras, iki 1897 m. Vilniuje nuolat negyveno.

1897.10.09 J. Hermanavičius kartu su A. Daukša gavo leidimą Nr. 9634 fotoateljė firmai "Germanovič ir K" Botanikos g., Rubcovos name.

1898-1902 m. atidarė fotoateljė Vilniuje atskirai nuo pasitraukusio J. Germanavičiaus (leidimas Nr. 3329 išduotas 1898.04.16). 1899.07.23 A. Daukšos prašymas leisti fotografuoti vietoves buvo atmestas 1899.09.01, bet 1901 m. gavo teisę fotografuoti vietoves (leidimas Nr. 5749 išduotas 1901.02.09), nes buvo Maskvos fotografų draugijos narys. Nuo 1897.07.20 fotoateljė vedėju dirbo B. Medzionis. 1902.04.23 į jo fotoateljė patalpas Gurčino name, Sv. Jono g., persikelia A. Elchonesas.

Valerijonas DAUMANTAS (DOVMUNT), Pilypo s.

Bajoras, mire 1886 m.

Fotografavo Vilniuje prieš 1863.06.06, Didžiojoje g., S. Rodkevičiaus

270

Kultūros istorijos tyrinėjimai. 1997. T. 3. name. 1864-1871 m. gavo leidimąfotoateljė veiklai (leidimas Nr. 3085 išduotas 1864.04.07); 1871-1874 m. turėdamas tą patį leidimą atidarė fotoateljė Miesto name Nr. 10, kur jo pagalbininku dirbo K. Huleckis; 1874-1877 m. - ten pat (leidimas išduotas 1874.08.09) kartu su J. Huleckiu; 1877-1886 m. - atskirai nuo J. Huleckio Miesto, veliau Rodkevičiaus name, Aušros Vartų g. (leidimas Nr. 3218 išduotas 1877.07.02).

Juozapas Bajoras.

DOCHTOROVIČIUS,

Jono s.

1880-1881 m. keturių aparatųfotoateljė veikė Vilniuje, Konciugovičiaus name, Pilies g. (leidimas Nr.5341 išduotas 1880.10.04).

Antanas

Kazimieras DRUETAS, Prano s.

Bajoras.

Fotoateljė veikė Vilniuje 1866-1867 m. (leidimas Nr. 6251 išduotas 1866.07.15). Perėmė Sveikovskiui priklausiusią fotoateljė. Leidimas buvo išduotas dvejiems metams~ bet 1867.10.18 jis pranešė gubernaioriui, kad fotoateljė Vokiečių g., Siškos name, perleido I. Brandenburgui.

E Aizikas

ELCHONESAS, Morducho s.

Vilniaus gub. ir apskrities Michališkių miesto Prieš 1902 m. gavo Persijos šacho dvaro fotografo vardą.

Turėjo 1897.03.03 išduotą leidimą Nr. 2221 atidaryti fotoateljė Vilniaus gub. miestuose ir miesteliuose. 1897-1902 m. vieno aparato fotoateljė veikė Didžiojoje g., Rodkevičiaus name, kur prieš tai buvo J. Goldo ateljė (leidimas Nr. 10693 išduotas 1897.11.07).

1902 m.-po 1908 m. fotoateljė vei~ė pagal 1902.04.30 irašq ant seno leidimo Nr. 10693 Gurčino name, Sv. Jono g.. vietoj buv. A. Daukšos fotoateljė. Buvo atidarytas fotoateljė skyrius (leidimas Nr. 7090 išduotas 1906.05.19).

Dovydas

ENGELŠTERNAS

Fotoateljė veikė Vilniuje išduotas 1905.09.21).

1905 m.-po

1908 m. (leidimas

Nr. 13989

Šmuelis

Morduchas EPŠTEINAS, Mejerio s.

Vilniaus miesto 1868 m.-prieš 1874 m. fotoateljė veikė Alaus skg., Gorskio (Oginskio ipediniu) name (leidimas Nr. 10369 išduotas 1868.10.08).

J.

ERGORNAS

žr. L. Turgelis

ir

J.

Ergornas

271

Dainius Junevičius

F Stanislovas FLEURY Bajoras, A. Štrauso mokinys.

Kartu su R. Bačanskiu priimtas F. Lopatinskio kompanionu (leidimas Nr. 6437 išduotos 1884.11.24). Po F. Lopaiinskio mi~ties su R. Bačanskiu dirbo dviejų aporaiu fotoateljė Didžiojoje g., Sv. Dvasios vienuolyno name Nr. 70 (leidimas Nr. 1207 išduotos 1887.03.06). 1892 m.-po 1908 m. dirbo be R. Bačanskio Vrublevskio name, Didžiojoje g. (leidimas Nr. 3134 išduotas 1892.04.29).

Levas Leiba FRUMINAS Atsargos feldšerio sūnus, fotografijos mokesi pas A. Buiurlinq.

Vieno aparato fotoateljė veikė Vilniuje 1904 m=po 1903 m. (leidimas Nr. 9051 išduotas 1904.05.31).

G !oselis"GOLDAS, Ebero s.

Miest.

1880.01.05 prašė leidimo Ukmergėje turimą fotoateljė perkelti į Dvsną, bet prašymas buvo atmestas. 1885.08.31 gyv. Suualku gub., Vladislavovo mieste, ir čia dirbo fotografu. Norėjo atidaryti fotoateljė Vilniuje, bet jo prašymas 1885.09.05 buvo atmestas. Fotoateljė veikė Vilniuje 1886-1891 m. (leidimas išduoias 1886.01.21), Didžiojoje g., Makarevičiaus name. 1889-1891 m. pas ji dirbo J. Smorgonskis. 1891.08.08 prašė leidimo parduoti įmonę J. Smorgonskiui, 0 po to 1891.10.05 dar prašė leisti perkelti fotoateljė i Gilelso namą. 1891 gruodžio men, fotoateljė perima J. Smorgonskis.

Augustinas GORBAČIUS, Jurgio s.

Valstietis.

1902 m. fotoateljė veikė Vileikoje (leidimas Nr. 10555 išduoias 1902.09.03), 1903-1906 m. galėjo fotografuoti vietoves visoje gubernijoje. Fotoateljė veikė Vilniuje 1906 m. - po 1908 m. (leidimas Nr. 16715 išduotas 1906.11.27).

Vladislavas GRINEVIČIUS, Konstantino s.

G. 1868 m., bajoras, kat, Vilniuje gyv. nuo 1879 m. lapkričio men.

Turejo 1890.10.09 leidimą Nr. 5283 fotografuoti žmones grupėmis aiuirame ore, 0 nuotraukas daryti Kalvarijos g., nuosavame name, bet juo nepasinaudojo. Vilniuje 1891-1894 m. turėjo teisę dvejus metus fotografuoti žmones grupėmis šešiuose Vilniaus gubernijos apskričių miestuose (leidimas Nr. 2397 išduotas 1891.04.13). 1894m.-po 190.3m. fotoateljė veikė Kalvarijos g., nuosavame name (leidimas Nr. 6756išduotas 1894.08.16).

272

Kultūros istorijos tyrinėjimai. 1997. T 3.

H Jonas HERMANAVIČIUS G. 1871 m., bajoras. Baige Geležinkelio

technikos mokyklą· Vilniaus gub. apskrities miestuose ir miesteliuose 1894 m. vasarą galėjo vienu aparatu fotografuoti portretus ir žmonių grupes. 1895-1897 m.

Vilniuje veikė dviejų aparatų fotoateljė (leidimas išduotas 1895.05.16).

1897 m. kartu su A. Daukša atidarė firmą "Germanovič ir KO" Botanikos g., Rubcovos name, kur fotografavo vienu aparatu (leidimas Nr: 9634 išduotas 1897.10.09). Išvažiuodamas iš Vilniaus 1897.11.02 perdavė firmą A. Daukšai. 1898.02.11 pasitrauks iš kompanijos ir grąžino iureiq leidimą Nr. 9634. Grįžęs iš Rusijos M. Poguliankos g., Gorskio name, atidarė nuotraukų darymo ir grupavimo dirbtuves (leidimas Nr. 419 išduotas 1900.01.14). 1901 m. spalio mėn. išvažiavo į Rusiją sudaryti visos Rusijos vaizdų albumo ir perdavė fotoateljė V. Jankevičiui.

Turėjo 1903.05.13 Vilniaus karines apygardos štabo leidimą Nr. 8004fotografuoti Vilniaus apygardos daliniuose. Vilniuje 1903-1904 m. veike fotoateljė "Ekonomija", kurios vedėju dirbo V. Zavistovskis (leidimas Nr. 21029 išduotas 1903.12.18).

1904.01.04 prašė leidimo, be "Ekonomijos", atidaryti pagrindinę ateljė Vilniaųs g., daktaro Petraškevičiaus name, kuriai vadovautų jis pats, ir skyrių N. Vilnioje, kuriam vadovautų žmona Joana. Prašymas 1904.04.24 atmestas. 1904.04.27 kartu su V. Zavistovskiu prašė perrašyti leidimą V. Zavistovskiui, nes del susiklosčiusių aplinkybių perdavė fotoateljė jam. 1904.10.11 vėl praše pakeisti liudijimo Nr. 21029 kitu ir išduoti jį V. Zaoistouskiui.

1908.01.01 ataskaitoje nurodomas leidimas Nr. 21029 išduotas 1903.12.18, nors nurodomas ir V. Zavistovskis (leidimas Nr. 17914 išduotas 1904.10.14).

Kajetonas HULECKIS, Juozapo s.

G. 1847 m., baioras, kat. 1871 m. gyv. Rodkevičiaus

name, 1872 m. Miesto name Nr: 10. Fotografijos mokesi pas V. Daumantq, pas kurį dirbo padejeju, 1870.06.12-1871.01.04 praktikavosi Peterburge.

1871.03.24 prašymas atidaryti fotoateljė Vilniuje, Didžiojoje g., Popo va name, buvo atmestas 1871.04.17.1871.04.22 rašo, kad neketino steigti naujos, 0 tik arenduoti buv. "Moskovskoje" (gal A. Petrovo Rusų fotografija?) aielje, bet prašymas vis tiek 1871.04.27 atmestas.

