Issuu on Google+

Ž U R N A L A S P R O F E S I O N A L A M S I R MĖGĖJAMS www.musukrepsinis.lt

www.musukrepsinis.lt

Nr. 19

INTERVIU

A. Eitutavičius — žmogus, įrodęs savo vertę LYGOS

NKL patvirtino talentų kalvės reputaciją TURNYRAS

LKF vėl skelbia naujų talentų paiešką

NUMERIO TEMA

Dėmesio centre —

moterų krepšinis

2009 / BIRŽELIS / 6.50 Lt

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 BIRŽELIS | 1


2 | 2009 BIRŽELIS | MÛSØ KREPÐINIS


turinys

www.musukrepsinis.lt www.musukrepsinis.lt

2009 / BIRŽELIS

6

FOTOŽVILGSNIS 6

Garsioms varžovėms — rimtas egzaminas

Prieš Europos moterų čempionatą Lietuvos, Rusijos ir Ispanijos nacionalinės komandos išmėgino jėgas kontroliniame turnyre Kaune.

42

LKL iškilmingai uždarė sezoną

58

42

Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkai vėl pasimatavo LKL čempionų žiedus.

58

Olimpiniai čempionai — šlovės alėjoje

Šlovės alėjoje įamžinti 7 krepšininkai.

ČEMPIONATAS 8

Latvija 2009: misija (ne)įmanoma?

Lietuvos rinktinė Latvijoje sieks iškovoti kelialapį į 2010 metų pasaulio čempionatą.

15

8

12

Lietuvos moterų rinktinė — 2009

ŽVAIGŽDĖ 18

D. Staugaitienė: „Svajonės pildosi“

Daina Staugaitienė greitai įsitvirtino Vilniaus TEO komandoje ir Lietuvos rinktinėje.

ISTORIJA 22

„Sidabrinė“ išvyka į Romą

24

18

Lietuvos krepšininkės pirmą kartą ant Europos čempionato prizininkių pakylos užkopė 1938-aisiais.

24

D. Kurtinaitienė: „Tai buvo kažkas fantastiško“

1997 metais Lietuvos krepšininkės kol kas vienintelį kartą tapo Europos čempionėmis.

LEGIONIERĖS 26

Derlingiausias Lietuvos krepšininkių pavasaris

Europos šalių čempionės — net keturios svetur rungtyniavusios lietuvaitės.

26

STRATEGIJA 29

Rinktinės pamaina — specializuotuose centruose

Lietuvos krepšinio strategijoje numatyta įsteigti 6 moterų krepšinio centrus.

UŽ AIKŠTĖS 30

A. Čiūdarienė podiumą iškeitė į kamuolį

Prieš 15 metų puolėją viliojo ne tik treneriai, bet ir madų pasaulio atstovai.

30

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 BIRŽELIS | 3


4 | 2009 BIRŽELIS | MÛSØ KREPÐINIS


turinys

www.musukrepsinis.lt

MŪSŲ KREPŠINIS | Nr. 19 | 2009 ISSN 1822-8410

PLAKATAI: 31—38

ŽURNALAS PROFESIONALAMS IR MĖGĖJAMS www.musukrepsinis.lt

Agnė Čiūdarienė, Mindaugas Kuzminskas, Žydrūnas Ilgauskas, Lietuvos moterų rinktinė, Marius Runkauskas, Rolandas Jarutis

Nr.19

INTERVIU

A. Eitutavičius — žmogus, įrodęs savo vertę LYGOS

NKL patvirtino talentų kalvės reputaciją TURNYRAS

LKF vėl skelbia naujų talentų paiešką

MK DVIKOVA 39

E. Staknevičienė prieš A. Čiūdarienę

NUMERIO TEMA

31

moterų krepšinis

Neakivaizdinėje dvikovoje susigrūmė Lietuvos moterų krepšinio rinktinės puolėjos.

TRIBŪNA 40

TEO aistruolius vienija ne tik krepšinis

33

INTERVIU

A. Eitutavičius: „Kitą sezoną nugalėsime šiauliečius“

44

Regina Bakutienė

34

24 šuoliai į LKL

FOTOGRAFAS

Ne vienas iš NKL į LKL atėjęs žaidėjas tapo svarbiu komandos nariu. 40

TURNYRAS

LKF ir „Sprite“ vėl skelbia naujų talentų paiešką

VšĮ LKF reklamos ir paslaugų biuras

52 LKF NAUJIENOS

SPAUSDINO

Spaudos namai „ARX Baltica“

VEIDAS

Čižauskas: „Žemesnių žaidėjų dengti neteko“

REDAKCIJOS ADRESAS

Antanas Čižauskas savo gyvenimą paskyrė krepšiniui.

KREPŠINIO TRENERIŲ ASOCIACIJA 60

54

Krepšininkų išsidėstymas už tritaškio linijos

Kęstutis Kemzūra dalijasi Maskvos sr. „Chimki“ žaidimo schemomis.

STATISTIKA 65

Tomas Tumalovičius el. p. fotoreporteris@gmail.com www.reporteris.com LEIDĖJAS

Jaunuosius krepšininkus vėl kviečia „Sprite“ krepšinio talentų kova“.

54

DIZAINERIS

Alius Levinskas el. p. alius@cechas.com

LYGOS

50

Mindaugas Balčiūnas Vaclovas Gedvilas Rolandas Varanauskas Karolis Vaizgėla Linas Kunigėlis Jonas Miklovas KALBOS REDAKTORĖ

Klaipėdos „Neptūno“ įžaidėjas viesulu įsiveržė į LKL elitą.

48

Dalius Matvejevas el. p. d.matvejevas@lbbf.lt BENDRADARBIAI:

Gegužė tribūnose: įspūdingiausi kadrai

„Mūsų krepšinis“ pristato įdomiausius įvykius, nutikusius tribūnose.

2009 / BIRŽELIS / 6.50 Lt

VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS

32

Vilniaus TEO gerbėjai — vienintelis organizuotas Lietuvos moterų krepšinio aistruolių klubas .

41

Dėmesio centre —

Lietuvos krepšinio federacija Birželio 23-iosios g. 5 LT-03206 Vilnius tel. +370 5 233 01 07 faksas +370 5 2163589 el. p. redakcija@musukrepsinis.lt www.musukrepsinis.lt

ŽURNALO PRENUMERATA

Lietuvos krepšinio skaičiai

Užsiprenumeruoti žurnalą (6 mėn. – 36 Lt) galite visuose Lietuvos pašto skyriuose ir tinklalapyje www.post.lt

Visi Lietuvos nacionalinių čempionatų 2009-ųjų gegužės rezultatai.

KONKURSAS 66

Laimėkite kvietimus į rungtynes su Latvija!

Atsakykite į klausimus ir vykite į Kauno sporto halę.

63

Redakcija už reklamos turinį neatsako. Perspausdinti straipsnius, reprodukuoti nuotraukas be leidėjo sutikimo draudžiama.

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 BIRŽELIS | 5


Lietuvos krepšininkės per kontrolinį turnyrą niekuo nenusileido tituluotoms varžovėms.

Per mačą su ispanėmis nesulaikoma buvo A. Bimbaitė.

6 | 2009 BIRŽELIS | MÛSØ KREPÐINIS

Rusijos rinktinės krepšininkėms daugiausiai sunkumų kėlė S. Valužytė.


www.musukrepsinis.lt

fotoZvilgsnis fotoZvilgsnis Garsioms varžovėms — rimtas egzaminas Prieš Europos moterų čempionatą Lietuvos, Rusijos ir Ispanijos nacionalinės komandos išmėgino jėgas kontroliniame turnyre Kaune. Rusijos ir Ispanijos rinktinės priklauso pasaulio elitui, prieš 2 metus būtent jos kovojo Europos čempionato finale. Šiemet rusės ir ispanės į Latviją išvyko turėdamos tik vieną tikslą — tapti čempionėmis. Tačiau ambicijos ir titulai neišgąsdino Lietuvos ekipos. Mūsiškės pirmąją turnyro dieną 87:77 nugalėjo ispanes. Naudingiausia mūsų komandos žaidėja buvo išrinkta 18 taškų pelniusi Aušra Bimbaitė. Antrąją turnyro dieną rusės palaužė ispanes 75:71, tad turnyro nugalėtojų klausimas sprendėsi per Lietuvos ir Rusijos komandų mačą. Mūsiškės pirmavo 3 kėlinius, tačiau rungtynių pabaigoje Europos čempionės jas pavijo ir po keleto sudėtingų bet taiklių metimų šventė pergalę rezultatu 72:62. Naudingiausia Lietuvos rinktinės žaidėja tapo 14 taškų pelniusi, 5 kamuolius atkovojusi ir tiek pat rezultatyvių perdavimų atlikusi Sandra Valužytė. Po rungtynių turnyro nugalėtojų taurė atiteko Rusijos rinktinei, o mūsų komanda buvo oficialiai išlydėta LKF prezidentas V. Garastas nugalėtojų taurę įteikė Rusijos rinktinės žaidėjai I. Korstin.

į Europos čempionatą.

| I. Sidarevičiaus nuotr. | MÛSØ KREPÐINIS | 2009 BIRŽELIS | 7


rinktine

Latvija 2009: Fotodiena.lt / R. Dačkaus nuotr.

misija (ne)įmanoma?

Po įtempto klubų krepšinio sezono savo varžybų maratoną pradėjo nacionalinės komandos. Pirmosios į kovą stojo moterys, Latvijoje kovojančios dėl Europos čempionato apdovanojimų. Lietuvos rinktinė šį kartą į aukščiausias vietas nesitaiko — svarbiausia yra iškovoti kelialapį į kitų metų pasaulio čempionatą. Tam reikia patekti į geriausių komandų šešetuką. Darius Mačiulis Tiesa, šeštosios vietos gali neužtekti, jei geriausių ekipų šešete nebus 2010 metų pasaulio čempionato šeimininkės Čekijos. Tuomet kelialapius į planetos pirmenybes pelnytų tik 5 pirmosios turnyro Latvijoje komandos.

Repeticijos — su pajėgiomis varžovėmis Lietuvos ekipa rengtis Europos čempionatui pradėjo gegužės 5 dieną. Per mėnesį mūsų komanda sužaidė 6 kontrolines rungtynes ir vieną treniruočių pobūdžio mačą. Iš pradžių lietuvaitės Latvijoje du kartus nusileido šios šalies ekipai (68:74 ir 52:78), vėliau Utenoje ir Vilniuje sutriuškino ukrainietes (76:42 ir 81:57). Pasirengimas buvo baigtas turnyru Kauno sporto halėje. Į laikinąją sostinę atvyko

8 | 2009 BIRŽELIS | MÛSØ KREPÐINIS

Europos čempionate daug kas priklausys nuo 2008 metų geriausios Europos jaunosios žaidėjos G. Petronytės.


rinktine

www.musukrepsinis.lt

pasaulio elitui priklausančios Rusijos ir Ispanijos ekipos. Jos prieš 2 metus kovojo Europos čempionato finale. Jau per pirmąsias turnyro rungtynes mūsiškės įrodė, kad šiemetinėms Europos pirmenybėms yra puikiai pasirengusios. Lietuvės tvirtai nugalėjo ispanes rezultatu 87:77. Per rungtynes su rusėmis mūsiškės taip pat Europos čempionatų prizininkės

„Lietuvos rinktinė paliko labai malonų įspūdį. Naujasis treneris komandos žaidimą papildė įdomiomis naujovėmis.“ Ilona Korstin

Metai (vieta)

Auksas Sidabras

Bronza ilgai kontroliavo mačo eigą, bet pabaigoje keletą kartų suklydo ir paleido pergalę iš rankų 62:72. Tačiau po šių varžybų apie Lietuvos rinktinę labai pagarbiai atsiliepė Rusijos rinktinės atstovai. Šios komandos vyriausiuoju treneriu tapęs Valerijus Tichonenka teigė, kad pelnyti 87 taškus per rungtynes su Ispanija gali ne kiekviena komanda. O viena iš Rusijos rinktinės lyderių Ilona Korstin savo tinklaraštyje pažymėjo, kad mūsų komanda paliko labai malonų įspūdį. „Naujasis treneris komandos žaidimą papildė labai įdomiomis naujovėmis“, — rašė garsi krepšininkė.

2007 (Italija)

Rusija

Ispanija

Baltarusija

2005 (Turkija)

Čekija

Rusija

Ispanija

2003 (Graikija)

Rusija

Čekija

Ispanija

2001 (Prancūzija)

Prancūzija Rusija

Ispanija

1999 (Lenkija)

Lenkija

Prancūzija

Rusija

1997 (Vengrija)

Lietuva

Slovakija

Vokietija

1995 (Čekija)

Ukraina

Italija

Rusija

1993 (Italija)

Ispanija

Prancūzija

Slovakija

1991 (Izraelis)

SSRS

Jugoslavija

Vengrija

1938

Europos čempionatas

2 vieta

1989 (Bulgarija)

SSRS

Čekoslovakija

Bulgarija

1995

Europos čempionatas

5 vieta

1987 (Ispanija)

SSRS

Jugoslavija

Vengrija

1997

Europos čempionatas

1 vieta

1985 (Italija)

SSRS

Bulgarija

Vengrija

1998

Pasaulio čempionatas

6 vieta

1983 (Vengrija)

SSRS

Bulgarija

Vengrija

1999

Europos čempionatas

6 vieta

1981 (Italija)

SSRS

Lenkija

Čekoslovakija

2001

Europos čempionatas

4 vieta

1980 (Jugoslavija)

SSRS

Lenkija

Jugoslavija

2002

Pasaulio čempionatas

11 vieta

1978 (Lenkija)

SSRS

Jugoslavija

Čekoslovakija

2005

Europos čempionatas

4 vieta

1976 (Prancūzija)

SSRS

Čekoslovakija

Bulgarija

2006

Pasaulio čempionatas

6 vieta

1974 (Italija)

SSRS

Čekoslovakija

Italija

2007

Europos čempionatas

6 vieta

1972 (Bulgarija)

SSRS

Bulgarija

Čekoslovakija

1970 (Olandija)

SSRS

Prancūzija

Jugoslavija

1968 (Italija)

SSRS

Jugoslavija

Lenkija

1966 (Rumunija)

SSRS

Čekoslovakija

VDR

1964 (Vengrija)

SSRS

Bulgarija

Čekoslovakija

1962 (Prancūzija)

SSRS

Čekoslovakija

Bulgarija

1960 (Bulgarija)

SSRS

Bulgarija

Čekoslovakija

1958 (Lenkija)

Bulgarija SSRS

Čekoslovakija

1956 (Čekoslovakija) SSRS

Vengrija

Čekoslovakija

1954 (Jugoslavija)

SSRS

Čekoslovakija

Bulgarija

1952 (SSRS)

SSRS

Čekoslovakija

Vengrija

1950 (Vengrija)

SSRS

Vengrija

Čekoslovakija

1938 (Italija)

Italija

Lietuva

Lenkija

Lietuvos rinktinė Europos ir pasaulio čempionatuose

Skaudžios netektys Lietuvos rinktinės strategui Rūteniui Paulauskui tokie varžovų komplimentai nebent galėjo paglostyti savimeilę. Treneriui kur kas labiau rūpėjo, kaip užkamšyti po krepšiu netikėtai atsiradusią skylę. Mat prieš pat turnyrą Kaune paaiškėjo, kad Iveta Šalkauskė laukiasi kūdikio ir rinktinėje žaisti negalės. Dar prieš treniruočių stovyklos pradžią buvo aišku, kad dėl traumų komandai negalės padėti įžaidėja Aurimė Rinkevičiūtė ir į rinktinę sutikusi grįžti Jurgita Štreimikytė-Virbickienė. Be to, kojos skausmai net treniruotis neleido Dainai Staugaitienei. Tačiau treneris vis tiek į Europos čempionatą išvyko ryžtingai nusiteikęs. „Lietuvos krepšinio federacija mums iškėlė aukštą tikslą. Jis buvo iškeltas, kai dar nebuvo žinoma apie visas mūsų būsimas netektis. Komanda, kurią planavome, ir komanda, kurią turime, labai skiriasi. Tačiau federacija negali kelti tikslo užimti

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 BIRŽELIS | 9


rinktine

Europos čempionate 11 ar 12 vietą. Tikslai turi būti aukšti, o mes stengsimės juos įgyvendinti. Aukšti tikslai mobilizuoja“, — sakė treneris. Daugiau ryžto prieš pat kelionę į Latviją pademonstravo Sandra Valužytė. „Dirbome visą mėnesį, sustygavome žaidimą, ko-

Lietuvoje — geresnės sąlygos Pasak Lietuvos rinktinės administratoriaus Valdo Gecevičiaus, pasirengimo laikotarpiu mūsų komanda turėjo puikias sąlygas. „Druskininkuose komanda gyveno viešbutyje „Violeta“, Vilniuje Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

„Komanda, kurią planavome, labai skiriasi nuo komandos, kurią turime.“ Rūtenis Paulauskas manda pasirengusi. Tikimės patekti į šešetuką, o gal ir aukščiau“, — sakė krepšininkė, tarp čempionato favoričių įvardijusi ir Lietuvos komandą.

R. Butautas: „Komanda pasirengusi“ Moterų komandos kontrolinius mačus įdėmiai stebėjo ir vyrų rinktinės vyriausiasis treneris Ramūnas Butautas. Jis profesionalaus trenerio keliu pradėjo žengti nuo moterų „LKKA-Kauno“ komandos stratego pareigų. „Labai patiko komandos žaidimas. Lietuvos rinktinė žaidžia drausmingai, matyti braižas. Akivaizdu, kad komandoje geras mikroklimatas, žaidėjos gerai nusiteikusios. O tai yra labai svarbu. Komanda čempionatui gerai parengta“, — po Lietuvos ir Rusijos komandų mačo „Mūsų krepšiniui“ sakė treneris. Lietuvos moterų rinktinės vyriausieji treneriai 1997 metais Lietuvos rinktinę į Europos čempionato viršūnę atvedęs Vydas Gedvilas taip pat tiki, kad Lietuvos rinktinė yra pasirengusi pasiekti jai iškeltą tikslą. „Lietuvos rinktinės žaidimas man patinka, komanda jauna, perspektyvi. Jei patektų į šešetuką, būtų gražu. Manau, tai yra įmanoma. Nors žaidėjų, negalinčių padėti Lietuvos rinktinei, labai trūksta. Ypač naudinga būtų buvusi J. Štreimikytė-Virbickienė. Ji gali žaisti po krepšiu, pataikyti iš toliau, veržtis krepšio link. Tokios žaidėjos labai trūksta. Taip pat reikėtų gerai iš toli pataikančios krepšininkės, bet jei visose pozicijose turėtume idealių žaidėjų, būtume Europos čempionai“, — šypsojosi pašnekovas.

Feliksas Kriaučiūnas 1938—1939 Zenonas Puzinauskas 1940—1941 Valerijus Grešnovas 1945 Antanas Naujokas

1946

Vincas Sercevičius 1946 Stepas Butautas

1947, 1957—1967

Vladas Kišonas

1948—1949

Kostas Birulis

1950—1951

Vytautas Bimba

1952—1955

Viktoras Dzenis

1956

Algis Gedminas

1967—1981, 1990—1991

Valentinas Kanapkis 1982—1989, 1993—1995 Algimantas Šatas

1992

Vydas Gedvilas

1996—2002

Algirdas Paulauskas 2003—2007 Rūtenis Paulauskas nuo 2008

10 | 2009 BIRŽELIS | MÛSØ KREPÐINIS

R. Paulauskas nebijo aukštų tikslų.


rinktine

www.musukrepsinis.lt

2009

metų Europos moterų čempionato atranka

A grupė

2008-08-13

Izraelis — Lietuva 63:47

2008-08-16

Lietuva — Ukraina 66:59

2008-08-20

D. Britanija — Lietuva 63:82

Papildomas atrankos turnyras

2008-08-27

Lietuva — Vokietija 80:44

A grupė

2008-08-30

Lietuva — Izraelis 60:76

1. Ukraina

3

1

2008-09-03

Ukraina — Lietuva 68:73

2. Vokietija

2

2

2008-09-06

Lietuva — D. Britanija 76:68

3. Bulgarija

1

3

2008-09-13

Vokietija — Lietuva 57:67 1. Italija

3

1

B grupė

V. Komanda 1. Izraelis

P. 6

Pr. 2

2. Lietuva

6

2

2. Kroatija

2

2

3. Ukraina

5

3

3. Belgija

1

3

4. Vokietija

2

6

5. Didžioji Britanija

1

7

B grupė

Dėl išlikimo A divizione

1. Rumunija

5

1

2. Suomija

4

2

1. Turkija

7

1

3. Didžioji Britanija

3

3

2. Lenkija

7

1

4. Bosnija ir Hercegovina

0

6

3. Italija

4

4

4. Bosnija ir Hercegovina

1

7

B divizionas

5. Suomija

1

7

A grupė

C grupė

1. Juodkalnija

5

0

2. Olandija

4

1

1. Prancūzija

7

1

3. Airija

3

2

2. Slovakija

5

3

4. Slovėnija

2

3

3. Vengrija

5

3

5. Islandija

1

4

4 Kroatija

2

6

6. Šveicarija

0

5

5. Rumunija

1

7 1. Švedija

4

0

D grupė

B grupė

1. Graikija

5

1

2. Portugalija

3

1

2. Serbija

3

3

3. Makedonija

2

2

3. Belgija

2

4

4. Estija

1

3

4. Bulgarija

2

4

5. Liuksemburgas

0

4

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 BIRŽELIS | 11


rinktine

— „Best Western“. Buvome viskuo aprūpinti, treniravomės Druskininkų sporto centro salėje, o Vilniuje — Mykolo Romerio universiteto arenoje. Dėkojame paramą Lietuvos moterų nacionalinei komandai ir jaunimo rinktinėms skyrusiai bendrovei „Druskininkų Rasa“, — pasakojo vienas iš nacionalinės komandos vadovų. Kiek kitaip mūsų krepšininkės pasijuto atvykusios į Latviją. Valmieroje komanda buvo apgyvendinta didesnio įspūdžio nepalikusiame 3 žvaigždučių viešbutyje, lietuvaites pasitiko tik viena savanorė, kuri į Valmierą atvyko iš Ventspilio, todėl net ir labai stengdamasi ne visada galėjo padėti. Europos čempionato pirmojo etapo

kovos vyko tik dviejuose miestuose, todėl komandoms trūko salių. Valmieroje ekipoms teko treniruotis dviejose salėse, pratybų laikas dažnai buvo labai ankstyvas. Mūsų komandai skirtas treniruočių laikas skyrėsi nuo iš anksto suderintojo. Aptarnavimu Valmieroje nebuvo sužavėtas ir Rusijos rinktinės vadovas Šabtajus Kalmanovičius. Jis buvo nepatenkintas, kad viešbutis, kuriame gyvena komanda, neturi savo restorano. Todėl pusryčiai buvo vežami iš kito viešbučio, o kol jie pasiekdavo reikiamą vietą — ataušdavo. Tačiau visa tai tik detalės, sąlygos Latvijoje vienodos visoms komandoms.

