LSS by Alius Levinskas

Labas , na ujo ke! Neabejoju, jautiesi šiek tiek sutr ikęs – visk

as nauja, nepatirta, nežinoma ?

Žin au, pag alv oji: „O kas dab ar.. ? Mo ksla s? Tik mo ksla s?“ Ne, juk Tau reik ia ko nor s dau gia u...

Puikiai žinau, kur gali bestud ijuodamas gauti daugiau – Stu dentų savivaldoje (astov ybėje). Pris ijun gęs prie stu dentišk o jud ėjim o, gal ėsi ne tik išmokti begalę naujų dal ykų, pašėlti su naujai surasta is draugais, įgyvendinti savo ir prisidėti prie kitų žmonių svajų įgyvendinim o, bet turėsi galimybę ką nors padaryti stud entijos labui. Tai tartum mokyti s antrame – gyvenimo – universitete, kur iame išmoktos pamokos lyd ės Tave visą liku sį gyv eni mą . Susidomėjai? Paskaityk toliau, kas, kaip ir su kuo čia „valgoma “, ir tiki uos i, kad pas ima tys ime STU DEN TŲ SAV IVA LDO JE. Nu oši rdž iai P.

Apie Lietuvos studentų sąjungą

Akademiniai reikalai

Įvairovė

Projektai

Ryšiai su visuomene

Žmogiškieji ištekliai

Studentų savivaldų kontaktai

as yra ir ką veikia L i e t u vo s s t u d e n t ų sąjunga? Lietuvos studentų sąjunga – nacionalinė, demokratinė, nepriklausoma ir nevyriausybinė organizacija, įkurta 1991 metais, atstovaujanti studentams per aukštųjų mokyklų studentų savivaldas. Vizija – atstovauti Lietuvos studentijai nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu, vienijant Lietuvos universitetinių aukštųjų mokyklų studentų savivaldas ir stiprinant Lietuvos kolegijų studentų savivaldas, kurti pilietišką ir sąmoningą visuomenę bei daryti įtaką jos raidai. 6

Tikslai: I. Atstovauti Lietuvos studentams nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu. II. Vienyti visas Lietuvos universitetinių aukštųjų mokyklų studentų savivaldas. III. Stiprinti neuniversitetinių aukštųjų mokyklų (kolegijų) studentų savivaldas. IV. Puoselėti ir telkti studentiją kaip aktyviausią pilietinės visuomenės grupę. Organizacija užmezga ir stiprina kontaktus su sprendimuspriimančiomisirjuosįgyvendinančiomis valdžios institucijomis, Lietuvos ir tarptautinėmis jaunimo, ypač studentų ir moksleivių, bei kitomis organizacijomis, mokymo įstaigomis. Organizacija kuria ir vykdo projektus, skirtus studentų akademinei bei socialinei padėčiai gerinti, organizuoja mokymus, rengia seminarus, forumus, teikia konsultacijas studentų savivaldų nariams.

Lietuvos studentų sąjunga yra aktyvi Europos studentų sąjungos (ESU), Šiaurės Europos studentų sąjungos (NOM), Žinių ekonomikos forumo (ŽEF), Baltijos šalių studentų sąjungų asociacijos (BOM) narė steigėja. Organizacija bendradarbiauja su Jaunimo reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, šalies švietimo politiką formuojančiomis ir ją įgyvendinančiomis valdžios institucijomis bei kitomis šalyje veikiančiomis visuomeninėmis organizacijomis. Lietuvos studentų sąjunga kasdien dirba tam, kad kiekvienas atmintų, jog Išsilavinimas yra teisė, o ne privilegija!

Studentų atstovybės veiklos stuburas Esminė kiekvienos aukštosios m o k y k l o s g y ve n i m o d a l i s – studijų procesas. Deja, Lietuvoje studijos ne visada būna tokios, kokių norėtųsi. Dažnai jos nepateisina nei darbdavių (verslininkų), nei pačių studentų lūkesčių. Būtent dėl to atstovauti studentams, kad studijos būtų vertos jų laiko ir energijos, – labai svarbi užduotis. Kad Studentų atstovybė su šia užduotimi susidorotų tinkamai, reikia ypatingų žmonių. Tokių, kurie žinotų beveik viską apie studijas ir aukštąjį mokslą, gebėtų atpažinti ir spręsti studentų problemas, su kuriomis šie susiduria studijuodami. Studijų organizavimas, stipendijų skirstymas, studentų mokymosi ir gyvenimo sąlygos – tokios ir panašios temos sudaro sritį, kuri studentų atstovų vadinama akademiniais reikalais. Šioje srityje veikiantiems studentų

atstovams suteikėme vardą – akademikai. Kaip aukštoji mokykla neveiktų be studijų proceso, taip ir aukštosios mokyklos Studentų atstovybė negali dirbti efektyviai be akademinių reikalų ir juos tvarkančių akademikų. Šie žmonės pelnytai gali vadintis studentų atstovais, nes šios srities problemos (temos) sudaro „liūto dalį“ studentų atstovavimo darbų. Tad siūlome

trumpai ir paprastai susipažinti su studentų atstovybių akademine veikla: kaip pradedama dirbti, kas yra akademinių reikalų kūnas ir siela, galiausiai, kaip nederėtų elgtis atstovaujant studentams šioje srityje. Jungiam variklį... Važiuojam! Prieš imantis konkretaus darbo, akademikui svarbu išsiaiškinti studentų poreikius, jų problemas ir lūkesčius. Štai keletas patarimų, kaip tai daryti:

I žingsnis. Kaip sužinoti, ko reikia studentams? Kaip pažinti problemas?

• Tyrimais (pvz. anketavimas, interviu metodas, informacijos sisteminimas ir analizė, akademinės aplinkos stebėjimas, situacijų lyginimas ir kt.). • Tiesiogiai bendraujant su studentais. • Įvertinant ir asmeninę patirtį. Žengus pirmą žingsnį, svarbu pasirinkti tinka10

mas priemones, būdus, kaip derėtų veikti, kad studentų situacija Jūsų aukštojoje mokykloje pagerėtų.

II žingsnis. Kokiais būdais galima siekti studentams naudingų sprendimų? Konstruktyvus dialogas (derybos). Reikalingų sprendimų dažnai galima ieškoti dalykiškai bendraujant su atsakingais asmenimis. Konstruktyvus dialogas vyksta tada, kai kartu su išsakoma kri-

tika, problemomis siūlomi ir galimi jų sprendimo būdai. Taip dažnai prieinama prie derybų. Derybos – tai... Nepamirškite, kad labai svarbu tinkamai pasirengti tokiam susitikimui. Detaliai išanalizuokite situaciją (konkretų klausimą), dėl ko derėsitės. Pasiruoškite svarių argumentų savo nuomonei pagrįsti. Visuomet tiksliai žinokite, kokį rezultatą norite pasiekti. Oficialūs raštai. Gali būti taip, jog akis į akį kalbėti su atsakingais asmenimis nėra galimybių arba tam reikalingas specialus pretekstas. Tokiais atvejais gelbsti oficialus organizacijos vardu parengtas raštas. Jį tinkamai parenkite ir adresuokite tam žmogui, kuris tiesiogiai sprendžia Jums ir Jūsų atstovaujamiems studentams svarbius klausimus arba (ir) gali reikšmingai lemti tų klausimų sprendimą. Dažniausia į oficialius raštus privalu atsakyti per 2 savaites nuo rašto gavimo dienos. Ponas Viešumas. Sakoma, kad informacija ir viešumas – tai ginklas. Vadinasi, ir Jums siekiant studentams reikiamų sprendimų, viešumas gali

praversti. Tikmokėkite išmintingai šiuo ginklu naudotis! Atsakingai pasirinkite laiką, kada verta imtis šio ginklo. Vi e š u m a s gali būti reikalinga priemonė problemoms spręsti, situacijai paaštrinti, bet ne laiku ir netinkamai panaudotas jis gali tapti kliūtimi, ypač jei sprendimus priimantieji yra pasirengę viską sutvarkyti greitai ir tyliai. Todėl prieš rinkdamiesi šią priemonę, kruopščiai pasverkite visus „už“ ir „prieš“. Viešumą pasiekti galima naudojant skirtingus ryšių su visuomene (išorinės komunikacijos) būdus ir priemones, pvz.: organizacijos interneto tinklalapį, pranešimus

