Issuu on Google+

Nemokamas | 2010 m. gruodis – 2011 m. vasaris | Nr. 1

small planet Skrydžio žurnalas

Bulgarija. Detektyviniai rožės sielos keliai Egiptas. Kitokia pilvo šokio prasmė Turkija. Hamamai nemėgsta nuogybės


Redakcijos puslapis

Bepigu svetur žiemojantiems paukščiams. Pavojų kupiną jų kelionę iš vieno kontinento galo į kitą atperka galimybė turėti gimtinę ir... atostogų kraštą. Pusę metų atostogauti – žmogui pernelyg didelė prabanga. Tačiau, kitaip nei sparnuočiai, keliauti kiekvieną minutę galime mintimis. Atsivertę kelionių žurnalą – taip pat. Prieš jus – kelioninis skrydžio žurnalas, kurį nuo šiol į padanges gabens metaliniai „Small Planet Airlines“ paukščiai. Jiems įkandin į Turkiją, Egiptą, Bugariją, Italiją ir kitas šalis kvies ir spalvoti „Small Planet“ puslapiai. Pasakosime apie tai, ką galite spėti patirti trumpam nusileidę savo atostogų krašte. Nespėsite – ne bėda. Galbūt tai, ko neišbandėte svetur, mūsų padedami rasite namie? Atskleisti svetimų šalių įdomybes mūsų puslapiuose pasirengę ir didieji kelionių organizatoriai. Tad prisisekite diržus. Atostogos prasideda...

Žurnalo „Small Planet“ įgula

Nemokamas Small Planet skrydžio žurnalas „UP!“ | 2010 m. gruodis – 2011 m. vasaris | Leidėjas VŠĮ „Lyderystės ir verslo akademija“ Direktorius Tomas Jocius | Redakcijos adresas: Lukiškių g. 5, 507 kab., Vilnius | Telefonas: +370 673 05222 | Reklama: +370 605 53756 El. paštas: ad@smallplanetmag.com | Spausdino UAB „BALTO print“ | Tiražas 10000 Redakcija - Redaktorė Ramunė Žukauskienė | Žurnalistai Erika Brazaitytė, Ida Davidavičiūtė, Ina Kučinskė, Danutė Savickaitė, Giedrius Jankauskas. Dizaineriai Kristė Kibildytė - Klimienė, Paulius Budrikis JuicySquare | Fotografas Simonas Švitra | Kalbos redaktorė Dalia Zaikauskienė Leidinyje panaudotos agentūros „Bulls Press“, www.dreamstime.com, www.istockphoto.com nuotraukos. | Už reklamos turinį ir kalbą redakcija neatsako. Draudžiamas visas ar dalinis kopijavimas bet kokiu būdu kuria nors kalba be išankstinio raštiško leidimo.

Redakcijos puslapis

www.smallplanetmag.lt

3


Turinys 3

Redaktoriaus žodis

5

Turinys

6

Jam reikia sparnų

10

Tūkstantis ir viena pilvo šokio pasaka

15

Veržiasi diržus, bet lepina turistus

18

Žingsnius išlaisvinę batai

20

Detektyviniai rožės sielos keliai

25

Kaip Jokūbas pas Jokūbą ėjo

32

Ramioms atostogoms su kompiuteriu

35

Gydo ne ligą, o žmogų

37

Taisyklinga pėda, tiesi nugara

38

Atsinaujinę kurortai jau laukia slidžių

6

aistruolių 42

Kalnų trąsose pagalvių nėra

44

Kiekvienam - po kerinčią šypseną

47

Hamamai: ten ir čia

53

Rytietiško turgaus žaidimai

57

Kas atsakingas už tai, ką valgome?

60

Į palydą porto vynui

67

Didingos praeities prisiminimai –

47

pasaulio paveldo sąraše 75

Išrinkta profesionaliausia „Tez Tour“ vasaros sezono gidė

77

Daug būdų šypsenai sukurti

78

XXI amžiaus jaunystės eliksyras

80

Kontrastų kupinas saulėtasis Marokas

84

Atraskite Egipto stebuklus iš naujo

88

Šeimos klubas - smagioms atostogoms su vaikais

90

Į kelionę po Europą - su autobusu

92

Anksčiau suplanuotos atostogos - pigesnės

93

Spindinti žaliųjų deimantų žemė

67

Turinys

www.smallplanetmag.lt

5


Simono Švitros nuotr

Vis dėlto tikru pirmuoju skrydžiu Vytautas vadina kitą patirtį – kai pirmą kartą pilotavo didžiulį lėktuvą „Boeing“. Išsipildė sena svajonė, bet ir pasinervinti teko. „Kad ir kaip malonu pirmą kartą pilotuoti lėktuvą, įtampa – didžiulė. Daugelis dalykų jaunam pilotui žinomi tik iš teorijos, nepatikrinti praktiškai, tad atsipalaiduoti ir tiesiog mėgautis skrydžiu buvo neįmanoma“, – pasakoja Vytautas. Ar aviacija liko didžiausias troškimas ir po pirmojo skrydžio? Ar nepasikeitė požiūris, kai svajonė tapo darbu? „Tik į gerąją pusę, – tikina vyras. – Juk anksčiau tik klausiausi istorijų apie pilotus, o dabar viską patiriu pats.“ Tad Vytautui niekada nekyla minčių apie kitą profesiją. „Nesu girdėjęs, kad pilotas savo noru pakeistų profesiją. Aviacijoje dirba tik savo darbą be galo mylintys žmonės“, – įsitikinęs lakūnas.

Padangėse

Klysti negali

Jam reikia sparnų Vytautas PLEČKAITIS. Dosjė

Erika BRAZAITYTĖ

Jis dirba savo svajonių darbą ir į jokį kitą jo nekeistų. Sėdėdamas orlaivio kabinoje pilotas Vytautas Plečkaitis rūpinasi, kad lėktuvas sėkmingai kiltų ir leistųsi. Skraidinami keleiviai jo, vieno iš dviejų svarbiausių žmonių lėktuve, dažniausiai nemato.

Šiandien V. Plečkaitis – oro linijų kompanijos „Small Planet Airlines“ antrasis pilotas. Šiuolaikinį orlaivį visada pilotuoja dviese: skrydžio vadas ir antrasis pilotas. Skrisdami pirmyn ir atgal jiedu pakaitomis atlieka tuos pačius veiksmus: vienas valdo orlaivį, kitas – rūpinasi ryšiu su žeme ir stebi prietaisus. Skirtumas tarp jų tik vienas – atsakomybė. Visus lemiamus sprendimus dėl abejotinų situacijų priima skrydžio vadas. Tačiau įtampos pakanka abiem. „Tai atsakingas darbas, todėl įtampą juntame nuolat“, – aiškina Vytautas. Kaip jos atsikratyti? „Kai stengiesi nepriekaištingai atlikti darbą, nebelieka laiko galvoti, kiek žmonių skraidini. Žinau, kad klysti negaliu.“ Piloto veikla išsiskiria ne tik atsakomybe, bet ir darbo tvarkaraščiu. Per mėnesį skrisdamas 10–15 reisų, V.Plečkaitis namie nebūna kur kas dažniau nei kitų

profesijų atstovai. „Žmona prie tokio mano gyvenimo būdo dar tik pratinasi, išskridus ilgesniam laikui būna nelengva abiem“, – prisipažįsta pilotas. Tačiau vyras tikina, kad trumpi išsiskyrimai turi ir pranašumų: pora spėja vienas kito pasiilgti. Spėja ir pakeliauti „Small Planet Airlines“ – užsakomųjų skrydžių kompanija, todėl piloto darbas joje skiriasi nuo darbo reguliariai skraidinančiose oro linijų bendrovėse. „Esame lankstūs ir galime keisti skrydžių kryptis. Be to, galime skristi ne tik iš Vilniaus, bet kilti ir iš kitų valstybių oro uostų, pavyzdžiui, iš Lenkijos skristi į Turkiją“, – pasakoja Vytautas. Kitaip nei reguliariųjų reisų bendrovėse, „Small Planet Airlines“ pilotai kartais siunčiami į komandiruotes kitose šalyse. Jos trunka nuo vienos ar kelių parų iki savaičių ar net mėnesių. Ilgiausia Vytauto komandiruotė buvo dviejų mėnesių: tąkart jis dirbo Italijoje. „Spėjau ne tik susipažinti su šalimi, bet ir pramokti itališkai“, – pasakoja pilotas. Nors dažniausiai jam tenka skraidinti turistus į populiariuosius Pietų kurortus, vyrui įdomiausi skrydžiai naujomis, dar neištyrinėtomis kryptimis. Vytautas puikiai prisimena skrydį į Bisau Gvinėją – valstybę Vakarų Afrikoje: „Skraidinome į šią šalį jūreivius, tad kelionė buvo išskirtinė ne tik kryptimi, bet ir tuo, kad lėktuvo salone sėdėjo vienos profesijos žmonės,“ – prisiminimais dalijasi V.Plečkaitis. Dirbdamas pilotu Vytautas pamatė ne vieną pasaulio miestą. Visus juos žymisi didžiuliame žemėlapyje ir džiaugiasi, kad jame jau nemažai ženklų. Tik mėgstamiausios šalies Vytautas dar neturi: tikina, kad aplankyti verta visas šalis be išimties. r

Mažais žingsneliais tikslo link

ƨƨ Amžius: 26 m. ƨƨ Išsilavinimas: Vilniaus Gedimino technikos

universiteto Antano Gustaičio aviacijos institutas, transporto inžinerijos specialybė. ƨƨ Patirtis: baigęs studijas dirbo kompanijoje „FlyLAL

– Lithuanian Airlines“. Oro linijų bendrovėje „Small Planet Airlines“ antruoju pilotu dirba dvejus metus. ƨƨ Pomėgiai: krepšinis, slidinėjimas, knygos, muzika.

6

Small Planet

Padangėse

Apie aviaciją V.Plečkaitis svajojo nuo vaikystės. Šią aistrą pakurstydavo ir pilotu dirbantis tėtis, kartais pasiimdavęs sūnų drauge. Berniukas stebėjo ir žavėjosi. Ir neabejojo, kuo bus užaugęs. Dvylikos būsimasis pilotas pradėjo lankyti aviacijos būrelį. Visą vasarą drauge su bendraamžiais mokėsi valdyti sklandytuvus, o jai baigiantis pagaliau pakilo. Tąkart tik metrą nuo žemės, tačiau ir to pakako. „Tai buvo nepakartojama: tas metras man atrodė it dešimt kilometrų, o trys sekundės ore – kaip valanda, – pirmąjį pakilimą prisimena vyras. - Tai buvo mažas žingsnelis didžiosios aviacijos link, kurį man padėjo žengti pirmasis instruktorius Igoris Bykovas“.

Aviaciją įsimylėjusiam Vytautui minčių apie kitą profesiją nekyla

“Žinau, kad klysti negaliu“, - sako antrus metus kompanijos „Small Planet Airlines“ orlaivius pilotuojantis V.Plečkaitis

Padangėse

www.smallplanetmag.lt

7


Atostogos prasideda lėktuve!

„Small Planet Airlines“: vienu sakiniu ƨƨ Kas yra kas: „Small Planet Airlines“ – tai Europos

atostogų oro linijų kompanija, šiuo metu skraidinanti iš Europos šalių populiariausiomis atostogų kryptimis. ƨƨ Paslaugos: „Small Planet Airlines“ vykdo užsakomųjų

skrydžių programas (angl. full charter) pagal kelionių organizatorių pageidavimus, kartais skraido ir pagal vienkartinius specialius užsakymus (angl. ad-hoc). ƨƨ Orlaiviai: šiuo metu kompanijos lėktuvų parke yra

penki orlaiviai „Boeing 737-300“, skirti trumpiems ir vidutinės trukmės skrydžiams; jie laikomi penkiuose miestuose, kuriuose įkurtos bendrovės bazės: Vilniuje, Taline, Varšuvoje, Milane ir Bristolyje. ƨƨ Didžiausia: 2009 metais kompanija skraidino daugiau

kaip 0,4 mln. keleivių tarp daugiau nei 100 miestų ir uždirbo 160 mln. litų pajamų; pagal pervežamų keleivių skaičių „Small Planet Airlines“ yra didžiausia užsakomųjų skrydžių bendrovė Baltijos šalyse. ƨƨ Ypatingi: 2010 metų pavasarį kompanija pirmoji

parskraidino dėl ugnikalnio išsiveržimo Islandijoje užstrigusius Lietuvos piliečius, o vėliau talkino kitoms oro linijų bendrovėms; tų pačių metų rugsėjį

8

Small Planet

Padangėse

kompanijos lėktuvu iš Turkijoje vykusio pasaulio čempionato namo grįžo mūsų bronzinė krepšinio rinktinė. ƨƨ Ambicijos: kompanijos tikslas – tapti pirmaujančia

nepriklausoma užsakomųjų skrydžių bendrove Europoje; tam iki 2012 metų planuojama orlaivių parką padidinti iki 12 lėktuvų ir kasmet skraidinti daugiau kaip 2 mln. keleivių. ƨƨ Daugiau informacijos: www.smallplanet.aero

„Small Planet Airlines“ skrydžių maršrutai Iš VILNIAUS AGP Malaga AYT Antalija BGY Bergamas FAO Faras HER Heraklionas HRG Hurgada MIR Monastyras PFO Paposas RMF Marsa Alamas SSH Šarm aš Šeichas TCP Taba

Iš KORKO ACE Aresifė

Iš VARŠUVOS BJV Milas GRO Cherona HER Heraklionas HRG Hurgada KKN Kirkenesas RHO Rodas RMF Marsa Alamas SSH Šarm aš Šeichas TCP Taba TLV Tel Avivas VAR Varna ZTH Zakintas

Iš KATOVICŲ

Iš TALINO

AGA Agadiras BJV Milas GRO Cherona HER Heraklionas RHO Rodas SSH Šarm aš Šeichas VAR Varna ZTH Zakintas

Iš Bristolio CMF Šamberi DUB Dublinas

AGP Malaga AYT Antalija HER Heraklionas HRG Hurgada SSH Šarm aš Šeichas VDA Eilatas

Iš MILANO LXR Luksoras, RMF Marsa Alamas SSH Šarm aš Šeichas

Padangėse

www.smallplanetmag.lt

9


Dreamstime.com nuotr.

Egiptas | Pramogos

Tūkstantis ir viena pilvo šokio pasaka

Pamokos Egipte Pradedančioms. Pilvo šokių pamokos rengiamos daugelyje aukštesnės klasės viešbučių populiariausiuose Egipto kurortuose. Rytais viešbutyje galima mokytis šokio judesių, vakarais stebėti, kaip šiuos judesius atlieka profesionalai. Informacijos apie tokias pamokas teiraukitės viešbučio administracijos.

Erika BRAZAITYTĖ

„Jei norite pažinti Egiptą, susipažinkite su pilvo šokiu“, – sako treniruočių studijoje „Stimulus“ bei fizinės medicinos ir reabilitacijos centre „Gemma“ dirbanti gydytoja šokių terapeutė Nijolė Stancikienė. Pilvo šokiu pasakojamos krašto istorijos, išreiškiamos gilios emocijos ir stiprinama sveikata. O begalinė egiptiečių pagarba pilvo šokiui neleidžia abejoti – tai itin svarbi šios šalies kultūros dalis Tarp Egipto ir Holivudo Kadaise rytietės moterys, susirinkusios draugėn, atlikdavo specialią mankštą: judindavo giliuosius dubens raumenis, kad sumažėtų menstruacijų skausmai, kad nėštumas ir gimdymas būtų lengvesni. Iš tokių mankštų bei ritualinių šokių formavosi arabų šokamasis folkloras. Ir tik praėjusiame šimtmetyje atsirado tai, ką pilvo šokiu vadina visas Vakarų pasaulis – gundančios šou programos, rodomos daugelyje Egipto restoranų ir pramoginių laivų. „Vakarietiškas požiūris į šį šokį vis dar paviršutiniškas, – įsitikinusi N.Stancikienė. – Tai, ką mes laikome pilvo šokiu, – tik turistams pritaikytas šou. Publikos dėmesio siekiama blizgančiais drabužėliais, apnuogintu kūnu, žvangančiais papuošalais ir itin greitais judesiais. O matydami tikrą arabų folklorą lietuviai dažnai net nesupranta, kad žiūri pilvo šokį.“ Tarp šou programų ir tikrų arabiškų tradicijų maža kas bendra. Štai net per programas vilkimi kostiumai – visai ne egiptiečių, o Holivudo išradimas. 10

Small Planet

Dreamstime.com nuotr.

Pilvo šokiui neegzistuoja nei amžiaus, nei kūno formų cenzas

Įgudusioms. Keletą kartų per metus Egipte rengiami profesionalūs pilvo šokių mokymai, į kuriuos susirenka mokytojai ir šokio entuziastai iš viso pasaulio. Visą savaitę vyksta tobulinimosi kursai, gilinamasi į šokio kultūrą. Tiesa, šokio pagrindų čia nemokoma, mokytojai dažnai net nešneka angliškai, todėl vykti į šiuos mokymus verta tik jau mokant bent pagrindinius šokio judesius. Į mokymus galima registruotis pavieniui arba grupėmis. Daugiau informacijos http:// www.worldbellydance.com/trips.html.

Pasak N.Stancikienės, itin aukšto lygio pasirodymus rengia atlikėja Asmahan, šokanti Kairo laive „Maksimas“. Įspūdingos ir stebinančios šokėjo Tito programos, dažniausiai rengiamos Šarm aš Šeiche.

Asmeninio albumo nuotr.

Tėvynės, o ne pilvo šokis N.Stancikienė pasakoja, kad apie ketvirtąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį Holivude filmuodavosi žymios Egipto šokėjos. Vilkėdamos paprastas sukneles jos šokdavo folklorinius arabų šokius. Holivudui tokie šokiai labai patiko, todėl juos pradėjo šokti ir garsios vakarietės aktorės. Tiesa, joms sekėsi kur kas prasčiau. Reikėjo sustiprinti įspūdį: buvo sukurti specialūs gundantys kostiumai, o ant juosmens prikabinta žvangučių, kad judesiai atrodytų efektingiau. „Gerai šokėjai jokių žvangučių nereikia – visą darbą atlieka jos kūnas“, – tikina šokių mokytoja. Tikras arabiškas pilvo šokis atliekamas vilkint uždaras tunikas galabėjas. Nesistengiama išryškinti nuogo kūno, uždengiamas net pilvas. „Net tais atvejais, kai arabės taikosi prie šou taisyklių ir velkasi blizgančius Holivudo kostiumus, po jais jos vis tiek dėvi pilvą dengiančius drabužius“, – pasakoja N.Stancikienė. Šou nelygu šou – kai kuriuose Egipto viešbučiuose ir restoranuose arabiškus šokius atlieka net ne arabės. Todėl siekiantiems stipriausių įspūdžių šokių mokytoja pataria atvykus į Egiptą nepraleisti profesionalių šokėjų pasirodymų.

Nijolė Stancikienė pilvo šokio judesius pasitelkia terapijai

Kad vakariečiai ir egiptiečiai skirtingai suvokia, koks yra šis šokis, rodo ir pavadinimai. Angliškai arabiški šokiai vadinami „belly dances“ ir į kitas kalbas verčiami kaip pilvo šokiai. Iš tiesų šių šokių pavadinimas kilęs iš žodžio „bellady“, reiškiančio tėvynę. Taigi arabams tai ne pilvo, o tėvynės šokis, labiau susijęs su istorijų pasakojimu nei su gundymu. Į šias istorijas verta įsiklausyti: kiekvienas folklorinio šokio stilius, dažniausiai pavadintas pagal vietovę, kurioje atsirado, daug pasako apie to krašto žmonių gyvenimo būdą. Štai Aleksandrijoje populiariu eskandarani stiliumi šoka merginos, vilkinčios trumpas sukneles ir avinčios aukštakulnius, bet susivyniojusios į didžiules skaras. N.Stancikienė aiškina: tokie drabužiai – laisvės ir suvaržymo simboliai. Į Aleksandrijos uostą kasmet iš gimtųjų kaimų suplūsta jaunos merginos. Skaros simbolizuoja merginų suvaržymus kaimuose, koketiški drabužėliai – laisvę Aleksandrijoje. „Kiekvienas šokio judesys, veido išraiška ar s www.smallplanetmag.lt

11


drabužio detalė turi prasmę, – sako N.Stancikienė. – Kartais net kramtomoji guma tampa laisvės ir nerūpestingumo simboliu.“ Prieš apsilankant Egipte šokių mokytoja siūlo šiek tiek pasidomėti folkloriniais šokiais ir jų tradicijomis: „Arabai gerbia šiuos šokius ir gerbia tuos, kurie juos supranta. Jiems skaudu matyti, kai elegantišką šokį haligi atlieka apsinuoginę užsieniečiai – tai tolygu kepurinei su striptizo drabužiais“, – įspėja moteris.

muziką, kurioje aiškiau juntamas ritmas, todėl šokti lengviau. Tačiau prieš kelionę į Egiptą N. Stancikienė pataria paklausyti ir autentiškos arabų liaudies muzikos, kad egiptiečių rengiamose šokio pamokose pernelyg nenustebtumėte. r „Tez Tour“ archyvo nuotr.

Specialisto komentaras Jurgita OLEKAUSKAITĖ

Rytietiškas iššūkis lietuvėms Lietuvoje pilvo šokiai pastaruoju metu taip pat sparčiai populiarėja. „Galbūt todėl, kad pilvo šokiams negalioja joks amžiaus ar kūno formų cenzas – juose save gali atrasti kiekviena moteris“, – sako N.Stancikienė. Mokytoja pasakoja, kad Egipte labai dažnai išvysi šokančias penkiasdešimtmetes, o šokių mokytojais dirba net įkopusieji į devintą dešimtį. Pačios Nijolės pamokose dalyvauja ir devintokė moksleivė, ir šešiasdešimtmetė moteris. N.Stancikienė pilvo šokio judesius pasitelkia terapijai: taip palengvinami moteriški negalavimai ir stiprinamas moteriškumas, atpalaiduojami viso kūno raumenys, mokomasi grakštumo ir lengvumo. Tiesa, greitų rezultatų tikėtis neverta, dažniausiai pokyčiai matomi tik po metų. Be to, judesiai teikia naudos tik tuomet, kai atliekami taisyklingai, o lietuvėms juos perprasti iš pradžių būna sudėtinga. „Turi judėti gilieji dubens ir klubų raumenys, kurių mes nesame įpratę naudoti, todėl lietuvėms pilvo šokio judesiai iš pradžių atrodo neįprasti“, – pasakoja mokytoja. Dar vienas iššūkis pilvo šokio subtilybes bandančioms perprasti lietuvėms – specifinė muzika. Autentiškos arabų liaudies melodijos neturi aiškaus ritmo. Čia nesuskaičiuosi žingsnelių kaip pramoginiuose šokiuose – melodiją reikia dainuoti. Tiesa, Lietuvos sporto klubuose pilvo šokio dažniausiai mokoma pagal populiariąją arabų

Kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ atstovė Egipte „Hurgadoje pasigėrėti pilvo šokiu galima daugelyje viešbučių per vakarinę programą. Šoka ne tik moterys, bet ir vyrai. Kai kurios šokėjos moko šokio paslapčių privačiai – tokios pamokos kainuoja nuo 40 dolerių. Pradinių judesių, žingsnelių pamoko viešbučių pramogų organizatoriai per dienos pamokėles. Jei kyla nenumaldomas noras išmokti šio rytietiško šokio, į pramogų organizatorius (animatorius) galima kreiptis privačių pamokų. Tokia paslauga kainuos nuo 25 dolerių. Profesionalaus pilvo šokio meno mokoma privačiose mokyklose. Jų daug Kaire ir Aleksandrijoje, pamokos šiose mokyklose gana brangios. Profesionalios pilvo šokėjos egiptietės dažniausiai šoka tik aukšto lygio programose. Viešbučiuose dirba nebūtinai egiptietės, kartais šoka šio meno paslapčių išmokusios kitų tautybių šokėjos. Profesionaliu pilvo šokiu galima pasigrožėti „Tez Tour“ siūlomoje rytietiškoje jūros ekskursijoje. Menišką pilvo šokėjo pasirodymą galima išvysti ir Nilu plaukiančiame kruiziniame laive. Ši ekskursija vadinasi „Superkairas“.

Kur mokytis šokti Lietuvoje?

12

Šokių mokykla/ klubas

VIETA

Stilius

KAINA

Orientalija

VCUP, Konstitucijos pr. 16, Vilnius, tel. 8 612 04 742

Pilvo šokio mankšta, šou programa

Pamoka – 22 Lt; 4 kartų abonementas – nuo 75 Lt

Šokiai.lt

Žirmūnų g. 68; J.Basanavičiaus g. 7, Vilnius. tel. 8 5 247 23 33

Rytietiški pilvo šokiai

Pamoka – 30 Lt; mėnesiui (2 kartai per savaitę) – 130 Lt

Stimulus

Konstitucijos pr. 6, Vilnius, tel. 8 683 13101

Pilvo šokio mankšta, gydomasis pilvo šokis

Pamoka – 35 Lt, 4 kartų abonementas – 109 Lt

Gervės plunksna

Bazilijonų g. 8, tel. 8 674 03800, Klasikiniai egiptietiški Lvovo g. 9, Vilnius, tel. 8 698 41640 šokiai

Pamoka – 20 Lt; 4 kartų abonementas – 60 Lt

Small Planet


Ramunės Žukauskienės nuotr.

Graikija | Tendencijos

Veržiasi diržus, bet lepina turistus Danutė SAVICKAITĖ

Žemyninė Graikija ir jos salos jau prieš daug metų tapo poilsiautojų rojumi. Ir yra iki šiol, nepaisant ją bene labiausiai užgriuvusios ekonominės krizės ir dažnų žinių apie kylančius neramumus. Tai nuo poilsio Graikijoje neatbaido nei turistų iš Lietuvos, nei iš Skandinavijos šalių. Priešingai, į Graikiją vykstančiųjų gali daugėti – juk paslaugų kainos mažėja, o kelionių organizatoriai atostogoms siūlo vis naujus kurortus. Šiauriečiai vertina gerą kokybės ir kainos santykį Kaip teigia Graikijos kultūros ir turizmo ministerijos Nacionalinės turizmo organizacijos Skandinavijos filialo direktorius dr. Nickas Stamatis, ekonominė krizė paveikė turizmą visose pasaulio šalyse. Padėčiai Graikijoje ji taip pat turėjo įtakos. Direktoriaus duomenimis, 2009 metais Graikijos gamybos pajėgumai sumažėjo 8 proc. Tačiau 2010 metų rezultatai rodo, kad lankytojų iš Šiaurės Europos šalyje padaugėjo 10,8 proc. Nemažai turistų poilsiauti į Graikiją atvyksta kasmet. „Esame suskaičiavę, kad vidutinis statistinis Šiaurės šalių pilietis Graikijoje per gyvenimą yra lankęsis 5–6 kartus. Taip yra ne tik dėl puikios šios šalies infrastruktūros (oro, jūrų uostų ir kt.), bet ir dėl vadinamosios vidaus vertės. Tai reiškia, kad pinigai, kuriuos turistai sumoka už tai, ką gauna, yra tikrai nedideli, – teigia N. Stamatis. – Graikija – labai įvairus kraštas. Tokioje nedidelėje šalyje galima

pasimėgauti beveik viskuo – nuo ilgų smėlio paplūdimių iki slidinėjimo kurortų. Be to, tai – draugiška ir saugi šalis, todėl ją mėgsta turistai iš viso pasaulio.“ Ekonominė krizė Graikijoje, specialisto teigimu, iš tiesų turėjo ir teigiamų pasekmių. 2009 metais turizmo paslaugų (viešbučių ir kt.) kaina Graikijoje sumažėjo apie 8 proc. Sumažėjo ir oro uosto mokesčiai periferijos oro uostuose. Rinkosi geresnius viešbučius Poilsines keliones į Graikijos salas organizuojančios kompanijos „Tez Tour“ Lietuvoje Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vadovės Irmos Korsakaitės teigimu, vasarą dažniau už Kretos kurortus Lietuvos poilsiautojai renkasi tik Turkiją. Šiais metais į Kretą su „Tez Tour“ vyko šiek tiek mažiau žmonių nei pernai, tačiau bendrovės lėktuvai buvo užpildyti 97 proc. Tad suplanuota s www.smallplanetmag.lt

15


Graikijos salos buvo ir lieka tarp lietuvių labiausiai pamėgtų poilsio vietų

skrydžių programa visiškai atitiko rinkos paklausą ir vartotojų poreikius. „Manau, Graikija sulaukė mažiau turistų iš tų Europos šalių, iš kurių anksčiau srautai į šios šalies kurortus, ypač į žemyninę jos dalį, buvo itin dideli. Tačiau į Graikijos salas turistų iš Lietuvos vyko maždaug tiek pat kiek ir anksčiau“, – teigia kelionių kompanijos atstovė. Pasak I. Korsakaitės, bendrovė „Tez Tour“ rengė savo skrydžių planus, formavo vasaros kelionių pasiūlą bei produktų atranką atsižvelgdama į ekonominę padėtį Lietuvoje. „Manome, kad tinkamai įvertinome vartotojų poreikius. Įvykdžius programas, suorganizuota beveik 300 skrydžių į įvairias poilsio šalis, per vasaros sezoną parduota beveik 30 000 kelionių, – sakė kompanijos atstovė. – O padėtis Graikijoje įtakos mūsų organizuojamoms kelionėms neturėjo, nes neramumai vyko žemyninėje Graikijos dalyje. Kretoje, ypač kurortinėse vietose, buvo visiškai ramu, poilsiautojai atostogavo saugiai ir patogiai.“ Tiesa, I. Korsakaitės teigimu, už keliones į Graikiją vidutiniškai mokėta apie 10 proc. daugiau. Pagrindinė priežastis – žmonės renkasi vis geresnius, aukštesnės klasės viešbučius, įsigyja daugiau papildomų paslaugų. Šį vasaros sezoną ilsėtis dažniausiai pageidauta 4 ir 5 žvaigždučių viešbučiuose. Dar daugiau kurortų Kompanijos „Novaturas“, taip pat organizuojančios keliones į Graikiją, atstovai teigia, kad nepaisant 16