Arendavo fotoateljė, esančią Miesto name Nr. 10 ir dare nuotraukas savo vardu (leidimas Nr. 1962 išduotas 1872.05.23). 1872 m. policmeisterio sąraše nurodomas kaip V. Daumanto kompanionas. Miesto name Nr. 10 dirbo kartu su V. Daumantu (leidimas Nr. 2552 išduotas 1874.08.09).

1877.04.11 gavo leidimą Nr. 3744 atidaryti fotoateljė atskirai nuo V. Daumanto Našlaičių g., Karlovičiaus name, bet tikriausiai jos neaiidare.

273

Dainius

Junevičius

J

v

Vladislavas

JANKEVICIUS,

Petro s.

Kauno gub. Šiaulių apskr. valstietis, geležinkelio iechnikas, baigęs Vilniaus geležinkelio technikos mokyklą, fotografas mėgėjas. Į Vilnių atvyko 1901 m. spalio 3 d. iš Minsko gub., kur gyveno 1,5 metų.

Gyveno Gorskos name, Kalnų skg.

Fotoateljė veikė Vilniuje 1901-1902 m. išvykusio iš Vilniaus J. Germanavičiaus fotonuotraukų darymo ir grupavimo dirbtuvėse, Gorskos name, M. Poguliankos g. (leidimas Nr. 14117 išduotas 1901.12.20).

1902 m.-prieš 1908 m. fotoateljė veikė Veimarno name Nr. 1631, Aleksandro bulv. ir Suzdalės g. kampe (leidimas Nr. 5997 išduotas 1902.05.16).

Jonas JASENSKIS, Prano s.

Baioras, 1863 m. gyv. Martinovskos

name.

Vilniuje -prieš 1863.06.06.

Laikinai uždarytą fotoateljė Vokiečių g., kunigo -Puzinos name, nepajėgęs pateikti užstato, pardavė prieš 1863.07.29.

Aleksandras JURAŠAlTIS, Benedikto S. G. 1859 m., miesi., namų išsilavinimo, gana raštingas.

1894-1902 m. dirbo žmonos Petronėlės fotoateljė Bielske. 1900 m. fotografavo Beloviežo kaime, ten gyvenant caro šeimai. Vieno aparato fotoateljė veikė Vilniuje 1902 m.-po 1908 m. (leidimas Nr. 12786 išduotus 1902.10.26). Pirko A. Buturlino fotoateljė Jurgio pr. ir Totorių g. kampe.

K Michailas

KAMENSKIS, Dimitrijaus S. G. 1880 m., garbės miesto P. Rudzianskio kompanionas. Baigęs Lydos mokyklą tarnavo Polesės geležinkelio valdyboje raštininku.

Kartu su P. Rudzianskiu atidarė fotoateljė, kuri veikė 1904 m.-po 1908 m. Vilniuje, Lipskos name (leidimas Nr. 17409 išduotas 1904.10.07).

Chaimas KONlKAS, Movšės-Mendelio Musninkų miesi., g. 1875 m., baigė Vilniaus Imperatoriškoje Dailės akademijoje.

Joselis

KONlKAS,

Movšės-Mendelio

S.

piešimo mokyklą ir mokesi

S.

Musninkų miest., g. 1877 m., baigė Lydos apskrities mokyklą.

Dviejų aparatų meninių port retų dirbtuvės veikė Vilniuje, Sodų g., Aizenštadto name 1902 m.-po 1908 m. (leidimas Nr. 2967 išduotas 1902.03.03).

274

•

----------------------

Kultūros istorijos tyrinėjimai. 1997. T 3.

Abdonas KORZONAS Fotoateljė Vilniuje veikė iki 1863.06.06, kuomet buvo uždaryta visiems laikams.

L Jonas LEVICKIS Kolegijos asesorius.

1864.03.23 pateikęs 150 rb užstatą prašė leidimo atidaryti fotoateljė Vilniuje.

Fotoateljė veikė Vilniuje, Elijaševičiaus name, 1864 m=prieš 1868 m. (leidimas Nr. 3916 išduotas 1864.05.07).

Darja LEVINSON, Zelmano d.

G. 1881.01.02 Vilniuje, jud.

1901-1903 m. mokesi fotografijos Varšuvoje pas fotografą Tiraspolskį. Į Vilnių atvyko 1903.03.21. Fotoateljė veikė Vilniuje 1903 m=prieš 1908 m. (leidimas Nr. 18009 išduotas 1903.10.25).

Faustinas LOPATINSKIS, Konstantino s.

Bajoras. M. 1886.11.16 1875-1879 m. kartu su V. Čižu turėjo fotoateljė Vilniuje, Arkliu g., Homolickos name (leidimas Nr. 3085 išduotas 1875.10.11). 1879-1884 m. turėjo savo dviejų aparatų fotoateljė Didžiojoje g., Šv. Dvasios vienuolyno name, buvusioje Tėvelio ateljė (leidimas Nr. 4511 išduotas 1879.09.04). Į tą pačią fotoateljė priima kompanionu S. Fleury ir R. Bačanski (leidimas Nr. 6473 išduotas 1884.11.24). Po mirties [otoat el]« perėmė kompanionai.

M Fridrikas (Fridzikas) MARTINI, Andriaus s.

G. 1851 m., Iiuter., i Vilnių atvyko iš Kremenčiugo, buvo Š. Perelmano fotoateljė vedėjas, praktiškai vienas jai vadovavo.

1887-1888 m. Vilniuje, Sokolovskio ,name, Vokiečių g., veikė dviejų aparatų fotoateljė, kurią jis pirko iš S. Perelmano (leidimas Nr. 4394 išduotas 1887.09.12). Perkėlė fotoateljė i Paškevičiaus namą MaloStefanovskaja g. (Kvasnyj per.) (1888.05.28 papildomas irašas Nr. 2307). Prieme kompanionu M. Butkouski ir gavo teisę dviem aparatais daryti portretus ir grupines nuotraukas (1888.10.03 irašas Nr. 4505).

Perkėlė fotoateljė atgal i Sokolovskio namą Vokiečių g. (1889.05.08 irašas Nr. 1969). 1889.12.30 perleido savo dali kompanionui M. Butkovskiui, nes dėl šeimyninių aplinkybių išvyko iš Vilniaus.

275

vwrr

Dainius

Junevičius

Bronislavas MEDZIONIS, Juozapo s.

G. 1874 m., miesto Nuo 1897.07.20 - A. Daukšos fotoate/jė vedėjas. Fotoateljė veikė Vilniuje 1904 m.-po 1908 m. (leidimas Nr. 17317 išduotas 1904.10.06)

N Dominykas NARKEVIČIUS G. 1836 m., kat.

Vilniuje gyveno nuo 1866.09.06 iki 1871.10.02. Iki 1871 m. tarnavo J. Bžozovskio fotoateljė. Išvyko i Sankt Peierburgq, nuo 1875.08.18 gyveno Tverės gub., turėjo fotoateljė Višnij Voločoke. Į Vilnių grižo 1890.05.30, baigęs karo tarnvbą.

1890-1891 m. buvo leista turėti dviejų aparatųfotoateljė dvejus metus Vilniuje, Antakalnio g., Rudominskio name (leidimas Nr. 4381 išduotas 1890.08.21).

Nikolajus NISSENAS Berlyno gyventojas, Prūsijos pilietis. Prieš atvykdamas i Vilnių gyveno Lodzėje.

Vilniuje 1883 m. galėjo daryti žmoniu nuotraukas ant skardos (leidimas Nr. 2243 išduotas 1883.04.13).

NOVINSKIS Fotoateljė veikė Vilniuje

iki 1863.06.06,

kuome! buvo uždaryta.

o Nikolajus OSTANKOVIČIUS, Nikolajaus S. G. 1854 m., bajoras.

Vilniuje 1903 m. vasaros sezono metu fotografavo Vilniaus gub. vietoves (leidimas Nr. 11637 išduotas 1903.06.08); 1903.12.191904.04.01 buvo Vilniaus policijos seklių sk. fotografas; 1904 m. vasaros sezono metu fotografavo Vilniaus gub. vietoves (leidimas Nr. 6366 išduotas 1904.04.21); Vilniuje ir gubernijojeveikė ateljė 1905 m.-prieš 1908 m. (leidimas Nr. 20607 išduotas1904.12.12).

p Liudvika PAVLOVSKA, Karolio d.

G. 1850 m., bajoro Dominyko Pavlovskio žmona. 1872 m. gyveno J. Čechavičiaus name, Botanikos g. J. Čechavičius 1872.08.08 išdavė pažymėjimą, kad L. Pavlovska mokėsi pas ji ir gali savarankiškai fotografuoti.

1872-1873 m. turėjo trijų aparatų ateljė Vilniuje Didžiojoje g-,

276

Kultūros istorijos tyrinėjimai. 1997. T 3.

Gimnazijos name, prie piešimo mokyklos 1872.04.29).

(leidimas

Nr. 1641 išduotas

Šlioma PERELMANAS, Geršos s.

Mokėsi Berlyne, turėjo 1882.10.07 atestatą.

1882-1887 m. veikė dviejų aparatų fotoateljė Vilniuje, Sokolovskio name, Vokiečių g. (leidimas Nr. 6608 išduotas 1882.12.10). Fotoateljė vedėjas buvo F. Martini. Pardaoė fotoateljė F. Mnrtini (leidimas Nr. 4394 išduotas 1887.09.17).

Ivanas

PETROVAS, Ivano s.

Imperatoriškiosios akademijos dailininkas, Vilniaus progimnazijos piešimo mokytojas.

Vilniuje 1864 m. Senienų muziejuje aiidare "Rusų fotografiją" muziejaus daiktams fotografuoti (leidimas išduotas 1864 m. rugsėjo men.), 1865-1867 m. ten pat veikė portretų ateljė (leidimas Nr. 50 išduotas 1865.01.05). 1867.11.21 atsisakė fotoateljė ir grąžino leidimą. Šachno PRIVALSKIS Miesi., žydas, mire 1878 m.