žiniasklaidai, spaudos konferencijas, socialines akcijas ir kt. Aukštosios mokyklos dažniausiai vengia su jomis susijusių problemų viešinimo, nes tai dažnai kenkia jų įvaizdžiui. Panelė Temidė. Gero akademinių reikalų žinovo ginklų arsenale visuomet privalo būti vienas pagrindinis ginklas, kurį pusiau juokais pavadinome

Panele Temide. Panelė Temidė (Temidė – graikų teisingumo ir tvarkos deivė) – tai Jūsų žinios ir gebėjimas pasinaudoti įvairiais teisės aktais, kuriuose nustatytos taisyklės, pagal kurias Jūsų aukštojoje mokykloje dirbama, studijuojama. Žinodami taisykles, kaip, kas turi būti daroma (ką daryti draudžiama), galėsite įrodyti, patvirtinti savo nuomonę, siekdami studentams reikalingo sprendimo. Pavyzdžiui, į Jus kreipėsi studentas, kuris be įspėjimo buvo pašalintas iš Jūsų aukštosios mokyklos bendrabučio. Jūs žinote dokumentą, kuriame nustatyta, kad būtina įspėti studentą prieš šalinant jį iš studentų bendrabučio. Nustatę pažeidimą daug lengviau galėsite siekti studentui naudingo sprendimo – grąžinimo į bendrabutį arba piniginės kompensacijos. Studentų sąjunga – nacionalinė skirtingų aukštųjų mokyklų studentų atstovybes vienijanti organizacija. Organizacijos darbas – atstovauti studentams, ginti jų teises ir interesus, ypač tada, kai konkrečioje aukštojoje

mokykloje tą padaryti tampa labai sudėtinga ar nebeįmanoma. Taigi visuomet, kai susidursite su problemomis, klausimais, kurių sprendimas išeina už Jūsų aukštosios mokyklos ribų, arba tiesiog prireiks labiau patyrusio kolegos pagalbos, nedvejodami kreipkitės. Organizacijos adresas internete: www.lss.lt . Akademinių reikalų sritis – nors ir sudėtinga, bet labai įdomi. Mėgstantiems pasikapstyti informacijos liūne ir iš to išspausti ką nors gera, čia tikrai bus ką veikti. Pasidalysime keliais patarimais, ką reikia žinoti ir mokėti, kad Jūsų aukštosios mokyklos studentai jaustųsi ramūs, savo problemas patikėję į Jūsų rankas.

III žingsnis. Ką svarbu žinoti akademikui? Pagrindinius aukštojo mokslo dokumentus: • • • •

Mokslo ir studijų įstatymą; Savo aukštosios mokyklos statutą; Studijų reguliavimą / nuostatus / tvarką; Stipendijų skirstymą reguliuojančius dokumentus;

• • • •

Bendrabučių veiklą reguliuojančius dokumentus; Studentų ir dėstytojų etikos kodeksus (jeigu yra); Studentų apeliacijos nuostatus (jeigu yra); Studentų savivaldos įstatus.

Dažnai svarbiau ne mintinai mokėti atskiras taisykles, bet žinoti, kaip jos viena su kita susijusios. SITUACIJOS Dalis fakulteto studentų, anksčiau gavusių dideles stipendijas, šįkart gavo stipendijas vos po 22 Lt. Administracija tokį sprendimą motyvavo tuo, kad nėra pinigų. Ką tokioje situacijoje darytų geras akademikas? µ µ Rastų fakulteto stipendijų skirstymo tvarką; µ µ Dėl visa ko žvilgtelėtų į aukštosios mokyklos mastu

stipendijų skirstymą reguliuojantį dokumentą;

µ µ Pamatęs, kad ten parašyta, jog stipendijas skirsto prorektorius ar direktoriaus pavaduotojas (be Studentų atstovybės sutikimo), žvilgtelėtų į

aukštesnės galios teisės aktą – Mokslo ir studijų įstatymą. Jame juk aiškiai įtvirtinta, kad stipendijų skirstymas privalo būti suderintas su Studentų atstovybe, taip pat studentas pastebi, kad lėšos studentų stipendijoms yra įtrauktos į studijų kainą, o konkretų dydį – 2,5 BSĮ – nustato Vyriausybės nutarimas; µ µ Mūsų akademikas nusprendžia gauti papildomos informacijos iš aukštosios mokyklos administracijos apie tai, kaip buvo panaudotos studentams skatinti iš valstybės biudžeto skirtos lėšos. Tada studentų atstovas oficialiu raštu kreipiasi į aukštosios mokyklosužfinansųvaldymąatsakingąasmenį; µ µ Ir ką Jūs manote? EUREKA! Akademikas pastebi, kad 75% studentų paramai skirtų pinigų buvo išleista dėstytojų atlyginimams. Dabar aišku, kodėl studentų stipendijoms pritrūko lėšų; µ µ SPRENDIMAS: akademikas nusprendžia raštu kreiptis į aukštosios mokyklos administraciją, kad pinigai būtų paskirstyti taip, kaip įpareigoja Mokslo ir studijų įstatymas. Jeigu tai nepadėtų, akademikas žino, jog tokiu atveju sulauks paramos iš Lietuvos studentų sąjungos (LSS).

Aukštosios mokyklos struktūra. Svarbu žinoti, kad kaskart sprendžiant studentams

opų klausimą, nereikėtų „grybauti“ ieškant atsakymo, kas už ką atsakingas, kas kur dirba, kas kam pavaldus aukštojoje mokykloje ir pan. Kaip atlikti tyrimą (anketavimo, interviu, stebėjimo ar kitais metodais)? Nemokėdamas rankoje laikyti pieštuko, vargu ar juo ką nors parašysi. Tas pats ir rengiantis akis į akį susidurti su akademinėmis studentų problemomis: jei nemokėsite pažinti (tyrinėti), vargu ar būsite

geras akademikas. Ruošiantis situacijos tyrimams, praverčia sociologijos mokslų metodai. Informacijos apie tai gausu kiekvienoje bibliotekoje, internete. Pasidomėkite ir pasikonsultuokite su šios srities specialistais. Turėdami galimybę, pasitobulinkite seminaruose, mokymuose. Tegul tai bus svari Jūsų kompetencijų portfelio dalis. SITUACIJOS Kokios studentų savi valdose dažniausiai pasitaikančios studentų problemos yra veikiančių akademikų duona? Žemiau pateikiame keletą tradicinių pavyzdžių: Galimos problemos: µ µ Netinkamai paskirstomos studentų stipendijos; µ µ Prastos gyvenimo sąlygos bendrabučiuose; µ µ Nekompetentingi dėstytojai (skaito konspektus, netinkamai vertina studentus, leidžia nusirašinėti ir pan.);

µ µ Nėra sąlygų prieiti prie studijoms reikalingos medžiagos (knygų, duomenų bazių ir pan.);

µ µ Studentai neįtraukiami į aukštosios mokyklos valdymą;

µ µ Studentams su negalia nesudarytos sąlygos tinkamai studijuoti;

µ µ Studentai iš kitų valstybių, kito tikėjimo arba dėl

lyties, seksualinės orientacijos ar socialinės padėties patiriantys aplinkinių neapykantą, diskriminaciją.

