JŪRATĖ JADKONY TĖ PETRAITIENĖ AUKSĖ KONTRIMIENĖ
Laukiame
Knyga tėvams Nr. 2 Apie devynis laukimo mėnesius ir naujagimio priežiūrą
Gretos. S. nuotrauka Diana Jagėlaitė-Čeginskienė nuotrauka
JŪRATĖ JADKONYTĖ PETRAITIENĖ – žurnalistė, trijų vaikų mama, informacinių leidinių redaktorė ir socialinių projektų tėvams kūrėja. Knygų ,,Laimingos mamos dienoraštis“, ,,Pypliotyra“, ,,Debesėlis, vertas milijono“ autorė.
AUKSĖ KONTRIMIENĖ – žurnalistė, trijų vaikų mama, TV laidos ,,Mamos dienoraštis“ prodiuserė ir kūrėja, radijo laidos tėvams autorė, Neišnešiotų naujagimių tėvų asociacijos valdybos narė, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sveikatos komiteto pirmininkė.
JŪRATĖ JADKONY TĖ PETRAITIENĖ AUKSĖ KONTRIMIENĖ
Laukiame
VILNIUS 2015
Jei gimus kūdikiui danguje nušvinta nauja žvaigždė, tai vien Lietuvos padangėje kiekvieną parą suspindi daugiau kaip 80 žiburėlių. Beveik šimtas mergaičių ir berniukų. Tiek pat laimingų mamų ir tėčių... Būti tėvais – ypatinga misija, nuspalvinta nerimu, laukimu, smalsumu, pilna džiaugsmo ir dar didesnių vilčių. Žmogaus atėjimas toks skausmingas, sudėtingas ir kartu dovanojantis neaprėpiamos laimės akimirkas. O svarbiausia, kad mama ir tėčiu tampama visam gyvenimui. Nuo šiol viskas bus kitaip. Dėkojame gerbiamiems knygos konsultantams. Kiekvieno jų patirtis skirtinga, tačiau vieninga išmintimi ir žiniomis, pagrįstomis naujausiais mokslo pasiekimais, ilgamete praktika bei meile savo darbui: Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos vedėjai profesorei dr. (HP) Gražinai Drąsutienei, Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos Neonatologijos centro profesorei dr. (HP) Nijolei Drazdienei, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanui genetikui profesoriui dr. (HP) Algirdui Utkui, Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos vedėjui profesoriui dr. (HP) Vytautui Usoniui, Vilniaus universiteto profesoriui dr. (HP) Vytautui Basiui, Vilniaus universiteto docentei dr. Violetai Ožeraitienei, Vaikų ir paauglių psichiatrei psichoterapeutei Godai Bačienei, Šeimos santykių konsultantui Vaidui Arvasevičiui.
Turinys 9 mėnesiai laukimo ir laikas, kai tampama tėvais Nėštumas – visada didelis netikėtumas................................ 10 Tik tėčiams ............................................................................. 15 Kai nutinka stebuklas arba 1–4 nėštumo savaitė.................. 24 Genetikos mokslas siekia taisyti gamtos klaidas.................. 28 Visam pasauliui – „Aš turėsiu mažylį!“ arba 5–8 nėštumo savaitė...................................................... 31 Sapnavau baltapūkę mergaitę............................................... 34 Žalingas poveikis dar negimusiajam...................................... 38 Energijos antplūdis ir tyrimai arba 9–12 nėštumo savaitė.... 43 Genetiniai tyrimai – ką siūlo mokslas?................................... 47 Laimingos fantazijos ir lizdelio sukimas................................ 51 Papildomi trys kilogramai arba 13–17 nėštumo savaitė........ 56 Mama, tuk-tuk... arba 18–22 nėštumo savaitė...................... 60 Testas nėščiajai – Kokia esate mama?................................... 63 Metas susipažinti su tėčiu arba 23–27 savaitė....................... 68 Kad ir koks būtum, tik pasirodyk........................................... 72 Laukiame brolio ar sesytės.................................................... 74 „Bum-bum-bum“ – skaičiuojame judesius arba 28–31 nėštumo savaitė.................................................. 78 Kam sunkiau: drambliams ar kengūroms arba 32–35 nėštumo savaitė.................................................. 83 Labiausiai lauktas pasimatymas arba 36–40 nėštumo savaitė ................................................ 87
