Page 1

RADVILĖS MORKŪNAITĖS-MIKULĖNIENĖS LAIKRAŠTIS PANEVĖŽIUI

MIELI PANEVĖŽIEČIAI, džiaugiuosi galėdama su Jumis bendrauti, išgirsti Jūsų lūkesčius ir problemas. Pažindama Jus suprantu, ko reikia Panevėžiui ir Lietuvai. Žinau, kad daug žmonių nusivylę, praradę tikėjimą savo valstybe. Bet labai kviečiu neprarasti vilties ir išreikšti savo pilietinę valią spalio 9 d. vyksiančiuose rinkimuose – ateiti ir balsuoti. Esu pasirengusi skirti savo europinę politinę patirtį, sąžiningumą ir atkaklų darbą mūsų Valstybei. Jeigu Jums tinka mano mintys ir idėjos, jeigu mums pakeliui – prašau Jūsų palaikymo spalio 9 d. rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą! Malonaus skaitymo!

Su geriausiais linkėjimais, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

RADVILĖ MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ TS-LKD kandidatė į Lietuvos Respublikos Seimą daugiamandatėje ir NEVĖŽIO vienmandatėje rinkiminėse apygardose gim. 1984 m.

info@morkunaite.lt

PATIRTIS

www.morkunaite.lt

žmonių bei 18 nevyriausybinių organizacijų.

TS-LKD narė

TS-LKD

2001 – iki dabar

Vilnius, visa Lietuva

▶ Šešėlinė Aplinkos ministerijos ministrė, 2016. ▶ Pirmininko G. Landsbergio pavaduotoja. ▶ Prezidiumo narė, nuo 2009 m. ▶ Jaunimo bendruomenės Pirmininkė, 2013-2014 m.

Pirmininkė

▶ Peticijos pagrindu 2008 m. liepos mėn. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria išreikštas raginimas inicijuoti nepriklausomą dujotakio „Nord Stream“ poveikio Baltijos jūrai vertinimą.

2006 liepa – 2008 liepa

2014 – iki dabar

Vilnius, visa Lietuva

▶ Viena iš Neužmirštuolės akcijos organizatorių.

Valdybos narė

2013 – iki dabar

Europos Parlamento narė

Europos Parlamentas, TS-LKD, EPP

Briuselis, Strasbūras, Lietuva

▶ Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narė.

Patarėja

2008 – 2009

Vilnius

▶ Ministro V. Ušacko patarėja.

Koordinatorė

Akcija „Apgink Baltijos jūrą kol ne vėlu“ 2007 – 2009

▶ Parengta peticija dėl pavojingo Nord Stream dujotakio projekto. ▶ Peticiją pasirašė daugiau nei 30 tūkst.

Vilnius

IŠSILAVINIMAS MAGISTRO DIPLOMAS

Kultūros politika ir kultūros vadyba

BAKALAURO DIPLOMAS

Nuoseklumas

Vilnius, visa Lietuva

KUO DIDŽIUOJUOSI Išleista knyga lietuvių ir anglų kalbomis „Sausio 13-oji. Išsaugoję laisvę“. Ši knyga pasiekė tarptautinę bendruomenę ir daugelį Lietuvos mokyklų bei bibliotekų. Vizualinių menų aplinkos apsaugos ir ekologijos konkurso „Žaliasis kodas“ iniciatorė ir globėja. Konkursas, kuriame dalyvavo įvairiausių ugdymo įstaigų bendruomenės. Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos įsteigtuose apdovanojimuose, penkerius metus apdovanojau geriausios disertacijos aplinkosaugos temomis autorius. Inicijavau Neužmirštuolių atminties pievą Lukiškių aikštėje Vilniuje ir Panevėžyje minint Sausio 13-ąją. Mano vardo fondas rėmė įvairias aplinkosaugines ir istorinės atminties iniciatyvas ir projektus.

VDA LTMA

STIPRYBĖS Tarptautinė ir nacionalinė politinė patirtis

Inicijavau Baltijos kelio alėjos atsiradimą Europos Parlamento rūmuose.

Europos sąžinės ir atminties platforma

Užsienio reikalų ministerija

Vilnius

Pirmininkė

2005 – 2006

www.naujasplanas.lt

Fortepijoninio meno atlikėja

Seimo narių padėjėja

Lietuvos Respublikos Seimas

Jaunųjų konservatorių lyga

Kovų už laisvę asociacija Neužmiršk

2009 – 2014

/RadvileMorkunaite

3 psl. INTERVIU SU RADVILE

Atsakingumas

POMĖGIAI ▶ kelionės ▶ muzika ir muzikavimas ▶ fotografija ▶ istorija

KALBOS

6 psl. NAUJAS PLANAS PANEVĖŽIUI

Lietuvių Anglų Rusų Prancūzų Italų, vokiečių

MOTO

Dirbk. Tikėk. Nebijok. NR. TS-LKD SĄRAŠE

9

8 psl. MORKŪNAITĖS MORKŲ PYRAGO RECEPTAS 1


D EVIN TAS NU M E RI S

R AD VIL Ė M OR KŪ NAITĖ- M IKU L ĖNIENĖ PANEVĖŽIU I

KOMANDOS PANEVĖŽIO KRAŠTUI KREIPIMASIS Mieli Panevėžio krašto žmonės, prisistatome Jums, norėdami pasiūlyti savo bendrystę. Mes, komanda Panevėžio kraštui, esame apsisprendę dirbti Panevėžio miestui ir rajonui. Šis gražias ilgametes kultūros, švietimo, verslo, gamybos, žemdirbystės, sporto tradicijas puoselėjantis Aukštaitijos centras turi puikią ateitį. Jo žmonės visada rėmė laisvos, europietiškos Lietuvos kryptį. Panevėžio apylinkėse susikūrė pirmoji prieš okupaciją stojusi partizanų apygarda, čia labai drąsiai kūrėsi Lietuvos Sąjūdis, čia gražiai puoselėjamos gilios krikščionybės tradicijos. Mūsų komanda turi didelę patirtį nacionaliniame, europiniame ir savivaldos lygmenyse – ją norime pasiūlyti ir Panevėžio kraštui. Dirbdami kartu su kituose Lietuvos miestuose, miesteliuose ir kaimuose išrinktais atsinaujinusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų komandos nariais Seime, mes galėsime nuveikti žymiai daugiau. Pastarųjų metų patirtis parodė, kad pavieniui, be aiškios strategijos ir vizijos dirbantys politikai tampa tik smulkių kasdieninių pasistumdymų dalyviais.