Europos čempionato prognozės Vydas Gedvilas Buvęs Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris 1. Rusija 2. Ispanija 3. Prancūzija

Audra Ginelevičienė Lietuvos moterų krepšinio lygos direktorė 1. Rusija 2. Ispanija 3. Latvija

Mindaugas Balčiūnas FIBA Europe / Ciamillo-Castoria nuotr.

Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius 1. Rusija 2. Ispanija 3. Lietuva

Kęstutis Pilipauskas Teisėjas 1. Rusija 2. Ispanija 3. Čekija

Robertas Petrauskas Krepšinio komentatorius 1. Rusija 2. Ispanija 3. Lietuva

Dainius Žygelis DELFI sporto žurnalistas 1. Rusija 2. Ispanija 3. Latvija

Tomas Tumalovičius Fotografas 1. Lietuva Europos čempionių titulą Latvijoje gins Rusijos rinktinė.

12 | 2009 BIRŽELIS | MÛSØ KREPÐINIS

2. Latvija 3. Rusija


www.musukrepsinis.lt

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 BIRŽELIS | 13


Lietuvos moterų Aušra BIMBAITĖ

Agnė ČIŪDARIENĖ

Biografija

Biografija

• Gimimo data: 1982-10-10

• Gimimo data: 1979-01-15

• Ūgis: 179 cm

• Ūgis: 189 cm

• Klubas: Vilniaus TEO

• Klubas: „Celta-Indepo“ (Ispanija)

Tarptautinės varžybos

Tarptautinės varžybos

2008—2009 m. Eurolyga: 5 tšk., 2,2 atk.k., 1,2 rez.p.

2007—2008 m. Europos taurės turnyras: 14,3 tšk., 4 atk.k., 0,8 rez.p.

2007—2008 m. Eurolyga: 7 tšk., 1,3 atk.k., 0,3 rez.p.

2007 m. Europos čempionatas: 10 tšk., 4,1 atk.k., 1,6 rez.p.

2006—2007 m. Eurolyga: 5,4 tšk., 2,9 atk.k., 1 rez.p.

2006 m. pasaulio čempionatas: 6,3 tšk., 4,3 atk.k., 0,4 rez.p.

2006 m. pasaulio čempionatas: 8,3 tšk., 2,9 atk.k., 2,4 rez.p.

2002—2003 m. Eurolyga: 5,4 tšk., 2,2 atk.k., 0,8 rez.p.

2005—2006 m. Eurolyga: 2 tšk., 1,2 atk.k., 0,9 rez.p.

2002 m. pasaulio čempionatas: 10,6 tšk., 3,1 atk.k., 0,6 rez.p.

2005 m. Europos čempionatas: 4,1 tšk., 2,4 atk.k., 0,9 rez.p.

2001—2002 m. Eurolyga: 11,4 tšk., 3 atk.k., 0,6 rez.p.

2004—2005 m. Eurolyga: 1,6 tšk., 1,4 atk.k., 0,5 rez.p.

2001 m. Europos čempionatas: 7,7 tšk., 3 atk.k., 1,4 rez.p.

2003—2004 m. Eurolyga: 4 tšk., 1,8 atk.k., 1,2 rez.p.

2000—2001 m. Eurolyga: 8,5 tšk., 5,7 atk.k., 0,7 rez.p.

2002—2003 m. Eurolyga: 9 tšk., 2 atk.k., 0 rez.p.

1999—2000 L. Ronchetti taurės turnyras: 8,3 tšk., 3,9 atk.k., 0,8 rez.p.

2001—2002 m. Eurolyga: 3,7 tšk., 2,6 atk.k., 0,4 rez.p.

1998—1999 L. Ronchetti taurės turnyras: 9 tšk., 6 atk.k., 3 rez.p.

2001 m. Europos čempionatas: 0 tšk., 1 atk.k., 0 rez.p.

Vaida PACAUSKIENĖ

Giedrė PAUGAITĖ

Biografija

Biografija

• Gimimo data: 1979-05-23

• Gimimo data: 1990-07-15

• Ūgis: 175 cm

• Ūgis: 192 cm

• Klubas: Marijampolės „Arvi“

• Klubas: Marijampolės „Arvi“

Tarptautinės varžybos

Tarptautinės varžybos

2008—2009 m. Europos taurės turnyras: 8,5 tšk., 4,6 atk.k., 1,4 rez.p.

2008—2009 m. Europos taurės turnyras: 3,5 tšk., 3,1 atk.k., 0,4 rez.p.

2007 m. Europos čempionatas: 0 tšk., 0,5 atk.k., 0 rez.p.

2006—2007 m. Europos taurės turnyras: 2 tšk., 2,5 atk.k., 0,5 rez.p.

2005 m. Europos čempionatas: 3,3 tšk., 1,3 atk.k., 0,9 rez.p.

14 | 2009 BIRŽELIS | MÛSØ KREPÐINIS


www.musukrepsinis.lt

rinktinė — 2009 Eglė STAKNEVIČIENĖ

Gintarė PETRONYTĖ

Biografija

Biografija

• Gimimo data: 1985-08-31

• Gimimo data: 1989-03-19

• Ūgis: 190 cm

• Ūgis: 195 cm

• Klubas: „Faenza“ (Italija)

• Klubas: Vilniaus TEO

Tarptautinės varžybos

Tarptautinės varžybos

2007—2008 m. Eurolyga: 11 tšk., 2,8 atk.k., 1,3 rez.p.

2008—2009 m. Eurolyga: 6,1 tšk., 4,4 atk.k., 0,3 rez.p.

2007 m. Europos čempionatas: 8,6 tšk., 4,9 atk.k., 0,7 rez.p.

2007—2008 m. Eurolyga: 5,9 tšk., 5,1 atk.k., 0,7 rez.p.

2006—2007 m. Eurolyga: 4,7 tšk., 2,7 atk.k., 0,4 rez.p.

2007 m. Europos čempionatas: 3,4 tšk., 2,4 atk.k., 0,2 rez.p.

2006 m. pasaulio čempionatas: 13,5 tšk., 7 atk.k., 0,8 rez.p.

2006—2007 m. Eurolyga: 3 tšk., 2 atk.k., 0 rez.p.

2005—2006 m. Eurolyga: 2,2 tšk., 1,6 atk.k., 0,2 rez.p.

2006 m. pasaulio čempionatas: 5,5 tšk., 3 atk.k., 0,5 rez.p.

2005 m. Europos čempionatas: 10 tšk., 4,3 atk.k., 1 rez.p. 2004—2005 m. Eurolyga: 10,8 tšk., 3,8 atk.k., 0,8 rez.p. 2002—2003 m. Eurolyga: 0 tšk. 1 atk.k., 0 rez.p. 2002 m. pasaulio čempionatas: 0 tšk., 1 atk.k., 0 rez.p. 2001—2002 m. Eurolyga: 2 tšk., 1 atk.k., 0 rez.p.

Milda SAULIŪTĖ Laima RICKEVIČIŪTĖ Biografija Biografija

• Gimimo data: 1981-08-28

• Gimimo data: 1988-05-18

• Ūgis: 175 cm

• Ūgis: 188 cm

• Klubas: Marijampolės „Arvi“

• Klubas: Marijampolės „Arvi“

Tarptautinės varžybos

Tarptautinės varžybos 2008—2009 m. Europos taurės turnyras: 9,4 tšk., 2,9 atk.k., 2,6 rez.p.

2008—2009 m. Europos taurės turnyras: 8,1 tšk., 4,6 atk.k., 1 rez.p.

2007 m. Europos čempionatas: 1,4 tšk., 0,4 atk.k., 0 rez.p.

2006—2007 m. Europos taurės turnyras: 4,3 tšk., 2,8 atk.k., 0,2 rez.p.

2005—2006 m. Europos taurės turnyras: 2 tšk., 0,6 atk.k., 1 rez.p.

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 BIRŽELIS | 15


Lietuvos moterų rinktin Eglė ŽYGELYTĖ

Daina STAUGAITIENĖ

Biografija

Biografija

• Gimimo data: 1985-05-11

• Gimimo data: 1980-08-08

• Ūgis: 168 cm

• Ūgis: 182 cm

• Klubas: Klaipėdos „Lemminkainen“

• Klubas: Vilniaus TEO

Tarptautinės varžybos

Tarptautinės varžybos

2008—2009 m. Europos taurės turnyras: 13 tšk., 3,8 atk.k., 4,2 rez.p.

2008—2009 m. Eurolyga: 7,4 tšk., 3,8 atk.k., 1,7 rez.p. 2005—2006 m. Europos taurės turnyras: 1,1 tšk., 1,5 atk.k., 0,9 rez.p.

Rima VALENTIENĖ Biografija

Sandra VALUŽYTĖ

• Gimimo data: 1978-06-10

Biografija

• Ūgis: 170 cm

• Gimimo data: 1982-02-01

• Klubas: Vilniaus TEO

• Ūgis: 176 cm • Klubas: Kursko „Dinamo“ (Rusija)

Tarptautinės varžybos 2008—2009 m. Eurolyga: 2,5 tšk., 1,3 atk.k., 0,6 rez.p.

Tarptautinės varžybos

2007—2008 m. Eurolyga: 3,7 tšk., 1 atk.k., 1 rez.p.

2008—2009 m. Europos taurės turnyras: 10,2 tšk., 5,4 atk.k., 3,5 rez.p.

2007 m. Europos čempionatas: 6,3 tšk., 2,7 atk.k., 1 rez.p.

2007—2008 m. Eurolyga: 11,2 tšk., 4,9 atk.k., 3,2 rez.p.

2006—2007 m. Eurolyga: 3,5 tšk., 1,6 atk.k., 0,7 rez.p.

2007 m. Europos čempionatas: 10,1 tšk., 5,2 atk.k., 2,2 rez.p.

2006 m. pasaulio čempionatas: 6,8 tšk., 2,1 atk.k., 0,6 rez.p.

2006—2007 m. Eurolyga: 12,1 tšk., 3,8 atk.k., 2,6 rez.p.

2005—2006 m. Eurolyga: 6,9 tšk., 2,1 atk.k., 0,9 rez.p.

2006 m. pasaulio čempionatas: 12,1 tšk., 4,8 atk.k., 3,4 rez.p.

2005 m. Europos čempionatas: 10,6 tšk., 2,5 atk.k., 1,5 rez.p.

2005—2006 m. Eurolyga: 9,7 tšk., 6,3 atk.k., 2,7 rez.p.

2004—2005 m. Eurolyga: 9,1 tšk., 2,9 atk.k., 1,5 rez.p.

2005 m. Europos čempionatas: 13,5 tšk., 5,9 atk.k., 3,8 rez.p.

2003—2004 m. Eurolyga: 8,4 tšk., 2,2 atk.k., 0,9 rez.p.

2004—2005 m. Eurolyga: 10,6 tšk., 6,1 atk.k., 2,8 rez.p.

2002—2003 m. Eurolyga: 4,1 tšk., 1,1 atk.k., 0,5 rez.p.

2003—2004 m. Eurolyga: 4,8 tšk., 2,8 atk.k., 1,6 rez.p.

2001 m. Europos čempionatas: 9,1 tšk., 2,9 atk.k., 2,3 rez.p.

2002—2003 m. Eurolyga: 8,2 tšk., 5,2 atk.k., 1,7 rez.p.

2000—2001 m. Eurolyga: 10,3 tšk., 4,2 atk.k., 2 rez.p.

2002 m. pasaulio čempionatas: 6,3 tšk., 4,3 atk.k., 1,6 rez.p.

1999—2000 L. Ronchetti taurės turnyras: 8,6 tšk., 2,1 atk.k., 1,9 rez.p.

2001—2002 m. Eurolyga: 8,8 tšk., 2,6 atk.k., 1,1 rez.p.

1998—1999 L. Ronchetti taurės turnyras: 8 tšk., 5 atk.k., 5 rez.p.

2000—2001 m. Eurolyga: 3,4 tšk., 1,9 atk.k., 0,6 rez.p.

1998 m. pasaulio čempionatas: 1,4 tšk., 0,8 atk.k., 1 rez.p.

1999—2000 L. Ronchetti taurės turnyras: 1 tšk., 4 atk.k., 1,5 rez.p.

16 | 2009 BIRŽELIS | MÛSØ KREPÐINIS


www.musukrepsinis.lt

nė — 2009

Marius JASEVIČIUS Fizinio rengimo treneris

Rūtenis PAULAUSKAS Vyriausiasis treneris Gediminas TANKEVIČIUS Gydytojas • Gimimo data: 1971-07-29

Karjera: 1995—1998 — Vilniaus „Vadas“, 1998—1999 — Vilniaus „Sakalai“, 2000—2001 — Mineralinių Vandenų „Lokomotiv“ (asistentas), 2001—2002 — Maskvos CSKA (asistentas), 2002—2004 — Kėdainių „Nevėžis“, 2004—2005 — Vilniaus „Lietuvos rytas“ (asistentas), 2005—2007 — Maskvos sr. „Dinamo“,

Miglė ACHRAMAVIČIENĖ

2007 — Vilniaus „Lietuvos rytas“ (konsultantas),

Masažuotoja

Nuo 2007 — Vilniaus TEO

Dalia KURTINAITIENĖ

Valdas GECEVIČIUS

Trenerė

Administratorius

Mantas ŠERNIUS

Arvydas TAMAŠAUSKAS

Treneris — skautas

Vadovas

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 BIRŽELIS | 17


ZvaigZde

D. Staugaitienė: „Svajonės pildosi“

Dar prieš porą metų mažai kas būtų galėjęs pasakyti, kur rungtyniauja Daina Staugaitienė. Viskas pasikeitė, kai Vilniaus TEO ir Lietuvos rinktinės vairą perėmė Rūtenis Paulauskas. Į sostinę persikėlusi krepšininkė iš karto įsitvirtino stipriausioje šalies komandoje, be jos dabar neįsivaizduojama ir nacionalinė moterų rinktinė. Edmantas Kazbaras

„Tai, kad žaidžiu Lietuvos rinktinėje bei TEO klube, laikau labai dideliu pasiekimu“, — didžiuodamasi teigė 182 cm ūgio gynėja. 28 metų D. Staugaitienė dar norėtų prieš karjeros pabaigą išbandyti jėgas užsienio komandoje. Tuomet ji būtų įgyvendinusi visas savo, kaip krepšininkės, svajones.

Iš sportininkų šeimos — Daina, kur ir kaip prasidėjo jūsų kelias į didįjį krepšinį? — Kelias į didįjį krepšinį prasidėjo Klaipėdoje. Kai mokiausi trečioje klasėje, mane pamatė krepšinio treneris Jonas Kuliešius ir pakvietė treniruotis. Atėjau į pirmąją treniruotę ir sportuoju iki dabar. Kaip savo amžiaus, tuomet buvau gana aukšta. Krepšiniu užsikrėčiau iškart.

DAINA STAUGAITIENĖ Biografija • Gimimo data: 1980-08-08 • Gimtasis miestas: Klaipėda • Ūgis: 182 cm • Pozicija: atakuojanti gynėja

Karjera • 2005—2006 Marijampolės „Arvi“ • 2006—2008 Klaipėdos „Lemminkainen“ • Nuo 2008 — Vilniaus TEO

Titulai • 2007—2008 metų LMKL naudingiausia žaidėja

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

D. Staugaitienė už Atlanto rungtyniavo įžaidėjos pozicijoje.

18 | 2009 BIRŽELIS | MÛSØ KREPÐINIS


ZvaigZde

www.musukrepsinis.lt

„Kai mokiausi trečioje klasėje, mane pamatė krepšinio treneris Jonas Kuliešius ir pakvietė treniruotis. Atėjau į pirmąją treniruotę ir sportuoju iki dabar.“ — Ar niekuomet nekilo minčių mesti krepšinio treniruotes ir gyvenimą pasukti kita linkme? — Ne, tokių minčių niekada nekilo. Iškart pajutau meilę krepšiniui ir supratau, jog tai bus mano gyvenimas. Mano mama — profesionali rankininkė, visa šeima buvo linkusi į sportą, todėl nuo mažens sau sakydavau, jog būsiu rankininkė arba krepšininkė. Ačiū Dievui, jog pasitaikė krepšinio treneris ir dabar esu krepšininkė. — Po dvejų metų LMKL išvykote į JAV. Kas pastūmėjo šiam žingsniui? — Tuo metu svajojau išvažiuoti į JAV — žaisti ir tuo pačiu mokytis. Lietuvoje profesionaliai žaisti ir mokytis vienu metu buvo labai sunku, o už Atlanto tam buvo puikios sąlygos. Kai pasitaikė proga išvažiuoti iš gimtosios šalies, nedvejojau. Dėl šio žingsnio nė kiek nesigailiu. — Papasakokite plačiau apie ketverius metus, praleistus už Atlanto. — Pirmieji metai svetimoje šalyje buvo labai sunkūs: nemokėjau anglų kalbos (mokykloje mokiausi vokiečių), negalėjau susikalbėti, skyrėsi krepšinio supratimas, treniruočių pobūdis — sunkiai atlaikydavau fizinio parengimo treniruotes. Bet tuo pačiu ir labai naudingi. Laikui bėgant viskas darėsi lengviau: apsipratau naujoje vietoje, susiradau draugų, išmokau kalbą, perpratau amerikietišką krepšinį, įgavau trenerio pasitikėjimą — gyventi ir žaisti Amerikoje tapo vienas malonumas. Sunkiai dirbdama daug ko išmokau, supratau, kad, jeigu noriu ką nors pasiekti, turiu kiekvieną dieną atkakliai dirbti. JAV labai didelė konkurencija, mano vietą aikštelėje bet kada galėjo užimti kita žaidėja, todėl turėjau ją išsikovoti. Būnant ten man niekada netrūko noro dirbti, įrodyti, kad esu verta būti pagrindine žaidėja.

— Ar per tuos metus Amerikoje nebuvo noro grįžti į Lietuvą? — Ne, tik pirmaisiais metais buvo sunkumų. Vėliau tikrai nekilo minčių viską mesti ir grįžti į Lietuvą. Per ketverius metus baigiau mokslus ir tuomet grįžau į gimtinę.

Kvietimas į TEO — pripažinimas — Minčių likti rungtyniauti JAV nekilo? — Ne, nes ten yra tik WNBA ir studentų lygos. WNBA manęs niekuomet nežavėjo. Aš išmanau tos lygos virtuvę, žinojau, kad ji ne man — ten reikia kitokių žaidėjų, kitokio charakterio nei mano. Tačiau savęs nenuvertinu. Pati nesistengiau ten patekti, nes tai nebuvo mano svajonė. Man daug mieliau žaisti Europoje, kad ir Lietuvoje. — Su kokiais prisiminimais siejate savo pirmąjį sezoną LMKL grįžus iš JAV? — Tuomet pusę metų rungtyniavau Marijampolės „Arvi“ komandoje, tačiau dėl nesutarimų man teko šią komandą palikti. Tuomet išėjau motinystės atostogų. — Praėjusį sezoną rungtyniavote Klaipėdos „Lemminkainen“ klube, o šį sezoną jau žaidėte Vilniaus TEO ekipoje. Ar tokie pokyčiai buvo netikėti? — Negaliu teigti, jog tai buvo netikėta. Tačiau TEO trenerių kvietimas žaisti stipriausioje Lietuvos komandoje buvo tikrai malonus, jaučiausi pastebėta ir pripažinta kaip gera žaidėja.

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 BIRŽELIS | 19


ZvaigZde

Vaikų į areną nesiveža — Kodėl brandžiausią krepšinį pradėjote demonstruoti karjerai artėjant pabaigos link? — Kažkiek lėmė patirtis, nes vis daugiau jos sukaupdavau. Tačiau sau pasakiau: „Kada, jeigu ne dabar?“ Daug kas sako, kad moterys krepšinį geriausiai žaidžia po gimdymo. Nežinau, kiek tame yra tiesos, bet mano geriausias sezonas irgi buvo po vaikų gimimo, todėl labiausiai reikia jiems dėkoti. — Tuomet dėl geresnės karjeros gal dar planuojate susilaukti keleto vaikų? — Dar ne, dar kol kas neplanuoju (juokiasi). Užtenka ir dviejų. Esu patenkinta savo vaikais bei dabartiniu klubu, o iki WNBA pakilti neplanuoju. — Kaip dvyniai Matas ir Eva įtakoja jūsų sportinę karjerą? — Noriu jiems skirti kuo daugiau laiko. Kartais likčiau po treniruotės ką nors patobulinti, tačiau žinau, kad namie laukia vaikai, ir skubu pas juos. Dabar gyvenu pagal vaikų grafiką. Negaliu sau leisti veikti ką noriu, turiu mažiau poilsio. Bandau suderinti sportą ir motinystę, kol kas sekasi puikiai.

