Žydrojo dangaus kraštas BAVARIJA

Page 1

1


2


Arūna Kaminskienė • Dana Loher

Žydrojo dangaus kraštas

BAVA R IJA V I E N A G R A ŽI A U S I Ų P L A N E T O S V I E T Ų

Aukso pieva Vilnius / 2017

3


© Arūna Kaminskienė, 2017 © Dana Loher, 2017 © Apipavidalinimas, Judita Židžiūnienė, 2017 © Leidykla „Aukso pieva“, 2017 Visos teisės saugomos. Be raštiško leidėjo sutikimo nei ši knyga, nei kuri nors jos dalis negali būti kopijuojama, atkuriama, perduodama ar įrašoma jokia forma. Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB).

ISBN 978-609-8105-38-4

4


Kaip nuostabu, patrauklu, nerealu ir stebuklinga yra tai, kas slypi žodyje „kelionė“. Nikolajus Gogolis

5


6


Turinys

Įžanga / 11 Bavarijos žemė / 17 Aukštutinė Bavarija (Oberbayern) / 25 Pirmoji pažintis su Bavarija. Kochelis (Kochel am See) / 25 Augalai, knygos ir.... alus. Benediktinų vienuolynas / 33 Spalvota vaikystės pasaka. Oberamergau (Oberramergau) / 41 Miškų apsuptyje. Mitenvaldas (Mittenwald) / 47 Bavarijos sostinė Miunchenas (München) / 53 Ilgiausia pasaulio pilis. Burghauzenas (Burghausen) / 87 Stebuklo paliestas miestas. Altetingas (Altötting) / 95 Berchtesgadeno žemė (Berchtesgadener Land) / 105 Ežerų burtai / 105 Pasiklausykime tylos. Rosfeldo panoraminis kelias (Rossfeldpanoramastrasse) / 123 Erelio lizdas (Kehlsteinhaus) / 131 Kneifelšpicės (Kneifelspitze) kalno šturmas / 137 Išgirskime muziką. Berchtesgadenas (Berchtesgaden) / 145 Berchtesgadeno druskos kasykla (Salzbergwerk Berchtesgaden) / 149 Užburtojo miško paslaptis. Hinterzė (Hintersee) / 153 Kalnų trobelių idilė (Halsalm) / 159 Almančių upelių melodijos. Vimbachklamo ir Almbachklamo tarpekliai / 165 Druskos kvapas. Bad Reichenhalis (Bad Reichenhall) / 173 7


Švabija (Schwaben) / 181 Kojų miestelis. Fiusenas (Füssen) / 181 Bavarijos karaliaus Ludwigo II pilys / 191 Žemutinė Bavarija (Niederbayern) / 219 Alaus istorija mažoje alaus darykloje. Aldersbachas (Aldersbach) / 219 Gyvenimas provincijoje – Eringo (Ering) miestelio kasdienybė / 225 Gegužės medžio (Maibaum) statymas / 229 Bad Fiusingas ir „šnapso“ muziejus (Bad Füssing) / 235 Trijų upių miestas. Pasau (Passau) / 239 Ten, kur moterys svaidosi kukuliais. Degendorfas (Deggendorf) / 247 Auganti uola (Wachsender Felsen) / 259 Dalelė Bavarijos Miško – Fychtachas (Viechtach) / 263 Sidabro kalnas – Zilberberg (Silberberg) / 269 Viduramžių dvelksmas vestuvių puotoje. Landshutas (Landshut) / 273 Kelheimas (Kelheim) / 281 Veltenburgo benediktinų vienuolynas (Kloster Weltenburg) / 281 Dunojaus tarpeklis (Donaudurchbruch bei Weltenburg) / 281 Aukštutinis Pfalcas (Oberpfalz) / 289 Chamas (Cham) / 289 Chamiunsterio osuarijus (Chammünster) / 293 Rundingo pilies (Burg Runding) liekanos / 297 Atvirlaiškis iš Rėgensburgo (Regensburg) / 299 Aukštutinė Frankonija (Oberfranken) / 303 Rūkyto alaus miestas. Bambergas (Bamberg) / 303

8


Hohenšvangau rūmai. Vaizdas atsiveria nuo Noišvanšteino pilies

Atvirlaiškis iš Forchheimo (Forchheim) / 309 Kur apsistoti Bavarijoje / 311 Žemutinė Frankonija (Unterfranken) / 317 Cukraus miestas. Ochsenfurtas (Ochsenfurt) / 317 Atvirlaiškis iš Ašafenburgo (Aschaffenburg) / 321 Vidurinė Frankonija (Mittelfranken) / 323 Tauberio Rotenburgas (Rothenburg ob der Tauber) / 323 Atvirukai iš Niurnbergo (Nürnberg) / 331 Kalėdinės bavarų mugės – tradicijos su meduolių kvapu / 335 Padėka / 347

