„kamuolėliai“ gamina deguonį ir valo vandenį. Azijos šalyse Cladophora dar žinoma kaip Mekongo žolė, kuri yra valgoma šviežia arba džiovinta. Baltijos jūroje esančiomis maurarykštėmis minta kai kurie bestuburiai.
Jūrų gilė (Amphibalanus improvisus, Darwin, 1854) Pasaulyje jūrų gilėms priskiriama apie 1 200 rūšių, tačiau Baltijos jūroje randama tik viena jų – Amphibalanus improvisus. Nors iš išvaizdos būtų sunku nuspėti, jūrų gilės priklauso vėžiagyviams, o ne moliuskams. Jų „pusbroliai“ yra visiems gerai pažįstami krabai ir omarai. Jūrų gilės laikomos vienais sėsliausių jūrinių organizmų, tačiau prisitvirtinusios ant laivų korpusų arba su balastiniais vandenimis jūrų gilės į Baltijos jūrą iš Šiaurės Amerikos pakrantės pateko dar XIX a. Pirmą kartą Amphibalanus
72
JŪROS KNYGA
improvisus aptiktos 1844 m. prie Kaliningrado. Šiuo metu jūrų gilės sutinkamos visoje Baltijos jūroje. Sėkmingai prisitaikančios prie kintančių temperatūros, druskingumo sąlygų bei galinčios išgyventi esant mažoms deguonies koncentracijoms, intensyviai eutrofikacijai bei vandens taršai cheminėmis medžiagomis, jūrų gilės aptinkamos beveik visose pasaulio pakrantėse. Amphibalanus improvisus turi baltą ar gelsvą kūginę kriauklę, kuri sudaryta iš kalkinių plokštelių, dažniausiai 1 cm aukščio ir 1–2 cm pločio. Pilvelis rudimentinis, o krūtinė padengta šešiomis poromis dvišakių filtruojančių kojų. Viršutinėms plokštelėms prasivėrus, jūrų gilė išskleidžia šias kojeles taip, kad jos sudarytų vėduoklę. Nuolat išskleidžiant ir sutraukiant šią vėduoklę jūrų gilės iš vandens filtruoja smulkias organines daleles, kitus smulkius gyvūnus bei fitoplanktono ląsteles, kurie ir yra jų pagrindinis maistas. Amphibalanus improvisus yra hermafroditas (organizmas, kuriame vystosi tiek vyriškos, tiek moteriškos lytinės ląstelės), tačiau vienos gilės kiaušinėliai turi būti apvaisinti kitos jūrų gilės. Vėliau iš kiaušinėlių išsiritusios lervutės plūduriuoja
nešamos srovių kaip planktonas. Paūgėjusios, kartais net po šešių mėnesių plaukiojimo, jos prisikabina prie kieto paviršiaus ir virsta suaugusiomis jūrų gilėmis. Jūrų gilių gyvenimo trukmė – 1–2 metai. Jūros gilės gyvena žemyn galva, t. y. prie įvairių kietų paviršių tvirtinasi galvos dalimi. Prisitvirtinimui tinka pakrantės uolos, moliuskų kriauklės, vėžlių šarvai, kieta banginių oda, krabai, povandeninės konstrukcijos bei laivų korpusai. Siekiant apsaugoti laivų korpusus nuo pažeidimo, kurį gali sukelti ir apaugimas jūros gilėmis, laivai dažomi specialiais dažais, kurie yra žalingi visai vandens ekosistemai. Kitas, „draugiškas“ aplinkai apsaugos būdas – laivus nuolat valyti mechaniškai iškeliant juos į krantą – yra daug brangesnis. Be laivybos pramonės, nuo jūrų gilių taip pat kenčia povandeniniai vamzdynai ir kitos konstrukcijos, kuriems nuvalyti nuo jūros gilių išleidžiami nemaži pinigai. Jūrų gilėmis niekas, išskyrus grundalą, neminta.
Midijos (Mytilus sp., Linnaeus, 1758) Nors ilgą laiką mokslininkai manė, jog Lietuvos priekrantėje gyvena tik viena midijų rūšis – valgomoji midija (Mytilus edulis, Linnaeus, 1758) – tačiau pastaraisiais metais, atlikus genetinius tyrimus, paaiškėjo, jog priekrantėje sutinkamos ne tik Mytilus edulis, bet ir šiauriau būdingos Mytilus trossulus bei šių rūšių hibridai. Midijų kolonijos, kurių svoris kvadratiniame metre gali siekti iki 8–10 kg, sukuria ypatingas sąlygas pasislėpti, maitintis ir prisitvirtinti kitiems dugno gyvūnams, todėl jų skaičius čia keletą kartų didesnis nei ant riedulių be midijų.
73
Rifai
Midijos Europoje auginamos jau 800 metų, o maistui žmonės jas renka jau daugiau nei 20 tūkst. metų. Kai kurių pakrančių gyvenvietes archeologai nustato pagal randamas suvalgytų midijų kriauklių liekanas. Nors „tikrose“ jūrose midijų ilgis siekia iki 11 cm, centrinėje Baltijoje jos neužauga didesnės nei 3,5 cm – manoma, jog dėl mažo apie 7–8 ‰ vandens druskingumo. Mažas vandens druskingumas Baltijoje lemia ir midijų amžių. Čia jos gyvena iki 12–14 metų, o druskingesnėse jūrose šie moliuskai randami iki 24 metų amžiaus. Midijos maitinasi filtruodamos vandenį ir žiaunomis sulaikydamos organines daleles. Tam, kad išgyventų, kai kurie stambūs individai gali filtruoti iki 65 l per dieną – jeigu bandysite laikyti jas akvariume, užtikrinkite gerą vandens maišymasį ir kuo didesnį vandens tūrį. Midijos Baltijos jūros dugne gyvena skirtingai: pietinėje jūros dalyje jos gyvena smėlyje ir užaugina visą koloniją,