Naujagimis ant rankų – atsakomybė, apgaubta laime Kodėl paskubėjai, mažyti?...................................................... 94 Gimė kitoks, ne toks, ko tikėjomės ...................................... 99 Pažymys pagal Apgar skalę.................................................... 104 Kodėl badomas kulniukas?..................................................... 105 Ar mažylis girdi?...................................................................... 108 Ar vaikutis mato? ................................................................... 110 10 Mamos baimių................................................................... 111 Šviesos vaikai.......................................................................... 115 Virusai puola........................................................................... 119 Testas jauniems tėveliams..................................................... 120 Gyvenimas verčiasi aukštyn kojomis..................................... 123 Mamos pienas – ir maistas, ir apsauga, ir meilė.................... 128 Skanus mamos pienelis – žindančiosios mityba................... 134 Naujagimio saugumas............................................................ 139 Naujagimio maudynės – gerasis šeimos ryšys...................... 141 Bemiegės naktys.................................................................... 144 Paglostyk mane, mamyte!..................................................... 146 Mažos gudrybės tėvams........................................................ 150 Mažylio ūgis ir svoris.............................................................. 152 Kaip taisyklingai aprengti?..................................................... 154 Valio – į lauką!......................................................................... 155 Pirmieji mėnesiai namuose.................................................... 157 Laiminga ir sveika mama........................................................ 162 9 mitai apie skiepus................................................................ 166 Išsaugokite brangiausius atsiminimus.................................. 172 Testas tėvams – Ar norite ir galite, pasitikrinkite.................. 174
9
mÄ—nesiai laukimo ir laikas, kai tampama tÄ—vais
Nėštumas – visada didelis netikėtumas Kada prasideda moteriškumas, peraugantis į mamiškumą? Kada moteris tampa, pasijunta mama? Tada, kai trokšta vaikų, kai pajunta pirmuosius vaisiaus judesius, kai žiūri į išsvajoto kūdikio akutes? Pasirodo, tokio termino nėra, nes ši būsena užprogramuota kiekvienai mergaitei. Ir pereina iš kartos į kartą. Mamiškumas prasideda labai anksti, o pastebimas nuo mergaitės noro atkartoti mamą, nuo žaidimų „Namai“, lėlių vystymo. Kiek vėliau – nuo svajonės auginti dukrytę. Tokiu būdu moteris realizuoja prigimtinius lūkesčius perduoti visą save, savo patirtį, išmintį, moteriškas paslaptis dukrai. Ir taip daugelį metų per moterišką liniją tęsiama motiniška misija Žemėje, kurioje karaliauja Visatos begalybė. Pirmuosius tris nėštumo mėnesius aptariame su vaikų ir paauglių psichiatre Goda Bačiene. „Kai vieną dieną netikėtai pajutau didžiulį norą užsukti į siūlų parduotuvę ir grįžus namo susirangyti su mezginiu rankose, nė nenutuokiau, kad po savaitės nustebsiu išvydusi nėštumo teste du brūkšnelius. Mezginio į rankas nebuvau paėmusi lygiai dešimt metų – tiek metų buvo suėję mano pirmagimiui,“ – pasakoja Miglė. Pasirodo, kol nėra aiškių fiziologinių pokyčių, apie nėštumą gali prabilti kiti reiškiniai: sapnai, švelnumo poreikis, gal ir netikėtas isterijos priepuolis. Prisiminkite, kas nutiko, kai testo langelyje išvydote du brūkšnelius? Nė neabejojama, kad viena reakcija būdinga visoms – labai nustembama. Tai didžiulis netikėtumas! Net ir toms, kurios kruopščiai planavo ir labai laukė. Nekalbant apie moteris, kurioms šis nėštumas yra visiškai netikėtas ir net „ne laiku ir ne vietoje“. Gamtos paslaptis unikali, niekada nežinai, kada pastosi. Netikėtumo faktorius išlieka visada. Šio stebuklo negalima nuvertinti, nes tai nėra visiškai aiškus matematinis skaičiavimas ar fizikinis dėsnis. Ir net tada, kai nėštumas labai lauktas, moteris nustemba: „O kas dabar bus?“ Šmėsteli abejonės, – kaip pasikeis mano gyvenimas: „Ar tikrai dabar lai-
10
kas, ar užteks jėgų, finansų, ar mane priims su kūdikiu vyras, šeima, darbdavys?“ Visada atsiranda neužtikrintumo jausmas. Jei nėštumas nebuvo planuotas, vidinė drama žymiai didesnė.
