MK NR. 22

Ž U R N A L A S P R O F E S I O N A L A M S I R MĖGĖJAMS www.musukrepsinis.lt

www.musukrepsinis.lt

Nr. 22

Kylanti žvaigždė

J. Valančiūnas nori žaisti kaip D. Howardas Interviu

D. Gailius — naujausias „Šiaulių“ klaipėdietis ISTORIJA

vienintelė knyga apie A. Sabonį

R. Javtokas: „Grįšime išalkę pergalių“ 2009 / rugsėjis / 6.50 Lt

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 RUGSĖJIS | 1

LKF pragrindiniai rėmėjai

Rėmėjai ir partneriai

Informaciniai partneriai

2 | 2009 RUGSĖJIS | MÛSØ KREPÐINIS

turinys

www.musukrepsinis.lt www.musukrepsinis.lt

2009 / RUGSĖJIS

6

FOTOŽVILGSNIS

6 Lietuviai užkariavo Lenkiją

Aistruoliai be vargo padarė tai, kas nepavyko mūsų krepšininkams.

48 17 tūkst. litų stipendija — kėdainiečiui

Lietuvą antrą kartą sudrebino unikalus turnyras — „Sprite krepšinio talentų kova 2009“.

10

14

„EUROBASKET 2009“

8 R. Butautas: nuo optimizmo iki atsistatydinimo R. Butauto 2009-ieji jo paties žodžiais.

10 R. Javtokas: „Nuolat kažkur dėl kažko nesusikalbėdavome“

Lietuvos rinktinės kapitonas tvirtina, kad mūsiškiai degs noru revanšuotis už nesėkmę.

8

50

14 Užsieniečių patarimas: „Išmokite pamoką“

Užsienio krepšinio specialistus nustebino prastas lietuvių žaidimas.

18 M. Balčiūnas: „Reikia atverti kelią jaunimui“ Naujoje Lietuvos rinktinėje išvysime daugiau jaunų krepšininkų.

22 Lietuvoje trūksta tik viešbučių

Lietuva jau dabar Europos čempionatą galėtų surengti geriau už Lenkiją.

19

18

24 Europos čempionato skaičiai

2009 metų Europos čempionate Lenkijoje sužaisti 54 mačai.

VEIDAS

26 J. Petkevičius — žvaigždžių masažuotojas ir auklėtojas

Krepšininkų vadinamas Juozuku masažų specialistas Lietuvos rinktinės žaidėjų kūnus maigė nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

UŽ AIKŠTĖS

26

30 P. Čukinas: „Apie buvusią komandą negalvoju“

Kauno „Žalgirio“ naujokas labiausiai mėgsta makaronus, o karštą dieną neatsisakytų bokalo alaus.

LKF NAUJIENOS

39 Bendradarbiausime su Ispanija ir Rusija Teisėjams toliau vadovaus K. Pilipauskas LKF kviečia komandas įsikurti internete

30

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 RUGSĖJIS | 3

4 | 2009 RUGSĖJIS | MÛSØ KREPÐINIS

turinys

www.musukrepsinis.lt

MŪSŲ KREPŠINIS | Nr. 22 | 2009

PLAKATAI: 32—37

ISSN 1822-8410

Jonas Mačiulis, Donatas Zavackas, Kamilė Nacickaitė, Mantas Mockevičius.

ŽURNALAS PROFESIONALAMS IR MĖGĖJAMS www.musukrepsinis.lt

Nr. 22

LYGOS

40 LKL plečiasi, o LMKL prarado vicečempiones

Lietuvos krepšinio lygos rengiasi naujam sezonui. LKL ir RKL turnyruose komandų padaugėjo, NKL ir LMKAL — sumažėjo, o LMKL dalyvių skaičius nepakito.

33

R. Javtokas: „Grįšime išalkę pergalių“ 2009 / rugsėjis / 6.50 Lt

44 D. Gailius: „Klaipėda augina žaidėjus kitiems“

„Šiaulius“ nuolat papildo iš uostamiesčio kilę krepšininkai. Naujausias šiauliečių legionierius iš Klaipėdos — D. Gailius.

VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS

37

KYLANTI ŽVAIGŽDĖ

BENDRADARBIAI:

Vaclovas Gedvilas Ovidijus Giniotas Edmantas Kazbaras Linas Kunigėlis Domas Lukauskas Šarūnas Mazalas Jonas Miklovas Karolis Vaizgėla Rolandas Varanauskas

50 J. Valančiūnas: „Noriu žaisti kaip D. Howardas“

Ž. Ilgausku labiausiai žavėjęsis vienas perspektyviausių Lietuvos krepšininkų dabar lygiuojasi į JAV rinktinės vidurio puolėją D. Howardą.

KNYGA

54 Vienintelė knyga apie A. Sabonį: nuo pirmųjų žingsnių iki 1988-ųjų

„Mūsų krepšinis“ pateikia ištraukas iš Rusijos sporto žurnalisto Igorio Feino parengtos ir 1988 metais išleistos vienintelės knygos apie legendinį krepšininką.

Dalius Matvejevas el. p. d.matvejevas@lbbf.lt

KALBOS REDAKTORĖ

35

Regina Bakutienė el. p. regba@takas.lt DIZAINERIS

LIETUVOS KREPŠINIO TRENERIŲ ASOCIACIJA

60 Vilanovos universiteto platusis puolimas

Vilanovos universiteto krepšinio komandos treneriai supažindina su savo taktika.

Alius Levinskas el. p. alius@cechas.com

44

KONKURSAS

66 Laimėkite knygą apie Lietuvos krepšinio istoriją!

LEIDĖJAS

VšĮ LKF reklamos ir paslaugų biuras SPAUSDINO

meg a Pl ak

ata s

FOTOGRAFAS

Tomas Tumalovičius el. p. fotoreporteris@gmail.com www.reporteris.com

Spaudos namai „ARX Baltica“ REDAKCIJOS ADRESAS

48

Lietuvos krepšinio federacija Birželio 23-iosios g. 5 LT-03206 Vilnius tel. +370 5 233 01 07 faksas +370 5 2163589 el. p. redakcija@musukrepsinis.lt www.musukrepsinis.lt

ŽURNALO PRENUMERATA Užsiprenumeruoti žurnalą (6 mėn. – 36 Lt) galite visuose Lietuvos pašto skyriuose ir tinklalapyje www.post.lt

54

Redakcija už reklamos turinį neatsako.

Perspausdinti straipsnius, reprodukuoti nuotraukas be leidėjo sutikimo draudžiama.

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 RUGSĖJIS | 5

Lodzėje mūsų komandą palaikė 4 tūkst. aistruolių.

Lietuviškai aprengti Liolekas ir Bolekas traukė daugumos lenkų akis.

6 | 2009 RUGSĖJIS | MÛSØ KREPÐINIS

Į tribūną priimami visi.

Grėsmingai atrodanti kaukė Lietuvos rinktinės varžovų neišgąsdino.

www.musukrepsinis.lt

fotoZvilgsnis fotoZvilgsnis Lietuviai užkariavo Lenkiją Lietuvos krepšinio aistruoliai be vargo padarė tai, kas nepavyko mūsų krepšininkams — užkariavo Lenkiją. Su lietuviais galėjo konkuruoti tik slovėnai, kurių palaikyti per lemiamas kovas dėl medalių į Katovicus susirinko per 2 tūkstančius.

Katovicuose buvo pastebimi ir mūsiškiai, nors Lietuvos komandos šiame mieste nebuvo. Per ketvirtfinalio rungtynes tarp Ispanijos ir Prancūzijos komandų buvo galima išgirsti skanduojamą Lietuvos vardą.

Lenkai lietuvius vadina neoficialiais aistruolių čempionais. Ypač visus sužavėjo lietuvių ištikimybė — mūsiškiai iki paskutinės akimirkos palaikė net ir pralaiminčią nacionalinę komandą.

Krepšininkus kovai paskatinti aistruoliai stengėsi ir tokiu plakatu.

| Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr. | MÛSØ KREPÐINIS | 2009 RUGSĖJIS | 7

Reporteris.com / T. Tumalovičiaus nuotr.

Eurobasket 2009

R. Butautas: nuo optimizmo iki atsistatydinimo

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė 2009 metų Europos čempionate patyrė visišką nesėkmę. Dėl medalių žadėjusi kovoti komanda per kontrolines rungtynes žaidė visai neblogai, tačiau Lenkijoje mechanizmas užstrigo. Mūsiškiai per 6 rungtynes laimėjo tik kartą ir, kai stipriausiųjų aštuonetas kėlėsi į Katovicus kovoti dėl medalių, grįžo namo. Dėl nesėkmės atsakomybę prisiėmęs nacionalinės komandos strategas Ramūnas Butautas pasitraukė iš užimamų pareigų.

Darius Mačiulis

R. Butautas visą dėmesį Lietuvos rinktinei skyrė nuo Naujųjų metų, kai paliko Rygos ASK vyriausiojo trenerio postą. „Mūsų krepšinis“ primena R. Butauto 2009-uosius jo paties žodžiais.

Iki čempionato SAUSIS. „Iki rinktinės treniruočių stovyklos liko dar labai daug laiko. Tie, kas dabar demonstruoja gerą sportinę formą, gali ją prarasti, o tiems, kas žaidžia prasčiau, gali pradėti sektis. Šiuo metu dar nereikia vertinti rinktinės kandidatų.“ VASARIS. „Esu susidaręs griežtą dienotvarkę, kurios laikausi.

Mano darbo diena prasideda 7 valandą ryto, o nuo 6 ar 7 valandos vakaro skiriu laiką šeimai. Nagrinėju vaizdo įrašus, peržvelgiu savo užrašus, renku medžiagą apie rinktinės varžovus.“ SUSITIKIMAS MASKVOJE. „Su Robertu Javtoku, Ramūnu Šiškausku, Darjušu ir Kšyštofu Lavrinovičiais, Rimantu Kaukėnu išgėrėme arbatos, pajuokavome, kai ką prisiminėme, pasikalbėjome apie ateitį. Konkretaus atsakymo sulaukti nesitikėjau, bet visi krepšininkai, išskyrus R. Šiškauską, išreiškė norą žaisti rinktinėje.

Tačiau kiekvienas paminėjo, kad liko dar daug laiko ir visko gali atsitikti.“

8 | 2009 RUGSĖJIS | MÛSØ KREPÐINIS

R. Butautui nepavyko parengti komandos taip, kad Europos čempionate galėtų kovoti dėl medalių.

SUSITIKIMAS SU ARVYDU MACIJAUSKU. „Neramu, kad Arvydas dėl nesutarimų su Pirėjo „Olympiakos“ gali treniruotis tik individualiai. Taip krepšininkas gali prarasti komandinių veiksmų jutimą. Mano duomenimis, joks klubas negali uždrausti žaidėjui žaisti rinktinėje, todėl sprendimą priims Arvydas. Daug priklausys nuo to, ką jis nuspręs ir kokia bus jo sportinė forma.“ ŠARŪNAS JASIKEVIČIUS. „Šarūno kūnas jam liepia suprasti, kad reikia padaryti pauzę. Jis visą sezoną kentėjo, nes reikėjo žaisti, gėrė nuskausminamuosius. Šarūnas prašė jį suprasti. Ir aš kaip treneris prašau sirgalių, kad jie suprastų, jam šiemet reikia pailsėti. Kitais metais, kas žino, jeigu viskas gerai klostysis, galbūt mes jį pamatysime rinktinėje.“ KARTŲ KAITA. „Tai, kad praradome tris lyderius, mūsų užduotį daro dar sunkesnę, bet negaliu būti juokingas ir sakyti, kad Lietuvos rinktinei užtenka žaisti finaliniame etape. Mūsų visų, taip pat ir aistruolių ambicijos reikalauja visada kovoti dėl medalių. Mes to ir važiuosime. Lietuviai negali sakyti, kad mes vykstame tik „apšaudyti“ jaunimo, nes vyksta kartų kaita. Mano įsitikinimu, kuo aukščiau pakelsi kartelę, tuo geresnį rezultatą pasieksi. Jeigu važiuosi tik patekti į ketvirtfinalį, žiūrėk, kad neliktum dvyliktas.“

www.musukrepsinis.lt

RIMANTAS KAUKĖNAS. „Lietuvos rinktinei šio žaidėjo netektis yra labai didelė. Rimantas buvo tvirtas savo pozicijos lyderis, didelis autoritetas už aikštelės ribų, savo kovingumu, kovotojo dvasia uždegdavo visą komandą. Esant reikalui jis įžaidėjo pozicijoje pavaduodavo Š. Jasikevičių. Dabar komandoje nebus ir Šarūno, ir Rimo, neturime R. Šiškausko, planus įgyvendinti bus dar sunkiau. Turiu vilties, kad Rimantą ateityje dar išvysime Lietuvos rinktinėje.“ TURNĖ KINIJOJE. „Džiaugiuosi šia kelione. Žaidėjai turėjo progą pasireikšti, mes galėjome juos patikrinti. Vienaip yra, kai stebi žaidėją iš tribūnos ar per televizorių, ir visiškai kitaip treniruotėje. Esu labai patenkintas, kad turėjome galimybę išvysti žaidėjus, kurių nematėme daug metų.“ MAČAS KAUNE SU LATVIJA. „Ne viskas mums sekėsi, bet buvo ir gerų momentų. Manęs rungtynės nenuvylė, nors buvo per daug techninių klaidų. 21 klaida yra daug. Bet gana ryškiai laimėjome kovą dėl atšokusių kamuolių, kartais gražiai gynėmės ir puolėme. Mūsų komandoje daug vienodo meistriškumo žaidėjų, nė vienas negadino vaizdo. Linas Kleiza šiemet atvažiavo pasirengęs ir labai motyvuotas. Suvyriškėjęs kaip asmenybė, patobulėjęs gynyboje.“ PAULIUS JANKŪNAS. „Pauliaus atsisakyti buvo labai sunku.

Tačiau reikia pripažinti, kad jo pozicijoje žaidžia pripažinti lyderiai. Turime žaidėjų, kurie esant reikalui gali žaisti ir ketvirtojo numerio pozicijoje.“ KONTROLINIAI MAČAI UŽSIENYJE. „Mūsų žaidimas buvo banguotas. Jeigu gynyboje žaidėme neblogai, atkovodavome daug kamuolių, tai per lėtai rengėme greitas atakas. Mums reikia greitinti žaidimą. Labiausiai bangavo mūsų puolimas. Liko dar kelios treniruotės, per kurias stengsimės pagerinti būtent puolimą. Esame nusiteikę optimistiškai. Komandoje vyrauja labai gera atmosfera. Vyrai nusiteikę kovingai, jie priima visą informaciją ir stengiasi gerinti žaidimą. Tikiuosi, kad geriausią formą pasieksime prieš pat čempionatą.“ TAKTIKA. „Be jokios abejonės, daugiau žaisime per aukštaūgius, tačiau žaidimą stengsimės subalansuoti. Draugiškos rungtynės parodė, kad mums trūksta gynėjų indėlio. Ypač trūksta tritaškių, šlubuoja mūsų pataikymas.“ PAŽADAS. „Niekada negalvoju apie blogiausia, nes tada nesėkmė būtų užprogramuota. Bet jau esu sakęs, kad paliksiu komandą, jeigu neiškovosime vietos pasaulio čempionate. Tikrai nesitaikome nei į 8-tą, nei į 9-tą vietą. Sieksime kovoti dėl medalių ar bent dėl galimybės dalyvauti pasaulio čempionate.“ MAČAS VILNIUJE SU ISPANIJA. „Rungtynės klostėsi labai sėkmingai, tačiau vėl daug kartų suklydome. Tačiau ir mes juos privertėme suklysti apie 20 kartų. Labai gerai žaidėme gynyboje ir kovojome po krepšiais. Mane džiugina vieninga komandos dvasia, tai yra didžiausias mūsų ginklas. Noriu pasidžiaugti šiomis rungtynėmis, į Europos čempionatą vyksime geros nuotaikos.

Mūsų žaidimo planas buvo šiek tiek kitoks — tarėmės rengti ilgas atakas. Nemačiau prasmės stabdyti komandą, kai taip gražiai puolėme, aktyviai gynėmės, perėmę kamuolį stengėmės „įdurti“.“

Eurobasket 2009

Čempionatas RUNGTYNĖS SU TURKIJA. „Pirmas blynas prisvilo. Jaudulys matėsi jau pramankštos metu, žaidėjai buvo labai įsitempę. Mūsų gynyba buvo gera, bet turėjome sunkumų dengdami Ersaną Ilyasovą ir Hidayetą Turkoglu. Stengėmės greitai išlyginti rezultatą, nekantravome. Buvo gerų metimų, bet buvo ir skubotų sprendimų. Pralaimėjome kovą dėl atšokusių kamuolių, o tai turėjo būti mūsų stiprybė. Padarėme daug emocinių klaidų. Nemanau, kad mūsų žaidėjams pralaimėjimas turėtų pakirsti kojas. Tai buvo pirmas blynas, bet čempionatas tęsiasi, turime laiko atsitiesti. Šaltas dušas kai kada išeina į naudą.“ RUNGTYNĖS SU LENKIJA. „Šiandien sužaidėme blogiau nei vakar. Vėl nesuveikė mūsų žaidimo planas, iš karto atidavėme iniciatyvą varžovams. Lenkai žaidžia 6-iese, planavome juos nuvarginti aktyvia gynyba. Mums daug kas nepavyko, reikia apie tai pasikalbėti su žaidėjais. Vyrams pasakiau, kad čempionatas baigiasi tada, kada baigiasi varžybos. Mums dar liko vienerios rungtynės. Jeigu viskas gerai baigsis, po to bus dar 3 rungtynės. Kol nesibaigė turnyras ir turime teorinį šansą laimėti, mes stengsimės tai padaryti.“ RUNGTYNĖS SU BULGARIJA. „Sakėme vyrams, kad bulgarai neturi ko prarasti, todėl kabinsis dantimis ir nagais. Taip ir buvo. Iš pradžių perėmėme iniciatyvą, bet vėliau žaidimas išsilygino. Mums pavyko suvaldyti emocijas ir ramiai užbaigti rungtynes.

Pasinaudojome bulgarų gynybos trūkumais ir turime tokį rezultatą, kokio norėjome. Mes vis dar ieškome savo žaidimo, tačiau esu tikras, kad ši pergalė mums bus labai svarbi psichologiškai. Praradome du taškus, bet nepraradome teisės kautis ketvirtfinalyje“.

PO PIRMOJO EUROPOS ČEMPIONATO ETAPO. „Tikėjomės pamatyti žaidimą, koks buvo per kontrolines rungtynes su Ispanija. Iki šiol neturiu atsakymo, kokios priežastys, kad mes taip nežaidėme. Bet žinau viena: panikos komandoje nėra, pykčių ir nesutarimų irgi nėra, žaidėjai susikaupę, darysime viską, kad nugalėtume.“ RUNGTYNĖS SU SLOVĖNIJA. „Noriu atsiprašyti aistruolių dėl to vaizdo, kurį jie matė. Rungtynės buvo baisios ir gėdingos.

Noriu paprašyti nesmerkti mūsų žaidėjų. Visa kaltė yra mano.

Treneris diktuoja sąlygas, jis rengia komandą, jis vadovauja per rungtynes. Prisiimu visą kaltę.“ RUNGTYNĖS SU ISPANIJA. „Sugebėjome organizuotai sužaisti tik pirmąjį kėlinį. Ispanams suaktyvinus gynybą, pradėjus agresyviai gintis visoje aikštėje, pakrikome, neatsirado žmogaus, kuris galėjo sutvarkyti šią situaciją. Leidome varžovams įkvėpti gryno oro ir susigrąžinti pasitikėjimą savimi.“ RUNGTYNĖS SU SERBIJA. „Žaidėme labai blogai, laimėjome tik kartą. Prisiimu visą atsakomybę. Noriu padėkoti visai komandai, medikams, personalui, federacijai ir visiems rėmėjams, kurie prisidėjo prie mūsų rengimosi. Labai gaila, kad taip blogai žaidėme. Prisiimu visą kaltę. Noriu padėkoti sirgaliams, kurie su mumis pasiliko iki pat pabaigos nepaisydami blogo žaidimo.

Mums tai buvo labai svarbu. Noriu palinkėti greičiau mūsų komandai atsigauti. Galbūt gausime kvietimą dalyvauti pasaulio čempionate. Linkiu pergalių. Ačiū visiems ir viso gero.“

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 RUGSĖJIS | 9

Reporteris.com / T. Tumalovičiaus nuotr.

Eurobasket 2009

R. Javtokas:

„Nuolat kažkur dėl kažko nesusikalbėdavome“

Lietuvos rinktinės kapitonas Robertas Javtokas teigia, kad komanda Europos čempionate labai gretai prarado pasitikėjimą savo jėgomis. Todėl žaidimas nesiklijavo: nepavykdavo deriniai, žaidėjai priimdavo klaidingus sprendimus.

Vis dėlto vidurio puolėjas įsitikinęs, kad šių metų pamoka bus naudinga.

R. Javtokas tvirtina, kad prieš čempionatą komanda jautėsi gerai pasirengusi ir tikėjo savo jėgomis.

10 | 2009 RUGSĖJIS | MÛSØ KREPÐINIS

Linas Kunigėlis

www.musukrepsinis.lt www.musukrepsinis.lt

Eurobasket 2009

R. Javtokas, kaip ir Lietuvos rinktinės dabar jau buvę treneriai, dar neranda vieno atsakymo į klausimą apie prasto pasirodymo Europos čempionate priežastis. Nacionalinės komandos kapitonas sutinka su gausiais kritikais, teigiančiais, kad rinktinei pritrūko lyderio, tačiau mano, kad tai buvo ne vienintelė priežastis.