Išvardytos problemos – tik maža dalis to, su kuo gali tekti susidurti tiek Jūsų aukštosios mokyklos studentams, tiek ir Jums kaip studentų atstovams. Kad Jūsų darbas sektųsi, pravartu mokytis iš klaidų, bet geriausia – ne iš savų. Pateiksime keletą patarimų, kaip elgtis nederėtų:

IV žingsnis. Kaip neturi elgtis akademikas? • Ignoruoti problemų; • Veikti priešingai nei reikia, pvz., dėl menkiausio nesklandumo iškart skuosti pas rektorių / direktorių ir tik vėliau problemą aptarti su pačiu studentu ar jo dėstytoju; • Atlikti tyrimą, o rezultatų niekur nepritaikyti;

• Imtis betikslės veiklos; • Nebaigti pradėtų darbų; • Į studentų klausimus atsakyti žodžiu „nežinau“. (Suprantama, visko žinoti neįmanoma, tačiau juk galima nukreipti tinkama linkme, tiesa? Tad jeigu ko nors tikrai nežinosite, siūlome verčiau sakyti: „Nežinau, bet...“

V žingsnis. Posėdžiai ir susirinkimai Lietuvos aukštosiose mokyklose Aukštojoje mokykloje rengiami posėdžiai ir susirinkimai svarbūs tuo, kad juose priimami konkretūs sprendimai, kurie tiesiogiai daro įtaką studentams ir jų atstovams. Juose dalyvauti būtina, nes, kaip minėta, pasitarimuose Jūs galite tiesiogiai kelti ir spręsti studentų problemas. Posėdžiuose ar susirinkimuose dažniausiai studentams atstovauja SA prezidentas arba akademinių ir socialinių reikalų koordinatoriai.

Senatas / akademinė taryba. Šiame posėdyje priimami rimtesni sprendimai, kurie dažniausiai susiję su akademiniu procesu ir turi didesnę įtaką nei Rektoratas, nes jame tvirtinama

didžioji dalis vidinių teisės aktų, pvz., studijų reglamentas, naujos studijų programos ir t. t. Šiuo metu studentų atstovai Senate sudaro 10 proc. visų narių. Po Mokslo ir studijų įstatymo (MSĮ) priėmimo iki 2011 m. studentai šiame posėdyje turės ne mažiau nei 20% balsų.

Taryba. Šiame posėdyje priimami svarbiausi strateginiai sprendimai. Joje dažniausiai studentams atstovauja SA prezidentas. Kiti posėdžiai. Kaip ir rektoratas / direktoratas fakultetų lygmeniu vyksta dekanatų posėdžiai, kuriuose privalo dalyvauti ir SA atstovai. Aukštosiose mokyklose vyksta aibė kitų posėdžių bei darbo grupių, kuriose taip pat turi būti girdimas studentų balsas. Kiekvienoje aukštojoje mokykloje jie yra skirtingi, tad kreikitės į savo aukštosios mokyklos prorektorių studijoms ar direktoriaus pavaduotoją akademiniai veiklai tam, kad Jus supažindintų su tuo metu vykstančiomis darbo grupėmis ir kitais posėdžiais, kuriuose turite dalyvauti. Pirmasis trumpas pasižvalgymas po akademinių reikalų sritį tegul bus baigtas. Tikimės, kad tai, ką čia radote, bus naudinga ir leis Jums dar geriau veikti savo ir kitų studentų labui. Linkime sėkmės!

PABAIGA: Atminkit, nėra tokios problemos, kurios neišspręstų studentas!

Lygių galimybių įstatyme (2003 m.) pažymima, kad švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos privalo užtikrinti vienodas sąlygas asmenims, nepaisydamos jų amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų, kai yra priimama į bendrojo lavinimo mokyklas, profesinio mokymo įstaigas, aukštesniąsias, aukštąsias mokyklas, kai yra vertinamos žinios. Europos studentų sąjunga yra išskyrusi keturias pagrindines socialines grupes, su kuriomis dirba diskriminacijos srityje: lytis, negalia, seksualinė orientacija ir etniškumas, – tuo ir turėtų rūpintis socialinės integracijos (įvairovės) sritis Studentų atstovybėje. Kiekvienai SA būtina pažvelgti ir patyrinėti, kokiomis sąlygomis studijuoja įvairių poreikių turintys studentai. Pirma, pagalvojate, kokios problemos yra Jūsų aukštojoje mokykloje ir ar Jūs turite ką nors

dėl to daryti? Užduokite sau keletą klausimų: • Ar mano aukštojoje mokykloje yra užtikrintos

vienodos sąlygos studijuoti visiems asmenims, nepaisant jų amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų? • Galbūt į mūsų SA buvo atėjusių studentų, kurie turėjo nusiskundimų dėl diskriminacijos? • Galbūt aš kada nors pastebėjau per paskaitas ar laisvalaikiu, o gal net pačioje Studentų savivaldoje diskriminacijos tarp studentų požymių? • Galbūt kitoje aukštojoje mokykloje esu girdėjęs, kad buvo diskriminacijos atvejų vienu ar kitu klausimu?

Jeigu nors į bent vieną klausimą atsakėte taip, tai turėtų būti pakankama dingstis pradėti veiklą įvairovės srityje.

ĮVAIROVĖ Studentų atstovai gali dirbti savo Studentų savivaldos, aukštosios mokyklos, kelių aukštųjų mokyklų, rajono, miesto ar šalies lygmeniu,

t. y. Jūs visada galite spręsti problemas Jūsų aukštojoje mokykloje arba prisidėti prie problemos sprendimo platesniu mastu. Tyrimai. Pirmiausia, turėtume išsiaiškinti problemos mastą, jos esmę arba tiesiog pasitikrinti, ar ši problema egzistuoja. Tam geriausia atlikti tyrimą, pavyzdžiui, Jums įdomu, ar neįgalūs studentai turi problemų Jūsų aukštojoje mokykloje? Vadinasi, Jūs turite atlikti tyrimą apie neįgaliųjų patiriamas problemas aukštojoje mokykloje ir padaryti jų poreikių analizę. Tokio ir panašių tyrimų rezultatai yra puikus tolesnės veiklos pagrindas. Tyrimus svarbu atlikti, nes tam tikros problemos gali egzistuoti viename mieste, o kitame jų gali nebūti, ir dirbtinis forsavimas arba neaktualios veiklos gali visiškai nesudominti Jūsų savanorių, akademinės bendruomenės arba miesto gyventojų. Išsiaiškinkite, kur ir kokios problemos yra svarbios Jūsų aukštajai mokyklai ar regionui. 20

Vizitai institucijose. Vizitai po institucijas yra taip pat tyrimo būdas, tačiau tai yra ir santykių bei bendradarbiavimo užmezgimas. Visada yra lengva rasti kaltų dėl vienokių ar kitokių problemų neišsprendimo, tačiau pirmiau vertėtų išgirsti, kaip problemą supranta skirtingų institucijų darbuotojai, kiek informacijos jie turi apie problemos sprendimo galimybes.

Pavyzdžiui, 2005–2006 m. Lietuvos studentų sąjunga vykdė vizitus po aukštąsias mokyklas, kurių tikslas – noras tiesiogiai susipažinti su skirtingų aukštųjų mokyklų, kuriose studijuoja neįgalieji, situacija.

su tam tikromis temomis, įgauti įgūdžių ir dirbti su savo kompetencijomis, pavyzdžiui, Jūs savo aukštojoje mokykloje pastebėjote rasistinių išpuolių arba diskriminacijos, o gal net ksenofobijos (kitataučių baimės) požymių.

Pagrindinis uždavinys – praktiškai patikrinti, kaip pritaikyta aukštųjų mokyklų aplinka, kokios paslaugos teikiamos ir koks yra pačios aukštosios mokyklos vadovybės požiūris bei planai, kaip būtų galima gerinti aukštojo mokslo prieinamumą neįgaliesiems.