2

DAUG IAU G E RŲ DA R BŲ L I E T U VA I

Mūsų komandai labai reikės Jūsų patarimų, pasiūlymų, idėjų. Europietišką, pasiturintį, tačiau savitą, gyvenimo patikrintas vertybes saugantį Panevėžį mes turime kurti visi drauge. Mums svarbu Jus išgirsti, įsiklausyti. Mūsų svajonė – laimingas žmogus savame krašte. Mes sieksime, kad europietiškas gyvenimas ateitų į kiekvieną šeimą. Tam, kad svajonė taptų realybe, esame pasiruošę pasiūlyti rimtas programines idėjas, nuolat bendrauti su visais, kuriems tai svarbu. Sąjūdžio pradėtas kelias iš sovietmečio atgal į mūsų bendrus Europos namus dar tebesitęsia, laukia daugybė darbų. Turime matyti ir labai neramų pasaulį aplinkui, todėl reikia susitelkti atsakingam pasirinkimui, kad nebesikartotų praėjusio šimtmečio politikų klaidos, kai praradome savo valstybę. Tvirtai tikime, kad 2016 metų Seimo rinkimuose Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, būdami atvira bendruomene, pelnys Jūsų pasitikėjimą ir taps laiminčia politine jėga. Mes esame pasiruošę atiduoti visas jėgas, kad į bendrą Lietuvos sėkmę įneštume ir svarų savo valstybei neabejingų Panevėžio krašto žmonių indėlį:

Arvydas ANUŠAUSKAS, Seimo narys, istorikas, rašytojas, Antikorupcijos komisijos narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas (2008 – 2012 m.), šiuo metu – šio komiteto narys. Vakarinė apygarda. Radvilė MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ, TS-LKD pirmininko pavaduotoja, Europos Parlamento narė (2009 2014 m.), įvairių jaunimo projektų organizatorė. Nevėžio apygarda. Rasa JUKNEVIČIENĖ, Kovo 11-osios akto signatarė, Seimo narė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, Krašto apsaugos ministrė (2008 - 2012 m.), Seimo delegacijos NATO PA pirmininko pavaduotoja. Aukštaitijos apygarda. Sergejus JOVAIŠA, Seimo narys, Informacinės visuomenės plėtros komiteto narys, olimpietis, Pasaulio ir Europos čempionas. Anykščių-Panevėžio apygarda. TRYS IŠ KOMANDOS NARIŲ – ARVYDAS ANUŠAUSKAS, R AD VI L Ė M O R K Ū N AI T Ė- M I K U L ĖN I EN Ė, R AS A JUKNEVIČIENĖ – PASIŪLYTI TS-LKD VYRIAUSYBĖJE UŽIMTI MINISTRŲ POSTUS. Mus galite rasti socialinio tinklo Facebook paskyroje „KOMANDA PANEVĖŽIO KRAŠTUI“.


DEVIN TAS NU M E R I S

R AD VIL Ė M OR KŪ NAITĖ- M IKU L ĖNIENĖ PANEVĖŽIU I

Radvilė MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ:

„VALSTYBĘ REIKIA MYLĖT KAIP SAVO ARTIMĄ“

Radvile, gal galėtumėte trumpai papasakoti apie savo kelią į politiką. Esate jauna politikė, anksti pradėjote eiti šiuo keliu. Kodėl? Užaugau šeimoje, kur būdavo aptariama valstybės istorija, nūdiena, aktualijos. Tėvai daug laiko skirdavo visuomeninei veiklai, niekada neskirstė, kad čia suaugusiųjų reikalai, o čia vaikų. Nuo mažumės drauge vykdavom į kraštotyrines keliones, nes tėvai muziejininkai, mus vaikus pasiimdavo į visas pilietines iniciatyvas: Baltijos kelią, Sąjūdžio, 1991 m. sausio mitingus. Man tai ryškiausi vaikystės prisiminimai – ne tiek kiemo žaidimai, kiek tuo metu Valstybei aktualiausi įvykiai. Šitie patyrimai išugdė ryškų jausmą – man svarbu, kas vyksta Lietuvoje.

akyse – purvinas, intrigų kupinas dalykas. Visada sakydavau, kad politika yra tai, kaip mes elgiamės ir bendraujam su kaimynais, šeimos nariais, praeiviais, kaip mes konkuruojam mokykloje ar bet kur kitur – intrigom, nykiais susitarimais ar idėjom ir aktyviu darbu. Lygiai taip galvoju ir šiandien. Ir lygiai taip pat suprantu, kad yra visaip – kaip ir kiekvieno mūsų gyvenime. Jaunus žmones raginu nebijoti pasirinkti ir daryti tai, kas įdomu, kas jiems yra svarbu ir duoda naudos visuomenei.

2009 m. buvote išrinkta į Europos Parlamentą, buvote jauniausia Lietuvos atstovė ir kone jauniausia europarlamentarė visame Parlamente. Kokius nuveiktus darbus įvardintumėte, kaip pagrindinius, kuriais didžiuojatės?

Mokyklos metais prisijungiau prie Jaunųjų konservatorių lygos, buvau šios organizacijos vadove. Su jaunais aktyviais žmonėmis organizuodavom pilietines, patriotines iniciatyvas, įvairiomis akcijomis atkreipdavom dėmesį į netinkamus politikų veiksmus, rengdavome palaikymo demonstracijas Rusijos agresiją patiriančioms valstybėms.

Europos Parlamento nare dirbau penkerius metus. Rinkėjų suteiktas pasitikėjimas – didžiulis įpareigojimas ir atsakomybė.Visą tą laiką nuoširdžiai gyniau Lietuvos žmonių interesus ir vertybes. Drauge ieškojome būdų, kaip sustiprinti Lietuvos balsą Europos Sąjungoje ir spręsti problemas, kurioms būtinas visos ES sutelktas veikimas.

