Biržų miesto pramoninės teritorijos regeneracijos projektas_STRUCTUM konkursui Išmanusis miestas VI by Austėja

GSEducationalVersion

TURINYS

ĮVADAS

ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ Nacionalis kontekstas

Biržų rajono kontekstas

Biržų miesto situacijos schema

Regioninė Analizė

Biržų istorinė raida

Kultūros paveldo objektai

Socialinė analizė

Transporto schema

Pėsčiųjų, dviračių judėjimo schema

Gam nis karkasas

Funkcinė analizė

Išvados

ANALOGAI

PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI Situacijos schema

Urbanis nė koncepcija

Esama situacija

Architektūrinė koncepcija

Sklypo planas

Auktšų planai

Architektūriniai pjūviai

Vizualizacijos

Rėmėjų produkcija

Literatūra

GSEducationalVersion

ĮVADAS

Projektui pasirinkome Biržų miesto centrinėje dalyje esan apleistą pramoninį rajoną. Preliminarus nagrinėjamos teritorijos plotas - 9,0 ha. Miestas suplanuotas pagal stačiakampę kvartalų struktūrą. Biržų mieste dominuoja gyvenamosios ir rekreacinės teritorijos. Miesto teritorijoje į Širvėnos ežerą šiauriniame pakraštyje įteka Agluonos ir Apaščios upės. Svarbiausi miesto pastatai išsidėstę centrinėje miesto dalyje tarp Agluonos ir Apaščios upių. Nagirnėjama teritorija ribojasi su Agluonos upės pakrante, miesto centru. Vakarų pusėje kultūros paveldas - Siaurojo geležinkelio kompleksas.

PROJEKTO TIKSLAS

Projekte fokusuojamės į viešųjų erdvių kokybės gerinimą, patogios infrastruktūros sukūrimą, taip pat pasiūlysime naujų funkcijų Biržų miestui. Miestas galėtų išnaudo savo kompak šką dydį plėto pės esiems ir dvira ninkams pritaikytą infrastruktūrą - plėto , pramogų paslaugų sektorių, siūlome strategišką miesto stukrūros poky - Biržų kurortas, kuris pritrauktų žmones iš Lietuvos, taip pat Latvijos miestų. Sieksime pateik sprendimus pakrančių sutvarkymui, išsibarsčiųsių žaliųjų zonų sujungimui į vien są sistemą. Atei es Biržų miesto idėja, kuriama pagrindiniai elementai yra ne gatvės ar pastatai, bet ryšiai, mazgai, kurie žymi žmonių tarpusavio kontaktą.

GSEducationalVersion

NACIONALINIS KONTEKSTAS

Biržai išsidėstę 201 km atstumu į šiaurę nuo Vilniaus ir 90 km į pietus nuo Rygos. Biržai ver nant Lietuvos kontekstu yra perifejoje. Miestas turėtų išnaudo savo nuošalumą Lietuvos atžvilgiu ir formuo paribio tapatybę, jung . Kelias RYGA

Vilnius - Ryga 303 km atstumas. Biržai tarpinė stotelė.

BIRŽAI

ŠIAULIAI

KLAIPĖDA

DAUGPILIS

PANEVĖŽYS UTENA KAUNAS

POLOCKAS

Biržai turėtų išnaudo pasienio bendradarbiavimo galimybes su Latvijos miestais.

VILNIUS

MINSKAS

VARŠUVA

GSEducationalVersion

BIRŽŲ RAJONO KONTEKSTAS

GSEducationalVersion Version

ISTORINĖ - PLANINĖ ANALIZĖ

Biržų raida panaši į daugelio Vakarų Europos gyvenviečių, kurias sieja gam niai, socialiniai ir istoriniai bruožai. Iki XV a. miesto struktūra piška to meto gyvenviečių su laisvai susiklosčiusiu gatvių nklu ir netaisyklinga aikšte. XVI a. vid. - XVII a. pr. miestas formuojamas pagal stačiakampę schemą su kvadra ne miesto aikšte, dviaukšte rotuše ir bokštu. XVII a. pr. - XVIII a. pr. miesto planas stačiakampis, apjuostas gynybine siena. XVIII a. pr. - XIX a. pab. išlaikomas stačiakampis planas, išnyksta bet kokie ženklai apie buvusios gynybinės sienos ribas. XX a. pr. XX a. vid. miestas plečiamas išlaikant

stačiakampę

kvartalų

struktūrą.

Formuojamos naujos teritorijos ir gatvės. XX a. vid. - XX a. pab. kai kurie kvartalai stambinami juos apjungiant.