Small Planet

šioje šalyje padidėjusių mokesčių, viešbučių kainos nepakito. Daug kur jos išliko tokios pačios kaip ir 2010 metų vasaros sezoną, o kai kur sumažėjo keliais procentais. Be to, palyginti su pernai, kai kurie Rodo ir Kretos salų viešbučiai. padidino nuolaidas iš anksto perkamoms kelionėms. Taip jie dar labiau skatina turistus planuoti atostogas kuo anksčiau. Nemažai viešbučių, stengdamiesi susigrąžinti ir išlaikyti turistus ar prisivilioti naujų, be įprastinių maitinimo paslaugų „pusryčiai ir vakarienė“, kitą sezoną papildomai siūlys ir „viskas įskaičiuota“. Tad ir „Novaturas“ savo klientams pasiūlys dar daugiau viešbučių Rodo ir Kretos salose su paslauga „viskas įskaičiuota“. Kitą sezoną „Novaturas“ pakvies turistus į dar vieną Kretos kurortą – Chaniją, kurią iki šiol rinkosi poilsiautojai iš Skandinavijos. Kompanijos atstovų teigimu, panašu, kad poilsiautojų iš šių šalių mažeja, tad šio kurorto viešbučiai kitam vasaros sezonui pasiūlė konkurencingas kainas ir Lietuvos rinkai. Rodo saloje „Novaturas“ išplėtė viešbučių pasiūlą Lindo kurorto zonoje. Tai – išskirtinė vietovė, garsėjanti istoriniu palikimu ir antru pagal dydį Akropoliu Graikijoje. Dėl savo išskirtinumo ir gana aukštų, palyginti su kitais Rodo kurortais, kainų Lindą labiausiai mėgo italų ir vokiečių turistai. Tačiau padėtis keičiasi, viešbučiai tampa lankstesni, atviresni naujoms rinkoms, todėl kitą vasarą čia galės ilsėtis ir turistai iš Lietuvos. r


Inovacijos

Žingsnius išlaisvinę batai Miesto džiunglių asfaltu – it per paplūdimio smėlį ar gėlėtą pievą. Neįtikėtina, bet akivaizdu. Kaip tik taip jaučiasi fiziologiniais batais avintis žmogus. Ši avalynė nepamainoma ne tik kelionėse. Stovimą ar itin judrų darbą dirbantys, sportuojantys ar daug vaikštantys žmonės taip pat neatsidžiaugia revoliuciją sveikatinimo srityje sukėlusiais MBT (Masai Barefoot Technology – masajų basų kojų technologija) gaminiais. Paradoksalu, tačiau už šį civilizacijos išradimą turime būti dėkingi pirmykštį gyvenimo būdą išsaugojusiai Afrikos genčiai. Taip pat – jos patirtį avalynės inovacijoms pritaikiusiam Šveicarijos inžinieriui Karlui Mülleriui. Mobilūs treniruokliai Kelių sąnarių, stuburo skausmus kentęs šveicarų išradėjas atkreipė dėmesį į puikią masajų laikyseną, atletiškumą ir grakštumą. Ši atokiose Rytų Afrikos savanose gyvenanti etninė grupė iki šiol yra klajokliai. Kelias paras žingsniuoti ar net bėgti ieškant vandens arba medžiojant masajui taip pat įprasta, kaip mums kasdien važiuoti mašina. Nuo pat gimimo basomis vaikštantys šios genties žmonės nežino, kas yra vakariečius varginantys judėjimo sistemos organų skausmai. Kai žmogus žingsniuoja basomis natūraliu paviršiumi, jo kūnui tenkantis krūvis tolygiai pasiskirsto raumenims, todėl tausojami kelių ir klubų sąnariai, taip pat stuburas. Remdamasis tokiais stebėjimais K. Mülleris sukūrė specialius batus, atkartojančius natūralią eiseną. Jie labai skiriasi nuo įprastinės avalynės. Pastaroji yra gaminama taip, kad pėda būtų stabili. Dėl to dalis kūno padėtį reguliuojančių raumenų „tinginiauja“ ir ilgainiui nyksta. 1996-aisiais dienos šviesą išvydo fiziologiniai MBT batai. Jais avėdamas pasijunti it žengtum nelygiu natūraliu paviršiumi. Iš šalies šiais batais avinčio žmogaus eisena atrodo linguojanti, nes kūno svoris tolygiai pasiskirsto po visą pėdą – nuo kulno iki pirštų. Žmogui tenka balansuoti ir įtempti raumenis. Dirba ir dėl to stiprėja raumenys nuo pirštų iki kaklo. Gerėja kūno tonusas, laikysena tampa taisyklinga, nes „protingais“ 18

Small Planet

Inovacijos

pramintais batais avintis žmogus ištiesina nugarą ir atsilošia. Avint šia avalyne, skirtingai nei įprastais batais, sudeginama daugiau kalorijų. Svarbiausia – visa tai vyksta ne tik judant, bet ir stovint. Vaizdžiai tariant, MBT – tai batai ir treniruokliai kartu. Paslaptis slypi paduose K. Müllerio fiziologinių batų gerbėjų yra daugybėje šalių ir įvairiuose visuomenės sluoksniuose. Kino žvaigždės, verslo rykliai, sporto garsenybės ir paprasti žmonės šiam išradėjui yra dėkingi ir už pažabotus stuburo, kojų skausmus, kraujotakos sutrikimus, ir už veiksmingą tokių reiškinių prevenciją. MBT esmė – patentuota daugiafunkcė išgaubto pado konstrukcija, kurios svarbiausia dalis – minkšta pagalvėlė. Ji yra tiesiai po kulnu ir imituoja ėjimą bei stovėjimą ant nelygios žemės. Dėl to juntamas natūralus nestabilumas, į kurį kūnas reaguoja intuityviais silpnais pusiausvyrą atkuriančiais judesiais. Dėl pusiausvyros linijos vidinėje pado dalyje pėda su kiekvienu žingsniu tolygiai juda nuo kulno iki pirštų. Tad MBT ne tik stiprina kūno raumenis, bet ir apskritai gerina sveikatą. Prie šių batų reikia priprasti, nes vaikštoma jais kitaip. Žingsnis prasideda nuo kulno, o baigiasi pėdos pirštais. Pirmą dieną netgi gali mausti raumenis. Gali apimti jausmas it grįžus iš sporto salės. Bet šis pojūtis bus malonus suvokus, jog išeikvota daugiau energijos. Nors nėra pigi, dėl teigiamo poveikio sveikatai ši avalynė atsiperka su kaupu. Juk geras dalykas visada kainuoja daugiau. Parengė Ramunė ŽUKAUSKIENĖ

MBT: tik faktai ir skaičiai ƨƨ MBT atstovybės veikia 34 šalyse. ƨƨ Pernai visame pasaulyje buvo parduota daugiau

kaip 3 mln. MBT batų porų.

ƨƨ Lietuvoje MBT atstovybė UAB „MBT Baltic“ įsteigta

2009 metais.

ƨƨ Mūsų šalyje šių batų galima įsigyti daugelyje

Lietuvos miestų: firminėse MBT, „Audimo“, „Gino Rossi“ parduotuvėse, „Litfarma” vaistinėse ir kitose prekybos vietose. Daugiau informacijos: www.mbt. com.

ƨƨ Nerekomenduojama MBT avalynės pirkti internetu.

Vien šiais metais pasaulyje buvo uždaryta 480 interneto parduotuvių, prekiavusių padirbiniais.

ƨƨ Lietuvoje pristatomoje kolekcijoje yra daugiau negu

60 skirtingų modelių.

ƨƨ Vienos poros kaina – nuo 700 iki 1300 Lt.


Detektyviniai rožės sielos keliai “Bulls Press” nuotr.

Ramunė Žukauskienė

Jei keliaudami po Bulgariją pateksite į žydinčių rožių laukus, neskubėkite toliau. Sakoma, kad trys valandos tarp dieviškai kvepiančių rožių žiedų prilygsta trijų parų poilsiui gerame SPA komplekse. Jei tokios galimybės neturėsite, ko gero, dairysitės rožių eterinio aliejaus. Juk jis – šios šalies simbolis ir bene pats perkamiausias suvenyras, siūlomas visose turistų lankomose vietose. Vis dėlto pravartu žinoti: pakloję net ir solidžią sumą, galite įsigyti menkavertę klastotę. Kaip neapsirikti? Bankuose saugomas etalonas Kvapiuosius tepalus iš rožių gamino jau senovės egiptiečiai. Kaip gydomoji, parfumerinė ir kosmetinė žaliava šių gėlių žiedai buvo naudojami ir senovės Graikijoje, Romos imperijoje. Islamo pasaulyje rožė 20

Small Planet

Specialistas pataria

Rinkėjos rožių laukuose pradeda darbuotis sulig penkta valanda ryto, kuomet kvapiųjų medžiagų žiedlapiuose – daugiausiai

Bulgarija | Aromatai

buvo ypatinga gėlė. Rožių eterinis aliejus laikytas pranašo Mahometo prakaitu, kritusiu ant žemės, kai šis buvo paimtas į dangų. Įvairūs rožių produktai ten ypač plačiai naudoti religinėms apeigoms. Anot istorijos šaltinių, rožės iš Tuniso per Turkiją XV amžiuje atkeliavo iki Bulgarijos, kur iki šiol auginamos išskirtinio eterinio aliejaus gamybai ir kitkam. Vienos garsiausių Lietuvoje kvapų eksperčių, Vilniaus kvapų namų bendraturtės Laimės Kiškūnės žiniomis, dabar Bulgarijoje nemažai rožių sodų puoselėjami tik turistams privilioti. Pasigrožėję žiedais atvykėliai gali dalyvauti distiliavimo – rožių vandens ar eterinio aliejaus gavybos procese, o po to raginami plačiai atverti pinigines. Tačiau taip peršamų gaminių kokybė labai abejotina. Net jei atsidursite garsiajame Rožių slėnyje – taip vadinama vietovė greta Kazanleko miestelio Bulgarijos pietuose – tikimybė įsigyti tikro, vertingo ir kokybiško rožių eterinio aliejaus labai maža. „Visoje planetoje galima rasti vos keletą vietų, kur būtų idealios sąlygos rožėms augti. Toks yra kalnų apsuptas dubenį primenantis slėnis prie Kazanleko. Čia rožėms itin gera dirva, joms čia pakanka ir šilumos, ir jas vėsinančių oro srautų, ir drėgmės. Juk šių gėlių žiedai geriausiai kvepia, kai yra šiek tiek

Simono Švitros nuotr.

apsiniaukę ir tvyro migla“, – aiškina L. Kiškūnė. Vėsa ir drėgmė pailgina rožių žydėjimo laiką, ir gėlės išgarina mažiau eterinio aliejaus. Pradėję skleistis rožių žiedpumpuriai skinami gegužės – birželio mėnesiais. Tuo laiku rinkėjas rožių laukuose galima išvysti nuo penktos valandos ryto, kuomet ant žiedų dar laikosi rasa ir žiedlapiuose naudingų medžiagų yra daugiausiai. Vidurdienį, saulei pakaitinus, rožės jau būna praradusios apie trečdalį eterinio aliejaus. Jau šimtmečius Kazanleko slėnyje auginamos rausvai žydinčios Damasko rožės (Rosa Damascena). Jų, reprezentuojančių Bulgarijos aromatą, produktų iki šiol šioje šalyje dar niekas nenurungė. Kaip tik šių rožių eterinis aliejus vadinamas nacionaline vertybe ir kaip etaloninis gaminys saugomas bankuose. Kaip ir pats geriausias vynas, tinkamai laikomas šis distiliavimo stebuklas išskirtinių savybių nepraranda ir po 90 metų. Rožių šventė – vienintelė proga? Daugiausiai turistų į Rožių miestu vadinamą Kazanleką suplūsta pirmąją birželio savaitę. Tuomet čia vyksta Rožių šventė – pats spalvingiausias metų renginys. Žinoma, miestelio svečiai tikisi ne tik pramogų ir atrakcijų. Daugelis svajoja įsigyti ir pasidžiaugti geru kokybišku rožių aliejumi. Ir išties – tai bene vienintelė proga. „Šventėje renkama Rožių karalienė, o distiliuotojai konkuruoja dėl geriausio rožių aliejaus ir rožių vandens, kuriuos čia pat ir parduoda“,– žurnalui „Small Planet“ pasakojo savo pavardės nenorėjęs skelbti vienas išskirtinių Bulgarijos rožių produktų gamintojų. Jo žodžiais, vasaros pradžioje rožių eterinio aliejaus galima dairytis ir Kazanleko parduotuvėlėse. Gal tai bus ir ne pačios aukščiausios kokybės aliejus, bet jis bent jau tikras. Tokio galima užtikti ir vienoje kitoje specializuotoje parduotuvėje šalies didžiuosiuose miestuose. „Bet kuriuo atveju reikia vengti gatvių pardavėjų, siūlančių „rožių aliejaus“ Sofijoje, Plovdive ar kituose šalies didmiesčiuose”, – įspėja gamintojas. s

Laimė Kiškūnė, kvapų ekspertė, Vilniaus kvapų namų bendraturtė „Jei Bulgarijoje mėginsite laimę ieškodami tikro rožių eterinio aliejaus, prieš tai palavinkite uoslę. Tą galite padaryti ir Vilniaus kvapų namų parduotuvėse. Čia gausite pauostyti pelargonijų, citrinžolių ir palmarosų eterinių aliejų kurie dažnai parduodami kaip prabangūs rožių produktai, ir galėsite jų kvapą palyginti su tikro bulgariškos rožės oto aromatu. Jis labai skaidrus, lengvas, šaltas, turi šiek tiek karstelėjusių – pipirinių natų ir jokiu būdu nėra per saldus, kokie būna suklastoti aliejai. Rožių aliejaus konsistencija nepanaši į įprastų eterinių aliejų. Vėsioje vietoje buteliuke aliejus primena ploną leduką ar drebučius. Sušilęs jis keičiasi – tampa panašus į šiek tiek gelsvą, bet labai skaidrų skystį. Būtina atkreipti dėmesį ir į buteliuką. Ant jo turi būti pažymėtas lotyniškas distiliuoto augalo pavadinimas, pateikta augimvietės nuoroda. Vis dėlto jokiu būdu nepirkčiau katės maiše – eterinio aliejaus, kurio neleidžiama pauostyti. Nebent būčiau visiškai tikra, kad esu parduotuvėje, kuri neįduos klastotės. Pagaliau atskirti tikrą produktą nuo padirbto gali padėti ir intuicija.“

Vilniaus kvapų namų parduotuvėse Bulgarijos rožių otas parduodamas mažutėlaičiais 2 ml buteliukais (1 ml kaina - 110 Lt) Simono Švitros nuotr.

www.smallplanetmag.lt

21


Bulgarijos pasididžiavimas – Damasko rožė

Rožės gydo ir įkvepia ƨƨ Jau viduramžiais rožių aliejumi buvo gydoma

daugybė negalavimų – menstruacijų ciklo sutrikimai, galvos skausmai, virškinimo problemos, karštinė, akių ir odos ligos. Tokį terapinį šio aliejaus poveikį akcentuoja ir šių dienų aromaterapijos specialistai. Pasak jų, natūrali kosmetika su rožių aliejumi jaunina odą, rožių vanduo skatina skrandžio veiklą. Mažas rožių eterio lašelis gali padėti pamiršti susierzinimą, nuslopinti dirglumą, išsklaidyti nuovargį, subalansuoti emocijas. ƨƨ L. Kiškūnė sako, kad ryškus ir rožių metafizinis

Rūtos Daunoravičienės nuotr.

Vietoje tikro – fiktyvus Pasak „Small Planet“ pašnekovo, su rožių eteriniu aliejumi Bulgarijoje susiklostė paradoksali situacija. Beveik visi vietos gamintojai išveža savo produkciją į užsienį. Šioje rožes auginančioje šalyje realizuojama tik labai mažai aukščiausios kokybės eterinio aliejaus. Šis dažnai kaip rožių otas (arabiškas rožių eterinio aliejaus pavadinimas) pristatomas produktas grynas parduodamas tik vieno mililitro pakuotėmis. Gera prekė yra ir 10 proc. oto bei ekologiško simondsijų aliejaus mišinys, pilstomas į 10 ml buteliukus. Prieš keletą metų jų dar buvo galima įsigyti Bulgarijos oro linijų lėktuvuose, tačiau pasikeitus skraidintojų kompanijos savininkams, orlaiviuose aliejais nebeprekiaujama. Tad ką iš tiesų parduoda bulgarai, siūlantys „rožių aliejų“ tiek suvenyrų parduotuvėse, tiek turguose, tiek prekybos centruose? „Dažniausiai tai atsivežtiniai pigūs suklastoti aliejai ar net sintetiniai rožių eterinio aliejaus pakaitalai, parduodami 5 ir 10 ml buteliukais. Taip pat yra pardavėjų, siūlančių 1 ml buteliukus mediniuose suvenyriniuose dėkliukuose. Iš tikrųjų jų viduje – sintetinės klastotės, – apgailestauja „Small Planet“ kalbintas gamintojas. – Bulgarijoje rožių reikalai prastėja. Net kokybišką aliejų gaminusios kompanijos vis dažniau ima naudoti sintetinius priedus. Taip dirbtinai didinamas rožių aliejaus kiekis, nors iš tiesų šios ypač sunkiai išgaunamos substancijos įmanoma pagaminti labai nedaug.“ Pašnekovas pataria: „Jei viešėdami Bulgarijoje nenorite įkliūti į klastotojų pinkles – nepirkite jokio rožių aliejaus, už kurį prašoma 1–2 eurų. Pati mažiausia kaina už 1 ml tikro rožių eterinio aliejaus – 15 eurų (apie 30 Bulgarijos levų)“. r 22

Small Planet

poveikis. Šių gėlių aromatas padeda sureguliuoti minčių srautus, jis tarsi grąžina ant žemės ir išryškina tai, kas svarbiausia. Šis kvapas gelbsti tuos, kurie ilgai neapsisprendžia. Jis taip pat labai tinka vienišiems, pamestiems, apleistiems, sukrėtimą patyrusiems žmonėms. ƨƨ „Rožės mane įkvepia,“ – apibendrina kvapų žinovė.

Žmonės, kurie dažnai mėgaujasi rožių aromatu, pasak L. Kiškūnės, aplinkiniams atrodo gražūs ir mieli. Kokybiško rožių aliejaus galima tepti tiesiai ant odos, vartoti maistui ar gėrimams. Vis dėlto pats didžiausias malonumas jį uostyti. Juk eteryje slypi ne tik šių įstabių gėlių kvapas, bet ir siela… Algės Julijos Kavaliauskaitės nuotr.

Gramui eterinio aliejaus pagaminti reikia daugiau kaip 1300 žiedų

Rožės ir skaičiai ƨƨ 1 kg eterinio aliejaus pagaminti reikia 3,5–4 tonų,

arba daugiau nei 1 mln., rožių pumpurų.

ƨƨ Tokiam kiekiui surinkti reikia 1,52 ha rožių lauko. ƨƨ 1 g rožių aliejaus reikia daugiau kaip 1300 žiedų. ƨƨ Rožių eteriniame aliejuje yra daugiau kaip 300

organinių komponentų.

ƨƨ Kazanleko slėnyje rožių derlių kasmet renka apie

2000 talkininkų.

ƨƨ Pirmasis Rožių festivalis Kazanleko miestelyje

surengtas 1903 metais.


Jokūbo Viliaus Tūro nuotr.

Jokūbas Vilius Tūras. Dosjė

Ispanija | Maršrutai

ƨƨ Amžius: 39 m. ƨƨ Gimė: Vilniuje. ƨƨ Profesija: režisierius. ƨƨ Svarbiausi darbai:

drauge su Ignu Jonynu režisuota roko opera „Peras Giuntas“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, spektakliai „Mergaitė ir drakonas“, „Kuri stipresnė“, „Būk vyras, Čelestino!“ Valstybiniame jaunimo teatre, darbai kine, televizijoje ir reklamos srityje.

Kaip Jokūbas pas šv. Jokūbą ėjo Erika BRAZAITYTĖ

Gyvenimo prasmės galima ieškoti įvairiais būdais. Režisierius Jokūbas Tūras pasirinko kelią, vedantį prie apaštalo šv. Jokūbo kapo. Juo pėsčiomis keliavo jau triskart, o paskutinę kelionę pradėjo... Žirmūnuose. Piligriminė trilogija Iki Santjago de Kompostelos miesto Ispanijoje kasmet žygiuoja tūkstančiai piligrimų. Jų motyvai skirtingi, bet tikslas vienas – pasiekti šv. Jokūbo kapą. Miesto katedroje besiilsintis šventasis – Ispanijos globėjas, karų su maurais ir krikščionybės kovų simbolis. Tikima, kad aplankius jo kapavietę atleidžiamos nuodėmės. Tik kelias į apsivalymą nepaprastai ilgas ir varginantis: tradiciškai iki jo pėsčiomis žygiuojama 800 kilometrų nuo Prancūzijos, o kelionė trunka apie mėnesį. Šventojo kapą kai kurie piligrimai pasiekia nualintomis kojomis ir nugaromis, kiti ima sukčiauti ir kai kurias kelio atkarpas nuvažiuoja autobusu, dar kiti neišlaiko ir kelionę nutraukia. Tačiau atsakymus į klausimus, kuriuos kėlė kelio pradžioje, randa tik nuėjusieji iki galo.

„Piligrimystė – tai gyvenimo mokykla. Kuo kelionė ilgesnė ir sunkesnė, tuo daugiau išmoksti“, – tvirtina režisierius J.Tūras. Šioje mokykloje jis buvo jau tris kartus. Sako, kiekvienas jų savaip pakeitė jo gyvenimą. Pirmą kartą į Šv. Jokūbo kelią vyras išsiruošė 2007-aisiais. Tąkart rinkosi tradicinį beveik 800 km maršrutą – Camino Frances nuo Sen Žan Pjed de Porto miestelio Prancūzijoje. Po metų režisierius grįžo į šį kelią ne vienas – drauge su būsima žmona. Šį kartą kelionės maršrutas buvo sutrumpintas perpus: iki šv. Jokūbo kapo keliauta nuo Leono miesto Ispanijoje. Tačiau ir to režisieriui neužteko: 2010 metų pradžioje į Santjago de Kompostelą jis išėjo tiesiai iš savo namų Žirmūnuose. s

Apledėjusiais Lenkijos keliais Jokūbas Tūras žingsniavo avėdamas žieminiais „Crocs“ batais

www.smallplanetmag.lt

25


Unikalus Rokamaduro miestelis Prancūzijoje - viena populiariausių piligrimų stotelių. Visas miestelis išsidėstęs aplink stačią uolą

Piligrimams kryptį iki šv. Jokūbo kapo rodo stulpai su kriauklės ženklu. Kriauklė - viso kelio simbolis, nuoroda į „žemės kraštą“ Finisteroje

Ištvermingesni piligrimai kelią iki Santjago de Kompostelos pradeda Prancūzijos Le Piui an-Velė kelyje,- nuo čia iki šv. Jokūbo kelio - 1600 km

antroji padovanojo žmoną (po bendros kelionės du piligrimai susituokė), o paskutinė įrodė, kad pasiekiama net tai, kas atrodo neįmanoma. Visą trečią kelionę J.Tūras filmavo. Dabar turi galybę medžiagos, trūksta tik montuotojo, tiksliau – lėšų filmo gamybai. Kai jų atsiras, Lietuva išvys meninės dokumentikos filmą apie Šv. Jokūbo kelią, jame sutiktus žmones ir prasmės ieškojimą. „Žmonėms užduodavau labai abstrakčių klausimų apie būtį, tik kelionėje jie skambėdavo visai kitaip nei kasdieniame gyvenime. Į šį filmą sudėsiu pašnekesius su sutiktais žmonėmis iš visos Europos“, – filmo idėja dalijasi režisierius. Skirtingi tikslai, skirtingi lūkesčiai

4500 km žygis pėsčiomis truko septynis mėnesius ir baigėsi tik pasiekus užsibrėžtą tikslą. „2010 metai – šventieji: tokie būna, kai Jokūbinių šventė (liepos 25 d.) sutampa su sekmadieniu. Labai norėjau aplankyti šv. Jokūbo kapą kaip tik per šventųjų metų atlaidus, nes kiti tokie bus tik po 11 metų“, – priežastį, kodėl į kelionę leidosi trečią kartą, aiškina režisierius. Į kiekvieną iš trijų kelionių J.Tūrą vedė skirtingi siekiai: „Į pirmą kelionę išėjau išbandyti savęs, į antrą su drauge leidomės išsiaiškinti, kas mudu esame vienas kitam, o trečioje norėjau sužinoti, kas vieni kitiems esame visi europiečiai“. Ar šiuos tikslus pavyko pasiekti? Režisierius linksi galva. Pirmoji kelionė pakeitė jį kaip žmogų, 26

Small Planet

Kokie žmonės keliauja į Santjago de Kompostelą? Pasak J.Tūro, vaikai, seneliai, nėščios moterys – kelyje sutiksi visokių. O keliaujančiųjų tikslai labai skirtingi: yra stipriai tikinčių katalikų ir visai netikinčių, nusivylusių pasauliu ir prisiskaičiusių romantinių istorijų Paulo Coelho knygose, išgyvenančių gedulą ir besidairančių kelyje antrosios pusės. „Žmonės šiame kelyje ieško atsakymų į visus įmanomus klausimus, bet tikėtis, kad kelionės pabaigoje vietoje iškritusių dantų ataugs nauji – neverta“, – juokauja režisierius. Kelionės pradžioje keliautojai pasirūpina specialiomis piligrimų knygelėmis: jose renka antspaudus iš įvairių aplankytų vietų – bažnyčių, vienuolynų ar net kavinių, – kad turėtų nueito maršruto įrodymą. Knygelės

išduodamos piligrimų biure, vienas tokių veikia Šv. Jokūbo kelio pradžią žyminčiame Sen Žan Pjed de Porto miestelyje. Čia taip pat galima gauti žemėlapių su piligrimų nakvynės namų nuorodomis. Norėdami gauti piligrimo knygelę keliautojai turi nurodyti kelionės motyvus. Paprastai rinktis galima iš keturių: kultūrinių, sportinių, dvasinių ir religinių, tačiau, pasak J.Tūro, galima nurodyti ir juos visus. „Yra ir tokių žmonių, kuriuos veda vien sportinis interesas: jie užsibrėžia įveikti maršrutą per kuo trumpesnį laiką, – pasakoja režisierius. – Tačiau piligrimystė neturėtų būti lenktynės.“ Nuo tikslų priklauso ir keliavimo būdai. „Turtuoliai keliauja turėdami kreditines korteles, vargšai – krepšius“, – aiškina J.Tūras. Paskui kai kurias piligrimų grupes keliauja jų daiktus vežantys autobusai, kiti visą kelią nueina su kuprinėmis ant pečių. Vieni apsistoja viešbučiuose, kiti – vienuolynuose ir piligrimų nakvynės namuose. „Bet pirmieji labai daug praranda, – įsitikinęs režisierius. – Bendravimas su viešbučių vertelgomis negali pakeisti to, ką gauni bendraudamas su pastoriais, kunigais ir piligrimus priimančiomis šeimomis.“ Todėl režisierius rinkosi sunkesnį kelią net ir ruošdamasis į trečią kelionę. Išėjęs iš Lietuvos, traukęs per Lenkiją, Vokietiją, net Šveicarijos Alpes, vyras nė karto nesinaudojo jokiu transportu. Jis ir pasikliovė tik kojomis, nakvojo vienuolynuose ir šeimose, keliavo be GPS įrangos, tad pasiklydęs siųsdavo į Lietuvą žmonai SMS žinutes ir klausdavo kelio.

Atributai Tipiškas piligrimas turi tris atributus: kuprinę, lazdą ir patogius batus. Svarbiausia – nepasiimti per daug daiktų, nes juos teks tempti ant savo nugaros. „Pasiimkite tik būtiniausius daiktus, tuomet iš jų dar kartą atrinkite tik tuos, be kurių neišsiversite, juk kiekvienas papildomas gramas keliaus ant jūsų nugaros“, – pataria J.Tūras. Jis prisimena pirmojoje kelionėje pats išmetęs puodelį ir šortus: „Nors šie daiktai atrodė lengvi, supratau, kad jei juos nešiu, nebepaeisiu.“ Dažniausiai žygiuojama avint specialiais žygio batais, tačiau ilgiausioje savo kelionėje J.Tūras žingsniavo su įvairiais populiariųjų „Crocs“ modeliais. Paaiškėjo, kad „Crocs“ avalynė patogi keliaujant įvairiomis salygomis – ir lyjant, ir per plikledį. „Sudrožęs“ vienus „Crocs“ vyras atsisiuntė dar vieną porą ir tik Prancūzijoje juos pakeitė žygio batais.