Prieš 15 metų prisijungiau prie Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos. Turiu prisipažinti, kad ilgą laiką labai garsiai aplinkui, žmonėms iš kitų sričių, nesiskelbiau apie savo apsisprendimą. Tai nebuvo pats madingiausias užsiėmimas, nes politika daugelio

Kryptingai dirbau aplinkosaugos, maisto ir vartotojų apsaugos srityse. Daug dėmesio skyriau tam, kad Lietuvą 20142020 metais pasiektų didesnė ES parama, kad Lietuva taptų energetiškai nepriklausoma, kad mūsų istorija ir kultūra būtų kuo labiau pažįstama ES. Siekiau

padėti Ukrainai, Moldovai, Gruzijai eiti europiniu keliu, palaikydama šių valstybių norą išsivaduoti iš agresyvios Rusijos gniaužtų. Emociškai stipriausi momentai, kai Europos Parlamente mano iniciatyva atidarėme Baltijos kelio erdvę – stovėjome susikibę: Lietuvos, Latvijos, Estijos europarlamentarai, valstybių vadovai, mūsų bičiuliai iš kitų šalių ir dainavome „Bunda jau Baltija“. Geras bendrystės ir vieni kitų supratimo jausmas, kuris persikelia ir į kasdienį darbą, suprantant, kad kartu esame stipresni ir sėkmingesni. Taip pat įsimintini kiti istorinės atminties darbai, kurie leido Europai mus geriau pažinti. Nedaug kas žino, ką iš tikrųjų teko patirti mūsų žmonėms ilgais okupacijos metais, mažai kas žino apie tremtis, neįsivaizduoja, kad į Sibirą vežami buvo kūdikiai ir senukai, todėl labai svarbu, kad mes patys gebėtume ir mokėtume papasakoti savo istoriją, kad šiandien būtų daugiau supratimo, kokia tuomet buvo Rusija, kokia ji yra šiandien. Itin paveikios yra meninės priemonės, todėl džiaugiuosi, kad galėjau į Briuselį pakviesti teatro trupę „Atviras ratas“, kur jauni aktoriai rodė spektaklį apie tremtį, partizaninį pasipriešinimą „Lietaus žemė“ (rež. Aidas Giniotis). Beje, gražus momentas – vienas iš trupės aktorių – J. Miltinio gimnazijos auklėtinis.

Šį rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose kandidatuosite Panevėžyje,

Nevėžio vienmandatėje apygardoje. Sakykite, kodėl pasirinkote Panevėžį? Panevėžys yra vienas įdomiausių Lietuvos regionų miestų, kuris savyje talpina labai daug – nuo įdomių žmonių, kultūrinių tradicijų, iki verslo potencialo. Lietuvai ir pasauliui Panevėžys davė daug ryškių žmonių, kurie praturtina kultūros, meno, žurnalistikos, diplomatijos, sporto bei mokslo pasaulį. Vardinti reiktų ilgai, bet noriu paminėti tuos, kuriuos šios kartos žmonės žino geriausiai – Europos Parlamento pirmininko patarėją Arnoldą Pranckevičių, Lietuvos ambasadorę prie Europos Sąjungos Jovitą Pranevičiūtę, ambasadorių Vašingtone Rolandą Kriščiūną,mokslininkus tris brolius Vizbarus, žinių portalo bernardinai.lt vyriausiąjį redaktorių Donatą Puslį, žurnalistą Paulių Gritėną, humoristą Mantą Katlerį, kompozitorių Leoną Somovą, menininką Stasį Petrauską ir daugelį kitų.

„JAUNUS ŽMONES RAGINU NEBIJOTI PASIRINKTI IR DARYTI TAI, KAS ĮDOMU, KAS JIEMS YRA SVARBU IR DUODA NAUDOS VISUOMENEI.“

DAUGIAU GERŲ DARBŲ LIETUVAI

3


D EVIN TAS NU M E RI S

Panevėžys visiems skamba drauge su maestro J. Miltinio vardu, neabejotinai jo dėka Panevėžyje užaugo būrys talentingų aktorių (G. Latvėnaitė, G. Kiela, A. Kėleris). Man malonus atradimas buvo sužinoti, kad žurnalistė Nijolė Baužytė, laidų ciklo „Mūsų miesteliai“ autorė, taip pat nuo Panevėžio – per jos darbą daugybė žmonių, tarp jų ir aš, geriau pažino savo kraštą.

Miško sodinimo šventėje Panevėžio rajone

Tačiau turiu pasakyti, kad, deja, Panevėžys neišnaudoja savo galimybių ir pajėgumų. Regionų vystymą matau kaip vieną iš uždavinių, siekiant Lietuvos gerovės. Panevėžys ir jo žmonės tikrai nusipelnė ne bankrutavusių ekranų ir „tulpinių“ miesto šėšėlių, apie kuriuos vis dar kalba nemažai žmonių, o gražaus ir patrauklaus, kuriančio darbo vietas ir kultūrą, miesto. Tai didelis iššūkis! Man jis ne mažesnis kokio ėmiausi 2009 m., vykdama dirbti į Europos Parlamentą. Sukaupiau daug parlamentinės patirties, ES biurokratinis aparatas užgrūdino principingumą bei ryžtingumą rūpimais klausimais. Tikiu, kad tai pravers dirbant LR Seime ir atstovaujant Panevėžio žmones.

Kokias tris pagrindines idėjas ketinate siūlyti Panevėžio miestui ir panevėžiečiams? Su Gabrieliumi Landsbergiu lankome panevėžiečius

Vasario 16-osios minėjime Panevėžyje

Susitikime su visuomene Juozo Balčikonio gimnazijoje

Pažindama Panevėžį ir jo žmones, bendraudama turguje, po šv. Mišių, išėjus iš Katedros, apsilankydama namuose, susitikdama su verslininkais girdžiu, kas jiems svarbiausia. Ir tai ne tik finansinė gerovė, saugumas, bet ir pagarba žmogui, sąžiningas ir efektyvus valstybės valdymas. Pykdo akivaizdžiai matomos blogybės valstybės tarnyboje, varginantis biurokratizmas tiek verslui, tiek gyventojui. Labiausiai liūdina, kad žmonės išvažiuoja šeimomis – vieni pasirenka užsienį, kiti – Vilnių. Taigi Lietuvai reikia plano, kurį įgyvendinus pradėtų stiprėti regionai, būtų tinkamai sutvarkyta valstybės tarnyba, ugdoma patriotiška, atjautos nestokojanti, drąsi visuomenė. Mes tokį planą turime. Norėčiau išskirti keletą priemonių, kurios konkrečiai padėtų spręsti darbo vietų, geresnio užmokesčio klausimą.