1863.06.06 jo fotoateljė už Aušros Vartų, Aušros Vartų g., Berkenbergo name, laikinai uždaryta, kol pateiks užstatą. 1863-1876 m. kartu su Rathke atidare ateljė (leidimas Nr. 4672 išduotas 1863.07.17). Ferkėlė trijų aparatų fotoateljė iš proterejaus Homolickio namo Aušros Vartų g. i Rodkevičiaus namą Nr. 73/55 Didžiojoje $- (leidimas Nr. 1412 išduotas 1876.03.20), kur fotoateljė veikė iki S. Privalskio mirties.

Gencelis PUMPIANAS (PUMPIANSKIS), Rafailo s.

Bialystoko fotografas. 1903 m. prašymas leisti atidaryti jo Bialystoko [otoatelje skyrių Vilniuje buvo atmestas. Fotoateljė veikė Vilniuje 1905 m.-po 1908 m. (leidimas Nr. 15959 išduotas 1905.10.10).

R Mirijam RAPOPORT,

Zelmano d.

G. 1875 m., jud. Vilniuje gyveno nuo 1896.07.10.

Vilniuje 1899-1902 m. ateljė "Mirijam" fotografavo žmones (leidimas Nr. 9254 išduotas 1899.08.25).

Turėjo teisę fotografuoti vietoves (leidimas Nr. 3676 išduotas 1902.03.19). Vietoje "Miriam" fotoateljė inž. [anušeoičiaus name, Vileikos g., pradėjo veikti E. Binkovičiaus ateljė (leidimas Nr. 11135 išduotas 1902.09.14).

Hermanas

RA THKE

Prūsijos pilietis.

277

Dainius Junevičius 1863.06.05 kartu su kompanionu fotoateljė, bet nepaieikęs užstato nebeminimas.

Š. Privalskiu savarankiško

prašė leidimo atidaryti leidimo negavo. Vėliau

ROZENSONAS Dirbo Vilniuje prieš 1863 m. 1863.06.06 radus neleistinų nuotraukų duotas nurodymas uždaryti jo fotoateljė. 1863.08.fO jam buvo leista parduoti fotoateljė Didžiojoje g., Vienuolyno nariu, su aparatais ir medžiagomis L. R. Val.

Petras

RUDZIANSKIS, Antano s.

Biržų miesi., Vilniuje gyveno nuo 1903.01.18.

Septynerius metus mokėsi Krokuvoje. Nuo 1888 m. iki 1895 m. gyveno užsienyje.

1904.03.31 atmestas prašymas atidaryti fotoateljė Vilniuje. 1904 m.po 1908 m. kartu su M. Kamenskiu atidarė ateljė Vilniuje, Lipskos name (leidimas Nr. 17409 išduotas 1904.10.07).

S lcikas

SEREBRINAS, Šliomos s.

Miest., mirė 1904.09.20 1893-1904 m. vieno aparato ateljė veikė Vilniuje, Nr. 187 (leidimas Nr. 4560 išduotas 1893.06.03).

Sofija

Didžiojoje

g., name

SEREBRINA

G. 1870 m., Iciko žmona.

Mirus vyrui paaiškėjo, kad nėra seno leidimo ir ji paprašė išduoti naują.

Fotoateljė veikė Vilniuje 1904 m.-po 1908 m. (leidimas Nr. 432 išduotas 1905.01.11). Fotoateljė vedėju buvo B. Zaoeleoas, kopijuotoju iki 1905.05 dirbo M. Zakas.

Ona SLENDZINSKA G. 1845 m. Balsevičiūtė, iš pirmos santuokos de Roite, 1888 m. ištekėjo už dailininko V. Slendzinskio.

Vilniuje gyveno nuo 1876.05.03 J. Čeehavičiaus name.

Po J. Čeehavičiaus mirties paoeldejo jo fotoateljė Botanikos sode; kadangi per pusę metų neišsirūpino naujo leidimo, 1888.11.26 buvo nubausta 25 rb bauda. Fotoateljė tvarkė kartu su vyru. 1888.09.16 išduotas leidimas Nr. 4267, bet įteiktas tik 1888.12.01, sumokėjus baudą. 1892 m.-po 1903 m. veikė fotoateljė Šiaudų g. (leidimas Nr. 8544 išduotas 1892.11.05).

Vasilijus SMIRNOVAS, Aleksandro s.

G. 1849 m., miesi., kilęs iš Kalugos. Dirbo Polesės geležinkelyje

278

šimti-

Kultūros istorijos tyrinėjimai. 1997. T 3. ninku, vėliau kurį laiką raštininku šio geležinkelio valdyboje.

1905 m.-prieš 1908 m. galėjo fotografuoti vietoves (leidimas Nr. 248 išduotas 1905.01.08). Dalį pelno žadėjo skirti Raudonajam Kryžiui.

Icikas SMORGONSKIS, Mejerio-Bencelio s.

G. 1864 m., miesi., Vilniuje gyveno nuo 1885.12.13. Apie dvejus metus dirbo J. Gaida fotoateljė Didžiojoje g., Makarevičiaus name.

1891-1897 m. turejo dviejų aparatų ateljė Vilniuje, Gilelso name, Didžiojoje g. (leidimas Nr. 7302 išduotas 1891.12.01). Cia jis atkėle iš J. Gaida pirktq fotoateljė. 1897 m. balandžio mėn. gaisras sunaikino fotoateljė Gilelso name, Didžiojoje g. Negavo leidimo statyti toje vietoje kitos.

1899 m.-po 1903 m. galejo laikyti fotoateljė ir buvo leista fotografuoti žmones visoje Vilniaus gubernijoje (leidimas Nr. 540 išduotas 1899.06.03).

Aleksandras

STRAUSAS

(STRAUZAS)

Gubernijos sekretorius, Sankt Peterburgo dailes akademijos dailininkas, firmos .Strauss ir Ko" savininkas. Mirė 189(fJ-#t.. r:x:..

1876-1880 m. su kompanionu J. Bžozovskiu turėjo fotoateljė Smidto name, Didžiojoje g. (leidimas Nr. 4910 išduotas 1876.09.13). Išsiskyręs su J. Bžozouskiu, gavo naują fotoateljė toje pačioje vietoje (leidimas Nr. 1097 išduotas 1880.02.27). Fotoateljė 16 metų dirbo J. Burbeklis. Po mirties fotoateljė paveldėjo žmona Kotryna. v

Kotryna

STRAUS

Aleksandro našlė.

1897 m.-po 1908 m. turėjo paveldėtąfotoateljė, kurios vedėju iki 1899 09.17 buvo J. Burbeklis (leidimas Nr. 3699 išduotas 1897.04.19).

Adolfas

STRUNEVIČIUS, Vincento s.

Bajoras.

1874-1875 m. veikė dviejų aparatų ateljė Didžiojoje g., Sv. Dvasios vienuolyno name Nr. 59/10 (leidimas Nr. 2400 išduotas 1874.07.25); 1874.09.24 ši fotoateljė dar buvo neatidaryta.

1875-1878 m. kartu su Tėveliu turėjo keturių aparatų fotoateljė Sv. Dvasios vienuolyno name Nr. 10, Didžiojoje g. (leidimas Nr. 3039 išduotas 1875.10.09).1878-1883 m. atskirai nuo Tėvelio turejo dviejų aparatų fotoateljė Rodkevič name Nr. 73/55, Našlaičių g. (leidimas Nr. 4752 išduotas 1878.10.19). 1882 m. turėjo dvifotoateljė: 1) Konciugovičiaus name, Pilies g. ir 2) Rodkevičiaus name, Didžiojoje g.; 1883 m. Vaškevičiaus name, Pilies g.

1884 m. ir 1885 m. suvestinėse neminimas. Spaustuvių inspektoriaus žiniomis (1886.07.01) Strunevičius jau daugiau kaip prieš dvejus metus uždarė fotoateljė, todėl senas leidimas nebegaliojo. 1886.06.21 v

v

279

Dainius

Junevičius

grąžino 1878.10.19 išduotą leidimą Nr. 4752 ir prašė naujo leidimo atidaryti fotoateljė Soboro name, Didžiojoje g. Perkėlė dviejų aparatų fotoateljė iš Rodkevičiaus namo Nr. 73/55 i Soboro namą Nr. 12/9, irgi Didžiojoje g. (leidimas Nr. 3666 išduotas 1886.07.10).

1898 m. minimas 1892.08.18 iraše Nr. 6503 ir 1896.12.10 iraše Nr. 9729 Didžiojoje g., Miesto name Nr. 10. 1908 m. žiniaraštyje nera.

SUVOROVAS Poručikas.

1865-1867 m. fotoateljė veikė Vilniuje, Aušros Vartų g., Homolickio name (leidimas Nr. 12285 išduotas 1865.10.04).

1867.08.03 leidimo buvusiai poručiko Suvorovo fotoateljė Homolickio name, Aušros Vartų g., prašė dail. I. Brandenburgas.

Ivanas SUVOROVAS, Moisiejaus s.

Atsargos kapitonas, Vilniaus astronomines observatorijos fotografas.

Turejo 1~66 m. leidimą fotografuoti žmones, bet seniai pametė. 18721878 m. buvo leista privačiai dirbti prie Observatorijos esančiame paviljone (leidimas Nr. 4084 išduotas 1872.11.16). Pakeitęs butą perkėlė fotoateljė i prelato Konciugovičiaus namą Didžiojoje g. (leidimas Nr. 34 išduotas 1878.01.04). 1879 m. fotoateljė veikė Makareoičiaus, 1882 m. - Kapitulos, 1883 m. - Konciugovičiaus name, Didžiojoje g.

1884 m. suvestinėje nera. Neminimas ir ueliau. 1885.01.09 praše VG pažymėjimo, kad laikydamas fotoateljė elgėsi nepriekaištingai.

Tokio liudijimo jam reikejo norint atidaryti fotoateljė kitur arba rūpinantis VR ministro leidimu fotografuoti visoje Rusijoje. Prašoma liudijimą gavo 1885.02.07.

Albertas

SVEIKOVSKIS

(SWIEYKOWSKI)

Prūsijos pilietis.