Keisis ir žaidėjai — Robertai, Europos čempionatas Lietuvai baigėsi anksti, rezultatai — ne tokie, kokių tikėtasi. Kaip manai, kodėl taip nutiko?

— Mintys dar nesusigulėjo, sunku suprasti, kodėl taip įvyko.

Atrodo, pasirengėme neblogai, nesakyčiau, kad beviltiškai atrodėme per kontrolines rungtynes. Žaidėme su stipriomis komandomis, laimėjome prieš rusus, kurie Europos čempionate nužygiavo gana toli, ispanus. Tikėjome savimi, bet atvažiavome į čempionatą ir viskas pasikeitė.

— Sužaidėte 10 kontrolinių rungtynių. Ar tas grafikas nebuvo per daug intensyvus? Paskutiniąsias dvejas rungtynes su rusais ir ispanais laimėjome, tačiau gal jos labai išsekino komandą emociškai?

— Sunku pasakyti. Lyg ir buvome užsivedę kovai, tikėjome savimi, savo jėgomis. Aišku, 2 savaites buvome išvažiavę, grįžome, sužaidėme dvejas rungtynes, vėl išvažiavome. Maratonas buvo ilgas, bet nemanau, kad tai pagrindinė mūsų pralaimėjimų priežastis.

Atėjo daug naujų žaidėjų. Atsirado įtampa, visi norėjo gerai pasirodyti. Neturėjome aiškių lyderių. Anksčiau žaidėme per Šarą, Šišką, Rimantą Kaukėną, buvo Darius Songaila. Dabar visi norėjo atsiskleisti ir išėjo padrikas žaidimas. Komanda išsiderino, nebežinojome, kas užbaigs atakas.

Lyg ir visi norėjome kovoti, po rungtynių viską aptardavome, bet ateidavo kitos rungtynės ir vėl viskas kartojosi.

— Lyderio klausimas plačiai aptarinėjamas. Per kontrolines varžybas taip ir neišaiškėjo 1—2 žmonės, kuriems rungtynių pradžioje ar sunkiomis akimirkomis reikėtų imtis iniciatyvos?

— Aiškių lyderių nebuvo. Gerai žaidė Marijonas Petravičius, Simas Jasaitis... Daug kas žaidė neblogai. Bet nebuvo tokių lyderių, kad tikrai žinotum, jog būtent jiems turi atiduoti kamuolį.

Kita vertus, 2001 metais buvo pilna lyderių, geriausias treneris ir vis tiek nutiko tai, kas nutiko. Aš tada važiavau kaip 12-as žaidėjas, nebuvau svarbus, bet pralošėme turėdami visus geriausius žaidėjus. Negali sakyti, kad sėkmė nusisuko, bet gal Lietuvai taip jau lemta kas 8 metus patekti į duobę?

— Ar 2001-ųjų ir šių metų rinktinės kažkuo panašios?

— Po Sidnėjaus olimpinių žaidynių buvo surinktos žvaigždės.

Nors visi dar gana jauni, tačiau vis tiek jau labai aukšto lygio žaidėjai. Be nuopuolių nebūna pergalių. Gal per eilę metų susiformavo nuostata, kad visada turime laimėti, o kai nepasiseka keletas rungtynių, kiekvienam prasideda vidinė panika. Tai nereiškia, kad kažkas aikštėje nustoja stengtis, tiesiog viskas pradeda nesisekti.

2001 ir šių metų komandos panašios tuo, kad abu kartus vyrai

Europos čempionate lietuviams trūko psichologinio tvirtumo.

„Anksčiau žaidėme per Šarą, Šišką, Rimantą Kaukėną, buvo Darius Songaila. Dabar visi norėjo atsiskleisti ir išėjo padrikas žaidimas. Komanda išsiderino, nebežinojome, kas užbaigs atakas.“ dirbo, stengėsi. Tada buvo ir dvasiniai lyderiai, ir aikštėje buvo kam imtis iniciatyvos, turėjome, mano nuomone, geriausią trenerį lietuvį, tačiau vis tiek komandai nepavyko.

Gal per pasirengimo laikotarpį kažkur suklydome. Nenoriu vertinti trenerių darbų, ką jie gerai ar blogai darė. Manau, visi esame kalti: žaidėjai, treneriai, kiti aplink rinktinę buvę žmonės.

— Tačiau žaidėjai lieka, o treneriai turi išeiti.

— Taip jau būna. Jei komanda neįvykdo kažkokių užduočių, visi galvoja, kad treneris neišreikalavo. Žaidėjai irgi pasikeis, nemanau, kad visi liks. Ateis naujas treneris, kitais metais bus kita taktika, kiti deriniai, kitas mąstymas, kažkurių krepšininkų nebeprireiks.

Jaus pergalių alkį — Kaip manai, kurios pirmojo etapo rungtynės Vroclave

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 RUGSĖJIS | 11

Eurobasket 2009

mūsų komandai buvo lemiamos?

— Manau, pačios pirmos buvo svarbiausios. Jos atėmė pasitikėjimą. Pirmos rungtynės daug lemia. Jei būtume išlošę, būtume labiau patikėję savimi, tvirčiau jautęsi. Mačas su turkais labai daug lėmė.

— Susidarė įspūdis, kad rungtynes su lenkais pradėjote nesitikėdami tokio uraganiško varžovų žaidimo. Viskas žlugo jau pačioje pradžioje. Vėliau teko kabinti dantimis, vytis po taškelį, tačiau taip ir nepavijote.

— Lenkų niekada nelaikėme rimtais varžovais. Tai nėra kokia nors didi komanda, kuri ką nors Europoje galėtų laimėti. Negalima sakyti, kad ėjome į aikštę nesusikaupę, nusiteikę aplošti juos kaire ranka. Tačiau dėmesio koncentracijos vis dėlto pritrūko.

Reikia ne vien iš visų jėgų bėgioti. Reikia atlikti derinius, žinoti, kada keistis ginamaisiais ir panašiai. O mes visada kažkur dėl kažko nesusikalbėdavome: vienas kažko neišgirdo, kitas ne ten nubėgo... Susikaupimas krepšinyje yra vienas svarbiausių dalykų, tai lemia pergales. Kai komanda būna tinkamai nusiteikusi, užsivedusi, visi žino, ką daro, būna ir rezultatas.

— Nelengvai, tačiau bulgarus įveikėte. Įtampa turėjo sumažėti, bet rungtynių su Slovėnija vėl kitaip kaip tragedija tikriausiai nepavadinsi. Gal komandai jau tada trūko benzino?

— Sunku kalbėti už visus. Kai taip būna, žaidėjai sako, kad ko-

jos nelaiko ir panašiai. Šį kartą tikrai niekas nesiskundė, buvo tik mažų traumelių, kurios didesnės įtakos negalėjo turėti.

Man atrodo, kad jau nebetikėjome savimi. Vieninteliai, kas tikėjo komanda, buvo aistruoliai. Jie mus palaikė iki galo. Deja, nuvylėme. Į savo vėžes taip ir neatsistojome. O bulgarus nugalėjome, nes mūsų lygis vis tiek yra žymiai aukštesnis. Laimėjome dėl aukštesnio individualaus žaidėjų meistriškumo. Tik pergalė nepadėjo atsitiesti — juk laimėjome tik prieš bulgarus. Būtume aplošę turkus, manau, būtų buvęs visai kitas mąstymas. Nežinau, gal taktika buvo ne ta, gal treneriai iš mūsų neišreikalavo, ko reikėjo, gal žaidėjai ne tie susirinko... Nesiklijavo visas mechanizmas.

— Dabar visi išsiskirstysite po klubus. Kaip manai, kokią įtaką nesėkmingas Europos čempionatas turės žaidėjams?

— Manau, tik silpni žmonės eis, dejuos, verks. Ekspertai maišo su žemėmis, tačiau jie tokią teisę turi, už tokį žaidimą negali būti komplimentų. Daug pasiekia tik tie, kurie gerai gavę vėl stojasi ir kovoja. Kiekvienas žaidėjas, komanda patiria nuopuolius. Tai tik užgrūdina, jei priimi kaip iššūkį ir iškėlęs galvą eini į priekį. Tampi stipresnis. Yra blogai, bet nemanau, kad tai — tragedija, greičiau — didžiulė pamoka. Visi savo klubuose norės įrodyti, kad nėra tokie prasti, gali žaisti daug geriau. Labai tikiu, kad kitais ar dar kitais metais susirinks komanda, išalkusi pergalių, deganti noru revanšuotis. Tikiu, kad šių metų pamoka bus naudinga.

Lietuvos rinktinės kapitonas įsitikinęs, kad visi krepšininkai degs noru įrodyti savo vertę.

12 | 2009 RUGSĖJIS | MÛSØ KREPÐINIS

www.musukrepsinis.lt

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 RUGSĖJIS | 13

Reporteris.com / T. Tumalovičiaus nuotr.

Eurobasket 2009

Užsieniečių patarimas: „Išmokite pamoką!“

„Mūsų krepšinis“ paprašė Europos čempionate Lenkijoje viešėjusių užsieniečių įvertinti lietuvių pasirodymą ir įvardyti padarytas klaidas. Šarūnas Mazalas

„Mane Lietuvos rinktinė tikrai nustebino. Vis dar manau, kad tai puiki komanda, tačiau gerai sužaisti jai nepavyko“, — tvirtino „FIBA Europe“ generalinis sekretorius Naras Zanolinas. „Nemanau, kad kas nors lietuvių žaidimu liko sužavėtas. Lietuvius visi buvo įpratę matyti tarp Europos čempionato favoritų“, — antrino Izraelio žurnalistas Yarone‘as Arbelis, Lietuvos rinktinės žaidimą stebintis jau daugiau nei dešimtmetį.

Prasta pradžia Lietuvos krepšininkai čempionatą pradėjo pralaimėjimu turkams, o po to nusileido ir lenkams. Kaimynų rinktinės strategas Muli Katzurinas „Mūsų krepšiniui“ tvirtino nesąs tikras, ar pavyktų lietuvius įveikti dar bent kartą, jei komandos vėl susitiktų kad ir 10 kartų iš eilės. „Laimėti prieš lietuvius mums pasisekė, — konstatavo Lenkijos rinktinės treneris. — Jei su Lietuva žaistume dar 10 kartų, kažin, ar pavyktų laimėti antrą kartą. Tačiau čempionatuose žaidžiamos vienerios rungtynės.“ Anot M. Katzurino, prastai pasirodyti čempionate lietuviai galėjo dėl nesėkmingo starto, palaužusio komandą psichologiškai.

Lietuvos rinktinės treneriai blaškėsi ieškodami pagrindinio komandos įžaidėjo.

14 | 2009 RUGSĖJIS | MÛSØ KREPÐINIS

www.musukrepsinis.lt

„Buvo sunku pirmąsias rungtynes žaisti su turkais, — įsitikinęs Lenkijos rinktinės treneris. — Turkija — geriausia pirmojo etapo grupės komanda. O pralaimėjimas lietuviams turėjo neigiamos įtakos.“ Vangiai pirmąsias rungtynes Lenkijoje žaidė ir pasaulio čempionai ispanai, tačiau jų finišas buvo visiškai kitoks nei lietuvių. „Ispanijos krepšininkų žaidimas gerėjo sulig kiekvienomis rungtynėmis, o lietuviai nė kiek netobulėjo. Bet labai tikiu, kad jūsų rinktinei puikiai seksis 2011 metais“, — linkėjo N. Zanolinas.

Trūko lyderio Netikėtai daugiausia taškų per čempionatą Lietuvos rinktinei pelnė Marijonas Petravičius — vidutiniškai po 12,8 per rungtynes.

Tačiau nei jis, nei kiti žaidėjai netapo lyderiais, kurie svarbiausiomis akimirkomis temptų komandą į priekį. „Komandai aikštėje trūko tikro lyderio, — pasvarstęs rėžė N. Zanolinas. — Rinktinėje yra daug puikių žaidėjų. Bet šiame čempionate žaidimas „nesiklijavo“. Mano nuomone, tai įvyko dėl lyderio trūkumo.“ „Esu kiek nusivylęs dėl Lino Kleizos, nes jis geras žaidėjas“, — pareiškė M. Katzurinas. „Turite L. Kleizą, Joną Mačiulį, kelis vaikinus, kurie laimėjo Europos taurę. Bet komandai trūko tikro lyderio, — įsitikinęs Y. Arbelis. — Nemačiau žaidėjo, kuris viską užsikrautų ant savo pečių, o kiti sektų paskui. Europos čempionate visos komandos žaidžia banguotai, tokiu metu reikia patyrusio vaikino, kuris temptų komandą į priekį. Lietuvai to trūko.“

Skylė — įžaidėjo pozicijoje Visi trys pašnekovai sutiko su nuomone, kad lietuvių žaidimas kardinaliai pasikeitė, kai rinktinei nusprendė nepadėti Šarūnas Jasikevičius. „Ši komanda buvo mažiau organizuota nei anksčiau, — teigė Y. Arbelis, tuoj pat pagrindęs savo nuomonę faktu, kad lietuviai prarado daugiausia kamuolių. — Nebuvo kam užimti Šarūno vietą. Mantas Kalnietis yra geras žaidėjas, netgi labai geras, bet man jis nėra įžaidėjas, jis — atakuojantis gynėjas. Pakartosiu: jis labai geras žaidėjas, bet negali būti įžaidėjas nacionalinėje komandoje.“ Anot „FIBA Europe“ generalinio sekretoriaus, Lietuvos rinktinės žaidimas būtų atrodęs daug geriau, jeigu būtų rungtyniavęs geriausias mūsų įžaidėjas Š. Jasikevičius. „Š. Jasikevičius yra lyderis, o tai būtų stumtelėję rinktinę į priekį. Manau, jis būtų pakeitęs rinktinės žaidimą“, — svarstė N. Zanolinas.

Pakeisti Š. Jasikevičiaus negali niekas — tokios nuomonės laikėsi Lenkijos rinktinės treneris. Jis įsitikinęs, kad su lietuvių įžaidėju negali lygintis joks kitas europietis. „Jei vienoje rankoje laikytumėte Šarūną, į kitą galėtumėte sudėti visus kitus Europos įžaidėjus, ir tai būtų dvi skirtingos kate-

Eurobasket 2009

gorijos, — aiškino M. Katzurinas. — Kalbu ne tik apie Lietuvos įžaidėjus, turiu galvoje visus Europos įžaidėjus. Nė vieno negalima lyginti su Šaru, nes toks yra vienintelis.“

Nuopuolius patiria visi Krepšinyje dažnai laiminčios rinktinės negali visą laiką dominuoti. Tai pabrėžė Y. Arbelis. Jis įsitikinęs, kad lietuviai nebuvo silpnesni nei bet kuri kita į ketvirtfinalį prasimušusi komanda. „Serbija prieš dvejus metus net nepateko į antrąjį etapą, — serbų nesėkmę 2007 metų Europos čempionate prisiminė Y. Arbelis. — JAV rinktinės pergalių serija pasauliniuose turnyruose taip pat nutrūko. Kiekviena komanda turi išgyventi nuopuolį.“ Anot Izraelio žurnalisto, šiame čempionate lietuviai turėjo kelti vieną tikslą — pasirengti 2011 metų Europos pirmenybėms, kurios vyks mūsų šalyje. „Jie kalbėjo apie medalius, tačiau, mano nuomone, svarbiausia turėjo būti pasirengti artėjančiam čempionatui“, — aiškino Y. Arbelis.

Kaip parodė rungtynės Lenkijoje, po 2 metų Lietuvoje vyksiančiame čempionate mūsiškiai negalės sau leisti prabangos žaisti be lyderių. „Lietuva turi puikių krepšinio bazių ir daug talentų, bet nemanau, kad jie gali sau leisti neturėti Š. Jasikevičiaus ir Ramūno Šiškausko, — šių krepšininkų svarbą pabrėžė Y. Arbelis. — Taip,

„Jei su Lietuva žaistume dar 10 kartų, kažin, ar pavyktų laimėti antrą kartą. Tačiau čempionatuose žaidžiamos vienerios rungtynės.“ Muli Katzurinas R. Šiškauskas pasakė, kad niekada nebežais rinktinėje, o Š. Jasikevičius kasmet sensta. Tačiau šiuo metu nematau žaidėjų, kurie galėtų juos pakeisti.“ Skirtingos nuomonės laikėsi M. Katzurinas. Jo tikinimu, pamainą Š. Jasikevičiui ir R. Šiškauskui lietuviai turi. „Bet galbūt tiems žaidėjams trūko patirties Europos čempionate, — svarstė Lenkijos rinktinės treneris. — Europos čempionatas — ne klubų turnyras, ne NBA. Ten gali sužaisti daug rungtynių, o čia yra tik kelios dvikovos ir visos jos labai svarbios.

Europos čempionatuose nuolat nutinka netikėtų dalykų, kuriuos lemia patirtis. Galbūt lietuviams nepadėjo ir paskutinės draugiškos rungtynės, kai Vilniuje jie sutriuškino Ispaniją. Tai galėjo leisti krepšininkams pagalvoti, kad jie labai geri. Ir tada imi galvoti: „Kas ta Lenkija?“ Lietuva per čempionatą nebuvo ta komanda, kuri nugalėjo ispanus.“

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 RUGSĖJIS | 15

Eurobasket 2009

Pasimokyti ir pamiršti Po nesėkmės Europos čempionate iš trenerio posto pasitraukė Ramūnas Butautas, kurį dėl klaidų visas pirmenybes kritikavo aistruoliai. „Treneris klydo, nes klysta visi, — pareiškė Y. Arbelis. — Klysta ir žaidėjai, ir treneriai, ir žurnalistai. Bet nemanau, kad lietuviai iškrito tik dėl trenerio klaidų.“ Anot žurnalisto, tai, kas nutiko, — jau istorija. „Dabar svarbiausia yra ne žvelgti į praeitį, o žiūrėti į ateitį, — tikino Y. Arbelis. — Prisiminkite, kad kai lietuviai patyrė fiasko 2001 metų Europos čempionate ir treneris atsistatydino, po to Lietuva iškovojo aukso medalį.“ 2001 metais Europos pirmenybėse Turkijoje Jono Kazlausko vadovaujama rinktinė taip pat nepateko į ketvirtfinalį. Treneris pasitraukė iš nacionalinės komandos, o 2003-aisiais lietuviai užkopė į Europos krepšinio olimpą. „Jei lietuviai būtų iškovoję medalius, po dvejų metų galvotų, kad yra pajėgūs padaryti tą patį, — tikino Y. Arbelis. — Net jei būtų užėmę penktąją vietą, visi galvotų: „Ei, taigi viskas gerai, iškovojome penktąją vietą. Nebuvo Š. Jasikevičiaus, R. Šiškausko, Rimanto Kaukėno ir Dariaus Songailos, po dvejų metų viskas bus gerai.“ Izraelio žurnalistas įsitikinęs, kad Lietuva padarys viską, kad 2011 metais žaistų gerai. „Nereikia panikuoti, reikia kažką daryti“, — patarė pašnekovas.

Lietuvos rinktinė po nesėkmių visada atsitiesia.

16 | 2009 RUGSĖJIS | MÛSØ KREPÐINIS

Prieš čempionatą daugiausia tikėtasi iš L. Kleizos, tačiau rezultatyviausiai Lietuvos rinktinėje žaidė M. Petravičius.

www.musukrepsinis.lt

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 RUGSĖJIS | 17

Reporteris.com / T. Tumalovičiaus nuotr.

Eurobasket 2009

M. Balčiūnas: „Reikia atverti kelią jaunimui“

Lietuvos vyrų rinktinė Europos čempionate žadėjo kovoti dėl medalių, bet užėmė tik 11—12 vietas.

Su Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generaliniu sekretoriumi Mindaugu Balčiūnu kalbėjomės apie nesėkmės priežastis ir federacijos planus dėl rinktinės.

LKF generalinis sekretorius įsitikinęs, kad Lietuvos rinktinė po nesėkmės atsities.

18 | 2009 RUGSĖJIS | MÛSØ KREPÐINIS

Jonas Miklovas

www.musukrepsinis.lt www.musukrepsinis.lt

LKF dabar laukiantys svarbiausi darbai yra pasirodymo Europos čempionate analizė ir naujo trenerio rinkimai. M. Balčiūnas teigė, kad ateityje nacionalinėje komandoje tikisi išvysti jaunesnių žaidėjų.

M. Balčiūnas teigia, kad Lietuvos rinktinės trenerio konkurso data paaiškės spalio viduryje.

Trūko kūrėjų — Mindaugai, buvo daug ambicijų, tačiau rinktinė neprasimušė net į Europos čempionato ketvirtfinalį. Ar dar prieš pirmenybes nebuvo nerimo, kad taip gali nutikti?

— Nerimo ženklai buvo aiškūs. Trūko 4 žaidėjų, kurie negalėjo padėti rinktinei dėl objektyvių priežasčių. Tie žaidėjai, kurie išėjo, per rungtynes pelnydavo beveik 50 taškų. Šarūnas Jasikevičius, Rimantas Kaukėnas, Ramūnas Šiškauskas, Darius Songaila buvo pagrindiniai žaidėjai. Jie ne tik sau, bet ir kitiems sukurdavo situacijas atakuoti krepšį.

Mes peržiūrėjome daug žaidėjų. Vykome į Kiniją, ten treneriai galėjo įvertinti 12 krepšininkų, spektras buvo labai platus. Bet nuo pat pradžių buvo aišku, kad nauji žaidėjai nebus lygiavertė pamaina minėtam ketvertui. Kiti rinktinės senbuviai — broliai Lavrinovičiai, Robertas Javtokas, Simas Jasaitis — yra tam tikrų funkcijų atlikėjai. R. Javtokas yra daugiau gynybinio tipo žaidėjas.