• Reikia steigti daugiau įmonių regionų centruose, tai didins konkurenciją, kuri lems aukštesnes algas. Žinoma, investicijų pritraukimui reikalingas nacionalinės valdžios kryptingas požiūris ir veikimas, glaudus dialogas su vietos valdžia. • Taip pat svarbu darbuotojų rengimas – taikysime Vokietijos modelį, kur yra stiprus verslo ir mokslo įstaigų bendradarbiavimas – paruošti žmones tikroms ir pritaikomoms profesijoms. O tiems, kurie jau įgiję profesiją, bet negali pagal ją susirasti darbo – pasiūlysime 12-os savaičių persikvalifikavimo kursus. • Darbuotojų mobilumas – užtikrinsime nemokamą pavežėjimą 50 km spinduliu, kad žmonės turėtų galimybę patogiai atvykti į darbo vietą. • Kaip jau ir minėjau, žmones bene labiausiai nuvilia prarasta pagarba žmogui, nesąžiningumas. Štai čia turime padaryti daug, kad „auksinių šaukštų olekai“ ir „vijunėlių dvarų malinauskai“ prisiimtų atsakomybę, turime pagaliau išguiti tai, kas visus verčia nusivilti valstybe – nebaudžiamumas.

Kokių patarimų turėtumėte jauniems žmonėms, dar tik besirenkantiems savo kelią? Skaitinys Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje

4

DAUG IAU G E RŲ DA RBŲ L I E T U VA I

Manau, kad svarbiausia būti aktyviems ir

„LIETUVAI REIKIA PLANO, KURĮ ĮGYVENDINUS PRADĖTŲ STIPRĖTI REGIONAI, PLANO, KURIS SUTVARKYTŲ VALSTYBĖS TARNYBĄ, UGDYTŲ PATRIOTIŠKĄ, ATJAUTOS NESTOKOJANČIĄ, DRĄSIĄ VISUOMENĘ. MES TOKĮ PLANĄ TURIME.“

neabejingiems. Jauniems žmonėms linkiu surasti sau įdomų užsiėmimą – ar tai būtų sportas, ar socialinio jautrumo iniciatyvos, galbūt paukščių stebėjimas, o gal švenčių organizavimas savo miestui. Visos veiklos yra prasmingos ir įdomios, jos tampa itin prasmingos, kai prisijungia didesnis ratas žmonių, kai galima iniciatyvas įgyvendinti su bendraminčiais. Tokia veikla yra didelis patyrimas ir vėliau, pasirinkus darbą ar profesiją (dažnai tai gali kilti iš pomėgio), bus didelis pliusas, kai išmokstama dirbti komandoje, organizuoti, planuoti ir įgyvendinti. Pažįstu aktyvius Panevėžio jaunuolius, džiaugiuosi, kad mokyklos ugdo pilietiškus žmones, kurie organizuoja renginius tiek savo bendruomenei, tiek ir visam miestui. Pavyzdžiui, Jaunieji konservatoriai kiekvienais metais rengia orientacines žaidynes, sporto renginius, diskusijas, skirtas mūsų Valstybei reikšmingų datų paminėjimui. Gera, kai matai žingeidžių, neabejingų jaunų žmonių pastangas daryti įdomesnį ir įvairesnį gyvenimą Panevėžyje.

Ko palinkėtumėte visų mūsų miestui, kokią prognozuojate jo ateitį? Aš manau, kad Panevėžys turi du lygiagrečius kelius: pramoninį ir kultūrinį. Pirmąjį reikia stiprinti, kad žmonės turėtų galimybę uždirbti, o verslas – vystyti savo veiklą. Čia reikia nacionalinės ir vietinės valdžios gero bendradarbiavimo, dialogo su verslu – esu tam pasirengusi. Kultūrinis kelias, turintis savo tradicijas, tačiau reikalaujantis ryškesnio pristatymo Lietuvoje. Svarbu, kad ne tik panevėžiečiai turėtų kur ateiti ir ką malonaus patirti, bet kad ir žmonės iš visos Lietuvos norėtų aplankyti įdomųjį Panevėžį. Visada sakau, kad į Valstybę derėtų žiūrėti kaip į savo artimą, kaip į draugą, tėvus, senelius – gerbti, stengtis pradžiuginti, mylėti, padėti. Tą patį galima pasakyti ir apie miestą – pasieksime norimų teigiamų pokyčių, kai galvosime kaip apie artimą, kuriam visi susitelkę norėtume padėti augti bei tobulėti.

VISADA SAKAU, KAD Į VALSTYBĘ DERĖTŲ ŽIŪRĖTI, KAIP Į SAVO ARTIMĄ, KAIP Į DRAUGĄ, TĖVUS, SENELIUS – GERBTI, STENGTIS PRADŽIUGINTI, MYLĖTI, PADĖTI.


DEVIN TAS NU M E R I S

R AD VIL Ė M OR KŪ NAITĖ- M IKU L ĖNIENĖ PANEVĖŽIU I

MANO PROGRAMA TRUMPAI

Regionai tuštėja, juos paliekantys žmonės išvyksta arba į didžiuosius miestus, arba į užsienį, todėl svarbu – užtikrinta darbo vieta. Lygiai taip pat svarbu – teisingumas, ar žmogus čia yra laimingas ir suprastas. Daugiau įmonių regionų centruose – didesnė konkurencija, lemianti aukštesnes algas. Investicijų pritraukimui reikalingas kryptingas nacionalinės valdžios požiūris ir veikimas, glaudus dialogas su vietos valdžia. Darbuotojų rengimas – taikysime sėkmingą Vokietijos modelį, kuriame svarbus nuoseklus ir tvirtas verslo ir mokslo įstaigų bendradarbiavimas, siekiant parengti žmones aktualioms profesijoms, suteikti reikalingų darbinių įgūdžių ir gebėjimų. Stabdysime nelegalių, savavališkų statybų bumą – įdiegsime „vieno langelio“ principą. Tarp statybos veiklą prižiūrinčių institucijų – savivaldybės, Statybų inspekcijos, Registrų centro ir Nacionalinės žemės tarnybos – bus daugiau sąveikos, bet mažiau žmogaus siuntinėjimo į skirtingas institucijas.