Vilniuje jo fotoateljė 1863.06.06 buvo laikinai uždaryta, kol pateiks užsiaiq. 1863.06.27 atidaryta. 1863-1865 m. veikė fotoateljė Vokiečių Siškos n~me (leidimas Nr. 5046 išduotas 1863.07.24). 1864.03.06 revizorius Sachovskojus nusiaie, kad knygas veda vokiškai ir siūle nubausti 5 rb bauda. 1865 m. pabaigoje arba 1866 m. pradžioje išvyko iš Vilniaus -.1867.11.07 turėjo ateljė Tuloje.

s-

Š Vulfas ŠEFTELIS, Šolomo s. , G. "1865m., miesi., iud., 1899 m. gyveno Vilniuje, 1900 m. - Svenčionyse. Į Vilnių uėl atvyko 1900.10.24.

Fotografavo nuo, 1879 m. Turėjo 1899.07.30 išduotą leidimą Nr. 8087 atidaryti ateljė Svenčionyse 18991901 m. Turėjo 1901.02.20 leidimą Nr. 1676 fotografuoti Svyriuose,

280

Dainius Junevičius grąžino 1878.10.19 išduoiq leidimą Nr. 4752 ir praše naujo leidimo atidaryti fotoateljė Soboro name, Didžiojoje g. Perkėlė dviejų aparatų fotoateljė iš Rodkevičiaus namo Nr. 73/55 i Soboro namą Nr. 12/9, irgi Didžiojoje g. (leidimas Nr. 3666 išduotas 1886.07.10).

1898 m. minimas 1892.08.18 iraše Nr. 6503 ir 1896.12.10 iraše Nr. 9729 Didžiojoje g., Miesto name Nr. 10. 1908 m. žiniaraštyje nera.

SUVOROVAS Poručikas.

1865-1867 m. fotoateljė veikė Vilniuje, Aušros Vartų g., Homolickio name (leidimas Nr. 12285 išduotas 1865.10.04). 1867.08.03 leidimo buvusiai poručiko Suvorovo fotoateljė Homolickio name, Aušros Vartų g., prašė dail. 1. Brandenburgas.

Ivanas SUVOROVAS, Moisiejaus s.

Atsargos kapitonas, Vilniaus asironominės observatorijos fotografas.

Turejo 1?66 m. leidimą fotografuoti žmones, bet seniai pametė. 18721878 m. buvo leista privačiai dirbti prie Observatorijos esančiame paviljone (leidimas Nr. 4084 išduotas 1872.11.16). Pakeitęs butą perkele fotoateljė i prelato Konciugovičiaus namą Didžiojoje g. (leidimas Nr. 34 išduotas 1878.01.04). 1879 m. fotoateljė veikė Makarevičiaus, 1882 m. - Kapitulos, 1883 m. - Konciugovičiaus name, Didžiojoje g.

1884 m. suvestinėje nera. Neminimas ir vėliau. 1885.01.09 prašė VG pažymėjimo, kad laikydamas fotoateljė elgėsi nepriekaištingai.

Tokio liudijimo jam reikėjo norint atidaryti fotoateljė kitur arba rūpinantis VR ministro leidimu fotografuoti visoje Rusijoje. Prašoma liudijimą gavo 1885.02.07.

Albertas SVEIKOVSKIS

(SWIEYKOWSKI)

Prūsijos Vilniuje

pilietis. jo fotoateljė 1863.06.06 buvo laikinai uždaryta, kol pateiks užsiaiq. 1863.06.27 atidaryta. 1863-1865 m. veikė fotoateljė Vokiečių Siškos n~me (leidimas Nr. 5046 išduotas 1863.07.24). 1864.03.06 revizorius Sachovskojus nusiaie, kad knygas veda vokiškai ir siūle nubausti 5 rb bauda. 1865 m. pabaigoje arba 1866 m. pradžioje išvyko iš Vilniaus -.1867.11.07 turejo ateljė Tuloje.

s-

Š Yulfae ŠEFTELIS, Šolomo s. , G. '1865 m., miesi., [ud., 1899 m. gyveno Vilniuje, 1900 m. - Svenčionyse. Į Vilnių vėl atvyko 1900.10.24.

Fotografavo nuo, 1879 m. Turėjo 1899.07.30 išduota leidimą Nr. 8087 atidaryti ateljė Svenčionyse 18991901 m. Turejo 1901.02.20 leidimą Nr. 1676 fotografuoti Svyriuose,

280

..

Kultūros

istorijos tyrinėjimai.

o nuotraukas daryti Švenčionyse. Fotoateijė veike Vilniuje po 1903 m. (leidimas Nr. 700 išduotas 1902.01.15).

Dovydas

1997. T 3.

1902 m. -

ŠEREŠEVSKIS

Miest.

Fotoateliė išduotas

veike Vilniuje 1905.02.16).

1905 m. - po 1908 m. (leidimas

Nr. 2499

Stanislovas

ŠLAJEVSKIS, Lvovo s.

Bajoras.

1879-1880 m. trijų aparatų atelie veike Vilniuje, Didžiojoje g., prelato Konciugevičiaus name (leidimas Nr. 6128 išduotas 1879.12.03).

T Vladislavas TĖVELIS, Motiejaus s.

Tiiulinis patarejas, buvęs Soisločes progimnazijos mokytojas.

Fotoaielje veike Vilniuje 1865 m. (leidimas Nr. 50 išduotas 1865.01.25); 1865-1869 m. veike ateljė [ureuičienės name (leidimas Nr. 10865 išduotas 1865.05.26); 1875-1878 m. kartu su A. Strunevičiumi turejo keturių aparatų aielįe Didžiojoje g., Šv. Dvasios vienuolyno name (leidimas Nr. 3039 išduotas 1875.10.09); 1878-1879 m. veike nuosava V. Teoelio [otoatelje Šv. Dvasios vienuolyno name (leidimas Nr. 4753 išduotas 1878.10.19). 1879.08.23 V. Tėuelio [oioaielje jau buvo uždaryta ir F. Lopaiinskis .praše leidimo atidaryti savo fotoatelje buvusios vietoje.

Ivanas

TRUTNEVAS

1870 m. dviejų aparatų [otoateliė veike Vilniuje, prie Piešimo mokyklos, Gimnazijos kieme (leidimas Nr. 808išduotas 1870.02.07). Pas jį dirbo laborantas ir padejėjas.

1870.10.28 leidimą atidaryti fotoatelie, pirktą iš l.Truineuo, gavo J. Bliumouičius, 0 1871.05.28 :...K. Chliudzinskis.

1872.04.29 leidimą atidaryti fotoateijė Gimnazijos name, prie Piešimo mokyklos, gavo L. Pavlovska. 1871 m., 1872 m. ir 1873 m. J. Trutnevo [otoateljė vis dar nurodoma spaustuvių stebetojo sqrašuose, bet jos nera Vilniaus policmeisterio pateikiamuose sąrašuose.

Leiba TURGELIS, Joselio s.

Miest.

1,883.09.01 prašė leidimo atidaryti [oioaieliė Vilniuje, pateikęs brolių Cižų atestatą, bet prašymas 1883.09.09 buvo atmestas. Kartu su J. Ergornu 1884-1887 m. turejo atelje Vilniuje, Didžiojoje g., Kotvičiaus name; foioatelie atidaryta 1885.07.03. 1887.06.27 spaustuuiu inspek-

281

Dainius Junevičius torius praneše, kad birželio mėnesi L. Turgelis dingo nežinia kur, nepalikęs savo bute jokių daiktų ir leidimo Nr. 7043. J. Ergornas fotografijos reikalų netvarkė ir niekada joje nebuvo. Fotoateljė laikoma uždaryta.

V Liba Raša VAL f') Vilniuje gyveno Trakų g., Vienuolyno name.

Fotoateljė veikė Vilniuje 1863-1869 m. (leidimas Nr. 5375 išduotas 1863.08.03). E. Rozensonas 1863.08.20 gavo leidimą parduoti savo uždarytą fotoateljė L. R. Val. 1864 m. revizorius Šachovskis, tikrindamas Vilniaus fotoateljė, L. R. Val ateljė rado didelę netvarką ir siūlė savininkę nubausti 5 rb bauda.

1869.11.01 L. R. Val fotoateljė jau buvo uždaryta.

Z Vilhelmas ZACHARČIKAS 1866-1870 m. - Vilniaus observatorijos fotografavo Vilnių.

fotografas,

apie 1866 m.

Morduchas ZAKAS G. 1871 m., S. Serebrinos fotoateljė kopijuotojas.

Fotoateljė veikė Vilniuje 1905 m. - po 1908 m. (leidimas Nr. 6960 išduotas 1905.05.10).

Borisas ZA VELEVAS, Jakovo s.

G. 1871 m. 1904 buvo S. Serebrinos fotoateljė vedėjas.

Vitoldas ZA VIS TO VSKIS, Jono Eduardo s.

G. 1872 m., bajoras, kai., baigė Varšuvos progimnaziją, Vilniuje gyveno nuo 1896.04.15 tėvo name. 1904 m. buvo J. Hermanaoičiaus fotoateljė vedėjas.

Fotoateljė veikė Vilniuje 1904 m. - po 1908 m. (leidimas Nr. 17914 išduotas 1904.10.16); fotoateljė pirko iš J. Hermanavičiaus.

Efromna ZEGER Vilniaus miesto 1887.05.21 prašė leidimo trumpam atidaryti Vilniuje ferotipiją amerikietiškuoju metodu. 1887.06.01 prašymas atmestas. Vienerius metus galėjo fotografuoti žmones Ašmenoje, Lydoje, Eišiškėse ir dar dviejuose miesteliuose (leidimas Nr. 4763 išduotas 1887.09.24). 18881890 m. (leidimas Nr. 1263 išduotas 1888.03.24), 1890-1892 m. (leidimas Nr. 2069 išduotas 1890.03.30) turėjo dviejų aparatų ateljė

282

Kultūros

istorijos tyrinėjimai.

1997. T 3.

Vilniuje. 1892 m. iš E. Zeger fotoateljė Didžiojoje g., Rodkevičiaus name (leidimas Nr. 2907 išduotas 1892.04.20), peremė J.Goldas.

ZOVYNAS

(SOVIEN)

Vilniuje gyveno nuo 1860 m.

1863 m. - prieš 1868 m. veikė ateljė Vilniuje,

Trakų g.

Alytus Icikas ABRAMOVIČIUS,

Šimelio-Geršos s.

Gardino gub. ir apskr. Veliko-Berestovičių miest.,fotografas.