9


10 Ramzau


Įžanga

Pasaulis nesibaigia ties mūsų horizontu. Antoine-Marin Lemierre

Šis kraštas nuo pat pirmųjų žingsnių tarsi gražiausia muzika akimirksniu įtraukia į savo kerintį pasaulį. Jis priverčia užmiršti visus kasdienius rūpesčius ir į vieną visumą sujungia pojūčius – klausą, regą, uoslę. Jis sugrąžina į vaikystės pasakų šalies tamsų, paslaptingą mišką, kuriame slepiasi Snieguolė ir septyni nykštukai, kur bokšte ant aukšto kalno įkalinta Auksaplaukė, paslaptingoje pilyje įsikūręs karalius Strazdabarzdis, o žemė nusėta meduolinio grožio nameliais, galinčiais suvilioti ne tik Jonuką ir Grytutę. Šis kraštas turi gilias tradicijas, daugialypę istoriją ir savitą kultūrą. Tai Bavarija. Tarsi bedugnis veidrodis, į kurį žvelgiant sukasi galva, ir vis tiek negali atsižiūrėti. Gražus visais metų laikais. Toks gražus, kad norisi kartoti rusų poeto Andrejaus Voznesenskio žodžius: „Nelieskite muzikos rankomis.“ Po šį kraštą su knygos bendraautore keliaujame kartu ir atskirai. Draugėn mus suvedė aistra kelionėms. Kelionės nuojauta jau pati savaime yra nuostabi būsena. Ar jums pažįstamas tas jausmas, kai kojas pakerta net vietų, kuriose dar nebūta, atvaizdai, nematoma ranka sugniaužia skrandį ir apima švelnus lengvumas, lyg neštų stebuklingi paukščiai. Kuo 11


daugiau keliaujame, tuo gilesnės nuojautos aplanko, žadėdamos dar nematytas patirtis ir pojūčius. Įspūdžiai, emocijos, potyriai, rūpestingai saugomi atminties, – tai turtas, kurio neįvertinsi pinigais, neperduosi kitam, tačiau kuris sušildo mūsų širdis ir vėl verčia ieškoti dar nematytų kampelių. Kelionės nenusibosta ir nepaliauja stebinti. Kaip sakė Moshlih Eddin Saadi, „Nesistebintis keliautojas yra kaip paukštis be sparnų“. Bavarija – ypatingas, niekada nesiliaujantis stebinti kraštas. Be galo įvairus, spalvingas, galbūt šiek tiek paslaptingas, bet kartu savas ir artimas. Rašant knygą, norėjosi apie jį papasakoti viską! Išpasakoti visas legendas ir istorijas, aprašyti žmonių charakterius, senuosius papročius, tradicijas, valgius. Sudėti visas nuotraukas… Ir ne tik nuotraukas – visus garsus: krioklių šniokštimą, paukščių čiulbėjimą, miškų ošimą, Alpių pievose besiganančių karvių varpelių skambėjimą ir tylą, kurią girdi sėdėdamas kalnų trobelės šešėlyje. Viską, ką atsimename, nes „Atsiminimas – tai vienintelis rojus, iš kurio negalim būti išvaryti“ (Jean Paul). Ši knyga – tai mūsų patirtys. Mūsų girdėti garsai ir tyla, mūsų matyti miestai ir kaimeliai, sutikti žmonės ir skanauti valgiai. Vietos, kurių nesiūlo kelionių agentūros. Jas atradome pačios! Tai mūsų Bavarija! Ir ji tikrai kitokia nei kelionių vadovuose.

12


13 Tauberio Rotenburgas


14


15


16 Bavarijos Alpės. Vaizdas, atsiveriantis netoli Wildbichlalm kalnų trobelės


Bavarijos žemė

Visada žavėjausi žmonėmis, kurie myli savo kraštą, puoselėja savas tradicijas, dėvi tautinius rūbus ir dėl to nė kiek nesijaučia nepatogiai. Jie tuo didžiuojasi. Nuo paties mažiausio iki seno senučiuko. Žavėjausi ir žaviuosi jų meile savo kultūrai, kalbai, tarmėms, jų pagarba istorijai. Ir jei paklausite, kur tokie žmonės gyvena, nė nesudvejojusi atsakysiu – Bavarijoje. Žaviuosi ne tik Bavarijos žmonėmis, bet ir jos nuostabia gamta, gražiais miestais, įdomiais kaimeliais. Didžiausia ir seniausia Vokietijos žemė gali pasigirti daugeliu dalykų. Pavyzdžiui, iki šiol galiojančiu seniausiu pasaulyje įstatymu, reglamentuojančiu gėrimų gamybą, – Bavarijos alaus grynumo įstatymu, kuriam jau per 500 metų. Šis 1516 metais hercogo Wilhelmo IV (Bavaro) priimtas įstatymas griežtai nustatė, kad alaus gamyboje gali būti naudojama tik vanduo, apyniai ir salyklas. Taip buvo nutrauktas įvairių svaiginančių ir neretai nuodingų žolelių bei kitų priedų naudojimas alaus gamyboje. Vėliau – 1810 metais – Bavarijos alaus istoriją papildo didžiausia pasaulyje alaus šventė Oktoberfest1 ir alaus sodai. 1812 metais Bavarijos karalius Maximilianas I Josephas leido Miuncheno alaus darykloms pačioms prekiauti į bokalus pilstomu 1

Daugiau apie šią šventę skaitykite 74 p., pasakojime apie Miuncheną.