Visi keliai veda pas šv. Jokūbą Keliai iki šv. Jokūbo kapo driekiasi visoje Europoje. „Bent trys oficialūs keliai yra Lenkijoje, Vokietijoje prasideda vadinamasis „Jacobsweg“, Šveicarijoje jie vadinami dar kitaip. Bet visi jie veda iki Santjago de Kompostelos“, – pasakoja piligrimas. Jo žodžiais, jau Šveicarijoje esančiuose keliuose galima rasti pakankamai nuorodų, kurios neleis pasiklysti. Tačiau režisierius perspėja, kad vis tiek reikia būti labai dėmesingam: nuorodos nedidelės, s www.smallplanetmag.lt

27


Nakvynė Visame kelyje galima rasti piligrimų nakvynės namų: kartais juos teskiria 5–7 km, o kartais – net 25 km. J.Tūro teigimu, nakvynės namų galima rasti pagal įvairiausius žmonių poreikius: kartais nemokamą lovą galima aptikti vienuolynuose, yra savivaldybės nakvynės namų, kuriuose dirba savanoriai, yra brangesnių komercinių, kuriuose įrengtos net kavinės. Piligrimai apsistoja ir šeimose. Štai Prancūzijoje veikia visas šeimų tinklas – Šv. Jokūbo kelio draugai, priimantys keliautojus savo namuose. Tiesa, tokias šeimas ne visada lengva rasti, tinklas pusiau slaptas. Tačiau keliaudamas per Prancūziją J.Tūras dažniausiai tokiose šeimose ir nakvodavo, kaskart stebėdamasis: į tokius namus piligrimai ateina kasdien, o šeimininkai jiems net vakarienę ruošia. Už tai piligrimai jiems sumoka arba palieka auką. Šv. Jokūbo statula Santjago de Kompostelos katedroje

Kelionės planas J.Tūras tikina, kad iš anksto suplanuoti, kiek kilometrų per dieną nueisite ir kur sustosite, labai svarbu. Kartais tenka rinktis, ar sustoti miestelyje, kuriame labai graži senovinė bažnyčia, ar keliauti iki to, kuriame patogesni nakvynės namai. Vyras rekomenduoja piligrimų biuruose prašyti informacijos apie miestelius ir atstumus tarp jų. „Ten bus nurodyta, ar miestelyje yra bankomatas ir parduotuvė, jei ne, galbūt reikia iš anksto pasirūpinti bent džiūvėsėlių“, – patirtimi dalijasi piligrimas. Jam pačiam eiti padėjo ir iš anksto svetainėje „Google Maps“ pasiruošti žemėlapiai su atstumais tarp miestelių, kuriuos atsiversdavo namie likusi žmona, kai piligrimas neberasdavo kelio.

kartais ant rodyklės žybsi tik kelio simbolis – kriauklelė. Tik arčiau Ispanijos Šv. Jokūbo kelio nuorodų gausėja, jos tampa aiškesnės. Daugiausia piligrimų žygiuoja 800 km maršrutu Camino Frances – tai populiariausias maršrutas iki Santjago de Kompostelos. Juo keliaujant galima išvysti visą Šiaurės Ispanijos gamtos įvairovę: kelias vingiuoja skirtingo reljefo vietovėmis, o pakeliui matyti vis kitokie peizažai. „Eini per lapuočių, vėliau per spygliuočių miškus. Eini per sausas lygumas ir šlapius akmenis kalnuose, eini palei upes, palei ežerus“, – vardija J.Tūras. Šis kelias prasideda jau minėtame nedideliame Sen Žan Pjed de Porto miestelyje Prancūzijoje. Maršruto 28

Small Planet

Santjago de Komposteloje piligrimams išduodamas sertifikatas - įrodymas, kad jie aplankė šv. Jokūbo kapą

pabaiga – prie Santjago de Kompostelos katedros, kurioje ir ilsisi šv. Jokūbo palaikai. Atvykę į katedrą piligrimai pirmiausia stengiasi paliesti Išajo medį – XII amžiaus skulptūrą. Tokiu ritualu dėkojama už sėkmingą kelionės pabaigą: šis ritualas toks senas ir populiarus, kad akmenyje net matyti žmonių delnų įspaudai. Vėliau lankoma šv. Jokūbo statula ir palaikai katedros kriptoje. Prie jos dar tenka pastovėti eilėje, ypač vasaros mėnesiais, kai piligrimų Santjago de Komposteloje daugiausia. Vis dėlto paskutiniu kelionės tašku dažnai tampa ne šv. Jokūbo kapas, o dar už beveik 100 km esanti Finistera. Vietovės pavadinimas reiškia „Žemės kraštas“, o piligrimai nuo seno ten keliaudavo parsinešti kriauklės iš vandenyno – kaip įrodymo, kad kelyje jie tikrai buvo. Tiesa, pasak J.Tūro, šiais laikais piligrimai dažnai paskutinės 100 km atkarpos pėsčiomis nebeina, o važiuoja autobusais. Anksčiau piligrimai laikydavosi tradicijos Finisteroje sudeginti savo drabužius. Tačiau režisieriaus manymu, šis paprotys šiais laikais nebetinka. „Žmonės keliauja avėdami odinius ar guminius batus, tokius svilinti – ne pati geriausia mintis“, – šypsosi keliautojas. Pavojingas troškulys Ar piligrimai kelionėje jaučiasi saugūs? J.Tūras atsako: „Į trečią kelionę išėjau nusiteikęs, kad mane gali apvogti, papjauti ar partrenkti automobilis. Bet kai su s

Piligrimo pase galima rinkti antspaudus iš bažnyčių, vienuolynų, viešbučių, kavinių. Tai viso kelio dienoraštis

www.smallplanetmag.lt

29


Cruz de Ferro: piligrimai čia nuo seno nešdavo akmenis iš savo gimtųjų vietų ir mesdavo į bendrą krūvą, kol iš jų susidarė kalva

tuo susitaikai, nebebijai, pavojus pats pasitraukia.“ Tačiau didžiausias pavojus, pasak vyriškio, susijęs ne su saugumu, o su sveikata. Pagrindinė piligrimų problema – sausgyslių uždegimas tendinitas. Dažniausiai jis susijęs su skysčių trūkumu: nuo ėjimo čiurnos sąnariai susidėvi, jiems trūksta skysčių, jie nesusitepa ir ištinsta. „Tuomet piligrimai guli ir verkia, nes laikas bėga, o pajudėti jie negali. Blogiausia tiems, kurie yra nusipirkę lėktuvo bilietus grįžti namo ir kelionės tikslą turi pasiekti per tam tikrą dienų skaičių“, – sako režisierius. Šitai jis pats patyrė pirmoje kelionėje. Čiurna vyrui ištino nuėjus 300 km. J. Tūras prisimena, jog nedaug trūko, kad kelionė tuo būtų ir pasibaigusi: „Būdamas visai prastos būklės sutikau vokietį piligrimą gydytoją Aplankę šv.Jokūbo kapą kai kurie piligrimai pratęsia kelionę iki Muchijos - žvejų uosto ir kurorto vakarinėje Galicijos pakrantėje

30

Small Planet

Geriausias metas Paprastai nakvynės namuose leidžiama pasilikti iki 8 valandos ryto, tačiau J. Tūras pataria išeiti dar anksčiau. „Anksčiau pradėjus dienos žygį, ne taip karšta eiti, be to, anksčiau pasiekęs numatytą kelionės stotelę, gali ne tik spėti apžiūrėti jos įžymybes, bet ir tikėtis pigesnės nakvynės, – pataria piligrimas. – Nuostabu išeiti į kelią penktą valandą ryto. Tiek žiemą, tiek pavasarį ar vasarą bundanti gamta ir miesteliai suteikia dienos pradžiai intriguojančio žavesio. Tuomet rodos, kad į vieną dieną sutelpa dvi.“

Ulrichą. Jis apžiūrėjo mano koją ir pareiškė: „Viskas, Jokūbai“. Ir liepė tuoj pat kviesti taksi ir važiuoti į miesto, kurį jau buvau praėjęs, ligoninę“. Tačiau pasiryžimas judėti pirmyn buvo stipresnis. J.Tūras nepaklausė gydytojo ir kitą dieną vilkdamas koją nuėjo dar 16 km iki kito miestelio, kur rado gydytoją, pailsėjo keletą dienų, pasveiko ir tęsė kelionę. „Kelionės pabaigoje sutikau Ulrichą ir jis labai džiaugėsi, kad tąkart jo nepaklausiau. Jei nebūčiau tęsęs kelionės, ko gero, mano istorija dabar būtų visai kitokia“, – mano piligrimas. Norėdami išvengti tendinito, piligrimai turi nuolat gerti vandenį net nejausdami troškulio. Pasak J. Tūro, pakeliui gausu vandens šaltinių, kur nurodyta, ar vanduo geriamas. r


Simono Švitros nuotr.

bet ir visą klaviatūra rašomą informaciją. Interneto kavinėse nepatariama naudotis elektronine bankininkyste, jungtis prie socialinių tinklų ir naudotis elektroniniu paštu. Jei interneto kavinėje naudositės USB atmintuku, taip pat rizikuosite namo parsivežti „suvenyrų“ – virusų. ƨƨ4. Palaikykite tinkamą temperatūrą. Aukšta arba itin žema temperatūra kenkia ne tik žmonėms, bet ir elektroniniams prietaisams – didelis karštis ar šaltis gali juos pažeisti. Laikykite nešiojamąjį kompiuterį ir duomenų laikmenas tinkamoje temperatūroje, saugokite nuo karščio, tiesioginių saulės spindulių ir, žinoma, arktinio šalčio. ƨƨ5. Naršykite internete saugiai. Saugiau internete naršyti ne per viešąją belaidę prieigą, o naudojant savo modemą ar išmanųjį telefoną. Kad netektų daug mokėti už tarptautinį mobilųjį ryšį ir internetą, svarbioms interneto operacijoms įsigykite vietinio ryšio teikėjo kortelę. ƨƨ6. Susikurkite laikiną elektroninio pašto dėžutę. Nustatykite automatinį laiškų persiuntimą iš savo nuolatinės elektroninio pašto dėžutės į naująją

Naudingi patarimai

Ramioms atostogoms su kompiuteriu Asmeninio albumo nuotr.

Laikai, kai atostogaudavome kaip animacinio filmuko herojus liūtas Bonifacijus ir mums pakakdavo sietelio, kibirėlio ir dryžuoto maudymosi kostiumo, seniai baigėsi. Šiandien į kelioninį lagaminą dažnai spraudžiasi ne tik skaitmeninis fotoaparatas ar vaizdo kamera, bet ir nešiojamasis kompiuteris. Pasaulinės saugumo sprendimų kūrėjos ESET ekspertas Jánas Vrabecas pataria, kaip atostogaujant pasirūpinti duomenų saugumu. Prieš išvykstant ƨƨ1. Auksinė taisyklė: įdiekite arba atnaujinkite antivirusinę programą. Visada naudokite antivirusinę programą, geriausia – pačią naujausią jos versiją. Duomenų saugumo programos puikiai veikia net ir nebrangiuose interneto kompiuteriuose. ƨƨ2. Saugokite duomenis. Pasidarykite atsargines duomenų kopijas, kad viskas, ką turite, būtų išsaugota amžiams. Jei pamesite kompiuterį ar išmanųjį telefoną, bent jau būsite ramūs, kad nepraradote duomenų – asmeninių nuotraukų ar svarbių dokumentų. ƨƨ3. Naudokite slaptažodžius. Duomenys ir duomenų talpyklos turėtų būti apsaugotos slaptažodžiais – geriausia naudoti šifravimą, kad niekas nepasinaudotų pamesta duomenų laikmena ir joje saugomais duomenimis. ƨƨ4. Patikrinkite nešiojamąsias duomenų laikmenas. USB atmintukais ir atminties kortelėmis drauge su duomenimis dažnai pernešami įvairūs virusai. Prieš išvykdami atostogų, patikrinkite, kaip laikmenos apsaugotos nuo virusų. Tai saugiausia 32

Small Planet

Naudingi patarimai

„atostogų“ dėžutę. Tai puikus būdas apsisaugoti nuo duomenų pasisavinimo, jei kas „nulaužtų“ jūsų elektroninį paštą. Taip išsaugosite ir senus laiškus bei kontaktus. ƨƨ7. Skenuokite savo kompiuterį. Kai tik turite galimybę, profilaktiškai skenuokite savo nešiojamąjį kompiuterį. Tai galima padaryti internetine skenavimo programa, pavyzdžiui, nemokama „ESET online“. Grįžus ƨƨ1. Patikrinkite, ar neužkrėsti kompiuteris ir telefonas. Atsarga gėdos nedaro: grįžę iš kelionės dar kartą patikrinkite, ar kompiuteryje ir išmaniajame telefone nėra virusų ir kenkėjiškų programų. Nepamirškite patikrinti ir nešiojamųjų laikmenų – USB atmintukų bei atminties kortelių. ƨƨ 2. Vėl naudokitės įprasta elektroninio pašto dėžute. Išjunkite laiškų peradresavimą į atostogų paštą ir vėl naudokitės savo nuolatiniu adresu. Atostogų pašto dėžutė pravers išsirengus į kelionę kitąkart. Parengė Giedrius JANKAUSKAS

daryti išjungus savaiminę duomenų talpyklos atsidarymo funkciją „AutoRun“. Taip pat patariama iš naujo suformatuoti fotoaparato atminties kortelę. Geriausia tai atlikti fotoaparatu, o ne kompiuteriu. Atostogaujant ƨƨ1. Saugokitės vagių. Nešiojamojo kompiuterio ar mobiliojo telefono vagystė gali sugadinti nuotaiką visoms atostogoms. Kad taip nenutiktų, kompiuterį laikykite saugiai, nesineškite į miestą ar paplūdimį arba naudokite specialias spynas, kuriomis kompiuterį galima prirakinti prie tvirto pagrindo. ƨƨ2. Belaidis internetas. Skamba griežtai, tačiau, jei galite, nesinaudokite internetu per viešąją prieigą. Darbas neapsaugotuose belaidžiuose tinkluose vėliau gali kainuoti daug nervų ir pinigų. ƨƨ3. Saugokitės informacijos vagių. Būkite budrūs, kai įvedate slaptažodžius, ypač jei naudojatės interneto kavinės kompiuteriu. Gana dažnai viešai prieinami kompiuteriai būna užkrėsti kenksminga programine įranga – slaptažodžių vogimo programomis, kurios fiksuoja ne tik slaptažodžius, Naudingi patarimai

www.smallplanetmag.lt

33


Gydo ne ligą, o žmogų

Pažinimas

Danutė SAVICKAITĖ

Spalio mėnesį sukako 10 metų, kai gydytoja Liudmila Tamašauskienė įkūrė Vilniaus holistinės terapijos centrą. L. Tamašauskienė yra kineziologijos, vaikų neurologijos, homeopatijos, akupunktūros specialistė. Jau daugiau nei 20 metų ji užsiima kovos menais, kinų sveikatinimo praktikomis tai-či, cigunu, todėl turi daug patirties kūno, dėmesio ir emocijų – psichosomatinio – reguliavimo srityje. Gydytoja įsitikinusi, kad geriausias žmogaus pagalbininkas – ne vaistai, o jis pats, tik tam reikia žinių. – Kas yra holistinė medicina? – Graikiškai žodis „holos“ reiškia vientisa, pilna, darni dalių sistema, suvokiama kaip vienovė. Sistema, o ne sudedamųjų dalių rinkinys. Holistinei medicinai būdingas visapusiškas požiūris į žmogų, kai gydomas ne atskiras organas ar liga, o žmogus, individuali asmenybė su jos ypatumais. Mes visi skirtingi, tad jeigu koks nors preparatas ar gydymo metodas padėjo jūsų kaimynui, toli gražu nereiškia, kad jis padės ir jums. Holistinės medicinos specialistai vaistą ar gydymo metodą parenka individualiai, naudodami unikalų kineziologinį metodą – raumenų tikrinimą. Organizmas, kaip sistema, viską apie save žino. Informacija patenka į smegenis tarsi į kompiuterį, ten apdorojama, ir smegenys duoda komandas raumenims, organams, hormoninėms liaukoms. Kiekvienas organas turi ryšį su atitinkamais raumenimis, ir pagal jų tonuso pakitimus galima spręsti apie organo funkcinę būklę. Visos organizmo sistemos sąveikauja. Pavyzdžiui, jei žmogus kenčia dėl virškinimo problemų,

Liudmila Tamašauskienė

disbakteriozės, pilvo pūtimo, fermentų stokos, jam pasireiškia pilvo ir šlaunų raumenų silpnumas, todėl spazmuojami nugaros raumenys, atsiranda nugaros skausmų, laikysenos sutrikimų. Toks asmuo dažniausiai ieško pagalbos pas gastroenterologą, neurologą. Kiekvienas gydytojas skiria savą gydymą, bet nepašalina negalavimų priežasties ir nemato ryšio tarp vienos ir kitos problemos. Tik kineziologas gali pastebėti ryšį ir gydyti tiek priežastį, tiek padarinį. Holistika – unikalus metodas, kuriam reikia specialios gydytojo kvalifikacijos ir ypač didelio jautrumo. – Daugelis žmonių įsivaizduoja, kad gydymas – tai tik vaistai... – Daug svarbesnis yra tinkamas dienos režimas, sveikas miegas, dieta, pakankamas skysčių vartojimas. Sveikatos ir ilgo gyvenimo pagrindas – mūsų bioritmai. Nuovargis, galvos skausmai, nemiga atsiranda dėl nesveiko gyvenimo būdo. Geriausiai sau padėti gali pats žmogus. Tik jam reikia suteikti žinių. Atsakomybė už save turi būti diegiama nuo pat mažens. s

Ugdyti sveiką kartą - tėvų mokyklėlės užduotis

Pažinimas

www.smallplanetmag.lt

35


Pavargusios pėdos, plokščiapėdystė (skersinė, išilginė), šleivapėdystė, kulno skausmas (kulno ataugos), pėdos didžiojo piršto iškrypimas (deformacija „hallux valgus“), pėdos neuroma, nuospaudos, „pentinai“, „plaktukiniai pirštai“, nugaros (strėnų) skausmai – tai tik dalis problemų, kurias gali padėti išspręsti ortopediniai batų įdėklai „Step Forward“. Pastaruoju metu ypač prastėja mokinių sveikata. Daug moksleivių kenčia dėl virškinimo problemų. Vaikų liga tapo osteochondrozė, jau 10–12 metų vaikams nustatomos stuburo diskų išvaržos. Dėl to kalta netinkama mityba, hipodinamija. Tačiau juk per prievartą nepriversi paauglių laikytis režimo, sportuoti, valgyti sveiką maistą. Reikia žadinti vaiko motyvaciją, padėti jam suprasti, kad sveikata – jo turtas, už kurį atsakingas tik jis pats. Žmogaus atsakomybės tema aktuali ir kalbant apie stresą, psichologines problemas. Oficialioji medicina piktnaudžiauja antidepresantais. Menkiausia nerimo apraiška – ir imama vartoti antidepresantus. Skiriant juos žmogui formuojamas ligonio stereotipas, atsiranda priklausomybė nuo vaistų, o problema taip ir lieka neišspręsta. Mūsų sveikata, ypač psichologinė būsena, priklauso nuo nusiteikimo, savęs suvokimo, atsakingumo, mokėjimo išvengti streso ar jį išgyventi, civilizuotai reikšti emocijas. Kineziologijoje yra labai veiksmingas psichokoregavimo metodas: jį taikant išryškinama pagrindinė psichologinį diskomfortą sukelianti emocija, nustatoma, kada ji atsirado, įvertinamas stresas ir parenkamas gydymo būdas. Mes dėmesį sutelkiame į kūną, pasitelkiame kvėpavimą, raumenų atpalaidavimą, taškinį masažą. Bet svarbiausia, kad žmogus pažintų save, pakeistų savo stereotipines nuostatas. – Holistinės medicinos specialistai nevengia ir tradicinės medicinos gydymo metodų? – Taikomoji kineziologija – vienas iš holistinių metodų – blogai besijaučiančiam pacientui gali padėti nustatyti tokius sveikatos sutrikimus, kurių nepavyksta nustatyti kitais būdais. Taip yra todėl, kad pakitimai organizme – funkciniai. 36

Small Planet

Pažinimas

Dreamstime.com nuotr.

Taisyklinga pėda, tiesi nugara

Suaugusiųjų mankštos grupėse mokoma stuburo atpalaidavimo pratimų

Kineziologijoje tyrimams naudojama homeopatija „fitomega“– ja atskleidžiama ligos priežastis, organų sąveika, parenkamas gydymas. Žmogui parenkama reikiama dieta ir tikrinama, ar tinka paskirti medikamentai. Holistinėje medicinoje naudojami tiek vakarietiški, tiek rytietiški metodai: kinų akupunktūra, sveikatinimo praktikos – cigunas, tai-či. Nuo senų senovės kinų medicina žmogų vertino holistiniu požiūriu – kaip vientisą organizmą ir pabrėžė ryšį su gamta ir bioritmais. Jeigu reikia, holistikos specialistas skiria ir cheminius preparatus, pavyzdžiui, epilepsijos atveju. Bet, be vaistų, teikia ir psichologinę pagalbą, padeda pacientui adaptuotis. Holistinis požiūris – konkrečiam žmogui parinkti tinkamiausią diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos metodą. Todėl Vilniaus holistinės terapijos centre veikia įvairių praktikų grupės: vaikų sporto studija, tėvų mokykla, kineziterapijos grupė, tai-či ir ciguno, kovos menų. r VHTC archyvo nuotr.

Centre taikoma nauja procedūra – spalvų akupunktūra

Dauguma individualiai gaminamų ortopedinių priemonių yra pritaikomos prie netaisyklingų ar probleminių pėdų. Kitokie yra ortopediniai batų įdėklai „Step Forward“ – jie yra taisyklingos formos. Jie sukurti tam, kad ištaisytų (pakoreguotų) netaisyklingą pėdos formą, taip pat viso kūno laikyseną. Šiuos įdėklus nešioti rekomenduoja gydytojai, ortopedijos chirurgai, fizioterapeutai, reabilitologai ir sportinės medicinos specialistai. Dėl unikalios įdėklų struktūros visos trys stovinčio ar judančio žmogaus pėdos keltys yra taisyklingos padėties. Einant ar bėgant įdėklai lengvai spyruokliuoja ir taip mankština bei stiprina pėdos raumenis ir raiščius. Įdėklai „Step Forward“ yra pėdos „treniruoklių salė“. Dėl jų iškart kinta laikysena: žmogaus kūno svoris pasiskirsto tolygiai per visą pėdą (nebespaudžiami atskiri taškai), centrinė svorio ašis perkeliama į pėdos vidurį, išsitiesina nugara, išsilygina horizontalios klubų, kelių ir čiurnos sąnarių ašys. Taip pašalinamos problemos, o ne simptomai. Štai kodėl šie gaminiai yra tokie veiksmingi. Šie įdėklai skirti tiek vaikams, tiek suaugusiems, tiek pagyvenusiems žmonėms. Kuo anksčiau tokius įdėklus pradedama nešioti, tuo mažesnių pėdos ir kitų sąnarių deformacijų galima tikėtis sulaukus vyresnio amžiaus. Labai dažnai kelio ar klubo sąnario susidėvėjimas (ir jo keitimas senatvėje) yra netaisyklingos pėdos formos padarinys. Spyruokliuojantys įdėklai „Step Forward“ yra taisyklinga atrama net ir taisyklingas pėdas turintiems asmenims. Jie ypač rekomenduotini tiems, kurie daug sportuoja, daug vaikšto, bėgioja, dirba stovimą arba sunkų fizinį darbą. Jie efektyviai teigiamai veikia pėdų formą, raumenis, raiščius, kojų kraujotaką ir viso kūno laikyseną. Nešioti ir prižiūrėti įdėklus labai paprasta. Juos

Investicija

Mūsų adresas: UAB „Step Forward ortopedija“ V. Krėvės pr. 82B, Kaunas Registracija: I-V, 10–16 val., VI, 10–12 val. Tel.: +370 655 20844 | Tel./faks.: +370 37 210177 info@stepforward.lt | www.stepforward.lt

Pagrindinės „Step Forward“ savybės: ƨƨ Įdėklai neatkartoja netaisyklingos pėdos padėties,

jie palaipsniui pėdą ištaiso – atkuria anatomiškai taisyklingą jos formą. ƨƨ Kūno svorį pėdose paskirsto tolygiai. ƨƨ Tiesina viso kūno laikyseną. ƨƨ Kitaip negu nelankstūs įdėklai, spyruokliuojantys

„Step Forward“ stiprina pėdos raumenis ir raiščius žengiant kiekvieną žingsnį – tai pėdų „sporto salė“. ƨƨ Kompanija „Step Forward Company“ įdėklams suteikia

10 metų garantiją (paprastai jie nešiojami 15 metų). ƨƨ Nesugeria kvapo. ƨƨ Lengvi. ƨƨ Tinka beveik kiekvienai avalynei. ƨƨ Lengvai perdedami iš vienų batų į kitus. ƨƨ Nesukelia alergijos (tinka diabetikams). ƨƨ Lengvai plaunami. ƨƨ Gerina kojų kraujotaką. ƨƨ Tinka sportuojant.

lengva išimti iš vienų batų ir įdėti į kitus. Jiems nereikalingi nei didesni, nei platesni, nei specialūs ar ortopediniai batai. Vienos įdėklų poros pakanka visai turimai avalynei. Nešiojant įdėklus pirmieji teigiami pėdų pokyčiai pajuntami jau po pusmečio. Kuo žmogus jaunesnis, tuo pakyčiai spartesni ir didesni. Tad susirūpinti sveikata, atkreipti dėmesį į savo pėdos formą ir laikyseną reikia kuo anksčiau – kol tai dar nekelia rūpesčių. Spyruokliuojantys įdėklai „Step Forward“ bus puiki ilgalaikė investicija į sveikatą. Ji tikrai atsipirks. Parengė Jurga NAVICKAITĖ Investicija

www.smallplanetmag.lt

37


„Novaturo“ archyvo nuotr.

Bormijaus kurorto svečiai gali mėgautis pirčių kompleksu po atviru dangumi

Italija | Baltasis sezonas

Ramunės Žukauskienės nuotr.

Pagrindiniai renginiai: Naujųjų metų šventimas; vasario 5–6 d. tradicinis festivalis Bormio palio; kovo 6–13 d. Užgavėnių savaitės linksmybės; balandžio 26 d. festivalis I PASQUALI. Livinjas ( Livigno) Lietuvių pramogautojams pirmąkart siūloma organizuotai vykti į Val di Femme regioną

Atsinaujinę kurortai jau laukia slidžių aistruolių

38

Ida DAVIDAVIČIŪTĖ

Bormijus (Bormio)

Alpių kalnuose vis garsiau klega pramogautojų balsai. Daugelyje čia esančių slidinėjimo kurortų baltasis sezonas prasidėjo jau lapkritį. Primename reikšmingiausius faktus, apžvelgiame sezono naujienas ir renginius – tikimės, kad ši informacija padės, jei žiemos atostogoms pasirinksite Italiją.

Kelių tūkstančių metų senumo miestelis, stebinantis savo neapsakomu grožiu bei unikalių pirčių kompleksais. Šis gamtos stebuklas, Alta Valtellina regiono pažiba, ne tik džiugina gamtos mylėtojų akį, bet ir jaudina žiemos sporto mėgėjų pojūčius.

Small Planet

Vietovės aukštis: 1225–3012 m virš jūros lygio. Keltuvai: 24 (pajėgumas 13724 žmonių per valandą). Kalnų slidinėjimo trasos: 39 km. Lygumų slidinėjimo trasos: 12 km. Sniego danga: 30 cm. Slidinėjimo sezonas: rugsėjis – balandis.

Vienas lietuvių kišenei patrauklesnių kurortų, įsikūręs tame pačiame Alta Valtellina regione. Kurorte galėsite mėgautis ne tik kokybiškomis slidinėjimo trasomis, jaukiomis kavinukėmis ir viešbučiais, bet ir naujuoju sveikatingumo centru Aqua Granda. Įvairių dydžių ir paskirčių baseinai, pramogų kompleksas vaikams, vandens atrakcionai bei terminės vonios padės pamiršti net pačius didžiausius rūpesčius. Viena svarbiausių regiono naujienų – šį sezoną mažieji Livinjo poilsiautojai iki 7 metų slidinėti galės nemokamai. Atvykstantys automobiliais ar juos besinuomojantys šią žiemą galės išbandyti Munt La Schera tunelį, kuris, žadama, veiks visą parą. Vietovės aukštis: 1800–3000 m virš jūros lygio. Keltuvai: 30 (pajėgumas 46340 žmonių per valandą). Kalnų slidinėjimo trasos: 115 km. Lygumų slidinėjimo trasos: 40 km. Sniego danga: 60–150 cm. Slidinėjimo sezonas: lapkritis – gegužė. Pagrindiniai renginiai: gruodžio 3–7 d. „Meno ant ledo“ festivalis, Kalėdų mugė; sausio 15–19 d. neprofesionalių snieglentininkų iki 18 metų pasaulio čempionatas; kovo 3–8 d. Užgavėnės.

Kronplacas (Kronplatz) Vienas iš 12 kurortų Dolomitinių Alpių regione, neabejotinai išsiskiriantis stulbinančiomis panoramomis. Dėl įspūdingų vaizdų, atsiveriančių nuo Kronplaco kalnų viršūnių, vietovė konkuruoja su geriausiais kaimyninių šalių slidinėjimo kurortais. Šį sezoną Kronplaco svečius džiugins ne tik slėniai ir kalnai, bet ir modernios naujovės. Jau šį sezoną slidinėjimo aistruoliams paslaugas pasiūlė naujasis keltuvas Gipfelbahn. Jo kabinoje vienu metu gali kilti 10 keleivių, o per valandą aptarnaujama apie 3000 žmonių. Kabinose įrengtos šiltos odinės sėdynės, tad kilti į viršų bus ne tik greita, bet ir jauku. Prasidėjo Olang/Gassil slėnio stoties atnaujinimo darbai. Tad pramogautojus pasitiks naujas slidinėjimo pasų biuras, nauja picerija, baras bei slidininkų klubas Après. Prieš sezoną iš esmės buvo rekonstruota slidinėjimo trasa Seewiese. Tiesa, šį sezoną ji bus skirta tik slidinėjimo klubų narių treniruotėms – tokių apribojimų organizatoriai ėmėsi dėl pačių sportuojančiųjų saugumo. Vietovės aukštis: 935–2275 m virš jūros lygio. Keltuvai: 31 (pajėgumas 63900 žmonių per valandą). Kalnų ir lygumų slidinėjimo trasos: 105 km. Sniego danga: 50 cm. Slidinėjimo sezonas: lapkritis – balandis. Pagrindiniai renginiai: iškilminga Kalėdų šventė bei Naujųjų metų sutiktuvės. Val di Fassa Šiame Dolomitinių Alpių vidurio regione gausu slidinėjimo trasų. Čia yra kvapą gniaužiantis Sella kalnų masyvas. Vieni populiariausių šio regiono kurortų – Canazei ir Campitello. Val di Fassa regiono kurortai žiemos sporto aistruolius šiemet nustebins nedidelėmis, bet maloniomis naujovėmis. Slidinėjimo zonoje Catinaccio rasite Theoni ir Pramartin slidinėjimo trasų jungtį, kuri driekiasi apie 500 metrų. Slidinėjimo zonoje Lusia/Moena bus platinama slidinėjimo trasa Faimme Oro, vedanti centrinio keltuvo link; šį darbą planuojama baigti iki 2011 m. pavasario. Kurorte Canazei galėsite įvertinti naują baseiną ir sveikatingumo centrą Eghes, įrengtą ir paruoštą kaip tik 2010–2011 metų žiemos sezonui. Naktinio gyvenimo mėgėjus nudžiugins kurorte įsikūrusi viena iš didžiausių regiono naujienų – klubas HexelKlub. Savo ruožtu Campitello nustebins slidininkų klubu s www.smallplanetmag.lt

39


Val di Fassa regione

Lietuviai Italijoje dėl slidinėjimo trasų įvairovės ir bemuitės zonos bene labiausiai pamėgo Livinjo kurortą

Lygumų slidinėjimo trasos: 150 km. Sniego danga: 20 cm. Slidinėjimo sezonas: gruodis – balandis. Pagrindiniai renginiai: kovo mėnesį tarptautinis džiazo festivalis. Predacas (Predazzo)

Kavalezė (Cavalese) “Novaturo” archyvo nuotr.

Specialistas pataria Sigita Vaitelė Val di Fassa TIC nuotr.