Fotoateljė veikė Alytuje 1896-1899 m. (leidimas Nr. 10119 išduotas 1896.12.20). Alytuje fotografavo karininkus, šiems išvykus i stovyklą Varėnoje, prašė leidimo fotografuoti Varėnoje. Varėnoje turejo vieno aparato ateljė (leidimas Nr. 7056 išduotas 1899.07.10).

Movšė

BUCHALTERIS

Fotoateljė Marijampolėje savininkas.

Dirbo Marijampolėje (leidimas Nr. 9384 išduotas 1891.06.28). Visoje Traku apskr. fotografavo žmones (leidimas Nr. 3508 išduotas 1894.04.24).

Aronas

MAROČNIKAS

Slonimo miest., mokęsis fotoateljė.

Alytuje turėjo vieno aparato ateljė 1894.08.16).

(leidimas

Nr.

6752 išduotas

Ašmena Žr. M. GORDONAS

Lydoje.

Morduchas SLIOZBERGAS Ašmenos apskr., Naliboko miesi., turėjo Minsko gub. leidimą: Ašmenoje veikė vieno aparato ateljė (leidimas Nr. 279 išduotas 1895.01.12).

Feliksas

VYSOCKIS, Adomo s.

G. 1880 m., Ašmenos miesi., miesto seniūno sūnus, kai., 1899 m. baigė Vilniaus realinės mokyklos kursą. Metus studijavo Varšuvos Politechnikoje.

Ašmenoje veikė vieno aparato fotoateljė (leidimas Nr. 4545išduotas 1901.05.07).

283

Dainius Junevičius

Birštonas Nikodemas SIL VANAVIČIUS Akademikas.

Birštone 1883 m. vasarą kartu su Reingardu turėjo ateljė (leidimas Nr. 40341 išduotas 1883.06.04). Birštone fotografavo 1884 m. vasarą (leidimas Nr. 3725 išduotas 1884.06.30). 1885 m. vasarą - taip pat Birštone.

Dysna Antanas ANDŽEJEVSKIS, Jono-Justino s.

G. 1866 m., Novoaleksandrovsko miesi., mokesi Novoaleksandrovsko mokykloje.

Fotografavo Dysnoje vienu aparatu (leidimas Nr. 989 išduotas 1902.01:21), bet, atrodo, fotoate/jė neatidarė.

Jerchimas BERENŠTEINAS G. 1874 m.

Fotografavo Dysnoje (leidimas išduotas 1904.12.09). Žr. F. CHŽANOVSKIS

(CHŽANOVIČIUS)

Lydoje

DENHOFAS Dysnos fotografas.

Jo įgaliotas Prūsijos pilietis Andreas Litscheris 1867.01.04 prašė grąžinti užstatą už fotoateljė. 1867.01.30 Dysnos ispravnikas patvirtino, kad fotoateljė uždaryta ir joje nedirbama.

Joselis EPŠTEINAS Dysnos miesto 1904.06.01 praše leidimo tureti [otoaparaiq kaip mėgėjas ir įsipareigojo policijai nemokamai daryti arkliavagių ir kitų piktadarių nuotraukas.

Vėliau paaiškino, kad nori fotografuoti ne kaip mėgėjas ir atidaryti fotoate/jė. Leidimą gavo.

Gerka FIDELMANAS Lepe/io miesto 1894.02.11 prašė leidimo atidaryti fotoateljė ataskaitoje, nei vėliau neminimas.

284

Dysnoje. Nei 1894 m.

Kultūros istorijos tyrinėjimai. 1997. T 3. Žr. M. GORDONAS

Lydoje

Sofija GREKOVA, Nikolajaus d.

Fotografavo Dysnoje vienu aparaiu 1887-1889 m. (leidimas Nr. 1457 išduotas 1887 m. balandžio meri.). Fotoateljė atidarė 1889.09.14.

Uždaryta 1889.10.23. Paminėta 1894 m. ataskaitoje. (žr.L GREKOV AS) Ivanas

GREKOVAS

Galėjo Vilniaus gubernijos paminklų ir pan. nuotraukas

ribose daryti iuairiu vietovių, vaizdų, (leidimas Nr. 3580 išduotas 1892.05.12).

JURKOVSKlS Vitebsko fotografas, atvyko i Dysną ir 1889.09.25 telegrama prašė leidimo fotografuoti. Pasiųstas Vilniaus gubernatoriaus atsakymas, kad fotografavimui nera kliūčių. 1893 m. ir 1894 m. neminimas.

Zusja L1VŠlNAS,

Movšės s.

G. 1883 m., Dysnos II gildijos pirklio sūnus.

1903.07.30 prašė leidimo fotografuoti Dysnoje.

Antanas

NEIGEBRUNERIS, Teodoro s.

Fotografavo Dysnoje 1868 m. (leidimas Nr. 9421 išduotas 1868.09.13). Žozefina

KORDYMOVIČ, Aleksandro d.

G. 1870 m., 172-0 Lydos pėsiininku pulko leitenanto žmona, gyveno Lydoje, mokėjo fotografuoti.

Fotografavo Lydoje vienu aparatu (leidimas Nr. 13745 išduotas 1902.11.15).

Moisiejus

PERELŠTEINAS, lelijos s.

Vitebsko fotografas, turėjo Vitebsko gub. leidimą fotografuoti gub. miesteliuose ir apskrityse.

Fotografavo Dysnoje vienu aparatu (leidimas Nr. 9023 1901.08.25).

Aleksandras

Vitebsko išduotas

PETROVAS

Dysnos apskrities mokyklos braižybos ir dailyraščio mokytojas.

Fotografavo Dysnoje vienu aparatu (leidimas Nr. 3555 išduotas 1871.09.29). 1875 m. kovo mėn. išvažiavo i Kijevo gub., Berdyčevą, ir 1875 rugsėjo mėn. fotoateljė Dysnoje nebebuvo.

Nikolajus

POVOZOVAS, Aleksandro s.

Fotoateljė veikė Dysnoje 1892-1894 m. (leidimas Nr. 5102 išduotos 1892.06.27). 1894 m. spalio mėn. Dysnoje veikė tik Grekovos fotoateljė.

285

Dainius

Junevičius

Šimelis Morduchas ŠERAS, Leibos s.

G. 1876 m. arba 1878 m., Kauno gub., Novoaleksandrovsko

apskr. miesi., jud. 1901.04.09 gyv. Daugpilyje, studijavo fotografiją.

Prašė leidimo fotografuoti Dysnoje. 1901.07.25 prašymas atmestas.

1902.03.06 gyveno Dysnoje, turejo Podoles gub. leidimą Nr. 6280, išduotą 1900.11.15, fotografuoti Bare, bet ten del konkurencijos nevažiavo.

1902.05.27 išvažiavo iš Dysnos i Vydžius, kur aiidarė [otoateljė.

Dysnoje fotografavo vienu aparatu (leidimas Nr. 10553 išduotas 1902.09.03).

Dusetų

Druja Abromas JOFFĖ, Movšes s.

G. 1862 m., miest.

1902.05.03 praše leidimo atidaryti visoje gubernijoje.

1902.07.15).

Fotografavo

[oioateliė

Drujoje

Drujoje ir fotografuoti (leidimas Nr. 8710 išduotas

Zalmanas

LEVENPOLIS, Joselio s.

Poloeka miesi., prieš paduodamas prašymą gyveno Poloeke ir uertesi smulkia prekyba.

Drujoje fotografavo vienu aparatu (leidimas Nr. 12214 išduotas 1901.11.09), bet iki 1902.05.09 [otoateljė dar nebuvo atidaryta.

Hlyboka BORETTI praše leidimo [otoateljė

1886.05.27 atsakymo.

Izraelis

Leizeris

Hlybokoje

atidaryti,

bet negavo

ŠADOVSKIS

Vitebsko gub. Lepelio miest., nuo 1885 m. gyveno Hlybokoje.

1895.02.10 prašymas [otoatel]ė Hlybokoje atidaryti atmestas 1895.05.25.

Fotografavo Hlybokoje vienu aparatu (leidimas Nr. 11 išduotas 1898.01.02).

Lyda Aleksandras 1899-1900

286

BLOSFELDAS, m. [otoateljė

veike

Aleksandro s.

Lydoje, Akmenų

g., Rimšos

name

Kultūros istorijos tyrinėjimai. 1997. T 3. (leidimas Nr. 9 išduotas miestiečiui Perelmanui.

1899.01.02).

1900.09.10

ateljė pardavė

BRONŠTEINAS Fotografavo Lydoje (leidimas Nr. 8527 išduotas 1905.06.07).

Girša CHAZANOVICIUS Lydos miesto Fotografavo Lydoje 1892-1894 m. (leidimas Nr. 6200 išduotas 1892.08.06). Po 1894 m. neminima.

Fortunatas CHŽANOVSKIS (CHAŽANOVIČIUS), Jono S. Bajoras.

1881.06.08 prašymas leisti sezono metu daryti nuotraukas Vilniaus gubernijoje ir visose jos apskrityse 1881.06.16 atmestas. 1881 m. pgl.

1881.07.14 gavo leidimą Nr. 3427 fotografuoti vienu aparatu Lydoje vasaros metu. 1882.05.10 prašė leidimo fotografuoti Dysnoje.

Pinehusas GOLDŠTEINAS, Arono S. Atsargos karininkas, Gardino gub., Bielsko apskr. Semiatičių miesto Turejo fotoateljė Bielske.

Fotoateljė veikė Lydoje 1897-1900 m. (leidimas Nr. 4774 išduotas 1897.05.20).1900.01.25 grąžino leidimą Nr. 4774 ir grižo i Bielską.

Mejeris GORDONAS, JankeIio S. Vileikos apskr. Danūooičiu miesto Fotografavo Ašmenoje nuo 1875 m. (leidimas Nr. 1843 išduotus 1875.06.26). 1877 m. ir oėliau Ašmenoje neminimas. 1880.08.05 praše leidimo atidaryti fotoateljė Dysnoje. 1886.01.07 Vilkaviškio fotografas prašė leidimo atidaryti dviejų aparatų fotoateIjė Lydoje, kur jo ateljė veikė 1886-1890 m. (leidimas Nr. 770 išduotus 1886.02.07). Turejo 1886.07.24 leidimą Nr. 4019 atidaryti Trakuose dviejų aparatų ateljė, bet atidaryta 1886 m. spalio men. ji veikė ne ilgiau kaip menesį.