17


alumi, bet draudė pardavinėti maisto produktus, mat buvo baiminamasi, kad dėl to žmonės nustos lankyti tuometines užeigas, nes visi bėgs tik į alaus sodus. Žinoma, tikrai labai daug į juos bėgo ir... nešėsi ten savo užkandą. Į tikrą alaus sodą2 dar ir šiandien galima atsinešti maisto. Miunchenas vis dar didžiuojasi tokiais sodais. O pačiame Bavarijos viduryje (tarp Landshuto ir Ingolštato (Ingolstadt) plyti didžiausia pasaulyje apynių plantacija HalerDie gemütliche Mass alaus šventėje. Posakis, kuris pažodžiui išvertus reiškia „jaukus alaus bokalas“. Tačiau bavarams tai kur kas daugiau. Pagrindinė reikšmė čia teikiama žodžiui „jaukus“. Tai reiškia bendravimą. Šiltą, jaukų. Ir nesvarbu, kad kartais žmonių, sėdinčių prie to paties stalo, visai nepažįsti. Ir galbūt daugiau niekada nebesutiksi. Ein Prosit, ein Prosit der Gemütlichkeit – nuolat skamba kiekvienoje šventėje. Pakelkim bokalą, pakelkim bokalą (į sveikatą, į sveikatą), už jaukumą. Ir tada daužia visi tuos bokalus, juk – už jaukumą!

tau (Hallertau). Sakoma, kad apyniai čia augi-

Nuotraukoje Eringo miestelio šventė Kirta ir eringietis, vilkintis tradiciniu šaulių kostiumu su tautiniais akcentais

sos Wittelsbachų dinastijos vasaros rezidenci-

nami net nuo VIII amžiaus. Tačiau Bavarija – ne vien alaus kraštas. Šalia valstybinės sienos su Austrija, Burghauzeno (Burghausen) mieste, stovi ilgiausia pasaulio pilis. Alpių papėdėje smailiais bokšteliais į dangų stiebiasi viena gražiausių Disnėjaus animaciniuose filmuose vaizduojamų pilių – Bavarijos karaliaus Ludwigo II Noišvanšteinas (Neuschwanstein), Miuncheno rezidencija – vieni didžiausių rūmų Europoje. O kur dar vijos? Taip, šios pilys ir rūmai3 pasakoja vienos garsiausių, įtakingiausių ir šimtmečiais kraštą

valdžiusių Wittelsbachų dinastijos istoriją. Wittelsbachai – Bavarijos hercogai, kurfiurstai, karaliai. Jų valdymo laikotarpis siekia Tikruosiuose alaus soduose dažnai parduodami tik gėrimai, kai kuriuose esti nedidelis patiekalų asortimentas. Svečių namų, aludžių ar užeigų savininkai, turintys ir alaus sodus, dažniausiai neleidžia lankytojams užkandžiauti savo atsineštu maistu. 3 Čia paminėta tik maža dalis pilių ir rūmų, susijusių su Wittelsbachų dinastija. 2

18


Ilgiausia pasaulyje Burghauzeno pilis

1180 metus, kai Friedrichas I Barbarossa pakėlė į hercogus grafą Ottą iš Wittelsbachų giminės (Otto I. der Rotkopf) ir perdavė jam valdyti Bavarijos hercogystę. Valdė jis iki pat mirties. Tiesa, neilgai – vos trejus metus. Po hercogo mirties valdymą perėmė jo sūnus Ludwigas (Ludwig der Kelheimer). Ir taip iš kartos į kartą iki 1918 metų, kai Bavarija buvo paskelbta Bavarijos laisvąją valstybe. Paskutinysis Bavarijos karalius buvo Ludwigas III, valdęs šalį nuo 1913 iki 1918 metų. Iš šimtmečius trukusių Wittelsbachų valdymo laikų iki šių dienų išliko vienas ryškus simbolis – karalius Ludwigas II. Jis ir jo rūmai – visų Bavarijos karalių ir visų Bavarijos pilių vizitinė kortelė. Paradoksalu: karalius, kuriam visiškai nerūpėjo valdymo reikalai, kuris eikvojo valstybės iždą, – kūrė grožį. O gal tai joks paradoksas? Gal kaip tik dėl to Bavarija tokia ypatinga? Ir ne tik pilimis. Landshute į dangų stiebiasi aukščiausias pasaulyje mūrinis bažnyčios bokštas. Pasau (Passau) mieste esanti Šv. Stepono katedra (Der Dom St. Stephan) garsėja didžiausiais pasaulyje katedriniais vargonais. Miunchene Šv. Liudviko bažnyčios 19


Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.