Buzz‘s ir nauja užeiga Chalet One. Val di Fassa regiono kurortai šiemet dar labiau nei slidinėjimo trasų renovacija rūpinosi slidinėjimo įrangos technologijų atnaujinimu, autobusų mobilumo sistema ir keltuvų pajėgumais. Naujuosius keltuvus pramogautojai galės išmėginti Vigo kurorte. Vietovės aukštis: 1520–2505 m virš jūros lygio. Keltuvai: 87. Kalnų ir lygumų slidinėjimo trasos: 200 km. Sniego danga: 50–80 cm. Slidinėjimo sezonas: gruodis – balandis. Pagrindiniai renginiai: gruodžio 4–5 d. žiemos šventė Prove Libere tour; sausio 17– kovo 8 d. karnavalas The Ladin Carnival; vasario 18 d. slidinėjimo maratonas Sellaronda; vasario 26 d. naktinis renginys The destroy night event. Val Di Fiemme Šiemet kelionių organizatorius „Novaturas“ aktyvaus žiemos sporto mėgėjams pirmąkart siūlo išmėginti pramogas ir viename žymiausių Italijos slidinėjimo regionų Val Di Fiemme. Slidžių ir snieglenčių mėgėjai gali rinktis didžiausius šio regiono kurortus – Kavalezę ir Predacą. Poilsiautojai šiuose kurortuose galės mėgautis ne tik kokybiškomis slidinėjimo paslaugomis, bet ir įvairiomis pramogomis. 40

Small Planet

Kelionių organizatoriaus „Novaturas“ produkto vadybininkė

„Prieš vykdami į slidinėjimo kurortus pasiruoškite didesniam fiziniam krūviui. Tam puikiai tiks treniruoklių salė. Jei lankytis sporto klube negalite, rinkitės paprastesnį būdą – stiprinkite kojas kasdieniais pritūpimais. Pradedantieji dažnai nepasirūpina slidinėjimo kostiumais, pirštinėmis ir kepurėmis. Noriu priminti, kad kurortuose galima išsinuomoti slides ir batus, bet slidinėjimo aprangą patartina turėti savo. Taip pat rekomenduoju nepamiršti akinių ir kremo nuo saulės! Jei vykstate slidinėti pirmą kartą, pasinaudokite instruktorių paslaugomis. Jų padedami išmoksite slidinėti taisyklingai ir slidinėjimo techniką perprasite kur kas greičiau. Beje, nepamirškite saugoti savo inventoriaus, kai esate kavinėje ar bare, – kalnuose taip pat pasitaiko vagišių, be to, neapdairūs poilsiautojai gali tiesiog nusičiupti jūsų slides per klaidą. Svarbiausia – atsipalaiduokite, plačiai šypsokitės ir slidinėdami grožėkitės kalnais!“

Turtinga istorija, giliomis tradicijomis ir dideliais turistų srautais galintis pasigirti kurortas gyvuoja nuo XII amžiaus. Kavalezė slidžių aistruoliams siūlo mėgautis Alpe Cermis trasomis, leistis pašėlusia Lagorajaus kalnų grandine bei išbandyti ekskursijas slidėmis po kalnus. Vietovės aukštis: 1000–2600 m virš jūros lygio. Keltuvai: 10 ( pajėgumas 12470 žmonių per valandą). Kalnų slidinėjimo trasos: 70 km.

Vienas labiausiai sniego aistruolių pamėgtų Val di Fiemme regiono kurortų. Predaco slidinėjimo trasos pavergė ne tik slidžių mėgėjų, bet ir profesionalių sportininkų širdis. Kurortas pasiruošęs priimti tiek pavienius keliautojus, tiek žiemos sportą mėgstančias šeimas, tiek didžiulius draugų būrius. Kiekvienas poilsiautojas čia ras sau tinkamų pramogų ir veiklos. Vietovės aukštis: 1018–2615 m virš jūros lygio. Keltuvai: 28 (pajėgumas 20000 žmonių per valandą). Kalnų ir lygumų slidinėjimo trasos: 40 km. Sniego danga: 10–150 cm. Slidinėjimo sezonas: gruodis – balandis. Pagrindiniai renginiai: kovo mėnesį tarptautinis džiazo festivalis. r


Simono Švitros nuotr.

sunkių padarinių. Žinoma, daug kas priklauso nuo būtinosios pagalbos. Jei ji suteikiama laiku ir tinkamai, jei žmogus kreipiasi į medikus iškart po sužalojimo, sužeista galūnė imobilizuojama, atliekami reikiami tyrimai, gydyti susižalojusį asmenį daug lengviau. Tačiau jei žmogus iškart į medikus nesikreipia, atvyksta tik po kiek laiko, sužalojimus gydyti kur kas sunkiau, neretai prireikia net operacijų. Vis dėlto dar yra žmonių, kurie, patyrę traumą, nusprendžia atostogų „nesigadinti“: porą dienų pailsi, skausmas aprimsta, o į medikus kreipiasi tik grįžę namo ir suvokę, kad traumos padariniai lengvai nepraeis. Plyšus kryžminiam raiščiui (tai vienas dažniausių kelio sąnario pažeidimų), gydymas ir reabilitacija užtrunka gana ilgai – vaikščioti žmogus pradeda tik maždaug po poros mėnesių, o aktyviai judėti, sportuoti – tik po pusės metų. Patyrus menisko traumą, reabilitacinis atstatomasis laikotarpis yra šiek tiek trumpesnis – pakanka mėnesio. Pažeistų kremzlių, lūžusių kaulų gydymas taip pat trunka gana ilgai.

Pagalba

Pasak gydytojo Mariaus Šakalinio, daugelio traumų kalnuose priežastis – per didelis fizinis krūvis ir per menki įgūdžiai

Kalnų trasose pagalvių nėra Danutė SAVICKAITĖ

Prasidėjus kalnų slidinėjimo sezonui, prasideda ir didysis ortopedų-traumatologų darbymetis. Mat žiemos malonumų aistruoliai sniegynuose pamiršta atsargumą. Tokios pramogos Tatruose ar Alpėse neretai baigiasi sugipsuota ranka ar koja. Pastaraisiais metais į gydytojus kreipiasi vis daugiau per žiemos atostogas susižalojusių žmonių. Kalnų slidinėjimas ir snieglenčių sportas – ekstremalios sporto šakos, kuriose įvairaus sudėtingumo traumų tikimybė bene didžiausia. Statistikos duomenimis, apie 25 proc. traumų patiriama slidinėjant pirmąkart. Asmuo per 1000 slidinėjimo dienų vidutiniškai patiria 2–4 traumas. Vadinasi, jei nuo kalno leidžiasi 42

Small Planet

Pagalba

1000 slidininkų, tikėtina, kad 2–4 iš jų susižalos. Apie žiemą kalnuose patiriamas traumas, jų padarinius ir prevenciją kalbėjomės su „Northway“ medicinos centro gydytoju ortopedu-traumatologu Mariumi ŠAKALINIU, jau daug metų dirbančiu artroskopinių kelio operacijų srityje.

– Kada prireikia sudėtingų kelio operacijų? Ar teisinga manyti, kad Vakarų šalių specialistai jas atlieka geriau už Lietuvos medikus? – Operacijos reikia, jei yra plyšę raiščiai, meniskai – struktūros, kurios savaime sunkiai sugyja. Jei operacija sėkminga, žmogus vėl gali taip pat aktyviai sportuoti, kaip ir iki jos. Svarbu – tiksli diagnostika ir savalaikis profesionalus gydymas.

Artroskopinės kelio operacijos Lietuvoje pradėtos daryti maždaug prieš 20 metų, o pastarąjį dešimtmetį ir chirurginė įranga, ir implantai, ir chirurgų patirtis, gydymo metodai bei technika mažai atsilieka nuo vakariečių. Aparatūra perkama Vakaruose, mokomasi iš geriausių specialistų. Tad ortopedai-traumatologai Lietuvoje dažniausiai sėkmingai pašalina net ir rimtos traumos padarinius. – Ką patartumėte besiruošiantiems aktyvioms atostogoms kalnuose? – Pirmiausia reikia tinkamai fiziškai pasirengti. Reikėtų lankytis sporto salėje, sustiprinti raumenis, ypač kojų, blauzdų. Praktika rodo, kad traumas žmonės dažniausiai patiria pirmą arba paskutinę slidinėjimo dieną. Pirmu atveju, kai nepratę iškart nori labai aktyviai slidinėti, antru – dėl fizinio nuovargio. Tad fizinis pasirengimas būtinas. Jei kalnuose sportuojate tik kartą per metus, pravartu nuvykus bent dienai pasisamdyti instruktorių, kuris primintų techniką, saugumo taisykles. Be to, per savaitę bent vieną dieną patariama padaryti pertrauką, pailsėti. Daugelyje šalių, kur propaguojamas žiemos sportas, yra gerų būtinosios pagalbos centrų, juose dirba profesionalūs specialistai, todėl vykstant atostogauti pravartu pasirūpinti sveikatos draudimu. Trumpiau tariant, jeigu susiruošėte mėgautis žiemos pramogomis – darykite tai išmintingai. O jei patirsite traumą, – neatidėliokite ir kuo greičiau kreipkitės pagalbos į specialistus. r

– Kuo ypatingos kalnų trasose patiriamos traumos? – Jos dažniausiai susijusios su kelio raiščiais – tai patempimai, neretai ir plyšimai. Tokios pat dažnos peties sąnario traumos. Jų priežastys – griuvimai ir per didelis fizinis krūvis slidinėjant. Problema ta, kad didžioji dalis Lietuvos slidininkų mėgėjų kalnuose sportuoja vos kartą per metus – tada, kai ištrūksta atostogų. Atvyksta į trasas fiziškai ne itin pasirengę, neturėdami gerų įgūdžių, dėl to ir susižaloja. Žiemą kalnuose patiriamus sužalojimus galima sugrupuoti. Patys paprasčiausi – sumušimai, patempimai – praeina be sunkesnių padarinių. Jų gydymas gana paprastas: trumpalaikė imobilizacija, vaistai, fizinio krūvio ribojimas. Antra grupė – sąnario struktūrų, tai yra sausgyslių, raiščių, meniskų plyšimai. Trečia grupė – pačios sunkiausios traumos: blauzdos kaulo, žastikaulio ir kitokie lūžiai. Kalnuose patirtos traumos dažniausiai turi Pagalba

www.smallplanetmag.lt

43


„Neodenta“ archyvo nuotr.

dantis. Šios priemonės pranoksta helio plombų estetiką, be to, yra patikimos ir ilgaamžės“, - naujos procedūros pranašumus pristato gydytojas D.Kunčius. Dar kelios labai reikšmingos porceliano savybės - jis labai gerai sukimba su emaliu, be to, nekeičia spalvos ir blizgesio. Kitaip nei dedant karūnėles ar plombuojant, dengiant porcelianu nušlifuojama mažiau danties audinio. Atlikti tyrimai rodo, kad laminatai laiko 10 -12 metų, tuo tarpu plombų garantija - tik 3 -7 metai.

Pažangioji medicina

Pakanka dviejų vizitų

Kiekvienam – po kerinčią šypseną „Grožio ir tvirtumo lydinys“, - taip vieną naujausių procedūrų pristato Kaune veikiančios odontologijos klinikos „Neodenta“ specialistai. Ši naujiena – tai dantų padengimas porceliano laminatais, padedančiais suderinti dvi itin svarbias sritis – dantų sveikatą ir grožį. „Didėjant estetiniams reikalavimams ši dantų atkūrimo procedūra vis labiau populiarės, o ateityje turėtų tapti kasdiene odontologų duona“, - pranašauja vienas iš „Neodentos“ vadovų – gydytojas Darius Kunčius. 44

Small Planet

Pažangioji medicina

Pranoksta plombavimą 2003 metais veiklą pradėjusioje klinikoje dirba aukščiausios kvalifikacijos specialistų bei odontologijos mokslininkų komanda, taikanti pažangiausius bei naujausius gydymo metodus ir technologijas. Tarp tokių – ir dantų dengimas porcelianiniais laminatais, siūlomas norintiesiems turėti itin gražius dantis. Ši procedūra Lietuvoje pakankamai nauja, tad patirties „Neodentos“ odontologai sėmėsi iš garsiausių pasaulyje šios srities specialistų, gaminančių porceliano laminatus bemaž jau 20 metų. „Porceliano laminatai – tai ypatingai plonos 0,30,5 mm porceliano plokštelės, kuriomis dengiami priekiniai dantys. Jas rekomenduojame tiems asmenims, kurie negali pasidžiaugti taisyklinga priekinių dantų forma ir padėtimi, skundžiasi pakitusia priekinių dantų spalva, nepatenkinti plačiais, negražiais tarpudančiais ar tamsiu dantų pigmentu, kurio negalima pašalinti balinant. Taip pat šiuos laminatus naudojame, kai pacientui reikia atkurti dalį nuskilusio danties, kai matosi daug neestetiškų plombų ar norima padidinti mažus

„Porceliano laminatai kiekvienam pacientui gaminami individualiai, todėl jų beveik neįmanoma atskirti nuo natūralių dantų“, - pastebi D. Kunčius. Pasak jo, nors metalo keramikos vainikėliai pigesni nei porceliano plokštelės, siekiant geriausio rezultato, specialistai rekomenduoja pasirinkti būtent laminatus. Ši medžiaga burnoje atrodo ne tik natūraliai ir yra skaidri bei patvari. Ji atspari kavos, arbatos bei rūkalų poveikiui. Tai išties geresnė alternatyva nei dantų vainikėliai. Visų naujos gydomosios procedūros pranašumų sąrašą gydytojas D. Kunčius papildo dar vienu svarbiu argumentu – jos trukme. Užsiėmusiam ir nuolatos skubančiam žmogui labai svarbu gauti norimą rezultatą per kuo trumpesnį laiką. Paprastai dantų laminavimui pakanka dviejų vizitų pas odontologą. Per pirmąjį kartą dantys paruošiami laminavimo procedūrai. Tai trunka iki kelių valandų: pašalinama senoji restauracija, padaromi dantų atspaudai, parenkama porceliano spalva, forma. Apsilankius antrąsyk laminatai matuojami ir tvirtinami. Dengimo porceliano laminatais procedūra reikalauja ypatingai preciziško tiek gydytojo, tiek techniko darbo. Todėl ir šių medžiagų kaina yra pakankamai didelė. „Neodentos“ pacientams porceliano plokštelės užsakomos ne tik Lietuvos, bet ir Italijos, Vokietijos laboratorijose, kurios gamina ir tiekia produkciją

Pasak gydytojo Dariaus Kunčiaus, laminuotų dantų neįmanoma atskirti nuo natūraliųjų

garsiausioms pasaulio klinikoms. „ Italų technikų darbo kokybė yra puiki – jie turi ilgametę patirtį šioje srityje“, teigia nuolat naujovių ieškantis odontologas D. Kunčius. Naujoji šypsena džiugins ilgai, jeigu bus paisoma tam tikrų higienos taisyklių. Dantų higienos procedūromis būtina pasirūpinti bent keletą kartų per metus, tačiau jas atliekant reikėtų vengti ultragarso ir šlifuojamųjų medžiagų. Parengė Jurga NAVICKAITĖ

Odontologijos klinika „Neodenta“, Adresas: Baltų pr. 49A, Kaunas. Tel.(8-37) 75 50 75, mob. 8684 21260. www.neodenta.lt, info@neodenta.lt ƨƨ Odontologinis gydymas

ƨƨ Implantavimas

ƨƨ Periodontologinis gydymas naudojant 3D

ƨƨ Specializuota vaikų klinika

„Nobel – Guide“ TM programą

ƨƨ Burnos ertmės higiena

ƨƨ Ortodontinis gydymas

ƨƨ Dantų papuošalai

ƨƨ Estetinės restauracijos

ƨƨ Radiovizeografija

ƨƨ Protezavimas, protezavimas ant implantų

ƨƨ Dantų balinimas ZOOM

ƨƨ Kompiuterinis implantacijos planavimas

ƨƨ Kitoks dantų balinimas

Pažangioji medicina

www.smallplanetmag.lt

45


Dreamstime.com nuotr.

Turkija | Tradicijos Tradiciniuose hamamuose pirtininkais dažniausiai dirba vyrai, o procedūros čia atliekamos ant šildomų marmurinių čebek-tašy gultų

Hamamai: ten ir čia Ina KUČINSKĖ

Turkiškai pirčiai geriausiai tinka žodis „tradicinė“ – maudymosi ritualai joje nesikeičia jau tūkstantmečius. Tai, ką prieš šimtus metų savo prabangioje turkiškoje pirtyje, kitaip dar vadinamoje hamamu (arabų kalba šis žodis reiškia „skleidžiantis šilumą“), patirdavo koks nors turkų sultonas, šiandien galima išmėginti bet kuriame Turkijos kurorte. Turkiškų pirčių yra ir Lietuvoje. Tačiau kiek autentikos jų procedūrose? Reikalaudami kuo greitesnio rezultato mes, regis, vis labiau tolstame nuo turkiškos pirties ritualų pažinimo.

lankymas padeda išvaryti iš kūno piktąsias dvasias ir apvalo sielą. Pagrindiniai šios pirties ypatumai yra 100 proc. drėgmė ir neaukšta, 30–55 laipsnių temperatūra – daugeliui tai idealios sąlygos atsipalaiduoti nesukeliant streso organizmui. Hamame yra skirtingos temperatūros kambarių, todėl procedūromis gali pasimėgauti ir tie žmonės, kurie nepakelia karščio ir kaip tik dėl to nemėgsta lankytis pirtyse. Turkiška pirtis – tai ne tik švarinimosi ir poilsio vieta, bet ir gydomoji priemonė. Hamamai rekomenduojami asmenims, kuriuos vargina chroniškos viršutinių kvėpavimo takų ligos, osteochondrozė, nemiga, nuovargis ar depresija. Drėgnas nekarštas garas tinka įvairiai odai, išskyrus linkusiai į uždegimus. Pirtis sudrėkina sausą, švelniai išvalo jautrią, normalizuoja riebios odos liaukų veiklą, ji nekenkia net kuperozinei odai.

Apvalo, atpalaiduoja, gydo

Privilegija – tik nekaltoms merginoms

Hamamo filosofija remiasi dviem kertiniais dalykais – fiziniu ir dvasiniu apsivalymu. Tikima, kad hamamo

Turkiškos pirties idėja į Rytų šalis atkeliavo... iš Europos. Mėgusieji lepintis romėniškose pirtyse, s www.smallplanetmag.lt

47


“Tez Tour” archyvo nuotr.

“Tez Tour” archyvo nuotr.

vakariečiams. Jie net ir tradiciniuose hamamuose nevengia demonstruoti savo nudistinių įpročių. Žinoma, jų niekas su plaušine iš pirties nevaiko, bet ir nekaltų mergelių privilegijų jiems neteikia.

Specialistas pataria Martina Ovsianikova

Kupolo forma – ne atsitiktinė

Senovėje merginos hamamuose išmokdavo gražinimosi ir kūno priežiūros paslapčių

kitaip termose, šį įprotį paskleidė po visą Viduržemio jūros regioną ir dar toliau, iki Persijos. Kiek patobulinę rytiečiai sukūrė savo pirties variantą – hamamą. Kai viduramžių Europa užmiršo romėnų tradicijas ir skendo utėlėse bei natūraliuose kūno „aromatuose“, Rytuose net pats vargingiausias valstietis bent kartą per savaitę apsilankydavo pirtyje. Hamamai Europoje vėl tapo madingi tik XIX amžiuje, kai anglų keliautojai aprašė šias pirtis ir jų technologijas. Kaip tik anglai visuose musulmoniškuose Rytų kraštuose paplitusius hamamus pavadino turkiškomis pirtimis. Tradiciniai hamamai vyrams ir moterims buvo atskiri arba veikdavo skirtingomis dienomis. Moterų pusėje pirtininkėmis dirbdavo tik moterys, vyrų – tik vyrai. Tapusi kasdienio gyvenimo dalimi pirtis buvo vieta, kurioje minėdavo svarbiausius gyvenimo įvykius: ruošdavosi vedyboms, švęsdavo gimimą, lydėdavo į kariuomenę, atsivesdavo svečių. Musulmonų moterims hamamas buvo savotiška laisvės sala, kur jos be šeimos vyrų priežiūros 48

Small Planet

galėdavo kelias valandas atsipalaiduoti draugių būryje, išgerti arbatos, paliežuvauti apie miesto naujienas ir savo vyrus. Beje, jeigu vyras draudė žmonai eiti į pirtį, pagal musulmonų įstatymus ji galėjo reikalauti skyrybų. Merginos čia išmokdavo kūno priežiūros ir gražinimosi paslapčių, o vyrai netgi sulaukdavo intymių pasiūlymų. Mat Osmanų imperijos hamamuose pirtininkais iki pat XX a. dirbo jauni vaikinai, teikdavę ir seksualines paslaugas. Vėlesniais laikais juos pakeitė vyresni, tik pirties procedūroms samdomi darbuotojai. Beje, netiesa, kad atskiruose hamamuose maudomasi išsirengus nuogai. Šių pirčių etiketas iki šiol reikalauja, kad lankytojai klubus apsijuostų specialiu rankšluosčiu peštemal. Išimtis buvo daroma tik skaisčioms mergelėms – jos galėjo maudytis nuogos. Matyt, piršlienėms ir būsimoms anytoms taip buvo lengviau įvertinti kandidačių į marčias pranašumus ir trūkumus. Deja, toks etiketas – nė motais dabartiniams

Pirtį Turkijoje ar kitoje Rytų šalyje atpažinti galima iš... stogo. Daugybė kaminėlių ir lyg pyragas razinų apvalių langelių prisagstytas kupolas – ženklas, kad tai viešoji pirtis hamamas. Tai ne kukli lietuviška pirtelė ar bute telpanti sauna su dviem gultais. Hamamas – didžiulis namas su įvairios paskirties patalpomis, kurių kiekvieną pirtinantis tenka aplankyti. Viduje gražu kaip sultono rūmuose – marmuras, kolonos, mozaikos, baseinėliai. Po visu pastatu išvedžioti vamzdžiai, kuriais sklinda krosnies kaitinamas oras. Jis sušildo ne tik grindis, gultus ir sienas, bet ir po grindimis esančias vandens talpas: susidaręs garas nukreipiamas į garines. Ant iki 60 laipsnių įkaitusių grindų liejamas vanduo taip pat virsta lengvu garu. Žodžiu, hamame tvyro tiršta drėgmė, kvėpavimo negniaužiantis garas ir kaulų nelaužanti maloni šiluma. Šildymo vamzdžiai nulėmė ir paties hamamo vidaus architektūrą – apie centrinę aštuoniakampę ar apskritą patalpą su gultais yra išdėstytos karštosios pirtys ir baseinai. Kupolo forma irgi neatsitiktinė – vandeniu virtę garai nekapsi atsipalaidavusiems lankytojams ant galvų, o siena nubėga žemyn. Klasikinėje turkiškoje pirtyje yra penkios skirtingo karštumo garinės pirtys. Pirmoje temperatūra siekia 70, galinėje – 100 laipsnių. Tad kiekvienas lankytojas pirtį gali rinktis pagal tinkamiausią temperatūrą. Prausiamasi ir gaivinamasi vandeniu, kuris kaušeliais semiamas iš pasienyje įrengtų mažų praustuvių; paprastai kūnas apsipilamas šiltesniu, o galva šaltesniu vandeniu. Tradiciniame hamame būna ir trys skirtingos temperatūros baseinai. Malonumus diktuos piniginė Jeigu tyrinėjant kokio nors Turkijos senamiesčio gatveles jūsų kelyje pasitaikys hamamas, ryžkitės bent kartą išmėginti šį vieną geriausių relaksacinių malonumų. Svarbiausia sąlyga – niekur neskubėti, nes tik taip galima pajusti visą turkiškos pirties esmę. Pirtinimosi būdą galima rinktis pagal piniginę. ƩƩ Pirmas – taupusis (ekonominis). Viską atsinešate patys – muilą, rankšluosčius apsijuosti ir šluostytis, kaušą vandeniui semti, masažinę pirštinę, šlepetes; kūną šveičiatės ir masažuojatės patys. Tai pigiausias būdas atpalaiduoti hamame.

Kelionių kompanijos „Tez Tour“ atstovė „Šiuolaikiniame hamame sumokėję apie 25–30 JAV dolerių galėsite mėgautis tokiomis procedūromis: ƨ1. ƨ Pasikaitinsite dviejose – sausoje ir garų – pirtyse. Tuomet atsipalaiduos raumenys, oda taps minkštesnė ir bus pasiruošta pagrindinėms procedūroms. ƨ2. ƨ Atsigaivinsite tonizuojamojoje sūkurinėje vonioje. ƨ3. ƨ Pagrindinė pirtinimosi dalis. Ant šiltų marmuro gultų jus išmuilins ir nušveis kūną specialia pirštine. Po to laukia viso kūno masažas „putų debesyje“: būsite padengti gausiu lengvu putų sluoksniu ir masažuojami. Procedūros pabaigoje jus nupraus vandeniu. ƨ4. ƨ Apsilankymą hamame vainikuos manualinis kvapiųjų aliejų masažas. Po šios kūno bei sielos šventės galbūt pamiršite net savo vardą. Į Alanijos regioną atvykstantiems turistams rekomenduoju patikimo hamamo reputaciją turintį „Grand Alanya“, sparčiai populiarėja ir naujoji pirtis „Aquacity Spa“. Antalijoje verta apsilankyti „Topkapi Hamam“, Kemere – hamame „Babel“. Autentikos mėgėjai gali rinktis dar nuo Osmanų imperijos laikų Antalijos senamiestyje veikiančias viešąsias pirtis.“

ƩƩ Antras – klasikinis. Brangesnis, tačiau viską, ką atsineša taupusis, jums duos hamame. Kūną šveis ir masažuos profesionalus pirtininkas. Tai aukso vidurys, rekomenduojamas naujokams ir žinovams. ƩƩ Trečias – prašmatnusis. Be klasikinių procedūrų, atliekamas ir aliejų masažas, daromos kaukės, depiliacija ir pan. Šis būdas tinkamiausias, kai ištinka meilės sau priepuolis ir kai norisi ypatingai pasilepinti. Nepagailėkite arbatpinigių Pirties malonumai prasideda jau nuo pirmų žingsnių – drabužinėje! Priepirtyje, kur paliekami drabužiai, tvyro drėgnas 30 laipsnių oras. Kol neskubėdami nusirengsite, apsijuosite peštemal, įsispirsite į šlepetes (grindys – karščiausia ir slidžiausia s www.smallplanetmag.lt

49


Inos Kučinskės nuotr.

Asmeninio albumo nuotr.

Specialisto komentaras Rimas Kavaliauskas VšĮ Pirties akademija vadovas, pirčių žinovas „Lietuvoje esančios „turkiškos“ pirtys labiau atspindi SPA centrų diegiamą šiuolaikinę vakarietišką švarinimosi kultūrą nei perteikia tradicinės turkiškos pirties esmę. O juk nuo seno į šias pirtis žmonės rinkdavosi ne vien išsimaudyti, bet ir siekdami apsivalyti iš vidaus. Kad drauge su kūno nešvarumais būtų nuplaunami ir dvasiniai, o atpalaidavus raumenis – išlaisvinamos ir mintys. Deja, pas mus sąvoka „turkiška pirtis“ suprantama vien techniškai, visiškai nesigilinant į ritualinę šio proceso dalį. Vakariečiams būdingas skubėjimas ir naujovių diegimas net ten, kur to nereikia, daro meškos paslaugą mums patiems: reikalaudami kuo greitesnio rezultato, mes vis labiau tolstame nuo tikrojo turkiškos pirties pažinimo. Turkišką pirtį įsivaizduojame gana primityviai – garas, kūno šveitimas ir masažas. Tad ir mūsų SPA centrai, įrengę neva turkiškas pirtis, lenktyniauja siūlydami kuo veiksmingesnes šveitimo medžiagas, padedančias greitai atsikratyti negyvų odos ląstelių sluoksnio. Tikroje turkiškoje pirtyje praleidus ne vieną valandą oda natūraliai išbrinksta, o viršutinis jos sluoksnis trinant šiurkščia pirštine pamažu atsisluoksniuoja. Pas mus šis procesas, spartinamas agresyviomis šiuolaikinėmis kosmetikos priemonėmis, vyksta akimirksniu. Paradoksalu, tačiau klientas papildomas „grožio procedūras“ – kaukes, įvyniojimus, stangrinimus, „liftingus“ ir pan. – vertina ne kaip autentiką iškreipiantį trūkumą, o kaip pridedamąją vertę. Greičiausiai tokią madą diktuoja patys lankytojai, o SPA centrai tik stengiasi neatsilikti paslaugų spektru, nepamiršdami greta procedūros pavadinimo įrašyti jos trukmės ir kainos. Skubantiems turkiškoje pirtyje nėra ką veikti – pirties ritualas prasideda nuo pirmų žingsnių į šiltą patalpą ir baigiasi poilsio kambaryje keife, kur galima ne vieną valandą ilsėtis, gerti kavą ar arbatą, užkandžiauti (iš čia ir kilo posakis „gaudyti kaifą“). Ironiška, tačiau Vilniuje dar neseniai buvusią tikrą turkišką pirtį, mano manymu, pražudė kaip tik laiko limitas. Registratūroje atsiradusios „drakoniškos“ administratorės baksnodamos į laikrodį griežtai kontroliavo buvimo pirtyje laiką, taip ritualas buvo paverstas banaliu techniniu kūno švarinimo procesu.

50

Small Planet

hamamo vieta), susirinksite daiktus, kūnas, reaguodamas į šilumą, pradės kaisti ir prakaituoti. Sušilę eisite į centrinę patalpą, kurios viduryje yra platus šildomas marmurinis gultas čebek-tašy. Ant jo kaip tingūs katinai gulinės (gal miegos?!) lankytojai – vieni lauks savo eilės pas masažuotoją, kiti ilsėsis po procedūros. Aplink tvyros maloni prieblanda, kurią sklaidys tik kelios pro langelius palubėje krintančios šviesos gijos. Jeigu bijote netyčia užmigti tarp nepažįstamų žmonių, sėskitės ant gultų pasienyje ir pro nuleistus vokus stebėkite aplink vykstantį gyvenimą. Po keliolikos minučių išprakaitavę galėsite traukti į karštąsias pirtis, o iš jų grįšite pailsėti į „katinų gulyklą“. Kūnas sušils, raumenys atsipalaiduos, mintys nutols. Jau gera, bet tai dar ne viskas. Dabar jus turėtų susirasti pirtininkas. Kils įtarimų, kad šiai profesijai atrenkami labai geros atminties žmonės. Kaip kitaip paaiškinti, kokiu būdu iš būrio nuogų, vienodais rankšluosčiais apsijuosusių, įraudusiais veidais žmonių jie atskiria savo klientus? Pirtininkai savuosius nuridena iki gulto krašto, išmuilina nuo galvos iki kojų, ištrenka plaukus, nuprausia veidą, šiurkščios vilnos pirštine kese nušveičia odą, naudodami alyvuogių muilą ir medžiaginį maišą sukuria stebuklingą putų kalną, kuriuo masažuoja kūną. Sako, kad tuo metu galima pasijusti it grįžus į vaikystę. Kad tokios procedūros būtinos, įsitikinsite pamatę aplink drimbantį purvą. Jo nereikėtų drovėtis. Pirtininko tikslas – tą purvą nutrinti ir džiaugtis gerai atliktu darbu. Tad užsimerkite, atsipalaiduokite ir mėgaukitės. Kol ant jūsų neužpils kaušo vandens. Tuomet vėl galima išsitiesti ant šiltų čebek-tašy, pūkštelėti į baseiną, ar apsilankyti patalpoje, kur masažuojama aliejais. Vėliau pirtininkas palydės į poilsio kambarį, kuriame verta pasilikti ilgiau – pabendrauti su kitais lankytojais, išgerti arbatos, pagulėti ar net pamiegoti (atskirose kabinose). Žmogui, nušveitusiam jūsų kūną, nepagailėkite arbatpinigių – apie 10–20 proc. sąskaitos.