Dėl

sunaikinta

kai

kurių

senamiesčio ir centrinės dalies kvartalų struktūra. Naikinamos kai kurios gatvės svarbios skersniams miesto ryšiams. Statomi aukš ir masyvūs XVI a. vid - XVII a. pr. XVII a. pr. - XVIII a. pr. XVIII a. pr. - XIX a. pab. XX a. pr. - XX a. vid. XX a. vid. - XX a. pab. XXI a.

daugiabučiai nepaisant istorinės struktūros ir aukš ngumo. Mieste centre pastatoma 8

GSEducationalVersion

pramoninių objektų. Kai kurie buvę užstaty kvartalai pavers aikštėmis, užsodin želdynais. Šiuo metu miestas plečiasi į kraštus. Miesto centrinė dalis baigia praras iden tetą ir istorinę svarbą. Seniausia miesto dalis neišnaudojama kultūrinėms ir visuomeninėms reikmėms, traukos objektams. Lietuvos žemėlapis 1646 m. (G. Bucelinas)

Biržų kunigaikštystės žemėlapis 1645 m.

1922 m. miestelio projektas

GSEducationalVersion GSEducationalVersion

2 Kultūros paveldo teritorija Nagrinėjama teritorija

4 5 6 7 11 15

8 10 13 14

1 - Astravo dvaro sodyba ir komplekso pastatai 2 - Astravo kapinynas 3 - Biržų žydų - holokausto aukų kapas 4 - Biržų senojo miesto vieta 5 - Biržų žydų ir karaimų senųjų kapinių ir žydų žudynių vietos kompleksas 6 - Biržų evangelikų reformatų bažnyčios sta nių kompleksas 7 - Pastatas ir rūsys 8 - Juliaus Janonio paminklas

9 - Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta 10 - Paminklas žuvusiems už Lietuvos Nepriklausomybę 11 - Biržų piliavietė 12 - Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios sta nių kompleksas 13 - Pastatas 14 - Pastatų kompleksas 15 - Biržų banko sta nių kompleksas 16 - Siaurojo geležinkelio kompleksas

GSEducationalVersion

KULTŪROS PAVELDO ANALIZĖ

Biržų rajono savivaldybės teritorijoje yra devyni valstybės saugomi archeologiniai objektai, viena urbanis nė kultūros vertybė -Biržai, trisdešimt architektūros kompleksų (dvarų, sakralinių sta nių kompleksų, žymių žmonių gim nės) ir dešimt

Astravo dvaras

pavienių sta nių. Biržų miesto kultūrinis paveldas nėra gausus - iš devynių kultūros vertybių esančių Biržų rajone, trys vertybės yra mieste. Tai Biržų piliavietė, Biržų pilies kompleksas ir senoji miesto vieta, iš kurių ver ngiausia yra Biržų senojo Biržų pilis

Paminklas J. Janioniui

Paminklas žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę

Buvęs Lietuvos banko ﬁlialas Biržuose

miesto vieta.

Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Siaurasis geležinkelis

GSEducationalVersion

SOCI ALI NĖANALI ZĖ

SOCIALINĖ ANALIZĖ

BI RŽŲRAJONO SAVI VALDYBĖSTERI TORI JA: ( ŽEMĖSPLOTAS)1476km²

BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJA: (ŽEMĖS PLOTAS) 1476 KM²

DEMO GRAFI N ĖSSENATVĖSKOEFI CI ENTAS DEMOGRAFINĖS SENATVĖS KOEFICIENTAS

NUOLATI NI ŲGYVENTOJ ŲAMŽI AUSSTRUKTŪRAMETŲPRADŽI OJ E NUOLATINIŲ GYVENTOJŲ AMŽIAUS STRUKTŪRA METŲ PRADŽIOJE

GYVNETOJŲ SKAIČIUS 2020 M. GYVENTOJŲSKAI ČI US2020m.

GSEducationalVersion

SOCI ALI NĖANALI ZĖ

GYVNETOJŲ UŽIMTUMAS

GYVENTOJ ŲUŽI MTUMAS

UŽI MTUMO L YGI SPROC.