Jūs apmąstote, ką mūsų SA galėtų nuveikti šioje srityje? Pirmiausia, reikia pradėti dirbti su savo komanda. Išsiaiškinkite, ar savanoriai, esantys SA arba Įvairovės komitete, yra susipažinę su rasizmu, ksenofobija ir žmogaus teisėmis. Jeigu ne, tada organizuokite mokymus, kuriuose galėtumėte susipažinti su šiomis temomis ir išsiaiškinti, kaip būtų geriausia šioje srityje dirbti bei kokius metodus taikyti.

Taigi Lietuvos studentų sąjungosatstovai kartu su neįgaliais studentais, atstovais iš Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo ir mokslo ministerijų, neįgaliųjų organizacijų dalyvaudavo apskritojo stalo susirinkimuose su atstovais iš aukštosios mokyklos, kurie yra susiję arba turėtų būti atsakingi už neįgaliųjų reikalų koordinavimą. Mokymai. Mokymai yra skirti geriau susipažinti

Norėdami tobulinti savo kompetencijas, SA dirbantys žmonės turi siekti kuo daugiau – dalyvauti įvairiuose mokymuose, organizuojamuose ne tik savos Studentų savivaldos, bet ir kitų organizacijų ar institucijų nacionaliniu bei tarptautiniu mastu. Išnaudokite tobulėjimo galimybes! 21

Diskusijos ir konferencijos. Vienas iš švietimo būdų socialinėmis temomis – tai diskusijos ar konferencijos, pavyzdžiui, Jūs jau atlikote kitataučių diskriminacijos tyrimą, paviešinote

jo rezultatus, dalyvavote mokymuose apie žmogaus teises ir diskriminaciją, vadinasi, atėjo laikas viešai diskusijai ar konferencijai Jūsų aukštojoje mokykloje. Taigi pasikviečiate Jums aktualios srities ekspertą (-ų), galbūt kitataučių studentų arba asmenų, gyvenančių tiek Jūsų, tiek kituose miestuose, ir diskutuojate. Tokiu būdu Jūs keliate problemą į viešumą ir ieškote, kaip būtų galima spręsti panašias problemas. Konferenciją organizuojate tik turėdami ką pasakyti, pateikiate atliktų tyrimų, diskusijų ar kitų veiklų rezultatus bei kviečiate specialistus, kurie konferencijoje skaitys pranešimus. Socialinės akcijos. Jeigu Jums atrodo, kad viskas vyksta per daug formaliai, o į Jūsų renginius susirenka vien tik nusimanantys socialinėje srityje žmonės, Jūs galite organizuoti ką nors interaktyvaus, pvz., socialinę akciją! Taip norėdami perduoti vieną ar kitą žinutę, pasieksite paprasčiausius gatvės praeivius ar tam tikros kitos grupės žmones.

Pavyzdžiui, Jūs žinote, kad artėja gruodžio 1 d. – Pasaulinė AIDS diena, gruodžio 3 d. – Tarptautinė neįgaliųjų diena, gruodžio 10 d. – Tarptautinė žmogaus teisių diena, ir manote, kad tai dienai būtų galima ką nors surengti – vaidinimą, viešą pristatymą, interaktyvų žaidimą, koncertą, – taip ir padarykite! Tai bus socialinė akcija, skirta tam tikrai dienai paminėti. Tokiu būdu Jūs galite ne tik paminėti tą dieną, tačiau ir pristatyti organizacijoje vykdomą socialinę veiklą, parodyti, kad Jūs esate socialiai aktyvūs. Socialinės akcijos gali virsti socialinėmis kampanijomis, jeigu jos yra ilgalaikės. Tokiu atveju tai gali būti ir tam tikrų dienų minėjimas, specialūs plakatai, skrajutės, filmukai, kurie būtų pristatomi ir transliuojami visos socialinės kampanijos metu. Bendradarbiavimas. Nepamirškite, kad vienas lauke ne karys! Jūs dirbate, pavyzdžiui, su aukštojo mokslo prieinamumo neįgaliesiems

tematika savo aukštojoje mokykloje, Jūs galite puikiai dirbti vieni ir turėti daug idėjų, tačiau, norėdami pasiekti geresnį rezultatą arba daryti įtaką platesnei žmonių grupei, išsiaiškinkite, kokios kitos studentų savivaldos dirba su šia tematika, galbūt Lietuvoje arba užsienyje yra neįgaliųjų organizacijų, kurios norėtų ir galėtų būti potencialūs Jūsų projektų partneriai? Bendradarbiavimas padeda Jums plėsti žinias, keistis gerąja patirtimi bei savo veikla pasiekti didesnes žmonių grupes. Nevykdykite veiklų kam nors – neįgaliesiems, homoseksualiems, kitataučiams, našlaičiams – vykdykite kartu! PABAIGA Žinokite, kad matydami ir nebandydami sustabdyti diskriminacijos, Jūs prisidedate prie jos plitimo. 23

Projektas – tai idėja su įgyvendinimo planu. Kitaip tariant, projektas prasideda nuo idėjos, kuri tikslinama ir galutinai formuluojama nustatant jos tikslą, iškeliant uždavinius tikslui pasiekti, numatant pagrindines veiklas ir rezultatą. Be abejo, kiekviena idėja arba projekto įgyvendinimas reikalauja išlaidų. Projektai gali būti finansuojami rėmėjų lėšomis, kai kuriems pakanka tik darbo jėgos – darbščių Studentų atstovybės narių, o kai kurie projektai neišsiverčia be įvairių fondų, skirtų nevyriausybinių organizacijų rengiamiems projektams finansuoti. Nevyriausybinių organizacijų veikla dažniausia išlaikoma įvairių finansavimo fondų ar / ir kitų institucijų (pvz. universitetų, savivaldybių ir kt.), todėl projektai – neatsiejama studentų savivaldų dalis, užtikrinanti jų veiklą. Projekto idėja. Idėjos suvokimas turi du etapus: 1. Turi pats gerai apgalvoti savo idėją. Išsiaiškink, ar idėja atitinka realybę, ar problema, kurią imatės spręsti, gali būti išspręsta, ar numatomas projektas turės

apčiuopiamų rezultatų. 2. Pateik idėją svarstyti grupei, su kuria galbūt teks šią idėją įgyvendinti. Vadinasi, labai svarbios bus kitų žmonių nuomonės, kurios Jūsų idėją tik papildys. Nereikia bijoti nusišnekėti, nes kartais iš pirmo žvilgsnio kvailai skambančios mintys gali virsti šauniu projektu.

Dažniausiai (ypač valstybės dotuojami fondai) konkursus skelbia metų pabaigoje arba metų pradžioje, tačiau tai nėra taisyklė – kiekvienas fondas turi savo darbo principus ir juos skelbia interneto svetainėse. Įvairių fondų kvietimus dalyvauti konkursuose pateikia tinklalapis www.eurodesk.lt . Kiti pagrindiniai fondai, finansuojantys nevyriausybinių organizacijų projektus:

Projektų finansavimo šaltiniai. Projektus finansuojančių fondų yra daug. Jie pasiskirstę pagal finansuojamų projektų pobūdį (pvz., fondai, finansuojantys tarptautinius jaunimo mainus, fondai, finansuojantys sportinę veiklą, ir kt.).

Â Â Jaunimo reikalų departamentas (JRD). Kvietimai teikti paraiškas pateikiami www.jrd.lt. Fondas, skatinantis jaunimo veiklą plačiąja prasme, todėl daugumaprojektų,vykdomųjaunimojaunimui,galibūti teikiami JRD. Departamentas neskiria finansavimo renginiams ir kitokiai pelno siekiančiai veiklai. Â Â Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra (JTBA). Informaciją skelbia www.jtba.lt. Fondas, finansuojantis tarptautinius jaunimo mainus. Paraiškų priėmimo terminai – 5 kartus per metus (vasario 1 d., balandžio 1 d., birželio 1 d., rugsėjo 1d., lapkričio 1 d.). Skirtingai nei kiti fondai, šis skiriamais pinigais dengia kelionės, apgyvendinimo ir maitinimo išlaidas.