Jei vertintume visus krepšininkus, mums labiausiai trūko kuriančių žaidėjų. Esu 100 procentų įsitikinęs, kad po keleto metų Jonas Mačiulis, Mantas Kalnietis ar Linas Kleiza aikštėje atrodys kur kas geriau. Galbūt šiemet jiems pritrūko ryžto, nes tikėjosi daugiau senbuvių paramos, galbūt trūko susižaidimo. Buvo kuriamas naujas rinktinės žaidimo braižas, kuris, kaip matėme, nepasiteisino.

Labai tikėjomės patekti į pasaulio čempionatą. Pasirengimo laikotarpiu matėme gerų rungtynių, žaidimas vis gerėjo. Pergalė prieš ispanus buvo labai apgaulinga — lūkesčiai dar labiau išaugo.

Tai vėliau ir lėmė didelį nusivylimą.

Eurobasket 2009

Aišku, rezultatas nemalonus, bet tragedijos nėra. Kiekvieni poolimpiniai metai mums būna sunkūs. Bet per olimpinį ciklą žaidėjai subręsta, išaiškėja rinktinės branduolys ir viskas stoja į savo vietas. Tik laiko klausimas, kada ir šį kartą viskas susitvarkys.

Aišku, gaila, kad treneris atsistatydino, bet kito varianto nebuvo. Jo pasitraukimas nepagreitins rinktinės optimalaus žaidimo atsiradimo, nes ateis žmogus su naujomis idėjomis, jam reikės laiko pažinti žaidėjus.

— Ar treneris R. Butautas prieš pasitraukdamas apie savo sprendimą kalbėjo su federacijos vadovais?

— Kalbėjome, buvome susitikę Lodzėje. Matėme jo nuotaikas.

„Labai tikėjomės patekti į pasaulio čempionatą.

Pasirengimo laikotarpiu matėme gerų rungtynių, žaidimas vis gerėjo. Pergalė prieš ispanus buvo labai apgaulinga — lūkesčiai dar labiau išaugo. Tai vėliau ir lėmė didelį nusivylimą.“ Dar bandėme drąsinti, bet... Po paskutinių rungtynių Lodzėje atsiprašė ir pasakė savo sprendimą.

— Treneriai minėjo, kad norint nustatyti tokio pasirodymo priežastis reikalinga gilesnė žaidimo analizė. Kada treneriai turi pateikti ataskaitą?

— R. Butautas jau išvyko į savo klubą, todėl LKF vykdomojo komiteto posėdyje lauksime trenerio Rimo Kurtinaičio komentaro. Aš manau, kad giliai atsakymų ieškoti nereikia. Iš dalies toks rezultatas atitiko žaidėjų meistriškumą, iš dalies rezultatui įtakos turėjo blogai parinkta taktika. Psichologinis nusiteikimas po draugiškų rungtynių su Ispanija irgi nebuvo naudingas. Viskas ir susidėjo. Nėra prasmės kaltinti vieną ar kitą žaidėją.

R. Butautas išvyko į užsienio klubą, todėl ataskaitą apie rinktinės žaidimą turėtų pateikti R. Kurtinaitis.

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 RUGSĖJIS | 19

Eurobasket 2009

Galimybę gauna visi — Prieš trejus metus pirmą kartą rinktinės treneris buvo išrinktas konkurso keliu. Šiemet jį vėl ketinama rengti, nors toks trenerio rinkimo būdas yra labai kritikuojamas.

— Yra daug kritikos, bet ne visa ji konstruktyvi. R. Butauto pasirodymas pasibaigė nesėkmingai, bet pirmieji dveji jo darbo metai rinktinėje buvo labai geri. Mes esame tikri, kad pasirinkome geriausią trenerį iš tų, kurie tuomet norėjo treniruoti rinktinę.

Aš tikiu, kad ir šį kartą susitvarkysime atrinkdami personalijas.

Konkursas yra kritikuojamas, bet dar labiau būsime kritikuojami, jei nenorėsime išklausyti kurio nors trenerio idėjų. Mūsų manymu, kiekvienas turi būti išklausytas. Treneris, norintis stoti prie rinktinės vairo, tikrai turi viešai diskutuoti su žmonėmis, kurie visą gyvenimą atidavė krepšiniui, tyrinėjo krepšinį ir patys pasiekė aukščiausių rezultatų. Komisijoje yra olimpiniai vicečempionai, Europos čempionai, pasaulio čempionatų prizininkai ir pan. Nevedame į kažkokį gatvės susirinkimą. Lietuvoje geriau išmanančių krepšinį žmonių nėra.

— Po Europos čempionato Graikijos rinktinės vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas taip pat leido suprasti, kad, jo nuomone, trenerius turėtų parinkti federacija. Ar negalvojate, kad konkurso sąlygos atbaido aukščiausio lygio strategus?

— Jeigu kažkas bijo ateiti į konkursą pasikalbėti su kompetentingais žmonėmis, man tai yra nesuprantama. Nežinau, kokios priežastys gali sulaikyti nuo konstruktyvios diskusijos. Konkursas yra naudingas abiem šalims — tiek treneriui, tiek Lietuvos krepšinio trenerių asociacijai. Pastaroji mato programas, jas galima panaudoti kaip pavyzdines Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) mokomajame procese. Treneris J. Kazlauskas yra vienintelis Lietuvos rinktinės treneris, nestudijavęs LKKA. Ši akademija yra vienas iš lemiamų Lietuvos krepšinio sėkmės veiksnių.

Konkursas yra naudingas. Nežinau, kodėl mes turime žiūrėti į kažką kitą, jeigu krepšinyje patys esame tarp pirmaujančių pasaulyje. Kodėl reikėtų į kažką rodyti pirštais ir sakyti, kad ten konkursai nerengiami, kam mums to reikia, jei kiti nedaro? Mes turime savo galvą ir turime daryti taip, kaip mums atrodo geriausia.

— Ar jau žinoma, kada bus skelbiamas konkursas ir kada bus žinomas naujas nacionalinės komandos treneris?

— Dabar reikia nusiraminti, išnagrinėti šių metų pasirodymą.

Konkurso pradžia galbūt bus skelbiama spalio pabaigoje. Viską nuspręs LKF vykdomasis komitetas, jis susirinks spalio viduryje.

Pasirinksime trenerio rinkimo datas, eigą.

— LKF prezidentas Vladas Garastas minėjo, kad rinktinė turėtų būti jauninama ir 2011 metais žaistų ta karta, kuri prieš keletą metų laimėjo pasaulio jaunimo čempionatą. Ar bus reikalaujama, kad naujas rinktinės treneris į komandą įtrauktų daugiau jaunimo?

— Šiemet turėjome abejonių dėl kai kurių žaidėjų, bet treneris su jais praleidžia 2 mėnesius, jis geriau mato, kas yra vertas žaisti rinktinėje, o kas — ne. Tačiau galvojame, kad pasirinkti žaidėjus

20 | 2009 RUGSĖJIS | MÛSØ KREPÐINIS

vis dėlto reikėtų pasitarus su federacija, galbūt net su kai kuriais LKF vykdomojo komiteto nariais. Tiesiog diskusija turėtų vykti platesniame rate. Ateityje, sprendžiant galutinės sudėties klausimą, federacijos žodis bus svaresnis.

Dabar matome žmones, kurie privalo įsilieti į rinktinę. Tai yra Paulius Jankūnas, Renaldas Seibutis, galbūt Mindaugas Katelynas. Matėme, kad įžaidėjo pozicijoje rungtyniavę krepšininkai nepateisino vilčių, buvo didelių keblumų. Kitais metais reikėtų išbandyti jaunimo rinktinės lyderius Žygimantą Janavičių, Šarūną Vasiliauską. Bet dar reikia palaukti, pažiūrėti, kaip jie žais savo klubuose. Rinktinėje per 2 mėnesius jie netaps aukščiausios klasės įžaidėjais.

— „FIBA Europe“ didesnių priekaištų šių metų Europos čempionato rengėjams viešai neišsakė. Kaip lenkų darbą vertinate jūs?

— Buvo gerų dalykų, buvo ir taisytinų. Aišku, buvo smulkmenų, bet nemanau, kad tai turėjo įtakos mūsų rezultatui. Turėjome viską, ko reikėjo. Aišku, ne tokiu lygiu kaip 2007 metais Ispanijoje. Šis čempionatas turėjo suteikti impulsą Lenkijos krepšiniui.

Juk tai didžiulė rinka.

O problemų, aišku, buvo. Kai Lenkijos rinktinė čempionate baigė pasirodymą, daug savanorių savavališkai pasitraukė iš pareigų. Rengėjams dėl to kilo daug sunkumų. Buvo dalykų, kurie nepuošia Europos čempionato: per varžybas arenoje dingo šviesa, nebuvo šilto vandens, komandoms buvo patiektas gazuotas vanduo... Bet buvo ir gerų dalykų.

Lietuvos rinktinėje turėtų atsirasti daugiau jaunų žaidėjų.

www.musukrepsinis.lt

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 RUGSĖJIS | 21

Reporteris.com / T. Tumalovičiaus nuotr.

Eurobasket 2009

Lietuvoje trūksta tik viešbučių

Lenkų surengtas šių metų Europos vyrų čempionatas sulaukė daugybės kritikos ir priekaištų. Kroatijos žvaigždė Zoranas Planiničius turnyrą net pavadino blogiausiu, kokiame jam yra tekę dalyvauti. Kito Europos čempionato šeimininkai būsime mes.

Deja, pasimokyti iš lenkų galima mažai — kaimynai pridarė klaidų, kurių lietuviai negalėjo net įsivaizduoti jau per šiemet Kaune surengtą Senojo žemyno 16-mečių vaikinų čempionatą.

Dalius Matvejevas Lietuvą šių metų Europos čempionate atstovavo gana gausi delegacija. Kalbame ne apie krepšininkų ir aistruolių desantą. Kaimynų šalyje viešėjo Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) darbo grupė, užsiimanti 2011 metų Europos čempionato rengimo mūsų šalyje klausimais. Lietuvių iniciatyva buvo surengtas susitikimas prie apskrito stalo su šių metų Europos čempionato rengėjais ir „FIBA Europe“ vadovais.

Geriausios sąlygos — žaidėjams Per šį susitikimą svarbiausias mums nuskambėjęs teiginys buvo apie viešbučius. Lenkijoje gyvenimo sąlygomis skundėsi beveik visos komandos, todėl „FIBA Europe“ šiam aspektui nusprendė skirti padidintą dėmesį. „Netrukus su visų Europos čempionato kovas Lietuvoje priimsiančių miestų merais apvažiuosime jų miestuose esančius viešbučius, susižymėsime visus pliusus ir minusus, kad niekam nekiltų klausimų dėl esamos padėties. Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje dėl viešbučių sunkumų nekils, Alytų gelbsti Birštonas ir Druskininkai, o liūdniausia padėtis yra Panevėžyje. Tačiau nemanau, kad problema yra neišsprendžiama. „FIBA Europe“ dabar didžiausią dėmesį skirs krepšininkų

22 | 2009 RUGSĖJIS | MÛSØ KREPÐINIS

2011 metų Europos čempionato pristatyme apsilankė net 400 žurnalistų.

apgyvendinimui, jiems, manau, rasime pakankamai atitinkamo lygio viešbučių. O „FIBA Europe“ atstovai, teisėjai galės apsistoti ir kuklesnėmis sąlygomis“, — pasakojo LKF darbo grupės vadovas Mindaugas Špokas.

Kaimynų padarytas klaidas pašnekovas galėtų vardyti labai ilgai. „Prieš keletą mėnesių visų čempionate dalyvavusių komandų atstovai lankėsi Lenkijoje, apžiūrėjo viešbučius, arenas, pateikė savo pastabas. Tačiau atrodo, kad lenkai užrašus padėjo į stalčių ir pamiršo.

Trūkumai nebuvo ištaisyti. Jų buvo tikrai daug“, — dėstė M. Špokas.

Dar oro uostuose paaiškėjo, kad kaimynai nepasirengę krepšininkų atvykimui. Ispanai ir turkai atsigabeno daug bagažo, lenkai tokio kiekio akivaizdžiai nesitikėjo. Todėl vėliau nei turkai į Vroclavą atskridę lietuviai viešbutį pasiekė valanda anksčiau nei būsimieji varžovai (organizatoriai ilgai užtruko, kol surado tinkamą transportą dideliam bagažo kiekiui gabenti).

Netrukus visos komandos pasipiktino pasiūlytu vandeniu. Pasirodo, lenkai pasirašė sutartį su geriamo vandens tiekėju, gaminančiu tik silpnai gazuotą vandenį. Tokio krepšininkai negeria. Todėl iki pat čempionato pabaigos visos komandos vandenį pirkosi už savo lėšas.

Vroclave mūsų delegacijai teko mokėti už treniruotėse krepšininkų naudojamų rankšluosčių nuomą, taip pat už naudojimąsi treni-

www.musukrepsinis.lt

Eurobasket 2009

ruoklių sale. Šie trūkumai buvo ištaisyti prieš antrojo etapo varžybas Lodzėje — ten mokėti jau nereikėjo.

Per varžybas Vroclavo šimtametėje arenoje dingo elektra, nors privalo būti įrengti atsarginiai elektros generatoriai. Labai dažnai gedo švieslentė, nuolat klydo sekretoriatas. Po rungtynių komandų laukė staigmenos duše — pirmąją dieną nebuvo karšto vandens, antrąją — šalto, trečiąją vanduo buvo nei karštas, nei šaltas ir nesireguliavo.

Vroclave ir Lodzėje komandos gavo reikiamo dydžio patalpas tik rungtynių peržiūroms. Visos kitos patalpos (maitinimui ir pan.) buvo per mažos. Katovicų nenori prisiminti nė vienas Europos čempionato dalyvis. „Didžiulis trūkumas, kad viešbučiuose visiškai nebuvo apsaugos. Į patalpas, kur vaikšto Pau Gasolis ir kitos žvaigždės, galėjo patekti bet kas. Ispanijos viešbučiuose prie įėjimų buvo net metalo detektoriai, o Lenkijoje nebuvo jokios kontrolės. Tai neatleistina. Tas pat buvo arenose. Vienas girtas aistruolis Lodzėje be jokių kliūčių beveik pasiekė mūsų atsarginių žaidėjų suolą. Lovos viešbučiuose buvo nepailgintos, nepritaikytos krepšininkams. Visa tai kalbu, nors mes visur gyvenome kartu su šeimininkais, todėl, atitinkamai, Lenkijoje turėjome geriausias sąlygas. Viešbučiais, arenomis buvo nepatenkintos visos komandos. Rusai čempionato organizaciją Bydgoščiuje (ten vyko antrasis etapas) įvertino dvejetu penkiabalėje sistemoje. Kai prašėme įvertinti vizitą pas mus rugpjūčio pabaigoje, jie sakė, kad skiria 6 balus penkiabalėje sistemoje “, — šypsojosi M. Špokas.

Lenkai nusipelnė gerų žodžių tik dėl maisto kokybės, gero savanorių darbo ir puikiai organizuoto transporto.

Skirtingas krepšinio supratimas LKF atstovas teigė, kad Lietuva jau dabar galėtų surengti čempionatą ne prasčiau nei lenkai. Mat viskas buvo padaryta aukštesniu

„Netrukus su visų Europos čempionato kovas Lietuvoje priimsiančių miestų merais apvažiuosime jų miestuose esančius viešbučius, susižymėsime visus pliusus ir minusus, kad niekam nekiltų klausimų dėl esamos padėties.

Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje dėl viešbučių sunkumų nekils, Alytų gelbsti Birštonas ir Druskininkai, o liūdniausia padėtis yra Panevėžyje.“

Lenkija nusipelnė komplimentų už gerai organizuotą transporto sistemą.

lygiu nei Lenkijoje per šiemet Kaune vykusį Europos vaikinų jaunučių čempionatą. „Vienos „FIBA Europe“ atstovės tėvas Kaune buvo Italijos rinktinės vadovas. Iš jos girdėjome vien šilčiausius atsiliepimus, buvo tikrai malonu. Lenkijoje, manau, svarbiausia buvo tai, kad kaimynai iki šiol nerengė jokio rimto krepšinio renginio, tik Vroclave žmonės turėjo tokių renginių patirties. Pas mus tikrai nepasitaikytų tokių sekretoriato darbo klaidų, daugumos kitų dalykų. Kaip visiems sakė „FIBA Europe“ prezidentas George’as Vassilakopoulas, tai, kas priimtina Lenkijoje, gali būti visiškai netoleruotina Lietuvoje. Pas mus dauguma dalykų, apie kuriuos lenkai net nepagalvojo, yra savaime suprantami“, — sakė pašnekovas.

Ypatingą pliusą lietuviai užsidėjo surengę specialų 2011 metų Europos čempionato pristatymą. Iki šiol jo nebuvo surengusi nė viena šalis, panašių planų Lenkijoje atsisakė net kitąmet pasaulio pirmenybes rengsiantys turkai. „Vienas už žiniasklaidą atsakingas „FIBA Europe“ atstovas spėjo, kad į mūsų spaudos konferenciją ateis 20 žurnalistų. Tačiau susirinko net 400, sulaukėme milžiniško susidomėjimo. Visiems žiniasklaidos atstovams padovanojome DVD diską su Europos čempionatą Lietuvoje pristatančiu filmu, atributikos, visi miestai parengė savo pristatymo paketus anglų kalba. Manau, sėkmingai atlikome pirmąjį darbą kviesdami užsieniečius į Lietuvą“, — tvirtino M. Špokas.

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 RUGSĖJIS | 23

2009 metų Europos vyrų čempionato skaičiai

VISI REZULTATAI

2009 metų Europos čempionate Lenkijoje sužaisti 54 mačai. Rezultatyviausiu turnyro žaidėju tapo vidutiniškai po 17,7 taško per rungtynes pelnęs Ispanijos rinktinės lyderis Pau Gasolis.

A

I ETAPAS

Rugsėjo 7 diena

Rugsėjo 8 diena

Rugsėjo 9 diena

Makedonija — Graikija 54:86 Rusija — Latvija 81:68 Didžioji Britanija — Slovėnija 59:72 Lenkija — Bulgarija 90:78 Kroatija — Izraelis 86:79 Prancūzija — Vokietija 70:65 Serbija — Ispanija 66:57 Turkija — Lietuva 84:76

Izraelis — Makedonija 79:82 Vokietija — Rusija 76:73 Slovėnija — Serbija 80:69 Lietuva — Lenkija 75:86 Graikija — Kroatija 76:68 Latvija — Prancūzija 51:60 Ispanija — Didžioji Britanija 84:76 Bulgarija — Turkija 66:94

Makedonija — Kroatija 71:81 Rusija — Prancūzija 64:69 Ispanija — Slovėnija 90:84 Lenkija — Turkija 69:87 Izraelis — Graikija 80:106 Vokietija — Latvija 62:68 Didžioji Britanija — Serbija 59:77 Lietuva — Bulgarija 84:69

Rugsėjo 11 diena

Rugsėjo 13 diena

Rugsėjo 15 diena

Makedonija — Vokietija 86:75 Graikija — Rusija 65:68 Kroatija — Prancūzija 79:87

Rusija — Makedonija 71:69 Prancūzija — Graikija 71:69 Vokietija — Kroatija 68:70

II ETAPAS

grupė

V. Komanda

P.

Pr.

1 2 3 4

Graikija

3

0

Kroatija

2

1

Rusija — Kroatija 62:59 Vokietija — Graikija 76:84 Prancūzija — Makedonija 83:57

Makedonija

1

2

Rugsėjo 12 diena

Rugsėjo 14 diena

Rugsėjo 16 diena

Izraelis

0

3

Turkija — Ispanija 63:60 Lenkija — Serbija 72:77 Lietuva — Slovėnija 58:81

Ispanija — Lietuva 84:70 Slovėnija — Lenkija 76:60 Serbija — Turkija 64:69

Lietuva — Serbija 79:89 Lenkija — Ispanija 68:90 Turkija — Slovėnija 67:69

V. Komanda

P.

Pr.

1 2 3 4

Prancūzija

3

0

Rusija

1

2

Vokietija

1

2

Latvija

1

2

B

C

grupė

grupė

V. Komanda

P.

Pr.

1 2 3 4

Slovėnija

2

1

Serbija

2

1

Ispanija

2

1

D. Britanija

0

3

D

E

V. Komanda

1 2 3 4 5 6

P.

Pr.

Prancūzija

5

0

Rusija

3

2

Rusija — Serbija 68:79 Prancūzija — Ispanija 66:86

Graikija

3

2

Rugsėjo 18 diena

Kroatija

2

3

Makedonija

1

4

Turkija — Graikija 74:76 Slovėnija — Kroatija 67:65

Vokietija

1

4

F

grupė

V. Komanda

P.

Pr.

1 2 3 4

3

0

Turkija Lenkija

2

1

Lietuva

1

2

Bulgarija

0

3

24 | 2009 RUGSĖJIS | MÛSØ KREPÐINIS

Rugsėjo 17 diena

PUSFINALIS grupė

V. Komanda

1 2 3 4 5 6

KETVIRTFINALIS

grupė

Rugsėjo 19 diena

P.

Pr.

Slovėnija 4

1

Turkija

4

1

Serbija

3

2

Ispanija

3

2

Lenkija

1

4

Lietuva

0

5

Dėl 5-8 vietų Prancūzija — Turkija 80:68 Rusija — Kroatija 69:76 Dėl 1-4 vietų Ispanija — Graikija 82:64 Serbija — Slovėnija 96:92

STATISTIKA

www.musukrepsinis.lt

Rezultatyviausi žaidėjai

Atkovoti kamuoliai

V. Žaidėjas Šalis 1. P. Gasolis Ispanija 2. T. Parkeris Prancūzija 3. E. Lorbekas Slovėnija 4. E. Ilyasova Turkija 5. D. Loganas Lenkija 6. M. Gortatas Lenkija 7. M. Teodosičius Serbija 7. V. Spanoulis Graikija 9. J. Lakovičius Slovėnija 10. R. Ukičius Kroatija 10. R. Fernandezas Ispanija

Tšk.