UŽIMTUMO LYGIS %

KUL TŪROSCENTRAI KULTŪROS CENTRAI

MUZI EJ AI MUZIEJAI

GSEducationalVersion

SOCI ALI NĖANALI ZĖ

SPORTAS

SPORTAS TURI ZMAS

TURIZMAS

GSEducationalVersion

TRANSPORTO JUDĖJIMO SCHEMA TRANSPORTO JUDĖJIMO SCHEMA

Germaniškis

Užušiliai

TRANSPORTO JUDĖJIMO SCHEMA 500 m

1000 m

SUTARTINIAI ŽYMĖJIMAI: ESAMA MIESTO ADMINISTRACINĖ RIBA

Parovėja

PROJEKTUOJAMA MIESTO ADMINISTRACINĖ RIBA NAIKINAMA MIESTO ADMINISTRACINĖ RIBA SIAURASIS GELEŽINKELIS KRAŠTO IR RAJONINIAI KELIAI

Germaniškis, Nemunėlio Radviliškis

PAGRINDINĖS GATVĖS VIETINIAI KELIAI

AUTOBUSŲ STOTIS

AERODROMAS

Saločiai

ESAMAS TILTAS

PLANUOJAMAS TILTAS

Obelaukiai

Pasvalys, Panevėžys

Pandėlys, Rokiškis

Vabalninkas GSEducationalVersion

Papilys

Vabalninkas ~600 m

GSEducationalVersion

FUNKCINĖ ANALIZĖ

Mieste dominuoja gyvenamosios ir rekreacinės teritorijos. Pramonės teritorijos išsidėsčiusios miesto pakraščiuose, nors kelios pramoninės teritorijos yra miesto centre (Pieninės pastatų kompleksas) ir rekreacinėse teritorijose miesto šiaurės rytuose. Svarbiausi miesto pastatai ir funkcijos išsidėsčiusios centrinėje miesto dalyje tarp Agluonos ir Apaščios upių. Švie mo, kultūros, socialinių paslaugų ir kitų viešųjų įstaigų stygius matomas

ek ry nėje,

ek vakarinėje miesto

dalyse.

GSEducationalVersion

Sveikatos priežiūros įstaigos Socialinių paslaugų įstaigos Švietimo įstaigos Kultūros, sporto ir laisvalaikio įstaigos ir infrastruktūra Kitos viešųjų paslaugų įstaigos

Gyvenamoji teritorija Rekreacinė teritorija Pramonės teritorija Nagrinėjama teritorija GSEducationalVersion

GSEducationalVersion

BIRŽŲ MIESTO IDENTITETAS - RAUDONŲ PLYTŲ MŪRAS

GSEducationalVersion

TERITORIJOS FOTOFIKSACJOS

GSEducationalVersion

IŠVADOS

Atlikus urbanis nę analizę. Įver nus transporto infrastruktūrą, miesto lokaciją ežero ir upių atžvilgiu, erdvių struktūrą, žaliąsias miesto erdves, vizualinius ryšius bei dominantes pastebėta:

1. Biržai mažai išnaudoja pasienio bendradarbiavimo galimybes su Latvijos miestais. 2. Miesto centrinė dalis baigia praras iden tetą, istorinę svarbą. 3. Seniausia miesto dalis neišnaudojama kultūrinėms ir visuomeninėms reikmėms. 4. Mieste dominuoja gyvenamosios ir rekreacinės teritorijos. Pagrindinės miesto funkcijos išsidėsčiusios tarp Agluonos ir Apaščios upių. Paslaugų stygius matomas ek ry nėje, ek vakarinėje miesto dalyse. 5. Pradėta vysty dviračių takų infrastruktūra, tačiau nesukurta vien sa patogi judėjimui, susisiekimui sistema. 6. Miesto struktūroje žaliosios juostos eina aplink upių, ežerų pakrantes. Reikėtų sutvarky pakrančių priėjimus, įreng pėsčiųjų, dviračių takus, sujung išsibarsčiusias žaliąsias zonas į sistemą. 7. Mažėja gyventojų skaičius, užimtumo, kultūros lygis. 8. Auga susidomėjimas sportu, sveika gyvensena, viešbučių poreikis.

GSEducationalVersion

ANALOGAI

Ålgård miesto dalies regeneracija C.F. Møller Architects, Norvergija, 2014 metai

Pasiūlymu

siekiama

suprojektuo

miesto centrą, remian s principu „Viskas yra šalia visko“, todėl nagrinėjamoje teritorijoje siekiama sutalpin kuo daugiau funkcijų. Kompak ški pastatai išlaiko patrauklias miesto kraštovaizdžio zonas. Kartu su urbanizuota teritorija buvo sukurta

daugybė

žaliųjų

socialinių

erdvių

papildančių turiningą gamtą. Naujojo miesto centro planavimas kilo iš pirminio miesto centro – Figgjoelvos upės. Vandens trasa nukreipiama į miesto centrą, taip paversdama gyvenvietę daugialypiu, gyvu miestu. Apleista miesto dalies paverčiama patrauklia, tuo pačiu metu išlaikant vie nės bendruomenės ir miesto savitumą.