Â Â Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Apie skelbiamus konkursus informaciją pateikia www.smm.lt. Skirtingai nei dauguma kitų fondų, šis finansuoja kultūros ir sporto renginius. Â Â Kultūros ministerija (KM). Informacija skelbiama www.lrkm.lt. Â Â Kitos Lietuvos Respublikos ministerijos. Informacijos galima rasti atitinkamų ministerijų svetainėse. Â Â Savivaldybės. Reikia nuolat sekti miestų savivaldybių rengiamus konkursus, skirtus nevyriausybinių organizacijų projektams finansuoti. Kvietimai

skelbiami atitinkamų miestų interneto svetainėse (www.vilnius.lt, www.kaunas.lt ir kt.). Â Â Europos Sąjungos fondai, skirti finansuoti stambiems projektams. Anksčiau minėti fondai gali skirti kelis ar keliolika tūkstančių litų (išskyrus JTBA, kur finansavimas didėja dėl kelionės išlaidų), ES fondai skiria net iki kelių milijonų litų (priklausomai nuo konkretaus fondo ir finansavimo programos). Informaciją apie įvairių ES fondų skelbiamus konkursus pateikia ir www.eurodesk.lt.

Pasitaiko, kad miestų savivaldybės ir LR ministerijos apie skelbiamus konkursus nepateikia informacijos internete, todėl turint projektą, atitinkantį tam tikros ministerijos keliamus reikalavimus, reikėtų pasiskambinti ir pasiteirauti dėl galimybės teikti projektą. Taip pat reikia nuolat aktyviai sekti informaciją apie naujai atsirandančius ar tam tikrai temai skirtus fondus (pvz., prieš Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimą buvo suformuota direkcija, kuri skirstė pinigus projektams, skirtiems tūkstantmečio renginiams).

Projektų konkursus taip pat skelbia įvairių šalių ambasados, projektais siekiančios aktyvinti bendravimą tarp valstybių (ypač aktyvi Japonijos ambasada). Projekto paraiškos pildymas. Prieš pildant projekto paraišką pirmiausiai svarbu atidžiai susipažinti su fondo ir skelbiamo konkurso

prioritetais, nuostatais ir taisyklėmis. Būtina atkreipti dėmesį į paraiškos pateikimo terminus, galimą skirti finansavimo dydį, reikalingų kopijų skaičių ir papildomai reikalaujamus dokumentus. Prieš pildant projekto paraišką, reikėtų nusistatyti pagrindinį projekto tikslą, kuris turi atitikti fondo ir skelbiamo konkurso prioritetus ir uždavinius. Tikslas (ir visa paraiška) turi atitikti vadinamąją „SMART“ taisyklę: S – specific (liet. k. „konkretu“); M – measurable (liet. k. „išmatuojama“); A – achievable (liet. k. „įvykdoma“); R – realistic (liet. k. „realu“); T – time related (liet. k. „atliekama laiku“).

Kitaip tariant, tikslas turi būti konkretus (turi būti aišku, ką norima projektu padaryti), išmatuojamas (po projekto turi būti galimybė

realus (jį įmanoma pasiekti per projekto laiką) ir apibrėžtas laiku (turi būti aišku, kada tikslas tiksliai bus pasiektas). Tada tikslui pasiekti nustatomi uždaviniai (tarkim, užsibrėžtas tikslas – pritraukti daugiau narių į studentų savivaldas, jis gali būti siekiamas keliais etapais, nustatant tokius uždavinius: supažindinti stojančius studentus su studentų savivaldos veikla per priėmimą į aukštąsias mokyklas; organizuoti ką tik įstojusiems studentams stovyklą, joje motyvuoti, kad studentai pasinertų į aktyvią veiklą ir t. t.). Uždavinių įgyvendinimas turi būti tolygus tikslo siekimui.

įvertinti konkrečiais skaičiais, ar projekto tikslas pasiektas), pasiekiamas (turi būti pasiektas projekto laukiamas rezultatas),

Uždaviniams įgyvendinti nustatoma veikla ir terminai, apimantys ir organizacinius (iki projekto vykdymo), ir projekto vykdymo darbus. Veiklos įgyvendinimas turi reikšti uždavinių įvykdymą. Projekto paraiškoje taip pat numatomi rezultatai. 29

planuojama konkrečiais skaičiais (pvz., surengtas 5 seminarų ciklas; seminare dalyvavo 300 studentų; studentų savivaldoje naujų narių skaičius padidėjo 20 procentų lyginant su praėjusiais metais ir kt.). Galima pridėti ir kokybinių rezultatų – tai, kas nėra išmatuojama skaičiais (pvz., padidėjusi studentų savivaldų narių motyvacija ir pan.). Dar viena svarbi paraiškos dalis – projekte naudojami metodai. Jais galima argumentuoti, kodėl būtina su projekto dalyviais išvykti į kitą miestą, kodėl reikia nuomotis atskiras patalpas seminarui, kodėl projekto dalyviams reikia pabendrauti ir neformalioje aplinkoje ir kt. Būtina, kad kiekviena projekto biudžete numatyta eilutė atitiktų p roje k to paraiš koje pate ik tus aprašymus.

Rezultatai gali būti kiekybiniai ir kokybiniai. Fondams svarbiausi – kiekybiniai, kada viskas

Projekto biudžetas. Patarimai planuojant biudžetą:

1. Projektus finansuojantis fondas projektui skiria

ne daugiau kaip 70 procentų projektui reikalingos sumos (argumentas – organizatoriai turi įdėti ir savo įnašą). Tačiau iš fondo galima neprašyti finansavimo universiteto salės nuomai, kuri kainuoja, tačiau studentų savivaldai suteikiama nemokamai ir pan. 2. Tikimybė gauti finansavimą yra didesnė, jei kitą projekto dalį jau sutiko finansuoti ir kitas fondas. Tačiau išlaidos negali sutapti – negalima prašyti, kad tą patį dalyką (pvz., salės nuomą) finansuotų abu fondai. 3. Jokiu būdu negalima dirbtinai padidinti sąmatos. Projektų vertintojai žino rinkos kainas ir tikrai neskirs finansavimo projektui su išpūstu biudžetu. 4. Projektui išleisti pinigai turi atitikti projekto rezultatų svarbą ir apimtį.

Projekto vykdymas. Vykdant projektą reikia nuolat sekti išlaidas, kad jos atitiktų fondui pateiktą sąmatą, kruopščiai rinkti sąskaitasfaktūras, konsultuotis su buhalteriu(-e). Dažniausiai fondai prašo pateikti finansines ataskaitas kas ketvirtį, todėl būtina susipažinti

su konkretaus fondo reikalavimais finansinių ataskaitų klausimais. Vykdant projektą į svarbiausius renginius galima pakviesti ir fondo atstovus – nebūtinai jie ateis, tačiau bus pamaloninti ir žinos, kad projektas tikrai vyksta. Dažniausia fondai reikalauja, kad būtų nurodoma, kas finansuoja projektą, nori patalpinti logotipą projekto medžiagoje. Pasibaigus projektui, būtina pateikti ne tik galutinę finansinę, bet ir veiklos ataskaitą. Nepateikus ataskaitų, fondas gali daugiau niekada nebefinansuoti Jūsų organizacijos projektų. PABAIGA Čia įgyvendinamos Jūsų idėjos! Projektai yra gėris. 31

Organizacijos išorinę komunikaciją galima suskirstyti į dvi dalis – ryšius su visuomene ir ryšius su žiniasklaida. Ryšiai su visuomene apima ryšius su visomis tikslinėmis grupėmis. Studentų atstovybei tai atskiro fakulteto, universiteto ar visos Lietuvos studentai, kitos savivaldos ir organizacijos, universitetų ir valdžios atstovai, partneriai ir tie, su kuriais yra susijusi studentų atstovybės veikla. Ryšiai su visuomene palaikomi nuolat atnaujinant aktualią informaciją organizacijos interneto puslapyje, aktyviai dalyvaujant socialiniuose tinkluose (pvz.,„Facebook“), rašant organizacijos ar jos atskirų narių tinklaraščius („blog`us“), rengiant reklamines kampanijas, akcijas, viešus organizacijos pristatymus. Lankstinukai, informaciniai leidiniai, skelbimų lentos, kalendoriai ir daugelis kitų panašių priemonių – tai būdai pasiekti anksčiau minėtas tikslines grupes ar pasirinktas pagal poreikį auditorijas.