Taip problemos bus sprendžiamos greičiau, sumažės korupcija ir piktnaudžiavimas. Naikinsime institucinį popierizmą ir žmogaus su pažymomis vaikymą iš vienos institucijos į kitą – įgyvendinsime tarpinstitucinę duomenų keitimosi programą, kuri leis reikalingą informaciją pasiekti elektroniniu būdu, sutaupant žmogaus laiką. Taip bus efektyvinamas tarnybų darbas, bus mažinamos žmogaus ir valstybės išlaidos. Atsiras daugiau teisingumo, jei neliks landų nebaudžiamumui, skatinančiam nusikalsti, nepaisyti įstatymų ir tvarkos. Už korupcinį prasižengimą atsakomybė dažnai yra pernelyg maža, todėl didinsime baudas už korupcinio pobūdžio nusikaltimus ir griežtinsime jų skyrimo tvarką, nepaliekant galimybių išsisukti.

Su Prezidente Dalia Grybauskaite

Sutinkant Ukrainos Laisvės kovotoją Nadiyą Savchenko Seime

Europos Parlamento pirmininkas Martin Schulz segi Neužmirštuolę

Baltijos kelio alėjos atidarymas Europos Parlamente

Mūsų valstybės sėkmė ir saugumas – čia gyvenantys ir kuriantys žmonės. Tik nuo mūsų pačių priklauso, ar turėsime piliečius, kurie gins Lietuvos interesus, mylės savo valstybę ir norės čia kurti savo ateitį. Pilietinės visuomenės ugdymas – saugios ir sėkmingos valstybės pagrindas. Toliau remsime jaunimo patriotines ir pilietines iniciatyvas, istorinės atminties klausimai turi užimti deramą vietą tiek švietimo, tiek kultūros politikoje. Svarbu mokyklose sukurti sistemą, kuri leistų skleistis vaikų kūrybiškumui, būtų palanki atsirasti geresniems rezultatamas bei moksleivių motyvacijai, aktyviai kovotų su patyčiomis, skatintų pasitikėjimą savimi ir drąsą imtis atsakomybės už savo ateitį.

NATO. Pasitelkdami užsienio bičiulius, stipresni būsime ir mums nedraugiškos Rusijos kaimynystėje. Astravo (Baltarusijos) atominė elektrinė yra didžiausia šiandienos išorės grėsmė Lietuvai – 40 km nuo Vilniaus. Dar ne per vėlu sustabdyti jos statybas. Lietuva turi atsijungti nuo Rusijos ir Baltarusijos energetikos infrastruktūros, taip visiškai sumažindama Baltarusijos galimybę eksportuoti nešvarią elektros energiją, gaminamą nesaugioje, jokių standartų neatitinkančioje atominėje elektrinėje.

Kai kurių saugumo, geopolitinių iššūkių Lietuva viena neišspręs, todėl labai svarbu glaudūs santykiai ir kontaktai su Europos Sąjunga ir

Sutinkant tuometinę JAV Valstybės sekretorę Hillary Clinton

Pradedame parašų rinkimą prieš Astravo AE

Išlydint jaunimą į „Misiją Sibiras“ tvarkyti tremtinių kapų

Panevėžio politinių kalinių ir tremtinių kalėdiniame vakare

Su prof. Vytautu Landsbergiu

Pristatant TS-LKD Naują planą Lietuvai įmonėje Šilalėje

Lankome karius Panevėžyje

Sąskrydyje „Su Lietuva širdy“

„Neužmirštuolių pieva“ Laisvės aikštėje

Susitikime su Panevėžio verslininkais

5


D EVIN TAS NU M E RI S

Ž

monės turi tikslų – kažką išmokti, kažkur nuvažiuoti, kažką įsigyti. Dažniausiai, kad to pasiektų, imasi planuoti žingsnius ir kryptingai veikti. Tai vadinasi didesnių ar mažesnių svajonių siekimu. Jeigu tik nuolat kartojama apie tuos savo norus, bet nesiimama veiksmų, tai belieka tik svaičiojimas (t.y. tuščias kalbėjimas). O kaip su svajone valstybei? Lygiai taip pat. Tai štai pavyzdžiais – LSDP 2012 metų programoje regioninei politikai skirtas toks sakinys, kad „bus įgyvendinamos įvairios valstybės strategijos ir programos“. Dar būtų galima pridėti vieno politiko mėgiamą apibūdinimą – „tam tikros“. Jei vykdama iš Vilniaus į Panevėžį pasirinkčiau „tam tikrą būdą“, o ne mašiną, autobusą, dviratį ar dar kokią kitą priemonę, tai kažin, ar pavyktų pasiekt kelionės tikslą. G. Landsbergio plane numatytos aiškios priemonės, kaip spartų gerovės augimą pasiekti ne tik trijuose pagrindiniuose didmiesčiuose, bet ir kituose Lietuvos regionuose. Bet pirmiausiai – apie problematiką. Visi puikiai žinome, kad regionai tuštėja, o juos paliekantys žmonės išvyksta arba į kelis didžiuosius miestus, arba į užsienį. Vieni renkasi garantuotą darbo vietą, kitiems, ypač jaunimui, svarbi ir socialinė aplinka, kurią sudaro šalia