Stambulo Kumkapio rajone hamamą pažinsi iš kupolo su daugybe smulkių kaminėlių

Į šiuolaikines kurortų pirtis vyrai ir moterys eina drauge. Turkijoje dirbusi gidė Jūratė Pilibaitienė stebisi: „Nežinia, kodėl mūsų vyrai įsivaizduoja, kad juos turėtų masažuoti pirtininkėmis dirbančios moterys, ir lieka nepatenkinti sužinoję, kad juos pirtins vyrai. Tenka aiškinti, kad Turkijos pirtyse lankytojus tradiciškai aptarnauja tik tos pačios lyties atstovai. Išimčių nedaroma ir vien turistams skirtuose kompleksuose. Pirtininkais ten daugiausiai dirba vyrai, jie masažuoja tiek vyrus, tiek moteris. Drovesnės turistės gali paprašyti, kad jas masažuotų moteris – nemažai hamamų samdo ir pirtininkes.“ Geras gidas dar iš oro uosto vežamiems turistams pataria pirtyse apsilankyti pačiomis pirmomis atostogų dienomis. Tuomet ne tik įdegis bus lygesnis

ir ilgiau laikysis, bet ir savijauta po pirties bus tarsi atostogautumėte jau ne vieną dieną. Hamamai Lietuvoje? Nenuostabu, kad iš Turkijos grįžę hamamų procedūromis sužavėti lietuviai ėmė jų dairytis namie. Verslininkai ilgai nedelsė: mūsų SPA centruose atsirado ne viena pirtis, pristatoma kaip hamamas. Vis dėlto geriausiu atveju – tai atskira garinė pirtelė ir greta esanti centrinė patalpa su šildomais čebek-tašy, kur ir atliekamos procedūros. Tačiau dažniausiai pas mus siūlomas ne rafinuotas, valandas trunkantis maudymosi ritualas, o tik kūno šveitimas ir masažas ant šiltų gultų. r

Hamamai Lietuvoje VIETA

ADRESAS

PROCEDŪROS

TRUKMĖ

KAINA

VILNIUJE Sporto ir pramogų kompleksas „Impuls“

Kareivių g. 14

Pirtis, sūkurinė vonia, kūno šveitimas, masažas, arbatos gėrimas

2 val.

180 Lt

Išsisklaido mitai

SPA centras „East Island“

Konstitucijos pr. 26

Pirtis, kūno šveitimas, prausimas muilo putomis

30 min.

85 Lt

Jeigu maudytis viešosiose pirtyse drauge su vietos gyventojais nedrąsu, galima keliauti į kurortuose esančius naujuosius hamamus. Šiuolaikinėse pirtyse, kuriose itin mėgsta lankytis Turkijoje poilsiaujantys turistai, yra visi svarbiausi hamamų atributai: šiltos drabužinės, karštos garinės pirtys, vėsaus vandens baseinai, šilti marmuriniai čebek-tašy. Ten atliekamos ir visos tradicinės procedūros – šveitimas šiurkščia pirštine, muilinimas, masažas.

„SPA Vilnius DIA“

Gedimino pr. 49 A

Pirtis, kūno šveitimas, įtrynimas aliejais

30–50 min.

129 Lt

Pirtis, muilo putų masažas

50 min.

199 Lt

Garinė pirtis, kūno šveitimas, muilo putų 90 min. masažas

210 Lt

Pirtis, kūno šveitimas, prausimas muilo putomis

85 Lt

KAUNE „Saulėja SPA“

K. Donelaičio g. 27

DRUSKININKUOSE SPA centras „East Island“

Vilniaus al. 13

(Druskininkų vandens parke)

30 min.

www.smallplanetmag.lt

51


Inos Kučinskės nuotr.

Patirtis

Rytietiško turgaus žaidimai Ina Kučinskė

„Iš Lietuvos? – angliškai perklausia manęs kilimų pardavėjas. – Palauk, palauk! – šūkteli ir neria į savo parduotuvę, iš kurios po kelių akimirkų išbėga nešinas storu sąsiuviniu. Pervertęs prirašytus lapus nušvitusiu veidu lietuviškai ištaria: Labas, kaip gyveni? Koks tavo vardas?“ Visa tai nestebintų, jeigu stovėčiau ne Esfahano turguje Irane, kuris jau daug metų yra išbrauktas iš pagrindinių turistinių maršrutų. Prekėmis nukrauti turgūs čia sulaukia vos kelių užsienio turistų per savaitę, juolab lietuvių. Pagal Rytų turgaus taisykles – kuo labiau įtiksi pirkėjui, tuo bus didesnė galimybė parduoti prekę. Todėl iranietis kruopščiai rašosi dar keletą lietuviškų žodžių. Jais ateityje tikisi pamaloninti kitą čia kada nors užklysiantį lietuvį. Moki kalbą – žinai kelią...

Tau gražuole – viskas veltui!

... į turisto širdį. Šalyse, kur turizmas ypač išplėtotas – Egipte, Turkijoje – pardavėjai laisvai kalba keliomis užsienio kalbomis, mikliai keisdami vieną kita. „Helou, bon džorno, privet!!! Dženifer Looopez!!! Šakiraaa!!! Spešl prais for jo ais!!!“ – vienas per kitą rėkia man pardavėjai Turkijos Marmario turguje. Tačiau vos tik pasakau esanti iš Lietuvos, pardavėjas iš žaismingo lovelaso pavirsta geriausiu draugu ir konfidencialiai pareiškia, kad „Lietuvoje turi mylimą merginą Birutę, todėl jis labai mėgsta lietuvius ir jiems siūlo mažiausią kainą“. Keletas sakinių lietuvių kalba „Labas, kaip reikalai? Labai gerai, ačiū! Grybauskaitė – gera prezidentė“, – ir aš jau sodinama prie staliuko su arbata, kurią vikriai atneša pagalbininkas, o man rodomos prekės už „gerą, tik lietuviams skirtą kainą“. Tokia pati dainelė giedama ir italėms, anglėms, vokietėms. Kol gėriau arbatą, užsukusiam vokiečiui buvo papasakota istorija apie „gerą draugą Klausą“ iš Hamburgo, kuris čia kasmet urmu įsigyja prekių, todėl ir vokiečiams čia apsipirkti pigiau. Tik neapsigaukite ir juo labiau nepykite – tai rytietiškas turgus, turintis šimtmečius gludintas bendravimo su pirkėjais tradicijas. Tik nuo jūsų priklauso, ar užkibsite ant šio kabliuko. Todėl vieniems sudėtingas menas – derybos turguje – teikia didžiulį malonumą, kitus tik sunervina ir verčia gailėtis iššvaistyto laiko.

Vakarietėms moterims, kurias arabų vyrai vertina kaip lengvai prieinamas (juk jos vaikšto beveik nuogos, palyginti su užsidangsčiusiomis arabėmis!), apsipirkimas Rytų turguje gali tapti ir pramoga, ir kančia – nelygu kaip vertinsi. Vienos mielai pasinaudoja karštais arabų jausmais, kitos dėl jų patiria šoką. Pirmą kartą gyvenime patekusi į turgų kurortinėje Hurgadoje Egipte, gavau gerą pamoką. Prisėdusi vienoje parduotuvėlėje pasimatuoti patikusių batelių, pamačiau prieš mane suklupusį pardavėją, įsigeidusį mane nuauti ir apauti. Lyg nejučia liesdamas mano koją jis stebėjo, kaip reaguosiu. Mandagiai šypsojausi. Tada jis staiga sušnibždėjo: „Ar tiki meile iš pirmo žvilgsnio?“ ir patikino dar niekada nematęs tokių kerinčių akių, todėl norįs įteikti man dovaną – tradicinius egiptietiškus marškinius, kuriuos galiu pasimatuoti kambarėlyje. Kol sumišusi ten varčiau marškinius, išvydau pro plyšį mane stebinčias degančias pardavėjo akis. Pamatęs, kad yra pastebėtas, jis puolė į vidų ir apkabinęs pradėjo maldauti: „Tik vieną bučinuką! Tik vieną – ir imk mano parduotuvėje ką nori!“ Išraudusi, su pykčio ašaromis akyse ištrūkau iš jo glėbio ir išbėgau iš parduotuvės. Toldama girdėjau, kaip kikeno aplinkiniai pardavėjai. Žinoma, niekas parduotuvėje neprievartaus, s Patirtis

www.smallplanetmag.lt

53


Kelios egiptietiško turgaus derybų taisyklės ƨƨ Jeigu nusižiūrėjote prekę, neskubėkite jos iškart

pirkti pirmoje vietoje. Apeikite kelias. Kai grįšite į ankstesniąją, prekės kaina bus jau žemesnė. ƨƨ Pardavėjus visuomet pamaloninsite mokėdami kelis

jų kalbos žodžius. ƨƨ Pamatę patikusį daiktą išsyk neklauskite kainos,

Derybos Rytų turguje – tai spektaklis su spalvingais personažais ir aistromis

tačiau nemažai atsipalaidavusių turisčių leidžiasi grabinėjamos – kitaip arabai šių triukų nė nebandytų. Kai vakare patirtą nuotykį papasakojau dviem linksmoms rusėms iš Novosibirsko, jos nustebo: „Reikėjo imti, kas čia tokio, juk veltui būtum gavusi – jiems pakanka pačiupinėti užpakalį ar krūtinę, ir viskas, daugiau tikrai nieko nedarys...“ Vėliau tą patį „veltui“ man siūlė ir turguje Tunise, tačiau kai užsimindavau apie turistų policiją, įžūlūs pardavėjai atsiprašydavo ir imdavo elgtis pagarbiau. „Nou ingliš“ metodas Svarbiausia Rytų turguje – bendrauti. Pačiose giliausiose turgaus gatvelėse, į kurias užsuka tik jų labirinte nebijantys paklysti vietos gyventojai, senyvi prekiautojai populiariosios anglų kalbos nemoka. „Nou ingliš“, – sako jie. Tada padeda mimika ir gestai. Štai Sirijoje, Damasko turgaus kavos parduotuvėlėje dėl kelių kilogramų kavos teko derėtis visą valandą, nors nei pardavėjas, nei aš nemokėjome vienas kito kalbos. Per tą laiką iš antpirščio dydžio puodelio spėjau išgerti puslitrį stiprios kavos, pakalbėti apie politiką

pasikalbėkite su pardavėju kitomis temomis. Jie visada pasiteiraus, iš kokios šalies atvykote, ar seniai čia atostogaujate, kokiame viešbutyje apsistojote ir pan. Jums nepastebint vyks pirkėjo „čiupinėjimas“ – turistams iš Vakarų ar gyvenantiesiems prabangiuose viešbučiuose kainos visada bus aukštesnės nei Rytų Europos gyventojams. ƨƨ Nesakykite savo kainos, kol pardavėjas neištars

savo mažiausios. Apžiūrinėkite ir vartykite daiktą vis klausdami, ar tai paskutinė suma, kurią jis gali pasiūlyti. Nerodykite nei per didelio, nei per mažo susidomėjimo preke. ƨƨ Kai pajusite, kad pardavėjas mažesnės kainos

nebepasiūlys, padalinkite paskutinę įvardintą sumą maždaug per pusę ir nuo jos vėl pradėkite derybas.

(abu paeiliui baksnojome į arabišką laikraštį su sprogimų Irake nuotraukomis ir linguodami galvomis liūdnai dūsavome), aptarti futbolą (rodėme į kavos pupelių maišus iš Brazilijos ir vardijome žymiausius pasaulio futbolininkus), o per pertraukėles aršiai paeiliui maigėme skaičiuotuvą ir sakėme savo kainą – kiekvienas savo kalba. Nors visas šis spektaklis vyko arabiškai ir lietuviškai, abu vienas kitą puikiausiai supratome! Kad ir kokie būtų Rytų turgaus žaidimai, čia kiekvienas pirmiausiai ateina įsigyti gero pirkinio. Kiekvienoje Rytų šalyje prekės, kurias labiau apsimoka pirkti turguje nei parduotuvėje, skirtingos, tačiau derybų taktika vienoda beveik visur. Visą gyvenimą turguje praleidžiančiam prekeiviui nėra malonesnio dalyko už geras derybas su azartišku pirkėju. Tai tarsi spektaklis su spalvingais personažais, aistromis, apgavystėmis ir pagaliau baigiamąja scena, kurioje vienas tampa nugalėtoju. Tad jei nori išgirsti siūlant gerą kainą, turi žinoti žaidimo taisykles ir nusiteikti, kad geros derybos truks apie valandą, kol pavyks galutinai sukirsti rankomis. r

Egipto turguje drąsiai pirkite prieskonius

ƨƨ Rytuose labai vertinama šypsena, mandagus elgesys

ir geras humoro jausmas. Nusijuokę pardavėjui ir paklausę „kodėl šlepetės tokios brangios, gal jas avėjo jūsų sultonas?“, laimėsite kur kas daugiau, nei iš aukšto pro dantis iškošę: „Už tokią kainą mūsų turguje dešimt tokių galiu nusipirkti“. Agresija ir grubumu nenusiderėsite. Tarkitės tol, kol kaina bus priimtina. ƨƨ Jeigu pardavėjas nenusileidžia, galite padėkoti ir

išeiti pasakę, kad kaina vis tiek per didelė. Būkite ramūs – jeigu pardavėjas bus linkęs dar nusileisti, jis šūktels jums pavymui. Priešingu atveju jūsų siūlyta kaina jam tikrai buvo per maža. ƨƨ Neradę niekur pigiau visada galite grįžti ir nusipirkti

už paskutinę suderėtą sumą. ƨƨ Egipto turguje drąsiai pirkite prieskonius, tekstilę,

alebastrines statulėles. Tačiau kokybiškų kvepalų, aukso, papiruso geriau įsigyti sertifikuotose parduotuvėse – ten mažiau tikėtina, kad gausite padirbtą ar nekokybišką prekę. ƨƨ Paskutinis patarimas: jei viename kurorte ketinate

būti kelias dienas, lauktuvių ir kitų pirkinių pradėkite dairytis nuo pirmų dienų. Vis apsilankykite tose pačiose parduotuvėlėse ir pabendraukite su jų šeimininkais. Kaskart jums sugrįžus su linksma žinia, kad kitur tokią pat prekę radote „truputį pigiau“, kaina ir čia bus šiek tiek sumažinta, o jūs per kelias dienas tapsite nusižiūrėtų prekių žinovais. Rytų prekyvietėse - užburianti įvairovė

54

Small Planet

Patirtis

Patirtis

www.smallplanetmag.lt

55


Simono Švitros nuotr.

Protestas prieš sveikatai žalingus maisto priedus veržiasi ir į viešąsias erdves

Pozicija

Kas atsakingas už tai, ką valgome? Apie tai, kokie nuodingi ar kenksmingi yra maisto priedai, mūsų mėgstamų gaminių sudėtyje žymimi baisiąja „E“, kalbėta ir rašyta be galo daug. Nepaisant to, žymas apie emulgatorius vis dar matome ir tikriausiai dar ilgai matysime ant daugelio maisto produktų pakuočių. Logika paprasta: kol bus paklausa, gyvuos ir „E“ prikimšti gaminiai. O galimybę rinktis turime. Juk sveikai paruoštų produktų daugėja sulig kiekviena diena.

Lietuvoje – toleruotini, užsienyje – uždrausti Maisto priedai, apibūdinami kaip natūralios ar sintetinės cheminės medžiagos, naudojamos tam tikroms produkto savybėms išlaikyti, sustiprinti (paryškinti skonį, kvapą), susilpninti arba suteikti jam papildomų savybių, pvz., gerą išvaizdą. „E“ taip pat pailgina maisto produktų galiojimo laiką. Tai įvairiausi dažikliai, saldikliai, konservantai, aromato ir skonio stiprikliai, stabilizatoriai, emulsikliai ir kt. Esama apie 360 skirtingų maisto priedų. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba teigia, kad

Lietuvoje į maisto produktus dedama tik leidžiamų priedų, o jų kiekis dėl galimo poveikio sveikatai yra ribojamas. Vis dėlto anaiptol ne visi maisto priedai yra nekenksmingi. Daug diskusijų ir abejonių kelia tos medžiagos, kurias naudoti vienose valstybėse leidžiama, kitose draudžiama. Pavyzdžiui, E 104 – sintetiniai ne azo dažai, galintys sukelti hiperaktyvumą ar astmos paūmėjimą, uždrausti JAV ir Kanadoje, tačiau jų yra daugelyje lietuviškų saldumynų – sūreliuose, pyragaičiuose, saldainiuose, vaisvandeniuose, kuriais itin mėgstama palepinti vaikus. s Pozicija

www.smallplanetmag.lt

57


E 954 – sacharinas, kalcio sacharinas, kalio sacharinas, natrio sacharinas, uždraustas Kanadoje, tačiau jo nuolat dedama į daugelį lietuviškų mišrainių, vaisvandenių ir kitokių produktų. O juk ši medžiaga gali sukelti alergiją, astmą arba šių ligų paūmėjimą. JAV ir Kanada iš leidžiamų maisto priedų sąrašo yra išbraukusios ir E 635 – guanilo rūgšties ir inozino rūgšties natrio druskų mišinį. Tačiau jo dedama į pas mus parduodamus užkandžius ir

Mononatrio glutomatas naudojamas gaminant daugelį produktų (dešras, prieskonių mišinius, sūrelius, paštetus ir t. t.), todėl per dieną suvartojus daugiau negu keletą tokių gaminių gali būti viršijama oficialiai nepavojinga dienos norma. Šis maisto priedas ypač žalingas vaikams. Jiems jis gali sukelti neatitaisomų regėjimo ir smegenų pažeidimų. Gamins su „E“ tol, kol pirksime Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nuolat agituoja Lietuvos maisto produktų gamintojus teikti rinkai kuo natūralesnius produktus, ragina, kad juose būtų kuo mažiau maisto priedų „E“, skatina ieškoti galimybių visai jų nenaudoti. Štai čia ir iškyla atsakomybės ir pasirinkimo klausimas: gamintojai patys nusprendžia, ar atsižvelgti į specialistų rekomendacijas ir kiek bei kokių medžiagų naudoti savo produkcijoje. Taip pat ir kiekvienas vartotojas turi laisvę pasirinkti, kokius produktus dėti ant stalo. Tiesa paprasta – veikia pasiūlos ir paklausos dėsnis. Kol bus daug perkančiųjų neaiškių medžiagų prikimštus produktus, tol gyvuos ir tokia produkcija. Už tai, ką dedame į burną, esame atsakingi mes patys. Maisto parduotuvių lentynose galima rasti vis daugiau produktų be žalingų maisto priedų. Tik mokėkime pasirinkti. r

„Maisto priedas suprantamas kaip bet kuri medžiaga, atskirai nevartojama kaip maisto produktas ir nevartojama kaip būdingas maisto produkto ingredientas, nepriklausomai nuo to, ar ji turi maistinę vertę, ir kurios sąmoningas dėjimas į maisto produktą pagal gamybos, perdirbimo, ruošimo, apdorojimo, pakavimo, transportavimo ar saugojimo technologiją reiškia ar gali reikšti, kad ji arba jos šalutiniai produktai tiesiogiai ar netiesiogiai tampa tų maisto produktų komponentu.“ Iš 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 „Dėl maisto priedų“

lietuviškus mėsos gaminius. Šio maisto priedo turėtų vengti žmonės, sergantys astma ar kenčiantys nuo podagros. „Prieskonių karalius“ skatina priklausomybę Turbūt daugiausia diskusijų kelia ir didžiausias už sveiką mitybą kovojančių organizacijų priešas yra „prieskonių karaliumi“ tituluojamas mononatrio glutomatas, skonio ir kvapo stipriklis E 621. Pakliuvęs į organizmą ir su krauju patekęs į smegenis jis sustiprina alkio ir skonio pojūčius. Todėl net itin prastos kokybės maistas atrodo labai skanus. Tyrimais įrodyta, kad, pavartojus E 621, gali imti skaudėti galvą, padažnėti širdies ritmas, rastis raumenų silpnumas, mieguistumas, gali pakilti temperatūra. Ši medžiaga gali sukelti alergiją. Nuo E 621 skonio receptoriai atbunka, todėl dažnai jį vartojančiam žmogui maistas be priedo atrodo beskonis. 58

Small Planet

Pozicija

KAI KURIOSE ŠALYSE DRAUDŽIAMI VARTOTI „E“ E 104, E 122 - E 124, E 128, E 131, E 142, E 151, E 153 - E 155, E 180, E 214, E 215, E 217, E 219, E 226, E 227, E 230, E 231, E 233, E 239, E 432, E 434, E 474, E 483, E 493 – E 495, E 513, E 524, E 525, E 527, E 528, E 576, E 626, E 628 – E 630, E 632, E 633 – E 635, E 927B, E 952, E 954. Pagal www.vmvt.lt, www.sveikasvaikas.lt, www.sveikasjaunas.lt parengė Tomas JOCIUS


Portugalija | Skoniai

Į palydą porto vynui Vaizdas iš Vila Nova de Gajos į Portą

60

Small Planet

www.smallplanetmag.lt

61


Ramunė Žukauskienė

Jis degina kaip parakas, yra juodas kaip rašalas, saldus kaip cukrus, kvapnus kaip vaisių sodas ir Indijos prieskoniai. Lankydamiesi jo gimtinėje vargu ar atsilaikysite neparagavę. Tačiau rinkdamiesi galite prašauti pro šalį. O parsivežę namo suporuoti su netinkamu maistu. Tikimės, kad nesuklysite, jei įsidėmėsite, ką apie karštoje ir saulėtoje šalyje užgimusį, bet pas mus labiau žiemą vertinamą gėrimą pasakoja vyno žinovas. Kalbiname „Vyno žurnalo“ redaktorių, gėrimų parduotuvių tinklo ir švietimo centro „Vyno klubas“ steigėją, Lietuvos someljė asociacijos prezidentą, Londono instituto Wine and Spirit Education Trust diplomantą Arūną Starkų. -Ekspertai porto vyną apibrėžia skirtingai... -Europos Sąjungoje portas dažniausiai vadinamas likeriniu vynu. Tokį terminą mėginome vartoti ir Lietuvoje, bet jis veikė klaidinamai. Šis apibrėžimas daugeliui nebekėlė asociacijų su vynu. Terminas „spirituotas“ turi neigiamą atspalvį. Tad mes šį gėrimą pristatome kaip pastiprintą vyną. Priminsiu, kad iš visų vynų portai yra patys stipriausi. Jie būna ne mažesnės nei 20 laipsnių alkoholio koncentracijos. Tai riba, kai gėrime galima pajusti alkoholį. Tačiau portuose jį atsveria saldumas ir puikiai išlaikytas vaisiškumas. Porto vyne šios trys savybės yra lygiavertės. Dėl saldumo portas patenka ir į desertinių vynų kategoriją . Tad žodis „pastiprintas“ yra susitarimo reikalas ir reiškia – stiprus ir geras vynas. -Kur turistui, atsidūrusiam Porto mieste, ieškoti gero porto vyno? -Porto miestas yra dviejų dalių – Porto ir Vila Nova de Gajos, jas skiria Duero upė. Ją būtinai reikia pravažiuoti 100 metų senumo tiltu, kurį pastatė Gustavas Eifelis. Portas visuomet buvo prekybinė dalis. Iki 1986 metų visas porto vynas pagal įstatymus turėjo būti brandinamas ir pilstomas į butelius tik Vila Nova de Gajoje ir tik iš čia išgabentas vynas galėjo vadintis „portu“. Nors iš tiesų jis daromas ne prie vandenyno, o labiau žemyninėje šalies dalyje – Duero regione. 62

Small Planet

Arūnas Starkus pažintį su portu pataria pradėti nuo aukštesnės kategorijos – rezervinio vyno

Porto dalis yra šiauriniame šlaite, jis visuomet nušviestas saulės – tai labai šilta vieta. Ten yra didžioji dalis parduotuvėlių ir biurų, kuriuose vyksta prekyba. O pietiniame krante esančioje Vila Nova de Gajoje vynas saugomas – ten įsikūrę jo sandėliai. Tad porto galima rasti abiejose miesto dalyse. Yra parduotuvėlių, kurios siūlo didelį portų asortimentą, tačiau dažniau jose išvysi daug vieno gamintojo portų, tad ten reikia dairytis norimos kategorijos vyno. -Kokių kategorijų būna portas? -Paprasčiausias yra bazinis vynas, gaminamas pagal minimalius reikalavimus, jo etiketėje nėra jokio kokybės įrodymo, dažnai nėra ir pavadinimo, tik užrašas „Port“. Toks vynas pigiausias – jis kainuoja apie 3–7 eurus. Geriausiu atveju – tai ne ilgiau kaip 3 metus statinėse laikytas vynas. Jo paragavę daugelis nusivilia ir kitąsyk mieliau renkasi likerį. Aš siūlyčiau degustaciją pradėti nuo aukštesnės kategorijos rezervinio, ne mažiau kaip 10 eurų kainuojančio porto. Jo etiketėje visuomet rasite užrašą reserve. Šiuo žodžiu Portugalijoje galima pasitikėti – tai nėra rinkodaros įrankis. Šis 5–6 metus statinėse brandintas vynas yra harmoningas ir subalansuotas. O aukščiausios kategorijos vynas yra tas, kuris

Porto miesto sandėliuose saugomi tikri porto vyno lobynai

pristatomas su konkrečiais gaminimo metais – tai vintažiniai (vintage) kategorijos portai. Protingiausia Portugalioje ieškoti seno derliaus vynų su konkrečių metų nuoroda. Ten galima paragauti 30 metų ir senesnių, susirasti savo gimimo metais darytų vynų, kokių Lietuvoje nėra. Žinoma, už 30 metų vyną priklausomai nuo gamintojo bus prašoma nuo 50 iki 200 eurų. Tiek kainuoja seni pačių gerbiamiausių vyno namų portai. Bet taip toli nuvykę argi negalime sau to leisti? -Kaip Porto mieste organizuojamos šių vynų degustacijos? Gal yra kokių nors ypatingų ritualų? -Kadaise visi porto vyno namai priklausė britams, tad

šio vyno pardavimas yra gerai organizuotas, daug geriau nei Prancūzijoje ar Italijoje. Beveik visi didieji porto vyno namai siūlo ekskursijas, jų dalyviai turi galimybę drauge su gidais apsilankyti šio vyno rūsiuose. Kartais ekskursijų dalyviai porto taure vaišinami nemokamai. Tačiau dažniausiai po ekskursijos pasiūloma sudominusių gėrimų išsirinkti čia pat veikiančiame bare. Nebūtinai portas čia bus pats pigiausias, mat tikimasi, kad lankytojai apsipirks apimti įkvėpimo. Tačiau jei portui skirsite kelias dienas ir norėsite jo įsigyti pigiausiai, paieškokite ir tikriausiai pasiseks vykusiai nusipirkti. Gal net ne pačiame Porte, kur lankosi daugybė viską šluojančių turistų. s www.smallplanetmag.lt

63


Neretai daug įdomesnį asortimentą galima rasti nuošalesniame miestelyje. -Kokios porto ir maisto derinimo tradicijos puoselėjamos pačioje Portugalijoje? Ten jos silpnos. Juk portas buvo pirmiausiai Didžiosios Britanijos rinkai skirtas gėrimas. Tačiau laikai, kai britai jį gėrė kaip pietų vyną, praėjo. Tad dabar portas užėmė desertinio vyno vietą. Porto mieste nėra jokio klasikinio patiekalo, kuris tradiciškai būtų siūlomas prie porto. Bet vintažinis portas yra geras baro gėrimas. Dažnai prie jo taurės nieko nebereikia. Jei vynas senas, brandintas, akivaizdu, kad bus kvapnus, elegantiškas, kompleksiškas, ir šį skonį galima greitai sugadinti valgant ką nors netinkama. Pagal britiškas tradicijas kartais prie porto patiekiama biskvitinių sausainėlių, taip pat pepino rūšies obuolio skiltelių – šių vaisių rūgštis apvalo receptorius nuo vyno saldumo. Dar vienas britų pasiūlytas derinys – portas su mėlynųjų pelėsių sūriais (pavyzdžiui, stiltonu). Porto mieste šis vynas kartais patiekiamas su sodraus skonio uogiene. Bet dažniausiai jis geriamas vienas, nes viskas, kas patiekiama greta, atrodo paprasta ir nuobodu.

uogų skonio ir vaisiško vyno derinys man buvo pats geriausias. Beje, iš 13 konkursui pateiktų derinių tai buvo vienintelis su porto vynu. -Kaip dažnai šio vyno degustacijos vyksta Vilniaus „Vyno klube“? Restorano „Saint Germain“ someljė Narimanto Miežio derinys - „vienišius“ portas ir braškėmis gardintas tiramisu

APRAŠYMAS

2010.12.01

Pažintinė pastiprintų likerinių vynų degustacija: portas, madeira, cheresas

2010.12.21

Ritos Bacytės-Starkuvienės nuotr

VIETA

PRADŽIA

TRUKMĖ

KAINA

Degustacijos metu - trumpai apie Vyno klubas, svarbiausius likerinius vynus B.Radvilaitės g. 7, Vilnius

18:00 val.

1 val.

30 Lt

Pastiprintų likerinių vynų degustacija: portas, madeira, cheresas

Degustacija – diskusija: apie likerinių vynų gamybą, stilius ir vartojimo tradicijas pasaulyje

Vyno klubas, B.Radvilaitės g. 7, Vilnius

18:00 val.

1 val. 45 min.

60 Lt

2011.01.20

Pastiprintų likerinių vynų degustacija: portas, madeira, cheresas

Degustacija – diskusija: apie likerinių vynų gamybą, stilius ir vartojimo tradicijas pasaulyje

Vyno klubas, B.Radvilaitės g. 7, Vilnius

18:00 val.

1 val. 45 min.

60 Lt

2011.01.26

Pastiprintų likerinių vynų degustacija: portas, madeira, cheresas

Degustacija – diskusija: apie likerinių vynų gamybą, stilius ir vartojimo tradicijas pasaulyje

Vyno klubas – Daugirdas, T.Daugirdo g. 4, Kaunas

18:30 val.

1 val. 45 min.

60 Lt

2011.02.10

Pastiprintų likerinių vynų degustacija: portas, madeira, cheresas

Degustacija – diskusija: apie likerinių vynų gamybą, stilius ir vartojimo tradicijas pasaulyje

Vyno klubas, B.Radvilaitės g. 7, Vilnius

18:00 val.

1 val. 45 min.