GSEducationalVersion

Neubrandenburg sporto ir sveika ngumo parkas EFFEKT Architects, Vokie ja, 2016 metai

Tai

sporto

rekreacinis

kompleksas

suprojektuotas dvejuose apleistuose traukinių depuose, kurie yra pačiame miesto centre. Istorinė industrinė aplinka transformuojama į unikalų kultūrinį mul funkcinį kompleksą, kuris talpina spa ir sveika nimosi funkcijas, plaukimo baseiną, sporto klubą, ﬁzinės terapijos erdves. Įvairios veiklos vienoje vietoje įgalina naują sinergiją tarp kasdienio miesto gyvenimo ir aktyvaus

sveiko gyvenimo

funkcijos,

tokios

kaip

būdo.

kavinės,

Viešosios restoranai,

posėdžių ir konferencijų salės, taip pat privačių organizacijų ir verslo bendro darbo ir biurų erdvės,

už krina

vie nį

įsitraukimą

bendruomeniškumą. Teritorijos transformacija kiek įmanoma išsaugo esamus paveldo pastatus ir integruoja naująją programą į esamą pastatų masę - sukuria visiškai naują Neubrandenburgo perspektyvą

daugeliui

tranzi nių

keleivių,

vykstančių iš Hamburgo į Ščeciną. 23

GSEducationalVersion

ANALOGAI

Vandens sporto ir laisvalaikio kompleksas Mikou Studio, Šveicarija, 2010 metai

Projekto

kslas išryškin slėnio,

suprojektuotas

pastatas

reljefo

kuriame ypatumus,

išsaugo žaliąsias slėnio erdves ir nepaliestą upės įlanką, bei atver vaizdus į Alpes. Projekte bandoma

įgyvendin

programinius

sprendinius - sukur medžiu dengtą terasą vasaros veikloms, bei terasą iš natūralaus akmens skirtą naudojimui. Šios terasos esiogiai jungiasi su įėjimu į projektuojamą kompleksą ir aikšte nukreipta į apylinkių stebėjimo taškus. Architektai stengėsi

išlaiky

kompak škumą, stebėjimo

maksimalų

tuo

taškų

iš

pačiu

pastato

sukuriant

pastato

daug

nuostabų

kraštovaizdį. Šiam kslui projektuojamos didelės skaidrūs langai ir kampinės angos nukreiptos į įlanką.

Pastato

laikantysis

apvalkalas

projektuojamas iš betono ir antracito spalvos betono kuris atkartoja supančią aplinką.

GSEducationalVersion

Mul funkcinis kvartalas buvusios Coberco pieno perdirbimo gamyklos teritorijoje Studioninedots, Nyderlandai, 2017 metai

Jung s su vandeniu yra neatskiriama šio projekto dalis. Suprojektuotas kompleksas įsilieja į Reino upės bulvarą. Coberco kvartalo centre esan

sena

pieno

gaminių

gamykla

transformuojama į mul funkcinį kompleksą tarsi plakan širdis kvartalo centre. Statomi nauji pastatai, tuo tarpu seni pastatai prikeliami naujam

gyvenimui.

Teritorijoje trys

sklypai

skiriami gyvenamiesiems pastatams, kurių pirmi aukštai

sujungiami

viešomis

erdvėmis,

susibūrimų ir darbo vietomis. Iškilus naujiems pastatams industrinis kompleksas išliks matomas iš visų miesto pusių, taip išlaikant istorinį iden tetą. Viešoji kvartalo erdvė jungsis su aplinkinių kvartalų viešosiomis erdvėmis. Energija reikalinga funkcionuo kompleksui imama iš atsinaujinančių šal nių. Žaliosios viešosios erdvės yra projekto prioritetas. Įvairialypė projekto programa suteikia projektuojamam kompleksui naują gyvenimą ir prisideda prie Coberco kvartalo iden teto sukūrimo. 25

GSEducationalVersion

Viešbu s ir spa centras Bostaleėje Gra , Vokie ja, 2017 metai

Projekto puiki lokacija leidžia komponuo tūrį tokioje vietoje iš kurios pro medžių proskynas atsiveria geriausi šalia tyvuliuojančio ežero vaizdai. Projektas išnaudoja ir įdarbina natūralią aplinką

savyje

talpindamas

100

viešbučio

numerių ir spa centrą. Pailgą pastato tūrį suformavo jį supan topograﬁja. Tokiu būdu sukuriama buferinė zona tarp medžių masyvų ir ežero. Pagrindinė viešbučio dalis buvo patalpinta ant dviejų kalvų. Natūralus tarpas tarp kalvų išnaudotas recepcijai iš kurios atsiveria ežero vaizdai. Iš recepcijos patenkama į kitas viešbučio ir spa patalpas, patalpintas po reljefu. Pagrindinis architektų kslas buvo sukur galimybę svečiams maty panoraminius gamtos vaizdus iš visų pastato pusių ar vietų.