Ryšiai su žiniasklaida (galima laikyti ir ryšių su visuomene dalimi) yra specifiniai, turintys nusistovėjusias normas (pateikiamas žemiau) bei vykdomi pagal tam tikrus reglamentus. Komunikacijos formos Dažniausios komunikacijos su žiniasklaida formos: • pranešimai spaudai;

• spaudos konferencijos; • spaudos pusryčiai. Pranešimai spaudai. Šiuo atveju spauda suprantama kaip visa žiniasklaida – tai spauda, radijas, televizija, el. naujienų portalai ir t. t. Rašant pranešimą spaudai, jau pirmoje pastraipoje reikia atsakyti į šiuos klausimus: kas,

ką, kur, kada ir kodėl (kartais įtraukiamas ir šeštasis – kaip). Itin didelį dėmesį reikia skirti pavadinimui! Jis turi patraukti žurnalisto dėmesį, kad šis perskaitytų Jūsų pranešimą. O nuo pirmosios pastraipos patrauklumo priklauso, ar žurnalistai skaitys pranešimą toliau (pradžia turi sudominti žurnalistą, sukelti jo susidomėjimą renginiu ar kitu įvykiu). Kaip rašyti pranešimą spaudai? • Pranešimams naudokite specialų blanką. • Būtinai naudokite savo Studentų atstovybės logotipą.

• Pranešimo viršuje per vidurį parašykite „ pranešimai spaudai “. • Kairėje pusėje parašykite datą, kada siunčiamas pranešimas.

• Pavadinimą išryškinkite. • Naudokite lengvai skaitomą šriftą (pvz., Times New Roman).

• Rašykite pusantriniais eilučių tarpais. • Rašykite trumpais sakiniais. • Nenaudokite sutrumpinimų, kurie gali būti ne 34

visiems suprantami.

• Pranešimą suskirstykite į trumpas (1–3 sakinių) pastraipas.

• Tarp pastraipų darykite dvigubus tarpus. • Svarbiausios pastraipos turi būti pranešimo pradžioje.

• Pranešimas privalo būti ne ilgesnis kaip du puslapiai.

• Citatos suteiks pranešimui patikimumo (dažniausiai 2–3).

• Pranešime būtinai nurodykite, su kuo iš organizacijos galima kontaktuoti.

• Nurodykite asmens vardą, pavardę, pareigas,

telefono numerį, elektroninio pašto adresą. Įsitikinkite, kad nepalikote rašybos ir skyrybos klaidų!

Aktualumą sukuriančios savybės. Kad žiniasklaida susidomėtų pranešimu, jis turi būti aktualus. Aktualumą skatinančios savybės: • Poveikis – kiek žmonių yra susiję su įvykiu, kaip stipriai juos šis įvykis paveikė. platesne auditorija.

• Žymumas – žymesnis žmogus – didesnė naujiena. • Naujumas – visa, kas neįprasta, yra įdomu. • Konfliktas – kur du pešasi, visada laimi trečias

yra įdomios.

• K o n k r e t u m a s – ž m o n ė s n e m ė g s t a

• Artumas – ar tai susiję su vietine, ar ir su • Laikas – tik naujausios ir svarbiausios žinios

(skaitytojas).

tuščiažodžiavimo.

• Pokytis – kiekvienas pokytis pretenduoja būti naujiena.

• Personalijos – žmonės visada domina labiau už daiktus.

• Veiksmas – įdomu tada, kai kas nors vyksta. SITUACIJA Pranešimą spaudai platinkite ne paskutinę minutę, o savaitę ar dvi prieš įvykį. Nusiuntę pranešimą galite paskambinti ir pasiteirauti, ar nereikia papildomos informacijos.

Nesiųskite pranešimo keliems žurnalistams iš to paties leidinio! Pvz.: Jei Jūsų pranešimą gaus du, tarkim, „Kauno dienos“ žurnalistai, ir abu susidomėję ateis į renginį, vienam iš jų tai bus be reikalo sugaištas laikas. Kitą kartą, pamatę Jūsų organizacijos pranešimą, žurnalistai į Jus žiūrės nerimtai ir nenorės vėl pakliūti į panašią situaciją. Spaudos konferencija. Konferencijas verta organizuoti tada, kai Jūs tikrai turite ką pasakyti, kai esate daug nuveikę ir norite aukštesniu lygmeniu nagrinėti problemas ar skleisti savo gerąją patirtį kokiu nors klausimu. Konferencijos gali būti nacionalinės arba tarptautinės. Jos gali trukti vieną arba kelias dienas, tai jau priklauso nuo Jūsų išsikeltų tikslų. Į konferencijas yra kviečiami specialistai, kurie skaito pranešimus. Pr i e š o r g a n i z u o d a m i s p a u d o s konferenciją, tvirtai žinokite, kad pranešama naujiena sukels žiniasklaidos ir visuomenės susidomėjimą.

Patarimai rengiantiems konferenciją: 1. Pasirinkite tinkamą laiką – 10–11 val. 2. Parinkite tinkamus kalbėtojus (ne daugiau kaip 3. 4.

5. 6. 7.

3) ir parenkite juos pristatyti žinią: kiekvienas turi savaip papildyti naujieną (iki 3–5min). Parenkite spaudos konferencijos scenarijų, su juo supažindinkite kalbėtojus. Apie spaudos konferenciją žurnalistus informuokite kiek galima anksčiau. Išplatinkite kvietimą ne vėliau, kaip likus 4 dienoms iki spaudos konferencijos. Perskambinkite visiems kviečiamiems žurnalistams – ar jie tikrai gavo kvietimą, ar jiems nereikia papildomos informacijos. Žurnalistams parenkite ir išdalykite medžiagą, pristatančią naujienas. Po spaudos konferencijos išplatinkite pranešimą spaudai ir iliustracijas iš spaudos konferencijos visiems kviestiems žurnalistams (taip pat ir tiems, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių negalėjo atvykti).

Spaudos pusryčiai. Spaudos pusryčiai organizuojami esant pasikeitimams organizacijoje,

t. y. po konferencijų, pasikeitus vadovams. Į spaudos pusryčius žurnalistai kviečiami tam, kad galėtų susipažinti su nauja vadovybe ir sėkmingai bendradarbiautų ateityje. PABAIGA Vykdydamas savo veiklą, atstovas ryšiams su visuomene privalo nepamiršti, kad tiek vidinė, tiek išorinė komunikacija turi būti dvipusė. Informacija turi būti ne tik skleidžiama, bet ir surenkama, apdorojama, į ją reaguojama, atsakoma. O originalumas visuomet padeda atkreipti dėmesį!