60 Lt

2011.02.25

Pastiprintų likerinių vynų degustacija: portas, madeira, cheresas

Degustacija – diskusija: apie likerinių vynų gamybą, stilius ir vartojimo tradicijas pasaulyje

Vyno klubas, Liepų g. 20, Klaipėda

19:00 val.

1 val. 45 min.

60 Lt

Registruokitės internetu www.vynoklubas.lt arba teiraukitės tel. 231 38 12 Vilniuje. 64

Small Planet

A. Starkus rekomenduoja kelis šimtus metų porto gamybos lyderiais laikomus vyno namus: Fonseca, Graham‘s, Dow‘s , Quinta do Noval, Taylor‘s, Niepoort, Warre‘s. ƨƨ Norint patiekti portą su maistu, svarbu išsirinkti

tinkamo stiliaus vyną. Ruby yra trumpai statinėse laikytas, buteliuose brandinamas vynas. Šios kvalifikacijos portai – vaisiškesni, jų spalva primena sunokusias vyšnias, rubinus. Šie portai yra desertų „draugai“ ir gerai dera su vyšniomis, šokoladu. Visi vintažiniai vynai yra kaip tik ruby kategorijos. Tawny stiliaus vynai laikomi statinėse iki 40 metų, kol visiškai paruduoja. Jų spalva lemia ir šiek tiek kitokio maisto pasirinkimą. Šį portą galima patiekti su sūriais. 1991, 1992, 1997, 2000, 2003, 2004, 2005, 2006, 2007 metais (duomenys iš „Vyno klubo“ interneto svetainės www.vynoklubas.lt)

LIKERINIŲ VYNŲ DEGUSTACIJOS TEMA

ƨƨ Perkant portą svarbu pasirinkti gerą gamintoją.

ƨƨ Labai geros kokybės porto vyno buvo pagaminta

-Galbūt Lietuvoje portas siūlomas išradingiau? -Pas mus mėgstama teigti, kad prie porto tinka šokoladas, bet tai tik vienas iš sprendimų. Šiemet Vilniuje per Vyno dienas organizuotame pirmajame vyno ir desertų derinių čempionate restorano „Saint Germain“ someljė Narimantas Miežys prie porto pasiūlė tiramisu su braškėmis. Šis kakavos, kremo,

DATA

Naudinga žinoti

-Portas pas mus – sezoninis vynas. Tai žiemos gėrimas. Žiemą jo degustacijas rengti daug lengviau, tokių organizuojame po keletą. Bet dažniausiai per jas ragaujamas ne tik portas, bet ir kiti pastiprinti vynai, kad degustacijos dalyviai suvoktų skirtumus. Bet daugelis žmonių eina į degustacijas vien dėl porto įvaizdžio. Yra mažai jo ragavusių, bet visi žino, koks jo skonis. Tai didžiulė vyno sėkmė ir tarybinių laikų palikimas. Anais laikais pastiprinti gėrimai buvo madingi, o ir dabar jų parduodama daugiau nei putojančiųjų vynų. Tai stiprus mūsų sovietinių ekonomistų įdirbis. „Vyno klube“ porto siūlome ragauti su klasikiniu nesudėtingu rinkiniu – šokoladu, riešutais, sūriu. Vyno ir maisto derinimo grožis yra tas, kad paprastų derinių bendras rezultatas – geresnis negu kiekvieno produkto atskrai. Tad portai patogūs ir vakarėliams – prie jų nereikia įmantrių užkandžių. -Kokio stiliaus portas lietuvio skoniui artimesnis? -Lietuvio skoniui artimesnė yra vyno kaina, o ne stilius. Deja, aukštesnio lygio portų pas mus labai mažai kas pageidauja, vintažinių nori vienetai. Porto gerbėjai laikosi rezervinės – vidurio – kategorijos. Lietuviams labiau patinka ne rudos, o rubino spalvos portas, nes jis artimesnis visiems gerai pažįstamam kahorui – Moldovos, Ukrainos, Rusijos vynui. Ir čia nieko nepadarysi, renkiesi tai, prie ko esi pripratęs. Portas – žingsnelis nuo tarybinės realybės į šiek tiek senesnį vyno pasaulį. r


Dreamstime.com nuotr.

Tunisas | Palikimas

Didingos praeities prisiminimai – pasaulio paveldo sąraše El Džemo amfiteatras

Danutė SAVICKAITĖ

Keliauti po Tunisą – tai atrasti nepaprastą Viduržemio jūros kraštą, susipažinti su kultūros lobynu, pasiekusiu mus iš senovės pūnų, romėnų, arabų civilizacijų, pažinti mums neįprastą religiją, kultūrą ir kitokį požiūrį į gyvenimą. Tunise išlikusias senovės architektūros vertybes ateities kartoms pasiryžusi išsaugoti ir UNESCO – Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija. Tunisas – Šiaurės Afrikos šalis, kurios pakrantes skalauja Viduržemio jūra. Šis kraštas vilioja senuosius laikus menančiais baltais raiškios arabiškos architektūros senamiesčiais medinomis ir dykumoje žaliuojančiomis datulių palmių oazėmis. Užburiančiai šios šalies egzotikai abejingų nėra. Keliaujant po Tunisą galima pabuvoti stepėje, kalnuose, prie spalvomis stebinančio druskos ežero ir, žinoma, didžiausioje pasaulio dykumoje Sacharoje. Vargu

ar atsispirsite nuostabių Nabulio sodų, Džerbos pusiasalio ir dykumos ežerų žavesiui. Tunisas – šalis, kurioje lengva kvėpuoti ir gyventi, saulė čia sušildo ir širdis, ir sielas. Istorija ir dabartis – greta Tunisas – musulmoniška arabų valstybė Šiaurės Afrikos Viduržemio jūros pakrantėje. Jis ribojasi su Alžyru vakaruose ir Libija pietuose ir rytuose. Tuniso teritorija buvo apgyvendinta jau priešistoriniais laikais, žmonių pėdsakų čia randama nuo paleolito. Sakoma, kad Tunisas – tai vartai į paslaptinguosius Rytus. Afrikos grožis bei egzotika, vietos gyventojų svetingumas ir rūpestis palieka mielų prisiminimų apie šią šalį ir jos žmones. Čia nauja susipynę su sena, Šiaurės Afrikai būdingi kontrastai gali priblokšti ir sužavėti kiekvieną. Pirmaisiais Tuniso gyventojais laikomi berberai. Jų pagrindinės gyvenvietės įsikūrusios Atlaso kalnuose. Į kalnus šios etninės grupės gyventojai pasitraukė nuo prievarta brukto islamo. Berberai dar Romos imperijos laikais buvo priėmę krikščionybę. Tuniso ekonomika labai susijusi su turizmu. Lankomiausi yra pakrantės miestai – Port Ei s www.smallplanetmag.lt

67


Kantas, Susas, Munastyras. Dėl šilto klimato žiemą ir unikalaus istorinio bei kultūrinio palikimo Tunisą per metus aplanko apie 5 mln. turistų. Ši šalis eksportuoja naftą bei dujas, tekstilės bei žemės ūkio produktus. Beveik visa šalies pramonė sutelkta sostinėje Tunise bei jos apylinkėse. 98 proc. šalies gyventojų yra arabai, kalbantys tunisietišku arabų kalbos dialektu. Populiariausia užsienio kalba – prancūzų, kurią moka daugelis išsilavinusių tunisiečių. Nors ši kalba nėra valstybinė, ji vartojama švietimo sistemoje, spaudoje ir versle. Mokykloje prancūzų kalbos mokomasi nuo 8 metų, o anglų – nuo 12. Mažiau nei 1 proc. šalies gyventojų yra berberai, dažniausiai kalbantys berberų dialektu. Taip pat apie 1 proc. sudaro europiečiai, daugiausia – prancūzai ir italai. Nuo XIX a. pabaigos iki XX a. vidurio Tunise europiečių gyveno daugiau. 1956 m., paskelbus nepriklausomybę, šalyje jų buvo apie 255 000, bet vėliau dauguma europiečių išvažiavo. 98–99 proc. Tuniso gyventojų yra musulmonai, daugiausia sunitai. Taip pat šalyje yra maždaug 25 000 krikščionių (daugiausiai katalikų) ir 1500 judėjų. Nėra patikimų šaltinių apie skirtingas religijas praktikuojančių žmonių skaičių, bet manoma, kad nemenka visų gyventojų dalis yra ateistai – jų čia daugiausiai iš visų Šiaurės Afrikos valstybių. Kai Tunisas tapo nepriklausomas nuo Prancūzijos, prezidentas Habibas Burgiba įkūrė griežtos vienpartinės valdžios valstybę. Jis viešpatavo 31 metus. Neturėdamas sau lygių lyderių jokioje kitoje arabų nacijoje H.Burgiba tramdė islamiškąjį fundamentalizmą ir rūpinosi moterų teisėmis. Pastaraisiais metais Tunisas tarptautiniuose santykiuose laikosi nuosaikios pozicijos. Vidaus politikoje šalis ieško, kaip sušvelninti vis laisvėjančių politinių grupuočių spaudimą.

griuvėsių, Didžiosios Kairuano mečetės ir gausybės jaukių muziejų traukai. Iki šiol galime grožėtis didingu Tuniso senovės palikimu. Kad paminklai išliko, didelės įtakos turėjo tai, jog 1956 metų lapkričio 8 dieną Tunisas tapo UNESCO nariu ir įsipareigojo saugoti savo teritorijoje esantį kultūros ir gamtos paveldą dabarties ir ateities kartoms. Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtraukti aštuoni Tuniso objektai. Tai didžioji archeologinė vietovė Kartagina (įtraukta 1979 m.), istorinis miestas Duga (Dougga arba Thugga, 1997 m.), Tuniso medina (1979 m.), El Džemo (El Jem) amfiteatras (1979 m.), pūnų miestas Kerkuanas (Kerkuane) ir jo nekropolis (1985, 1986 m.), Suso (Sousse) medina (1988 m.), Kairuanas (Kairouan, 1988 m.) ir migruojančių paukščių prieglobstis Iškelio (Ichkeul) nacionalinis parkas (1980 m.).

El Džemo amfiteatras Įspūdingi didžiausio Šiaurės Afrikoje amfiteatro griuvėsiai nedideliame El Džemo kaime – tai III-ojo amžiaus archeologinis paminklas, liudijantis Romos imperijos didybę ir mastą. El Džemo amfiteatras – trečias pagal dydį ir vienas iš geriausiai išsilaikiusių pasaulyje. Dabar čia rengiami tarptautiniai simfoninės muzikos festivaliai. Sakoma, kad akmenys, iš kurių pastatytas amfiteatras, užkalbėti nuo skorpionų įkandimo. Archeologinė Kartaginos vietovė Kas negirdėjo apie Hanibalą ir Kartaginos miestą, kurio gyventojai išdrįso pasipriešinti Romos imperijai? Dabar šiame mieste didieji imperijos griuvėsiai stūkso po atviru dangumi, prižėlę laukinių gėlių. Čia gausu pūnų ir Romos imperijos laikų

reliktų – vonios, pirtys, būstai, šventyklos, Kartaginos karinis jūrų uostas. Kartagina – senovės finikiečių miestas, jame išlikę Antonijaus termų griuvėsiai, akvedukas (iš Zigvano vandens šventyklos į Kartaginą), ispanų ir turkų tvirtovės, Romos imperijos laikų bazilikos, 50 000 vietų amfiteatro liekanos. Vergilijaus poemoje „Eneida“ pasakojama, kad sudužus laivui, čia išsilaipino jaunasis Enėjas, kurį pakerėjo miestą įkūrusios legendinės Tyro karalienės Elizos grožis. Tais laikais Kartagina buvo trečias pagal svarbą miestas prie Viduržemio jūros. Čia gyveno apie 200–700 tūkst. žmonių. Romėnai 146 m. pr. Kr. užėmę Kartaginą, sugriovė ją iki pamatų ir užpylė druska, kad šioje vietoje niekas nebeaugtų. Tačiau po šimto metų patys toje vietoje pastatė miestą. Beveik viskas, kas čia išlikę, pastatyta ne kartaginiečių, o romėnų. Iš Kartaginos epochos išlikusios tik uosto, gatvių, kai kurių s

Praeitį saugo UNESCO Tuniso teritorija – savotiškas visų epochų ir laikmečių paminklų rinkinys. Kai kurie Romos imperijos laikų miestai atkakliai nenori išnykti nuo žemės paviršiaus. El Džemo amfiteatras išsilaikęs geriau nei jo Romos brolis Koliziejus. Amfiteatre telpa 35 000 žiūrovų, čia nuostabi akustika. Ir šiais laikais amfiteatras naudojamas pagal paskirtį – čia koncertavo tokios žvaigždės kaip Mstislavas Rostropovičius ir lazerių šou kūrėjas Žanas Mišelis Žaras. Kartaginoje kadaise veikė gigantiškos romėnų pirtys termos. Kaip ir El Džemo amfiteatras, jos buvo antros pagal dydį ir puošnumą visoje imperijoje. Keliaudami po Tunisą istorijos gurmanai neatsispiria Kartaginos 68

Small Planet

Duga

Kartaginos vietovė

www.smallplanetmag.lt

69


Tuniso medina

pastatų liekanos. Kartaginoje stovi ir krikščionių bažnyčia. Įdomu, kad jos interjeras arabiškas, o šv. Jurgis ir Marija Magdalena vaizduojami kaip juodaodžiai. Duga Tai vienas iš geriausiai išlikusių antikinių miestų. Čia galima pamatyti didžiulį 3500 vietų senovės romėnų teatrą, puikiai išsilaikiusias romėnų pirtis, finikiečių mauzoliejų, šventyklą bei 205 metais prieš Kr. statytą triumfo arką. Dugos miestas, iškilęs derlingoje lygumoje, ilgą laiką buvo svarbios Libyco-Pūnų valstybės sostinė. Ji suklestėjo Romos ir Bizantijos laikais, tačiau patyrė nuosmukį islamiškuoju laikotarpiu. Dabar tai – 65 hektarus užimanti archeologinė teritorija, kurioje kadaise stovėjo antikinis Romos imperijos miestas. UNESCO ekspertų teigimu, Duga yra „geriausiai Šiaurės Afrikoje išsilaikęs romėnų miestelis“. Šio šalies viduryje esančio miesto nepaveikė modernioji urbanizacija, skirtingai nei, pavyzdžiui, Kartaginos, kuri buvo apiplėšta ir perstatyta daug kartų. Kairuanas Kairuanas – vienas iš svarbiausių musulmonų religijos centrų (po Mekos, Medinos ir Jeruzalės). Šis miestas garsėja arabiškais kilimais ir saldumynais. Kairuano pavadinimas kildinamas iš arabiško žodžio oyrawan, t. y. karavan. Pro šią vietovę senovėje ėjo svarbūs prekybos keliai, čia prie vandens šaltinių sustodavo pailsėti iš pietų į šiaurę traukę karavanai. Miestą 670 metais įkūrė arabai, o IX a. jis įgijo šalies sostinės statusą. Pagal miesto įkūrimo legendą arabų karvedys Mekos šaltinyje rado pamestą auksinį 70

Small Planet

ąsotį. Dėl to ši vietovė paskelbta šventa. Kairuane galima apžiūrėti Didžiąją mečetę Okba ibn Nafi, kuri pavadinta arabų karvedžio, šaltinyje radusio auksinį ąsotį, garbei. Tai eklektiško stiliaus ir pati seniausia mečetė visoje Afrikoje. Mečetės kieme – įspūdingos marmurinės kolonos, atvežtos iš Romos ir Bizantijos. Tunisiečiai tiki, kad kelionę į Meką gali atstoti septyni apsilankymai Kairuano mečetėje. Taip pat rekomenduojama aplankyti vandens talpyklas, dar IX a. įrengtas prie miesto sienų. Netoliese yra mečetė, kurioje palaidotas asmeninis pranašo Mahometo kirpėjas Sidi Zachibas, turėjęs tris plaukus iš pranašo barzdos. Čia – ir maurųandalūzų pastatyta Trejų vartų mečetė (IX a.), Nacionalinis islamo meno muziejus.

Suso medina

Suso medina Susas – trečias pagal dydį Tuniso miestas ir svarbiausias jūrų uostas, esantis vidurinėje šalies dalyje. Susas senesnis nei tragiško likimo Kartagina: IX a. pr. Kr. jį įkūrė finikiečiai, o praėjus penkiems šimtams metų sugriovė graikai. Plečiantis Romos imperijai miestiečiai stojo romėnų pusėn, todėl Susui pavyko išvengti Kartaginos lemties. Medina (senamiestis), apsuptas 2 km nusidriekusios aštuonių metrų aukščio mūro sienos. Šioje teritorijoje yra išlikusi Didžioji miesto mečetė bei musulmonų vienuolynas ribatas, pastatytas VIII a. Užkopus į senamiesčio gynybinės sienos bokštą, galima pasigrožėti Suso panorama. Vertas dėmesio ir archeologijos muziejus, turintis originalią mozaikų kolekciją. Į šiaurę nuo Medinos eina pagrindinė miesto alėja, pavadinta ilgamečio Tuniso prezidento Habibo Burgibos vardu. Miesto architektūroje galima rasti daug ankstyvojo islamo meno pavyzdžių. Čia pamatysite daug viduramžių paminklų, ypač mečečių. Susas šiuo metu – populiarus kurortas. Jame daugiau kaip 170 000 gyventojų, o per metus miestą aplanko daugiau kaip 1,2 mln. turistų. Įdomu ir tai, kad 1981 metais Suse buvo filmuojama viena iš garsaus nuotykių filmo „Indiana Džounsas“ dalių. Tuniso medina Tunisas yra Tuniso sostinė ir Tuniso gubernija. Tai didžiausias šalies miestas, įsikūręs prie didelės Viduržemio jūros įlankos (Tuniso įlankos), už Tuniso ežero ir Halk al Vadžio uosto. Sostinė – gyvas ir judrus miestas, kurioje dabartis pinasi su praeitimi, nauja sumišę su sena. Manoma, kad Tunisą įkūrė finikiečiai apie VI a. pr. m. e.,

UNESCO ƨƨ UNESCO, Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir

tačiau jis ilgą laiką buvo Kartaginos šešėlyje. 146 m. pr. Kr. Tunisą kartu su Kartagina nukariavo romėnai. Kai VII a. šią teritoriją užėmė arabai, miestas atsigavo ir suklestėjo, ypač valdant Hafsidų dinastijai (1228– 1574 m.). Tunisas tarsi du miestai viename. Tai senamiestis su nuostabia savito grožio architektūra ir naujoji modernios architektūros miesto dalis, kurioje juntama Europos įtaka. Tuniso medina kupina intensyvių aromatų ir spalvų, čia verda gyva prekyba. Prekiaujama viskuo: nuo odos dirbinių, daiktų iš plastiko, alavo iki prabangiausių suvenyrų. Nuo XII iki XVI amžiaus Tunisas buvo laikomas vienu iš didžiausių ir turtingiausių miestų islamo pasaulyje. Apie šią praeitį byla apie 700 paminklų, rūmų, mečečių, mauzoliejų. Senamiesčio gatvės siauros, vingiuotos, jame gausu turgelių ir maldos namų. Čia yra buvusio bėjaus (vietos valdovo) rūmai, kuriuose įsikūręs meno ir istorijos muziejus, Alyvmedžio mečetė (732 m.), 1960 metais įkurtas Tuniso universitetas. s

kultūros organizacija, buvo įkurta iškart po Antrojo Pasaulinio karo – 1945 m. lapkričio 16 dieną. ƨƨ Tikrosiomis organizacijos narėmis šiuo metu yra 193

valstybės, 7 - asocijuotos narės. UNESCO būstinė įsikūrusi Paryžiuje, o mokslines, mokymo, kultūros programas bei mainus vykdo 60 vietos biurų visame pasaulyje. ƨƨ Svarbi UNESCO misija – pasaulio paveldo sąrašas.

Į šį sąrašą įtraukiami istoriniai ir gamtos objektai, kuriuos išsaugoti svarbu visai žmonijai. Pasaulio paveldo sąrašas sukurtas ir tvarkomas remiantis Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencija. Į šį dokumentą įtraukiami skirtingų valstybių narių teritorijose esantys, tarptautiniu mastu pripažinti objektai, verti ypatingos apsaugos. Konvencijoje kultūros paveldo objektai pagal tam tikrus kriterijus suskirstyti į tris kategorijas: paminklus, statinių grupes ir vietoves. ƨƨ Konvencija tapo plačiausiai pripažinta ir

veiksmingiausia tarptautinę galią turinčia kultūros ir gamtos paveldo apsaugos priemone. Pasirašiusi Konvenciją, valstybė tampa UNESCO valstybe nare ir įsipareigoja saugoti jos teritorijoje esantį kultūros ir gamtos paveldą dabarties ir ateities kartoms.

www.smallplanetmag.lt

71


Pūnų miestas Kerkuanas ir jo nekropolis

Tuniso Respublika. Faktai ƨƨ Šalies plotas – 164 tūkst. kv. km. ƨƨ Šiaurinėje ir rytinėje šalies dalyje vyrauja sausas

Mėgstantiems lankytis muziejuose būtina užsukti į Nacionalinį Bardo muziejų – jame sukaupta viena turtingiausių pasaulyje mozaikų kolekcija. Taip pat eksponuojamos archeologinės iškasenos, papuošalai, brangenybės, buities daiktai. Kerkuanas ir jo nekropolis Manoma, kad šis finikiečių miestas buvo sugriautas per Pirmąjį Pūnų karą (250 m. prieš Kristų) ir romėnai jo neatstatė. Pūnų laikų griuvėsiai – vienintelis išlikęs miesto, statyto pagal tuo laiku pažangų planavimą, pavyzdys. Iškelio nacionalinis parkas Iškelis – 126 kv.km ploto ežeras Tuniso šiaurinėje dalyje netoli Viduržemio jūros pakrantės. Ežeras ir pelkėta vietovė aplink jį priklauso Iškelio nacionaliniam parkui. Šis vandens telkinys yra svarbi praskrendančių paukščių migracijos kelio vieta. Čia prieglobstį randa antys, žąsys, gandrai ir flamingai. Nuo 1996 iki 2006 m. parkas buvo atsidūręs pavojuje esančių pasaulio paveldo objektų sąraše. Ežero ir aplink jį tyvuliuojančių pelkių ekologinei sistemai pakenkė upėse pastatytos užtvankos. 72

Small Planet

subtropinis klimatas, tai – idealios sąlygos atostogauti. Centrinėje ir pietinėje dalyse vasarą labai karšta ir sausa, tačiau atgaivos suteikia vėsus brizas. ƨƨ Sostinėje Tunise gyvena apie 2 mln. žmonių. ƨƨ Tuniso politinė sistema – prezidentinė Respublika.

Valstybės vadovas – šalies prezidentas – renkamas 5 metams. ƨƨ Šalyje - apie 10,17 mln. gyventojų, daugiausiai –

arabų tautybės. ƨƨ Valstybinė religija – islamas. ƨƨ Oficialus Tuniso piniginis vienetas – Tuniso dinaras

(TND), 1 TND sudaro 1000 milimų. Apyvartoje yra 5, 10, 20, 50, 100 milimų vertės monetos ir 5, 10, 20 dinarų vertės banknotai. Išvežti vietos valiutą draudžiama. Valiutos galima pasikeisti visuose bankuose, keityklose, viešbučiuose.

Jos stipriai sumažino į ežerą atitekančio gėlo vandens kiekį, todėl gėlavandenius pelkių augalus − nendres, viksvas – pradėjo keisti sūresnį vandenį mėgstanti augalija. Šie pasikeitimai labai sumažino migruojančių paukščių srautus. Tuniso vyriausybė ėmėsi priemonių ežero druskėjimo procesams sustabdyti. Tačiau kai kurie ekspertai mano, kad ežero druskingumas jau per didelis, kad ką nors būtų galima pakeisti. r


Asmeninio albumo nuotr.

Įvertinimas

Išrinkta profesionaliausia „Tez Tour“ vasaros sezono gidė Lina Pusvaškytė

Tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ surengtame vasaros sezono gidų konkurse didžiausias poilsiautojų simpatijas už darbą Egipte pelnė gidė Agnė Skinkytė. Jai teko daugiausiai aukščiausių balų bei komentarų, apibūdinančių ją kaip profesionalią, įdomią, rūpestingą, malonią ir draugišką asmenybę. Beje, ne vienas už gidę balsavęs poilsiautojas minėjo, kad vien dėl šios merginos verta vykti į Hurgados kurortą Egipte. Balsavusieji pretendavo į kelionę „Toks pripažinimas – tikrai labai malonus, juolab kad mane vertino patys poilsiautojai. Didelė atsakomybė bei pareiga pateisinti tokį vardą ir stengtis jį išlaikyti. Pati geriausia dovana ir paskatinimas gidui yra ir kaskart išgirstas nuoširdus „ačiū“, – sakė „supergide“ išrinkta A. Skinkytė. – Dažnai per ekskursijas ar po jų keliautojai dėkoja už smagiai praleistą dieną, džiaugiasi sužinoję daug naujo apie Egiptą, jo senovę, o didžiausias komplimentas man yra geras žodis ir tai, kad keliavusieji su manimi rekomenduoja kitiems čia atvykti ir rinktis ekskursijas, kurias ves gidė Agnė.“ Net 26 gidai, laimėję sudėtingas atrankas ir įveikę kompetentingos komisijos pateiktus išbandymus, praėjusį sezoną vyko dirbti „Tez Tour“ kelionių vadovais į Turkiją, Egiptą bei Graikiją. Jų darbą grįžę namo galėjo vertinti visi aptarnauti poilsiautojai. Rinkusieji profesionaliausią gidą dalyvavo loterijoje, kurioje buvo galima laimėti mėnesio prizus bei

Vasaros sezono gidų čempionato laimėtoja Agnė Skinkytė

pagrindinį – kelionę dviem į Egiptą. Pastaroji dovana atiteko už vasaros sezono gidus balsavusiai vilnietei Vilijai Vilkienei, šią vasarą poilsiavusiai Turkijoje. Pagrindinio prizo laimėtoja tikino, kad „Tez Tour“ gidai padėjo jai pažinti šią šalį. Pasak jos, gidų darbas tikrai sudėtingas, nes žmonės nuolat keičiasi, reikia visiems „įtikti ir patikti“, surasti išeitį iš susidariusių keblių situacijų, nerodyti nuovargio, visiems šypsotis ir drauge priimti svarbius sprendimus. Tą patvirtina ir A.Skinkytė. Mergina džiaugiasi pasirinkusi šią dinamišką profesiją ir kasdien į darbą eina kaip į dar vieną šventę, nors žino, kad šis nuostabus kasdienis atradimų ir naujų iššūkių derinys nėra lengvas nei fiziškai, nei morališkai. „Gidų darbą vertinu puikiai. Visa mūsų šeima atostogavo su „Tez Tour“ darbuotojais, ir buvo malonu stebėti, kaip profesionaliai jie dirba, nuolat šypsosi, spinduliuoja gerą nuotaiką – tiesiog nuo pirmų minučių pajunti atostogų malonumą“, – įspūdžiais dalijosi V. Vilkienė. s Įvertinimas

www.smallplanetmag.lt

75


Daug būdų šypsenai sukurti

„Egiptas, be abejo, mano šalis, bet neatmetu galimybės pažinti ir kitus kraštus“, – sako A. Skinkytė

Jau prieš 5000 metų senovės Egipto gyventojai iškritusius dantis pakeisdavo išdrožtais iš kiaukutų, medžio ar dramblio kaulo. Vargu ar tokie vielute surišti „protezai“ buvo patogūs, bet dėl gražios šypsenos verta pakentėti… Juk ir prieš tūkstančius metų, ir dabar šypsenoje slypi žavesio bei sėkmės paslaptis.