18,7 17,8 16,4 16,1 15,5 14,3 14,1 14,1 14,0 13,6 13,6

Rezultatyvūs perdavimai Rez. p.

5,2 4,9 4,5 4,4 4,3 4,2 3,9 3,8 3,8 3,8 3,8 3,8

Galutinė rikiuotė 1. Ispanija

Rugsėjo 20 diena Dėl 7 vietos

2. Serbija 3. Graikija 4. Slovėnija

Turkija — Rusija 66:89

5. Prancūzija

Dėl 5 vietos

7. Rusija

6. Kroatija

Prancūzija — Kroatija 69:62

8. Turkija

Dėl 3 vietos

9. Lenkija

Graikija — Slovėnija 57:56 Dėl 1 vietos Ispanija — Serbija 85:63

Šalis Lenkija Ispanija Slovėnija Turkija Graikija Makedonija Turkija Vokietija Graikija Lenkija

Atk. k.

10,8 8,3 7,4 7,3 7,3 6,7 6,3 6,3 6,1 6,0

Perimti kamuoliai

V. Žaidėjas Šalis 1. M. Teodosičius Serbija 2. A. Ponkrašovas Rusija 3. D. Loganas Lenkija 4. T. Parkeris Prancūzija 5. L. Koszarekas Lenkija 6. V. Spanoulis Graikija 7. R. Rubio Ispanija 8. S. Hamannas Vokietija 8. H. Schaffartzikas Vokietija 8. J. Lakovičius Slovėnija 8. B. Diaw Prancūzija 8. R. Ukičius Kroatija

FINALAI

V. Žaidėjas 1. M. Gortatas 2. P. Gasolis 3. E. Lorbekas 4. E. Ilyasova 4. I. Bourousis 6. P. Antičius 7. O. Asikas 7. J. Jagla 9. A. Fotsis 10. M. Lampe

9. Makedonija

V. Žaidėjas 1. R. Fernandezas 2. T. Parkeris 3. K. Lavrinovičius 4. K. McCarty 4. N. Calathesas 4. S. Monia 7. R. Ukičius 7. V. Stefanovas 8. E. Lorbekas 8. V. Spanoulis 8. N. Veličkovičius 8. R. Rubio 8. D. Sokolovas

Šalis Ispanija Prancūzija Lietuva Rusija Graikija Rusija Kroatija Makedonija Slovėnija Graikija Serbija Ispanija Makedonija

Per. k.

2,1 1,8 1,7 1,6 1,6 1,6 1,5 1,5 1,4 1,4 1,4 1,4 1,4

Blokuoti metimai V. Žaidėjas 1. P. Gasolis 2. M. Gortatas 3. M. Gasolis 3. T. Mozgovas 3. E. Ilyasova 6. M. Lampe 7. R. Turiafas 8. N. Batumas 8. S. Monia 8. P. Femerlingas

Šalis Ispanija Lenkija Ispanija Rusija Turkija Lenkija Prancūzija Prancūzija Rusija Vokietija

Bl. 2,2 2,0 1,3 1,3 1,3 1,2 1,1 1,0 1,0 1,0

11. Vokietija 11. Lietuva 13. D. Britanija 13. Izraelis 13. Bulgarija 13. Latvija MÛSØ KREPÐINIS | 2009 RUGSĖJIS | 25

Reporteris.com / T. Tumalovičiaus nuotr.

veidas

J. Petkevičius

— žvaigždžių masažuotojas ir auklėtojas

Lietuvos krepšinio rinktinės masažuotojas. Talismanas. Simbolis. Arvydo Sabonio tėvas. Kiekvienas, bent kiek besidomintis krepšiniu, išgirdęs šiuos epitetus, neužsikirsdamas pasakys, kad kalbama apie, ko gero, žinomiausią masažuotoją Lietuvoje — Juozą Petkevičių. Krepšininkų vadinamas Juozuku masažų specialistas Lietuvos rinktinės žaidėjų kūnus maigė nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Tik šiemet jam neatsirado vietos rinktinės štabe. 61 metų vyras pernelyg neišgyvena ir teigia neatsisakąs darbo rinktinėje visiems laikams.

J. Petkevičius trykšta gera nuotaika.

26 | 2009 RUGSĖJIS | MÛSØ KREPÐINIS

Karolis Vaizgėla

www.musukrepsinis.lt

Kol atrado savo pašaukimą — darbą su krepšininkais, J. Petkevičius išbandė įvairias sritis. Žemaūgis prieš daugelį metų dirbo dziudo treneriu, dėstytojavo, mokytojavo, vadovavo Kauno prekybos bazės logistikos skyriui, dirbo masažuotoju Kauno klinikose. Apie Juozuko sugebėjimus padėti atsigauti po sunkių traumų Kaune sklandė mitai, todėl Kauno „Žalgiris“ jį pakvietė į savo gretas padirbėti su sunkias traumas tuo metu išgyvenusiu legendiniu Lietuvos krepšininku Arvydu Saboniu. Masažuotojas nė nenumanė, kad 1985 metais atėjęs į „Žalgirį“, maigys krepšininkus

„Krepšininkams visada pasakydavau, ką jie daro negerai. G. Einikis manęs netgi bijodavo, nes grasindavau, kad jei neklausys — prismaugsiu.“

veidas

buvo. Mažu vadinamas Juozukas tuo metu atlikdavo ir komandos tvarkdario pareigas — stabdydavo įsismarkavusius krepšininkus. „Visada pasakydavau, ką jie daro negerai. Gintaras Einikis manęs netgi bijodavo, nes grasindavau, kad jei neklausys — prismaugsiu“, — juokėsi pašnekovas.

Kartą masažuotojas aktyviai kovojo, kad prieš pat Barselonos olimpines žaidynes autobusas palauktų areštinėje uždarytų krepšininkų. Tuo metu į laisvę keletas rinktinės narių išėjo tik A. Sabonio autoriteto dėka. „Už ką jie buvo sulaikyti, tegul būna paslaptis“, — juokėsi Juozukas. Vakarėlių organizavimu labiausiai pasižymėdavo R. Kurtinaitis. „Ne kartą jį norėta išmesti iš „Žalgirio“, kad įsivyrautų ramybė“, — prisiminė J. Petkevičius.

daugiau nei 24 metus. „Man Arvydas sakė, kad, sutikęs dirbti su jais, pakliuvai ilgam“, — prisiminęs šypsojosi J. Petkevičius.

Juozukas tikina, kad masažu susidomėjo būdamas visai jaunas.

Skaitė Rytų literatūrą, susižavėjo didėlėmis masažo galimybėmis.

Savo sugebėjimus atrado dirbdamas Kauno klinikų neurologiniame skyriuje. „Maigiau visai nejudančius arba tik šiek tiek galinčius pajudėti žmones ir pagal jų reakciją atrasdavau veiksmingus taškus. Tai man davė neįkainojamos patirties. Be abejo, nelengva buvo dirbti su sunkiai sužalotais žmonėmis. Sunkiai išgyvendavau jų kančias“, — pasakojo masažuotojas.

Žemas ūgis netrukdo J. Petkevičius šypsosi — žemas ūgis jam labiau padeda nei trukdo: „Mažą žmogų visi myli, o ir senatvėje organizmui daug lengviau.“ Jaunatviškasis pensininkas kiek nusimena tik prisiminęs nenusisekusius bandymus žaisti krepšinį — dėl žemo ūgio jo atsisakydavo treneriai. „Tuo metu buvo nusistovėjusi nuomonė, kad krepšininkas būtinai turi būti aukštas. Būčiau buvęs geras įžaidėjas, — nė nesuabejojo masažuotojas. — Šioje pozicijoje vėliau šešiolika metų žaidžiau regbį ir puikiai sekėsi. Keletą kartų esu tapęs Lietuvos čempionu.“ Juozukas teigė, kad labiausiai dėl savo karjeros krepšinyje yra dėkingas Arvydo Sabonio, Rimo Kurtinaičio, Šarūno Marčiulionio, Valdemaro Chomičiaus kartai. „Jei ne jie, nebūčiau toks garsus, niekas neimtų interviu, — juokėsi J. Petkevičius. — Krepšininkai visada mane užstodavo, kovodavo, kai „Žalgirio“ ar krepšinio federacijos vadovai norėdavo pakeisti masažuotoją, žaidėjai tuoj pat priversdavo vadovus pakeisti sprendimą.“ Tokią krepšininkų pagarbą masažuotojas užsitarnavo. Audringai gyvenusiems žaidėjams J. Petkevičius visada patardavo, išklausydavo, užstodavo prieš trenerius. O tais laikais ko tik ne-

Masažuotojas tikina, kad mažus žmones visi myli.

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 RUGSĖJIS | 27

veidas

Masažuotojas iki šiol puikiai prisimena, kaip kartą viešbutyje į liftą, kuriuo važiavo kartu su A. Saboniu, įlipo CSKA žvaigždė Vladimiras Tkačenka. Juozuko tarp aukštų žaidėjų nė nesimatė, tačiau Arvydas uždėjo ranką ant peties ir pristatė: „Eto — moij otec (Tai — mano tėvas)“. Vladimiras nusišypsojo.

Juozukas džiaugiasi, kad beveik visi senosios kartos krepšininkai puikiai susitvarkę gyvenimą. „Liūdna tik dėl Anapilin iškeliavusio Raimondo Čivilio ir G. Einikio, — sakė J. Petkevičius. — Su Gintaru esu ne kartą kalbėjęs, atrodo, protingai šneka, puikiai viską supranta, bet vis tiek kas nors negero atsitinka.“

Pinigai nesuviliojo 24 metus Lietuvoje krepšininkus maigantis J. Petkevičius tikras, kad sunkiausias traumas teko išgyventi A. Saboniui.

Masažuotojas stebisi, kad dabar jaunimas, vos susitrenkęs koją, dejuoja kad skauda. „Arvydo koja dažnai visiškai pakeisdavo formą, vos tilpdavo į batą. Jis man sakydavo: „Jei bent truputėlį mažiau skaudėtų, aš aikštelėje dar ne tiek padaryčiau“. Sunkių traumų patyrė ir Š.

Marčiulionis. Retas šių dienų krepšininkas sugebėtų rungtyniauti kęsdamas tokius skausmus“, — sakė J. Petkevičius.

Juozukas puikiai pamena, kaip šalies ribotos medicinos galimybės neleido nustatyti sunkios Žydrūno Ilgausko traumos: „Daktarai peršviesdavo koją, nuotraukos rodydavo, kad viskas sveika, nors tuo metu Žydrūnui buvo įtrūkęs kauliukas. Aš į jo sportbačius dėdavau specialų silikono įtvarą. Skausmas dingdavo, jis traumuotas žaisdavo, tačiau greitai pavargdavo.“ Beveik prieš 10 metų A. Sabonis masažuotoją nusivežė į Portlendą. Lietuvos krepšinio legenda norėjo įdarbinti Juozuką „Portland Trail Blazers“ masažuotoju. Centro puolėjas kalbėjo su klubo vadovais, tačiau viskas taip ir liko kalbų lygyje. „Matyt, pamatę mano darbą, išsigando, kad teks atleisti daug darbuotojų, — juokėsi J. Petkevičius. — Aš vienas atlikdavau aštuonių darbą. NBA priimta, kad vienas riša, kitas nuima batą, trečias vėl nežinia ką daro.“ Kaip tik tuo metu Juozukui darbą pasiūlė Vilniaus „Lietuvos rytas“. A. Sabonis nenorėjo masažuotojo išleisti, tačiau Juozukas pažadėjo Lietuvoje pasirodyti ir vėl sugrįžti: „Paskui paskambinau Arvydui ir paaiškinau, kad grįžti neišeina.“ J. Petkevičius žino, kad, patekęs į Ameriką, galėjo daug užsidirbti. Už paprasčiausią masažą JAV mokama po keliasdešimt dolerių. Tačiau Mažas pinigais nesusiviliojo. „Nereikia man tų pinigų. Esu per daug prisirišęs prie Lietuvos. Amerika pasirodė nepriimtina šalis, manau, joje nepritapčiau”, — teigė pašnekovas.

R. Šiškauskas padovanojo medalį Energingai atrodantis J. Petkevičius išduoda savo paslaptį: išlikti jaunatviškam padeda sportas ir darbas su jaunais žmonėmis.

Kiekvieną rytą Juozukas bėgioja krosą, nuolat vaikšto į sporto salę. Atsiradus laisvai minutei stengiasi ištrūkti pagrybauti, pažve-

28 | 2009 RUGSĖJIS | MÛSØ KREPÐINIS

Išlikti jaunatviškam padeda sportas ir darbas su jaunais žmonėmis.

joti. Nuolatos su vos ne dvigubai ir daugiau už save jaunesniais krepšininkais dirbantis J. Petkevičius juokiasi, kad jų dėka niekada nepasens: „Kūnas jau gal ir senas, bet siela — jauna.“ Masažuotojas tikina niekuomet nesutaręs su bendraamžiais — „jų gyvenime per daug įvairių problemų“.

Augti jaunatviško tėvo priežiūroje buvo lengva sūnui Vaidui bei dukrai Miglei: „Visada duodavau jiems laisvę. Vaikai man yra sakę, kad niekada nedrįsdavo nueiti į šoną, kadangi jais pasitikėjau, nenorėjo manęs nuvilti. Bendraujant su žmonėmis svarbiausia abipusis supratimas ir pasitikėjimas.“ J. Petkevičius suskaičiavo, kad Lietuvos rinktinei atidavė 19 metų. Šiemet žinomo masažuotojo paslaugų neprireikė. Juozu-

www.musukrepsinis.lt

kas dėl to neatrodo susikrimtęs, jam tiesiog gaila, kad ši žinia buvo vėlai pranešta. „Apmaudu. Planavau dirbti su rinktine, todėl „Lietuvos ryto“ vadovai paskyrė dublerių ekipą, — pasakojo J. Petkevičius. — Rinktinei atidaviau daug metų, visada ateina laikas pasikeitimams.“ Ne vienas krepšininkas, atvykęs į nacionalinės komandos treniruočių stovyklą, pasigedo būtent masažuotojo. „Malonu, kad mane taip vertina, — blizgančiomis akimis kalbėjo Juozukas. — Visiems stengiausi būti geras, nuoširdus ir malonus, galbūt, todėl jie mane taip užstoja. Esu atviras, be jokio „falšo“. Gyvenime nė karto nesu nukentėjęs dėl savo gerumo. Manau, jei kažkam padarai gera, bus atsilyginta tuo pačiu. Ne kartą esu įsitikinęs šia taisykle. Buvo keista po tiek daug metų pirmą kartą turėti laisvą vasarą. Nerasdavau laiko net su draugais gamtoje išgerti alaus, išsikepti šašlyką. Visada po klubinio sezono važiuodavau dirbti su rinktine. Pradžioje net pasimečiau, nežinojau, ką reiks veikti turint tiek daug laisvo laiko.“ Šarūno Jasikevičiaus, Ramūno Šiškausko kartos rinktinė taip pat ne kartą parodė išskirtinį dėmesį J. Petkevičiui. Po bronzinių Sidnėjaus olimpinių žaidynių trūko vietų rinktinės lėktuve, tačiau krepšininkai pareiškė, kad be savo masažuotojo niekur neskris.

Dėl „Lietuvos ryto“ ekipos reikalų prieš dvejus metus Juozukas negalėjo skristi į Europos čempionatą Ispanijoje. Po pirmenybių R. Šiškauskas padovanojo masažuotojui savo bronzos medalį.

Sunkiai išgyvena nesėkmes J. Petkevičiui labai kremtasi dėl nesėkmingo Lietuvos rinktinės pasirodymo šių metų Europos čempionate. Masažuotojas mano, kad tai lėmė prastas fizinis pasirengimas. „Atėjus Ramūnui Butautui, visiškai pasikeitė fizinio rengimo treniruotės, — pasakojo su 4 skirtingais rinktinės treneriais dirbęs J. Petkevičius. — Fizinio rengimo treneris Virginijus Mikalauskas per daug rūpinasi krepšininkais. Dabar jie bėgioja aplink kaladėles, kai anksčiau užtekdavo paplūdimio smėlio, kalnų, daug dirbdavome sporto

veidas

salėje su svarmenimis. Būdavo, rasdavau ariamus laukus, ir žaidėjai po juos bėgiodavo. Š. Jasikevičius juokdavosi, kiti kartais replikuodavo, tačiau visi noriai ir energingai dirbdavo. Dabartinio trenerio manymu, tokios treniruotės per daug vargina žaidėjus, bet pasižiūrėkite, ką mes matėme aikštelėje: žaidėjai per silpni grumtis po krepšiais, jie nepasitiki savimi. Dėl to tie neatkovoti ir prarasti kamuoliai, netaiklūs metimai. Neužtenka, kaip sako broliai Lavrinovičiai, graužti parketą dantimis. Reikia daug dirbti

„Esu atviras, be jokio „falšo“.

Gyvenime nė karto nesu nukentėjęs dėl savo gerumo.

Manau, jei kažkam padarai gera, bus atsilyginta tuo pačiu. Ne kartą esu įsitikinęs šia taisykle.“ su metalu, kad pasijustum aikštelėje vyras. Mes perimame amerikiečių metodiką, tačiau nereikia pamiršti, kad juodaodžių visiškai kita organizmo struktūra. Jiems nereikia tiek vargti su svarmenimis, kad išsipūstų raumenys.“ Lietuvos rinktinė turės naują vyriausiąjį trenerį. Iki šiol rungtynių metu vadovavimo metodais J. Petkevičiui labiausiai patiko Jonas Kazlauskas ir Antanas Sireika: „Jonas viską atlikdavo matematinių skaičiavimų tikslumu, o Antanas stengdavosi palaužti varžovus gudrumu. Apie R. Butautą kažką sakyti sunku. Europos čempionatas Lenkijoje treneriui nepavyko.“ Buvęs rinktinės masažuotojas nesuabejojo paklaustas, ar neatsisakytų, jei vėl sulauktų kvietimo į rinktinę. „Galėčiau padėti ir kaip konsultantas“, — sakė Juozukas.

J. Petkevičių myli ir gerbia įvairių kartų krepšininkai.

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 RUGSĖJIS | 29

uZ aiKstes

V. Gedvilo nuotr.

P. Čukinas: „Apie buvusią komandą negalvoju“ Povilas Čukinas po kelerių metų pertraukos grįžta rungtyniauti į Lietuvą. 26 metų 209 cm ūgio vidurio puolėjas nuo šiol vilkės Kauno „Žalgirio“ marškinėlius. Aukštaūgis yra žaidęs Vilniaus „Lietuvos ryte“, tačiau dėl to jokių kompleksų nejaučia.

Edmantas Kazbaras

Jūsų dėmesiui — pasakojimas apie aukštaūgį puolėją jo paties lūpomis.

PRADŽIA. Dideliais žingsniais profesionalaus krepšininko karjeros link pradėjau kopti Vilniaus krepšinio mokykloje. Tuomet man buvo 13 metų. Nuo mažens draugų rate buvau aukščiausias, labai domėjausi krepšiniu ir pats norėjau vieną dieną tapti geru žaidėju. Didelį žingsnį žengiau, kai pasirašiau sutartį su Vilniaus „Statyba“. Tada mane metams paskolino Anykščių „Puntuko“ komandai, vėliau 4 sezonus praleidau „Lietuvos rytu“ virtusioje sostinės komandoje.

UŽSIENIS. Daug metų praleidau rungtyniaudamas užsienyje, tačiau man labiau patinka Lietuvoje. Gimtinėje draugai, šeima — viskas šalia. Užsienyje būni tik su artimiausiais žmonėmis, visko pasiilgsti. Gera sugrįžti į Lietuvą. Šalyse, kur aš žaidžiau, krepšinio lygis nebuvo aukštas, LKL krepšininkai yra profesionalesni. Būdavo sunku pritapti, nes silpnesnėse komandose žaidimas sukdavosi

P. Čukinas džiaugiasi, kad žais Eurolygoje.

aplink krepšininkus iš JAV.

EUROLYGA. Labai džiaugiuosi, kad po kelerių metų pertraukos vėl žaisiu stipriausioje Europos lygoje. Iš visų jėgų stengsiuosi kuo geriau pasirodyti ir padėti

AUTOMOBILIS. Kaip daugelis vyrų, svajonių automobilio neturiu. Man kaip

„Žalgiriui“ skinti pergales.

krepšininkui svarbu, kad jis būtų didelis, patogus ir saugus. Į viską žiūriu realiai ir apie itin prabangias mašinas nesvajoju.

PRIEŠAI. Nors ir esu žaidęs „Lietuvos ryte“, jokių kompleksų ar sentimentų nejausiu. Ne vieną sezoną praleidau užsienyje, todėl apie buvusią komandą ne-

PATIEKALAS. Labiausiai patinka makaronai.

galvoju.

ALUS. Karštą vasaros dieną atsigaivinimui pasirinkčiau bokalą šalto alaus, o SVAJONĖ. Svajonė yra paprasta — noriu viską palikti kaip yra ir šį sezoną

sezono metu — mineralinio vandens stiklinę.

iškovoti kuo daugiau pergalių ir titulų.

ATOSTOGOS. Mėgstu aktyvesnes atostogas, nes po savaitės ramaus poilsio ŠEIMA. Esu vedęs, turiu 4 mėnesių sūnų. Kol kas prižiūrint vaiką problemų

viskas nusibosta. Mėgstu žvejoti, tačiau dėl krepšinio ir mažo vaiko pastaruoju

nekyla (juokiasi). Padedu žmonai auginti sūnų, tai netrukdo žaisti krepšinį.

metu šiam užsiėmimui nerandu laiko.