Moškė Avrumas GURVICAS, Iciko s.

Voluinės gub. Rovno miest. Žmona RozalijaGurvic.

I Lydą perkėle fotoateljė iš Rovno (leidimas Nr. 21098 išduotas 1903.12.18/19). Žozefina KORDYMOVIČ, Aleksandro d.

G. 1870 m., 172-0 Lydos pėstininkų pulko leiienanio žmona, gyv.

Lydoje, mokėjo fotografuoti. Fotografavo Lydoje vienu aparatu (leidimas Nr. 13745 išduotas 1902.11.15).

287

Dainius

Junevičius

Napoleonas

OKOLOVAS, Abrozijaus s.

Vilniaus apskr. bajoras, g. 1842 m., kat.

Fotografavo Lydoje vienu aparatu 1869 m. (leidimas Nr. 4816 išduotas 1869.05.23). Šaja PERELMANAS, Leizerio s.

Minsko miesi., į Lydą atvykęs 1899 m. viduryje, pusantrų metų buvo A. Blosfeldo fotoateljė vedėjas. Fotoateljė pirko iš A. Blosfeldo.

Fotografavo Lydoje vienu aparatu (leidimas Nr. 1471 išduotas 1901.02.20).

Aronas

SRAGOVIČIUS, Iciko s.

Nesvyžiaus miesto Minsko gub. leidimu Nr. 1720, išduotu 1876.03.19, turejo fotoateljė Nesvyžiuje.

Fotografavo Lydoje (leidimas Nr. 701 išduotas 1880.02.05). 1893 m.

Lydoje veike tik Chazanovičiaus fotoateljė.

Morduchas

TEVIANSKIS, Leiba s.

Slonimo 'miest., gyv. Lydoje.

Fotografavo Lydoje vienu aparatu (leidimas Nr. 9907 išduotas 1901.01.19).

Aronas-Leiba Fotografavo

VIDECKIS

Lydoje (leidimas Nr. 9656 išduotas

1904.06.11).

Naujasis Medilas Bonifacijus /AKOVICKIS, Donato S. G. 1869 m., Vilniaus gub., Vileikos apskr., Medilo valsčiaus valstietis, baigęs Naujojo Medilo mokyklą.

1903.10.20 praše leidimo fotografuoti fotografijas ir vaizdus. Fotografavo Naujajame Medile (leidimas Nr. 1613 išduotas 1904.02.04).

Trakai Žr. M. GORDONAS

Lydoje

/. KAPLANOVSKIS Karaimas.

Turėjo 1869.08.16 leidimą fotografuoti veikė kelis menesius.

288

dviem fotoaparatais. . .

Fotoateljė

Kultūros istorijos tyrinejimai. 1997. T. 3.

Chaimas PASYNKAS, Jochelio s.

Vilniaus miesto Fotografavo dviem aparatais Trakuose 1875-1876 m. (leidimas Nr. 3519 išduotas 1875.11.13). 1876.08.19 praše leidimo fotoateljė perkelti į Vilnių. 1880.02.27 prašė leidimo parduoti Trakuose uždarytos fotoateljė aparatus.

Smurgainys Antanas KEVLIČIUS, Teofilio s.

G. 1866 m., kat., gyv. Vilniaus gub., Ašmenos apskr., Smurgainyse.

Fotografavo Smurgainyse (leidimas Nr. 3933 išduotas 1899.04.22).

Švenčionys Mejeris BRvUMBERGAS, Movšės s.

G. 1877 m., Svenčionių miesi., [ud., Vilniuje gyv. PylimO$-, Radino name. Studiiauo fotografiią, į Vilnių atvyko 1896.06.20 iš Svenčionių.

Fotografavo Svenčionyse vienu aparaiu (leidimas Nr. 9152 išduotas 1899.08.24).

Kalmanas FRUTKO Anykščių miesi., g. 1866 m., vedęs, trijų vaikų ievas, Žagarėje turėjo medinį namą.

Fotografavo Švenčionyse (leidimas Nr. 7010 išduotas 1904.04.30).

KREMERIS Dviejų aparatų ateljė veikė Švenčionyse 1875-1878 m. (leidimas Nr. 2812 išduotus 1875.09.27). 1878 m. vasaros pabaigoje išvyko ieškoti kitos vietos. 1879.02.16 gyveno Dochšicėje, praše leidimo atidaryti fotoateljė Lydoje. 1879.03.01 prašymas atmestas.

Pinkas lcikas MULCAS, Srogo s.

Paneuėžio miesto 1895.05.19 prašė leidimo fotografuoti Švenčionyse. fulfas OVČINSKIS, Kopelio s.

Svenčionių miesto Trys 1867 m. ir 1868 m. prašymai fotografuoti atmesti, nes Ovčinskis buvo įtariamuoju kredito bilietų padirbinėjimo byloje.

289

Dainius

Junevičius

lt!68-1870 m. fotoateljė veikė Švenčionyse, Vydžių g., Zalmano name (leidimas Nr. 4584 išduotas 1868.06.08).

Morduchajus

Skuto

PAPIRNAS

Pinsko-Karolinos miest., turejo Minsko vicegubernatoriaus leidimą fotografuoti Slucke. Buvo nukentėjęs per gaisrą Gardine.

Fotografavo Švenčionyse 1887 m. nuo balandžio 21 iki spalio 21 d. (leidimas Nr. 1708 išduotas 1887.04.16).

Vladislovas VALIULEVIČIUS, Kazimiero s.

G. 1861 m., kai., nuo 1884 m. buvo apskrities felčeris.

Fotografavo Švenčionyse 1900 m. lapkričio men.).

vienu aparatu

(leidimas

Nr. 13167 išduotas

Mina ABRAMOVIČ žr. ABRAMOVIČIUS

Ruvinas

Alytuj.

CALIS

Miest., turejo leidimą atidaryti fotoateljė Kaune ir leidimą fotografuoti Kaune būnant didžiajam kunigaikščiui Vladimirui Aleksandrovičiui.

Fotografavo Varėnoje 1904 m. (leidimas Nr. 9710 išduotas 1904.06.10).

Girša Beras FELDMANAS Pasvalio miesi., fotografas.

Turėjo KG 1893.07.20 leidimą Nr. 843 fotografuoti Šiauliuose be teisės vykti kitur. Varėnoje vieno sezono metu atidarė fotoateljė fotografuoti žmones ir grupes (leidimas Nr. 3140 išduotas 1894·.04.12).

Vileika Augustinas GORBAČIUS, Jurgio s.

G. 1875.01.01, valstietis, kai., lenkas.

Suvalkuose, Daugpilyje.

Fotografavo

1902.09.03).

290

Peterburbo Vileikoje

g., Fridmano

Nuo 1902.06.19 gyveno name. Fotografijos mokėsi

1902-1903 m. (leidimas

Nr. 10555 išduotas

Kultūros istorijos tyrinėjimai. 1997. T 3.

KACENBOGENAS Fotografavo

Vileikoje (leidimas Nr. 5930 išduotas

1905.04.21).

Joselis

KAGANAS, Chimo-Pinchaus s.

G. 1875 m., Minsko gub. Naugarduko miest., gyveno Šiauliuose nuo 1897 m. kovo mėn.

Turejo Poltavos guo, leidimą Nr. 2297, išduotą 1898.03.11,fotografuoti Lovicoje. Pateikė Siaulių fotografo v. Zatorskio atestaiq, kad dirbo sąžiningai.

Fotografavo Vileikoje (leidimas Nr. 734 išduotas 1899.01.22). Vėliau, 1901.01.28, Minsko gub., Naugarduko apskr. Liubnos miesi., gyv. Šiauliuose nuo 1899.12.07, prašė leidimo fotoateljė Ašmenoje atidaryti.

Prašymas 1901.04.19 atmestas. Kauno gub. rašte 1901.03.25 nurodyta, kad jo psichika kiek sutrikusi.

Morduchas G. 1877 m.

Fotografavo

ŠEINMANAS,

Dovydo s.

Vileikoje (leidimas Nr. 9391 išduotas 1903.06.03).

Žiežmariai Ana Elcha CYGAN, Morduėho

d.

Prieš 1903.11.27 atvažiuodama i Žiežmarius metus gyveno Biržuose.

Vyras Leiba Cyganas.

Turėjo Kauno gub. 1903.03.07 išduotą leidimą Nr. 2825 fotografuoti Kauno gub., Paneuėžio apskr., Biržuose.

Fotografavo Ziežmariuose (leidimas Nr. 2047 išduotas 1904.02.10).

Vyras 1904 m. rugsėjo mėn. prašė leidimo fotografuoti Seduvoje.

Fotografai, turėję teisę fotografuoti visoje gubernijoje, nenurodant pagrindinės vietovės Nochimas

KOVARSKIS

Adutiškio miesi., gyveno Vilniuje, Uosto g., Reformatų sinodo name.

1903.06.10 išduotas leidimas Nr. 9820, kuriame leidžiama fotografuoti vietoves. 1908.01.01 neminimas.

Antanas

KUNDANAS (KUPCATAS), Adomo s.

Vitebsko gub., Rezeknės apskr., Kulneva valsčiaus valstietis, g. 1866 m., vedęs, baigęs valsčiaus mokyklą, fotografavo, daug keliavo, mažai žinomas. Gyveno Rygoje, Katalikų g.

291

Dainius

Junevičius

1901.12.17 prašė leidimo daryti nuotraukas Vilniaus gub. miestuose ir gyvenvietėse.

Leista fotografuoti žmones Vilniaus gub. (leidimas Nr. 2873išduotas 1902.09.03).

Georgijus PAPURO-GRINCEVIČIUS, Alekso s.

Kaimo mokyklos mokytojas, gyveno Ašmenos apskr., Smurgainyse.

Leidžiama fotografuoti Vilniaus gub. be teises fotografuoti vietoves (leidimas Nr. 7380 išduotas 1904.05.22).

Samuilas

RYMŠO

(RYMŠANAS)

Gyv. Švenčionių apskr., Lentupyje.