• O gal ne dabar? • Kartais ta akimirka tokia džiaugsminga, kad negali jos slėpti. Norisi šaukti visam pasauliui. Moteris pasijunta lyg ant sparnų, nešančių laimės link. Juk dar vaikystėje mergaitės susikuria idealaus kūdikio paveikslą, savo, kaip šaunios, supratingos, džiaugsmingos mamos, portretą. Ir štai viskas tampa realybe, entuziazmas toks didelis! Jį lydi lūkesčiai, kad nuo šiol pasaulis bus nuspalvintas saldžių ledinukų spalvomis ir aplinkiniai mažų mažiausiai po kojomis klos rožių žiedlapius... Deja, tikrovė gali būti kitokia. Iš tiesų nėra viskas taip tobula ir šviesu. Reikėtų save pasaugoti ar patausoti nuo nusivylimo, patariama racionaliai pasvarstyti visus „už ir prieš“. Juk nuo šiol gyvenimas keičiasi. Motinystei reikės aukoti daug laiko, jėgų, sveikatos. Neaišku, kaip šią žinią priims aplinkiniai, vyresni vaikai, tėvai, ar džiaugsis vyras. Visada yra tikimybė, kad aplinkiniai gali imti niurzgėti: „Dar vienas vaikas? Jūs ką? Kokiame amžiuje gyvenate?“ Kita vertus, ir pačiai gali būti tiesiog „ne laiku“. Neribotam laikui atidedama karjera (studijos, darbas, pasiekimai), pramogos (vakarėliai, išvykos, kelionės) ir visiškai neaišku, kokie laukia kūno pokyčiai bei fizinis krūvis. Tai, kas dar neseniai atrodė „kada nors“, jau įvyko. Todėl vidiniai apmąstymai, suvokimas, kas atsitiko, ir atvirumas sau, leidimas apmąstyti tiek teigiamus, tiek neigiamus dalykus, santykį su savimi daro realistiškesnį. Tų minčių nebūtina viešinti, tačiau savyje moteris turi viską permąstyti ir realiai suvokti. Po šių apmąstymų ateina sprendimas: turiu, priimu, laukiu. Pasak psichiatrės, dvejonės gali tęstis ne vieną dieną. O gali jų nebūti nė akimirkos. Tai natūralu, net jei ir užplūsta ne tokios teigiamos mintys, kaip: „O gal ne dabar?“ Dvejoti, būti neapsisprendusiai nėra nusikaltimas. Šiai žiniai priimti reikia laiko. Nuo šiol griūna visi kasdieniniai planai. Ir gyvenimo upė ima tekėti visai kita vaga. Tiesa,
11
labai prasminga vaga. Ir, kai galų gale nurimstama, apsiprantama su mintimi, kitas žingsnis – pasakyti vyrui bei artimiesiems.
• Ko tikimasi iš vyro? • Mamos savijautai ir jos besimezgančiam santykiui su būsimu vaiku yra svarbu tai, kaip vyras bei aplinkiniai priima šią žinią. Vis dėlto pats svarbiausias dalykas – aplinkos palaikymas. Juk dabar ji, kaip niekada anksčiau, tampa pažeidžiama, eina į visišką neužtikrintumą, prisiima riziką už save, naują gyvybę. Moters emocinė būklė ir jausmai įsitempia. Natūralu, kad ji save labiau sureikšmina ir tikisi, kad vyras bei artimieji bus su ja meilesni, paslaugesni. Tai visiškai pagrįsti moters lūkesčiai. Ne veltui apie nėščiąsias liaudyje sukurta tiek daug prietarų. Vienas jų, kad negalima nieko atsakyti, nes pelėmis užleis. Šių prietarų misija – apie išskirtinę padėtį priminti ir pačiai mamai, kad save labiau saugotų, lepintų. Kai kurios moterys pirmuosius mėnesius labai gerai jaučiasi ir net užmiršta, kad laukiasi. Ištarus stebuklingąjį „Aš laukiuosi“, kokios reakcijos moteris tikisi iš vyro? Visų pirma – pritarimo, palaikymo, atramos. Vyras ne-
12
turėtų sutrikti ar priešiškai priimti šią žinią. Idealu, jei vyro reakcija būtų užtikrinta: „Puiku! Iššūkį priimame!“ Nors, pasak psichiatrės, vyras irgi gali abejoti, tačiau to neturėtų parodyti. Juk tiesa tokia, kad jis jau bejėgis atšaukti, pakeisti padėtį. Diskusijos gali vykti jo viduje: priimti ar nepriimti vaiką. Jis gali jausti neužtikrintumą, abejoti. Tačiau moteris iš vyro visada trokšta palaikymo. Todėl šiuo metu ypač svarbus šalto proto proveržis: susitvarkysime, išgyvensime, užauginsime. Iš vyro moteris labiausiai tikisi teisingo sprendimo. Ir, žinoma, leidimo (koks bebūtų jos pasirinkimas) rinktis jai. Vyras turėtų savo moterį apgaubti ramybe, saugumu. Kartu suvokti, kad teks atlaikyti moters nuotaikų kaitą, sugerti visas emocijas, būti ir stogu, ir sienomis. Idealiąja prasme iš tėvo tikimasi, kad jis apgins moterį su kūdikiu, saugos juos nuo aplinkos faktorių, kartais net ir nuo savo mamos ar nepatenkinto darbdavio. Kita vertus, jei vyras žinią apie kūdikį priimtų isterijos vedamas, stebėdamasis, garsiai abejodamas, jo autoritetas moters akyse vienareikšmiškai žlugtų. Būtų stipriai pažeistas vyro, kaip šeimos tėvo, vaidmuo. Net jei moteris nėra apsisprendusi, abejoja ar nenori gimdyti, vyras turėtų rasti jėgų būti teisingos ir stabilios pozicijos šalininkas.