30 | 2009 RUGSĖJIS | MÛSØ KREPÐINIS

www.musukrepsinis.lt

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 RUGSĖJIS | 31

Mantas Mockevičius 32 | 2009 RUGSĖJIS | MÛSØ KREPÐINIS

| „FIBA Europe“/A. Koroliovo nuotr. |

Lietuvos jaunučių (iki 16 metų) rinktinė

www.musukrepsinis.lt

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 RUGSĖJIS | 33

| Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr. |

Jonas Mačiulis

Lietuvos rinktinė

34 | 2009 RUGSĖJIS | MÛSØ KREPÐINIS

www.musukrepsinis.lt

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 RUGSĖJIS | 35

| Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr. |

Donatas Zavackas

Vilniaus „Lietuvos rytas“

36 | 2009 RUGSĖJIS | MÛSØ KREPÐINIS

www.musukrepsinis.lt

Kamilė Nacickaitė | „FIBA Europe“/W. Figurskio nuotr. |

Lietuvos jaunimo (iki 20 metų) rinktinė MÛSØ KREPÐINIS | 2009 RUGSĖJIS | 37

38 | 2009 RUGSĖJIS | MÛSØ KREPÐINIS

LKf naujienos

www.musukrepsinis.lt

Bendradarbiausime su Ispanija ir Rusija Lietuvos krepšinio federacija pasirašė bendradarbiavimo sutartis su Ispanijos ir Rusijos krepšinio federacijomis.

Sutartis su Rusijos krepšinio federacija buvo pasirašyta Panevėžio „Cido“ arenoje po Lietuvos ir Rusijos vyrų rinktinių kontrolinių rungtynių. Dokumentą pasirašė abiejų federacijų prezidentai — Vladas Garastas ir Sergejus Černovas. Po kelių dienų Vilniaus „Siemens“ arenoje parašus po panašia sutartimi V. Garastas jau dėjo su Ispanijos krepšinio federacijos prezidentu Jose Luisu Saezu.

Bendradarbiavimo sutartyse numatyta, kad ateityje kontrolines rungtynes žais ne tik nacionalinės vyrų, bet ir moterų bei įvairių amžiaus grupių jaunųjų krepšininkų rinktinės, planuojama kartu rengti treniruočių stovyklas, bendrus trenerių seminarus. „Mums sutartis su Lietuva labai svarbi, nes imponuoja lietuvių federacijos struktūra ir vadyba. Sujungę dvi jėgas — gausime vieną labai stiprią“, — sakė J. L. Saezas.

Ispanijos vyrų rinktinė šiemet pirmą kartą per pastaruosius 10 metų žaidė kontrolines rungtynes užsienyje ir joms pasirinko būtent Lietuvą.

O štai su Rusijos rinktine pastaraisiais metais žaidžiama tik Lietuvoje arba neutraliose aikštėse. Tikėtina, kad jau kitais metais rungtynės įvyks ir varžovų aikštėje. „Kai atvyksta Lietuvos komandos, Rusijoje visada kyla didelis susidomėjimas. Su Lietuvos vyrų rinktine 2010 metais žadame sužaisti Maskvoje. O gal Kazanėje ar Sankt Peterburge — ten krepšinis labai populiarus“, — teigė S. Černovas.

LKF kviečia komandas įsikurti internete Lietuvos krepšinio federacija ir UAB „Hosting” (http:// www.321.lt) kviečia visų Lietuvos profesionalių ir mėgėjiškų krepšinio lygų komandas nemokamai įsikurti internete. 321.lt iki 2009-ųjų pabaigos visiems norintiems nemokamai suteiks vietą serveryje, o geriausiai savo naują tinklalapį prižiūrėjusiai komandai vietą jame dovanos ir 2010-aisiais. Lietuvos krepšinio federacija geriausiai tinklalapius prižiūrėjusias ekipas apdovanos krepšinio inventoriumi. „Internetas yra lengviausias būdas prisistatyti visuomenei ir potencialiems rėmėjams, pritraukti į rungtynes žiūrovus.

Tenka apgailestauti, kad kol kas labai mažai net profesionalių klubų tinkamai rūpinasi šia sritimi. Daugelį gal atbaido baimė, kad klubuose nėra žmonių, kurie galėtų svetainę sukurti ar prižiūrėti. Manau, reikia tik apsidairyti artimiausioje aplinkoje, ir visada atsiras pažįstamų iniciatyvių, šiuolaikinėmis technologijomis besidominčių žmonių, kurie neatsisakys padėti.

Klubams galėtų talkinti ir aistruoliai, kurių daugumą sudaro jaunosios kartos atstovai. Norisi, kad tinklalapiai būtų atnaujinami, komandų gerbėjai juose rastų naujienų, foto ir vaizdo galerijų. Tačiau komandoms gali užtekti ir minimalių svetainių, kuriose žmonės tiesiog rastų informaciją apie klubą, žaidėjus, rungtynių vietą, tvarkaraštį. Sakoma, kad jei tavęs nėra internete, tavęs nėra visai. Tikiuosi, kad artimiausiu metu daugu-

Teisėjams toliau vadovaus K. Pilipauskas

mai krepšinio komandų šis posakis nebetiks”, — sakė Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.

Komandos, neturinčios savo svetainės, gali pasinaudoti

Druskininkuose įvyko Lietuvos krepšinio teisėjų asociacijos (LKTeA) ataskaitos ir rinkimų konferencija. Per ją buvo išklausyta ir patvirtinta LKTeA prezidento Kęstučio Pilipausko ataskaita, o LKTeA darbas įvertintas gerai.

Po naujos vadovybės rinkimų permainų neįvyko: K. Pilipauskas kitai 4 metų kadencijai išrinktas LKTeA prezidentu, Romualdas Brazauskas liko viceprezidentu, o prezidiumo nariais — Virginijus Dovidavičius, Tomas Jasevičius, Rimas Navickas, Antanas Ramanauskas, Juozas Storpirštis, Valdas Vilius, Gintaras Vitkauskas ir Rimas Vitkus.

BBQ.lt paslaugomis. BBQ.lt šios akcijos dalyviams siūlo mini svetainę už labai gerą kainą. Norinčiųjų plačiau panaudoti interneto teikiamas galimybes laukia specialūs pasiūlymai, programavimo ir dizaino paslaugų nuolaidos.

Visus, susidomėjusius šia akcija ir norinčius joje dalyvauti, kviečiame kreiptis į LKF atstovą ryšiams su visuomene Dalių Matvejevą telefonu 8 615 47755 arba el. paštu d.matvejevas@lbbf.lt.

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 RUGSĖJIS | 39

Lygos Reporteris.com / T. Tumalovičiaus nuotr.

LKL plečiasi, o LMKL prarado vicečempiones

Lietuvos profesionalių ir pusiau profesionalių lygų komandos jau baigia komplektuoti ekipas naujam sezonui, kuris prasidės spalio mėnesį. „Mūsų krepšinis“ pateikia visų pagrindinių šalies lygų apžvalgą. Bene didžiausią nuostolį vasarą patyrė Alytus, praradęs komandas NKL, RKL ir LMKL. Moterų krepšinį sukrėtė Marijampolės „Arvi“ klubo pasitraukimas iš krepšinio žemėlapio.

Dėl svarbiausio titulo vėl turėtų kovoti Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Lietuvos rytas“.

40 | 2009 RUGSėJIS | MÛSØ KREPÐINIS

Dalius Matvejevas

Lygos

www.musukrepsinis.lt

Svarbiausia šalies lyga — LKL. Elitinės vyrų varžybos vasarą vieną dalyvį prarado, bet atsirado net 3 nauji. Lygoje sumažėjo Kauno ekipų, nes praeitą sezoną LKL žaidusios „Aisčių“ ir „Kaunas Triobet“ ekipos susijungė į vieną ir rungtyniaus „Aisčių“ pavadinimu.

Na o papildė lygą iš NKL atėjusi trijulė: Prienų „Rūdupis“, Utenos „Juventus“ ir Vilniaus „Perlas“. Prieniškiai kelialapį į LKL iškovojo sportiniu principu, o Utenos ir Vilniaus klubai vietą tarp stipriausiųjų įsigyti nusprendė už pinigus. Atsižvelgiant į

„Čempionato favoritai aiškūs, tačiau pagal išankstines paraiškas sunku prognozuoti, kas kovos dėl medalių, o kas bus autsaideriai. Sezonas bus nenuspėjamas.“ Linas Gilys ekonominį sunkmetį jiems buvo sudarytos lengvatinės sąlygos — iki rugsėjo 10 dienos abu klubai į LKL sąskaitą pervedė po 250 tūkst. litų, dar po 100 tūkst. sumokės iki kitų metų rugsėjo 1-osios. „Perlas“ — Vilniaus „Lietuvos ryto“ dublerių komanda, tačiau ji taps atskiru juridiniu vienetu lygiai taip pat, kaip prieš metus buvo atskirti Kauno „Žalgirio“ ir „Kaunas Triobet“ klubai.

LKL taupo LKL šį sezoną rungtyniaus net 12 komandų. Tačiau padidėjęs skaičius reiškia ir didesnį turnyro rengėjų galvos skausmą. Dau-

giau komandų reiškia daugiau rungtynių, o daugiau rungtynių — daugiau išlaidų. Prieš metus LKL panaikino pinigines premijas klubams, šiemet apie jų sugrąžinimą nėra net kalbos. „Sunku subalansuoti ir lygos biudžetą, mažiname visas išlaidas, deramės su Lietuvos krepšinio teisėjų asociacija dėl mažesnių arbitrų honorarų. Sunku, nes dėl ekonominės padėties rėmėjai nebegali padėti tiek, kiek anksčiau“, — pasakojo LKL vykdantysis direktorius L. Gilys.

Anot pašnekovo, šiemet sumažėjo ir visų klubų biudžetai, todėl komandose bus daugiau jaunų veidų. „Tikslių skaičių nežinome, bet klubų biudžetai sumažėjo žymiai. Jaučiamas ir ryškus komandų atjaunėjimas, 20—30 proc. krito krepšininkų atlyginimų dydis. Čempionato favoritai aiškūs, tačiau pagal išankstines paraiškas sunku prognozuoti, kas kovos dėl medalių, o kas bus autsaideriai.

Sezonas bus nenuspėjamas. Daug intrigos turėtų pateikti LKL debiutuosiantys Prienų ir Utenos klubai, naujokai norės parodyti, ko yra verti. Reikia pripažinti, kad kai kurių komandų sudėtys atrodo silpnokai, norint žaisti LKL reikėtų rimtesnių žaidėjų. Tačiau kai tokia padėtis, neišeina kažko reikalauti. Svarbiausia, kad visi klubai, kurie pradės čempionatą, jį ir užbaigtų“, — dėstė LKL vadovas.

Liko 16 komandų NKL permainų — gana mažai. Lygą paliko jau minėtieji „Rūdupis“, „Juventus“ ir „Perlas“, tačiau vilniečiai išsaugojo vietą ir NKL turės savo komandą. Iš lygos pasitraukė praeitą sezoną paskutinis likęs ir finansinių sunkumų prispaustas „Alytus-Alramsta“ bei dėl tų pačių finansinių priežasčių metams veiklą sustabdęs Anykščių „Puntukas“. NKL taip pat įvyko Kauno klubų rokiruotė — „Erelita-KTU“ (praeitą sezoną žaidė RKL) pakeitė „KKMAisčius-Altransą“. Vienintelis kitas naujas klubas lygoje — „Radviliškis“, sportiniu principu pakeitęs Alytaus ekipą. Tad NKL šį sezoną rungtyniaus 16 komandų (buvo 19).

NKL čempionu tapęs Prienų „Rūdupis“ debiutuos elitinėje šalies lygoje.

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 RUGSėJIS | 41

Lygos

NKL vykdantysis direktorius Virginijus Bulotas pakartojo kolegos iš LKL žodžius apie taupymą. Lygos biudžetas sumažėjo, taip pat deramasi su teisėjais dėl atlygio už darbą mažinimo. Tačiau NKL vadovas turi ir gerų naujienų — oficialiu lygos kamuoliu tapo „Nike“, o netrukus turėtų būti pasirašyta sutartis su rėmėju, kurio vardas tikriausiai papildys ir oficialų lygos pavadinimą. „Vykdomajame komitete turime naują NKL viceprezidentą Arvydą Garbaravičių, tikimės, kad su jo pagalba pavyks pritraukti naujų rėmėjų, — pasakojo V. Bulotas. — O padėtis pas mus tokia pati kaip ir visur: klubų biudžetas mažėja, komandos jaunėja, tačiau manau, kad sportinis lygis išliks panašus į pernykštį. Teko matyti keletą kontrolinių rungtynių, susidarė įspūdis, kad lyga nebus silpnesnė. NKL turėtų išlikti terpe, kurioje tobulėja krepšinio mokyklas baigęs jaunimas.“ Antroji Lietuvos lyga žada ir toliau bendradarbiauti su televizija „Sport1“. Visi šalies krepšinio gerbėjai galės stebėti NKL komandų kovas nuo atkrintamųjų varžybų.

7 naujokai Regionų krepšinio lyga yra labiau mėgėjiška, todėl ir permainų joje daugiausia. „Erelita-KTU“ (buvęs „KTU-Žalvaris“) persikėlė į NKL, o „Ukmergė“, Širvintų „LSGG Alekniškis“ ir Alytaus „Savanoris“ tiesiog neišreiškė noro šiemet dalyvauti čempionate.

Tačiau atsirado net 7 naujos komandos: Marijampolės „Kadis“, Panevėžio „Oranžinis kamuolys“, Elektrėnų „Centaurus“, Varėnos „Ekstra-Feniks“, „Plungė“, Molėtų „Ežerūnas“ ir Utenos „Juventus“.

RKL dalyviai jau tradiciškai suskirstyti į 4 regionus. Vienintelis svarbesnis pasikeitimas — šį sezoną antrajame etape į vieną grupę bus sujungti Žemaitijos ir Aukštaitijos bei Suvalkijos ir Vidurio regionai. Anksčiau žemaičiai jungdavosi su suvalkiečiais.

„Latvės jau 3 metus veržiasi į LMKL. „Cesis“ padengs visų mūsų komandų kelionės į Latviją išlaidas.“ Audra Ginelevičienė „Planuojame, kas šį sezoną lygoje žais 33 komandos, viena daugiau nei pernai. Antrajame etape susitiksiančius regionus sukeitėme dėl įvairovės, su tais pačiais varžovais nuolat žaisti neįdomu, — pasakojo RKL generalinis sekretorius Aleksas Makulavičius.

— Šis sezonas mums yra jubiliejinis — 5-asis. Džiaugiamės, kad padaugėjo komandų, turime ekipas iš naujų taškų, kurių RKL iki šiol nebuvo. Čempionato favoritas turėtų būti Šakių „Zanavykas“, konkurenciją turėtų sudaryti Klaipėdos „Tekoda“. Sunkiai nuspėjamas kai kurių naujų komandų pajėgumas, bus įdomu.“

42 | 2009 RUGSėJIS | MÛSØ KREPÐINIS

Vilniaus TEO krepšininkės LMKL čempionate neteko rimčiausios konkurentės — Marijampolės komandos „Arvi“ šį sezoną nebus.

LMKL vėl priėmė latves Lietuvos moterų krepšinio lygoje šiemet vėl rungtyniaus 8 komandos. Deja, neišliko vienintelė LMKL iššūkį Vilniaus TEO ekipai galėjusi mesti komanda — Marijampolės „Arvi“. Su verslo sunkumais susidūrusi kompanija nusprendė nebefinansuoti moterų krepšinio komandos. Tačiau „Arvi“, išsprendusi kai kuriuos verslo reikalus, neatsisako padėti to paties pavadinimo komandos vietą LMKL užėmusiai Marijampolės LAMMKC (Lietuvos aukštojo meistriškumo merginų krepšinio centras) ekipai. Į šį centrą suburtos geriausios šalies jaunosios žaidėjos, kurios kitais metais sudarys Lietuvos jaunučių (iki 16 metų) rinktinės pagrindą. Kol kas LAMMKC komandoje yra tik jaunimas, bet gali būti, kad ją papildys ir keletas vyresnių žaidėjų.

LMKL taip pat paliko Panevėžio „Eglė“ ir „Alytus“. Panevėžiečių lyderė Lina Aglinskaitė persikėlė į Kauno „Laisvę“, o susilpnėjusios komandos trenerės tiesiog nenorėjo žaisti LMKL. Alytuje — kita istorija. Komandos treneris Arvydas Prėskienis sutiko išvykti dirbti į Kazachstaną analogiškame Marijampolėje įkurtajam krepšinio centre. Kartu išvyko ir geriausia „Alytaus“ žaidėja, trenerio dukra Ieva Prėskienytė. O naujo entuziasto,

Lygos

www.musukrepsinis.lt

galinčio suburti komandą, Dzūkijos sostinėje tiesiog neatsirado. Be to, įtakos turėjo ir visa Alytaus krepšinį krečianti krizė — visas dėmesys šiame mieste dabar skirtas LKL žaidžiančiai vyrų komandai. „Sporte pinigų stygius labai jaučiamas, o moterų krepšiniui tai smogia pirmiausia. Tikėjomės, kad Panevėžyje ir Alytuje atgaivintos moterų komandos po truputį atsistos ant kojų ir taps bent jau stipriomis LMKL vidutiniokėmis, tačiau taip neįvyko. Nenoriu kritikuoti, bet nesuprantu, kaip gali komandą turinčios trenerės prašyti net nekviesti į LMKL“, — svarstė LMKL direktorė Audra Ginelevičienė.

Tačiau ne viskas moterų krepšinyje taip niūru. LMKL nesumažėjo, lygoje liko 8 komandos. Panevėžio ir Alytaus ekipų vietas užėmė Vilniaus MRU, prie kurios vairo stojo buvęs „Arvi“ strategas Algirdas Budėnas, ir latvių „Cesis“. „Latvės jau 3 metus veržiasi į LMKL. „Cesis“ praeito sezono Latvijos čempionės, komanda stipri ir dalyvaus LMKL čempionate iki pat galo, kovos dėl medalių. „Cesis“ padengs visų mūsų komandų kelionės į Latviją išlaidas, o Europos taurių turnyruose žaisiančioms Vilniaus TEO bei Klaipėdos „Lemminkainen“ — ir nakvynę, jei mūsų klubų vadovai nuspręs, kad reikia kaimyninėje šalyje nakvoti, — pasakojo LMKL vadovė. — Manau, čempionatas bus įdomus, padarysime viską, kad jis sulauktų kuo daugiau dėmesio.“

LMKAL sumažėjo Lietuvos moterų krepšinio A lygoje šį sezoną rungtyniaus

23 komandos. Lygą paliko Marijampolės ŽSM pirmoji ir antroji komandos, išformuota Vilniaus LOSC, „Mažeikiai“, Šiaulių „Saulė“ ir Palangos SM. Tačiau į LMKAL atėjo Biržų „Duona“ ir dvi sostinės komandos — „Tiketa“ ir DPV. Pasak lygos direktoriaus Algimanto Ivašausko, viską lemia pinigai, kurių LMKAL koman-

doms labai trūksta. „Marijampolietės pasitraukė, nes neturi pinigų važinėti į rungtynes. Mažeikiuose, Palangoje žaidėjos baigė mokyklas ir išsivažinėjo į kitus miestus“, — pagrindines komandų iširimo priežastis vardijo LMKAL vadovas.

LMKAL dalyvės ir vėl bus suskirstytos į divizionus: pirmajame rungtyniaus 8 komandos, antrajame — 15. Iš pradžių jos žais 2 ratų sistema pogrupiuose, vėliau išsiaiškins finalo ketverto dalyves. Čempionės paaiškės 2010 metų gegužės pradžioje.

LIETUVOS KREPŠINIO LYGOS 2009—2010 m.

LIETUVOS KREPŠINIO LYGA

„Šilutė“

„JAZZ-Diremta“.

Vilniaus „Lietuvos rytas“

Tauragės „Bremena“

Sezono pradžia — spalio 23 d.

Kauno „Žalgiris“

Kauno „Žalgiris-Sabonio mokykla“

„Šiauliai“

Kauno „Erelita-KTU“

LIETUVOS MOTERŲ KREPŠINIO LYGA

Klaipėdos „Neptūnas“

„Radviliškis“

Vilniaus TEO

Kėdainių „Nevėžis“

Sezono pradžia — spalio 10 d.

Klaipėdos „Lemminkainen“

Kauno „Aisčiai“

Kauno „Laisvė“

Vilniaus „Sakalai“

REGIONŲ KREPŠINIO LYGA

Kauno „Aistės“

Panevėžio „Techasas“

Žemaitijos regionas: Klaipėdos „Teko-

Šiaulių „Rūta“

„Alytus“

da“, Šiaulių raj. „Grafų baldai-Kristalas“,

Vilniaus MRU

Marijampolės „Sūduva“

„Plungė“, „Kretinga“, Telšių SM, Šiaulių

„Cesis“ (Latvija)

Prienų „Rūdupis“

„Saulė-Aukštabalis“, „Neringos kuršiai“,

Marijampolės LAMMKC

Utenos „Juventus“

Plungės „Žemaitukai“, „Akmenė“.

Sezono pradžia — spalio 16 d.

Vilniaus „Perlas“

Aukštaitijos regionas: Kėdainių „Nevėžis 2“,

Sezono pradžia — spalio 16 d.

Kupiškio „Dailista“, Panevėžio „Oranžinis

LIETUVOS MOTERŲ KREPŠINIO A LYGA

kamuolys“, „Rokiškis“, „Raseiniai“, Pane-

I divizionas: Vilniaus „Svaja“, Vilniaus KM-I,

NACIONALINĖ KREPŠINIO LYGA

vėžio „Bangenės-Aivera“, Biržų „Rinkuškių

Pakruojo „Meresta“

alus“, Utenos „Juventus“.