GSEducationalVersion

PROJEKTINIAI PASIÅªLYMAI

GSEducationalVersion

SITUACIJOS SCHEMA

GSEducationalVersion

TERITORIJOS REGENERACIJOS PROGRAMA

Aplinkosaugos modelis Rekreacinis kompleksas projektuojamas atsižvelgiant į aplinkosauginį aspektą BREAM. "BREAM" ver namas pastatų konstrukcijų tvarumas, poveikis sveikatai, energijos taupymas, vandens kokybė, medžiagų, atliekų ir žemės panaudojimas. Kompleksas įver ntas pagal Lietuvos pastatų tvarumo ver nimo sistemą (LPTVS) skirtą nustaty Lietuvoje esančių teritorijų ir pastatų tvarumo lygį bei viešai deklaruo geriausią tvaraus projektavimo ir statybos prak ką. Komplekse numatoma geoterminis šildymas. Pagrindinio pastato - viešbučio stogas orientuotas į pietų pusę išnaudojamas saulės baterijoms, jos kompleksui gamins elektrą. Siekiant ekologiškumo, ekonomiškumo sveika ngumo centro baseino vanduo numatomas rink į rezervuarą ir būtų naudojamas aplinkos priežiūrai, laistymui, gaisrų gesinimui. Numatoma fasadai su automa zuotomis žaliuzėmis, kurios apsaugo pastatus nuo saulės, taupo pastatų energiją.

Socialinis programos modelis Bendraujant su Biržų gyventojais, gyventojai užsiminė, kad ilgą laiką laukią Biržų mieste baseino, tačiau dažniausiai naujos statybos virsta dar viena parduotuve miesto struktūroje. Biržų miestas nori užsiim aktyvia veikla, pritrauk inves cijas, todėl siūlomas strateginis miesto modelis -Biržų kurortas. Siūloma viešosios erdvės, kurios ska ntų bendruomeniškumą, žmonių koncentraciją, nuola nį teritorijos veikimą, šis aspektas taip pat prisidėtų prie miesto saugumo.

Ekonominės programos modelis Biržai formuotų paribio tapatybę, taptų kurortu pritraukiančiu gamtos, poilsio ištroškusius centrinių miestų gyventojus, taip pat pritrauktų svečių iš Latvijos miestų. Numatoma galimybė vyk renginiams, kurie pritrauktų lankytojus ir neštų inves cijas Biržų miestui.

GSEducationalVersion

1.12 Restoranas 1.13 Virtuvė 1.14 Produktų sandėlis

87,44 47,51 10,57

1.15 Darbuotojų poilsio patalpa

14,49

Darbuotojų persirengimo kambarys (mot.) Darbuotojų persirengimo 1.17 kambarys (vyr.) 1.18 Koridorius 1.19 Holas 1.16

2 KORPUSAS

3 KORPUSAS

KONFERENCIJŲ CENTRAS Pirmo aukšto patalpų eksplikacija Nr. Patalpos pavadinimas 1.1 Vestibiulis 1.2 Recpcija 1.3 Drabužinė 1.4 Galerija 1.5 San. mazgo holas 1.6 Vyrų san. mazgas 1.7 San. mazgas 1.8 Moterų san. mazgas 1.9 Konferencijų salė (40 žm.) GSEducationalVersion 1.10 Konferencijų salė (40 žm.) 1.11 Konferencijų salė (40 žm.) 1.12 Restoranas 1.13 Virtuvė 1.14 Produktų sandėlis 1.15 Darbuotojų poilsio patalpa Darbuotojų persirengimo kambarys (mot.) Darbuotojų persirengimo 1.17 kambarys (vyr.) 1.18 Koridorius 1.19 Holas 1.16

SVEIKATINGUMO CENTRAS

Plotas, kv.m 67,94 32,76 11,40 186,20 2,70 17,54 3,96 17,41 44,96 44,96 45,71 87,44 47,51 10,57 14,49 10,44 10,60 32,04 18,51

707,14 m² Pirmo aukšto patalpų eksplikacija Nr. Patalpos pavadinimas 1.1 Infocentras Antro aukšto patalpų eksplikacija Nr. Patalpos pavadinimas 2.1 Antresolė