Žmogiškieji ištekliai (Ž. I.) (angl. k. Human recourses – HR) dažnai siejami su personalo vadyba, Studentų atstovybėje (SA) jie naudingi formuojant komandą ir sudarant palankią darbo aplinką. Be abejonės, tam yra reikalingas atskiras asmuo (kaip ir kiti Studentų atstovybės valdymo organo nariai, išrenkami aktyvių studentų visuotinio balsavimo metu), vadinamas koordinatoriumi, kuris Studentų atstovybėje įgyvendina žemiau pateikiamus uždavinius . Žmogiškųjų išteklių koordinatoriaus pagrindinės pareigos: • • • • • • • •

Naujų SA narių pritraukimas ir mokymai. SA komandos formavimas. SA misijos, vizijos skleidimas. Narių mokymai (seminarai, šviečiamoji medžiaga, žinių perdavimas). Rūpinimasis narių motyvacija. Efektyvios komitetų veiklos priežiūra. Bendravimas su Alumnais (nuolatinis Alumnų kontaktų naujinimas, ryšių palaikymas). SA veiklos vertinimas.

• SA atstovavimas Lietuvos studentų sąjungos žmogiškųjų išteklių komitete.

• Arbatėlių, susitikimų su kitomis SA organizavimas. • SA bendravimo stiprinimas organizacijos viduje ir už jos ribų.

• Naujų idėjų skatinimas, priežiūra ir pagalba

jas įgyvendinant. Taip šis veiklos sąrašas gali plėstis iki begalybės. Visam tam reikia tik naujų iniciatyvų.

Patarimai žmogiškųjų išteklių veikloje Naujokų priėmimas. Atstovybėje yra labai svarbi kasmetinė narių ir kitų SA veikiančių žmonių rotacija. Tai reiškia, kad Ž. I. koordinatorius turi sužiūrėti, kad išeinantys iš organizacijos nariai perduotų visas savo žinias naujiesiems. Formų tam padaryti yra daug: nuo bendrų darbų, pokalbių ir diskusijų iki paliekamų rašytinių patarimų, duomenų bazių ir t. t. Atstovybės darbas yra paremtas mokymųsi vieniems iš kitų, tad to būtina nepamiršti. Stengdamiesi pritraukti naujų žmonių į organizaciją, akcentuokite patys sau, kad svarbu kokybė, o ne kiekybė. Todėl priimant naujų žmonių, svarbu išsiaiškinti jų motyvus, pomėgius, gabumus. Dažnai tam naudojama naujoko / kandidato anketa ir pokalbis. Ž. I. koordinatorius turi geriausiai pažinoti kiekvieną studentų atstovybės narį, žinoti jo stipriąsias ir silpnąsias veiklos sritis.

Tai veikloje padeda skirstyti darbus, atsakomybes, individualias motyvavimo priemones, net ruošiant mokymų tinklelį, galima numatyti, kuri sritis SA yra silpna, kuriai reikia mokymų ar seminarų, kuriai praktikos ir pan. Komandos formavimas. Priėmus naujokus, rekomenduojama organizuoti komandos formavimo seminarą, plačiai supažindinsiantį su SA veikla. Kito tipo seminarus reikėtų organizuoti atsižvelgiant į SA poreikius. Dažnai dviejų dienų išvažiuojamieji seminarai padeda sutvirtinti komandą. tokių seminarų viena diena skiriama supažindinti naujokus su atskirų sričių darbo subtilybėmis. Alumnai. Organizuodami seminarus, renginius ar kitą veiklą, prisiminkite savuosius senuosius narius – ALUMNUS. Tai žmonės, kurie SA jau gavę savąsias pamokas, o dabar dirbdami įvairiuose sektoriuje dažniausiai gali į daugelį situacijų pažvelgti kritišku žvilgsniu ir Jums patarti. Šiam bendravimui yra patogu turėti ALUMNŲ duomenų bazę, kuri jums padės rasti

reikiamus kontaktus, matyti, kokioje srityje vienas ar kitas asmuo dirbo SA. Motyvacija. Į SA ateinama dažniausia dėl kelių pagrindinių priežasčių – savirealizacijos ir naujų pažinčių. Nepamirškite to motyvuodami narius ir kitus SA veikiančius žmones. Arbatėlės su kitomis SA, bendros išvykos, stovyklos, trumpalaikiai žmonių mainai – visa tai leidžia pažinti daugiau žmonių, dalytis patirtimi, mokytis ir tiesiog turėti pažįstamų bei draugų. Formų, kaip tai padaryti, yra labai daug, tik nestokokite fantazijos!

Veiklos analizė ir vertinimas. Tiek po kiekvieno renginio, tiek praėjus vienam ar kitam laikotarpiui (pvz., 3 mėn.) atlikite veiklos analizę, vertinimą. Kas buvo nuveikta, kas

ir kaip siekiama, kas įgyvendinta, o kas taip ir liko tik idėjos. Įvardykite, iš karto stenkitės analizuoti ir siūlyti sprendimus, kaip siekti geresnio rezultato. Visą gautą informaciją susisteminkite ir archyvuokite kitiems metams. Tačiau būtinai pasirūpinkite, kad, kar tojant renginį ar kitą į v ykį SA, būtų nepamiršta buvusiojo analizė, dar kartą būtų peržvelgiama ir atsižvelgiama į privalumus ir trūkumus. Tai viena iš priemonių, padedanti išvengti tų pačių klaidų. PABAIGA Žmogiškųjų išteklių sritis yra labai plati sfera veikti ir kurti, mokytis ir mokyti kitus. Pagrindinis reikalavimas – nuoširdumas, įsiklausymas į kiekvieną komandos narį atskirai ir į komandos, kaip visumos, poreikius, o tada belieka kūrybiškumas ir nebijojimas novatoriškų idėjų! Sėkmės!

rieš tariant iki, susipažinai su rimtąja Studentų savivaldos veikla, gal netgi vienoje ar kitoje srityje iš jų įžvelgei ir save? Beveik neabejoju tuo. Tik nepamiršk, Studentų savivalda – ne vien darbas, tai pažinimas ir nuostabus bei nepamirštamas laikas, neįkainojama patirtis. Galiu drąsiai teigti, k ad nepasigailėsi skyręs Studentų savivaldai dalį savo laiko, to nepasigailėjo ir seniai organizaciją palikę buvę studentai. Štai ką šiandien jie sako paklausti apie veiklą Studentų judėjime:

„Sveiki, mielieji, Sunku būtų ką nors originalaus pasakyti dabartiniam studentui. Pradėsiu nuo to, kaip aš atėjau į Studentų atstovybę:

1. Yra žmonių, kurie tiesiog gabūs organizatoriai – Studentų 2.

3. 4. 5.

atstovybė tam labai tinkama vieta. Čia jie gali atskleisti savo asmenybę. Dažnai žmonės būna puikūs oratoriai, skaitovai, strategai, turintys puikų humoro jausmą, entuziastingi, drąsūs, visada turintys tikslą, mėgstantys nuoširdžiai bendrauti su žmonėmis, labdaringi, humaniški, energingi, kūrybingi, novatoriški (pilnomis galvomis netradicinių idėjų)... Ir aš turbūt buvau benk kiek į Juos panašus . Labai norėjau padaryti ką nors gero, naudingo savo kolegoms, studentams. Žmonės yra kad ir mažos grupelės lyderiai arba turintys ambicijų tokie tapti. Jie gali paaukoti didelę dalį savo laisvalaikio, nes tikslas ir yra Jų hobis. Tai šioks toks fanatizmas didžiam reikalui. Aš nuo mokyklos laikų buvau lyderis. Tai žinodamas, Studentų profsąjungos VISI (Vilniaus inžinerinis statybos institutas, dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas) vadas Kęstutis Vaiciekiūtis ir pasikvietė dirbti studentų labui.

7. 8.

10.