„Mažeikiai“

Vidurio regionas: Vilniaus „KM-Magnus-

Vilniaus „Akademija“

Orem“, Molėtų „Ežerūnas“, „Ignalina“,

Klaipėdos „Nafta-Uni-Laivitė“

Vilniaus KM, Lietuvos kurčiųjų rinktinė,

ja, Vilniaus „Tiketa“, Vilniaus DPV, Vilniaus

Palangos „Naglis-Adakris“

Vilniaus „Akademija-Fegda“, Elektrėnų

„LKSK-Gestas“, Kauno „Aisčiai-91“, Kauno

Pasvalio „Pieno žvaigždės“

„Centaurus“, „Visaginas“.

„Aisčiai-93, „Kaunas“, Kauno „LKSK-Tyla“,

Jonavos „Malsta“

Suvalkijos regionas: Varėnos „Ekstra-Fe-

Joniškio „Delikatesas“

niks“, Marijampolės „Mantinga“, Kauno

Vilniaus „Perlas“

„Tornado“, Jurbarko „Nemunas“, Prienų

Kauno „LKKA-Atletas“

„Rūdupis KKSC“, Marijampolės „Kadis“,

Šiaulių „ABRO-Universitetas“

Šakių „Zanavykas“, Jonavos SK, Birštono

VU, „Utena“, Kauno „Aisčiai-92“, „LKKAKaunas“, KTU, Alytaus RKL. II divizionas: Vilniaus KM-II, Vilniaus kolegi-

Panevėžio „Liepa-Naftėnas“, „Ukmergė“, Biržų „Duona“, Šilutės „GPI-Statyba“, Kretingos „Augma“, „Radviliškis“.

Sezono pradžia — spalio 17 dieną.

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 RUGSėJIS | 43

Lygos Reporteris.com / T. Tumalovičiaus nuotr.

D. Gailius:

„Klaipėda žaidėjus augina kitiems“

„Šiaulių“ naujokas klaipėdietis Deivydas Gailius apgailestauja, kad uostamiesčio reprezentacinė komanda „Neptūnas“ nesugeba išlaikyti geriausių žaidėjų. Klaipėdiečių desantą Šiaulių komandoje papildęs puolėjas teigia, kad į Saulės miestą „Neptūno“ žaidėjai keliasi dėl geresnių karjeros perspektyvų.

D. Gailius — dar vienas klaipėdietis, papildęs „Šiaulių“ komandą.

44 | 2009 RUGSėJIS | MÛSØ KREPÐINIS

Domas Lukauskas

Lygos

www.musukrepsinis.lt

Jau tapo įprasta, kad geriausius Klaipėdos „Neptūno“ žaidėjus graibsto kiti Lietuvos ar užsienio klubai. Dar nebuvo metų, kad uostamiesčio ekipoje atsiskleidę žaidėjai liktų Klaipėdos klube ir kitam sezonui.

Nebuvo išimtis ir 2008—2009 metai. „Neptūno“ komanda LKL mažajame finale tik po dramatiškos kovos rezultatu 2:3 pralaimėjo „Šiauliams“. Iš praeito sezono komandos „Neptūne“, regis, neliks nė vieno pagrindinio krepšininko: Valdas Vasylius patraukė į Rusiją, Remigijus Trakimas — į Kėdainių „Nevėžį“, Paulius Mor-

„Apmaudu, kad nepavyko iškovoti medalių. Tačiau sezonas buvo sėkmingas: komandoje dirbo geri treneriai, ekipos viduje visą sezoną buvo fantastiška atmosfera.“ keliūnas — į Utenos „Juventus LKSK“, o štai Deivydas Gailius papildė „Šiaulių“ gretas.

Per pastaruosius penkerius metus į Šiaulių ekipą persikėlė itin gausus „Neptūno“ žaidėjų būrys. Bene pirmasis neptūnietis, papildęs „Šiaulių“ gretas, buvo Mantas Ruikis. Snaiperis sutartį su Saulės miesto ekipa pasirašė 2005-ųjų vasarą po sėkmingo 2004—2005 metų sezono. 2007-aisiais į „Šiaulius“ atvyko ikitolinis „Neptūno“ lyderis Donatas Zavackas. Tais pačiais metais Šiaulių ekipą papildė ir buvęs uostamiesčio legionierius Antonio Grantas bei kiek anksčiau „Neptūne“ žaidęs Gediminas Maceina. 2007—2008 metų sezoną „Neptūnas“ ir „Šiauliai“ apsikeitė treneriais: į „Neptūną“ perėjo keletą sezonų Saulės mieste dirbęs Aloyzas Rudys, o į „Šiaulius“ — Robertas Kuncaitis.

2008—2009 metų sezoną Šiaulių komandoje žaidė dar daugiau neptūniečių. Iš pradžių į „Šiaulius“ atvyko Vitalijus Stanevičius ir Gintautas Vileita, o sezonui įsibėgėjus etatinių LKL bronzos medalių laimėtojų gretas papildė Vaidotas Pridotkas.

Jaunimas pinigų nesivaikė Apie uostamiesčio krepšininkų migraciją kalbėjomės su šiemet iš Klaipėdos į Šiaulius persikėlusiu 21 metų universaliu puolėju D. Gailiumi. 2 metrų ūgio krepšininkas praeitą sezoną LKL čempionate per 28 rungtynes vidutiniškai pelnė po 12 taškų ir atkovojo po 4,6 kamuolio.

D. Gailius profesionalo karjerą pradėjo NKL rungtyniaujančioje Klaipėdos komandoje „Nafta-Uni-Laivitė“, o „Neptūne“ žaidė nuo 2007-ųjų. Karjeros pradžioje D. Gailius buvo žinomas Daunio pavarde.

— Deivydai, kaip pradėjai krepšininko karjerą?

— Prieš pradėdamas lankyti krepšinio treniruotes žaidžiau futbolą, kurį mesti buvo labai gaila. Kai man buvo aštuoneri,

paskambino treneris Algimantas Sercofas ir pakvietė išmėginti krepšinį. Būtent šis treneris man ir davė pirmąsias krepšinio pamokas. Už tai jam esu labai dėkingas.

— Prieš atvykdamas į „Neptūną“ rungtyniavai kitoje uostamiesčio komandoje — „Naftoje-Uni-Laivitėje“. Kaip prisimeni šioje komandoje praleistus metus?

— Ten praleidau trejus metus. Pirmasis sezonas buvo labai nervingas, nes didžiąją laiko dalį teko praleisti ant atsarginių žaidėjų suolelio. Antrieji metai buvo panašūs. Bet paskutinįjį sezoną treneris ėmė labiau manimi pasitikėti, todėl ir minučių aikštelėje padaugėjo.

— Kaip sulaukei kvietimo žaisti „Neptūne“?

— Kvietimą į „Neptūną“ gavau sugrįžęs iš pasaulio jaunių čempionato, kuris vyko Serbijoje. Klubo direktorius paskambino ir paprašė pas jį apsilankyti. Apsidžiaugiau, kai gavau kvietimą žaisti „Neptūne“.

— Kaip vertini praėjusį sezoną, „Neptūnui“ jis buvo labai sėkmingas?

— Apmaudu, kad nepavyko iškovoti medalių. Tačiau sezonas buvo sėkmingas: komandoje dirbo geri treneriai, ekipos viduje visą sezoną buvo fantastiška atmosfera.

— Ar įsivaizdavai, kad po sėkmingo sezono „Neptūnas“ gali visiškai subyrėti?

— Kad taip viskas pasisuks, mano manymu, nesitikėjo niekas, tarp jų ir aš. Ši vasara visiems klubams buvo nelengva, bet kad „Neptūnui“ bus taip sunku — nesitikėjau.

— Finansiniai sunkumai klubą kamavo jau praeitą sezoną...

— Žinoma, buvo jaučiami finansiniai sunkumai. Bet į komandą suburti jauni krepšininkai pinigų nesivaikė. Visgi, kai ilgą laiką negavome algų ir apie jas net nekalbėdavo, pasidarydavo sunku apie tai negalvoti.

Svajonėse — rinktinė — Kas lėmė sprendimą išvykti žaisti į „Šiaulius“?

— Apie „Šiaulių“ komandą girdėjau tik gerus atsiliepimus. Tai — puiki komanda, kuri suteikia geras sąlygas. Šiauliuose gausiu progą išmėginti save aukštesniame lygyje, nes komanda rungtyniaus Europos taurės turnyre. Turėsiu šansą tobulėti ir siekti naujų, tuo pačiu aukštų tikslų.

— Perėjote į komandą, kuriai praeitą sezoną pralaimėjote mažajame finale...

— Jaučiau apmaudą, kad toks miestas kaip Klaipėda nesugeba išlaikyti gerai pasirodžiusios komandos. Šiauliams šiuo atžvilgiu nusišypsojo sėkmė.

— Kokias gyvenimo sąlygas suteikė „Šiauliai“?

— Tikrai labai geras, viskuo esu patenkintas, dėl sprendimo keltis į Šiaulius nesigailiu. Dabar belieka įvykdyti tai, ko iš manęs tikimasi naujojoje komandoje.

— Kaip komanda rengiasi būsimajam sezonui?

— Rimtai dirbame, vyksta intensyvios treniruotes. Treneris iš žaidėjų daug reikalauja. Treniruočių stovykloje nemažai bėgiojo-

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 RUGSėJIS | 45

Lygos

me, dirbome fiziškai. Kiekvienas treneris turi savo metodus, todėl kiek trenerių, tiek ir įvairių rengimosi sezonui metodų.

— Į „Šiaulius“ kiekvienais metais išvyksta net po kelis neptūniečius. Kodėl uostamiesčio žaidėjus taip traukia Saulės miesto komanda?

— „Neptūnas“ stovi vietoje, netobulėja. Susidaro toks įspūdis, kad Klaipėda jaunuosius krepšininkus augina kitiems. „Šiaulius“ daugelis pasirenka dėl aukštesnio klubo lygio, galimybės kilti aukštyn karjeros laiptais.

— Studijuoji Klaipėdos universitete. Kaip tęsi studijas?

— Tęsiu mokslus Klaipėdos universitete, tiesiog teks pereiti į neakivaizdines studijas.

— Prieš keletą metų pakeitei pavardę. Kas lėmė tokį sprendimą?

„Dėl sprendimo keltis į Šiaulius nesigailiu. Dabar belieka įvykdyti tai, ko iš manęs tikimasi naujojoje komandoje.“ — Mama susituokė su kitu vyru, tad nenorėjau vienas būti kitokia pavarde. Su savo tėčiu nebendrauju nuo ketverių metų, pavardę keičiau dėl šeimos.

— Kokių turi svajonių, susijusių su krepšiniu?

— Svajonių turiu nemažai, bet įvardysiu vieną — ateityje norėčiau užsivilkti Lietuvos vyrų rinktinės marškinėlius.

Puolėjas persikėlė rungtyniauti į Šiaulius, tačiau studijas tęs Klaipėdos universitete.

46 | 2009 RUGSėJIS | MÛSØ KREPÐINIS

www.musukrepsinis.lt

Eurobasket 2009

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 RUGSĖJIS | 47

Krepšinis ir religija Lietuvoje yra labai susiję terminai.

fotoZvilgsnis

17 tūkst. litų stipendija — kėdainiškiui J. Tamuliui Lietuvą antrą kartą sudrebino unikalus krepšinio turnyras — „Sprite krepšinio talentų kova 2009“.

Absoliučiu turnyro nugalėtoju tapo ir 17 tūkst. litų stipendiją laimėjo geriausiai 1994-1995 metais gimusių vaikinų amžiaus grupėje pasirodęs kėdainiškis Justas Tamulis.

Kitų amžiaus grupių nugalėtojais tapo Lukas Kriščiūnas (1996-1997), Žygimantas Skučas (19921993), Dalia Belickaitė (1996-1997), Rugilė Petrukauskaitė (1994-1995) ir Goda Ziutelytė (19921993). Šiam penketukui atiteko 1700 litų stipendijos.

Visi 6 jaunieji čempionai taip pat buvo apdovanoti kelionėmis į Lenkijoje vykusį Europos čempionatą ir iš arti matė geriausių Senojo žemyno krepšininkų kovas.

2009 metų „Sprite krepšinio talentų kova“ prasidėjo Palangoje rugpjūčio 8-ąją. Vėliau krepšininkai kovas tęsė Kaune, Druskininkuose ir Vilniuje, o čempionai paaiškėjo Panevėžyje. Juos per Lietuvos ir Rusijos rinktinių kontrolinių rungtynių didžiąją pertrauką apdovanojo Ramūnas Butautas ir Marijonas Petravičius.

| LKF nuotr. | 48 | 2009 RUGSĖJIS | MÛSØ KREPÐINIS

www.musukrepsinis.lt

Jaunųjų krepšininkų kovos prasidėjo R. Seibučio gimtojoje Palangoje.

Kaune jaunuosius krepšininkus aplankė M. Kalnietis ir D. Lavrinovičius.

T. Pačėsas Druskininkuose įrodinėjo, kad dar galėtų žaisti Lietuvos rinktinėje.

Absoliutų čempioną daugybės žiūrovų akivaizdoje Panevėžio „Cido“ arenoje apdovanojo R. Butautas.

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 RUGSĖJIS | 49

„FIBA Europe“/P. Allee nuotr.

KyLanti ZvaigZde

J. Valančiūnas:

„Noriu žaisti kaip D. Howardas“

Debiutui LKL besirengiančio Vilniaus „Perlo“ puolėjas Jonas Valančiūnas sparčiai kyla karjeros laiptais. 17-metis krepšininkas jau dabar laikomas vienu geriausių jaunųjų Europos krepšininkų, o JAV krepšinio apžvalgininkai jam žada 4-ąjį šaukimą 2011 metų NBA naujokų biržoje.

J. Valančiūnas laikomas vienu geriausių Europos jaunųjų krepšininkų.

50 | 2009 rugsėjis | MÛSØ KREPÐINIS

Edmantas Kazbaras

„Oho, šio fakto net nežinojau. Esu nustebęs, labai malonu, kad mane vertina. Tačiau tai yra tik prognozės ir tolima ateitis. Apie tai tikrai negalvoju, turiu dar daug dirbti, gerinti savo žaidimą.

Kai ateis 2011 metai, tuomet ir pažiūrėsime“, — taip JAV krepšinio specialistų prognozes įvertino 210 cm ūgio krepšininkas.

Į Vilnių — iš Utenos — Jonai, kaip ir kur prasidėjo tavo kelias į didįjį krepšinį?

— Krepšininko karjerą pradėjau gimtajame mieste — Utenoje. Visada buvau daug aukštesnis už draugus ir klasiokus, todėl nusprendžiau eiti į sporto mokyklą. Krepšinio pradmenų mane išmokė trenerė Sinilga Bartasevičiūtė. Esu jai labai dėkingas.

— Gal lankei ir kitų sporto šakų treniruotes?

— Prieš krepšinio treniruotes tris metus lankiau šokius. Tačiau ten man nelabai sekėsi (juokiasi). Vėliau mama atvedė į pirmąją krepšinio treniruotę. Po jos labai pamilau krepšinį, nusprendžiau jam atsiduoti ir apie nieką kitą negalvoti.

— Kada supratai, kad krepšinis gali tapti ne tik pomėgiu?

— Kad mano gyvenimas — krepšinis, supratau, kai pastebėjo treneriai iš Vilniaus ir pakvietė į sostinę. Buvau labai laimingas, tuo pačiu ir motyvuotas.

— Kaip pasikeitė gyvenimas, kai iš Utenos persikėlei į Vilnių?

— Gyvenimas pasikeitė radikaliai. Iš pradžių buvo labai sunku prisitaikyti prie naujos aplinkos, tačiau laikui bėgant apsipratau.

Dabar Vilniuje jaučiuosi kaip gimtuosiuose namuose. Susiradau daug draugų, gerai pažinau miestą. Esu čia laimingas. Buvo sunku pradėti gyventi be tėvų, laisvą dieną visuomet juos aplankau, labai jų pasiilgstu.

— Koks tavo krepšininko idealas, į ką norėtum būti panašus?

— Į Dwightą Howardą. Jis yra tikras kovotojas, niekada nenuleidžia rankų. Jis sugeba neįtikėtinai blokuoti varžovų metimus, tai mane labai žavi. Norėčiau būti į jį panašus.

— Jau dabar esi su juo lyginamas. Ar tiki, kad vieną dieną gali tapti tokiu žaidėju?

— Taip, tikiu. Dar labai daug turiu išlieti prakaito, labai daug dirbti ir negailėti savęs, tačiau tikiu savo jėgomis, kiekvieną dieną stengiuosi tapti vis geresniu žaidėju ir žmogumi.

— Kai su jaunučių rinktine 2008 metų vasarą laimėjai Europos čempionato aukso medalius, minėjai, kad nori būti panašus į Žydrūną Ilgauską. Kada jį pakeitė D. Howardas?

— Yra daug patinkančių krepšininkų, tačiau manau, jog šiuo metu mano žaidimo stilius panašesnis į D. Howardo, o ne į Ž.

Ilgausko.

— Savo profesionalo karjerą įsivaizduoji stipriausiose Europos klubuose ar NBA? — Apie tai dar negalvoju. Žinoma, kaip ir kiekvienas krepšininkas, svajoju žaisti NBA, tačiau šia svajone tikrai negyvenu.

Nors kažkur giliai širdyje tikiu, kad vieną gražią dieną galėčiau pasiekti dideles aukštumas.

— Kokia yra didžiausia tavo svajonė, susijusi su krepšiniu?

— Pasiekti patį aukščiausią krepšininko lygį, kokį tik galiu, ir garsinti Lietuvą.

KyLanti ZvaigZde

Į „Lietuvos rytą“ — tik pasirengęs — „Perlo“ ekipa netrukus debiutuos LKL. Ko tikiesi iš naujo sezono?

— Esame nusiteikę labai rimtai. Intensyviai rengiamės sezonui, sunkiai dirbame, kovosime tik dėl pergalių. Nebūsime lengvas grobis nė vienai komandai. Nekantriai laukiu LKL starto.

— LKL teks žaisti su labiau patyrusiais ir fiziškai stipresniais varžovais. Nebijai, kad žaisti bus daug sunkiau nei kitose lygose?

— Tikrai nebijau. Aš džiaugiuosi tokia galimybe, man tai bus labai naudinga patirtis. Juk turėsiu puikią progą pasimokyti iš labiau patyrusių žaidėjų, grumtis su jais akis į akį.

— Priklausai Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipai. Kada tikiesi apsivilkti šios komandos marškinėlius?

„Žinoma, kaip ir kiekvienas krepšininkas, svajoju žaisti NBA, tačiau šia svajone tikrai negyvenu. Nors kažkur giliai širdyje tikiu, kad vieną gražią dieną galėčiau pasiekti dideles aukštumas.“ — Norėčiau kuo greičiau, tačiau tai padarysiu tik tada, kai būsiu pasirengęs. „Lietuvos ryto“ treneriai mato mano tobulėjimą, kai būsiu vertas — pakvies. Tikrai nenoriu eiti į „Lietuvos rytą“ ir sėdėti ant atsarginių žaidėjų suolo.

— Esi kilęs iš Utenos, „Juventus“ šį sezoną taip pat debiutuos LKL. Gimtojo miesto komanda nekvietė sugrįžti?

— Praėjusiais metais jie bandė mane prisivilioti, tačiau šiemet kvietimo nesulaukiau.

— Jau ne pirmą vasarą žaidi įvairaus amžiaus Lietuvos rinktinėse. Ką tau reiškia galimybė jose rungtyniauti?

— Atstovauti Lietuvai yra kai kas daugiau negu garbė. Tai la„FIBA Europe“/“Ciamillo-Castoria“ nuotr.

www.musukrepsinis.lt

Pergalė 2008 metų Europos 16-mečių čempionate — kol kas didžiausias laimėjimas.

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 rugsėjis | 51

bai didelė atsakomybė, juk žaidi už gimtąją šalį. Niekuomet neatsisakantis galimybės žaisti rinktinėje krepšininkas parodo savo patriotizmą ir meilę. Tai yra gera proga parodyti savo sugebėjimus visai Europai.

— Ar po vasaros nepritrūksta jėgų?

— Visą vasarą daug treniruojuosi, žaidžiu įvairiuose čempionatuose, todėl sezono metu nuovargis kamuoja. Po rinktinių varžybų būna sunku įsivažiuoti į treniruočių ritmą.

— Kas iš žaidimo rinktinėse iki šiol įsiminė labiausiai?

— Labiausiai įsiminė 2008 metų vasara, Europos čempionato finalas, kuriame sutriuškinome čekus ir iškovojome aukso medalius.

— O kada buvo skaudžiausia pralaimėti?

— Šią vasarą, kai 18-mečių čempionato pusfinalyje nusileidome prancūzams. Buvome labai arti pergalės ir medalių, tačiau padarėme keletą klaidelių ir teko pripažinti varžovų pranašumą.

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

KyLanti ZvaigZde

Pirmasis dėjimas — Belgijoje — Minėjai, kad turi dar daug ką tobulinti. Kokios būtų stipriosios ir silpnosios tavo žaidimo pusės?

— Manau, kad geriausiai sekasi žaisti atsisukus nugara į krepšį.

Mano privalumas — kieta kova dėl atšokusių kamuolių ir blokuoti varžovų metimai. Gaila, kad negaliu pasigirti dideliu greičiu, prastai matau aikštę. Tačiau kiekvieną mielą dieną sunkiai dirbu, kad tobulėčiau.

— Ar pameni savo pirmąjį dėjimą į krepšį?

— Žinoma, tuomet su Utenos komanda buvome išvykę į turJ. Valančiūnas nori pereiti į „Lietuvos rytą“, kai bus pasirengęs šioje komandoje žaisti, o ne sėdėti ant atsarginių žaidėjų suolo.

Su legendiniu Italijos krepšininku D. Meneghinu.