R AD VIL Ė M OR KŪ NAITĖ- M IKU L ĖNIENĖ PANEVĖŽIU I

gyvenančių žmonių bendruomenė, kultūrinio gyvenimo ir prieinamų paslaugų įvairovė. Regiono klestėjimas priklauso nuo daugianyčio audinio, kuriame susipina nacionalinės valdžios prioritetai, vietos valdžios geranoriškumas bei skaidrumas, verslui patraukli aplinka, norintys ir galintys dirbti žmonės, reikiamos kvalifikacijos specialistus ruošiančios mokslo įstaigos. Šiandien Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje sukuriama 71,5 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Ar negalėtų pasistiebti ir regionai? Pavyzdžiui, Panevėžys. Prieš 10-15 metų šiame mieste ėmė kurtis užsienietiško kapitalo įmonės. Didžioji dalis jų – daniškos, vokiškos ir norvegiškos kilmės verslai. Daugiausiai tai yra apdirbamosios gamybos įmonės, kuriose dirba keli tūkstančiai žmonių. Tačiau užsienio ir Lietuvos investuotojų aktyvumas šiuo metu apstojęs. Pastaraisiais metais labai stinga valstybės strateginio veikimo, toliau gilėja atskirtis tarp trijų pagrindinių didmiesčių ir likusios Lietuvos, šalį aplenkia didieji aukštą pridėtinę vertę kuriantys užsienio investuotojai. TS-LKD vyriausybės laikais aktyviai kūrė laisvąsias ekonomines zonas, bet per pastaruosius 4 metus reikalai beveik sustojo – geriausiu atveju buvo surasti

Norint teigiamų pokyčių mūsų valstybėje, politikoje reikia darbščių ir sąžiningų žmonių. Radvilė ir yra tokia. Be to, ji turi ne vien nacionalinės, bet ir europinės politikos patirties, apie jos veiklą gražiai atsiliepia tiek kolegos europarlamentarai, tiek Lietuvos žmonės. Radvilės patirtis reikalinga, kad drauge su visa TS-LKD komanda galėtume vesti Lietuvą sėkmės keliu. Pasitikiu ja ir kviečiu palaikyti. Gabrielius LANDSBERGIS, TS-LKD pirmininkas

6

DAUG IAU G E RŲ DA RBŲ L I E T U VA I

operatoriai, bet konkrečių priemonių verslo skatinimui nebuvo pasiūlyta. Šiandien Panevėžyje veikiančių įmonių vadovai sako, kad sunkiai suranda ir tinkamų darbuotojų. Pavyzdžiui, viena įmonė atsiveža žmones iš Kupiškio, norėtų įdarbinti daugiau žmonių, tačiau artimiausiuose miestuose norinčių ir galinčių dirbti neranda. Todėl darbuotojų paieškas vykdo net Kėdainiuose. Ko pasigenda įmonių vadovai – darbuotojų rengimo sistema neatitinka jų lūkesčių, trūksta didesnio bendradarbiavimo su profesinio rengimo įstaigomis. Dialogas gali vykti sava inicatyva, tačiau jis gali būti skatinamas ir iš valdžios pusės. Mano jau minėti socialdemokratai savo anoje programoje išskyrė profesinio rengimo sistemos pertvarką, matyt, kad požiūris rimtas, tai radau tik tokį sakinį – „į profesinį ugdymą daugiau įtraukti verslo ir kitų darbdavių organizacijų, baigti kurti vienodą kvalifikacijų sąrangą“. Jei jau buvo užmojis kažką keisti, tai gan keista, kad nepasinaudota galimybe pradėti taikyti Vokietijos dualinio mokymo sistemą. Kadangi socialdemokratų, kurie sakosi, jog jiems svarbiausia žmogus, vyriausybė susidomėjimo neparodė, vokiečių iniciatyva nukeliavo į Latviją, kur jau veikia keletą metų. Mūsų pasiūlymas regionams

paprastas ir veiksmingas: 10 miestų – 10 išplėtotų ir inovatyviai veikiančių laisvųjų ekonominių zonų. Į kiekvieną regioninio augimo centru siekiantį tapti miestą nukreipsime valstybės sutelktas lėšas. Investuotojų paiešką vykdysime tarp Šiaurės šalyse ir Vokietijoje veikiančio smulkaus ir vidutinio verslo. Tam įsteigsime laisvai samdomų „Investuok Lietuvoje” atstovų, studijas baigusių minėtose šalyse lietuvių, tinklą, kuris aktyviai siūlys kaštų mažinimu suinteresuotam užsienio verslui perkelti savo veiklą į specializuotus Lietuvos regionus. LEZ teritorijose supaprastinsime teritorijų planavimui ir statyboms reikalingas procedūras. Sieksime išplėtoti papildomą

infrastruktūrą (automatizuotus logistikos centrus, geresnį susisiekimą su oro ir jūrų uostais ir kitą), didinančią Lietuvoje veikiančių LEZ tarptautinį pranašumą. Sieksime stiprinti inžinerinį ir kitą rinkos poreikius atitinkantį mokymą kolegijose. Didesnį finansavimą skirsime toms profesinio rengimo mokykloms, kurių vadovybės su vietos verslu spręs, kiek ir kokių specialistų būtina parengti. Didesnį dėmesį skirsime efektyviam perkvalifikavimui. Žmonėms rūpi konkretūs pasiūlymai, o ne „tam tikros“ strategijos, kuriomis problemos ne sprendžiamos, o kuriamos. Parengta pagal strapsnį, publikuotą www.15min.lt, 2016 gegužės 10 d.

MŪSŲ PASIŪLYMAS REGIONAMS PAPRASTAS IR VEIKSMINGAS: 10 miestų – 10 išplėtotų ir inovatyviai veikiančių laisvųjų ekonominių zonų. Į kiekvieną regioninio augimo centru siekiantį tapti miestą nukreipsime valstybės sutelktas lėšas. Investuotojų paiešką vykdysime tarp Šiaurės šalyse ir Vokietijoje veikiančio smulkaus ir vidutinio verslo. Daugiau apie mūsų programą – www.naujasplanas.lt

Radvilė – jauna politikė, tačiau jau mačiusi ir nuveikusi gerokai daugiau už dažną, ne pirmą dešimtmetį trinantį politiko suolą. Tai kitokia, vakarietiška patirtis, mokėjimas matyti ir suprasti ne tik tai, kas vyksta panosėj, bet ir tai, kas dar tik bus svarbu mūsų valstybei ir visai Europai ateityje. Radvilė puikiai derina patirtį ir jaunystę, atsakingumą ir polėkį, darbštumą ir kūrybingumą – nė vienos šių savybių Seime nebus per daug. Ingrida ŠIMONYTĖ, finansininkė, Vilniaus universiteto dėstytoja


DEVIN TAS NU M E R I S

Su Radvile teko nemažai dirbti Europos Parlamente ir nuolatos žavėtis jos pozityvumu, energija ir begaline meile savo šaliai. Jos nuolatinis dėmesys aplinkosaugos, istorinės atminties ir kitiems Lietuvai ir Europai svarbiems klausimams tikrai neliko nepastebėti. Džiugu, kad Europos Parlamente įgytą patirtį Radvilė stengiasi pritaikyti Lietuvoje, kurios politikoje ypač reikia jaunų žmonių ir naujų idėjų.