20 | 2009 BIRŽELIS | MÛSØ KREPÐINIS

— Ar gimus vaikams nebuvo minčių nebegrįžti į didįjį sportą? — Ne, tokių minčių nebuvo. Labai veržiausi į aikštę, manęs niekas negalėjo atkalbėti. Labai norėjau parodyti, kad krepšinį žaisti dar galiu. Aš nepasirengusi palikti krepšinio. — Ar dvyniai dažnai stebi rungtyniaujančią mamą? — Nepasakyčiau, kad labai dažnai. Jie dar maži, todėl būna geriau, kai lieka namie. Tuomet galiu geriau susikaupti, niekas neblaško. Dažnai pati jiems neleidžiu eiti į rungtynes, pasakau, kad liktų namie ar išeitų į lauką. Kartais man rungtyniaujant vaikai pradeda šaukti „mama“, tuomet iškart prarandu koncentraciją. Todėl per rimtas rungtynes dvynukai būna namie. — Jeigu jums lemiamu metu metant baudas vaikeliai pradėtų verkti, mestumėte baudas ar bėgtumėte pas juos? — Nežinau, kaip elgčiausi (juokiasi). Matyt, mesčiau baudas, nes jie nebūtų vieni. Juos kažkas prižiūrėtų. Per svarbias varžybas visada susitelkiu tik darbui, vengiu pašalinių minčių, todėl vaikų į areną tikrai neimčiau.

Norėtų į užsienį — Įsitvirtinote Lietuvos rinktinėje ir stipriausioje Lietuvos komandoje. Ko dar trūksta idealiai karjerai? — Niekada nebuvau ragavusi legionierės duonos. Norėčiau išvažiuoti į užsienį ir išmėginti jėgas kuriame nors stipriame klube. Tačiau tai įgyvendinti gali būti sunku, nes esu ne viena. Daug kas priklauso nuo mano vaikučių. Taip pat norėčiau iškovoti daugiau medalių, nes kol kas jų mano kolekcijoje labai mažai. Tai, kad žaidžiu Lietuvos rinktinėje bei TEO klube, laikau labai dideliu pasiekimu. — Ar nepatekusi į Lietuvos rinktinės pagrindinę sudėtį neprarasdavote vilties vieną dieną prasimušti tarp dvylikos stipriausių žaidėjų? — Nusivildavau, tačiau per daug į galvą neimdavau. Nebuvo laiko liūdėti, reikėjo treniruotis, rengtis artėjančiam sezonui, o kitą vasarą bandyti iš naujo. Kiekvienas sportininkas siekia būti rinktinės nariu. Kai kviečia žaisti už Lietuvą, būna labai malonu, jautiesi pripažintas ir pagerbtas.

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

TEO visada buvo stipriausias Lietuvos klubas, todėl žaisti šiame klube svajoja daugelis žaidėjų. — Ar galima teigti, kad 2007—2008 metų sezonas, atnešęs naudingiausios LMKL žaidėjos titulą, buvo sėkmingiausias jūsų karjeroje? — Taip, tas sezonas išties buvo puikus. Man buvo sudarytos puikios sąlygos, todėl taip naudingai ir rungtyniavau. Žaisdavau po 40 minučių, o tai labai padeda pasitikėti savo jėgomis. Tas sezonas tikrai buvo vienas iš sėkmingiausių. — JAV rungtyniaudavote įžaidėjos pozicijoje, o Lietuvoje — atakuojančios gynėjos. Kurioje jums mieliau žaisti? — Šios pozicijos labai skirtingos. Kai žaisdavau įžaidėjos pozicijoje, aikštėje būdavau treneris. Tai yra labai sunkus darbas, turėdavau vadovauti komandai, nuo manęs priklausė visos ekipos rezultatas. Man maloniau ir labiau patinka žaisti atakuojančios gynėjos pozicijoje, nes tuomet turiu daugiau galimybių atakuoti krepšį ir pelnyti taškus. JAV treneriams svarbiau buvo ne pelnyti taškai, o tai, kaip aš sustatysiu komandą ir kaip jai vadovausiu. — Stiprioji jūsų žaidimo dalis yra geras aikštės matymas? — Taip. Sugebėjau gerai skirstyti kamuolius, „sustyguoti“ žaidimą taip, kaip reikia. Treneriui tai patiko, jis manimi labai pasitikėjo. Europietiškas krepšinis skiriasi nuo amerikietiško tuo, jog mes niekada nepagailėsime kamuolio, visada jį atiduosime laisvai žaidėjai. Amerikoje to kartais trūksta. Ten daugiau žaidžiama „vienas prieš vieną“, tačiau tuometinis mano treneris mėgo komandinį žaidimą, todėl man buvo daug lengviau. — Tuomet kokia silpnoji jūsų žaidimo dalis? — Gaila, nebesu jauna ir negalėsiu šio dalyko pagerinti. Man trūksta greičio. Niekuomet nepasižymėjau greičiu, šį trūkumą kompensuoju patirtimi. Daugiau trūkumų nebėra (juokiasi). Jei rimtai, kiekvienoje srityje turiu kur tobulėti.

Klaipėdietė labai greitai įsitvirtino Vilniaus TEO komandoje.


www.musukrepsinis.lt

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 BIRŽELIS | 21


istorija

„Sidabrinė“ išvyka į Romą

Iki Antrojo pasaulinio karo buvo surengtos vos vienerios Europos moterų krepšinio pirmenybės. Nors pakartoti vyrų nacionalinės komandos sėkmės ir tapti Senojo žemyno čempione mūsų šalies moterų rinktinei nepavyko, bet savo pasiekimu krepšininkės taip pat galėjo didžiuotis — 1938 metais per pirmąsias Europos pirmenybes Romoje jos užėmė antrąją vietą. Rolandas V. Eidvilas

1938 metais Lietuvos krepšininkės pralaimėjo tik vieną Europos čempionato mačą.

Europos moterų komandas išsiaiškinti, kuri iš jų yra geriausia, pirmą kartą pakvietė Italija. Pasirinkimo Tarptautinė mėgėjų krepšinio federacija (FIBA) net neturėjo, kadangi rengti čempionatą kitų kandidačių paprasčiausiai nebuvo, o moterų krepšinio reikalai ketvirtajame dešimtmetyje FIBA vadovams apskritai menkai rūpėjo. Tiesa, FIBA įsteigė Moterų krepšinio komitetą, tačiau jis egzistavo tik formaliai ir per kelerius metus visiškai nieko nenuveikė.

Moterų krepšinio vargai Tokia padėtis labiausiai netenkino Italijos krepšininkių. Jos pradėjo spausti savo šalies krepšinio federacijos vadovą Giorgio di San Marzano (jis buvo ir FIBA viceprezidentas) ir galiausiai pasiekė, kad moterys su vyrais tarptautiniame krepšinio gyvenime gautų jei ne vienodas, tai bent panašias teises. Vis dėlto surengti pirmąsias Europos moterų krepšinio pirmenybes pasišovusiai Italijai nebuvo lengvas įsipareigojimas. Pradžioje planuota, kad varžybos įvyks 1938 metų gegužę Venecijoje, tačiau dėl įvairiausių nesklandumų turnyras keliskart buvo nukeliamas. Čempionatas įvyko tik spalio 12—16 dienomis. Ir visai ne Venecijoje, o Romoje.

Treneris — Amerikos lietuvis Lietuvoje didelių diskusijų, ar verta siųsti moterų krepšinio rinktinę į pirmąjį Europos čempionatą, nekilo. Nors tolimai kelionei į Italiją reikėjo nemažai pinigų, Kūno kultūros rūmai (ketvirtajame dešimtmetyje ši institucija atliko dabartines Kūno kultūros ir sporto departamento bei Tautinio olimpinio komiteto funkcijas) ilgai ne-

22 | 2009 BIRŽELIS | MÛSØ KREPÐINIS

svarstė ir, vos gavę kvietimą, išsiuntė FIBA patvirtinimą, kad Lietuvos komanda čempionate dalyvaus. Čempionatui buvo rengiamasi labai rimtai. Paprastai Lietuvos krepšininkai treniruotis pradėdavo ne anksčiau kaip rugsėjį, bet 1938 metais Kamuolio žaidimų sąjunga geriausias Lietuvos žaidėjas į treniruočių stovyklą sukvietė jau rugpjūčio viduryje. Treniruoti rinktinę buvo pakviestas 1937 metų Europos čempionas Amerikos lietuvis Feliksas Kriaučiūnas. Jo pamokas žaidėjos itin vertino. „Ypač patenkintos esam p. Kriaučiūno rūpestingumu. Jis mums yra tėvas, motina, globėjas, daktaras, treneris, patarėjas ir t.t.“, — Lietuvos rinktinės krepšininkes citavo savaitraštis „Lietuvos sportas“. Beje, kitos Baltijos šalys didelio entuziazmo neparodė. Nei Latvija, nei Estija pirmosiose Europos moterų krepšinio pirmenybėse nedalyvavo. Lietuvėms tai buvo nebloga žinia, kadangi dar prieš mūšį iš kovos dėl apdovanojimų pasitraukė viena labai pavojinga varžovė — Latvija. Lietuvės su latvėmis žaidė nemažai draugiškų rungtynių ir dažniausiai šiaurės kaimynėms pralaimėdavo. Tiesa, jėgų santykis pamažu keitėsi Lietuvos naudai ir 1938 metų pavasarį pirmąsias tarpvalstybinių rungtynių statusą turėjusias rungtynes (iki tol žaidė tik klubai) Rygoje laimėjo lietuvės.

Iš aikštės — kaip iš bulvių lauko Iki kelionės į Amžinąjį miestą Lietuvos krepšininkės niekada neviešėjo tolimuose kraštuose. Todėl Italijoje jas daug kas stebino. Pirmiausia viešnias nuo Baltijos krantų pakerėjo vaisių gausa, įvairovė ir pigumas. Tarp jų buvo ir niekada anksčiau nematytų. Lietuvaitės puolė tų vaisių pirkti ir ragauti, tačiau greitai suprato, kad piktnaudžiauti nederėtų — jau per pirmąją treniruotę krepšininkės pasijuto apsunkusios, todėl vėliau buvo atsargesnės. Lietuvos rinktinės žaidėjas nemaloniai nustebino Romos gimnastikos draugijos (Societa Ginnastica Roma) klubo aikštė, kurioje vyko visos pirmųjų Europos pirmenybių rungtynės. Salėje ant medinių grindų rungtyniauti įpratusios lietuvės sunkiai patikėjo savo akimis, kai išvydo, kad Italijoje reikės žaisti lauke ant grunto — tokio paties,


istorija

www.musukrepsinis.lt

ant kokio vyksta teniso varžybos. „Treniruotės metu tiek išsipurvinom ir apdulkėjom, kad atrodėm panašios ne į krepšininkes, bet į bulviakases, kurios visą dieną laukuose kasa bulves“, — apie didžiausią aikštės trūkumą rašė viena Lietuvos rinktinės krepšininkė laiške „Lietuvos sportui“. Laimei, Lietuvos sportininkės į Romą atvyko likus kelioms dienoms iki pirmųjų rungtynių, todėl turėjo laiko priprasti ir prie itališko maisto (lietuvės daugiausia valgė įvairius makaronų patiekalus), ir prie grunto aikštelės.

Įmetė į savo krepšį Pirmosiose Europos pirmenybėse dalyvavo tik penkios komandos, o Lietuvos rinktinei burtai lėmė pirmąsias rungtynes žaisti su Italija. Milžiniška įtampa kaustė abi komandas, bet šeimininkes starto jaudulys, ko gero, paveikė labiau negu viešnias. Antrajame kėlinyje Italijos rinktinės krepšininkė Piera Verri suklydusi netgi įsimetė kamuolį į savo krepšį. Italės reikalavo, kad šie taškai nebūtų įskaityti, tačiau ilgai taręsi teisėjai priėmė sprendimą, palankų Lietuvos komandai. Varžovės metimas į savo krepšį lietuvėms labai padėjo — Lietuvos rinktinė laimėjo kaip tik dviejų taškų skirtumu — 23:21. Čempionatui pasibaigus Lenkijos sporto laikraštis „Przegląd Sportowy“ šias rungtynes pavadino geriausiomis per visą turnyrą. Lenkų žurnalisto manymu, Lietuvos rinktinė pranoko varžoves žaidimo technika ir taktika, o Italijos komanda buvo geriau pasiruošusi fiziškai.

Varginanti poilsio diena Kitos dvi Lietuvos rinktinės varžovės buvo silpnesnės. Antrąją čempionato dieną lietuvės nesunkiai įveikė autsaiderę Šveicariją 28:10, o trečiąją nugalėjo Prancūziją 20:14. Kadangi varžybose dalyvavo nelyginis komandų skaičius, kiekvieno turo metu kurios nors šalies krepšininkės gaudavo poilsio dieną. Lietuvės ilsėjosi ketvirtajame ture. Tą dieną svetingi šeimininkai mūsų šalies krepšininkėms surengė ekskursiją po Romos apylinkes ir pavėžino daugiau negu prieš du tūkstantmečius nutiestu antikiniu Apijaus keliu. Deja, ši ekskursija Lietuvos rinktinei padarė meškos paslaugą. Grįžtant į Romą sugedo du iš trijų lietuves vežusių automobilių, ir kelioms krepšininkėms dalį kelio teko kulniuoti pėsčiomis. Savo viešbutį jos pasiekė tik apie vidurnaktį. Smarkiai nuvargusios Lietuvos krepšininkės per paskutiniąsias rungtynes su lenkėmis buvo neatpažįstamos. Kad ir kaip stengėsi, iškovoti pergalės joms nepavyko — Lenkija laimėjo 24:21. Lenkės prieš tai buvo pralaimėjusios italėms, o prancūzes ir šveicares nugalėjo visos trys favoritės. Tad sužaidus visas rungtynes Lietuva, Italija ir Lenkija turėjo po tris pergales, o jų rikiuotę nulėmė tarpusavio dvikovų taškų skirtumas. Pirmąją vietą užėmė Italija, antrąją — Lietuva, trečiąją — Lenkija. Europos vicečempionėmis tapusios Lietuvos krepšininkės namo parsivežė gražią Italijos sostinės gubernatoriaus dovaną — mitinius Romos įkūrėjus Romulą ir Remą žindančios vilkės skulptūrą.

Čempionato nesulaukė Pagal tų laikų taisykles, teisę rengti Europos pirmenybes (ne vien krepšinio) įgydavo šalis, kurios rinktinė tapdavo praėjusio čempionato nugalėtoja. Jei nugalėdavo šeimininkų rinktinė, varžybų rengimo teisė pereidavo antrąją vietą užėmusiai šaliai. Kadangi 1938 metais čempionėmis tapo šeimininkės italės, o vicečempionėmis — lietuvės, Lietuvai atiteko garbė ir pareiga rengti antrąsias Europos moterų pirmenybes. Kad 1940 metais geriausias žemyno moterų komandas priims Lietuva, 1939 metais oficialiai patvirtino per Europos vyrų čempionatą Kaune viešėjęs FIBA vadovas Williamas Jonesas. Deja, mūsų šalis čempionato šeimininke netapo. Prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, 1940 metais numatytos varžybos apskritai neįvyko. Antrosios Europos moterų pirmenybės buvo surengtos tik 1950 metais Budapešte. Lietuvos tarp nepriklausomų valstybių tuo metu jau nebuvo. Lietuvos krepšininkės — Europos čempionatų prizininkės 1938 sidabras

Stefanija Astrauskaitė, Bronė Didžiulytė,

Juzė Jazbutienė, Paulina Kalvaitienė,

Tatjana Karumnaitė, Juzė Makūnaitė,

Stasė Markevičienė, Genovaitė Miuleraitė,

Aldona Vailokaitytė, Eleonora Vaškelytė.

1958 sidabras

Gražina Tulevičiūtė

1960 auksas

Jūratė Daktaraitė

1962 auksas

Jūratė Daktaraitė

1966 auksas

Laima Jukelienė

1968 auksas

Zita Bareikytė

1972 auksas

Angelė Jankūnaitė-Rupšienė

1976 auksas

Angelė Jankūnaitė-Rupšienė, Vida Šulskytė-Beselienė

1978 auksas

Angelė Jankūnaitė-Rupšienė, Vida Šulskytė-Beselienė

1980 auksas

Vida Šulskytė-Beselienė

1983 auksas

Ramunė Šidlauskaitė

1985 auksas

Ramunė Šidlauskaitė, Vitalija Tuomaitė

1987 auksas

Vitalija Tuomaitė

1997 auksas

Reda Aleliūnaitė, Lina Dambrauskaitė, Jovita Jutelytė,

Jurgita Kaušaitė, Dalia Kurtinaitienė,

Jurgita Štreimikytė, Jolanta Vilutytė,

Irena Baranauskaitė, Lina Brazdeikytė, Aneta Kaušaitė,

Rasa Kreivytė, Rima Petronytė

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 BIRŽELIS | 23


istorija

„Tai buvo kažkas fantastiško“

Po pirmojo Europos čempionato medalių Lietuvos krepšininkėms teko laukti beveik 6 dešimtmečius. Į Vengrijoje vykusį 1997 metų Europos čempionatą mūsų merginos išvyko nepuoselėdamos ypatingų vilčių, tačiau grįžo su nugalėtojų titulu. Dalius Matvejevas 1997-ųjų komandos kapitonė Dalia Kurtinaitienė dabar yra Lietuvos rinktinės vyriausiojo trenerio Rūtenio Paulausko asistentė.

Aukso net nesapnavo — Dalia, ar dažnai tenka prisiminti 1997 metų Europos čempionatą? — Kasdieniame gyvenime nedažnai. Bet kai susirenkame su tos komandos merginomis, kai kalba sukasi apie krepšinį, tas čempionatas visada prisimenamas. Dabar irgi rinktinėje vis pakalbame apie 1997-uosius. Jaunimas domisi, kokios tada buvo sąlygos, kaip treneriai vadovavo komandai. — Ir kaipgi tuomet Lietuvos rinktinė rengėsi pirmenybėms, kiek sužaidėte kontrolinių rungtynių, kokios komandai buvo sudarytos sąlygos? — Tuomet mums sudarytos sąlygos labai skyrėsi nuo dabartinių. Treniravomės Kauno „Kaustos“ sporto salėje, ten vietoje buvo viešbutėlis, jame ir gyvenome. Tą vasarą dėl kažkokių priežasčių dar nebuvo šilto vandens. Tačiau sąlygos mūsų nebaugino. Kartais atrodo, kad kuo sąlygos sunkesnės, tuo geresni būna rezultatai. Kontrolinių rungtynių žaidėme, tačiau dabar jų jau neatsimenu. Rinktinėje žaidžiau daug metų, skirtingų metų mačai atmintyje jau yra susilieję į vieną. — Ar tuomet prieš čempionatą pagalvodavote, kad galite užimti pirmąją vietą? — Tokių minčių tikrai nebuvo. Važiavome tiesiog gerai pasirodyti, sužaisti taip, kaip mokame. Į Vengriją važiavome autobusu. Kai lai-

24 | 2009 BIRŽELIS | MÛSØ KREPÐINIS

mėjome aukso medalius, skubiai buvo suorganizuotas užsakomasis reisas. Tai maloniai nustebino. Prieš čempionatą tik pasvajodavome, kad būtų gražu laimėti medalius. Tačiau aukso net nesapnavome.

Reporteris.com / T. Tumalovičiaus nuotr.

D. Kurtinaitienė:

— Kaip jus tuomet pasitiko Lietuva? — Man neteko skristi tuo užsakomuoju reisu, bet mačiau komandos sutiktuvių vaizdo įrašą. Tai buvo kažkas fantastiško. Išlipusios iš lėktuvo merginos jautėsi kaip patekusios į kitą planetą. Didelė minia žmonių Karmėlavos oro uoste buvo maloni staigmena. Buvo minčių, kad sutiks artimieji, draugai. Išvysti tiek

Įspūdingos sutiktuv��s — Ar prisimenate visą kelią iki čempionių titulo? — Prisimenu. Buvome labai nusiminę po pralaimėjimo jugoslavėms, tačiau nepalūžome. Sulig kiekvienomis rungtynėmis žaidėme vis geriau, po truputį pasiekėme sportinės formos viršūnę. Krūviai buvo nemaži, dirbome labai daug. Labai padėjo Konstantinas Medvedevas, tuomet derinęs masažuotojo ir fizinio rengimo trenerio pareigas. Jis gerai parinko krūvius, todėl geriausią sportinę formą pasiekėme jau per čempionatą. Per kiekvienas rungtynes žaidėme vis geriau, po kiekvienos pergalės pagalvodavome apie dar vieną. Auksu pakvipo, kai pusfinalyje po pratęsimo palaužėme vokietes. Tada buvau 99 proc. tikra, kad finale įveiksime slovakes. Aš pati žaidžiau Slovakijoje, todėl noras įrodyti, kad esame stipresnės, buvo papildomas stimulas. Prieš finalą kaip komandos kapitonė prašiau merginų, kad kovotų ne tik dėl savęs, bet ir už mane. Finalo rungtynės yra giliai įsirėžusios atmintin. Prisimenu, labai pasiteisino mūsų gynyba „zona“, susikrovėme 8 taškų pranašumą ir sugebėjome neprisileisti jų artyn.

D. Kurtinaitienė dabar yra Lietuvos rinktinės vyriausiojo trenerio asistentė.


istorija

LKF archyvo nuotr.

www.musukrepsinis.lt

Lietuvos rinktinė 1997 metų Europos čempionate 1997 metais Lietuvos krepšininkės kol kas vienintelį kartą tapo Europos čempionėmis.

žmonių tikrai nesitikėjo niekas. — Dabar esate rinktinės vyriausiojo trenerio asistentė. Ko tikitės iš Lietuvos rinktinės šiemet? — Latvijoje kausimės, darysime viską, ką galime. Turime daug netekčių, tačiau komandos dvasia labai tvirta, panos susivienijusios, viena kitą palaiko. Tai didelis privalumas. Kartais ne meistriškumas, o būtent komandinė dvasia gali labai daug lemti. Žinau tai iš asmeninės patirties, 1997-aisiais mums tai taip pat labai padėjo.