4 KORPUSAS

Plotas, kv. m 41,37 41,37 m² Plotas, kv. m 27,69 27,69 m²

- Aukšto planas Nr. Patalpos pavadinimas -1.1 Pagalbinė patalpa -1.2 Pagalbinė patalpa -1.3 Pagalbinė patalpa -1.4 Techninė patalpa Pirmo aukšto patalpų eksplikacija Nr. Patalpos pavadinimas 1.1 Recepcija 1.2 Koridorius 1.3 Moterų rūbinė 1.4 San. mazgas 1.5 Pagalbinė patalpa 1.6 Vyrų rūbinė 1.7 Vyrų persirengimo kambarys 1.8 Dušai 1.9 San. mazgai 1.10 Moterų persirengimo kambarys 1.11 Dušai 1.12 San. mazgai 1.13 Baseino zona 1.14 Garinė pirtis 1.15 Infra sauna 1.16 Sauna 1.17 Techninė patalpa

Plotas, kv. m 71,25 35,62 109,52 567,05 783,44 m² Plotas, kv. m 70,57 35,14 10,10 13,62 13,62 16,46 29,96 16,58 22,73 29,49 16,58 22,23 399,58 10,14 9,54 9,90 2,72

INFOCENTRAS

Pirmo aukšto patalpų eksplikacija Nr. Patalpos pavadinimas 1.1 Infocentras Antro aukšto patalpų eksplikacija Nr. Patalpos pavadinimas 2.1 Antresolė

Bendras pastato plotas

10,44 10,60 32,04 18,51

707,14 m²

Plotas, kv. m 41,37 41,37 m² Plotas, kv. m 27,69 27,69 m²

69,06 m²

728,96 m² Antro aukšto patalpų eksplikacija Nr. Patalpos pavadinimas 2.1 SPA centras 2.2 Masažų kambarys 2.3 Masažų kambarys 2.4 Masažų kambarys 2.5 Masažų kambarys 2.6 Masažų kambarys 2.7 Masažų kambarys 2.8 Masažų kambarys 2.9 Masažų kambarys 2.10 Masažų kambarys 2.11 Masažų kambarys 2.12 Koridorius

Bendras pastato plotas

Plotas, kv. m 177,25 9,35 7,96 7,96 7,96 8,12 8,03 7,96 7,96 8,29 9,35 105,48 365,67 m²

1 878,07 m²

GSEducationalVersion

FASADAI

Projektuojamo komplekso pritaikyto hibridiniam gyvenimo būdui, kuriame veikia viskas kartu laisvalaikis, darbas, apgyvendinimas fasadų medžiagiškumui pasirinkta Biržų miesto iden tetą atspindi medžiaga raudonų plytų apdaila. Esamų rekonstruojamą pastatų fasadams pasirinkta fasado apdailos plokštės, kurios pabrėžia neapdorotą bazinės pluoš nio cemento medžiagos tekstūrą. Pastatų jung ms naudojama fasadinė s klo sistema. Formuoja dermė tarp sena - nauja struktūrų, siekiama sukur darni este ka.

GSEducationalVersion

REMĖJŲ PRODUKCIJA

Energiją taupančios tamsinančios Velux užuolaidėlės pagerins komplekso svečių komfortą. Įdiegus Velux Ac ve automa nę sistemą bus galima valdy norimas sistemas lengvai ir patogiai. Kompanija Velux yra lyderiai savo rinkoje.

Wicona vitrinų sistemos pasirinktos sudė ngoms didelių gabaritų s klo konstrukcijoms įgyvendin . Inovatyvus produktas Wictec 50HI a nka aukščiausius šių laikų standartus ir leidžia pasiek keliavus aukštus energinius reikalavimus.

Projekte numatoma naudo Schomburg senų pastatų restauravimo sistema leis prikel esamus nenaudojamus, prastos būklės pastatus naujam gyvenimui. Projektuojamame SPA centre baseinų įrengimui pasirinkta Schomburg baseinų įrengimo sistema. Tinkamai įrengus BETOCRETE C serijos hidroizoliaciją, rekonstruotų ir naujai projektuojamų pastatų už krinama ilga pastatų gyvavimo trukmė.

Viešbučio svečių kambariuose panaudo KNX sistemos patalpų valdikliai su sensoriniais jungikliais. Su KNX technika galima lengvai įgyvendin energijos vartotojų vizualizavimą ir duomenų apdorojimą - "Smart-Metering". Su šia sistema pasiektas aukštas komforto, saugumo ir ekonomiškumo lygis.