Leidžiama fotografuoti vietoves (leidimas Nr. 9235 išduotas 1903.07.05).

Leidimas išsiųstas 1903.06.05, bet 1903.08.18 dar nebuvo jo gavęs.

Šmuelis

ŠERAS, Jankelio s.

Gyveno Smurgainyse.

Leidžiama fotografuoti gub. vietoves 1903.06.06).

(leidimas

Nr. 9649 išduotas

Tomas DUBROVSKIS Vileikos apskr., Kriaginino valstietis. Varšuvos fotografijos draugijos narys. .

Leista fotografuoti Vilniaus gub. (leidimas Nr. 9822 išduotas 1903.06.10).

Fotografai mėgėjai Jonas ANDRIUŠKEVIČIUS,

Adomo s.

Poleses valstybinio geležinkelio valdybos kontrolės gubernijos sekretorius.

Gavo 1895.05.19 leidimą Nr. 2997 tureti fotoaparatą mėgėjiškiems tikslams.

Juozapas

ANDRIUŠKEVIČIUS, Adomo s.

Tarnavo Vilniaus policijos valdybos skyriaus viršininku.

Leidimas megėjiškai fotografijai 1895.12.16

Andrejus ČISTIAKOVAS, Nikolajaus s.

Gubemijos sekretorius, Poleses geležinkelio valdybos kontrolės konirolieraus pavaduotojas.

Gavo 1893.05.05 leidimą Nr. 3352 tureti aparatą.fotografuoti be teises pardauineii nuotraukas.

292

vietoves

Kultūros

Antanas

DAUNORA

istorijos tyrinėjimai.

1997. T 3.

VIČIUS

Kolegijos sekretorius, Kauno gub. dvarininkas.

1890.03.19 praše leidimo mėgėiiškais tikslais fotografuoti formato aparatu.

Leidžiama fotografuoti be teises pardaoineii nuotraukas 1790 išduotas 1890.04.13).

Vilniuje (leidimas

mažo Nr.

Jonas GAIKOVIČIUS,

Juozapo s.

Baįoras, gyv. Vilniuje, Aleksandro g., Ceiberio name.

Leidžiama fotografuoti Vilniaus gub. žmones, bet ne vietoves (leidimas Nr. 7684 išduotas 1898.08.08).

Julijonas

JAKUBOVSKIS

Kunigas, Imp. laisvosios ekonomikos draugijos narys bendradarbis.

1884.09.24 prašymas leisti užsiiminėti fotografija moksliškais tikslais atmestas.

Nikolajus

KREICERIS

II gimnazijos VI klasės mokinys.

Leidžiama fotografuoti be teises pardavinėti 418 išduotas 1894.02.10).

nuotraukas

MACIEJEVSKIS, Jemeljano s.

Polesės geležinkelio kuro revizorius.

Leidžiama fotografuoti be teises pardaoineti nuotraukas 5669 išduotas 1891.09.16).

(leidimas

Nr.

Kazimieras

(leidimas Nr.

MALACHOVSKIS Inžinierius, leitenantas.

1863 m. rugpjūčio meno per VP pareiškė VG, kad turi fotografijos prietaisų, bet, nesuradęs naujai išleis tose taisyklėse istatymo mėgėjams, prašo leisti jam užsiimineti fotografija.

Vilniaus gubernatorius rašte Nr. 5389, išduotame 1863.08.08, paliepia užantspauduoti Malachovskio fotografijos prietaisus ir gauti jo pasižadeiimą, kad jų nenaudos be leidimo. Fotografija galės užsiimti pateikęs užsiaiq.

• 1864 m. kovo men. revizoriaus Sachovskio ir uėliau neminimas.

Jakovas

POTAPOVAS, Mifejaus S. Tomska gub. miesto Atvykęs tarnybon i Vilnių 1895.04.26 prašė leidimo toliau fotografuoti.

Jam leidžiama (leidimas Nr. 3270 išduotas 1895.05.10).

293

Dainius

Junevičius

Jemeljanas ROUBA, Jono s.

G. l867 m., bajoras, kai., paveikslų

kopijuotojas, gyv. Vilniuje, Trakų g., Sulmano name. Iki kariuomenes mokesi Varšuvos piešimo mokykloje, kitokio išsilavinimo neturi, Vilniuje gyv. nuo 1892.11.03 1894.04.01 praše leidimo vasaros sezono menesiais su visa fotografijos įranga keliauti po Vilniaus gub., fotografuoti apskrities miestuose, miesteliuose ir kaimuose. Leidžiama fotografuoti vieną vasarą (leidimas Nr. 3995 išduotas 1894.05.16).

1894.10.05 prašo leidimo kitiems metams ir, atrodo, jį gauna.

Georgijus STAN9VSKIS, Eduardo s.

Buvo Lydos apskr. Sčutino dvaro valdytojas. Austrijos pilietis, 1897 m. - Vilniaus miesto Prieš 1897 m. kovo men. atvykdamas į Ščutino dvarą gyv. Varšuvoje.

Leidžiama tureti vieną fotoaparatą ir fotografuoti be ieises fotografuoti vietoves (leidimas Nr. 6317 išduotas 1899.07.02).

VALIULEVIČIUS Švenčionyse

Julijus

turejo mėgėjišką fotoateljė.

Žr. Švenčionys.

ZALKINDAS

II Vilniaus gimnazijos Leidžiama fotografuoti teises juos pardavinėti

VII klases aukleiinis. kaip mėgėjui Vilniaus ir apylinkių vaizdus (leidimas Nr. 5311 išduotas 1893.06.22).

be

Kultūros istorijos tyrinejimai. 1997. T 3.

Literatūra Fotografijos istorijos aprovalga pateikiama pagal: 3HI.(HKJIOITejĮHgeCKHH cnoseps. C. Tlerepčypr, 1902. T. XXXVI. 2 Podczaszynski, Kronika sztuk i przemyslu II Gazeta Warszawska. 1853.

Nr. 2. S. 2-3.

3 Bulhak J. 0 pierwszych fotografach wile1iskich z XIX wieku II Fotograf Polski. 1939. Nr. 3/4. (Taip pat buvo atskiras šio straipsnio atspaudas: Jan Bulhak. 0 pierwszych fotografach unlenskich. z XIX uiieku. Wilno, 1939.)

4 Uzięblo L S.p. Alexander Wladyslaw Strauss (Nieco notat z epoki) II Tygodnik Ilustrowany. 1879. Nr. .9. S. 107; Uzięblo L Aleksander Strauss II Wilno (kwartalnik), 1939. Nr. 1; Uzięblo L l. Czechowicz II Polski Slownik Biograficzny. IV. Krakow, 1939. S. 311.

5 Sniezko A. Fleury Stanislaw Filiber II Polski Slownik Biograficzny. VII. Krakow, 1948-1958. S. 37-38.

6 Andruszkiewicz J. J6zef Czechowicz - fotograf XIX-wiecznego Wilna II L Slendzinski. Pamiętnik Wystawy. Warszawa, 1977.

7 Junevičius D. Juozapas Čechavičius, Vilniaus dainius II Šiaurės Atėnai.

1995. Nr. 14. P. 9; Junevičius D. Vilniaus fotografas Jozefas Czechooiczius II Baltos lankos.

1995. Nr. 6.

8 Juodakis V. Fotografijos istorijos Lietuvoje bruožai iki 1940 m. II Disertacija kandidato laipsniui gauti.

9 Juodakis V. Lietuvos fotografijos istorija. 1854-1940. V., 1996.

10 Strazdas J. Kaip aš tapau fotograju II Kultūros barai. 1968. Nr. 2. P. 55.

II Janulaitis K Vienas iš pirmųjų II Kultūros barai. 1976. Nr. 3. P. 57.

12 Kitavertus, ir Vilniaus fotografijos įmones galėjo turėti įtakos kai kuriems minėtiems miestams. J. Kozinskio darbe apie Krokuvos fotografijos istoriją nurodoma, kad 1860 m. Vienoje fotografijos meną studijavęs krokuvietis A. Šubertas sukilimui pralaimėjus aplankė modemiai įrengtas fotografijos ateljė Varšuvoje ir Vilniuje, 0 taip pat Austrijoje (žr. kitą išnašą).

13 Zdzarski W. Historia fotografii urarszatuskiei. W., 1974; Koziriski J. Fotografia krakowska w latach 1840-1914. Krakow, 1978; Mossakowska W. Walery Rzeuiuski. W., 1981; Mossakowska W. Poczqiki fotografii w. Warszawie (1839-1863). W., 1994.

(Abiejuose pastaruosiuose darbuose yra išsami, kruopščiai parengta bibliografija. ) 14 Budrytė Z. Lietuoos fotografų darbai. XIX a. - 1915 II Katalogas. V., 1985.

15 LVIA. F. 378. BS 1903. B. 3.

16 Crrncox rnrrorpadnonr , mrrorpadiaasc, qlOTOrpa<j:JrrHM ... B r. Bnnne xaxonanraxcn B BeJi:eHrrrr Hacnexropcxoro HaJ(30paK l-oMYHHBapH1898 r. Bnmta, 1897; Crrncox ... K l-oMYHHBapH1908 r. Ilpanoacemre K OTQeTY aa 1907 r. Bamta, 1908.

I

295

Dainius Junevičius 17 Merkys V. Lietuvos poligrafijos įmones 1795-1915 m, / / Spauda ir spaustuvės. Iš lietuvių kultūros istorijos. V., 1972. T. 7. P. 142-249.

(Norisi atkreipti dėrnesį, kad nuo šio darbo pasirodymo pasikeitė LVIA Vilniaus gubernatoriaus kanceliarijos fondo bylų signatūros.)

18 LVIA. F. 380. A. 20. B. 467. 1. 2-5.

19 Raštuose ši pavardė rašoma labai skirtingai. Pats fotografas pasirašydavo .Sooien", 20 LVIA. F. 380. A. 20. B. 467. 1. 3.

21 Ten pat, 1.5.

22 Ypatingų pavedimų valdininko majoro Nožino 1863.06.27 raportas Nr. 382 Vilniaus gubernatoriui. LVIA. F. 380. A. 20. B. 467. 1. 44-46.