52 | 2009 rugsėjis | MÛSØ KREPÐINIS

nyrą Belgijoje. Ten pirmą kartą ir įdėjau. Jausmas buvo nepakartojamas, užvaldė adrenalinas, žaidžiau labai užsivedęs. Tada man buvo 13 metų.

— Esi 17-metis, dar mokaisi mokykloje. Kaip sekasi, ar lieka laiko pamokoms ir namų darbams?

— Mokslus ir krepšinį esu suderinęs. Proporcingai paskirstau laiką pamokoms ir treniruotėms.

— Ar prisimeni savo pirmąją algą? Kaip ją išleidai?

— Taip, puikiai pamenu tą dieną, kai gavau savo pirmąjį atlyginimą. Labai malonu daryti tai, kas patinka, ir dar gauti pinigų.

Kaip ir pridera, savo pirmąją algą atidaviau tam žmogui, kuris atvedė mane į krepšinį — mylimai mamai. Tik dėl jos tapau krepšininku.

— Ar greiti pinigai nesukelia papildomų rūpesčių jaunam žmogui?

— Pinigus stengiuosi leisti labai atsakingai. Kyla daug pagundų, tačiau geriau pagalvojęs ir pasitaręs dažniausiai jų atsisakau.

— Ar tiki prietarais? Gal atlieki kokį ritualą prieš svarbias rungtynes?

— Viskas yra labai paprasta: prieš kiekvienas rungtynes gerai išsimiegu, pasiruošiu psichologiškai, susikaupiu ir einu žaisti.

www.musukrepsinis.lt

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 RUGSĖJIS | 53

Nuotraukos iš knygos „Arvydas Sabonis“

knyga

Vienintelė knyga apie

A. Sabonį:

nuo pirmųjų žingsnių iki 1988-ųjų

„Mūsų krepšinis“ pradeda straipsnių ciklą, kuriame bus pateiktos ištraukos iš 1988 metais rusų kalba išleistos iki šiol bene vienintelės knygos apie vieną geriausių visų laikų pasaulio krepšininkų Arvydą Sabonį.

Kišeninio formato knyga apie A. Sabonį išleista 1988 metais.

54 | 2009 RUGSĖJIS | MÛSØ KREPÐINIS

www.musukrepsinis.lt

knyga

Kišeninio formato knygą, kuri taip ir vadinasi „Arvydas Sabonis“, parašė žinomas Rusijos sporto žurnalistas Igoris Feinas. Jis yra vedęs lietuvę, gali susikalbėti mūsų kalba ir pažįsta didžiąją daugumą vyresniosios kartos Lietuvos sporto žvaigždžių. Leidimą spausdinti knygos apie A. Sabonį ištraukas I. Feinas davė su malonumu. „Dėl Dievo, prašau“, — tarė žurnalistas, kai su juo paskutinę šių metų rugpjūčio dieną susitikome Panevėžio „Cido“ arenoje per Lietuvos ir Rusijos rinktinių kontrolines rungtynes.

Knyga apie Lietuvos krepšinio legendą buvo išleista 1988-aisiais, prabėgus beveik metams po to, kai A. Sabonis patyrė nelemtąją Achilo sausgyslės traumą. Tuomet dar nebuvo žinoma, kad aukštaūgis žais Seulo olimpinėse žaidynėse.

„Žiūrėkite, kas atėjo!“ Pratarmę knygai apie A. Sabonį parašė kita Lietuvos krepšinio legenda — Stepas Butautas. 5 puslapius užėmusiame įžanginiame žodyje, pavadintame „Žiūrėkite, kas atėjo!“, S. Butautas analizuoja vidurio puolėjų žaidimo evoliuciją ir neabejoja, kad A. Sabonis bus didis krepšininkas. „Manau, kad man gyvenime pasisekė. Daug mačiau ir patyriau, žaidžiau aukšto lygio krepšinį su gerais žmonėmis, buvau greta didžių įvairių laikų sportininkų. Daug metų gyvenu krepšinio pasaulyje: buvau žaidėjas, treneris, dabar esu pensijoje, bet pasitraukti iš žaidimo negaliu, tai yra mano dalis, mano aplinka. Dėstau Kūno kultūros institute, rūpinuosi jaunimu, dalinuosi viskuo, ką žinau ir moku. Ir greta jų pats jaunėju.

Man pavyko ir todėl, kad sulaukiau A. Sabonio atsiradimo. Žvelgiu į jį, ir metų našta neslegia mano pečių. Kaip ir dauguma mano amžiaus žmonių, į jaunimą žvelgiu atidžiai, kritikuoju mūsų sūnus. Metai padarė savo: praeitis atrodo švaresnė, labiau romantiška, reikšmingesnė.

Tačiau A. Sabonis verčia pamiršti praeitį. Jis skatina mintis apie amžiną jaunystę, Arvydas yra jos įsikūnijimas. Jo neįmanoma įsivaizduoti kaip žilo veterano — tiek jis ryškus, atviras ir nuoširdus. Kito tokio mums, mūsų vaikams ir, manau, mūsų anūkams išvysti neteks. Tokie, kaip A. Sabonis, gimsta kartą per 100 metų.

Visada turėjome puikių vidurio puolėjų — savotiškų, stiprių, išradingų. Galėčiau išvardinti daugiau nei 10 puikiausių žaidėjų.

Vidurio puolėjų žvaigždyne aš visada išskirdavau vieną trijulę: Otarą Korkiją, Vincą Sercevičių ir anksti mus palikusį Aleksandrą Belovą... Savo laiku jie buvo iškilūs žaidėjai. Savo laiku... A. Sabonis — vidurio puolėjas visiems laikams, kito amžiaus „centras“.

Jis moka viską, ką mokėjo kas nors iš jo pirmtakų. Tačiau daro tai greičiau, staigiau, tiksliau, lengviau, artistiškiau“, — daugiau nei prieš 20 metų rašė S. Butautas.

Na, o toliau jau pateikiame knygos apie A. Sabonį ištraukas.

I skyrius Žvaigždės žiūri žemyn arba kaip „Žalgiris“ užkariavo Ameriką — Na, vaikinai, viskas gerai, viskas tvarkoje. Taip ir tęsiame.

Pratarmę knygai parašė kita Lietuvos krepšinio legenda — S. Butautas.

„A. Sabonis — vidurio puolėjas visiems laikams, kito amžiaus „centras“. Jis moka viską, ką mokėjo kas nors iš jo pirmtakų.

Tačiau daro tai greičiau, staigiau, tiksliau, lengviau, artistiškiau.“ Stepas Butautas Arvydai, kaip koja? — Vladas Garastas su baime pažvelgė į A. Sabonį. Šis pasiraukė, pasilenkęs paglostė čiurną, apvyniotą elastiniu bintu ir paslėptą ilgoje kojinėje.

— Nieko, treneri, pakenčiama, žaisti galima...

Argentiniečių trenerio Luiso Martineso paprašyta minutės pertraukėlė artėjo pabaigos link. Netrukus komandos pratęs rungtynes.

— Tautiečiai, senjorai, broliai, amigos... — pasigirdo iš už atsarginių žaidėjų suolo.

Visi, susispaudę aplink trenerį, nenoromis atsisuko. Už keleto

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 RUGSĖJIS | 55

knyga

žingsnių pietų amerikiečiams nebūdingai šviesus pagyvenęs vyriškis iš visų jėgų mėgino prasiveržti pro apsaugą. Jo kaklaraištis nusisuko į šoną, ant krūtinės kabėjo mažas radijo imtuvas.

— Daktare, greitai pas jį. Paklausk, ko nori?

V. Garastas nužvelgė nepažįstamąjį — akivaizdu, kad jis yra vienas iš tų, kuriuos likimas seniai nubloškė į šiuos kraštus. Tai rodė plaukų spalva, lietuviškų ir ispaniškų žodžių mišinys, noras prasimušti prie atvykėlių iš Lietuvos. „Žalgirio“ žaidėjai užsienyje nevengia bendrauti su tautiečiais, suprasdami, kad didžioji jų dalis yra draugiškai nusiteikę ir pasiilgę tėvynės, net jei tai yra emigrantų vaikai, niekada nematę Lietuvos. Poilsio valandomis toks bendravimas buvo tikra palaima — malonu toli nuo Kauno išgirsti gimtąją kalbą, paragauti nacionalinių patiekalų ir tyliai padainuoti širdžiai mielas dainas. „Žalgirio“ krepšininkai praleido daug tokių vakarų, ne kartą net naudojosi tautiečių pagalba. Tačiau juk reikia žinoti laiką! Minutės pertraukėlė Tarpžemyninės taurės turnyro finale — ne laikas aistruolių pasisakymams...

Niekas to nepasakė, tačiau pagalvojo visi: Garastas, antrasis treneris Henrikas Giedraitis, vaikinai, daktaras Vitas Vaikšnoras, vis dėlto nubėgęs pas nepažįstamąjį išsiaiškinti, ko šis nori. Žaidėjai ir treneriai matė, kad Argentinos lietuvis kažką skubėdamas pasakoja daktarui, aistringai mojuoja rankomis vis rodydamas į radijo imtuvą ir argentiniečių atsarginių žaidėjų suolą.

Neišklausęs aistruolio iki galo Vitas paspaudė jam ranką ir metėsi prie komandos.

— Arvydai, jis sako, kad L. Martinesas savo žaidėjams liepė mušti tavo skaudančią koją, — mažasis Vidas buvo pridusęs iš sutrikimo.

— Tikrai? Iš kur jis sužinojo?

— Čia aistruoliai ne tik į aikštę žiūri, bet ir radijo reportažo klauso. O garso režisierių mikrofonai

„M. Nakičius smogė G. Krapikui, o kai šis mostelėjo ranka, griuvo kaip negyvas. Žiūrovai rėkia, vėl veržiasi į aikštę, visa „Cibona“ puolė prie Gintaro aiškintis.

Ir M. Nakičius jau čia pat, atsikėlė ir puola Gintarą. Tada aš ir neišlaikiau, mečiausi per visą aikštę, buvau pasirengęs sudraskyti M. Nakičių ar bet kurį kitą, pasitaikiusį po ranka.“ Arvydas Sabonis

56 | 2009 RUGSĖJIS | MÛSØ KREPÐINIS

A. Sabonis — unikalus krepšininkas.

— prie pat L. Martineso. Visi girdėjo jo nurodymus...

Sublizgėjo „Žalgirio“ kapitono Voldemaro Chomičiaus akys, supyko Sergejus Jovaiša. Bloga žadančiai nusišypsojo Rimas Kurtinaitis. Pasimetęs į vaikinus ir trenerį žiūrėjo Mindaugas Lekerauskas. Visi nebyliai klausdami sužiuro į A. Sabonį.

www.musukrepsinis.lt

— Ach, taip! Aš jiems tuoj parodysiu „mušti“... Aš jiems tuoj...

Arvydas buvo išvestas iš kantrybės. Tokį piktą jį matė nebent tik per garsųjį 1986-ųjų balandžio finalą Budapešte su Zagrebo „Cibona“. Praėjo beveik 5 mėnesiai...

— Arvydai, Arvydai, ramiau, neprarask šalto proto, jie to ir telaukia. Prisimink Budapeštą. Viskas bus gerai, mes laimėsime. Jei jie ryžtasi tokiems dalykams, reiškia, netiki savimi, netiki, kad gali mus įveikti. Vaikinai, padėkite A. Saboniui. Ir atidžiau, vaikinai...

— V. Garastas atrodė ramus, tačiau ranka nuslydo po švarku pamasažuoti širdį. Niekas nežino, kiek žilų plaukų atsirado trenerio galvoje tomis akimirkomis. S. Jovaiša kartą yra išsitaręs: „Atėjo vyras jėgų žydėjime, bet per 5 sezonus su mumis — superfinalų ir Europos taurių turnyrų sezonus — visiškai pražilo.“ Tačiau kito tokio sezono neprisimena net daug matęs S. Jovaiša. 1986-ųjų pradžioje „Žalgiris“ apmaudžiai paleido pergalę per Europos čempionų taurės turnyro atsakomąsias rungtynes su Tel Avivo „Maccabi“. Pergalė būtų leidusi iš anksto užsitikrinti vietą finale ir taupyti jėgas per likusias varžybas. Vietoje to teko 3 mėnesius nervingai kovoti, kol per lemiamas rungtynes Madride buvo įveiktas „Realas“. Karštos buvo ir šalies čempionato kovos.

Vienu metu teko rengtis finalui su „Cibona“ ir superfinalui su Maskvos CSKA. Sovietų Sąjungos auksą negailestingose dvikovose su CSKA (vienas mačas Kaune, du — Maskvoje) išplėšė. Dabar laukė mūšis su pailsėjusia, iš anksto vietą finale užsitikrinusia „Cibona“.

Kaip A. Sabonis nemėgsta žaisti su šia komanda! Beje, „Cibonos“ nemyli net pačioje Jugoslavijoje, tik Zagrebe už ją fanatiškai sergama. Na, aišku, padėtis keičiasi, kai vyksta Europos taurių

A. Sabonis su G. Sagaičiu (kairėje) ir knygos autoriumi I. Feinu.

knyga

turnyrai, kai komanda atstovauja visai šaliai. Tačiau net gimtinėje daug gerbėjų ji neturi.

O už ką ją mylėti? Puikiai žaidžia? Kaip pažvelgsi... Namie, tokioje atmosferoje, kas nežaistų gerai? Jie ryžtasi bet kam, kad išmuštų varžovus iš pusiausvyros. Kai teisėjai nemato, kišamos kojos, smūgiuojama iš pasalų!

Ar tai žaidimas?

O aistruoliai juos palaiko visada, niekuo nesipiktina, svarbiausia, kad pakenktų varžovams. Žaidėjai aikštėje griuvinėja, nors niekas jų neliečia, apmaudžiai laužo rankas dėl teisėjų sprendimų, kai pražangos būna akivaizdžios, po kiekvieno taiklaus metimo apsikabina. Ne sportininkai, o provincijos aktoriūkščiai. Žiūrovai į viską reaguoja, jie pasirengę greitam susidorojimui, o teisėjai, turintys tarnauti Temidei, Zagrebe prieš jugoslavų aistruolius savo pareigą dažnai pamiršta.

A. Saboniui su „Cibona“ nesiseka. Labai jau jis prieš ją yra nusiteikęs. Per pirmąsias rungtynes Kaune, kai teisėjai dirbo objektyviai, jis 5 pražangas gavo per pirmą kėlinį. 4 iš jų gautos ne žaidimo metu varžovų aikštės pusėje: vis norėjo ką nors iš varžovų užkabinti, nubausti. Nesuprato, kad atsiskaityti už skriaudas galima tik žaidžiant, nenorėjo kitų klausyti.

O po to buvo finalas Budapešte. Tos rungtynės A. Saboniui sapnuojasi kaip košmaras. Suteikime žodį jam pačiam: „Budapeštas, 1986-ųjų balandis, Europos čempionų taurės turnyro finalas. Lyg ir neutrali aikštė. Tačiau 10-tūkstantinėse tribūnose buvo labai mažai vengrų ir tik šimtinė mūsiškių. Visi likusieji — iš Jugoslavijos. „Cibona“ faktiškai žaidė namie.

Mes ten važiavome nugalėti. Buvome pakylėti, ką tik puikiai įveikę CSKA. Kas nutiko? Kodėl mes ne iš karto įsijungėme į rungtynes, leidome jiems ramiai veržtis, mesti, rinkti taškus? Tikriausiai per daug pasitikėjome savo jėgomis. Ir pamiršome, koks sezonas buvo užnugaryje. Būna ne tik fizinis, bet ir nervinis nuovargis. Aš kartais „nutrūkdavau“. Kas man nutiko Maskvoje, per paskutinę treniruotę prieš finalą? Kurtis, atlikdamas perdavimą, pataikė man į veidą. Man pasirodė, kad jis tai padarė specialiai.

Rimas? Man? Į veidą? Specialiai? Aš buvau tuo įsitikinęs ir ėmiau jį vaikytis. Vos neprasidėjo muštynės. Tarp mūsų muštynės? Ne, dabar tuo neįmanoma patikėti. Tiesa, aš tuomet greitai atvėsau, mes ir taip ilgiau minutės nesipykstame, tačiau pats faktas, pats faktas... Tikriausiai buvome ant ribos.

O Budapešte jugoslavai padarė viską, kad įvyktų tai, kas įvyko. Tačiau nėra ko teisintis. Juk žaidimas sekėsi, jau vijomės, dar truputį, ir jie būtų palūžę. Juk jie negali, nemoka prie saviškių pralaimėti. Aišku, Draženas Petrovičius — meistras. Jis puikiai išsilaisvindavo, laiku suprato, kad mesti jam neleisime! Vieną kartą — kamuolio atmetimas, kitą — driblingas ir perdavimas, dar kitą — metimo imitacija ir pražanga. Jis pelnė mažai taškų, tačiau kiek pelnė kiti po jo perdavimų!

D. Petrovičius — puikus krepšininkas, tačiau nenorėčiau jo matyti mūsų komandoje (beje, V. Garastas, paklaustas, ką pasikviestų į „Žalgirį“, jei galėtų, išvardijo daugelį, tačiau D. Petrovičiaus kandidatūros irgi atsisakė). Ką, jam meistriškumo neužten-

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 RUGSĖJIS | 57

knyga

ka? Ar jam žaidimas ne žaidimas, jei kokio fokuso neiškrės? Ko tik jis neišdarinėjo Budapešte! Beje, turi tokį būdingą bruožą: jis neintriguoja, kol „Cibona“ laimi. Tiesiog žaidžia, puikiai žaidžia.

O pajuto, kad mes perimame iniciatyvą, ir prasidėjo, ir prasidėjo... Jugoslavų aistruoliams to ir tereikėjo. Įsiutę jie veržėsi į aikštę, spjaudėsi, stengėsi užkliudyti, smogti, mėtė viską, kas po ranka pakliuvo. Jų treneriui net teko imti į rankas mikrofoną ir raminti įsisiautėjusius chuliganus.

Pas mus Kaune taip pat sergama aistringai. Tačiau ar mūsiškius aistruolius skatina neapykanta, tribūnos trokšta pergalės bet kokia kaina? Nejaugi „Cibonos“ krepšininkams patinka žaisti tokioje aplinkoje ir tokiu stiliumi?

Blogiausia, jie tokią, jei galima taip vadinti, taktiką atnešė į Jugoslavijos rinktinę. O ji mums ir taip visada buvo neparanki varžovė, pastaraisiais metais mus vis įveikdavo. Amerikiečiams pralaimėdavo, o mus nugalėdavo. O mes buvome nepatogūs varžovai amerikiečiams. Sporte taip būna. Atrodo, ko daugiau reikia sąžiningai kovai?

Krešimiras Čosičius! Jaunystėje išvydau jį Kaune, vėliau sekiau kiekvieną jo žingsnį. Jis buvo mano idealas, žavėjausi juo. Dar nesvajodamas žaisti didžiojo krepšinio jaučiau, kad jis taps mano mokytoju. Kaip jis žaidė! Kaip judėjo būdamas 210 cm ūgio! Kaip atlikdavo perdavimus! Tai buvo nauja krepšinio, vidurio puolėjų

Legendiniam krepšininkui anksti teko pradėti lankytis pas medikus.

58 | 2009 RUGSĖJIS | MÛSØ KREPÐINIS

žaidimo epocha. Jo perdavimą viena ranka galiu detaliai pakartoti prižadintas naktį. Tai pirmas judesys, kurį išmokau dar vaikystėje.

Kas gi nutiko? Kur dingo K. Čosičiaus aristokratiškumas, elegancija, ramybė? Tikriausiai greta D. Petrovičiaus toks stilius netinka. Mūsų Senas (S. Jovaiša) tvirtina, kad iki D. Petrovičiaus atėjimo Zoranas Čutura, Danko Cvetičaninas ir juo labiau Andro Knego nebuvo tokie, kokie yra dabar. Tuomet tai buvo žaidėjai, dabar — pozuotojai.

Tuo pačiu jie veikia prieš save. Visur, išskyrus Jugoslaviją ir Zagrebą, kur besusitiktume su jų rinktine, klubais, sergama už mus ir prieš juos. Ne todėl, kad taip myli mus, o todėl, kad jų nekenčia.

Tačiau Budapešte, primenu, „Cibona“ jautėsi kaip Zagrebe.

Mes jau supratome, kaip reikia žaisti, lengvai sumažinome atsilikimą, kurį lėmė atsipalaidavimas pačioje pradžioje, jau perėmėme iniciatyvą. Reikėjo nekreipti dėmesio į žnaibymą, spjūvius, smūgius, vaidybą, reikėjo arti savo vagą, kentėti... Tačiau kaip to išmokti?

Aišku, nereikėjo Gintarui Krapikui griebti Mihovilo Nakičiaus už rankos, jis vis tiek būtų pelnęs taškus. O taip dar ir pražanga. O svarbiausia — dar viena priežastis provokacijai. M. Nakičius smogė G. Krapikui, o kai šis mostelėjo ranka, griuvo kaip negyvas. Žiūrovai rėkia, vėl veržiasi į aikštę, visa „Cibona“ puolė prie Gintaro aiškintis. Ir M. Nakičius jau čia pat, atsikėlė ir puola Gintarą.

Tada aš ir neišlaikiau, mečiausi per visą aikštę, buvau pasirengęs sudraskyti M. Nakičių ar bet kurį kitą, pasitaikiusį po ranka.

Bėgau per visą aikštę, nuo jų krepšio iki mūsiškio. Šmėstelėjo mintis: „Ką gi aš darau? Sustok, nes bus vėlu“. Nesugebėjau. Aš jau nevaldžiau savęs, mane valdė pyktis. Per tas sekundes viską sugrioviau: savo reputaciją, rungtynių rezultatą, komandos likimą.