Projektuojamame komplekse numatomi apželdin stogai. Šiam kslui įgyvendin naudojama stogo sistema „TN ROOF GREEN“. Šlai niams pastatų stogams naudojamos trisluoksnės laminuotos bituminės čerpės Technonicol Shinglas Con nent.

Esamų pastatų renovacijai naudojamos Equitone fasado apdailos plokštės. Unikalios Equitone plokštės pabrėžia neapdorotą bazinės pluoš nio cemento medžiagos tekstūrą. Šis produktas leidžia pasiek norimą „gryną“ renovuojamų pastatų este ką.

GSEducationalVersion GSEducationalVersion

REMĖJŲ PRODUKCIJA

Isort produkcija padės palaiky švarą teritorijoje ir prisidės prie socialinės šiukšlių rūšiavimo misijos Biržuose įgyvendinimo. Isort plieninės šiukšlių rūšiavimo sistemos yra ilgalaikės, patvarios, ergonomiškos ir naudingos visiems - ek žmogui, ek gamtai.

Partneriai UAB „Barema Rytai“ padės įreng saulės kontrolės elementus - kiemo tarp viešbučio ir konferencijų centro pavėsinę-stogelį. Įmonė turi 26 metų pa r rinkoje ir viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo gamin ir prekiau visų rūšių lauko apsauga nuo saulės.

„Betono mozaikos“ specialistų siūlomos Romex sistemos viešosioms erdvėms puikiai išpildo visus teritorijos kietų dangų reikalavimus. Rompox produktai už krina stabilius, ilgaamžius, patvarius pėsčiųjų paviršius.

Arko mūro blokai ir silika nės plytos naudojamos ek pastatų išorėje ek viduje. Renkan s tvirtus, tačiau plonesnius ARKO blokus, įmanoma sutaupy net iki 28 % mūro. Tai - pagrįsta skaičiais. Taip pat, moksliniais Vilniaus Gedimino technikos universiteto atliktais tyrimais nustatyta, jog sienų iš ARKO blokų nereikia armuo .

Kompanija „Bal c Master“ rūpinsis viso komplekso kondicionavimo agregatų įrengimu. Taip pat šiai įmonei bus pa kėta virtuvių technologinis, restorano ir kavinės įrangos projektavimas ir įrengimas. Solidus kompanijos specialistų žinių bagažas, išplėtota logis kos sistema, platus ekėjų ratas, daugiau, nei 26 metų darbo pa r s, leido kompanijai tap pripažintu partneriu daugeliui Lietuvos ir užsienio įmonių.

Renson mechaninių vėdinimo sistemų produktus renkamės siekdami už krin , kad projektuojamos patalpos būtų nekenksmingos žmonėms ir jose būtų malonu bū . Endura Twist mechaninio vėdinimo įrenginys su šilumogrąža už krina patalpų vėdinimą, bei šiais laikais keliamus energe nius reikalavimus. Diskre ški įrenginiai už krina a nka šiuolaikinės este kos standartus.

GSEducationalVersion

Lietuvos pastatų tvarumo ver nimo sistema Informacija apie ver namą pastatą Objekto pavadinimas