Manau, man neblogai sekėsi. Čia įgijau labai daug vertingos patirties ir ištobulinau gero organizatoriaus–lyderio bruožus (žiūrėti 2 punktą). Dažnai sutikdavau žmonių, kurie ateidavo į Studentų sąjungą nugalėti savo nevisavertiškumo kompleksą, nepasitikėjimą, auditorijos ir žmonių baimę, mokytis laisvumo, minties lengvumo, diskusijų euforijos... Kas nori tapti tikru lyderiu – siekia 2 punkto , o kas dar vis kuičiasi ties 8-uoju punktu. Patarimas: Jūs turite puikią galimybę realizuoti 4 punktą, o kiek vėliau tapti 2 punkto savininkai. Pirmyn, kardai rūdija!“

Saulius Basijokas (Lietuvos studentų sąjungos prezidentas, 1993–1994 m.)

„Drąsos, revoliucinio mąstymo, vieningumo, bendrų tikslų iškėlimo, vertybių sistemos. Studentiškoje veikloje paskatino dalyvauti noras keistis ir keisti, siekti bei pasiekti. Studentiškos veiklos pagrindu laikau savanorystę.“ Mindaugas Reinikis (Lietuvos studentų sąjungos prezidentas, 2002–2004 m.)

„Su bendraminčiais bandėme daryti viską, ką tik galėjome, kad išsilavinimas taptų prieinamesnis, o mokymosi procesas maksimaliai komfortabilus. Stipendijos, kreditai, transporto nuolaidos, bendrabučiai – tai paprasti, kasdieniniai studentiško gyvenimo atributai, kurie ir tapo mūsų veiklos siekiais. Mūsų politika – studento gerovė, ne organizacijos gerovė ir ne jos viešas rūbas. Tas siekis mus įgalino elgtis laisvai ir nekaustomai, buvome drąsūs, stiprūs ir vikrūs, džiaugiuosi ir didžiuojuosi tuo! Padėkite jaunimui siekti savo svajonių – būsite pagerbti ir įvertinti. Jei įgyvendinsite savąsias, tapsite užkrečiančiu pavyzdžiu savo aplinkiniams.“ Svajūnas Jakutis (Lietuvos studentų sąjungos prezidentas, 1999–2001m.) 45

Ta d įkvėp ta s bu vu sių stu de nt ų lyd er ių, ir Tu st ar tu ok sa vo St ud en tų sa vi va ld oj e! !! La uk sim Ta vę s, sė km ės ir ik i su sit ik im o! Nu oš ird žia i P.

• Išleido: Lietuvos studentų sąjunga • Redakcijos kolegija: Akvilė Dagilytė, Miglė Plytninkaitė, Dainius Dikšaitis, Dovydas Kinderys, Laima Šlapkauskaitė, Rūta Ruolytė • Redagavo: Arūnas Dagys • Parengė: Jolita Bridžiūtė, Simona Juočepytė • Dailininkė: Vilma Vapsvaitė • Dizaineris: Alius Levinskas • Nuotraukų autoriai: Andrius Pelakauskas, Auksė Miliukaitė, Donatas Kriukas, Laima Šlapkauskaitė, Monika Aglinskaitė, Raimondas Pocius, Simona Juočepytė, Vytenis Jurevičius • Spaustuvė: „Senamiesčio spaustuvė“, Vilnius • Leidimo metai: 2010

Dizainas sukurtas kūrybinėse dizaino dirbtuvėse - „Cechas” www.cechas.com

STUDENTŲ SAVIVALDŲ KONTAKTAI Mykolo Romerio universiteto

Studentų atstovybė (MRU SA) Ateities g. 20 I-401, 08303 Vilnius Tel. nr.: (8-5) 271 45 60 El. p.: mrusa@mrusa.lt,

www.mrusa.lt

Vilniaus pedagoginio universiteto

Studentų atstovybė (VPU SA) Saltoniškių g. 54, 08105 Vilnius Tel. / faks. nr.: (8-5) 275 11 98

www.vpu.lt

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto

Studentų atstovybė (Kauno padalinys) (ISM SA) E. Ožeškienės g. 18, Studentų klubas 44001 Kaunas Tel. nr.: (8-37) 30 24 05 El. p.: info@ismsa.lt,

www.ismsa.lt

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto

Studentų atstovybė (Vilniaus padalinys) (ISM SA) Arklių g. 18, 10305 Vilnius Tel. nr.: (8-5) 212 39 60 El. p.: info@ismsa.lt,

www.kksa.lt 48

Kauno kolegijos

Studentų atstovybė (KK SA) Pramonės pr. 20 – 224, 50468 Kaunas Tel. nr.: (8-37) 407556 El. p.: info@kksa.lt,

www.kksa.lt

Kauno medicinos universiteto

Studentų atstovybė (KMU SA) A. Mickevičiaus g. 9, 44307 Kaunas Tel. nr.: (8-37) 32 72 14 El. p.: info@kmusa.lt,

www.kmusa.lt

Kauno technologijos universiteto

Studentų atstovybė (KTU SA) K. Donelaičio g. 73, 44029 Kaunas Tel. nr.: (8-37) 30 08 57 Faks. nr.: (8-37) 30 09 62 El. p.: rsv@ktusa.lt, info@ ktusa.lt

www.ktusa.lt

Lietuvos žemės ūkio universiteto

Studentų atstovybė (LŽŪU SA) Universiteto g. 10 – 619 k., Akademijos miestelis, 53361 Kauno raj., Tel. nr.: (8-37) 75 23 70 El. p.: lzuusa@lzuu.lt.

www.lzuu.lt

Lietuvos kūno kultūros akademijos

Klaipėdos universiteto

www.lkkasa.lt

www.kuss.lt

Vytauto Didžiojo universiteto

Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos Studentų

Studentų atstovybė (LKKA SA) Sporto g. 6, 44221 Kaunas El. p.: sa@lkka.lt,

Studentų savivalda (VDU SA) S. Daukanto g. 27–201, 44249 Kaunas Tel. / faks.nr.: (8-37) 32 79 71 El. p.: sa@fc.vdu.lt,

www.vdusa.lt

Studentų sąjunga (KU SS) Taikos pr. 30, Klaipėda Tel. nr.: (8-46) 41 02 05 El. p.: kuss@kuss.lt,

savivalda (TTVAM SA) Laisvės pr. 58 ( 103 kab.) 05120 Vilnius Tel. nr.: 865396742 El. p.: m.ambraska@ gmail.com,

www.ttvam.lt/lt/

LCC Tarptautinio universiteto Studentų atstovybė (LCC TU SA) Kretingos g. 36, 92307 Klaipėda. Tel. nr.: (8-46) 31 19 79 El. p.: president@ students.lcc.lt,

www.lcc.lt

Žemaitijos kolegijos

Studentų atstovybė (ŽK SA) L. Ivinskio g. 5 90311 Rietavas Tel. nr.: 8 662 699 26 El. p.: atstovybe@zemko. lt, www.zemko.lt

Kolpingo kolegijos

Studentų atstovybė (KOK SA) Raguvos g. 7, 44275 Kaunas, Tel. / faks. nr.: (8-37) 22 00 30 El. p.: koksa@kolping.lt,

www.kolping.lt

Klaipėdos valstybinės kolegijos

Studentų atstovybė (KVK SA) Jaunystės g. 1, 91274 Klaipėda. Tel. nr.: 8 624 20499 Faks. nr.: (8-46) 48 92 66 El. p.: kvtksa@gmail.com,

www.kvksa.lt 49

UDK 378.1(474.5) St88 ISBN 978-9955-9900-6-2

L ie tu v o

st ud en tų

są ju n g

a galvoja žaliai

Centrinė būstinė:

A. Vivulskio g. 36 (2 aukštas), 03114 Vilnius. Tel. nr.: +370 5 268 5330 Faks. nr.: +370 5 2611797 El. p: info@lss.lt, www.lss.lt