1997-06-06

Lietuva — Čekija

89:82 (48:48)

1997-06-07

Lietuva — Jugoslavija

78:82 (35:38)

1997-06-08

Lietuva — Vokietija

75:67 (38:32)

1997-06-10

Lietuva — Ukraina

73:70 (35:33)

1997-06-11

Lietuva — Ispanija

78:67 (39:42)

1997-06-13

Lietuva — Moldova

68:53 (39:26)

1997-06-14

Lietuva — Vokietija

78:77 (34:33, 36:37, 8:7)

1997-06-15

Lietuva — Slovakija

72:62 (30:29)

Krepšininkė

R.

Min.

Dvit.

2 proc.

Trit.

3 proc.

Baud.

1 proc.

Atk. k. Rez. p.

Kl.

Per. k.

Tšk. vid.

J. Štreimikytė

8

232

56/114

49,1

2/6

33,3

38/49

77,6

52

11

12

23

19,5

L. Dambrauskaitė

8

286

34/56

60,7

2/15

13,3

33/37

89,2

24

7

13

31

13,4

J. Vilutytė

8

260

34/62

54,8

2/13

15,4

28/43

65,1

35

6

16

14

12,8

D. Kurtinaitienė

8

200

26/59

44,1

0/2

0

46/54

85,2

37

4

12

11

12,3

J. Jutelytė

8

176

32/64

50

1/2

50

17/21

81

37

1

11

10

10,5

R. Kreivytė

8

264

5/5

100

3/24

12,5

4/6

66,7

17

6

10

14

2,9

J. Kaušaitė

6

63

6/15

40

0/0

0

4/4

100

11

3

7

1

2,7

I. Baranauskaitė

2

3

2/3

66,7

0/0

0

1/2

50

0

0

0

0

2,5

R. Aleliūnaitė

8

103

6/10

60

0/0

0

5/8

62,5

15

0

0

4

2,1

A. Kaušaitė

3

24

1/4

25

0/1

0

2/2

100

2

1

2

3

1,3

L. Brazdeikytė

1

3

0/0

0

0/1

0

0/0

0

1

0

1

0

0

R. Petronytė

3

11

0/0

0

0/0

0

0/0

0

0

0

2

1

0

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 BIRŽELIS | 25


legionieres

Derlingiausias

su Švedija savo karjerą ir gyvenimą susiejusi Jurgita Kaušaitė (Solnos „Vikings“) bei Šveicarijoje legionierės duoną krimtusi Ela Briedytė (Grimenco „Sierre“). Dar dvi lietuvės užsienio klubams padėjo laimėti kitokius prizus: Eglė Staknevičienė (Faencos „Club Atletico“) tapo Italijos taurės laimėtoja, o Jurgita Štreimikytė-Virbickienė (Maskvos srities „Spartak“) į savo biografiją įsirašė eilutę apie garbingiausio Europos klubų krepšinio titulo, kurį tik įmanoma iškovoti, laimėjimą. Ji — šio sezono Eurolygos čempionė.

Lietuvos krepšininkių pavasaris Užsienio klubuose žaidusios Lietuvos krepšininkės šiais metais surinko neįprastai gausų aukso derlių. Europos šalių čempionėmis tapo net keturios svetur rungtyniavusios lietuvės — tiek daug tauriausio metalo apdovanojimų per pastarąjį dešimtmetį mūsų šalies moterų krepšinio atstovės nebuvo iškovojusios nė vieneriais metais. Rolandas V. Eidvilas

Garsiausia nūdienos Lietuvos krepšininkė J. Štreimikytė-Virbickienė marškinėlius su užrašu „Spartak“ vilkėjo vos kelias savaites. Tačiau per tą trumpą laiką Maskvos srities komanda spėjo patekti į du finalus: Rusijos taurės ir Eurolygos. Pirmajame finale Fortūna nuo „Spartako“ nusisuko. Užtat antrajame Maskvos srities krepšininkės varžoves nugalėjo, ir šeštą kartą finalo ketverte dalyvavusi J.Štreimikytė-Virbickienė pagaliau laimėjo jos įspūdingoje karjeroje trūkstamą titulą. Ji tapo pirmąja lietuveEurolygos čempione. Tiesa, 36 metų Lietuvos krepšinio veteranė prie pergalės Eurolygos finalo ketverte prisidėjo tik simboliškai — „Spartako“ treneris FIBA Europe/Camillo Castoria nuotr.

Ilgą sezono kelią, kurio pabaigą puošė čempionių taurė ir aukso medalis, nuėjo Slovakijoje žaidusi Iveta Šalkauskė (Košicės „Maxima Broker“), Latvijoje rungtyniavusi Rima Margevičiūtė („Cėsis“),

Pirmoji Eurolygos čempionė

J. Štreimikytė-Virbickienė (viršuje ketvirta iš kairės) pergale Eurolygoje džiaugėsi kartu su Maskvos sr. klubu „Spartak“.

26 | 2009 BIRŽELIS | MÛSØ KREPÐINIS


legionieres

www.musukrepsinis.lt

Europos klubų legionierės iš Lietuvos Krepšininkė Klubas

Klubo rezultatai Atkrintamosios Reg. sezonas varžybos Vieta Perg./pral.

Krepšininkės statistika Rung.

Tšk.

A. k.

R. p.

Rusija (Superliga A) J. Štreimikytė*

Maskvos srities „Spartak“

2

16-2

Finalas

2

2,5

5,0

1,0

S. Valužytė

Kursko „Dinamo“

7

7-11

7 vieta

22

8,7

4,9

3,2

I. Vizbarienė

Kursko „Dinamo“

7

7-11

7 vieta

25

8,0

6,0

0,9

R. Margevičiūtė*

Santa Eulalijos „EBE Ibiza-PDV“

7

14-12

5—6 vieta

4

5,5

3,3

0,3

A. Čiūdarienė

Vigo „Real Club Celta Indepo“

9

11-15

-

26

11,7

5,7

1,1

E. Staknevičienė

Faencos „Club Atletico“

4

18-8

Pusfinalis

24

6,9

4,5

0,5

G. Narvičiūtė

Parmos „Lavezzini“

5

16-10

Ketvirtfinalis

10

1,5

2,0

0,2

K. Česnavičiūtė*

Priolo „Acer Erg“

7

16-10

Ketvirtfinalis

3

0,7

1,3

0

L. Brazdeikytė

Kalė „Cote d’Opale“

7

13-13

9—12 vieta

27

9,4

1,7

1,5

V. Sipavičiūtė

Aro „Pays d’Artois“

9

12-14

9—12 vieta

26

5,9

3,2

0,4

„Sevenoaks Suns“

11

1-19

-

2

2,0

0,5

0

Monso „Spirou“

4

19-7

Ketvirtfinalis

12

7,4

9,2

0,2

„SK Cėsis“

2

25-3

Čempionės

16

9,7

5,1

1,0

Poznanės INEA AZS

6

11-13

6 vieta

27

5,7

6,6

1,2

I. Šalkauskė

Košicų „Maxima Broker“

1

24-2

Čempionės

20

15,2

5,2

1,1

D. Razmaitė

Košicų BSS

4

12-14

4 vieta

22

11,8

4,6

0,7

E. Briedytė

Grimenco „Sdent Sierre Basket“

2

18-3

Čempionės

30

10,8

2,0

1,8

E. Moix

Truatorano „Giroud Vins BBC“

3

14-7

Ketvirtfinalis

22

12,1

2,6

1,8

Solnos „Vikings“

1

19-3

Čempionės

23

13,0

3,5

3,4

Chemnico „Chemcats“

11

6-16

- (iškrito)

8

5,1

4,6

0,8

K. Palaimaitė*

Madrido „Moguerza Real Canoe N.C.“

2 (A)

23-7

Čempionės

20

7,6

6,1

0,4

K. Palaimaitė

Pamplonos „UNB Obenasa Navarra“

2 (B)

25-3

Finalas

14

4,2

5,2

0,4

O. Kavaliauskaitė

Pamplonos „UNB Obenasa Navarra“

2 (B)

25-3

Finalas

8

7,8

2,6

0,9

I. Šulskytė

Avileso „ASAC Comunicaciones Adba“

10 (A)

11-19

-

30

4,9

3,8

0,1

D. Razmaitė*

Pontederos „Castellani“

1 (Pietūs) 23-3

Čempionės

15

10,7

4,1

0,1

J. Budrytė

Lukos „Ducato“

2 (Šiaurė) 23-3

Finalas

34

12,3

8,6

0,3

S. Baliutavičiūtė

Venecijos „Sernavimar Marghera“

5 (Šiaurė) 17-9

Pusfinalis

31

12,0

7,1

0,5

A. Šlenytė

Kaljario „Trony“

2 (Pietūs) 17-9

Ketvirtfinalis

28

8,9

3,5

0,1

K. Vengrytė

Sienos „Consum.it“

8 (Pietūs) 11-15

Ketvirtfinalis

28

14,6

8,6

0,7

Kolomjero „U.S. Basket“

15

-

14

9,5

8,4

0,7

Ispanija (Liga)

Italija (Serie A1)

Prancūzija (LFB)

Anglija (EBL) K. Skaburskytė Belgija (N1) Š. Jasiunskaitė* Latvija (LSBL) R. Margevičiūtė Lenkija (PLKK) R. Aleliūnaitė Slovakija (Extraliga)

Šveicarija (LNA)

Švedija (Damligan) J. Kaušaitė

Vokietija (1. Bundesliga) Š. Jasiunskaitė Ispanija-2 (Liga 2)

Italija-2 (Serie A2)

Prancūzija-2 (NF1) K. Česnavičiūtė

8-22

*Pažymėtos krepšininkės šiame klube žaidė ne iki sezono pabaigos. **Ispanijos ir Italijos antrosiose lygose yra po dvi grupes: Ispanijoje — A ir B, Italijoje — Šiaurės ir Pietų. Per atkrintamąsias varžybas Ispanijoje abiejų grupių komandos žaidžia kartu (finalas nėra rengiamas, o nugalėtojomis skelbiamos dvi komandos), Italijoje — atskirai.

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 BIRŽELIS | 27


legionieres

Laszlo Ratgeberis į aikštę ją įleido tik tada, kai finalo baigtis jau buvo nulemta.

Žaidėja tapo trenere Skambiu akordu karjerą baigė šiais metais 39-ąjį gimtadienį pažymėsianti J. Kaušaitė. Ji jau pernai buvo pasiryžusi sportinę aprangą „kabinti ant vinies“, tačiau tada švedų „Vikings“ vadovai lietuvę sugebėjo perkalbėti. „Vikings“ vadovybė stengėsi neveltui. Nors J. Kaušaitės statistika palyginti su ankstesniais sezonais buvo kuklesnė, komandai jos neįkainojama patirtis sunkiausiomis akimirkomis buvo itin vertinga. Trečią kartą Švedijos čempione tapusi J. Kaušaitė su Solnos klubu neatsisveikino net baigusi žaidėjos karjerą. Ji jau kelerius metus dirba „Vikings“ krepšinio mokykloje ir yra Švedijos jaunimo rinktinės trenerė.

Nugalėjo favorites

Reporteros.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

Daugiausia prakaito dėl aukso medalio išliejo E. Briedytė. Kadangi „Sierre“ ekipos atsarginių žaidėjų suolas yra trumpas, lietuvė, kaip ir kitos lyderės, turėjo rungtyniauti beveik be atokvėpio. E. Briedytė būdavo keičiama nebent tada, kai ją prislėgdavo asmeninių pražangų našta. Ji net šešeriose iš septynerių pusfinalio bei finalo rungtynių aikštėje praleido po 40 minučių. Be to, Grimenco komanda reguliariajame sezone užėmė tik antrąją vietą ir nebuvo laikoma finalo favorite. Tačiau lemiama serija viską apvertė aukštyn kojomis ir „Sierre“ nutraukė pergalingą Noišatelio „Universite“ klubo žygį. Tai buvo saldus revanšas už pralaimėji-

I. Šalkauskė tapo Slovakijos čempione.

28 | 2009 BIRŽELIS | MÛSØ KREPÐINIS

mą Šveicarijos lygos taurės finale (jame kovojo tos pačios komandos, bet pergalę šventė „Universite“). Beje, Šveicarijos federacijos taurės turnyro finale taip pat triumfavo „Universite“, o lemiamoje dvikovoje nugalėtojos palaužė kitą komandą, kurioje žaidė lietuvė — Truatorano „Giroud Vins“ su Egle Sanajevaite-Moix.

Skirtingos sezono dalys I. Šalkauskės sezonas susidėjo iš kelių labai skirtingų dalių. Iki Naujųjų metų Lietuvos rinktinės puolėja visai nežaidė ir tik sausio mėnesį po motinystės atostogų išvyko į „Maxima Broker“ klubą. Jame lietuvė įspūdingai debiutavo ir buvo pripažinta naudingiausia Slovakijos lygos reguliariojo sezono krepšininke. Tačiau po to žaidėja prarado trenerio Štefano Sviteko pasitikėjimą ir per finalo seriją aikštėje praleisdavo vos po kelias minutes. Tiesa, I. Šalkauskės indėlio Košicų komandai beveik nereikėjo — „Maxima Broker“ šalies čempionės titulą apgynė be didelio vargo.

Įveikė Eurolygos komandą Panaši buvo ir R. Margevičiūtės sezono kreivė. Ji į Latviją atvyko čempionatui įsibėgėjus, greitai užsitarnavo vietą pagrindiniame Cėsių komandos penkete, bet per lemiamas dvikovas žaidė labai nedaug. Tik priežastys buvo visiškai kitokios. Labai rimtai nusiteikę „Cėsis“ vadovai sezono viduryje pakeitė trenerį, o prieš atkrintamąsias varžybas įsigijo kelias naujas krepšininkes, kurioms ir teko didžiausias krūvis. Buvusio trenerio Gintaro Kručkausko pakviestos R. Margevičiūtės vaidmuo sumenko. Vadovybės pastangos pasiteisino — „Cėsis“ finale netikėtai lengvai nugalėjo šį sezoną Eurolygoje žaidusią Rygos TTT ekipą ir pirmą kartą tapo Latvijos čempionu.

Lietuvos krepšininkės, pastaraisiais metais tapusios užsienio šalių čempionėmis

Metai

Žaidėja (klubas, šalis)

2009 2008 2006 2003 2002 2001 2000

I. Šalkauskė (Košicės „Maxima Broker“, Slovakija), R. Margevičiūtė („Cėsis“, Latvija), J. Kaušaitė (Solnos „Vikings“, Švedija), E. Briedytė (Grimenco „Sierre“, Šveicarija) J. Kaušaitė (Solnos „Vikings“, Švedija) J. Kaušaitė (Solnos „Vikings“, Švedija) J. Vilutytė (Pėčo PVSK, Vengrija) J. Štreimikytė (Komo „Pool Comense“, Italija), D. Kurtinaitienė (Klosternoiburgo „Tecto“, Austrija), J. Kaušaitė (Helsinkio „Pantterit“, Suomija) J. Vilutytė (Pėčo PVSK, Vengrija), L. Dambrauskaitė (Maskvos „Dinamo“, Rusija), D. Kurtinaitienė (Klosternoiburgo „Tecto“, Austrija) J. Vilutytė (Pėčo PVSK, Vengrija), D.Kurtinaitienė (Klosternoiburgo „Tecto“, Austrija)


strategija

www.musukrepsinis.lt

Rinktinės pamaina — specializuotuose centruose Lietuvos krepšinio strategijoje numatyta skirtinguose šalies regionuose įsteigti 6 moterų krepšinio centrus, kurie turėtų prisidėti prie moterų krepšinio lygio kilimo. Dalius Matvejevas Pirmuoju merginų krepšinio centru laikoma talentingų sportininkių grupė Lietuvos olimpiniame sporto centre (LOSC). Tačiau šis centras nėra skirtas vien krepšiniui, jis rūpinasi daugelio sporto šakų talentais. Tikras merginų krepšinio centras prieš metus duris atvėrė Marijampolėje. Visą sezoną krepšiniui gabios merginos turėjo idealias sąlygas treniruotis ir mokytis, jos buvo viskuo aprūpintos.

Naujas centras — Panevėžyje? — Kaip vertinate pirmuosius Marijampolės centro veiklos metus? — Vertinu teigiamai. Vyko gera merginų atranka, surinktos tikrai talentingos žaidėjos. Šiemet dar peržiūrėsime sudėtį, galbūt ją papildysime. Planuojame, kad kitais metais šio centro auklėtinės sudarys Lietuvos merginų jaunučių (iki 16 metų) rinktinės branduolį. — Ar centre taip ir bus viena merginų grupė? — Daugiau grupių formuoti kol kas neplanuojame. Norėtume, kad po poros metų centro auklėtines savo globon perimtų „Arvi“ klubas, o centre būtų renkama nauja jaunesnių merginų grupė. Taip ir turėtų vykti kaita. — Šalies krepšinio strategijoje numatyta įsteigti 6 merginų krep-

Kainavo 600 tūkst. litų Apie merginų krepšinio centrus kalbėjomės su Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generaliniu sekretoriumi Mindaugu Balčiūnu. — Mindaugai, kokia moterų krepšinio padėtis Lietuvoje yra dabar? Ar daug mergaičių į rankas ima oranžinį klaipėda kamuolį? — Masiškumo atžvilgiu padėtis nėra gera. Tarp 10782 registruotų krepšinio žaidėjų yra tik 2430 moterų. Jaunimo grupėje turime 6894 vaikinus ir tik 1682 merginas. Padėtį reikia keisti. — Kada ir kaip gimė idėja steigti merginų krepšinio centrus? — Idėja gimė prieš porą metų plačiame rate diskutuojant apie moterų krepšinio padėtį. Tuomet susiformavo nuomonė, kad norint pakelti moterų krepšinio lygį reikia steigti tokius centrus. — Pirmuoju centru laikoma krepšininkių grupė LOSC, o antrasis LKF iniciatyva buvo atidarytas Marijampolėje. Kaip sekėsi kurti pastarąjį centrą? — Federacija niekada nesugebės viską sužiūrėti. Labai svarbus vietinių žmonių vaidmuo. Tod��l labai džiaugiamės, kad Marijampolėje radome puikiai besitvarkančių žmonių. Turime atramą, tai labai padeda. Projekte dalyvauja Marijampolės savivaldybė, Kūno kultūros ir sporto departamentas. LKF per metus Marijampolės merginų krepšinio centrui skiria 250 tūkst. litų, o pats centro įkūrimas kainavo 600 tūkst. litų, tai buvo bendra LKF, KKSD ir Marijampolės savivaldybės investicija.

Šiauliai panevėžys

KAUNAS

vilnius marijampolė

Lietuvos krepšinio planuose — 6 merginų krepšinio centrai.

šinio centrus. Kur ir kada galima tikėtis artimiausių įkurtuvių? — Didžiausia tikimybė atidaryti naują centrą yra Panevėžyje arba Šiauliuose. Kol kas pirmesnis Panevėžys, šis klausimas turėtų būti išspręstas iki liepos pabaigos. Viskas priklauso nuo pinigų. Jei turėtume pernykštį LKF biudžetą, šiemet gal būtume atidarę 2 centrus.

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 BIRŽELIS | 29


A. Čiūdarienė

podiumą iškeitė į kamuolį Agnė Čiūdarienė — ilgametė Lietuvos rinktinės krašto puolėja. Prieš 15 metų ją viliojo ne tik krepšinio treneriai, bet ir madų pasaulio atstovai. Visgi ilgakojė gražuolė pasirinko oranžinį kamuolį ir yra viena iš Lietuvos rinktinės lyderių. Karolis Vaizgėla Simpatiškiausia Lietuvos moterų krepšinio rinktinės žaidėja tituluojama A. Čiūdarienė „Mūsų krepšiniui“ pasakoja apie savo karjerą, žaidimą rinktinėje ir atostogų planus.

Pradžia. Mane susirado treneriai. Nejaučiau krepšiniui didelio potraukio. Liepė treniruotis ir klausiau (juokiasi). Būdama trylikos jau šiek tiek užsidirbdavau žaisdama, po kiek laiko pradėjo kviesti rinktinės treneriai. Krepšinis tapo darbu. Modelis. Jaunystėje esu vaikščiojusi podiumu. Modelio darbas pasirodė nerimtas. Gal dabar panelių požiūris į tai kitoks, bet tuo metu viskas atrodė kvailai. Daug geriau jaučiausi tarp krepšininkių. Patikdavo kartu su jomis keliauti, leisti laiką stovyklose. Tuomet buvau labai plona, bet modelių agentūrų atstovai vis tiek liepė numesti dešimt kilogramų. Nesinorėjo būti visiškai perdžiūvusiai (juokiasi). Gavau kvietimą kraustytis į Vilnių žaisti krepšinį ir nesuabejojau.

Karjera. Profesionalės karjerą pradėjau Klaipėdos universiteto komandoje. Vėliau ji pavadinta „Žuvėdra“. Paskui atvykau treniruotis į Vilniaus internatinę sporto mokyklą, sulaukiau „Lietuvos telekomo“ kvietimo. Ten praleidau penkerius metus. Pasiilgstu tų metų, praleistų sostinės ekipoje. Vasarą susirenka daug buvusių ar esamų dabartinės TEO žaidėjų. Prisimename tuos laikus, kai žaidėme kartu. Galiu pasidžiaugti, kad visur, kur žaidžiau, susidūriau su draugiškomis krepšininkėmis. Labai susigyvendavome. Užsienis. Labiausiai patiko Ispanijoje. Smagu buvo žaisti ir Rusijoje. Šioje šalyje draugiški, nuoširdūs žmonės, puikiai suprantama kalba. Didžiausias susidomėjimas krepšiniu buvo Vengrijoje. Žaidėme didelėje salėje, triukšmingai palaikydavo aistruoliai, jie atsinešdavo vėliavų, plakatų. Prieš rungtynes kūnu netgi bėgiodavo šiurpuliukai. Žaisdama užsienyje apie Lietuvą per daug negalvoju — sezono metu draugai aktyviai lanko ir svečioje šalyje.