Arnoldas PRANCKEVIČIUS,

panevėžietis, Europos Parlamento pirmininko M. Schulzo patarėjas

R AD VIL Ė M OR KŪ NAITĖ- M IKU L ĖNIENĖ PANEVĖŽIU I

Nereikia burnoti, kad tie Seimo nariai šiokie ar tokie, jie tokie, kokie esame mes. Iš kur kitokių paimsi? Iš dangaus neiškris. Kokia tauta – tokia Valstybė. Buvo laikas, kada mūsų tautiečiai garsėjo darbštumu ir sąžiningumu. Deja, dabar mes garsėjame nusikaltimais ir žodis “lietuvis“ jau nebeatidaro darbdavio durų civilizuotame pasaulyje kaip kažkada buvo. Ką gi, vadinasi, mes visi truputį dėl to kalti, o gal ir nemažai kalti. Konservatorių partija, kaip ir kitos, darė daug klaidų. Bet vis dėl to, didžioji dauguma šitos partijos padėjo atgimti mūsų Valstybei, atsispyrė užsienio spaudimui, tiesė tiltus į ateitį. Tikėčiau, kad bus geriau, jeigu Valstybę valdyti ateis daugiau jaunimo ir jie sulaikys Lietuvą nuo visiško išnykimo iš pasaulio žemėlapio. Jeigu gyvenčiau Panevėžyje, balsuočiau už Radvilę Morkūnaitę. Tuo labiau, kad ji įgijo patyrimo Europos Parlamente, tikiuosi, teigiamo ir mūsų Valstybei naudingo. Raginčiau visus balsuoti už ją.

Nijolė BAUŽYTĖ,

Yra žmonių, kuriais galime pasitikėti. Jie turi užsibrėžtą tikslą ir atkaliai jo siekia. Tokia yra ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, buvusi Europos Parlamento narė, dabar TSLKD partijos pirmininko pavaduotoja, kandidatė į LR seimą 2016 m. rinkimuose Nevėžio apygardoje. Aš ją gerai pažįstu iš bendros praktinės veiklos ugdant jaunos kartos pilietiškumą, žadinant tautos istorinę atmintį. Mūsų svajones turėti gražesnę, sąžiningesnę, laimingesnę Lietuvą pildo Radvilės MorkūnaitėsMikulėnienės drąsa, jos atkaklus darbas ir ryžtas. Aš tikiu ja, kaip ir kitais jaunais bei patyrusiais politikais, ateinančiais pakeisti mūsų. Atėjo metas jiems dirbti Lietuvai.

Juozas BRAZAUSKAS,

Radvilę matau kaip puikią savo srities specialistę, tokią, kokios labiausiai reikia mūsų valstybės valdyme. Pilietiškumas, patriotiškumas, racionalumas ir atsidavimas darbui nuolat vedė Radvilę į priekį, todėl, būdama dar jauna, ji turi daugiau patirties nei daugelis kitų politikų. Mane žavi, kai politikai betarpiškai sugeba bendrauti su žmonėmis, nes tai leidžia jiems artimiau susipažinti su problemomis ir taip kartu jas spręsti; su Radvile ir susipažinau būtent neoficialioje erdvėje, dažno jos kontakto su panevėžiečiais metu. Eidama balsuoti pirmą kartą rinkimuose noriu žinoti, kad mano balsas nepasiklys tarp beveik trijų milijonų kitų balsų, todėl žinau, kad balsuodama už Radvilę prisidėsiu prie valstybės, kuria Radvilė rūpinasi.

Beatričė NARBUTAITĖ,

panevėžietis istorikas, mokytojas

Panevėžio 5-osios gimnazijos Alumni, buvusi Mokinių Parlamento narė

panevėžietė, Lietuvos televizijos žurnalistė, „Mūsų miesteliai“ ciklo autorė

PANEVĖŽIO KRAŠTO ŽMONĖS Mūsų pasaulis įdomus tiek, kiek sutinkame įvairių žmonių. Vieni jų energingi ir be galo kūrybingi, kiti drąsūs ir užsispyrę, vieni abejingi ir visada viskuo nepatenkinti, kiti – veržlūs ir įkvepiantys, vieni turintys daug visko, kiti – stokojantys. Šioje įvairovėje esama daug grožio ir džiugesio, yra įdomu sutikti šiuos žmones, bendrauti su jais, suprasti, užjausti, padėti, išmokti. VIRGINIJOS IR KĘSTUČIO KRASAUSKŲ ŠEIMA – vieną pavakarę su būriu bičiulių skuboje užsukom į Krasauskų sodybą, laiko nedaug, manom – trumpai: pasilabinam, susipažįstam ir lekiam, kur mūsų irgi laukia. Įvažiuojam į kiemą, dar kol kas tuščią ir tik ką nulytą, išlipam ir dairomės šeimininkų. Kai pamačiau Virginijos šypseną, kažkaip iškart tapo aišku, kad čia labai sava. Kęstutis – skulptorius, šiuo metu darantis duris vienai Klaipėdos bažnyčių, bet dar labai įdomu, kad jis – vienas iš muzikanto F. Zappos skulptūros Vilniuje autorių. Istorija įdomi, nes būtent Zappa ir parvedė Krasauskus į gimtus kraštus – už honorarą įgyta ši sodyba. Tad iš dirbtuvių – arbatos į namus, kur pasitinka penkios dukros ir pagrandukas Saulius. Čia ir sustojo laikas, pamiršom savo skubą galutinai – arbata, medus, naminė duona ir pokalbiai apie mokyklą, apie vaikus ir tikybą, istoriją. Galima būtų tęsti