Pagrindinio prizo laimėtoja minėjo daugybę dalykų, dėl kurių poilsis Turkijoje buvęs išties malonus: nereikėję niekuo rūpintis, buvę kuo įvairiausių galimybių susipažinti su krašto kultūra, maloniai praleisti laiką su artimaisiais, pažinti naujų žmonių, atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių ir, be abejo, gėrėtis nepaprasto grožio Viduržemio jūra. Konkursas padeda siekti tobulumo Gidai buvo vertinami nuo birželio 1 dienos. Balsuota už kiekvieno mėnesio geriausią gidą, o konkurso pabaigoje išrinkta ir apdovanota viso vasaros sezono „supergidė“ A.Skinkytė. Konkurse balsavusiems žmonėms tereikėjo sugaišti vos 10 minučių prie kompiuterio. V. Vilkienės teigimu, ji balsavusi ne dėl prizo, ne iš azarto laimėti, o iš smalsumo. „Malonu parašyti kelis gerus žodžius apie savo gidę, pasidomėti interneto puslapiu, sužinoti naujienų, – sakė ji. – Prisipažinsiu, buvau tokių konkursų skeptikė, bet dabar ir aš, ir mano artimieji bei draugai tiki, kad konkursų laimėtojai „nenupirkti“...“ „Svarbu ne tik atrinkti tinkamus darbuotojus šiam nelengvam, atsakingam ir įdomiam darbui, bet ir būti tikriems, kad jie pateisins mūsų turistų lūkesčius,“ – teigia „Tez Tour“ Lietuvoje Klientų aptarnavimo skyriaus vadovas Ričardas Nosevičius. Anot jo, geras gidas mėgsta savo darbą, tiki tuo, ką daro, ir nuolat siekia tobulumo. „Mes ir mūsų gidų komanda dirbame dėl turistų ir norime žinoti, ar 76

Small Planet

Įvertinimas

viską darome tinkamai. Tobulumui ribų nėra ir klysti žmogiška, tačiau gidų konkursas mums padeda to tobulumo siekti ir nekartoti ar išvengti klaidų,“ – sakė R.Nosevičius. Geras gidas – žingeidus ir entuziastingas. Konkurso nugalėtoja Agnė pasakojo nuolat besigilinanti į Egipto senovės istoriją bei šių dienų papročius, tradicijas. Mergina stengiasi, kad į Egiptą atvykę keliautojai pamiltų jį taip, kaip pamilo ji pati, o ekskursija į Kairą, Luksorą ar kruizas Nilu taptų įsimintinu gyvenimo nuotykiu. Ypatingą darbuotojų atranką kompanija „Tez Tour“ organizuoja siekdama išsirinkti pačius geriausius kelionių vadovus ir dar labiau pagerinti paslaugų kokybę. Be to, taip skatinamas ir grįžtamasis ryšys šiuolaikiniam vartotojui patogiausiu būdu – internetu. Pirmajam gidų čempionato projektui buvo sukurta speciali interneto svetainė, kur galima užpildyti anketą ir įvertinti gidą. „Tez Tour“ šią idėją tęsia ir skelbia profesionaliausio žiemos sezono gido atranką. Tokie konkursai – tai galimybė surasti tikrai gerų, lojalių darbuotojų, kurie neketina atsisakyti gido veiklos. „Tolimesnę savo ateitį neabejodama sieju su gidės darbu. Iš naujo atradau save, ši veikla tapo neatsiejama gyvenimo dalimi, o gal net ir gyvenimo būdu. Egiptas, be abejo, mano šalis, tačiau neatmetu galimybės pažinti ir kitus kraštus – gal kada teks padirbėti ir egzotiškajame Tailande ar Indijoje“, – tikisi A. Skinkytė. Profesionaliausia vasaros gidė Lietuvos turistams linki daugiau šypsenų, pažinimo džiaugsmo ir laimės mėgautis kiekviena išaušusia diena. r

Sakoma, kad estetinė odontologija suteikia galimybę plačiai ir nuoširdžiai šypsotis. „Ji panaikina priežastis, dėl kurių negalėjote to daryti, nes neturėjote gražių, sveikų dantų, – aiškina Vilniaus estetinės odontologijos klinikos „Medicus Dentum“ savininkė, Lietuvos estetinio plombavimo konkursų laureatė ir tarptautinių čempionatų „Prisma“ finalininkė gydytoja odontologė Snieguolė Kiškienė. – Šios odontologijos srities specialistai atkuria nudilusius, nuskilusius, ėduonies pažeistus, pakitusios spalvos dantis ir sukuria nepriekaištingą švytinčią šypseną. Tam yra įvairiausių būdų.“

Grožiui ir ne tik... dantis pašalinami tokie defektai, kaip priekinių dantų spalvos pakitimai, dantų įtrūkimai, susigrūdimas, nusidėvėjimas, tarpai tarp dantų. Gydytojos S. Kiškienės manymu, ateitis veikiausiai priklauso laminatams, tačiau kiekvienas atvejis yra individualus, ir tik apžiūrėjęs pacientą specialistas gali rekomenduoti veiksmingiausią estetinio koregavimo metodą. Kai nebėra ko saugoti – reikia slėpti Vainikėliu protezuojama tuomet, kai reikia dantį apsaugoti, kad jis nenulūžtų, kai siekiama atkurti nulūžusį, nusidėvėjusį ar pakitusios formos dantį. Toks protezas apgaubia visą dantį iki pat dantenų krašto. Pasak S. Kiškienės, itin estetiškai ir natūraliai atrodo bemetalės keramikos vainikėlis, kurio karkasas pagamintas iš cirkonio ir padengtas porcelianu. Bemetalės keramikos vainikėliai klijuojami prie natūralių danties audinių, gerai prie jų priglunda, jų spalvą galima parinkti labai tiksliai. Prie dantenų nebūna matyti tamsių linijų, kurios išryškėja naudojant metalo keramikos vainikėlius. Bemetalės keramikos vainikėliai puikiai tinka priekinių dantų defektams paslėpti, tai gera išeitis, jei žmogus alergiškas metalui. Parengė Jurga NAVICKAITĖ

Labiausiai tausoja Estetiniu plombavimu patobulinama dantų forma, panaikinami per dideli tarpdančiai, esant nedideliems defektams pakeičiama dantų padėtis lanke. Drauge, per daug nepažeidžiant sveikų audinių, maksimaliai išsaugomas dantų gyvybingumas. Plombuojant preciziškai tiksliai sluoksnis po sluoksnio atkuriami danties audiniai, keičiama ir tobulinama jo forma, dydis, skaidrumas, spalva. Po tokios procedūros dantys atrodo natūraliai ir gražiai. Pasak S. Kiškienės, estetinis plombavimas – tai dantis tausojantis gydymo būdas, nes šios procedūros medžiagų fizinės savybės yra panašios į danties audinių savybes. Todėl atkurti dantys yra pakankamai tvirti, blizga, atrodo natūraliai. Tiesa, plombas reikia prižiūrėti – nuo valgymo, valymo jų paviršius tampa šiurkštesnis, jį reikia poliruoti. Kita vertus, jei plombos kamputis nuskyla, ją galima koreguoti. Porceliano spindesys Gražią formą ir švytintį baltumą dantims suteikia itin plonos plokštelės – porceliano laminatai. Jais padengus Grožiui ir ne tik...

www.smallplanetmag.lt

77


Ir suteikia daug gyvybinės energijos. Profilaktiškai ozonu bent kartą per pusę metų gydosi tokie supermodeliai kaip Naomi Kembel ir Sindi Krauford, Viktorija ir Deividas Bekhemai, kitų artistų, sportininkų, dainininkų ir verslininkų būrys. Nenuostabu – juk galingasis O3 ilgam pripildo organizmo rezervuarus sveikatinančia energija, tokia būtina šių laikų žmogui.

Terapija

XXI amžiaus jaunystės eliksyras

Neregimas energijos generatorius

Sveikatos ir jaunystės užtaisas

Lietuvą ozono terapija pasiekė prieš penkerius metus. Ją mūsų šalyje pradėjo taikyti medicinos klinika „Mirameda“. Klinikos vadovas Markas Kocas prisimena: „Buvome pirmieji, Lietuvoje pradėję ekologišką, efektyvų, visame pasaulyje pripažintą gydymą ozonu. Ieškojome būdų padėti žmogui kuo ilgiau išsaugoti darbingumą, energiją, gerą savijautą. Ir atradome – tai gydymas ozonu, aktyvuotu deguonimi, kuris gyvybiškai svarbus visoms organizmo funkcijoms. Ozono „skylės“ laikais deguonies stygius pasireiškia prasta savijauta, ligomis, ankstyvu organizmo susidėvėjimu. Juk O3 – tai oro, kuriuo kvėpuojame, gyvybinis elementas! Ozono poveikis labai įvairus, žmogaus organizmas jį įsisavina noriai. Tai pagalbinė gydymo priemonė nuo daugelio ligų, o kai kada ozonas net pakeičia vaistus.“ Pastebėtas ypatingas, ilgalaikis ir pastovus ozono terapijos poveikis išvaizdai ir gyvenimo kokybei. O3 atakai pasiduoda net tokie atkaklūs

„Mano didysis gydytojas ir kosmetologas – ozonas!“ – pareiškė australų kilmės kino žvaigždė Nikolė Kidman filmuojant garsųjį „Mulen Ružą“. Jos susižavėjimas „gyvybės elementu“ – mūsų atmosferos dalele, triatomiu deguonimi O3 – neatsitiktinis.

susirgimai kaip psoriazė ir pūslelinė, taip pat amžinieji moterų priešai – raukšlės, suvytusi oda, net celiulitas. Ozonas atkuria normalią bet kokio amžiaus nusilpusių žmonių būklę, gerina savijautą, stiprina ištvermę ir padeda greitai atgauti jėgas. Tai svarbu tiek jauniems, tiek pagyvenusiems, tiek sportininkams, tiek sunkų fizinį ir protinį darbą dirbantiems žmonėms (o kas iš mūsų šiais laikais dirba lengvai?!).

Natūralus ir patikimas gydymas „sveikatos užtaisu“ ozonu vertinamas ir madingas visame pasaulyje. Daugelyje pasaulio medicinos ir grožio klinikų (JAV, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir kt.) ozonas naudojamas ligų profilaktikai, reabilitacijai. Ozonas intensyviai taikomas skausmo medicinoje ir onkologijoje. Ir, be abejo, koreguojant išvaizdos defektus (odos būklę, celiulitą, sąnarių problemas, energijos tonusą). Energijos ir sveikatos generatorius ozonas sužavėjo įvairiausių grupių ir profesijų žmones – ir tuos, kuriems svarbu būti aktyviems bei energingiems, ir tuos, kurie nori ilgai išlikti išvaizdūs, jaunatviški. Galbūt ozono terapija ir yra tas modernus XXI amžiaus „jaunystės eliksyras“, dar vadinamas „sveikatos ir jaunystės užtaisu“? Į šį klausimą atsakys laikas. Parengė Agnė TARVYDAITĖ Naudota medžiaga: „Elle“, 2007, Nr. 2

Savanorių 11 A, Vilniuje, tel. (5) 212 55 66 arba (8 676) 0 77 74; Vytauto pr. 23, Kaune, tel. (37) 33 35 57 arba (8 606) 9 11 20;

Dreamstime.com nuotr.

Kuriant filmą gražioji Nikolė susilaužė šonkaulį. Filmavimą teko sustabdyti, bet laikas spaudė. Aktorė gydėsi brangiausiose klinikose ir tikėjosi greitai pasveikti, bet gijo per lėtai. Kolegos patarė išbandyti tuo metu JAV populiarėjusį gydymą ozonu. Ozono terapija padėjo, netrukus aktorė grįžo į filmavimo aikštelę. Ozonas teigiamai paveikė ir N. Kidman išvaizdą bei savijautą. „Mano oda tapo skaistesnė, lygesnė, figūra – jaunatviškesnė. Nebesijaučiu pavargusi ir visada esu puikios nuotaikos!“ – per spaudos konferenciją džiaugėsi aktorė. Pripažintas garsenybių Taip „gyvybės elementas“ ozonas tapo kone mėgstamiausia sveikatos ir grožio terapijos priemone 78

Small Planet

Terapija

Holivude. Ozono terapiją – efektyvų sveikatos, savijautos ir išvaizdos gerinimo būdą renkasi tokios įžymybės kaip Bredas Pitas, Andželina Džoli, Leonardas di Kaprio ir kiti. Aktorė Džiulija Roberts tikina, kad jos sėkmingą nėštumą ir gimdymą (anksčiau aktorė turėjo sveikatos problemų) teigiamai paveikė prieš suplanuotą nėštumą pereitas gydymo ozonu kursas. Jį gydytojai rekomendavo kaip priemonę, stiprinančią vaisingumą, apsaugančią nuo persileidimo ar gimdymo komplikacijų. Garsios roko grupės „Scorpions“ nariai, nemažai kitų dainininkų ozoną įtraukė į savo „gelbėjimosi priemonių“ sąrašą, mat gydymas ozonu normalizuoja kvėpavimo organų, širdies ir nervų sistemos veiklą, valo ir stiprina gerklas, balso stygas.

Minijos g. 2, I korp., V a., Klaipėdoje, tel. (46) 315 111 arba (8 606) 9 11 83.

Gydoma ozono terapija sergant lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, cukriniu diabetu ir jo komplikacijomis, širdies ir kraujagyslių ligomis, trofinėmis opomis, migrena, įvairiomis lėtinėmis infekcijomis ir kt. Konsultuoja šeimos gydytojas, pediatras, urologas, ginekologas, angiochirurgas, endokrinologas, kosmetologas.

Klinikoje atliekama: ƩƩ ƩƩ ƩƩ ƩƩ ƩƩ ƩƩ ƩƩ ƩƩ

skydliaukės, vidaus organų echoskopijos; videoterapija; mikroelementų tyrimas pagal plaukus; mezoterapija; veido procedūros su placentos serumu; gydomieji masažai; širdies portretas; kraujagyslių tyrimas aparatu „Doppler“.

Daugiau informacijos www.mirameda.lt Terapija

www.smallplanetmag.lt

79


„Novaturo“ archyvo nuotr.

Sacharos oazėje

Kontrastų kupinas saulėtasis Marokas Maroko Karalystė. Faktai ƨƨ Plotas: 458 730 kv. km be Vakarų Sacharos (252

120 kv. km) teritorijos. ƨƨ Sostinė: Rabatas. ƨƨ Geografija: Maroko Karalystė – valstybė Šiaurės

Vakarų Afrikoje. Ribojasi su Alžyru, Vakarų Sachara. ƨƨ Gyventojų: 33 241 mln.

Verta pamatyti

Marokas – saulės numylėta, Atlaso kalnais pasipuošusi ir keliautojų pamėgta žemė. Šalis atvykėlius stebina miestelių margumynu: ar tikrai juos sukūrė viena tauta? Maroko Karalystė gali pasigirti neregėtu kraštovaizdžiu, kur neaprėpiamas dykumas keičia vešlios augmenijos oazės, o pažvelgus aukščiau kvapą užgniaužia snieguotos Atlaso kalnų viršūnės, stūksančios kone pačiame šalies centre. Keliautojai, bent kartą buvoję Rytuose, tikriausiai manys, kad Maroko turgavietės jų nenustebins, tačiau Maroko turgūs – tikri lobynai bet kokiam pirkėjui. Maroko Karalystės pasaulis toks įvairus, kad sunku būtų rasti keliauninką, kurio lūkesčių nepateisintų ši saulėta šalis.

80

Small Planet

„Novaturas“ pristato

Kiekviena šalis atvykėliui svečiui yra paruošusi lankytinų vietų sąrašą, ne išimtis ir Marokas. Karalystė turistui siūlo dideles pasirinkimo galimybes – nuo Sacharos dykumos iki slidinėjimo trasų Atlaso kalnuose. Marokas – netikėtumų ir staigmenų šalis. Daug jų keliauninkai patiria savo kailiu ir veikiausiai kaskart vis naujų. Rabatas. Maroko sostinė, kitaip dar vadinama Imperatoriškojo sodo miestu. Rabate vertėtų pasivaikščioti po mediną, Andalūzijos sodus, užsukti į archeologijos muziejų. Istorijos mėgėjams patartina aplankyti antikinio romėnų miestelio Šela griuvėsius ir Mešuarą – karališkųjų rūmų teritoriją. Rabatas taip pat garsėja įspūdingu botanikos sodu, kuriame auga 800 metų senumo bananmedžiai. Sachara – smėlio karalienė. Tai didžiausia pasaulio dykuma, užimanti beveik trečdalį Afrikos. Marokui priklausančioje dykumos dalyje palyja kartą per kelis metus ir lietus trunka vos kelias minutes. Atrodo neįtikėtina, bet Sacharoje, kur karštis siekia 50°C, gyvena apie 2 milijonus žmonių. Pagrindinis jų pragyvenimo šaltinis – datulės, o transportas – ištvermingieji kupranugariai. Jodinėjimais jais – viena smagiausių pramogų turistams. Kasablanka – religijos ir modernumo darna. Tai pats šiuolaikiškiausias Maroko miestas, verslo sostinė, ekonomikos ir finansų lopšys. Kadaise buvusi maža

ƨƨ Kalba: Oficiali arabų kalba priklauso semitų kalbų

grupei. Neoficiali antroji kalba – prancūzų. ƨƨ Religija: 98,7 proc. sudaro musulmonai sunitai,

1,1 proc.– krikščionys, 0,2 proc. – judėjai. ƨƨ Šalies valdymas ir politika: Konstitucinė

monarchija. ƨƨ Klimatas: Prie vandens klimatas subtropinis, šalies

gilumoje – žemyninis.

Vidutinė oro ir vandens temperatūra °C Mėnuo

IV

V

VI

VII

VIII IX

X

XI

Oras

24

25

27

29

29

25

24

24

Vanduo

18

18

19

19

19

18

18

18

berberų gyvenvietė dabar – didžiausias Maroko miestas. Turistai tikrai nenusivils aplankę Jungtinių Tautų aikštę, senovinę mediną, Mahometo V-ojo aikštę ir Karališkųjų rūmų prieigas. Ne mažiau svarbus net 3 kilometrus besidriekiantis oro uostas, pavadintas Mahometo V-ojo vardu. Kasablankos pasididžiavimas – didžiausia šalyje ir antra pagal dydį visame musulmoniškame pasaulyje Hasano II mečetė, laikoma puošniausia islamą išpažįstančiųjų šventove. Dėl tikrojo Maroko – į Marakešą! Tai miestas, turintis daug veidų ir daug vardų. Nesuklysite jį pavadinę raudonąja oaze, Pietų perlu ar rytietiško Maroko s „Novaturas“ pristato

www.smallplanetmag.lt

81


Marakešą supa 180 000 palmių

ir islamo religijos tradicijas. Arabams svarbiausias metas – ramadanas, jo taisyklės galioja ir keliautojams. Per ramadaną berberai neprekiauja alkoholiniais gėrimais. Turistinių vietų lankymas taip pat apribotas, tačiau svarbiausia – negerti ir nerūkyti viešose vietose, kad neužsitrauktumėte vietos gyventojų nemalonės. Spalvinga virtuvė Kontrastų kupinas ne tik Maroko kraštovaizdis, bet ir jo virtuvė. Susipynusios europietiškos ir arabiškos maisto gaminimo tradicijos nustebins keliautojus unikaliais patiekalais. Marokiečių virtuvėje gausu avienos, jautienos, vištienos ir kupranugarių mėsos. Vietos gyventojų labiausiai mėgstami angliavandenių šaltiniai – ryžiai, duona ir kuskusas. Maroko virtuvės

specialistai patiekalus gardina džiovintais vaisiais, šakniavaisiais ir žalumynais. Šalies gyventojai labiausiai mėgsta tirštas ir trintas sriubas, populiariausios – charira (avienos sriuba su pupomis ir prieskoniais) ir trinta vištienos sriuba. Marokiečiai lepinasi ne tik mėsos, bet ir žuvies patiekalais, jūros gerybėms, ypač austrėms. Desertas – vaisiai, pyragėliai su mėsa ir saldi mėtų arbata. Marokiečių virtuvė tokia spalvinga, kad turistui čia gali pasiūlyti ne tik daug įvairių patiekalų, bet ir mažiausiai tris to paties patiekalo variantus – sūrų, aštrų ar saldų. Maroko Karalystėje gaminami įvairių rūšių alūs, raudonieji ir baltieji vynai; gyventojai labiausiai pamėgę sausąjį vyną. Tipiškas stiprusis gėrimas – vietos gamybos 38 laipsnių figų degtinė, mūsų tautiečiams galinti priminti lietuvišką ruginukę. Parengė Ida DAVIDAVIČIŪTĖ

NAUDINGA ŽINOTI ƨƨ Telefonas. Tarptautinis kodas skambinant į Maroką

yra 212. Tarptautinis kodas skambinant iš Maroko 00. Skambinant į Lietuvą reikia rinkti: 00 370 + miesto kodas Lietuvoje + abonento telefono numeris. Taksofonų Agadyre yra, bet ne visi skirti skambinti į užsienį. Geriausia skambinti iš įstaigų, kurios vadinasi Telebutique. ƨƨ Pinigai. Maroko piniginis vienetas – Maroko

širdimi. Šiame mieste keliautojai gali sau eiti kur akys veda ir stebėti tikrąjį musulmonišką gyvenimą. Tikriausiai užklysite į Djemaa el fena aikštę, kurią galima pavadinti nesibaigiančios šventės vieta. Čia poilsiautojus pasitiks įvairiausių profesijų ir pomėgių žmonės: būrėjai, akrobatai, kobrų kerėtojai, komediantai, tatuiruočių meistrai ir pardavėjai – visi bus pasiruošę suteikti savo paslaugų. Viena įspūdingiausių Marakešo vietų – Majorelle sodai, priklausė žymiąjam dizaineriui Ivui Sen Loranui. Nepraleiskite progos užsukti į vieną iš daugybės turgų ar mieste vykstančių švenčių. O jei norite tiesiog pasigrožėti Maroko kultūros širdimi, susiraskite kokį ramesnį parką ir stebėkite šurmulį iš šalies, gėrėkitės turtinga Marakešo augmenija. Jus nustebins ne tik miesto šurmulys, bet ir 180 000 palmių, supančių miestą lyg apsauginė tvirtovė. Karališkasis Fesas. Tai didingą istoriją slepiantys Afrikos Atėnai. Miestelis žavi architektūra, gatvių ir gatvelių raizginiu – čia rasite siauriausių gatvelių pasaulyje. Nuostabu, bet dauguma jų net neturi pavadinimų. Atlaso kalnų papėdėje įsikūrusiame miestelyje galėsite apžiūrėti nuostabiąją Kairuano mečetę, užsukti į daugybę jaukių kavinukių ir barų, 82

Small Planet

„Novaturas“ pristato

pasimėgauti tikrąja kalnų dvasia bei įvertinti garsiąją Feso virtuvę. Agadyro regionas. Šį Maroko turizmo perlą poilsiautojai vadina svetingiausia ir gražiausia šalies vieta. Regionas garsėja nuostabiu kraštovaizdžiu ir saulėtomis pakrantėmis. Agadyro kurortas pritaikytas įvairaus amžiaus ir įvairių pomėgių žmonėms. Čia gausu pramogų, pradedant jodinėjimu kupranugariais, baigiant šventėmis ir visą naktį trunkančiais vakarėliais. Gerbtinos tradicijos Marokas – tai šalis, turinti didžiulį senovės paveldą, kur iki šių dienų puoselėjamos senosios tradicijos, kur šiltai priimami svetimšaliai. Keliautojai šioje šalyje gali jaustis kaip namie: berberai (vietos gyventojai, juos dar priimtina vadinti maurais) visus atvykusius pasigrožėti jų šalimi sutinka su šypsena. Reikėtų nepamiršti, kad marokiečiai labai gerbia savo tradicijas ir religiją. Taigi kad šypsena berberų veiduose neišblėstų, derėtų gerbti jų pasaulėžiūrą. Maroke draudžiama sakyti ką bloga apie karalių, jo turtus ar valdymą. Keliauninkams reikėtų gerbti

dirhamas (MAD). Išsivežti iš šalies dirhamus draudžiama. Išvykstant iš šalies, vietinę valiutą būtina išsikeisti į eurus. ƨƨ Geriamasis vanduo. Vandentiekio vandens gerti

negalima. Geriamasis vanduo parduodamas buteliais. Jis nebrangus ir gero skonio. ƨƨ Arbatpinigiai. Kartais jie būna įskaičiuoti į sąskaitą

– 10 proc. nuo sumos. Poilsiautojams nereikėtų gailėti arbatpinigių vairuotojams, su kuriais važiuoja į ekskursijas. ƨƨ Apranga. Marokiečiai vakarietiško būdo, tad galite

rengtis kaip jums patogiau. Turėkite omenyje, kad dienomis Maroke būna karšta, o vakarais – vėsu. ƨƨ Fotografavimas ir filmavimas. Griežtai draudžiama

fotografuoti ir filmuoti karinius ir kitus valstybinės paskirties objektus, uniformuotus pareigūnus. Vietos gyventojai mėgsta fotografuotis už atlygį, 3–5 dirhamus, bet prieš tai jų būtinai reikia atsiklausti. ƨƨ Įvežamų daiktų apribojimai. Į Maroką draudžiama

įvežti daugiau nei: litrą alkoholinių gėrimų, 200 vnt. cigarečių arba 250 g tabako. ƨƨ Lietuvos Respublikos ambasada Prancūzijos

Respublikoje Maroko Karalystei: 22, bd de Courcelles, 75017 Paris, FRANCE, tel. +33 1 40 54 50 50, faksas +33 1 40 54 50 75, el.paštas: chancellerie@amb-lituanie.fr, http://fr.mfa.lt.

Agadyro turguje – tikri prekių lobynai turistams

„Novaturas“ pristato

www.smallplanetmag.lt

83


„Novaturo“ archyvo nuotr.

Atraskite Egipto stebuklus iš naujo Egiptas jau daug metų yra viena mėgstamiausių Lietuvos turistų poilsio vietų. Šiluma ir saulė čia pasitinka ištisus metus. Kelionė į šią šalį – tai galimybė prisiliesti prie vienos iš seniausių civilizacijų, išsaugojusios didžiausius žmogaus sukurtus pasaulio stebuklus. Tai ir nardymo rojus: Raudonosios jūros koralinių rifų grožis ir įvairovė, spalvinga jūros fauna, naktiniai panėrimai – visa tai nepalieka abejingų. Sakoma, kad kuo daugiau kartų atvyksti į šią šalį, tuo mažiau ją pažįsti. Ir nors atrodė, kad lietuviai jau „užkariavo“ Egiptą, kelionių organizatorius „Novaturas“ siūlo atrasti šią šalį iš naujo poilsiaujant Marsa Alamo ir Tabos kurortuose.

Marsa Alamas įsikūręs vakariniame Raudonosios jūros krante

84

Small Planet

„Novaturas“ pristato

Oazė nardytojams ir istorijos gerbėjams Vakariniame Raudonosios jūros krante įsikūręs Marsa Alamo kurortas. Šiuo metu jis labai sparčiai plečiasi ir netrukus gali tapti stipriu konkurentu Hurgadai ir Šarm aš Šeichui. Saulėti baltojo smėlio paplūdimiai, palmės bei pro krištolinį vandenį boluojantys koraliniai rifai – puiki vieta atostogauti. Kurorto teritorijoje žmonės gyveno jau nuo akmens amžiaus. XX a. dešimtajame dešimtmetyje šalia Marsa Alamo kaimelio laukiniuose paplūdimiuose, kur palei krantą driekiasi koralinis rifas, pradėjo kurtis tokio paties pavadinimo kurortas. 2001 metais jame pastatytas pirmasis ir vienintelis privatus šalyje oro uostas. Šiuo metu kurorto pakrantėje iškilę daug naujų viešbučių, o povandeninis rifas vilioja ir mėgėjus, nardančius su vamzdeliu ir kauke, ir giluminio nardymo entuziastus. Marsa Alamą atostogoms renkasi poilsiautojai, ieškantys ramybės ir vandens pramogų. Kiekvienas į Marsa Alamą atvykęs tikras nardytojas turėtų aplankyti Elfinstouno rifą. Čia užburia įvairiaspalviai koralai, vandens gelmėse glūdi nuostabaus grožio olos. Vakarinė ir rytinė rifo sienos apaugusios minkštaisiais koralais. Ko gero, įžymiausia nardymo vieta prie Marsa Alamo – Shaab Sa‘madai (Delfinų namai). Pasagos formos rife itin gausu jūros faunos. Labiausiai ši

vieta garsėja draugiškai nusiteikusiais delfinais, kurių čia išties daug, su jais galima plaukioti vandens paviršiuje ir nerti į gilumą. Pietinėje Raudonosios jūros pakrantėje įsikūręs Wadi el Gemalo nacionalinis parkas. Čia saugomi nykstantys sausumos ir jūros gyvūnai. Dar parkas garsus Smaragdo kalnais. Smaragdų kasyklos šiuose kalnuose buvo vienintelės visoje Romos imperijoje. Netoli nuo kurorto plyti Luksoras – Senovės Egipto sostinė (Tėbai). Čia galima aplankyti įspūdingas Egipto šventyklas, pamatyti monumentų ir statulų, menančių faraonų dinastijų laikus, kapaviečių, kurios visuomet viliojo mokslininkus, nuotykių ieškotojus ir kapų plėšikus. Rytiniame Nilo krante stūkso Karnako šventykla, skirta Tėbų dievų trejybei. Vakariniame Nilo krante – Karalių slėnis. Čia buvo laidojami senovės Egipto faraonai. Kapaviečių freskos neprarado spalvų ir šiandien, paslaptinga simbolika ir hieroglifai mena net XV a. pr. Kr. Čia ir vienas iš gražiausių Egipto monumentų – faraonės Hačepsutos atminimo šventykla. Asuanas – saulėčiausias miestas Egipto pietuose 220 km į pietus nuo Luksoro. Tai buvusi Egipto pasienio tvirtovė, dabar – afrikietiškos atmosferos miestas. Ptolemėjų statyta Edfu šventykla – geriausiai išsilaikiusi iš tokios paskirties senovės Egipto statinių. Unikalios ir Nubijoje, Nasero ežero vakarinėje pakrantėje esančioje uoloje iškaltos s „Novaturas“ pristato

www.smallplanetmag.lt

85


Taboje - puikiausios sąlygos ramiai ilsėtis

Abu Simbelio šventyklos. Šis kompleksas įtrauktas į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą.

kuriame daugiausia penkių žvaigždučių viešbučių. Vos už 5 km į pietryčius nuo Tabos ir tik 250 m nuo kranto yra koralų apsupta granito uola – Faraonų sala. Joje stūkso Salah el Dino tvirtovė, kurią XII a. pastatė kryžiuočiai. Prie šios salos yra koralinių rifų, kur galima pamatyti rajų, ungurių ir jūros arkliukų. Už 70 km į pietvakarius nuo Tabos plyti nuostabaus grožio Spalvotasis kanjonas. Čia galima pasivaikščioti painiais smiltainio uolų labirintais, susiformavusiais iš buvusių upių vagų. Ši vieta kadaise buvo po vandeniu, ir jis išgraužė neįtikėtinų formų akmenis, kurių tyla kalba garsiau nei bet kur kitur. Netoli Tabos yra Šv. Kotrynos vienuolynas. Šiuo metu jis priklauso graikų ortodoksų bažnyčiai. Vienuolyno biblioteka pagal saugomų rankraščių kolekciją yra antra pasaulyje po esančios Vatikane. Tai vienas seniausių krikščioniškų vienuolynų, Sinajaus kalno papėdėje pastatytas dar VI a.. Vieta laikoma šventa dėl ten saugomų šv. Kotrynos palaikų. Į Sinajaus kalną veda net 3750 vienuolių iškirstų laiptelių. Į pietus nuo vienuolyno dunkso Mozės kalnas. Tai svarbi žydų, krikščionių ir musulmonų religinė vieta. Pagal Senąjį Testamentą ant šio kalno Mozė gavo 10 Dievo įsakymų. Nuo Šv. Kotrynos vienuolyno nesunku pasiekti Mėlynąją dykumą. Belgų menininkas Žanas Beramas (Jean Berame) 1980 m. atvyko čia, kad nupieštų taikos liniją. Jis sunaudojo 10 tonų mėlynų dažų ir per metus nupiešė apie 6 km liniją. Taip ši vieta tapo mėlyna ir gavo Mėlynosios dykumos pavadinimą. Mėlynai buvo nudažytos didžiulės rudos uolos. Menininkas teigė, kad jam buvusi garbė tapti vienu iš taikos tarp Egipto ir Izraelio nešėjų. Parengė Danutė SAVICKAITĖ

Rojaus kampelis – Taba Taba – ramus Egipto kampelis, garsus gamta. Čia, ko gero, pati gražiausia jūros pakrantė visame Egipte. Šalia miesto stūkso didžiuliai granito kalnai. Ramiam ir maloniam poilsiui čia pačios geriausios sąlygos. Taba daug kartų ėjo iš rankų į rankas. 1949 m. ji atiteko Egiptui, Sueco krizės metu ją okupavo Izraelis, 1957 m. ji grąžinta Egiptui, o 1967 m. po 6 dienas trukusio karo ją vėl okupavo Izraelis ir pastatė ten 400 kambarių viešbutį. Pagaliau 1988 m. tarptautinė komisija Tabą pripažino priklausant Egiptui. Tabos kurorte palei auksinio smėlio pakrantę driekiasi viešbučiai. Nenorintys ar nemėgstantys nardyti gali paplaukioti burlente, kajakais arba laivais, leistis į egzotinę žvejybą. 19 km piečiau nuo Tabos yra Taba Heightso kurortas, 86

Small Planet

„Novaturas“ pristato

Taba. Faraonų sala

Siūlomos ekskursijos ir pramogos Iš Marsa Alamo: ƨƨ Į Luksorą (aplankysite įspūdingas Egipto šventyklas

bei kapavietes, Karnako šventyklą, Karalių slėnį). ƨƨ Į Asuaną (aplankysite Edfu, Abu Simbelio

šventyklas). ƨƨ Supersafaris (kelionė džipais į dykumą, beduinų

stovyklos lankymas, jodinėjimas kupranugariais, važinėjimas keturračiais, saulėlydis, vakarienė, beduinų vaidinimas, žvaigždžių stebėjimas). ƨƨ Paviršinis nardymas Port Ghalibe (kelionė laivu,

nardymas prie nuostabių koralinių rifų). ƨƨ Nardymas prie Delfinų namų (kelionė laivu, du

sustojimai paviršiniam nardymui prie rifų, vadinamų Delfinų namais). ƨƨ Poilsis ir nardymas Abu Dababe (ilsėsitės nuostabiame

paplūdimyje, nardysite saugomame koralinių rifų komplekse; patogi prieiga prie rifų nuo kranto). ƨƨ Giluminis nardymas (su specialia įranga nersite į

Raudonosios jūros gelmes ir grožėsitės įspūdingais koraliniais rifais ir spalvinga povandeninio pasaulio augmenija bei gyvūnija). ƨƨ Iškyla laivu stikliniu dugnu „Sea Scope“ (plaukdami

1,5 val. galėsite stebėti paslaptingą Raudonosios jūros gelmių pasaulį).