30 | 2009 BIRŽELIS | MÛSØ KREPÐINIS

A. Čiūdarienė pusę sez maistą gamina pati. ono valgo restoranuose, kitą pusę —

Rinktinė. Kvietimas atstovauti rinktinei — didelis įvertinimas. Didžiuojuosi būdama tarp geriausių šalies krepšininkių. Anksčiau kildavo minčių, kad geriau būtų pailsėti. Dabar į žaidimą rinktinėje žvelgiu kitaip. Šiemet Europos čempionatas kaip niekada ankstyvas. Neseniai baigėme klubinį sezoną, esame geros formos ir be ilgesnio pasirengimo. Vėliau turėsime ilgas atostogas. Sieksime patekti tarp šešių stipriausių Europos rinktinių. Labai noriu dar parungtyniauti pasaulio čempionate. Turime daug perspektyvių krepšininkių, jei jos nenustos taip sparčiai tobulėti, Lietuvos moterų rinktinė taps viena stipriausių Europoje. Ūgis. Savo šeimoje esu aukščiausia. Ūgį paveldėjau iš senelio, mamos tėtis buvo labai aukštas. Tačiau krepšinio aikštelėje nesijaučiu išskirtinė. Yra gerokai aukštesnių krepšininkių.

Laisvalaikis. Mėgstu skaniai pavalgyti (juokiasi). Dažnai einu į restoranus. Taip pat daug laiko skiriu bendravimui su draugais. Nesu jau tokia jauna, kaip anksčiau. Dažnai daug ką skauda, todėl leidžiu sau pasilepinti SPA centruose. Atlieku įvairias procedūras. Pasibaigus rinktinių varžyboms dvi savaites atostogausiu su šeima Dominikos Respublikoje, tada skrisiu į Ameriką pakeliauti. Maistas. Pusę sezono vaikščioju tik į restoranus, kitą pusę gaminu pati. Neatsisakau maisto ruošos. Labiausiai mėgstu jūros gėrybes. Šiemet rungtyniavau šalia jūros, visą sezoną jas valgiau, bet taip ir neatsibodo. Rungtyniaudama užsienyje pasiilgstu cepelinų bei kito lietuviško maisto, tačiau pavalgau vieną kartą ir ilgai nebesinori. Planai. Esu atvira įvairiems pasiūlymams. Šiuo metu sutartį siūlo klubas, kuriame žaidžiau praeitą sezoną, tačiau niekur neskubu. Noriu išsirinkti geriausią variantą. Iš TEO pasiūlymo nesulaukiau (juokiasi). Ateities planai. Krepšinį žaisiu, kiek galėsiu. Šiuo metu svajoju apie vaikelį, tačiau net neabejoju, kad į krepšinį dar grįšiu. Apie karjeros pabaigą dar negalvoju. Pamąstau, ką galėčiau veikti be krepšinio. Galvoje kirba įvairiausios mintys, tačiau jų atskleisti nenorėčiau. Ateis laikas ir patys pamatysite.

Reporteris.com/T. Tum alovičiaus nuotr.

uZ aiKstes


www.musukrepsinis.lt

Agnė Čiūdarienė | Basketnews.lt nuotr. |

Lietuvos rinktinė

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 BIRŽELIS | 31


Mindaugas Kuzminskas | Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr. |

32 | 2009 BIRŽELIS | MÛSØ KREPÐINIS

„Šiauliai“


| Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr. |

„Cleveland Cavaliers“

Žydrūnas Ilgauskas

www.musukrepsinis.lt

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 BIRŽELIS | 33


| Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr. |

Lietuvos moterų rinktinė — 2009

34 | 2009 BIRŽELIS | MÛSØ KREPÐINIS


www.musukrepsinis.lt

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 BIRŽELIS | 35


36 | 2009 BIRŽELIS | MÛSØ KREPÐINIS


www.musukrepsinis.lt

Marius Runkauskas | Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr. |

Rygos ASK

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 BIRŽELIS | 37


Rolandas Jarutis | Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr. |

Mariupolio „Azovmaš“

38 | 2009 BIRŽELIS | MÛSØ KREPÐINIS


Dvikova dvikova

www.musukrepsinis.lt

E. Staknevičienė prieš

A. Čiūdarienę

Šiame „Mūsų krepšinio“ numeryje į tradicinę dvikovą stojo dvi Lietuvos moterų rinktinės puolėjos — Eglė Staknevičienė ir Agnė Čiūdarienė. Abi krepšininkės yra rungtyniavusios Vilniaus TEO klube, o dabar jos — vienos iš A. Čiūdarienė svarbiausių nacionalinės komandos žaidėjų.

30 metų A. Čiūdarienę jau galima vadinti Lietuvos rinktinės veterane. Nacionalinėje komandoje ji rungtyniauja nuo 2001 metų. Agnė — tikra keliauninkė. Vilniaus tuometinį „Lietuvos telekomą“ ji paliko po 2002— 2003 metų sezono. Iki šiol ji spėjo išmėginti jėgas Vengrijos, Rusijos, Italijos ir Ispanijos čempionatuose. Praeitą sezoną krepšininkė gynė Vigo klubo „Celta-Indepo“ garbę. E. Staknevičienę taip pat galima priskirti prie Lietuvos rinktinės senbuvių, nors šiai žaidėjai — tik 23-eji. Dar 2002 metais puolėja su nacionaline komanda dalyvavo pasaulio čempionate. Marijampolietė Vilniuje rungtyniavo nuo 1998 iki 2006—2007 metų sezono vidurio. Tuomet ji persikėlė į Italiją ir iki šiol rungtyniauja Apeninų pusiasalyje. 2007—2008 metais ji rungtyniavo Parmos „Lavezzini“ ekipoje, o praeitą sezoną — „Faenza“ komandoje. „Mūsų krepšinis“ paprašė keleto moterų krepšinio specialistų balais įvertinti E. Staknevičienės ir A. Čiūdarienės sugebėjimus.

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

E. Staknevičienė — A. Čiūdarienė Puolimas

Gynyba Jėga

bcbudivelnik.com nuotr.

Greitis

Kamuolio varymas

Perdavimas

Prasiveržimas

Šuolis Metimas iš vidutinio ir tolimo atstumo Kova dėl atšokusių kamuolių

9 –7 8 –9 8 –7 7 –7 7 –6 6 –6 8 –6 6 –8 10 – 8 9 – 10

Galutinis rezultatas E. Staknevičienė

A. Čiūdarienė

78 – 74

E. Staknevičienė

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 BIRŽELIS | 39


tribuna

ne tik krepšinis

TEO gerbėjai — vienintelė organizuot

a moterų krepšinio aistruolių grupė.

Lietuvos moterų krepšinio rinktinę per Europos čempionatą palaikys ne tik pavieniai mūsų šalies aistruoliai. Latvijoje už lietuvaites sirgs ir dešimtmetį gyvuojančio Vilniaus TEO aistruolių klubo nariai. Darius Mačiulis TEO gerbėjų klubo vadovas Sigitas Martinionis pasakojo, kad merginų krepšinio aistruoliai susivienijo prieš 10 metų tuometinėje Vilniaus „Lietuvos ryto“ arenoje prie sostinės Sporto rūmų. Ten tuomet dar „Lietuvos telekomu“ besivadinusi moterų komanda žaidė Eurolygos rungtynes.

Bendradarbiauja su klubu „Į varžybas nuolat ateidavo keletas tų pačių žmonių, po truputį ir susibūrėme į vieną grupę. Dar ateidavo dalis tuometinio „Lietuvos telekomo“ darbuotojų, kažkas ir iš jų prisijungė. Dabar mūsų būryje liko tie, kas iš tikrųjų domisi moterų krepšiniu, kam tai rūpi“, — pasakojo S. Martinionis. Pasak TEO aistruolių vadovo, klubas vienija apie 20 aktyvių žmo-

40 | 2009 BIRŽELIS | MÛSØ KREPÐINIS

nių. Dar kelios dešimtys dažniausiai prisijungia per Eurolygos varžybas, tačiau tai nėra nuolatiniai sostinės komandos palaikymo grupės nariai. „Kvietimus į šio sezono Eurolygos rungtynes per mūsų klubą gavo apie 40 žmonių. Stengiamės pritraukti pažįstamų, sudominti moterų krepšiniu. Pagrindinis tikslas — suburti grupę, kuri nuolat palaikytų krepšininkes. Kiekvieną sezoną stengiamės bent kartą su komanda išvažiuoti į užsienį. Šiemet į Košicę važiavo visas autobusas. Esame keletą kartų aplankę Lenkiją, buvome Slovakijoje, Rusijoje, Čekijoje,

„Kiekvieną sezoną stengiamės bent kartą su komanda išvažiuoti į užsienį. Šiemet į Košicę važiavo visas autobusas. Esame keletą kartų aplankę Lenkiją, buvome Slovakijoje, Rusijoje, Čekijoje, Vengrijoje.“

M. Pociaus nuotr.

TEO aistruolius vienija


www.musukrepsinis.lt

tribuna

Vengrijoje“, — prisiminė S. Martinionis. TEO aistruolių klubas nėra oficialiai registruotas, tačiau mintis apie tai nuolat sklando ore. „Kalbų buvo, tikriausiai vieną dieną taip ir padarysime. Gal dar trūksta vidinės organizacijos, kad tai būtų įgyvendinta“, — sakė TEO aistruolių vadovas. Sostinės klubo gerbėjai — vienintelė tokia grupė Lietuvos moterų krepšinyje. „Neteko girdėti, kad kitur organizuoto palaikymo būtų bent užuomazgos. Tačiau tai tikriausiai yra natūralu, moterų krepšinis

Vilniaus „Lietuvos rytas“ — Kauno „Žalgiris“ (LKL) A. Vasiliausko nuotr.

Sostinės klubo gerbėjai demonstruoja, kam priklauso Vilnius.

Lietuvoje negali pasigirti dideliu populiarumu. Daugiausia finansinės paramos gauna TEO, todėl čia labiausiai skatinama ir kitokia veikla. Sporto klubas mums visada padeda, teikia informaciją, kvietimų. Jei klubui ko nors reikia, vadovai paprašo, mes visada stengiamės padėti“, — džiaugėsi bendradarbiavimu pašnekovas.

e: s o n ū b i r t Gegužė i kadrai

s u a i g n i d įspū

A. Vasiliausko nuotr.

„Mūsų krepšinis“ pateikia gražiausius praėjusio mėnesio vaizdus iš Lietuvos krepšinio arenų tribūnų. Kviečiame visų komandų (ne tik LKL) aistruolius fotografuoti įvykius savo salėse ir siųsti mums nuotraukas elektroniniu arba paprastu paštu (adresai nurodyti 5 psl.). Užfiksuoti vaizdai gali būti pašiepiantys, bet tik ne įžeidžiantys ar demonstruojantys panaudotą pirotechniką.

Tarėsi su Latvijos lietuviais TEO gerbėjai susitinka ne tik per krepšinio varžybas. Aistruolių komanda dalyvauja grindų riedulio (florbolo) varžybose. „Anksčiau krepšininkės žaisdavo dabartiniam „Impuls“ sporto klubui priklausančioje salėje. Vieną valandą per savaitę salė būdavo skirta mums. Ten ir susiformavo komanda. Dabar to laiko salėje nebeturime, tačiau komanda išliko, tie patys žmonės ir žaidžia grindų riedulį. Tai įdomus žaidimas, o bendras pomėgis už krepšinio aikštės ribų tik vienija mūsų grupę“, — džiaugėsi S. Martinionis. Artimiausias TEO gerbėjų tikslas — palaikyti Lietuvos moterų rinktinę Europos čempionate. „Į Latviją važiuosime pavieniais ekipažais, iš mūsų klubo bus apie 10 žmonių. Dar sutarėme su vietiniais lietuviais, kad ir jie prisijungs“, — artimiausius planus dėstė krepšininkių aistruolių klubo vadovas.

Kauno „Žalgiris“ — Vilniaus „Lietuvos rytas“ Kauniečiai mano, kad skaityti laikraščius įdomiau nei stebėti varžovų komandos pristatymą.

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 BIRŽELIS | 41


„Lietuvos ryto“ krepšininkai vėl pasimatavo LKL čempionų žiedus.

fotoZvilgsnis

LKL iškilmingai uždarė sezoną Lietuvos krepšinio lyga (LKL) iškilmingai užbaigė dar vieną sezoną. 2008—2009 metų sezono LKL čempionu tapo Vilniaus „Lietuvos rytas“. Sostinės ekipa finalo serijoje 4:1 įveikė čempiono titulą praradusį Kauno „Žalgirį“. Mažajame finale po dramatiškos kovos „Šiauliai“ rezultatu 3:2 palaužė Klaipėdos „Neptūną“. Per iškilmingą sezono uždarymą sostinės „Reval Hotel Lietuva“ konferencijų centre buvo apdovanoti ir įvairiose statistikos kategorijose nugalėję žaidėjai. Rezultatyviausio ir naudingiausio LKL žaidėjo prizai atiteko „Alytaus“ puolėjui Nerijui Varneliui, daugiausiai rezultatyvių perdavimų atliko Aidas Viskontas iš Kėdainių „Nevėžio“, o pirmą kartą surengtuose metų atradimo rinkimuose nugalėjo Kauno „Aisčių“ aukštaūgis Donatas Motiejūnas. Paskutinis buvo apdovanotas naudingiausias LKL finalo serijos žaidėjas. Juo tapo „Lietuvos ryto“ legionierius iš JAV Chuckas Eidsonas.

| Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr. 42 | 2009 BIRŽELIS | MÛSØ KREPÐINIS

|


www.musukrepsinis.lt

J. Vainauskas sveikina naudingiausią finalo serijos žaidėją.

LKL vicečempiono medalis atiteko ir V. Romanovui.

J. Mačiulis moko jaunuosius žalgiriečius.

A. Sireika papildė su „Šiauliais“ iškovotų bronzos medalių kolekciją.

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 BIRŽELIS | 43


ZvaigZde

A. Eitutavičius:

„Kitą sezoną nugalėsime šiauliečius“ Klaipėdos „Neptūno“ įžaidėjas Arvydas Eitutavičius viesulu įsiveržė į Lietuvos krepšinio lygos elitą. Per mažojo finalo seriją 26 metų gynėjas buvo vienas iš uostamiesčio komandos lyderių ir vos neatvedė ekipos iki bronzos apdovanojimų. Karolis Vaizgėla Šešerius metus Amerikoje praleidęs (dvejus metus mokykloje, ketverius — universitete) A. Eitutavičius praeitą sezoną blaškėsi Ispanijos ketvirtojoje lygoje. „Norėčiau pamiršti tuos metus, — su apmaudu kalbėjo klaipėdietis. — Buvau ryškus ekipos lyderis, pelnydavau daugiau nei 20 taškų, bet žaidžiau tik ketvirtojoje lygoje ir taškai manęs neguodė. Neįsivaizduojate, kaip buvo sunku išgyventi tai, kad grįžęs iš Amerikos buvau niekam nereikalingas.“

ARVYDAS EITUTAVIČIUS Biografija • Gimimo data: 1982-09-18 • Gimtasis miestas: Klaipėda • Ūgis: 188 cm • Svoris: 82 kg • Pozicija: įžaidėjas

Varžėsi su A. Macijausku 2008-ųjų vasarą gynėjas pagaliau sulaukė savo šanso. Pasiūlymą pateikęs „Neptūnas“ nesuklydo. Ilgą laiką buvęs vienas iš svarbiausių ekipos krepšininkų A. Eitutavičius pilnai atsiskleidė į Vilniaus „Lietuvos rytą“ išėjus Evaldui Dainiui. A. Eitutavičiaus statistikos rodikliai šoktelėjo nuo 11,1 pelnyto taško reguliariajame (LKL) sezone iki 16,7 atkrintamosiose varžybose, atkovotų kamuolių — nuo 3,2 iki 5,4, tritaškių pataikymo — nuo 39,7 iki 45,8 proc. — Arvydai, Lietuvoje iki šio sezono buvai mažai kam žinomas. Papasakok, kaip atsiradai krepšinyje. — Vaikystę praleidau Klaipėdoje, kieme, kur krepšinis vaikams buvo didžioji gyvenimo dalis. Krepšinio aikštelėje rungdavomės nuo ryto iki vakaro. Kartu su mumis varžydavosi ir Arvydas Maci-

„Kartu su mumis varžydavosi ir Arvydas Macijauskas. Jo talentas jau tada buvo ryškus. Rungtyniaudavome trise prieš jį vieną ir pralošdavome.“ jauskas. Jo talentas jau tada buvo ryškus. Rungtyniaudavome trise prieš jį vieną ir pralošdavome. Paskui vienas pažįstamas pasiūlė nueiti pas trenerį Eugenijų Milkontą. Jis mane priėmė į vaikų grupę, taip ir atsiradau krepšinyje. Vėliau, vienuoliktoje klasėje, nuvykau į Šilutę. Ten treneris Steponas Kairys rengdavo krepšininkų, norinčių išvykti į Ameriką,

44 | 2009 BIRŽELIS | MÛSØ KREPÐINIS

Karjera • 2007—2008 — Tijolos „Promobys“ • 2008—2009 — Klaipėdos „Neptūnas“ atrankas. Tada likau rungtyniauti „Šilutėje“, vėliau išskridau į JAV. „Sūnaus potraukis krepšiniui buvo dar mano įsčiose, — į pokalbį įsiterpė A. Eitutavičiaus mama. — Prieš gimstant sūnui Kauno „Žalgiris“ kovojo su Maskvos CSKA. Sakiau, jei „Žalgiris“ laimės, pavadinsiu sūnų Arvydu...“ — Kaip atrodė Amerika jaunam atvykus iš Lietuvos? — Išvykstant į Ameriką tėvai daug verkė, liūdėjo. Atvykus buvo sunku ir pačiam, pirmus metus dažnai pasiilgdavau šeimos. Vėliau apsipratau, tėvų ir Lietuvos ilgesys nebebuvo toks slegiantis. Amerikoje sunkiausia buvo priprasti prie visiškai kitokios kultūros. Susidūriau su įvairių rasių ir tikėjimų žmonėmis. Man tai buvo nauja. Pradžioje buvo sunku susikalbėti. Apsigyvenau amerikiečių šeimoje, buvau priverstas išmokti kalbėti ir po keleto mėnesių tai jau sunkumų nekėlė. Pirmus metus mokykloje praleidau su Valdu Vasyliumi, todėl buvo kiek lengviau. — Papasakok apie „American University“, kuriame praleidai ketverius metus. — Universitetas įsikūręs vos 15 minučių nuo Baltųjų rūmų. Studentams sudarytos idealios sąlygos. Tikrai nebuvo dėl ko skųstis. Liūdna, kad pirmuosius dvejus metus NCAA varžybose praleidau ant atsarginių suolelio. Po antrojo sezono su manimi atėjo pasikalbėti treneris, pareiškė, kad arba aš imu jo klausyti, arba renkuosi kitą universitetą. Kitaip likusius dvejus metus vėl sėdėsiu ant suolo.


www.musukrepsinis.lt

ZvaigZde

Reporteris.com / T. Tumalovičiaus nuotr.

Keista buvo tai girdėti, nes trenerio paliepimų klausydavau. Matyt, per mažai. Grįžęs į Lietuvą vasarą apmąsčiau trenerio žodžius ir nusprendžiau mėginti rasti su juo bendrą kalbą. Trečiaisiais metais įvyko persilaužimas, rungtyniaudavau vis daugiau, o geriausiai pasirodžiau ketvirtaisiais metais. Su universitetu nepasiekiau jokių aukštumų. Man išvykus „American University“ laimėjo savo konferencijos finalą. Iki šiol bendrauju su universiteto treneriais, buvusiais žaidėjais. — Baigus universitetą nekilo minčių likti Amerikoje ir pradėti dirbti pagal įgytą specialybę? — Universitete įgijau tarptautinės rinkodaros specialisto diplomą. Nė karto nesvarsčiau galimybės mesti krepšinį. Net pirmus dvejus metus praleidęs ant atsarginių suolelio tikėjau, kad ateis ir mano laikas. Visada norėjau būti profesionalus krepšininkas, neabejojau, kad vieną dieną pasiseks. — Universitetą baigei jau ne toks jaunas. Nesigaili, kad taip vėlai pradėjai profesionalo karjerą? — Dažnai pasvarstydavau, kad gal geriau reikėjo likti Lietuvoje ir anksčiau pradėti profesionalo karjerą. Tačiau savo pasirinkimo išvykti į Ameriką nė karto nesigailėjau — tapau visai kitas žmogus, pasikeitė požiūris į gyvenimą, subrendau. Kas iš to, jei būčiau Lietuvoje ar kur kitur profesionaliai žaidęs krepšinį? Be abejo, turėčiau užsidirbęs pinigų, tačiau nieko nepamatęs, nepatyręs to, ką patyriau.