ir tęsti. Buvimas su šia šeima – ramybė ir paprastumas, jausmas, kai pilnais plaučiais giliai įkvepi gryno oro. PARTIZANAS BRONIUS JUOSPAITIS – Panevėžyje gyvena daug tremtinių, Laisvės kovų dalyvių. Kiekvieno iš jų istorija įdomi ir praturtinanti. Dalindamasi mintimis apie p. Bronių, dalele dalinuosi mintimis apie kiekvieną iš jų. 1918 m. Lietuvos vaikai augo patriotinėje dvasioje, šeimose, mokykloje buvo ugdoma pagarba savo Valstybei, supratimas, kaip svarbu imtis atsakomybės už jos ateitį. Visi šie vaikai pasirinko teisybės kelią – nepasiduoti okupacijai, kovoti už tai, kad neprarastume savo tradicijų ir laisvės bei galimybių kurti savo Tėvynę. Bronius Juospaitis, išėjęs partizanauti tapo Vėtros būrio vadu, mūšio metu suvarpytas septyniomis kulkomis ir numestas Ramygalos aikštėje, per stebuklą išgyveno. Vėliau tardytas, nuteistas 25 metams lagerio ir ištremtas į Sibirą. Šiandien Bronių, sulaukusį jau 90-ies, vis dar galima sutikti mišiose Katedroje, ten ateina ir kiti jo bendražygiai, kurie išlaikė tvirtą būdą, tikėjimą ir meilę savo kraštui. Šie žmonės – pavyzdys, kad net ir sunkiausiomis akimirkomis įmanoma nepasiduoti, išlaikyti žmogiškumą. RŪTA ŠEPETYS – Lietuvos išeivijos rašytoja, gimusi ir gyvenanti Jungtinėse

Amerikos Valstijose. Šiandien ji pasaulyje žinoma rašytoja, visiems atskleidusi Lietuvos tremtinių istoriją. Jos istorinis romanas „Tarp pilkų debesų“ – išverstas į daugiau kaip 20 kalbų, pelnęs ne vieną tarptautinį apdovanojimą, o šiuo metu pagal jį kuriamas vaidybinis filmas, kuris, labai tikiuosi, bus vienas iš paveikiausių Lietuvos istorijos pasakojimo būdų. Įdomu tai, kad Rūtos senelis kilęs iš Panevėžio, buvo tarpukario Lietuvos karininkas. Rašytoja prieš daugiau nei 10 metų atvyko pas giminaičius į Panevėžį, ieškodama pasakojimų ir prisiminimų apie savo senelį. Paprašius nuotraukų, giminės atsakė, kad tekę viską sunaikinti. Taip ji pradėjo pažinti visą istoriją apie tremtį, okupacijos žiaurumus, Lietuvos patyrimus. Po daugybės susitikimų su tremtiniais, pokalbių, tyrinėjimų gimė puiki knyga, priimtina ir suprantama tiek Lietuvos jaunajai kartai, tiek plačiai pasaulio publikai, kuri iš šios knygos sužinojo apie Lietuvos likimą. Labai džiaugiuosi, kad būdama Europos Parlamento nare, galėjau pakviesti Rūtą pristatyti šią knygą Europos Parlamente tarptautinei bendruomenei. Šios knygos sėkmė ir daugelio žmonių darbas istorinės atminties puoselėjime suteikia vilties, kad užsienio bičiuliai pradeda mus geriau suprasti, kad pilnėja aruodas, iš kurio mūsų jaunoji karta gali semtis meilės artimui ir Valstybei.

Su TS-LKD komanda lankomės pas Virginiją ir Kęstutį Krasauskus

Su partizanu Broniumi Juospaičiu „Lietuvos ąžuolų“ apdovanojimuose

Su Rūta Šepetys susitikimo Europos Parlamente metu

DAUGIAU GERŲ DARBŲ LIETUVAI

7


D EVIN TAS NU M E RI S

R AD VIL Ė M OR KŪ NAITĖ- M IKU L ĖNIENĖ PANEVĖŽIU I

KAMPANIJA „PAVASARĮ SĖKI MORKAS, RUDENĮ RINKIS MORKŪNAITĘ“ JAU DUODA REZULTATŲ. MORKOS PANEVĖŽYJE PUIKIAI IŠAUGO, GALIMA JAU IR MORKŲ PYRAGUS KEPTI. SKANAUS! RADVILĖS MORKŪNAITĖS-MIKULĖNIENĖS MORKŲ PYRAGUI REIKĖS:

3-4 didelių tarkuotų morkų, 3-4 kiaušinių, 1 stiklinės cukraus, 1-1.5 stiklinės miltų, 175g sviesto, po žiupsnelį vanilinio cukraus ir kepimo miltelių. Išplakite kiaušinius su cukrumi ir ištirpdytu sviestu bei sudėkite likusius produktus. Gerai užmaišius tešlą – supilkite į kepimo formą. Kepkite apie 50 min. 180-190 laipsnių temperatūroje.

Spalio 9-tą KVIEČIU RINKTIS NR.

9 TS-LKD sąraše!

DAUGIAMANDATĖS RINKIMŲ APYGARDOS BIULETENIS

2.

TĖVYNĖS SĄJUNGA-LIETUVOS KRIKŠČIONYS DEMOKRATAI (Pirmininkas Gabrielius LANDSBERGIS)

ĮRAŠYKITE 9 Į PASIRINKTĄ LANGELĮ – TAI PIRMUMO BALSAI RADVILEI MORKŪNAITEI-MIKULĖNIENEI

1

9

Pirmumo balsas Gabrieliui Landsbergiui

NEVĖŽIO VIENMANDATĖS RINKIMŲ APYGARDOS BIULETENIS

Pirmumo balsas Radvilei Morkūnaitei-Mikulėnienei

AŠ DIRBU TAI, KUO TIKIU IR NEBIJAU IMTIS ATSAKOMYBĖS UŽ MŪSŲ LIETUVOS ATEITĮ.

EIME DRAUGE!

Radvilė MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai

8

POLITINĖ REKLAMA apmokėta iš TS-LKD kandidatės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės rinkimų kampanijos sąskaitos. Spausdino UAB ,,Baltijos kopija‘‘. Užsakymo Nr. 30733. Tiražas 5000 vnt.

Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės laikraštis Panevėžiui  
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you