Iš Tabos: ƨƨ Į Kairą (aplankysite Egipto sostinę ir vieną didžiausių

Afrikos miestų, garsiąsias Gizos piramides, sfinksą, Egipto nacionalinį muziejų). ƨƨ Į Jeruzalę (apžvalginėje ekskursijoje aplankomos

Jėzaus nukryžiavimo, balzamavimo, laidojimo ir prisikėlimo vietos; vėliau – maudynės Negyvojoje jūroje). ƨƨ Į Petrą keltu (Petra – vietovė Jordanijoje, garsėjanti

akmens statulomis, iškaltomis uolose apie 2000 m. pr. Kr. Tai pamirštas nabatėjų miestas, dar vadinamas Raudonąja dykumų rože. Uolose iškalti nuostabūs rūmai ir daug laiptuotų takų, vedančių į aukštus statinius). ƨƨ Į Šv. Kotrynos vienuolyną. ƨƨ Prie Mozės kalno ir į Šv. Kotrynos vienuolyną. ƨƨ Džipų Safaris (kelionė džipais Sinajaus dykuma,

beduinų stovyklos lankymas, poilsis Nuveibos paplūdimyje). ƨƨ Raudonosios jūros kruizas – paviršinis nardymas

(kelionė laivu, nardymas prie nuostabių koralinių rifų). ƨƨ Į Spalvotąjį kanjoną (kelionė džipais asfaltu ir

per dykumą, po ekskursijos vykstama į Nuveibą pasigėrėti povandeniniu Raudonosios jūros pasauliu).

„Novaturas“ pristato

www.smallplanetmag.lt

87


„Novaturo“ archyvo nuotr.

Šeimos klubas – smagioms atostogoms su vaikais

„Atostogos su vaikais? Argi tai poilsis?“ – mąsto dažnas tautietis ir išlaidauti dėl tolimesnių kelionių visa šeima nesiryžta. Arba išbarsto atžalas seneliams, auklėms, o po to neramiai vartosi saulėtame paplūdimyje: „O kaip ten mažieji?“ Kelionių organizatorius „Novaturas“ skatina tėvus poilsiauti drauge su vaikais ir kviečia įvertinti viešbučiuose veikiančių šeimos klubų pranašumus. „Rūpindamiesi mūsų poilsiautojų atostogų kokybe stengiamės kasmet jiems pasiūlyti papildomų paslaugų. Prieš porą metų populiariuose Turkijos, Graikijos, Tuniso ir Egipto viešbučiuose įsteigėme šeimos klubus, kuriuose su mūsų poilsiautojų vaikais pramogauja lietuviškai kalbantys laisvalaikio organizatoriai“, – apie šaunią iniciatyvą pasakojo „Novaturo“ Paslaugų organizavimo užsienyje vadovė Audronė Keinytė. Apklausos parodė, kad dažniausiai „Novaturo“

šeimos klubų paslaugomis naudojasi šeimos su mažais, ikimokyklinio amžiaus vaikais, kuriems sunku susikalbėti su bendraamžiais svetima kalba. Tokias paslaugas ypač vertina tėvai. Juk jie gali ramiai ilsėtis, sportuoti, apsilankyti grožio centre ar parduotuvėje, o jų vaikai tuo metu žaidžia su šeimos klubo darbuotojais. Kaip pastebėjo A. Keinytė, ši paslauga aktuali ir šeimoms su 11–14 metų vaikais. Paaugliai mielai susitinka šeimos klube, čia susiranda naujų draugų, noriai dalyvauja laisvalaikio organizatorių rengiamose varžybose ir rungtyse. „Novaturo“ šeimos klubų veikla kasmet sulaukia didelės sėkmės ir keliaujančiųjų visa šeima susidomėjimo, todėl ir kitų metų vasaros sezoną klubai įsikurs Antalijos (Turkija) ir Kretos (Graikija) kurortuose. Klubai veiks Lietuvos šeimų pamėgtuose, populiariausiuose viešbučiuose, kurie kviečia ilsėtis visa šeima. Šaltuoju sezonu „Novaturo“ šeimos klubo simbolis papūga „žiemoja“ Egipto Hurgados regiono Medinet Makadžio (Madinat Makadi) kurorte ir Šarm aš Šeiche (Sharm el Sheikh).

NOVATURO šeimos klubai 2010-2011 m. žiemos sezonu veikia šiuose viešbučiuose

IBEROTEL MAKADI OASIS CLUB & RESORT + 4 Kurortas: Medinet Makadis Hurgada, Egiptas Veikla: iki 2011 m. balandžio 22 d.

88

Small Planet

„Novaturas“ pristato

JAZ MIRABEL BEACH RESORT 5

Kurortas: Šarm aš Šeichas Šalis: Egiptas Veikla: iki 2011 m. balandžio 21 d.


„Novaturo“ archyvo nuotr.

turistus su pačiomis įdomiausiomis, gražiausiomis, užburiančiomis šalių ar miestų vietomis, organizuoja patrauklias ekskursijas, padeda pasirinkti maršrutus pagal turistų norus ir nuotaikas, padeda susiplanuoti, kaip kuo turiningiau praleisti laisvą kelionės laiką. Kompanijos „Novaturas“ kelionių vadovai – tai aukštos kvalifikacijos specialistai, turintys kelerių metų darbo patirtį, Europą išmaišę skersai išilgai, į savo pasirinktas šalis turistus lydintys daug metų, tad apie jas sukaupę daug naudingos ir įdomios informacijos. Vadovams kasmet organizuojami tobulinimosi kursai, paskaitas jiems skaito psichologai, istorikai, kalbos specialistai.

Į kelionę po Europą autobusu

Namai ant ratų Keliauti autobusu – patogu, nes transporto priemonė visuomet šalia. Autobusas kelionėje tampa savotiškais namais. Prieš keletą metų buvo atsisakyta nepatogių nakvynių autobusuose ir nuo tada visose kelionėse nakčiai stojama pailsėti viešbučiuose. „Novaturas“ atsižvelgia į turistų pageidavimus ir siūlo tvarkingus, svarbiausius turistų poreikius tenkinančius viešbučius už optimalią kainą. Taip keliauti patogu ir priimtina tiek vyresnio amžiaus žmonėms, tiek mažiems vaikams. Pažintinės kelionės į Barseloną - tarp populiariausių maršrutų

Nauji ir atnaujinti maršrutai

Algimanta DIBURIENĖ

Ernestas Hemingvėjus kadaise paklaustas, kodėl jis tiek daug skaito, atsakė, kad taip jis gali gyventi kitų žmonių gyvenimus. Panašiai yra ir su kelionėmis – tai galimybė perprasti kitas kultūras, pažinti žmonijos istoriją, atrasti save. Dauguma iš mūsų į pirmąsias keliones leidomės autobusu, kilometras po kilometro pažinome šalis, gyventojus, jų papročius, ypatybes... Atostogos aktyviesiems Kartais keliautojai vieni kitų klausinėja, kodėl keliauja autobusu, o ne lėktuvu, traukiniu, nuosavu automobiliu. Vieni sako, kad bijo skristi, kiti nori pažinti kraštą pagal kelionių organizatoriaus sudarytą programą – tada nepraleidžiamas nė vienas dėmesio vertas objektas, nė vienas nuostabus reginys. Treti nurodo, ko gero, esminę priežastį – keliaujant 90

Small Planet

„Novaturas“ pristato

autobusu galima išvysti įstabių, kvapą gniaužiančių miestų ir gamtos vaizdų. Kelionėje autobusu pamatoma labai daug, ir žmogus praturtėja įspūdžiais. Pakeliui gidė daug pasakoja apie šalį, jos istoriją, gyvenimo būdą, tad kelionės tikslą pasiekęs turistas jau būna sukaupęs nemažai žinių. Taip geriau įsigyvena, įsijaučia į kelionę. Be to, pervažiavęs kelias šalis, gali jas lyginti, gretinti, daryti išvadas, kuo jos skiriasi ir ką turi bendra. Pažintinės kelionės autobusu – puikiausias būdas pažinti keletą šalių. Tokias keliones renkasi aktyvūs ir smalsūs žmonės, tie, kuriems patinka bendrauti, pažinti, dairytis po muziejus, architektūros įžymybes, vertinantys aktyvias atostogas, o ne vien tingų gulinėjimą paplūdimiuose. Geriausias patarėjas – kelionių vadovas Didelis kelionių autobusu pranašumas – visur lydintis vadovas. Keliautojui beveik niekuo nereikia rūpintis. Vadovas – geriausias patarėjas, kuris visuomet yra greta. Šie specialistai supažindina

„Novaturas“ siūlo kuo įvairiausių kelionių autobusu. Yra iš ko rinktis ir pradedantiesiems, ir keliaujantiems kelioliktą kartą, ir norintiems atostogauti su šeima. Kelionę sau ras ir gamtos mėgėjai, ir tie, kuriuos labiau traukia muziejai ar didieji Europos miestai. Jei jau daug kur pabuvojote, nemanykite, kad keliauti nebėra kur. „Novaturas“ kasmet pasiūlo keliasdešimt maršrutų ir jie nuolat atnaujinami. Tai daroma atsižvelgiant į anksčiau keliavusių turistų pastabas, kelionių vadovų pasiūlymus. Tad nemanykite, kad antrąkart į tą pačią šalį vykti bus neįdomu. Važiuodami nauju maršrutu ją atrasite iš naujo. Klystate, jei sakote, kad Europą išmaišėte skersai išilgai ir nebeturite kur vykti. Daugybėje vietų tikrai dar nesate buvę. Įsigilinkite į siūlomų kelionių programas. Kartais menkiau žinomos vietos būna daug įdomesnės nei turistų „nuzulinti“ garsieji objektai. Pažintinės kelionės skatina žmogų ieškoti. Vykstantieji kur nors nebe pirmą kartą, nesigaili pasirinkę ne populiariuosius klasikinius maršrutus, o mažiau girdėtus kampelius su ne mažiau žavinga gamta, architektūra.

Keliauti autobusu - patogu ir taupu

Kelionė – tai naujos pažintys Pasak „Novaturo“ kelionių vadovų, keliones autobusu renkasi ir pavieniai žmonės, ir poros, šeimos, apskritai – įvairaus amžiaus keliautojai. Kelionių vadovai stengiasi nepažįstamus žmones suvienyti, suburti, kad drauge patirti įspūdžiai būtų malonūs. Turistai, kelionėje praleidžiantys daug laiko kartu, susidraugauja, atranda bendraminčių, mėgstančių panašiai atostogauti. Taip dažniausiai nutinka vienišiems keliautojams. Kartais į kitą kelionę jie iškeliauja su ankstesnėje išvykoje susirastu draugu ar drauge. Pigesnis būdas Reikia nepamiršti, kad keliauti autobusu yra pigiau. Pavyzdžiui, skristi į Paryžių ir nakvoti viešbutyje kainuoja beveik tiek pat, kiek keliauti į Paryžių autobusu. Tačiau paslaugos skiriasi. Pirmuoju atveju reikia papildomai mokėti už pavežėjimą iš oro uosto į viešbutį, transportą miestui apžiūrėti, išvykas į, pavyzdžiui, Versalį ar Disneilendą, gido paslaugas. Keliautojas, nusipirkęs kelionę autobusu, papildomai mokės tik už bilietus į lankomus objektus. Be to, juos lankyti drauge su grupe daugelyje šalių yra pigiau nei tą daryti pavieniui. Į kelionės autobusu kainą įskaičiuojamas ir mokestis už nakvynę viešbučiuose, transportą, kelionių vadovo paslaugas, išvykas. Tiems, kurie taupo ir nori pažinti pasaulį – kelionės autobusu yra geriausias būdas keliauti. Prieš leidžiantis į kelionę būtina atidžiau pastudijuoti programą. Kartais kelionėje siūloma išvykų į kalnus, poilsio valandų prie jūros ar ežerų, tad reikia turėti ir tinkamos aprangos bei avalynės. Dar geriau kelionę planuoti iš anksto. Kuo anksčiau perki, tuo geriau: gauni nuolaidų, be to, autobuse gali išsitrinkti vietą, kurioje sėdėsi per visą kelionę. r „Novaturas“ pristato

www.smallplanetmag.lt

91


„Novaturo“ archyvo nuotr.

Liūtų uola

Anksčiau suplanuotos atostogos – pigesnės Atrodo, kad rusų liaudies patarlė „paskubėsi – apsijuoksi“ kelionių rinkoje negalioja. Priešingai, čia išlošia tie, kurie planuoja iš anksto. Delsiantiems iki paskutinės minutės ne kas telieka. Apie tai kalbėjome su kelionių organizatoriaus „Novaturas“ Rinkodaros ir pardavimo direktoriumi Tomu MIKALONIU. -Kada geriausia pirkti vasaros sezono keliones ir kodėl? – Vasaros kelionių sezonas prasideda balandžio mėnesį. „Novaturas“ skatina poilsiautojus keliones planuoti iš anksto, tai yra bent prieš kelis mėnesius. Geriausia pasinaudoti išankstiniu sezono kelionių pardavimu, kuomet yra didelė kurortų, viešbučių ir kambarių pasiūla. Tada lengviau išsirinkti tinkamą kelionės datą ir trukmę. Mūsų vasaros sezono kelionių palankiausiomis sąlygomis, tai yra su didele nuolaida, galėsite įsigyti jau sausio mėnesį. – Kokių pranašumų įgyja anksčiau kelionę nusipirkę keliautojai? – Visų pirma kelionę jie įsigyja pigiau. Taip pat jie tikri, kad išvyks ten, kur norėjo ir suplanavo. – Ką praranda tie, kurie perka kelionę paskutinę minutę? – Galimybę rinktis. Dažnai paskutinę minutę lieka tik septynių dienų kelionės, tik keli viešbučiai, juose – daugiausia standartiniai kambariai. Jei nori keliauti didesnė žmonių grupė, yra rizikos, kad nebeužteks 92

Small Planet

„Novaturas“ pristato

vietų lėktuve arba viešbutyje. Reikia nepamiršti, kad į tuos pačius kurortus ir viešbučius vyksta ne tik lietuviai, bet ir kitų šalių poilsiautojai, kurie atostogas planuoja iš anksto. – Ar išankstinio pardavimo ir paskutinės minutės kelionių kainos panašios? – Išankstinio pardavimo ir paskutinės minutės pasiūlymų kainų lyginti negalima, nes tai – visiškai skirtingi dalykai. Pirkdami kelionę iš anksto žmonės renkasi iš visų kurortų, viešbučių, kambarių, kelionės trukmės pasiūlymų, o paskutinę minutę belieka rinktis kas likę. Pavyzdžiui, 2010 metų rudenį, pasikeitus rinkos situacijai, paskutinės minutės pasiūlymų praktiškai neliko, tad tikrai laimėjo tie, kurie kelionę įsigijo per išankstinį pardavimą. – Kada vyks „Novaturo“ vasaros sezono kelionių išankstinio pardavimo akcijos? -Vasaros sezono kelionės, kurios vyksta balandžiospalio mėnesiais, iš anksto parduodamos nuo sausio mėnesio. O vasaros pabaigoje prasideda rudens sezono kelionių išankstinio pardavimo akcija. r

Spindinti žaliųjų deimantų žemė Algimanta DIBURIENĖ, „Novaturo“ kelionių vadovė

„Spindinti žemė“ – taip verčiamas Šri Lankos pavadinimas, kuriam 2500 metų. Europiečiai šią salą Indijos vandenyne vadina rojaus kampeliu. Šis epitetas visiškai tiktų, jei per pirmą pažintį su šalimi nematytumei skurdo, vargo ir netvarkos. Pasirinkus turistinę kelionę į Šri Lanką reikėtų šiek tiek susipažinti su jos geografija, žmonių buitimi, papročiais, kultūra. Jei atostogas įsivaizduojate kaip palaimos valandas saulės nutviekstame paplūdimyje, jus visiškai patenkins Šri Lankos kurortai.

„Novaturas“ pristato

www.smallplanetmag.lt

93


Auksinės šventyklos Buda

Nelaimės pažabojamos aukojant Šri Lankos salos plotas – panašus į Lietuvos. Vieniems ji forma primena kriaušę, kitiems – perlą, tretiems – ašarą, nukritusią iš didžiulio Indijos pusiasalio. Šri Lankoje, esančioje netoli pusiaujo, nežinomi keturi metų laikai, o dienos ir nakties ilgumas čia beveik vienodas – po dvyliką valandų. Metai suskirstyti į sausąjį ir lietingąjį sezonus. Kai vėjas ir musoninis lietus lapkričio – vasario mėnesiais karaliauja salos šiaurės rytų dalyje, saulė šviečia pietvakariuose. Ir atvirkščiai, kai gegužę – rugsėjį musonas siaučia pietvakariuose, šiaurės rytuose karšta ir sausa. Turistai salą užplūsta sausio ir vasario mėnesiais, kai pietvakariuose vyrauja sausasis laikotarpis. Keliautojus šioje šalyje vargina ne karštis, o blogi keliai. Nutiesti dar anglų kolonizatorių, jie mažai kur paplatinti. Leistinas autobuso greitis – 32 km per valandą, automobilio – 50 km per valandą. Įveikti 100 kilometrų atstumui turistiniam autobusui reikia daugiau nei 3 valandų. Eismui dar trukdo ant kelio gulintys šunys ir karvės, stoviniuojantys žmonės, daugybė triračių, Indijoje pagamintų motorizuotų taksi. Retai išvysi ir kelio ženklų, pėstiesiems pažymėtų perėjų. O šalies miestų šviesoforus galėtumei suskaičiuoti vienos rankos pirštais. Gyvenvietėse, palei kelią, prie budistų šventyklų pristatyta aukoms skirtų dėžučių. Vairuotojas, norėdamas išvengti nelaimių kelyje, kaskart pristabdo autobusą ir įmeta į dėžutę keletą rupijų. Kiti vairuotojai transporto priemonės priekyje dar pritvirtina palmės šaką – kaip sėkmės ir apsaugos garantą kelyje. Egzotiška Šri Lanka keliautojus vilioja peizažų įvairove. Čia – ir 2500 metrų aukščio kalnai, ir plačios derlingos lygumos, kurias keičia stepės bei bekraštės džiunglės, ramaus ir šilto Indijos vandenyno skalaujami smėlėti paplūdimiai. Skiriasi taškais ant kaktos Šalyje 18 milijonų gyventojų, 75 proc. iš jų – sinhalai, 18 proc. – tamilai. Sinhalai savo vardą kildina iš sanskrito kalbos žodžio „liūto tauta“. Tiesa, šis apibūdinimas tiko žmonėms, gyvenusiems žiloje senovėje. Dabar tai – draugiški, nuolat besišypsantys žmonės. Tamilai, daugiausiai gyvenantys šalies šiaurėje ir kalnuotoje centrinėje dalyje, yra santūrūs, darbštūs ir orūs. Nesunku atskirti sinhalų moterį nuo tamilės. Ištekėjusios tamilų moterys ant kaktos nusipiešia du raudonus taškus, simbolizuojančius vyrą ir žmoną.

94

Small Planet

„Novaturas“ pristato

Dambulos šventyklos viduje

Netekėjusi mergina ant kaktos turi vieną juodą tašką. Tamilės paprastai nešioja ir auskarą nosyje, o sinhalų moters su tokia puošmena neišvysi. Sinhalės retai ant kaktos nusipiešia tašką, nebent norėdamos pasidabinti. Šalyje kalbama sinhalų, tamilų ir anglų kalbomis. Turistus vietos gyventojai sutinka geranoriškai. Kūdikiai nuo mažų dienų mokomi pamoti ranka autobusu pravažiuojantiems užsienio turistams. Lankomiausiose vietose negali atsiginti vaikų ištiestomis rankomis, prašančių „bombom“ ar „money“. Nusibosta ir prekeiviai, siūlantys menkaverčių papuošalų, medinių drožinių, marškinėlių, prieskonių. Norint nusipirkti, reikia derėtis, nes kainos keliskart padidintos. Kokybiškų dirbinių galima nusipirkti amatininkų dirbtuvėse. Turistai vežami į medžio drožinių dirbtuves, kur iš šalyje augančių juodmedžių, raudonmedžių, tikų, saldymedžių drožiami dirbiniai. Brangiausi yra saldymedžio drožiniai, skleidžiantys maloniai salstelėjusį kvapą. Čia galima įsigyti ir spalvingų kaukių iš lengvo medžio, skirtų ritualiniams šokiams. Aštrumą slopina kokosas Batikos techniką į Šri Lanką atvežė olandai iš Indonezijos, norėdami sužavėti Kandžio karalius. Batika reiškia „tapymas vašku“. Dabar tokiu būdu dažyti audiniai populiarūs tarp vietos gyventojų ir mėgstami turistų. Batikos technika dažniausiai dažoma medvilnė, rečiau šilkas, linas ar oda. Kai kurie gaminiai gali būti iki penkiolikos skirtingų spalvų. Batikos dirbtuvėse galima nusipirkti servetėlių, staltiesių, sarių, skarelių. s „Novaturas“ pristato

www.smallplanetmag.lt

95


Dramblių prieglaudoje netoli Kandžio

Pakeliui į prieskonių sodus galima sutikti moterų, renkančių lateksą iš kaučiukmedžių, pasigėrėti vyrais, tarsi akrobatai šokinėjančiais iš vienos kokoso palmės į kitą nutiestomis virvėmis. Taip renkami kokoso palmių žiedų syvai, iš kurių daromas palmių vynas, vadinamas toddy. Jis naudojamas alkoholiniam gėrimui arakui distiliuoti. Tiesa, Šri Lankoje alkoholį geria tik vyrai. Keliaujant po šalį kokoso palmių giraites keičia ananasų, bananų, mangų plantacijos. Saloje auga keturių rūšių ananasai, 82 rūšių bananai, beveik 400 rūšių mangai. Sustojus pailsėti pakelės restorane patartina paskanauti ką tik išspaustų įvairių sulčių mišinio. Plantacijose auga „deimantai“ Šri Lankos žaliasis deimantas – arbata. Ją auginti saloje ėmėsi anglų kolonizatoriai XIX amžiaus antrojoje pusėje. Jai transportuoti anglai nutiesė geležinkelių tinklą, pastatė daugiau kaip tūkstantį arbatos perdirbimo fabrikų. Arbatai reikalinga drėgna dirva, vėsokas klimatas ir šešėlis. Tokios sąlygos yra kalnų šlaituose. Saloje yra trijų kategorijų arbatos plantacijų: žemai auganti arbata (žemiau nei 600 metrų virš jūros lygio), vidutiniame aukštyje (600–1300 metrų virš jūros lygio) ir aukštai auganti arbata (daugiau nei 1300 metrų virš jūros lygio). Kas 6–8 dienos, priklausomai nuo sezono ir aukščio, kuriame auga, nuo arbatos krūmų šakelių nuskinami du jauniausi lapeliai ir pumpurai. Arbatos krūmas skinamas apie 35 metus, kas ketveri metai jis apkarpomas. Geriausia yra „Broken Orange Pekoe Fannings“ (BOPF) arbata. Į drambliukų maudynes

Vis dėlto vienas pagrindinių Šri Lankos lankytojų tikslų – brangakmeniai. Garsiausias ir gražiausias yra Šri Lankos safyras, nešantis sėkmę. Po jo – rubinas. Saloje kasami ir pusbrangiai akmenys: katės akys, topazai, cirkonai, ametistai, akvamarinai. Pagrindinis salos gyventojų valgis yra ryžiai. Prie jų patiekiami įvairūs garnyrai: skirtingos daržovės, bananų žiedai, žuvis, mėsa. Pastarieji paskaninami prieskoniais. Anglai įvairiarūšį garnyrą, valgomą su ryžiais, pavadino „curry“. Tai – nacionalinis patiekalas, jo galima paragauti bet kuriame viešbutyje ar restorane. 96

Small Planet

„Novaturas“ pristato

Vietos patiekalai labai aštrūs, nes naudojama daug saloje auginamų aitriųjų pipirų. Kad nebūtų taip aštru, reikia į ryžius įmaišyti ką tik sutarkuoto kokoso riešuto. Šalyje vyrauja paprotys valgyti dešinės rankos pirštais, todėl dažnai patiekalai patiekiami pravėsę. Ryžių auginimas priklauso nuo musonų, todėl jų derlius nuimamas du kartus per metus. Ryžių laukai yra žemesniuose plotuose, kur kaupiasi vanduo, nes jauni ryžių ūgliai turi augti stovinčiame vandenyje. Paprastai ryžius sodina moterys, o vyrai paruošia dirvą – suskirsto lauką į mažus žemės lopinėlius ir aparia juos jaučiais.

Salą išgarsino cinamonas Važiuojant iš šiaurės Kandžio link, marguoja įvairių prieskonių plantacijos. Pirmieji prieskoniais pradėjo prekiauti arabų pirkliai. Kai kurie ir įsikūrė šiame rajone, todėl čia iki šių dienų gyvena dar daug musulmonų. Prieskonius vartodavo kaip medikamentus, maisto produktų konservavimo priemonę ir patiekalų skoniui pagerinti. Pagrindinis šalies prieskonis yra cinamonas, ne tik plačiai išgarsinęs salą, bet ir atnešęs nelaimių. Kaip tik dėl jo į salą nuolat kėsinosi svetimšaliai.

Ne vien augmenijos įvairovė stebina atvykėlius. Turistus kelionės pradžioje išgąsdina keliuose ar paplūdimiuose rėpliojantys varanai – nepavojingi didžiuliai driežai – ir įžūlios beždžionės, besitaikančios įsmukti į viešbučio kambarį pro pamirštas uždaryti balkono duris. Ir, žinoma, rąstus tampantys drambliai – prijaukintieji bei stepėse sutinkami laukiniai, kurių iš viso likę 2800. Netoli Kandžio 1982 metais buvo įsteigta dramblių prieglauda, kurioje auginami maži džiunglėse pasimetę drambliukai ir suaugę drambliai. Turistai gali stebėti drambliukų maitinimą ir maudynes. Po 22 nėštumo mėnesių gimęs drambliukas sveria apie 78 kilogramus ir yra apie 85 centimetrų ūgio. Prieglaudoje maitinamas penkis kartus, vienu metu jis išgeria šešis butelius pieno ir vadinamosios dramblio palmės kitul miltelių mišinio. s „Novaturas“ pristato

www.smallplanetmag.lt

97


Plantacijose auga žalieji deimantai - Šri Lankos arbata

Budos danties šventykla Kandis – buvusi trečioji sostinė. Miestą karališkąja sostine pavertė čia XVI a. atvykę portugalai. Sostine miestas išliko iki anglų okupacijos 1815 metais. Miestą juosia ilgiausia saloje Mahavelio upė. Kandyje yra Budos danties šventykla. Šią relikviją – Budos dantį – IV a. prieš Kristų į Šri Lanką iš Indijos paslėpusi plaukuose atgabeno viena princesė. Relikviją ji pavogė iš tėvo, atsižadėjusio budistų tikėjimo. Šri Lankoje dantį ji atidavė karaliui, kuris pastatė pirmąją šiai relikvijai skirtą šventyklą. Budos dantis kiekvieną kartą būdavo pernešamas į naująją sostinę, kur būdavo pastatoma ir jam skirta šventykla. Kandis – paskutinė karališkoji sostinė, kur iki šiol saugomas dantis. Liaudžiai budos dantį vienuoliai parodo kas šešerius metus. Tuomet gatvėse nutįsta dviejų kilometrų eilė. Per įvairias ceremonijas relikvija nešama ant išpuošto dramblio nugaros. Šalia Budos danties šventyklos pastatytas mauzoliejus drambliui, kuris 50 metų per ceremonijas nešiojo Budos dantį. „Liūto uolą“ gaubia paslaptis Didžiausią įspūdį turistams palieka Sigirija, išvertus – „Liūto uola“. Kadaise tai buvo masyvi 200 m aukščio 98

Small Planet

„Novaturas“ pristato

tvirtovė, V a. iškilusi ant Sigirijos uolos. Jos statytojas – Kasyapa, 477 metais nužudęs savo tėvą ir užėmęs sostą. Bijodamas netikro brolio keršto, jis nutarė ant uolos įkurti rezidenciją. Čia Kasyapa gyveno beveik 18 metų. Vėliau, nenorėdamas pasiduoti broliui, nusižudė, ir uola buvo užmiršta. Mokslininkų teigimu, uola iš pradžių buvo padengta žeme, kurią nukasęs karalius suteikė uolai tupinčio liūto formą. Iš plytų buvo nulipdytos trūkstamos dalys – letenos, galva. Rūmai stovėjo liūtui ant nugaros. Ši uola garsi ir veidrodine siena, padengta laku, kurio sudėtis iki šiol yra paslaptis. Archeologai mano, kad tai – medaus, kalkių ir kiaušinio baltymų mišinys. Įrašai ant sienos teigia, kad čia iki XI a. žmonės atvykdavo pasigėrėti freskomis ant uolos, vaizduojančiomis dvidešimt vieną „merginą iš debesų“ arba „žaibo princesę“. Šios freskos, tapytos oranžine, rausva ir žalia spalvomis, yra seniausios ir galbūt gražiausios Šri Lankoje. Nuo uolos viršūnės atsiveria nuostabus reginys. Švelnūs pavakario vėjo gūsiai ir saulėlydžio grožis skatina kūrybinę aistrą. Ayubowan – toks yra ir pasisveikinimas, ir atsisveikinimas sinhalų kalba. Tai – ilgo gyvenimo palinkėjimas. r



Small Planet Airlines Inflight magazine