Lietuvos komandos nesidomėjo — Kaip baigęs universitetą atsiradai Ispanijos ketvirtojoje lygoje? — Po studijų grįžęs į Lietuvą nesulaukiau jokio susidomėjimo. Laukiau visą vasarą, kol pakvietė Ispanijos klubas. Tuo pat metu Vilniaus „Sakalų“ ekipos pagrindinis įžaidėjas Linas Lekavičius gavo traumą, treneris Rimas Kurtinaitis pakvietė mane į peržiūrą. Pavargau nuo nežinios, buvo jau rugsėjo pabaiga. Pasiryžau skristi į Ispaniją. Atvykus nebuvo lengva, nes sezonai Europoje jau buvo pradėję įsibėgėti. Po mėnesio ėmė nesisekti „Neptūnui“. Patekau tarp kandidatų į ekipą. Praeitą sezoną klaipėdiečiai turėjo kur kas didesnį biudžetą, pasirašė sutartį su Arvydu Mažučiu, pasitelkė juodaodį, o aš likau nepakviestas. Buvo labai apmaudu, kad manimi nesusidomėjo Lietuvos klubai. Dėl to išgyvenau ir aš, ir mano artimieji, tačiau visada žiūrėjau ir žiūriu į priekį, tikėjau, kad pasiseks. Ispanijos ketvirtoji lyga nėra tokia silpna, kaip galbūt daugeliui atrodo. Geriausias palyginimas būtų su NKL. Savo malonumui ten žaidžia daug žinomų, rimtą profesionalią karjerą baigusių krepšininkų, tarp kurių ir olimpinėje Ispanijos rinktinėje rungtyniavęs Alfonso Reyesas. Treniruodavomės kiekvieną vakarą. Rytais dar nueidavau į treniruoklių salę. Jaučiau, kad turiu žaisti aukštesniame lygyje. Man ir treneris sakė, kad pažaidus metus manimi susidomės antrosios Ispanijos lygos klubai. Antrojoje Ispanijos lygoje žaidžiantys stipriausi klubai, ko gero, nesunkiai laimėtų prieš LKL ekipas, jei iš sąrašo išbrauktume „Lietuvos rytą“ ir „Žalgirį“. A. Eitutavičius — vienas didžiausių šio sezono LKL atradimų.

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 BIRŽELIS | 45


ZvaigZde

— Po sezono pagaliau sulaukei „Neptūno“ pasiūlymo? — Liepos pabaigoje paskambino ekipos vadovai ir paklausė, ar turiu komandą. Tuo metu buvau gavęs aiškų pasiūlymą rungtyniauti Ispanijos trečiosios lygos klube, domėjosi ir antrosios lygos klubas. Net nesuabejojęs atidėjau tuos pasiūlymus į šalį ir pradėjau derybas su „Neptūnu“. Klaipėdiečių biudžetas šį sezoną buvo du kartus mažesnis nei pernai, tad nieko ypatingo nesulaukiau. Visgi daug neabejojęs nutariau likti Klaipėdoje, žaisti iš meilės miestui, „Neptūno“ ekipai. Norėjau pagaliau likti namie ir parodyti viską, ką moku. — Sėkmingai rungtyniavai jau reguliariajame sezone, o atėjus atkrintamųjų varžybų metui asmeniniai rezultatai šoktelėjo gerokai aukščiau. Kur tokio gero žaidimo priežastys? — Sezono pradžioje rungtyniavau įžaidėjo pozicijoje, minutes dalinausi su E. Dainiu. Po to treneris pamėgino leisti man žaisti ir atakuojančio gynėjo pozicijoje, ėmė ilgėti žaidimo laikas. Kai Evaldas išėjo į „Lietuvos rytą“, žaidžiau jau labai daug. Gavau laisvės, ėmiau vadovauti „Neptūno“ puolimui, pradėjau dar labiau pasitikėti savimi, jausti žaidimą. Dėl šių priežasčių ir ėmė gerėti rezultatai. Puikų žaidimą atkrintamosiose varžybose galima paaiškinti tuo, kad sezono pabaigoje įgavome geriausią sportinę formą. Jautėmės neįvertinti. Reguliariajame sezone du kartus pralaimėjome Kėdainių „Nevėžiui“. Žiniasklaida mus buvo „nurašiusi“. Visi net neabejojo, kad pralaimėsime ketvirtfinalyje. Tai mums suteikė papildomos motyvacijos ir noro kovoti. Aikštelę palikdavome išeikvoję visas jėgas. — Ar prieš sezoną tikėjaisi tokio sėkmingo savo žaidimo? — Tikėjimas — pagrindinis raktas į sėkmę. Kaskart išėjęs į aikštę ir matydamas savo varžovą tikiu, kad esu už jį geresnis. Nesvarbu, ar tai Aidas Viskontas, ar Mantas Kalnietis. Stengiuosi iš paskutiniųjų, o kaip pasiseka — po rungtynių tegu sprendžia ekspertai. — Tau jau greitai 27-eri. Ar tiki, kad dar gali tobulėti? — Tobulėjimui nėra ribų. Dabar pats jėgų žydėjimas. Vasarą planuoju žiūrėti vaizdo įrašus, studijuoti savo silpnąsias vietas ir jas tobulinti. Man didžiausias pavyzdys — Steve’as Nashas. Savo geriausią formą NBA jis pasiekė būdamas 30—32 metų.

Pritrūko mažų dalykų — Kodėl „Neptūnas“ taip anksti baigė pasirodymą SEB BBL Iššūkio taurės varžybose? — Sezono viduryje turėjome didelę problemą: arba laimėdavome, arba visiškai palūždavome ir pralaimėdavome 30—40 taškų. Taip buvo ir Iššūkio taurės turnyro ketvirtfinalyje rungtyniaujant su Norčopingo „Dolphins“. Į Švediją atvykome per daug pasitikėdami savimi, neįvertinome varžovų ir pralaimėjome net 35 taškais. Po to namie pritrūko vos vieno taškelio. Sezono pabaigoje jau išmokome rungtyniauti iki galo. — Mažajame finale prieš „Šiaulių“ ekipą du kartus pralaimėjote po pratęsimo, per lemiamas rungtynes ilgą laiką pirmavote, bet pergalė išslydo. Ko pritrūko, kad laimėtumėte bent vienerias iš tų trejų rungtynių? —Amerikoje treneris nuolatos kartodavo frazę: „Small things

46 | 2009 BIRŽELIS | MÛSØ KREPÐINIS

„Buvau gavęs aiškų pasiūlymą rungtyniauti Ispanijos trečiosios lygos klube, domėjosi ir antrosios lygos klubas. Net nesuabejojęs atidėjau tuos pasiūlymus į šalį ir pradėjau derybas su „Neptūnu“. are very important“ („Maži dalykai yra labai svarbūs“). Labai svarbu atkovoti kamuolį, laiku pastatyti užtvarą, atsitverti varžovą, perduoti kamuolį, užsiimti padėtį gynyboje. Keletą kartų suklydome ir pralaimėjome. Lietuvos krepšinio mokyklose pirmiausia akcentuojamas metimas, prasiveržimas. Manau, daug svarbiau yra tie „maži dalykai“. Metimas — paskutinioji stadija. Be abejo, statistikos protokole nerašoma, kiek pastatei užvarų, varžovų laiku atsitvėrei, bet peržiūrėjus atkaklių rungtynių vaizdo įrašus supranti, kad būtent tai lemia nugalėtoją. — Mažajame finale visi tikėjosi lengvos „Šiaulių“ pergalės. Kaip sugebėjote pasipriešinti gerokai finansiškai pajėgesniems varžovams? — Žaidėme kaip vienas kumštis. Ekipos žaidėjai — jauni, nieko nepasiekę. Norėjome įrodyti, kad esame pajėgūs žaisti. Buvome stiprūs savo ryžtu, valia, kovingumu. Mūsų atsarginių suolelis — trumpas. Beveik be keitimų rungtyniavo startinis penketukas. Manau, jei būtume turėję pajėgų atsarginį vidurio puolėją ir gynėją, mažąjį finalą būtume laimėję. — Gal būtų užtekę ir į „Lietuvos rytą“ perėjusio E. Dainio? — Evaldas būtų labai sustiprinęs ekipą. Vien jo gynyba verta pačių geriausių įvertinimų. Treniruočių metu teko žaisti prieš jį, patirtis — neįkainojama. Kiekvieną kartą turi galvoti, kaip jį apsivaryti, neprarasti kamuolio. — Ar pralaimėjimas mažajame finale buvo labai skaudus? — Iš pradžių buvo labai sunku. „Neptūnas“ dar niekada nėra užėmęs trečiosios vietos. Trūko tiek mažai... Tačiau vėliau nusiraminau, supratau, kad ir taip šiemet buvo puikus sezonas. Vien patekimas į LKL pusfinalį — nemažas laimėjimas. — Kaip ilsiesi po sezono? — Jau po savaitės norėjau imti kamuolį į rankas. Savaitė be krepšinio — visa amžinybė. Tačiau nusiraminau, leidau sau tik nueiti pakilnoti svarmenų. Neseniai buvau Amerikoje, aplankiau draugus. Dabar kibsiu į darbą, rengsiuosi ateinančiam sezonui. Taisysiu savo silpnąsias vietas. — Kur pradėsi kitą sezoną? — Sezonui pasibaigus treneris Rytis Vaišvila sakė, kad nori mus visus matyti ir kitą sezoną. Su „Neptūno“ vadovais apie kitą sezoną dar nekalbėjau. Norėčiau likti. Be abejo, rimtai apsvarstyčiau ir kitų komandų pasiūlymus. Kiekvieno krepšininko tikslas — rungtyniauti vis aukštesniu lygiu. — Kaip vertini „Neptūno“ perspektyvas kitais metais? — Viskas priklausys nuo biudžeto ir ar liks ekipos branduolys. Jei „Neptūnas“ išlaikys sudėtį, kitąmet „Šiaulius“ nugalėsime.


www.musukrepsinis.lt

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 BIRŽELIS | 47


lygos L

„Tikri čempionai užauga čia“, — ne vieną sezoną skelbė Nacionalinė krepšinio lyga (NKL). Kad talentingų žaidėjų antroje pagal pajėgumą šalies lygoje netrūksta, įrodė ir praėjęs Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezonas. Iš žemesnės lygos atėję krepšininkai tapo svarbiais savo ekipų žaidėjais ar net lyderiais.

LKL Reporteris.com / T. Tumalovičiaus nuotr.

24 šuoliai į Karolis Vaizgėla Praėjusiame LKL sezone žaidė 24 krepšininkai, dar neseniai rungtyniavę NKL lygoje. Didžioji dalis — stipriausios šalies lygos debiutantai. Iš NKL į LKL perėjusių žaidėjų amžiaus vidurkis siekė 20 su puse metų. Jie kiekvieneriose rungtynėse pelnydavo po 5,85 taško. Nors taškų vidurkis neįspūdingas, verta paminėti, kad didžioji dalis jaunų krepšininkų LKL nepritapo. Tačiau tarp jų atsirado ir nemažai talentų, kurie drąsiai ėmėsi iniciatyvos ir savo ekipas vedė į pergales. „Mūsų krepšinis“ pristato sėkmingiausiai LKL debiutavusių buvusių NKL krepšininkų penketuką.

Metų atradimas Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) dominavęs Donatas Motiejūnas ne mažiau įspūdingai rungtyniavo ir debiutiniame savo sezone LKL. Kauno „Aisčių“ lyderis pelnydavo beveik po 20 taškų ir atkovodavo po 7 kamuolius. „Turėjome sunkumų sezono pradžioje, buriant komandą. Vėliau mus retino traumos. Treneris ir komanda visą žaidimą kūrė aplink mane“, — savo sėkmingą žaidimą aiškino jaunoji Lietuvos krepšinio viltis. Aštuoniolikmetis sau lygių neturėjo ir balsavime į LKL žvaigždžių dieną — už „Aisčių“ lyderį balsus atidavė net 8072 aistruoliai. Talentų „Nike Hook Summit“ stovykloje sėkmingai pasirodęs ir parodomosiose rungtynėse 21 tašką pelnęs D. Motiejūnas, be abejonės, turi didžiausią potencialą iš visų šiemet iš NKL į LKL perėjusių krepšininkų. „Svarbiausia, kad jauni talentai per anksti neužmigtų ant laurų, — sakė buvęs Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Antanas Sireika. — Viskas priklauso nuo jų požiūrio į darbą, pastangų. Vien talento neužtenka.“ Kitą sezoną D. Motiejūnas tikriausiai kils laipteliu aukščiau, dauguma jam jau matuoja Kauno „Žalgirio“ marškinėlius.

Taikliarankiai puolėjai Prieš debiutuodamas LKL Mindaugas Kuzminskas dažniausiai

48 | 2009 BIRŽELIS | MÛSØ KREPÐINIS

D. Motiejūnas jau pirmą savo sezoną LKL užkariavo krepšinio aistruolių simpatijas.

trindavo NKL Vilniaus ekipos „Perlas“ suolą. „Treneriai neleisdavo daug žaisti. Įeidavau į aikštę ir per trumpą laiką norėdavau parodyti viską. Dažnai perdegdavau“, — prisiminęs neseną praeitį sakė puolėjas. Sportininkų šeimoje gimęs devyniolikmetis nelaiko pykčio ant Vilniaus ekipos trenerių ir džiaugiasi gavęs daugiau galimybių „Šiaulių“ ekipoje. M. Kuzminsko žaidimo kreivė itin sparčiai pakilo sezono viduryje, kai „Šiaulių“ vairą perėmė A. Sireika. „Svarbiausia pasitikėti jaunu žaidėju ir suteikti galimybę parodyti save, — sakė strategas. — Nėra nieko geriau, kai vėliau sulauki rezultato.“ Sezoną dvimetrinis puolėjas baigė turėdamas beveik 10 taškų vidurkį. „Tokio Mindaugo žaidimo nesitikėjome netgi mes, tėvai“, — išsidavė krepšininko mama Zita Kuzminskienė. „Mindaugas man primena Simą Jasaitį, — komentavo jaunojo krepšininko bendraklubis Andrius Šležas. — Jis taip pat sėkmingai gali pataikyti iš toli, panašiai mąsto aikštėje.“ M. Kuzminsko laukia nerami vasara. Vilnietis Europos jauni-

„Svarbiausia, kad jauni talentai per anksti neužmigtų ant laurų. Viskas priklauso nuo jų požiūrio į darbą, pastangų. Vien talento neužtenka.“ Antanas Sireika


lygos L

www.musukrepsinis.lt

mo čempionate atstovaus gimusiųjų 1989 metais ir anksčiau šalies rinktinei. Išbandyti talentingą krepšininką tarp šalies vyrų rinktinės kandidatų norėtų ir treneris Ramūnas Butautas. Dar sėkmingiau laipteliu aukštyn žengė Arvydas Šikšnius. Puolėjo ir gynėjo pozicijose galintis rungtyniauti 21 metų kretingiškis nuo pirmųjų dienų tapo Vilniaus „Sakalų“ lyderiu. Keletą kartų mačų pabaigoje vilniečius gelbėjęs naujokas LKL sezoną baigė turėdamas 13 taškų vidurkį. „Arvydas — geriausias iš NKL į LKL perėjęs žaidėjas, — net nesuabejojęs pareiškė „Sakalų“ strategas Nerijus Zabarauskas. — Jo pažanga — akivaizdi. Verta jį pagirti už didžiulį darbą, norą kovoti iki paskutiniųjų jėgų.“ Įgimtą šuolio į aukšt�� talentą turintis kretingiškis šiemet trenerių buvo išrinktas dalyvauti LKL žvaigždžių dienos rungtynėse ir laimėjo dėjimo į krepšį konkursą. „Patekti į žvaigždžių rungtynes buvo malonus netikėtumas, — sakė A. Šikšnius. — Jausmas tikrai nuostabus. Visas tas dėmesys, kurį pajunti, maloniai nuteikia.“ Sėkmingas „Sakalų“ lyderio žaidimas neliko nepastebėtas. Kretingiškis rimtai pretenduoja patekti į antrąją šalies vyrų rinktinę.

Š. Jasikevičiaus įpėdiniai Debiutas LKL sėkmingai susiklostė ir Laurynui Samėnui. Pagrindinis „Sakalų“ ekipos įžaidėjas šį sezoną pelnydavo beveik po 10 taškų ir atlikdavo šiek tiek daugiau nei po 3 rezultatyvius perdavimus. „Treneris pasitikėjo, leido daug rungtyniauti, vadovauti ekipai. Tikiuosi, jo nenuvyliau. Sezono pradžioje žaisti LKL buvo sunku. Vėliau apsipratau“, — kukliai kalbėjo panevėžietis. Sezoną 20-mečiui apkartino sunki trauma. Balandžio 27ąją, likus vos minutei ir 20 sekundžių iki „Sakalų“ ir Kėdainių „Nevėžio“ rungtynių pabaigos, į baudos aikštelę įsiveržusį L. Samėną kliudė varžovas. Panevėžietis pajuto stiprų skausmą. Paaiškėjo, kad įplyšo inkstas. „Daktarai sakė, kad man buvo nustatyta 3—4 stadija. Jei būtų buvusi 5, būčiau neišvengęs operacijos“, — pasakojo žaidėjas. Krepšininkas apie mėnesį buvo prikaustytas prie lovos, o krepšinio kamuolį paimti į rankas geriausiu atveju galės dar po mėnesio. Sezono pradžioje LKL debiutavusią „Kaunas Triobet“ ekipą į priekį vedė Šarūnas Vasiliauskas. Arvydo Sabonio krepšinio mokyklos auklėtinis pelnydavo beveik po 13 taškų ir atlikdavo po 4 rezultatyvius perdavimus. „Šarūnas — stiprus varžovas, — pripažino L. Samėnas. — Jis puikiai mato aikštę, atlieka gražius perdavimus, sėkmingai vadovauja žaidimui ir pats baigia atakas. Vienintelis didesnis minusas — trūksta fizinės jėgos.“ Sėkmingai rungtyniaujantį 20-metį gruodžio viduryje į savo gretas pasikvietė praretėjęs Kauno „Žalgiris“. Pajėgesnėje ekipoje įžaidėjas taip jau nežibėjo, tačiau aikštelėje

Iš NKL į LKL atėję žaidėjai Vilniaus „Lietuvos rytas“

Žaidėjas

Metai

Tšk. vid. Buvęs klubas

Tautvydas Šležas

19

0

Vilniaus „Perlas“

20 20 16

6,4 3,7 0

Kauno „Žalgiris-Sabonio mokykla“ Kauno „Žalgiris-Sabonio mokykla“ Kauno „Žalgiris-Sabonio mokykla“

19 20

9 5,7

Vilniaus „Perlas“ Vilniaus „Perlas“

30

4,6

Klaipėdos „Nafta-Uni-Laivitė“

27

2,9

Vilniaus „Akademija-MRU“

20 20 18 23 20 18 20

11,3 9,2 5,1 4,5 2,5 1,6 -

Kauno „Žalgiris-Sabonio mokykla“ Kauno „Žalgiris-Sabonio mokykla“ Kauno „Žalgiris-Sabonio mokykla“ Kauno „LKKA Atletas“ Klaipėdos „Nafta-Uni-Laivitė“ Palangos „Naglis-Adakris“ Kauno „Žalgiris-Sabonio mokykla“

21 20 20 21

13 9,6 9,4 8,1

Jonavos „Dextera“ Vilniaus „Perlas“ Jonavos „SK Dextera“ Kauno „Žalgiris-Sabonio mokykla“

18 21 19

19,9 5,5 0,5

Kauno „Žalgiris-Sabonio mokykla“ Jonavos „Dextera“ Kauno „KKM-Aisčiai-Artransa“

23

6,8

Pasvalio „Pieno žvaigždės“

20

1

Vilniaus „Akademija-MRU“

Kauno „Žalgiris“ Šarūnas Vasiliauskas Žygimantas Janavičius Vytenis Čižauskas „Šiauliai“ Mindaugas Kuzminskas Šarūnas Kulevičius Klaipėdos „Neptūnas“ Osvaldas Kurauskas Kėdainių „Nevėžis“ Tomas Lisauskas „Kaunas Triobet“ Adas Juškevičius Vytenis Lipkevičius Siimas Sanderis Vene Raimundas Danys Gediminas Žylė Adomas Drungilas Vaidas Čepukaitis Vilniaus „Sakalai“ Arvydas Šikšnius Laurynas Samėnas Rokas Ūzas Vilmantas Dilys Kauno „Aisčiai“ Donatas Motiejūnas Paulius Beliavičius Tadas Padegimas „Panevėžys“ Laimonas Lukoševičius Marijampolės „Sudūva“ Tadas Brazys

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 BIRŽELIS | 49


turnyras

LKF ir „Sprite“

vėl skelbia naujų talentų paiešką Lietuvos krepšinio federacija ir „Sprite“ šiemet vėl kviečia dalyvauti krepšinio turnyre „Sprite“ krepšinio talentų kova“, kuriuo siekiama suteikti galimybę sužibėti naujiems krepšinio talentams. Rugpjūčio mėnesį bus surengti 4 atrankos turnyrai: Palangoje, Kaune, Druskininkuose ir Vilniuje. Finalas vyks Panevėžyje rugpjūčio 31 dieną. Pagrindinis prizas — 17 tūkst. litų vertės vienerių metų „Krepšinio talento“ stipendija. Į finalą patekę dalyviai kartu su laimėtoju bus apdovanoti kelione į šių metų Europos vyrų krepšinio čempionatą. Arūnas Kemežys „Praėjusių metų konkurso „Sprite“ krepšinio talentų kova“ nugalėtoja Ieva Kazlauskaitė įrodė, kad tokia „The Coca-Cola company“ iniciatyva įmanoma atrasti tikrų talentų. Todėl nusprendėme tęsti šį daug dėmesio sulaukusį projektą ir vėl suteikti galimybę jauniems krepšinio talentams parodyti savo sugebėjimus bei įgyvendinti savo svajones“, — per turnyro pristatymo spaudos konferenciją sakė „Coca-Cola Hellenic“ verslo plėtros Baltijos šalyse direktorius Valdas Pakštys.