23 Ten pat, 1.48-50, 85-93.

24 Ten pat, 1.58,282,283, 285, 289-29l.

25 Ten pat, 1. 110, 192, 193.

26 Ten pat, 1. 116, 217, 218, 232, 233.

27 Ten pąt, 1.315-318, 331.

2B Ten pat, 1.300-303.

29 Ten pat, 1.353-356, 358, 362.

30 Ten pat, 1.371-373,377,378.

31 LVIA. F. 378. 1866 BS. B. 185. 1. 1.

LVIA. F. 380. A. 33. B. 10.1. 4l.

32 LVIA. F. 378.1866 BS. B. 185. 1. 51-53.

33 Žr., pvz., 1868.06.08 Vilniaus gubernatoriaus nurodymą Nr. 5769 Švenčionių ispravnikui. LVIA. F. 380. A. 25. B. 525. 1. 89.

341868.07.16 cirkuliaras Nr. 2726. - LYlA. F. 380. A. 25. B. 525. 1. 115-117.

35 Ypatingų pavedimų valdininko Morenco sudarytas sąrašas. f. 380, ap. 25, b. 525, 1. 132-133. .

36 LVIA. F. 380. A. 27. B. 15. 1. 35.

37 Ten pat, 1. 117, 118.

3B LVIA. F. 380. A. 31. B. 10. 1. 254.

39 LVIA. F. 380. A. 45. B. 457. 1. 153, 168.

40 LVIA. F. 380. A. 20. B. 467. 1. 298.

41 LVIA. F. 380. A. 42. B. 216. 1. 54.

42 BeCTHlfK CeHaTCKOH Ilpexrsoo« 1904. N2 103a. C. 465. Cituojama pagal: LVIA. F. 1010. A. I. B. 246. 1. 19.

43 LVIA. F. 1010. A. 1. B. 246. 1. 11, 2l.

44 LVIA. F. 380. A. 20. B. 467. 1. 341, 342.

45 LVIA. F. 380. A. 24. B. 275. 1. 5,6, 17.

46 Ten pat, 1. 63-65, 76, 77, 255, 256; A. 25. B. 525. 1. 78, 82, 134.

47 LVIA. F. 380. A. 25. B. 525. 1. 18, 21, 62, 102, 107.

48 Ten pat, 1. 146, 185.

49 LVIA. F. 380. A. 26. B. 271. 1. 37, 38, 56, 57.

50 Ten pat, 1. 103, 106, 107, 163, 180.

51 LVIA. F. 380. A. 28. B. 16. 1. 204, 209; A. 32. B. 27. 1. 6.

296

Kultūros istorijos tyrinėjimai. 1997. T 3.

LVIA. F. 380. A. 32. B. 27. L. 5.

LVIA. F. 380. A. 33. B. 10. L. 5, 104; A. 34. B. 25. L. 3, 4.

54 Ten pat, 1. 83, 104, IOS. 55 LVIA. F. 380. A. 37. B. 172. L. 36; A. 33. B. 10. L. 131.

56 Ten pat, 1. 59-140.

57 LVIA. F. 380. A. 43. B. 371. L. 1,5.

58 LVIA. F. 380. A. 40. B. 108. L. 60,67,68; A. 41. B. 166. L. 65,66; A. 42.

B. 216. L. 48, 76.

59 LVIA. F. 380. A. 51. B. 841. L. 10, 11, 16.

60 Ten pat, 1. 30, 31.

61 LVIA. F. 380. A. 56. B. 921. L. 31.

62 LVIA. F. '380. A. 54. B. 583. L. 51.

63 LVIA. F. 380. A. 56. B. 921. L. 5, 8, 9.

64 LVIA. F. 380. A. 55. B. 616. L. 25,29,30.

65 LVIA. F. 380. A. 60. B. 992. L. 32, 33.

66 LVIA. F. 380. A. 61. B. 1011. L. 86,87,89.

67 Originalas yra Lenkijos Bialystoko Slendzinskių galerijos archyve.

68 LVIA. F. 380. A. 40. B. 108. L. 27, 33.

69 LVIA. F. 380. A. 31. B. 10. L. 381.

70 LVIA. F. 380. A. 40. B. 108. L. 4.

71 LVIA. F. 380. A. 52. B. 567. L. 9.

72 Ten pat, 1. 11.

73 LVIA. F. 380. A. 58. B. 953. L. 4.

74 Ten pat, 1. 3.

75 LVIA. F. 380. A. 54. B. 583. L. 21, 23, 25.

76 LVIA. F. 380. A. 56. B. 921. L. 73. Tame pačiame prašyme A. Daukša taip pat įsipareigojo vesti atskirą alburną, kuriame eilės tvarka bus klijuojamos sunumeruotos nuotraukos.

77 Ten pat, 1. 75.

78 LVIA. F.380.

A. 59. B. 1176. L. 17.

79 Ten pat, 1. 14, 20.

80 Ten pat, 1. 19.

81 Plačiau apie tai rašyta: Leszek Taborski.

Tyburcy Chodiko - XIX-wieczny fotograf z Lomzy / / Dagerotyp. Nr. 2. Materialy do historii fotografii. W., 1994.

82 LVIA. F. 380. A. 58. B. 593. L. 96.

83 Ten pat, 1. 24.

M LVIA. F. 380. A. 59. B. 1176. L. 27.

85 Ten pat, 1. 27.

86 Ten pat, 1. 41.

87 LVIA. F. 380. A. 60. B. 992. L. 14, 15, 18.

88 Ten pat, 1. 89.

89 Ten pat, 1. 88-92.

90 N. Ostankovičiaus nuotraukos ir [sp ūdžiai iš kelionės po Lietuvą 52

53

297

Dainius Junevičius publikuoti: H. OCTaHKOBH'1.

3KCKYPClffl no }l!nBe. (Ilyressre 3aMeTKJf) II I1CTopHQeCKHiiBeCTHHK. 1907, <jJeBpaJlb. T. CVII. C. 586-612. (MAB bibliotekoje šis straipsnis yra atskirai.)

91 1906.05.07 Vilniaus karinės apygardos štabo raštas Nr. 606 Vilniaus gubernatoriui. LVIA. F. 380. A. 64. B. 27. L. 214. sz LVI A. F. 380. A. 64. B. 27. L. 217.

93 LVIA. F. 380. A. 62. B. 12. L. b.n .

•• LVIA. F. 380. A. 20. B. 467. L. 222, 223.

95 Ten pat, I. 233.

96 LVrA. F. 380. A. 41. B. 166. L. 121, 122.

97 LVIA. F. 380. A. 47. B. 633. L. 52, 53.

98 LVIA. F. 380. A. 48. B. 632. L. 36, 37.

99 LVlA. F. 380. A. 50. B. 731. L. 4,5.

100 Ten pat, I. 10, 15, 16.

101 LVIA. F. 380. A. 51. B. 841. L. 1, 4.

102 LVIA. F. 380. A. 62. B. 12. L. 60.

103 LVIA. F. 380. A. 44. B. 459. L. 153, 159.

104 LVrA. F. 380. A. 47. B. 633. L. 172-174; A. 48. B. 632. L. 4, 6,16.

JOS LVIA. F. 380. A. 20. B. 467. L. 193.

106 LVIA. F. 380. A. 26. B. 271. L. 127.

107 LVIA. F. 380. A. 27. B. 15. L. 6, 10.

100 LVIA. F. 380. A. 39. B. 135. L. 220.

1\l<J LVIA. F. 380. A. 44. B. 459. L. 118.

110 LVIA. F. 380. A. 56. B. 921. L. 27.

III LVlA. F. 380. A. 37. B. 172. L. 191.

JJ2 LVIA. F. 380. A. 44. B. 459. L. 37, 55.

JJ3 LVIA. F. 380. A. 46. B. 457. L. 51.

114 Pastaba "neradau" reiškia, kad kelis kartus atidžiai peržiūrėjus fondo apyrašą nepavyko rasti tokios bylos.

115 Vienas leidimus gavusių fotografų sąrašas yra byloje 467, I. 2.

116 Pastaba "nėra LVIA" reiškia, kad byla yra fondo apyraše, bet prie jos yra nuoroda "vybylo".

1171868 m. užstatus pateikusių fotografų sąrašas yra byloje 525, I. 132, 133.

KultĹŤros istorijos tyrinÄ&#x2014;jimai. 1997. T. 3.

,

The photographers of the Vilnius prouince. 1863-1904 Dainius

J unevicius

In the first article of the cycle dealing with the history of the Lithuanian photography, an overview of the activities of a photo studio that functioned in the Vilnius Province is presented, based on the archival documents of the Vilnius Province Office and certain other archival sources. The Vilnius Province embraced eastern Lithuania (Vilnius, Alytus, Birstonas, Trakai, Svencionys, Varena and Ziezmariai) and part of Byelorussia (Asmena, Dysna, Druja, Hlybokoje, Lyda, Naujasis Medilas, Smurgainys and Vileika). In the introduction, the emergence of photography in Lithuania and its development before 1863 are briefly described.

With the exception of several articles devoted to individual photographers, archival sources were not used in the investigations of the history of the Lithuanian photography. The sources used in this work are first of all applications written by the photographers for the permission to set up photo workshops as well as documents related to the consideration of these applications. Much valuable information may be found in the annual reports on the operating photo studios issued by the govern or and in 1870-1896 submitted to the Chief Board for Press Matters in Sanct Petersburg on a regular basis.

The order of setting up and reorganization of photo studios was revealed on the basis of archival material.

Under Russian laws, photo studios were equivalent to publishing enterprises and the provisions of censorship laws were applied to them. The governor was entitled to issue permits for the photo studio activities. Photographers who wished to photograph larger groups of people out-

339

outdoors or localities had to obtain separate permits. In the case of localities, a consent of military authorities was also to be obtained. Photographing of strategic objects was prohibited. Up until 1904, owners of cameras engaged in amateur photographing also had to have special permits.

Membership of the Russian photographic societies (there were several of them by the end of the 19th century) granted the right to take photographs in all localities of Russia without separate permit.

The above-said sources also include material on the photo studio equipment and techniques.

In the appendix to the article, brief information about photographers who worked in Vilnius and towns and townships of the province is presented. Photographer's biographic data and dates of his activities known are specified at each name; relations with other photographers are described.

340