Viešbu s, SPA ir konferencijų centrai

Pastato pas

Viešbu s, SPA ir konferencijų centrai

Adresas

Biržai Maksimalus balų skaičius

Svarbumo svoriai

26.80%

17.87%

1.1. Pastato energinis efektyvumas

26.80%

16.08%

1.2. Energijų vartojimo stebėsena

26.80%

1.3. Atsinaujinančių energijos šal nių sistemų naudojimas

26.80%

17.87%

10.70%

9.17%

2.1. Viešojo susisiekimo galimybės ir infrastruktūra

10.70%

0.00%

2.2. Viešųjų paslaugų objektų pasiekiamumas

10.70%

2.3. Alternatyvių transporto priemonių infrastruktūra

10.70%

2.4. Pėsčiųjų ir dvira ninkų judėjimo saugumas

10.70%

2.5. Automobilių eismo ir infrastruktūros ribojimas

10.70%

8.90%

7.63%

3.1. Geriamojo vandens stebėsena

8.90%

3.2. Tvarus želdinių drėkinimo būdas

8.90%

3.3. Paviršinių nuotekų surinkimas, panaudojimas

8.90%

5.93%

3.4. Tvarios bui es/gamybos nuotekų tvarkymo sistemos

8.90%

4.45%

4.1. Vie nės kilmės medžiagos

8.90%

4.45%

4.2. Pavojingųjų cheminių medžiagų prevencija

8.90%

4.45%

5. ATLIEKŲ TVARKYMAS IR TARŠA

12.50%

5.1. Atliekų tvarkymas statybos metu

12.50%

5.2. Atliekų tvarkymas pastato eksploatacijos metu

12.50%

5.3. Šaldymo agentų GWP

12.50%

5.4. Triukšmo taršos prevencija

12.50%

6. PROJEKTO VALDYMAS

5.40%

3.60%

6.1. Visuomenės dalyvavimas

5.40%

6.2. Tvariosios plėtros specialisto dalyvavimas

5.40%

0.00%

6.3. Integruotas projektavimas

5.40%

8.90%

7.1. Sklypo antrinis naudojimas

8.90%

7.2. Vietovės ekologinės vertės apsauga, naudojimas ir didinimas

8.90%

8. SVEIKATA IR GEROVĖ

17.90%

16.41%

8.1. Natūralus apšvie mas

17.90%

8.2. Patalpų oro kokybė

17.90%

11.93%

8.3. Natūralus vėdinimas

17.90%

8.4. Vizualinis komfortas gyvenamojoje/darbo vietoje

17.90%

8.5. Apšvie mo valdymas

17.90%

8.6. Akus nis komfortas

17.90%

100.00%

80.53%

Nr.

Kriterijai 1. ENERGIJA

2. TRANSPORTAS

3. VANDENTVARKA

4. MEDŽIAGOS

7. SKLYPO NAUDOJIMAS IR EKOLOGIJA

Iš viso:

Gau balai

Įver nimas: Puikus

Nr.

Privalomi kriterijai

Privalomi balai

Įver nimo lygiai Rezultatas, %

1.1. Pastato energinis efektyvumas

Įver ntas

30–39

1.2

Geras

40–54

2.1. Viešojo susisiekimo galimybės ir infrastruktūra

Labai geras

55–69

2.3. Alternatyvių transporto priemonių infrastruktūra

Puikus

70–84

3.1. Geriamojo vandens stebėsena

Išskir nis

85–100

5.2. Atliekų tvarkymas pastato eksploatacijos metu

8.3. Natūralus vėdinimas

Energijų vartojimo stebėsena

8.6. Akus nis komfortas

– Iš viso:

Rezultatų suves nė

Ma ks i ma lus ba l ų s ka i či us

Ga u

ba l a i

GSEducationalVersion

_Roger Trancik, Atrandant prarastąją erdvę: urbanis nio projektavimo teorijos (2017)

LITERATŪRA

_ Jan Gehl, Life between buildings (1971) _ Jan Gehl, Ci es for people (2010) _STR 1.01.08:2002 Sta nio statybos rūšys _STR 1.01.03:2017 Sta nių klasiﬁkavimas _STR 2.01.01(1):2005 Esminis sta nio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ _STR 2.01.01(2):1999 Esminiai sta nio reikalavimai. Gaisrinė sauga _STR 2.01.01(3):1999 Esminiai sta nio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga _STR 2.01.01(4):2008 Esminis sta nio reikalavimas „Naudojimo sauga“ _STR 2.01.01(5):2008 Esminis sta nio reikalavimas „Apsauga nuo triukšmo“ _STR 2.01.01(6):2008 Esminis sta nio reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ _STR 2.01.06:2009 Sta nių apsauga nuo žaibo. Išorinė sta nių apsauga nuo žaibo _STR 2.01.07:2003 Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo _STR 2.02.02:2004 Visuomeninės paskir es sta niai _STR 2.03.01:2019 Sta nių prieinamumas _STR 2.05.13:2004 Sta nių konstrukcijos. Grindys _STR 2.04.01:2018 Pastatų a tvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys _STR 2.06.04:2014 Gatvės ir vie nės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai _h p://mikoustudio.com/projects/water-sports-and-leisure-complex-3/ clid=IwAR0xSF2Y5XLy01Ibo8v1n67AyxkBHXTZU3e60yZvx384cqdOENPYRFchevg _h ps://www.cfmoller.com/p/Aalgaard-centrum-i3041.html _h ps://studioninedots.nl/project/de-melkfabriek/ _h ps://www.archdaily.com/884367/hotel-and-spa-seezeitlodge-gra -architects 59

GSEducationalVersion

RAA komanda Andrius Mockai s

Austėja Jurčiukonytė

Rūta Kapustaitė

Biržų miesto pramoninės teritorijos regeneracijos projektas_STRUCTUM konkursui Išmanusis miestas VI

Articles inside

Biržų miesto centrinėje dalyje esančios pramoninė teritorijos regeneracija_STRUCTUM konkursui Išmanusis miestas VI