Akivaizdi pažanga Pernai pirmą kartą surengtame krepšinio talentų konkurse panoro dalyvauti net 700 vaikinų ir merginų. Nugalėtoja tapusiai keturiolikmetei šiaulietei I. Kazlauskaitei atiteko 14 tūkstančių litų stipendija, ji su kitais konkurso laureatais vyko į Berlyną stebėti NBA klubo Vašingtono „Wizards“ rungtynių, dalyvavo bendroje treniruotėje su Lietuvos rinktinės puolėju Dariumi Songaila. Nugalėtojos vardas merginai skirtas už aukštą žaidimo „vienas prieš vieną“ lygį. „Žaidimas „vienas prieš vieną“ yra krepšinio pagrindas. Žaidžiant „vienas prieš vieną“ ugdomos visos krepšininko savybės, — pažymėjo LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas. — Aš ypač džiaugiuosi, kad „Sprite“ ne tik remia Lietuvos krepšinio federaciją, bet ir prisideda prie tokio puikaus turnyro. Jo metu jaunieji krepšininkai ne tik varžosi tarpusavyje, bet ir susiranda naujų draugų, bendrauja su Lietuvos rinktinės žaidėjais, laimi vertingų prizų. Ieva šį sezoną labai patobulėjo, Šiaulių „Rūtos“ komandoje pradėjo daugiau žaisti ir atkreipė 16-mečių merginų rinktinės tre-

50 | 2009 BIRŽELIS | MÛSØ KREPÐINIS

nerių dėmesį. Tai akivaizdžiai įrodo, kad šis turnyras tikrai padeda surasti talentus. Turnyro biudžetas yra 350 tūkst. litų, o prizų vertė — 50 tūkst. litų.“ Pati I. Kazlauskaitė taip pat džiaugėsi pažanga: „Užsiregistravau juokaudama, o laimėjau finalą. Turiu asmeninį fizinio rengimo trenerį, žaidžiau „Rūtoje“, dengiau Rimą Valentienę.“ Spaudos konferencijoje dalyvavę Lietuvos rinktinės žaidėjai Darjušas Lavrinovičius ir Mindaugas Lukauskis teigė, kad žaidimas

„Žaidimas „vienas prieš vieną“ ugdo krepšininko charakterį ir individualias savybes. Čia už komandos draugo nugaros nepasislėpsi.“ Darjušas Lavrinovičius „vienas prieš vieną“ yra ypač svarbus. „Aš tai pat dalyvaudavau tokiuose turnyruose. Žaidimas „vienas prieš vieną“ ugdo krepšininko charakterį ir individualias savybes. Čia už komandos draugo nugaros nepasislėpsi“, — sakė D. Lavrinovičius.

Registracija — nuo birželio 15 dienos Dalyvių registracija „Sprite“ svetainėje www.sprite.lt prasidės birželio 15 dieną ir baigsis likus 5 dienoms iki kiekvieno atrankos turnyro pradžios arba mieste užsiregistravus 200 dalyvių. Mergaitės ir berniukai kovos 3 amžiaus grupėse. Jauniausiųjų grupę sudarys 1996 ir 1997 metais gimę jaunieji krepšininkai, antrojoje grupėje rungtyniaus gimusieji 1994 ir 1995 metais, o trečiojoje — gimusieji 1992 ir 1993 metais.


www.musukrepsinis.lt

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 BIRŽELIS | 51


LKf naujienos

S. Stonkus tapo LKF garbės nariu

Lenkams trūksta laiko

Kaune įvyko 2009 metų Lietuvos krepšinio federacijos eilinė konferencija. Joje iš 128 LKF narių dalyvavo 82. Konferencijos pradžioje LKF garbės nariu buvo patvirtintas prof. Stanislovas Stonkus, pasveikinti jubiliejus švenčiantys krepšiniui nusipelnę žmonės. Vėliau LKF prezidentas Vladas Garastas pateikė 2008 metų federacijos veiklos ataskaitą. V. Garasto, LKF revizijos komisijos bei 2008 m. LKF metinė finansinė ataskaitos buvo patvirtintos bendru sutarimu. Konferencijoje taip pat pritarta 2009 m. LKF varžybų kalendoriui ir taisyklių, reglamentuojančių žaidėjų perėjimus bei kompensacijas už paruoštus žaidėjus, pakeitimams. Paskutinis darbotvarkės klausimas buvo LKF taisyklių, reglamentuojančių krepšinio žaidėjų agentų veiklą, tvirtinimas. Aptariant šį klausimą susiformavo nuomonė, kad reglamentas dar yra nebaigtas, todėl konferencija įpareigojo taisyklių autorius per mėnesį dokumentą pataisyti, suderinti su FIBA, o patvirtinimo funkciją delegavo LKF vykdomajam komitetui.

Geriausias teisėjas — R. Brazauskas Lietuvos krepšinio federacijos teisėjų asociacija paskelbė 2008— 2009 metų sezono geriausių šalies arbitrų dešimtuką, sudarytą pagal Lietuvos krepšinio lygos komisarų ir komandų trenerių vertinimus. Geriausiu Lietuvos teisėju tapo vilnietis Romualdas Brazauskas, surinkęs 153,16 balo. Antrąją vietą užėmė Kęstutis Pilipauskas (151,79), trečiąją — Tomas Jasevičius (144,54).

2008—2009 m. LKL teisėjų reitingas Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

1. Romualdas Brazauskas — 153,16 2. Kęstutis Pilipauskas — 151,79 3. Tomas Jasevičius — 144,54 4. Virginijus Dovidavičius — 140,92 5. Antanas Ramanauskas — 137,72 6. Jurgis Laurinavičius — 134,98 7. Mindaugas Večerskis — 126,66 8. Martynas Gudas — 125,04 9. Gintaras Vitkauskas — 117,08 10. Artūras Gelvichas — 115,09 11. Algirdas Bataitis — 114,80 12. Rimantas Bielinis — 113,04 13. Saulius Paškevičius — 111,99 14. Antanas Gelažius — 107,64 15. Tomas Langvinis — 106,55 16. Vilius Mačiulaitis — 105,51 17. Andrius Maleckas — 104,20 18. Virgilijus Urbšys — 100,58 19. Rimas Vitkus — 99,45 20. Ramūnas Žukauskas — 98,72 21. Artūras Šukys — 96,23

52 | 2009 BIRŽELIS | MÛSØ KREPÐINIS

Geriausio teisėjo rinkimuose niekas neprilygo R. Brazauskui.

Įvyko vyriausybinės 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionato organizacinės darbo grupės posėdis. Jo metu Lietuvos krepšinio federacijos darbo grupės direktorius Mindaugas Špokas, neseniai lankęsis Lenkijoje, pasidalijo įspūdžiais apie kaimynų pasirengimą šių metų Europos pirmenybėms. Lenkijoje lankėsi visų čempionate dalyvausiančių šalių federacijų ir žiniasklaidos atstovai.

Lenkijos arenose tebevyksta darbai.

Pasak M. Špoko, kaimynų organizaciniame komitete dirba 35 apmokami darbuotojai, renginio biudžetas yra 10 mln. eurų, o 7 miestų, kurie priims čempionato kovas, organizaciniams komitetams vadovauja miestų merai. Lenkijos organizacinio komiteto vadovai pasakojo, kad į varžybas jau parduota apie 60 proc. bilietų, renginiu aktyviai domisi užsienio televizijos kompanijos. Deja, ne viskas kaimynams sekasi. Europos vyrų krepšinio čempionatas — pirmas tokio masto renginys kaimynų šalyje per pastaruosius 20 metų. Todėl lenkams trūksta organizavimo patirties, be to, rimčiau rengtis turnyrui jie pradėjo tik 2007 metų spalį, o profesionalai į veiklą įtraukti tik 2008-aisiais. Krepšinis Lenkijoje pastaruoju metu negali pasigirti populiarumu, o Europos čempionato reklamos miestuose vis dar nematyti. „Kaimynams labai trūksta laiko: Poznanės, Gdansko, Vroclavo ir Katovicų arenose vis dar vyksta įvairūs darbai, o arenos prie Sopoto pastatyti lenkai tiesiog nespėjo“, — pasakojo M. Špokas. Posėdyje taip pat aptartos mūsų šalyje vyksiančio 2011 metų Europos čempionato reklamos Lietuvoje ir užsienyje galimybės. Buvo nutarta parengti čempionato reklamos strategiją ir patvirtinti vyriausybiniu lygiu. Pagrindinis strategijos akcentas turėtų būti Lietuvos kaip krepšinio šalies pristatymas užsienyje 2010—2011 metais. „Visi pripažino, kad Europos čempionatas bus svarbiausias artimiausių metų šalies renginys po Lietuvos vardo tūkstantmečio ir „Vilniaus — Europos kultūros sostinės“ renginių“, — sakė M. Špokas. Darbo grupės nariai aptarė galimybę rugsėjo 18—20 dienomis Lenkijoje susitikti su kaimynų organizacinio komiteto ir „FIBA Europe“ atstovais. Taip pat buvo aptarti einamieji reikalai. „Alytuje jau šį mėnesį bus pradėti arenos rekonstrukcijos darbai. Apie klaipėdiečių sunkumus dėl arenos jau daug kalbėta viešai, tačiau neabejojame, kad ir uostamiestis išspręs visus reikalus ir laiku pastatys areną“, — sakė M. Špokas.


veidas

A. Čižauskas:

„Žemesnių žaidėjų dengti neteko“ Antanas Čižauskas savo gyvenimą paskyrė krepšiniui. Nuo mažens atstovavo įvairioms Lietuvos rinktinėms, anksti atsidūrė Kauno „Žalgiryje“, vėliau pasinėrė į trenerio darbą ir pedagoginę veiklą. Dabar jis — Lietuvos kūno kultūros akademijos Sportinių žaidimų katedros docentas. Ir vis dar taip pat stipriai myli krepšinį. Kaip ir prieš 57 metus, kai krepšinio kamuolį į rankas paėmė pirmąkart. J. Miklovo nuotr.

JONAS MIKLOVAS Iš Marijampolės kilęs A. Čižauskas ne iš karto tapo krepšininku. Kurį laiką jis lankė lengvosios atletikos treniruotes.

192 cm ūgio vidurio puolėjas — Gerbiamas Antanai, kada ir kaip pradėjote gainioti krepšinio kamuolį? — Mano karjera prasidėjo Marijampolėje. Vaikystėje porą metų užsiiminėjau lengvąja atletika. Kai man buvo trylika, Marijampolėje vyko Lietuvos krepšinio čempionatas. Buvo atvykę Stepas Butautas, Algis Lauritėnas, Algis Matačiūnas — visas krepšinio elitas. Ir mane suviliojo šis sportas. Nors ūgiu tuo laiku neišsiskyriau, bet treneris mane pakvietė — tėtis buvo aukštokas. 1957 metais buvau pakviestas į Lietuvos moksleivių krepšinio rinktinę. Su ja, vadovaujami trenerio Raimundo Sargūno, Rygoje dalyvavome moksleivių spartakiadoje. Ten likome antri (po Maskvos komandos).

„Turėjau neblogą ranką, galėjau pataikyti, bet be metimo tuo metu nieko daugiau ir nemokėjau. Sakė „tik mesk į krepšį ir tau niekas neturės priekaištų“. Todėl ir įsitvirtinau.“ Kai 1958 metais Marijampolėje baigiau Jono Jablonskio vidurinę mokyklą, mane iš karto pakvietė į Kauno „Žalgirį“. Tai buvo rugpjūčio mėnesį, tuo metu prieš naująjį sezoną jau vyko treniruočių stovykla. Tada susipažinau su visa žalgiriečių plejada — S. Stonkumi, A. Lauritėnu, J. Radiku, A. Matačiūnu, A. Stumbriu, P. Buzeliu. Iš tuometinės moksleivių rinktinės kartu su manimi buvo pakviestas A. Čaplikas ir H. Giedraitis. Tada įstojau ir į Kūno kultūros institutą. — „Žalgiryje“ tuo metu turbūt buvote vienas jauniausių krepši-

54 | 2009 BIRŽELIS | MÛSØ KREPÐINIS

Visas A. Čižausko gyvenimas sukasi aplink krepšinį.

ninkų. Kaip priėmė komandos draugai? — Kai treneris Valerijus Grešnovas mane atvedė į pirmąją treniruotę, ten buvo labai puikus kolektyvas. Iš karto priskyrė A. Matačiūnui, pasakė, kad jis bus atsakingas už mane, manimi rūpinsis, kaip vaiką vedžios, nes aš nepažinojau Kauno: kartu pietaudavome, kartu eidavome į treniruotes... Buvo labai geras kolektyvas. Kai po V. Grešnovo atėjo Kazimieras Petkevičius, labai daug su manimi dirbo individualiai. Po treniruotės dar pasilikdavome antrai treniruotei. Manimi pasitikėdavo, leisdavo žaisti ir aš tobulėjau. Turėjau neblogą ranką, galėjau pataikyti, bet be metimo tuo metu nieko daugiau ir nemokėjau. Viską reikėjo pradėti iš naujo, tam man buvo sudarytos idealios sąlygos. Sakė „tik mesk į krepšį ir tau niekas neturės priekaištų“. Todėl ir įsitvirtinau. Po to atėjo treneris Antanas Bimba, su juo santykiai taip pat


www.musukrepsinis.lt www.musukrepsinis.lt

veidas

Asmeninio archyvo nuotr.

buvo geri. Su treneriais aš nekonfliktuodavau, buvau paklusnus ir stengiausi vykdyti tai, ką man liepdavo. Dar būnant „Žalgiryje“, 1960 metais man buvo suteiktas sporto meistro vardas, o 1965 metais — garbės sporto meistro vardas, kurį vėliau pakeitė į tarptautinės klasės sporto meistro vardą. Jis buvo skirtas tiems žmonėms, kurie 5 metus iš eilės įvykdydavo sporto meistro normatyvus. — Ar sportuojant anksčiau užtekdavo algos? — Oficialios algos nebuvo, tik būdavo stovyklų metu gaunami maistpinigiai. Kai kurie žaidėjai gaudavo valstybines stipendijas. — Būdamas 192 cm ūgio rungtyniavote kaip vidurio puolėjas. Kaip sekėsi tvarkytis su aukštesniais krepšininkais? — Gyvenimas mane išmokė, kaip žaisti šioje pozicijoje — ne kartą lūpos būdavo praskeltos ir susiūtos. Kai atėjau į komandą, vidurio puolėju žaidė A. Lauritėnas, jis man labai daug padėjo. Mokė, kaip ir ką daryti. Vėliau, kai į komandą atėjo Ansevičius, G. Budnikas ir kiti dvimetriniai žaidėjai, aš persikvalifikavau į krašto puolėjo poziciją. Man buvo gerai, kad išmokau neblogai mesti kaire ranka. Visi žinojo, kad aš dešiniarankis, bet atakas sėkmingai užbaigdavau ir kaire ranka. O šiaip visi varžovai buvo virš 2 metrų ūgio. Žemesnio man ne-

„Pavyzdžiui, kai mums atvežė Liną Brazdeikytę, sakė, kad nieko iš jos nebus. O ji tapo Europos čempione, rinktinės kapitone. Žmogus savo darbu viską pasiekia.“ tekdavo dengti. Aš turėjau tai daryti ir niekur nesitraukdavau. Pramokau gintis ir neblogai sekdavosi.

Fizinis pasirengimas — asmeninis reikalas — Tekdavo naudoti fizinę jėgą, kad sustabdytumėte varžovus? — Buvau plonytis, visą laiką verkdavau: tai mane stumia, tai užgauna... Toks Ričardas Masiulis, kuris irgi buvo mano ūgio, kartą sako: „Ko tu verki? Duok atgal ir viskas!“. Taip ir aš pradėjau atgal duoti. Dabar gal daug kas sako, kad anksčiau nebuvo fizinio parengtumo, bet jis tikrai buvo neblogas. Reikėdavo ir bėgti, ir šokti. — O kaip atrodydavo fizinio pasirengimo treniruotės? — Turėdavome tik Dainų slėnio kalną, o salėje kilnodavome tuos „blynus“. Kas moka, tas kelia. Kiek gali pakelti, tiek kelia. Niekas nieko nenormavo. Dabar kiekvienai raumenų grupei yra įrankiai. Ir inventorius, kamuoliai dabar žymiai geresni nei anksčiau, kai būdavo suvarstomi virvėmis. Net nepalyginama. Įdomu, kaip dabar krepšininkai pataikytų su tokiais kamuoliais. Anksčiau jei profesorius S. Stonkus lauke iš 100 baudų įmesdavo 96, būdavo blogai. O kiek dabar įmestų iš 100 metimų? Salėje? — Vienu metu „Žalgiris“, kai dar jame rungtyniavote, buvo labai arti iškritimo iš aukščiausios SSRS lygos. — Taip, tai buvo kokiais 1961—1962 metais. Tada išėjo visa vyresniųjų žaidėjų karta, likome tik jaunimas. Važiavome į Baku ži-

Taiklią ranką turėjęs krepšininkas greitai įsitvirtino Kauno „Žalgiryje“.

nodami, kad arba laimime turnyrą ir liekame lygoje, arba lekiame lauk. Ten karšta, ant grindinio pastovėti neina, padai svyla... Bet mums pavyko, išsilaikėme. — Atstovavote Lietuvos rinktinei? — Taip, nuo 1961 ar 1962 metų atstovavau Lietuvos nacionalinei rinktinei. 1963 metais per tautų spartakiadą buvau vienas iš rezultatyviausių žaidėjų. Tačiau anksti baigiau sportuoti, 27 metų, kadangi turėjau problemų su keliais. Tai buvo 1966 metais.

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 BIRŽELIS | 55


veidas

Pasuko į moterų krepšinį

Aikštėje A. Čižauskui visada tekdavo kovoti su aukštesniais varžovais.

— Ar baigus karjerą pradėti naują gyvenimo etapą nebuvo sunku? — Nebuvo, nes baigęs profesionalo karjerą aš ir toliau žaidžiau. Nebuvo taip, kad „viskas, daugiau nebegaliu žaisti“. Dirbau tą patį darbą, tik mažesniu krūviu. Žaidžiau „Drobėje“, „Šilke“. 1968 metais pradėjau ir trenerio kelią. Iš karto gavau moterų komandą. Su ja man pavyko 4 kartus laimėti „Sporto“ taurę, daug kartų laimėjome studentų varžybas, buvome Lietuvos čempionato prizininkai. Tuo metu vykdavo kūno kultūros institutų spartakiados, ir

mūsų komanda tarp visų Sąjungos institutų iškovojo trečiąją vietą. — Kaip sekėsi darbas su moterų komandomis? — Daugelis sako, kad su moterimis dirbti sunkiau. Bet jos yra pareigingesnės, neprikrečia jokių kvailysčių. Su vyrais lengviau dirbti, bet yra kiti užkulisiniai darbo metodai. Visada turėjau labai gerus moterų kolektyvus. Man turbūt pasisekė, o gal sugebėjau prisitaikyti. Ir dabar susitinkame, krepšininkės padėkoja. Pavyzdžiui, kai mums atvežė Liną Brazdeikytę, sakė, kad nieko iš jos nebus. O ji tapo Europos čempione, rinktinės kapitone. Žmogus savo darbu viską pasiekia. — Kokių laimėjimų pasiekėte trenerio pozicijoje? — Nuo 1978 metų pradėjau dirbti su instituto vaikinų komanda. Tada, atėjus į „Žalgirį“ Vladui Garastui, buvo suburta „Žalgirio“ dublerių komanda, kuri buvo mūsų instituto komandos pagrindas. Tuo metu čia treniravosi visi geriausi jauni žaidėjai, tokie kaip Gintaras Krapikas, Rimas Kurtinaitis, Algirdas Brazys, Virginijus Jankauskas, Valdemaras Chomičius, šviesios atminties Raimundas Čivilis, Gintaras Leonavičius... Dalis ir dabar garsina Lietuvą, dirba treneriais. Ši komanda dvejus metus iš eilės tarp dublerių buvo antra — kaip ir „Žalgirio“ pagrindinė sudėtis pralaimėjo tik CSKA. 1980 metais man dirbant su dubleriais Gintaras Krapikas atstovavo

56 | 2009 BIRŽELIS | MÛSØ KREPÐINIS

Sovietų Sąjungai ir tapo Europos jaunimo čempionu. 1979 metais man buvo suteiktas Lietuvos trenerio vardas, 1982 metais — Lietuvos nusipelniusio trenerio vardas. Ilgai kaip treneris dirbau su komandomis. Nuo 1992 metų buvau antrasis Lietuvos moterų rinktinės treneris. Tai buvo sunkus uždavinys. Mus neseniai buvo priėmę į FIBA, reikėjo viską išsikovoti iš naujo, dalyvauti pačiuose žemiausiuose turnyruose. Bet mes tai išsikovojome ir 1995 metais Europos čempionate Brno buvome penktoje vietoje. Manau, kad tai labai geras pasiekimas. — Kaip sekėsi pedagoginė veikla? — Nuo 1968-ųjų profesoriaus S. Stonkaus kvietimu pradėjau dirbti Kūno kultūros institute. 1990 metais man buvo suteiktas docento vardas, tebedirbu iki šiol. Dirbdamas turėjau aktyviai dalyvauti mokslinėje veikloje. Mano darbo kryptys buvo dvi: krepšinio žaidimo mokymo metodologija (parengta ir išleista 11 darbų) ir didelio meistriškumo krepšininko ir komandos žaidimo analizė ir rengimo technologijos (parengti ir žurnaluose išspausdinti 25 straipsniai). Mokslinės veiklos ėmiausi 1980—1981 metais. Tuo metu prie visų komandų buvo mokslinės grupės, aš buvau tokios grupės vadovas. Tada dar nebuvo vaizdo įrašų, rinkome duomenis ir informuodavome visais techniniais klausimais. Darbas turėjo ir fiziologinę pusę — turėjome du gydytojus. Mūsų kompetencijoje buvo paruošti „Žalgirį“, kad jis kuo ilgiau dalyvautų varžybose. Neseniai buvau apdovanotas Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento komandoro kryžiumi, Lietuvos krepšinio federacijos garbės

Asmeninio archyvo nuotr.