Tačiau juk iš tribūnų į mus mėtė viską, į mane pataikė žiebtuvėliu, galvą praskėlė. Ir tai atleisti?

Ne, tai nepasiteisinimas. Turėjau iškęsti. Juk mes žinojome, kad taip bus...

Ne taip stipriai pastūmiau M. Nakičių — jis suvaidino, kad patyrė nokautą. Tribūnose ir aikštėje, aišku, vėl kilo audra. Teisėjas — greta. Iš pradžių net nesupratau, ką jis rodo. Lyg ir techninę pražangą tiesiog skyrė. Po to nuėjo prie sekretoriato, pasitarė, grįžo. Ir rodo į suolą. Aš pasibaisėjęs gestais klausiu: „Ką, visam?“ O jis linksi galva: „Taip, taip, viskas“. Ir sukryžiavo rankas...

Prisižaidžiau... Ką aš pridirbau! Ne, daugiau jie manęs ant šito kabliuko nepagaus. Šiandien viskas bus kitaip. Šiandien man turi pasisekti.“ Taip A. Sabonis prisiminė nelaimingąjį finalą su „Cibona“ dar vieno susitikimo su stipriausia Jugoslavijos komanda išvakarėse.

Susitikimas įvyko daug anksčiau nei kas nors galėjo tikėtis. Mat „Cibona“ pralaimėjo savo čempionate „Zadarui“ ir nepateko į kito sezono Čempionų taurės turnyrą. Tačiau „Ciboną“ ir „Žalgirį“ (kaip 1986-ųjų Čempionų taurės turnyro finalininkus) pakvietė dalyvauti Tarpžemyninės taurės turnyre Argentinoje. Ir įvyko mačas, kuriame gimė sensacija...

Tęsinys — kitame „Mūsų krepšinio“ numeryje.

www.musukrepsinis.lt

SPORT LEDAI

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 RUGSĖJIS | 59

LKF nuotr.

Krepsinio treneriu asociacija

Vilanovos universiteto platusis puolimas

jay wrightas

Jay Wrightas su Vilanovos universiteto komanda per 7 sezonus iškovojo 148 pergales ir patyrė 83 pralaimėjimus. Jis į komandą atvedė NBA žaidėjais vėliau tapusius Randy Foe ir Kyle’ą Lowry. 2005 metais J. Wrightas vadovavo Universiadoje aukso medalius laimėjusiai JAV rinktinei, o 1994—2001 metais buvo Hofstros universiteto ekipos vyriausiasis treneris.

Jasonas Donnelly jau ketverius metus priklauso J. Wrighto komandai Vilanovoje. Iki 2008-ųjų rugsėjo jis rūpinosi krepšinio organizaciniais reikalais, o dabar yra J. Wrighto asistentas.

Jasonas Donnelly Kai 4 žaidėjai išsidėsto prie tritaškių metimo linijos, atsiranda daugiau atakos tęsinio variantų.

60 | 2009 RUGSĖJIS | MÛSØ KREPÐINIS

www.musukrepsinis.lt

Naudodami platųjį puolimą keturis žaidėjus išdėstome prie tritaškių metimo linijos.

Tai leidžia naudoti erdvę užtvaroms statyti, „kirsti“ krepšio link, perduoti kamuolį į baudos aikštelę, veržtis ir mesti tritaškį.

POZICIJOS Keturi žaidėjai užima pozicijas prie trišakio metimo linijos, o vienas — baudos aikštelėje. 4 ir 5 numerio pozicijas dažnai sukeičiame — tai leidžia pasirinkti, kuris žaidėjas veiks baudos aikštelėje.

IŠDĖSTYMAS Plačiajam puolimui mes rengiamės prie tritaškių metimo linijos pabrėždami keturis taškus. Per pratybas šie taškai pažymimi ant grindų lipnia juosta (1 brėž.). Visi šie taškai per pėdą nutolę nuo tritaškio metimo linijos ir maždaug per 18 pėdų (5,5 m) — vienas nuo kito. Manome, kad toks išsidėstymas yra itin palankus varinėtis kamuolį ir atlikti perdavimus. Baudos aikštelėje veikiančiam žaidėjui skiriamos dvi padėtys, mūsų vadinamos „patogiausio laiko“ padėtimis. Jos yra abiejose baudos aikštelės pusėse ties pirmuoju ženklu, šiek tiek aukščiau nei pati artimiausia padėtis po krepšiu (2 brėž.).

Savo žaidėjams, veikiantiems ne perimetre, nurodome užimti padėtį ties pirmuoju ženklu, kad jiems būtų erdvės judėti zonos galinės linijos ir aikštės vidurio link. Tokia šių žaidėjų užimta padėtis sudaro galimybę perimetro žaidėjams kirsti, varyti kamuolį ir perduoti jį baudos aikštelės žaidėjui ties zonos galine linija, tokiu būdu sukuriant tikslių atakų situacijas.

JUDĖJIMAS Mūsų keturi perimetro žaidėjai gali atsidurti bet kuriame iš keturių perimetre esančių taškų. Jei mūsų gynėjas, esant pradiniam išsirikiavimui, rodomam 2 brėžinyje, perduoda kamuolį krašto puolėjui ir kerta

Krepsinio treneriu asociacija

krepšio link, tai kuris nors silpnosios pusės perimetro žaidėjas užima likusį laisvą tašką (3 ir 4 brėž.). O jei mūsų gynėjas varo kamuolį krašto link, tuomet perimetro žaidėjas nuo zonos galinės linijos taško kerta pagal galinę liniją ir pakeičia esantį priešingoje pusėje, o kiti silpnosios pusės perimetro žaidėjai užima kitus laisvus taškus (5 brėž.).

Krašto puolėjams pasikeitus „plyšio“ vietomis, natūraliai atsiranda judėjimas silpnojoje zonos pusėje.

ESMINIAI DALYKAI Svarbu, kad žaidėjai, esantys perimetre, visada sugavę kamuolį visų pirma dairytųsi galimybės mesti į krepšį, o tik paskui perduoti arba varyti kamuolį. Taip pat svarbu, kad kiekvienas perimetro žaidėjas ir atrodytų, ir veiktų taip, lyg būtų pasirengęs mesti.

Kaskart sugavus kamuolį privalu akis nukreipti krepšio link. Šios detalės skatina žaidėjus aktyviai dairytis galimybės mesti ir tikėtis perdavimo krepšio link (arba priešinga kryptimi). Taikydami plačiojo puolimo metodą mes ypač akcentuojame tris veiksmų, padedančių surengti taiklias atakas, sekas: baudos aikštelė ir proveržis (Post-and-Rip), varymas ir erdvė (Drive-and-Space) ir užtvara ir sukimasis (Screen-and-Roll).

BAUDOS AIKŠTELĖ IR PROVERŽIS (POSTAND-RIP) Svarbus plačiojo puolimo metodo aspektas yra kamuolio perdavimas baudos aikštelės žaidėjui. Mūsų žaidėjas, veikiantis baudos aikštelėje, įvairiais būdais siekia kamuolio, priklausomai nuo to, kurioje aikštės vietoje jis yra. Kai kamuolys galinėje linijoje, mūsų baudos aikštelės žaidėjas kels rankas ir sieks užtvarų „patogiausio laiko“ taškuose. Mes nurodome savo baudos aikštelės žaidėjams laikytis pritūpus plačiai išskėstomis kojomis, o kai reikia statyti užtvarą gynėjui — aukštai ir plačiai iškelti rankas. Jei kamuolys „plyšyje“, mūsų baudos aikštelės

žaidėjas sieks nerti į baudos aikštelę dairydamasis galimybės mesti iš arti arba iš toli. O jei kamuolys priešingame krašte, mūsų baudos

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 RUGSĖJIS | 61

Krepsinio treneriu asociacija

situaciją viduryje (7 brėž.). Kamuolio judėjimas baudos aikštelės link sužadina visą seką kirtimų, kuriuos vadiname „baudos aikštelė ir proveržis“ (Post-and-Rip). Kai 5 žaidėjas dairosi vidurio link, 4 žaidėjas kaipmat puola į priešingą baudos aikštelės kraštą, kuriame

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

aikštelės žaidėjas atliks „V kirtimą“ (per visą baudos aikštelę kirs keitinėdamas kirtimo kryptį) ir judės „patogiausio laiko“ taškų link (6 brėž.). Kai tik kamuolys patenka į baudos aikštelę, mūsų baudos aikštelės žaidėjas pirmiausia dairosi į galinę liniją, o paskui tiria

ir pradėjo savo judėjimą aikštėje. Prasiveržęs jis dairosi perdavimo aikštelės viduje ir užima poziciją, palankią puolimui kitoje baudos aikštelės pusėje. Kai tik 4 žaidėjas atlieka Aukštaūgiai turi daugiau erdvės prie krepšio.

62 | 2009 RUGSĖJIS | MÛSØ KREPÐINIS

www.musukrepsinis.lt

savo įkirtimą, 3 žaidėjas veržiasi priešingos alkūnės link dairydamasis baudos metimo linijoje į viršų pašokančio žaidėjo, tuo pačiu metu užimdamas tokią poziciją, kad sugautų puolimo metu atšokusį kamuolį (8 brėž.).

Krepsinio treneriu asociacija

Kai šie veiksmai vyksta baudos aikštelėje, kiti du mūsų perimetro žaidėjai (1 ir 2) pasitraukia baudos aikštelės viršaus ir silpnosios pusės sparno link (9 brėž.), eliminuodami gynybos dvigubo dengimo galimybę ir dairydamiesi kitų trijų žaidėjų perdavimų priešinga kryptimi. Kai siekiama perdavimo priešinga kryptimi, mes savo žaidėjams nurodome kamuolį perduoti į baudos aikštelę, prasiveržti ir tuomet „permesti“ (tai mūsų terminas, reiškiantis perdavimą priešinga kryptimi) kamuolį į priešingą mūsų metikų pusę. Jei 5 žaidėjas neturi galimybės perduoti kamuolio nė vienam iš pirmiausia įkirtusių žaidėjų, savo žaidėjams aiškiname ir juos mokome kaip „kirsti antrą kartą“ ir pasikeisti savo poziciją. Tarkime, 4 žaidėjas antrą kartą kerta priešingos alkūnės link. Tada mūsų 3 žaidėjas pakartotinai kerta baudos aikštelės priešingos pusės link. Šioje situacijoje mūsų gynėjai taip pat kirs antrą kartą ir sukurs veiksmą keisdamiesi silpnojoje pusėje tol, kol bus atliktas kamuolio perdavimas arba metimas (10 ir 11 brėž.). Taip pat savo žaidėjus mes mokome dairytis užtvaros statymo galimybių baudos aikštelėje iškart po to, kai į perimetrą patenka aikštelės žaidėjo iš vidurio ar iš krašto perduotas kamuolys.

Perdavęs kamuolį priešinga kryptimi, 4 žaidėjas, prasiskverbęs į kitą baudos aikštelės pusę, gali statyti užtvarą ir dairytis galimybės mesti iš baudos aikštelės (12 brėž.). Šioje vietoje 5 žaidėjas pakeičia jį viename iš mūsų išsidėstymo taškų, o platusis puolimas vyksta toliau, nes 4 pozicija baudos aikštelėje yra keičiama.

taškų rinkimo strategiją, tačiau kartu ir kaip būdą sukurti judesį perimetre mūsų plačiojo puolimo metu. Pavyzdžiui, kai kamuolys yra „plyšyje“ po pirmojo perdavimo (kaip 2 ir 3 brėžiniuose), mūsų gynėjas gali varytis kamuolį galinės linijos krašto link (13 brėž.) arba priešingo „plyšio“ link, taikydamas tiesiai į žaidėją ir priversdamas jį atlikti „kirtimą krepšio link“. Kai vyksta šis veiksmas, kiti trys perimetro žaidėjai užima laisvus taškus (14 brėž.). Kai kamuolys yra krašte (15 ir 16 brėž.), mūsų perimetro žaidėjai taip pat gali pasinaudoti kamuolio varymu, atakuoti galinę liniją ir mesti arba pagerinti savo kamuolio perdavimo į baudos aikštelę kampą. Kai vyksta šis veiksmas, kiti gynėjai iš už jų užima laisvus taškus (17 brėž.). Kai vyksta varymas aikštės vidurio link, mes juo pasinaudojame kaip galimybe mesti kaip ir „baudos aikštelė ir proveržis“ atveju. Dažnai išnaudojame varymą krepšio link lygiai taip pat, kaip pasinaudotume kamuolio perdavimu baudos aikštelės žaidėjui. Kai vyksta varymas ir kamuolys atsiduria baudos aikštelės viduryje, mes liepiame savo 5 žaidėjui pasitraukti iš „patogiausio laiko“ ir pasiduoti į priešingą baudos aikštelės pusę (18 brėž.).

Arba, jei varymas prasideda nuo galinės linijos, mes mokome savo baudos aikštelės žaidėjus pasitraukti į baudos aikštelės vidurį, kad ir vėl būtų sukurtos idealios sąlygos geram perdavimo kampui ir susidarytų palankios sąlygos sugauti atšokusį kamuolį. Kai vyksta varymas, kitus tris perimetro žaidėjus mes mokome: 1) iš už nugaros užimti laisvus sklaidos taškus; 2) patekti į baudos aikštelės viršutinę dalį; 3) dairytis perdavimo.

VARYMAS IR ERDVĖ (DRIVE-AND-SPACE)

Kai varomasi nuo „plyšio“ arba krašto į aikštės vidurį, priešingas kraštas išlaiko savo išsidėstymą ir stengiasi išlikti besivarančiojo akiračio tiesiojoje, tikėdamasis perdavimo.

Tačiau, jei varymas vyks nuo galinės linijos, priešingas kraštas dairysis, ar gali praslysti į priešingą kampą ir išilgai galinės linijos tretiesiems atlikti „permetimo“ perdavimus. Iš esmės šis judesys sukuria tuštumo efektą, lei-

Mūsų plačiojo puolimo metodas kaip vieną iš strategijų, naudojamų taiklioms atakoms rengti, taiko varymo ir erdvės veiksmų seką. Erdvės išnaudojimas ir kamuolio varymas skverbiantis — tai patys svarbiausi šios veiksmų sekos elementai. Varymo ir erdvės veiksmų seką mes naudojame kaip

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 RUGSĖJIS | 63

Krepsinio treneriu asociacija

atsiduria aikštės viduryje, įvyksta visa eilė kirtimų, kirtimų antrą kartą — kad metimo galimybės pasireikštų maksimaliai.

IŠVADA Mūsų naudojamas plačiojo puolimo metodas taikomas kartu su individualaus parengimo programa. Kiekvienas įgūdis, kurio žaidėjus mokome ir į kurį sutelkiame jėgas

bei dėmesį, leidžia žaidėjams įsivertinti ir pagerinti asmeninius rezultatyvumo rodiklius šio puolimo metodo veiksmų kontekste.

Mūsų žaidėjai ima giliau suprasti, ką krepšinio žaidimui duoda veiksmų sekos „baudos aikštelė ir proveržis“, „varymas ir erdvė“ ir „užtvara ir sukimasis“. Galiausiai reikia priminti, jog šis puolimo metodas nėra lengvai įsisavinamas, tačiau iš kitos pusės, ir gynybos nėra lengvai atremiamas.

džiantį mūsų gynėjams atakuoti krepšį, mesti kamuolį, perduoti kamuolį baudos aikštelės žaidėjui arba mesti priešais save ar už savęs mūsų perimetro žaidėjams, sudarantiems erdvę tretiesiems.

UŽTVARA IR SUKIMASIS (SCREEN-ANDROLL) Trečioji veiksmų seka atsiranda dėl aukštų kamuolio užtvarų. Jos siekiame, kai norime ir mesti į krepšį, ir sukurti erdvės mūsų plačiojo puolimo veiksmams. Šios užtvaros atsiranda bet kuriame „plyšyje“ ir gali vykti pačioje metimo pabaigoje arba anksčiau, priklausomai nuo momento ir metimo situacijos. Siekiant sukurti geriausią neatitikimą „užtvaros ir sukimosi“ situacijoje, 5 žaidėjui reikia startuoti baudos aikštelėje ir staigiai trauktis į bet kurį „plyšį“ statyti užtvarą „plyšio“ kamuolio metimui (19 brėž.). Teikiame pirmenybę šios užtvaros statymui aikštės viduryje, nes ji priverčia gynybą spręsti, kaip gintis šio veiksmo atveju, o mūsų žaidėjams leidžia užimti pačią didžiausią erdvės dalį, kad galėtų rezultatyviai žaisti. Kai mūsų baudos aikštelės žaidėjas stato užtvarą šiam kamuoliui, jis stengiasi savo kūną pakreipti tokiu kampu, kad nugara būtų lygiagreti galinei linijai, ir priversti abu gynėjus spręsti, kaip gintis ir nuo gynėjo su kamuoliu, ir nuo baudos aikštelės žaidėjo, statančio užtvarą. Mes pastoviai mokome savo gynėjus, kaip išnaudoti šias užtvaras ir atakuoti, kad išsivystytų rezultatyvus žaidimas. Taip pat gynėjus mokome, kaip elgtis dvigubo dengimo atveju praktikuojant atsidalinimą, atitraukimą ir prasmukimą. Atitinkamai baudos aikštelės žaidėjus mokome, kaip jiems išsisukti, prasmukti ar išlįsti priklausomai nuo to, kaip yra ginamas kamuolys. Kai vyksta šis veiksmas, mūsų silpnosios pusės kraštai pasikeičia vietomis, kad sukurtų judesį ir patrauktų silpnosios pusės gynėjų dėmesį. Panašiai, kaip ir mūsų „varymo ir erdvės“ bei „baudos aikštelės ir proveržio“ atvejais, kai tik kamuolys

64 | 2009 RUGSĖJIS | MÛSØ KREPÐINIS

Vienas iš galimų atakos variantų — gynėjo veržimasis krepšio link.

www.musukrepsinis.lt

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 RUGSĖJIS | 65

KonKursas

L aimėkite knygą apie Lietuvos krepšinio istoriją!

2.

Kiek vidutiniškai taškų šių metų Europos čempionate pelnė Simas Jasaitis?

a. b. c. d. e.

12,8

f.

8,3

a. b. c. d. e.

12,5 12,1 9,4 8,8

f.

Kam priklauso ši tatuiruotė?

Dainiui Šalengai Darjušui Lavrinovičiui Kšyštofui Lavrinovičiui Vaidai Pacauskienei Ligitai Kinkevičienei Rimantui Kaukėnui

Kas yra šis krepšininkas?

a. b. c. d. e.

Mantas Kadzevičius

f.

Edgaras Želionis

3.

4.

5.

Augustas Pečiukevičius Ovidijus Varanauskas

Kuriame nuotraukos kvadrate yra kamuolys? a.

b.

c.

d.

e.

f.

Adas Juškevičius Simas Buterlevičius

Kuris krepšininkas daugiausia kartų žaidė Europos čempionatuose?

a. b. c.

Arvydas Sabonis Modestas Paulauskas Valdemaras Chomičius

d. e.

Gintaras Einikis

f.

Saulius Štombergas

Šarūnas Jasikevičius

Konkursas vyks iki spalio 12 dienos imtinai. Atsakymus siųskite SMS žinute trumpuoju numeriu 1674. Žinutėje įrašykite kodą MK ir atsakymų į klausimus variantus. Atsakymo pavyzdys: MK 1a 2a 3a 4a 5a Žinutės kaina — 2 litai. Galima siųsti neribotą variantų skaičių. Jei teisingų atsakymų bus daugiau nei prizų, nugalėtojus išaiškinsime burtais. Linkime sėkmės! „Mūsų krepšinio“ 21 numeryje skelbto konkurso prizą — batelius „Nike Zoom BB II“ — laimėjo kaunietis Saulius Bernotavičius. Teisingas konkurso atsakymų variantas yra toks: 1c 3f 3e 4d 5b. Sveikiname laimėtoją!

KITŲ „MŪSŲ KREPŠINIO“ 21 NUMERYJE SKELBTŲ KONKURSŲ LAIMĖTOJAI: Lietuvos rinktinės marškinėlius laimėjo Evaldas Šaulys, albumą „Krepšinio širdis“ — Lina Simanonytė, Kęstas Juonys, Dominykas, Deivydas Aidukas ir Arnoldas Motiejūnas, po dėžę Lietuvos rinktinės ledų gaus net devyni „Ingman ledų“ konkurso dalyviai (Paulius Petrošius, Monika Vaičiulytė, Inga Karkaitė, Laura Kneizevičiūtė, Greta Glaveckaitė, Artūras Kvedaras, Arvydas Š., Marytė Zuzevičienė ir Vytis Degutis), o „Ingman ledų“ meškiukus laimėjo 8 žmonės (Deivydas Aidukas, Vytenis, Karolis Tankūnas, Monika Morkūnaitė, Aistė Kalinauskaitė, Dominykas, Gediminas Brazėnas, Gintarė Petrauskaitė). Su visais laimėtojais susisieksime asmeniškai!

66 | 2009 RUGSĖJIS | MÛSØ KREPÐINIS

Reporteris.com / T. Tumalovičiaus nuotr.

1.

„Mūsų krepšinis“ šiame numeryje skaitytojams siūlo laimėti vos 1000 egzempliorių tiražu išleistą Algimanto Bertašiaus ir Stanislovo Stonkaus parengtą knygą „Su Lietuvos vardu per Europą, per pasaulį: Lietuvos krepšinio rinktinių kelias (1925-2008 m.)“. Prieš pat šių metų Europos vyrų čempionatą pasirodžiusi knyga — neįkainojama vertybė bet kuriam krepšinio gerbėjui!

Norint laimėti, reikia tik teisingai atsakyti į 5 žemiau pateiktus klausimus.

www.musukrepsinis.lt

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 RUGSĖJIS | 67

68 | 2009 RUGSĖJIS | MÛSØ KREPÐINIS