— Kada prasidėjo bėdos su traumomis? — Problemos su keliais prasidėjo apie 1965 metus. Atvažiavau iš Marijampolės, išlipau prie Parodos kalno Kaune ir sukniubau. Kelyje kažkas buvo, jis labai išsipūtė. Galbūt ir dėl krūvio, nes jis buvo didelis. Jokių gydymo priemonių tada nebuvo, išskyrus parafiną ir adatą skysčiui iš sąnario ištraukti. Ištraukdavo, o po dviejų dienų kelis vėl išsipūtęs.

Dešiniarankis puolėjas taikliai atakuodavo ir kairiąja ranka.

medaliu.. — Visas jūsų gyvenimas sukasi aplink krepšinį. Kaip į tai reaguoja šeima? — Iš tikrųjų, visas gyvenimas — vien krepšinis. Ir naktimis jis sapnuodavosi. Žmona įprato prie manęs. Žinojo, ką renkasi. Žinojo, kad reikės važinėti ir kad krepšinis man yra viskas. Pasirinko ir su tuo susitaikė. Dukra irgi žaidė krepšinį. Ji galėjo būti nebloga krepšininkė, tačiau savo gyvenimą susiejo su medicina. Sūnus Arūnas taip pat baigė Kūno kultūros institutą, krepšinio specialybę. Žodžiu, visa šeima yra surišta su krepšiniu. Labai emocingai stebi krepšinio rungtynes, tuo tarpu aš ramesnis, nes kai trenerio darbą dirbi, žiūri kitomis akimis.


ARX reklama


Šlovės alėjoje įamžinti 7 krepšininkai.

fotoZvilgsnis Olimpiniai čempionai — šlovės alėjoje Prie „Siemens“ arenos iškilmingai atidaryta Olimpinių čempionų šlovės alėja. Čia pastatyti 25 stendai su visų laikų Lietuvos olimpinių čempionų nuotraukomis. Olimpiniais čempionais yra tapę 7 krepšininkai: Modestas Paulauskas (1972), Angelė Rupšienė (1976 ir 1980 m.), Vida Beselienė (1980), Valdemaras Chomičius (1988), Rimas Kurtinaitis (1988), Šarūnas Marčiulionis (1988) ir Arvydas Sabonis. Alėjos atidarymo juostą perkirpo Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas, Vilniaus meras Vilius Navickas ir Lietuvos olimpiečių asociacijos prezidentas Eugenijus Levickas. „Alėjoje įamžinti olimpiniai čempionai parodė pavyzdį, kaip darbu ir ryžtu galima pasiekti tai, apie ką svajoja kiekvienas sportuojantis jaunuolis, — sakė V. Adamkus. — Tikiuosi, kad ir Lietuva savo ryžtu lygiuosis į tuos čempionus.“ 1972 metų olimpinis čempionas M. Paulauskas olimpinių čempionų vardu padėkojo Vilniaus miesto savivaldybei ir LTOK už šio projekto įgyvendinimą.

| Fotodiena.lt nuotr. 58 | 2009 BIRŽELIS | MÛSØ KREPÐINIS

|


www.musukrepsinis.lt

M. Paulauskas dalyvavo alėjos atidarymo iškilmėse.

R. Kurtinaičio stendas.

V. Adamkus tikisi, kad Lietuva lygiuosis į čempionus.

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 BIRŽELIS | 59


Krepsinio treneriu asociacija

Krepšininkų, žaidžiančių už tritaškio linijos,

išsidėstymas Kęstutis Kemzūra

Kęstutis Kemzūra trenerio karjerą pradėjo 2001 metais Stambulo „Besiktas“ klube kaip trenerio padėjėjas. Nuo 2002 iki 2004 metų jis dirbo su „Lietuvos ryto” komanda, iš pradžių kaip trenerio padėjėjas, vėliau kaip vyriausiasis treneris. 2004 metais K. Kemzūra tapo Davido Blatto asistentu Sankt Peterburgo „Dinamo“ klube, su kuriuo iškovojo pergalę FIBA Eurolygoje. Nuo 2005-ųjų vėl dirbęs su treneriu D. Blattu Trevizo „Benetton“ klube, 2007-ųjų vasarį tapo Maskvos „Chimki“ vyriausiuoju treneriu, o šiuo metu vadovauja Latvijos vyrų rinktinei.

Kiekvienas treneris bando ieškoti būdų išryškinti savo komandos stipriąją pusę ir paslėpti silpnąją. Jis nori sukurti palankiausias puolimo situacijas geriausiems savo žaidėjams, kad jie įgytų kuo didesnį pranašumą — kuo komanda puolime yra įvairiapusiškesnė, tuo sunkiau ją sustabdyti. „Chimki“ komandoje buvo aukšti ir atletiški gynėjai (Antonas Ponkrašovas) ir puolėjai (Kelly McCarty, Vladimiras Diačokas), galintys žaisti nugara į krepšį, jų sudėjimą ir įgūdžius siekėme panaudoti kuo įvairesniais būdais. Turėjome krepšininkų, kurie galėjo sėkmingai žaisti visoje aikštėje ir oponentams būti pavojingi tolimais metimais. Tai mums suteikdavo galimybę gerai pasiskirstyti po aikštę ir įgyti pranašumą 3 sekundžių zonoje. Puolimą pradedame išsidėstę taip: įžaidėjas (1) stovi dešinėje arba kairėje aikštės baudos linijos „aukštyje“, vidurio puolėjas — netoli krepšio (5), sunkusis krašto puolėjas (4) ant tritaškio linijos, o lengvasis krašto puolėjas — „stipriajame“ aikštės pusės kampe (stipriąja aikštės puse vadinama ta,

60 | 2009 BIRŽELIS | MÛSØ KREPÐINIS

kurioje yra kamuolys). Metikas (2) įsitvirtina „silpnojoje“ aikštės pusėje baudos linijos „aukštyje“. Derinys prasideda, kai 1 žaidėjas perduoda kamuolį 4, o 5 žaidėjas (vidurio puolėjas) pastato užtvarą 1, kuris kerta po krepšiu. 4 gali perduoti kamuolį 1 (jeigu jis lieka laisvas), arba 5, po užtvaros pastatymo 1 žaidėjui greitai bėgančiam prie baudos linijos kampo (žr. brėž. D1). Kai 5 žaidėjas sugauna kamuolį, 3 bėga prie krepšio ir pastato užtvarą 1. Tai verčia varžovus keistis ginamaisiais ir sudaryti situaciją mūsų žaidėjui kovoti prieš žemesnį gynėją. Tuo pat metu 4 stato užtvarą 2 ir prikausto šiuos žaidėjus dengiančių gynėjų dėmesį (žr. brėž. D2). Pirmas variantas yra perduoti kamuolį 3 žaidėjui (jis po užtvaros turi atsisukti į kamuolį, tuo pačiu užtikrindamas, kad laiko gynėją sau už nugaros). Antruoju atveju kamuolys perduodamas 1 žaidėjui, kuris turi mesti į krepšį. Trečiuoju variantu kamuolys perduodamas 2 žaidėjui ir žaidimas tęsiamas „2 prieš 2“ (žr. brėž. D3).


Krepsinio treneriu asociacija Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

www.musukrepsinis.lt www.musukrepsinis.lt

Tinkamas žaidėjų išsidėstymas aikštėje — vienas svarbiausių elementų.

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 BIRŽELIS | 61


Krepsinio treneriu asociacija

Įvykdžius trenerio nurodymus kamuolį galima perduoti likusiam laisvam žaidėjui.

Tokį puolimą galime naudoti keletu būdų, net kaip antrąją ataką. Žaidėjai bėga pirmyn savo pozicijose, 1 žaidėjas perduoda kamuolį 3 ir kerta į „stipriosios“ pusės kampą (žr. brėž. D 4). Šis paprastas veiksmas verčia žaidėjus bėgti greičiau ir perduoti kamuolį į priekį. Tai suteikia galimybę greičiau užimti reikiamas pozicijas ir daug geriau surengti ataką. 3 žaidėjas perduoda kamuolį 4 ir sulaukia užtvaros. Tuomet 4 žaidėjas gali perduoti kamuolį 3 (jeigu jis atsidengia), 2 arba 5 žaidėjams (žr. brėž. D5). Jei 4 žaidėjas perduoda kamuolį 5, 1 bėga statyti užtvarą 3, o 4 stato užtvarą 2 žaidėjui (žr. brėž. D6). Jeigu 5 žaidėjas perduoda kamuolį 3, pats stato užtvarą 2, o 4 — 1 žaidėjui „silpnojoje“ aikštės pusėje (žr. brėž. D7). Šie veiksmai priverčia gynėjus dirbti iš peties ir leidžia užsiimti geras pozicijas aikštėje.

62 | 2009 BIRŽELIS | MÛSØ KREPÐINIS


Krepsinio treneriu asociacija Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

www.musukrepsinis.lt www.musukrepsinis.lt

Jeigu 5 žaidėjas negali perduoti kamuolio 3, esančiam po krepšiu, jis perduoda kamuolį 2 žaidėjui ir bėga statyti užtvarą (arba jam gali būti pastatyta užtvara) 3, kai tuo pat metu 4 žaidėjas stato užtvarą 1 (žr. brėž. D8). 2 žaidėjas gali perduoti kamuolį 1 arba 3 žaidėjui arba paprasčiausiai žaisti „vienas prieš vieną“ (žr. brėž. D9). Jeigu 4 žaidėjas meta kamuolį 2, jis ir 5 žaidėjas pastato dvigubą užtvarą 1. Tada 2 žaidėjas perduoda kamuolį 3, stovinčiam po krepšiu, o pats bando išlaikyti savo gynėjo dėmesį (žr. brėž. D10). Parengta pagal „Fiba Assist Magazine“

Dažnai puolėjai po krepšiu lieka prieš žemesnius varžovus.

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 BIRŽELIS | 63


64 | 2009 GEGUŽĖ BIRŽELIS | MÛSØ KREPÐINIS


statistiKa

www.musukrepsinis.lt

Lietuvos krepšinio skaičiai

Visi Lietuvos nacionalinių čempionatų 2009-ųjų gegužės rezultatai LIETUVOS KREPŠINIO LYGA Dėl 1 vietos Gegužės 18 diena: „Žalgiris“ — „Lietuvos rytas“ 70:82. Gegužės 14 diena: „Lietuvos rytas“ — „Žalgiris“ 100:94. Gegužės 11 diena: „Žalgiris“ — „Lietuvos rytas“ 110:84. Gegužės 9 diena: „Lietuvos rytas“ — „Žalgiris“ 100:58. Gegužės 6 diena: „Žalgiris“ — „Lietuvos rytas“ 84:94. Dėl 3 vietos Gegužės 15 diena: „Šiauliai“ — „Neptūnas“ 80:73. Gegužės 13 diena: „Neptūnas“ — „Šiauliai“ 78:75. Gegužės 10 diena: „Šiauliai“ — „Neptūnas“ 90:95. Gegužės 7 diena: „Neptūnas“ — „Šiauliai“ 93:101. Gegužės 4 diena: „Šiauliai“ — „Neptūnas“ 101:93. NACIONALINĖ KREPŠINIO LYGA Dėl 1 vietos Gegužės 5 diena: „Rūdupis“ — „Meresta“ 79:70. Gegužės 2 diena: „Meresta“ — „Rūdupis“ 72:66. LIETUVOS MOTERŲ KREPŠINIO A LYGA I grupė Gegužės 2 diena: „Svaja“ — LOSC 80:47, „Aisčiai-90“ — RKL 109:53. Gegužės 1 diena: „Aisčiai-90“ — „Svaja“ 77:93, LOSC — RKL 83:69.

Gegužės 10 diena: „Alkajas-Dastra“ — „RangaAmber Golf“ 81:100, „Patvanka“ — „MartonasErama“ 96:73. Gegužės 9 diena: „Patvanka“ — „AlkajasDastra“ 134:88, „Martonas-Erama“ — „RangaAmber Golf“ 71:70. MOKSLEIVIŲ KREPŠINIO LYGA Vaikinų jaunių (gim. 1991—1992 m.) čempionatas 1 divizionas Finalo ketvertas Gegužės 9 diena: „Vilniaus KM-MAGNUSOREM“ — V. Knašiaus KM-I 81:61, „A. Sabonio KM-Liūtukas“ — „Š. Marčiulionio KA I-Lietuvos draudimas“ 69:111. Gegužės 8 diena: „Vilniaus KM-MAGNUSOREM“ — „A. Sabonio KM-Liūtukas“ 93:81, „Š.Marčiulionio KA I-Lietuvos draudimas“ — V. Knašiaus KM-I 90:94. Vaikinų jaunučių (gim. 1993 m.) A čempionatas 1 divizionas Finalo ketvertas Gegužės 8 diena: „A. Sabonio KM-Levi’s“ — „Š. Marčiulionio KA I-ELECTROLUX“ 97:85, Plungė — Kėdainiai 79:83. Gegužės 7 diena: „A. Sabonio KM-Levi’s“ — Plungė 89:67, „Š. Marčiulionio KA I-ELECTROLUX“ — Kėdainiai 88:83.

II grupė Gegužės 9 diena: „Utena“ — „Komanda“ 63:62, „Radviliškis“ — „Aisčiai-92“ 83:93. Gegužės 8 diena: „Aisčiai-92“ — „Utena“ 60:83, „Radviliškis“ — „Komanda“ 48:75.

Vaikinų jaunučių (gim. 1994 m.) B čempionatas 1 divizionas Finalo ketvertas Gegužės 10 diena: „A. Sabonio KM-Autotoja“ — „Š. Marčiulionio KA I-SCHUCO“ 66:74, „Perkūnas“ — „Marijampolės ŽSM I-ARVI“ 73:69. Gegužės 9 diena: „A. Sabonio KM-Autotoja“ — „Perkūnas“ 113:55, „Š. Marčiulionio KA I-SCHUCO“ — „Marijampolės ŽSM I-ARVI“ 99:62.

VETERANŲ KREPŠINIO LYGA E grupė Finalo ketvertas

Berniukų (gim 1995 m.) A čempionatas „Karūna“ 1 divizionas

VII etapas Gegužės 13 diena: „A. Sabonio KM-Altas“ — „Vilniaus KM-Vilmesta“ 71:76. Gegužės 12 diena: „Marijampolės ŽSM I-Baltijos Garantas“ — „Alytaus SRC-ALSEKA“ 103:82. Gegužės 11 diena: „Alytaus SRC-ALSEKA“ — „Marijampolės ŽSM I-Baltijos Garantas“ 76:61. Gegužės 10 diena: „Vilniaus KM-Vilmesta“ — „A. Sabonio KM-Altas“ 80:82. Gegužės 8 diena: „A. Sabonio KM-Altas“ — „Vilniaus KM-Vilmesta“ 65:72, V. Knašiaus KM-I — „Š. Marčiulionio KA I-MAOAM“ 55:61. Gegužės 7 diena: „Š. Marčiulionio KA I-MAOAM“ — V. Knašiaus KM-I 87:58, „Marijampolės ŽSM I-Baltijos Garantas“ — „Alytaus SRC-ALSEKA“ 83:65. Gegužės 4 diena: „A. Sabonio KM-Garlita“ — „A. Sabonio KM-ArxBaltica“ 80:87. Finalo ketvertas Gegužės 30 diena: „A.Sabonio KMArxBaltica“ — „Vilniaus KM-Vilmesta“ 95:58, „Marijampolės ŽSM I-Baltijos Garantas“ — „Š. Marčiulionio KA I-MAOAM“ 75:74. Gegužės 29 diena: „A. Sabonio KM-ArxBaltica“ — „Marijampolės ŽSM I-Baltijos Garantas“ 86:54, „Š. Marčiulionio KA I-MAOAM“ — „Vilniaus KM-Vilmesta“ 63:69.

Finalo ketvertas Gegužės 30 diena: „A. Sabonio KM-Katos grupė“ — „Š. Marčiulionio KA I-PHILIPS“ 86:63, „A. Sabonio KM-VIACON“ — „Mažeikių SM-Nafta I“ 67:52. Gegužės 29 diena: „A. Sabonio KM-Katos grupė“ — „A. Sabonio KM-VIACON“ 84:70, „Š. Marčiulionio KA I-PHILIPS“ — „Mažeikių SM-Nafta I“ 71:70. Merginų jaunučių (gim. 1993—1994 m.) čempionatas 1 divizionas Finalo ketvertas Gegužės 10 diena: „Marijampolės ŽSM I-Marstata“ — Alytus 57:73, Vilnius-I — „Aisčiai-I“ 89:84. Gegužės 9 diena: Vilnius-I — „Marijampolės ŽSM I-Marstata“ 78:83, Alytus — „Aisčiai-I“ 63:53.

Mergaičių (gim. 1995 m. ir jaun.) C čempionatas „Karūna“ 1 divizionas IV etapas Gegužės 12 diena: „Panevėžio KKSC-Liepa“ — V. Knašiaus KM 59:54. Gegužės 10 diena: „Mažeikių SM-Nafta“ — Vilnius-I 0:20. Gegužės 9 diena: Vilnius-I — „Mažeikių SMBerniukų (gim 1996 m. ir jaun.) B Nafta“ 20:0, V. Knašiaus KM — „Panevėžio čempionatas „Karūna“ KKSC-Liepa“ 64:58. 1 divizionas Gegužės 7 diena: Alytus — „Saulė-CORNY“ VII etapas 39:80. Gegužės 12 diena: „A. Sabonio KM-VIACON“ Gegužės 6 diena: „Panevėžio KKSC-Liepa“ — — Panevėžys-I 72:69. Gegužės 11 diena: Panevėžys-I — „A. Sabonio V. Knašiaus KM 69:55. Gegužės 5 diena: „Saulė-CORNY“ — Alytus KM-VIACON“ 62:93. 87:29. Gegužės 10 diena: Vilnius-I — „A. Sabonio KM-Katos grupė“ 61:97, „Š. Marčiulionio KA III- Gegužės 1 diena: Plungė — „Aisčiai“ 62:80. ČILI“ — „Š. Marčiulionio KA I-PHILIPS“ 56:86, Finalo ketvertas „Aisčiai“ — „Mažeikių SM-Nafta I“ 62:78. Gegužės 16 diena: Vilnius-I — „Saulė-CORNY“ Gegužės 9 diena: „A. Sabonio KM-Katos 82:38, „Panevėžio KKSC-Liepa“ — „Aisčiai“ grupė“ — Vilnius-I 112:49, „Š. Marčiulionio 75:79. KA I-PHILIPS“ — „Š. Marčiulionio KA III-ČILI“ Gegužės 15 diena: Vilnius-I — „Panevėžio 95:49, „Mažeikių SM-Nafta I“ — „Aisčiai“ KKSC-Liepa“ 76:69, „Saulė-CORNY“ — 69:43. „Aisčiai“ 75:74.

V. Komanda

P. Pr.

1. Kauno „Žalgiriečiai“ 2. Kauno „Senjorai“ 3. Klaipėdos „Neptūniečiai“ 4. „Vilnius-60+“ 5. Panevėžio „El-Eko-Sport“ 6. Trakų „Galvė“

8 7 6 6 3 0

2 3 4 4 7 10

Didþiausias sporto portalas Baltijos ðalyse MÛSØ KREPÐINIS | 2009 GEGUŽĖ | 65


KonKursas

į s u m i t e i v k e t i k L aimė ! a j i v t a L u s s e n y t g run Šio žurnalo numerio skaitytojams siūlome galimybę laimėti 2 bilietus į rugpjūčio 13 dieną Kauno sporto halėje vyksiančias Lietuvos vyrų rinktinės kontrolines rungtynes su Latvijos nacionaline komanda. Kuriam krepšininkui priklauso lietuvių rezultatyvumo rekordas NBA?

a. b. c. d. e.

Linui Kleizai Žydrūnui Ilgauskui Arvydui Saboniui Šarūnui Marčiulioniui Dariui Songailai f. Šarūnui Jasikevičiui

2.

Eurelijus Žukauskas Marijonas Petravičius Darius Šilinskis Saulius Kuzminskas Donatas Motiejūnas f. Vytautas Šarakauskas

Kuris krepšininkas 2008—2009 m. sezoną rungtyniavo Prancūzijoje?

Giedrius Gustas Aivaras Kiaušas Žygimantas Jonušas Vaidotas Pečiukas Rolandas Alijevas f. Arnas Kazlauskas

Kuri krepšininkė rezultatyviausiai žaidė 1997 metų Europos čempionato finale?

a. Jurgita Štreimikytė b. Lina Dambrauskaitė c. Jolanta Vilutytė

Kuris krepšininkas 2008—2009 m. sezoną blokavo daugiausia metimų LKL?

a. b. c. d. e.

a. b. c. d. e.

3.

4.

d. Jovita Jutelytė e. Dalia Kurtinaitienė f. Reda Aleliūnaitė

5.

Kuriame nuotraukos kvadrate yra kamuolys? a.

b.

c.

d.

e.

f.

Konkursas vyks iki liepos 5 dienos imtinai. Atsakymus siųskite SMS žinute trumpuoju numeriu 1674. Žinutėje įrašykite kodą MK ir atsakymų į klausimus variantus. Atsakymo pavyzdys: MK 1a 2a 3a 4a 5a Žinutės kaina — 2 litai. Galima siųsti neribotą variantų skaičių. Jei teisingų atsakymų bus daugiau nei prizų, nugalėtojus išaiškinsime burtais. Linkime sėkmės! „Mūsų krepšinio“ praeitame numeryje skelbto konkurso prizus — kvietimus į Lietuvos vyrų rinktinės rungtynes su Rusija — laimėjo Miglė Galvanauskaitė, Andrius Arbataitis, Martynas Slapšys, Mindaugas Kalvaitis ir Žilvinas Majauskas. Teisingas praeito numerio konkurso atsakymų variantas yra toks: 1c 2e 3b 4f 5f. Sveikiname laimėtojus!

66 | 2009 BIRŽELIS | MÛSØ KREPÐINIS

Reporteris.com / T. Tumalovičiaus nuotr.

1.


www.musukrepsinis.lt

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 BIRŽELIS | 67


68 | 2009 BIRŽELIS | MÛSØ KREPÐINIS


MK NR. 19