• Mama turi jaustis saule • Nėštumo metu absoliučiai netoleruotinas alkoholis, psichotropinės medžiagos, nikotinas ir pan. Mokslo įrodyta, kad visa tai žalinga kūdikio vystymuisi, smegenims ir tolesnei genetikai. Daug moterų, sužinojusios, kad laukiasi, tą pačią minutę atsisako visų galimų žalingų įpročių. Atsakomybė už būsimą vaiką ir suvokimas duoda daug jėgų tai padaryti. Retai, bet pasitaiko naujagimių, kurie gimsta su psichotropinių medžiagų abstinencija. Juos pagimdžiusios moterys, kurios neranda jėgų atsisakyti priklausomybių, pasmerkia save ilgalaikei kančiai. Jos žino, kad kenkia kūdikiui, ir vis vien tai daro. Suvokimas, kad esi kenkėjas, yra sunkus psichologinis išgyvenimas. Toks bejėgiškumas ir mamos santykis būsimo kūdikio atžvilgiu programuojamas iš silpnosios pozicijos: „Esu jam nusikaltusi.“ Tai
13
kūdikio ir mamos santykiams nepriimtina. Mama turi jaustis saule, teikiančia meilę, gerumą, sveikatą, saugumą. Ji turi būti stipri, patikima, atsakinga.
• Ar galima užprogramuoti kūdikį laimei? • Šiuo metu mažyliui reikia suteikti ramybę ir geras emocijas. Svarbūs gerumo, švelnumo jausmai, šviesios mintys apie kūdikį. Pasak psichiatrės, mūsų jausmai – tai chemija. Mūsų nuotaika, išgąstis, baimės, nerimas organizme susietas su fiziologiniais pojūčiais. Kūnas yra nedalomas, jo funkcijos veikia viena kitą. Todėl esant skirtingiems jausmams, kūne gaminasi skirtingos medžiagos. Kuo daugiau nerimo ir baimės, tuo labiau žalojamas kūdikis, nes tos pačios susidariusios cheminės medžiagos perduodamos ir negimusiajam. Mamos nerimas gali lydėti dar negimusį vaiką. Daryti tyrimai su žiurkėmis: įprastai jos gyvena tamsoje ir šviesa joms sukelia stresą. Besilaukiančias žiurkes mokslininkai vis apšviesdavo ryškia dienos šviesa. Taip sukeldavo joms nerimą. Gimę žiurkiukai nuo kitų skyrėsi mažesniu svoriu, prasčiau maitinosi, buvo neramūs, vis bruzdėjo, blaškėsi. Tai įrodo tiesioginį motinos emocijų ir palikuonių fiziologinį ryšį. Todėl mokslininkai vienareikšmiškai teigia, kad mamos teigiamos nuostatos, pozityvumas, gera nuotaika yra svarbūs. Mamos saugumas, ramybė – tai geriausia, ką ji šiuo metu gali duoti savo besiformuojančiam vaikučiui. O kaip meilė būsimam vaikui? Kūdikis laukiamas ir trokštamas, tad kodėl mama dar nejaučia besąlyginės meilės jam? Juk gydytojas echoskopu parodė, kaip plaka širdelė. Pasirodo, jausmų mažyliui dar ir negali būti. Jie užgimsta ir vystosi kartu su vaisiumi mamos įsčiose. Juk paties vaikučio mama dar nematė, nepajautė. Tėra tik vizija. Kūdikio neapčiuopiamumas yra lygus ir jausmų neapčiuopiamumui. Tai keista, bet normali būsena. Lyg ir yra, lyg ir nėra. Šiuo metu pakanka nuostatos, kad būsiu mama, ir tiek. Beje, pirmąjį semestrą, net ir nežinantys, gali paklausti apie nėštumą. Išduoda būsimos mamos akys. Jose sužvilga moteriškumas, mamiškumas ir gyvenimo prasmė.
14
Tik tėčiams Ką patiria vyras, sužinojęs, kad mylima moteris laukiasi. Tėvystė, regis, visada užklumpa „ne laiku“, tačiau vis vien tai glosto širdį ir vyriškąjį ego. Tėvo vaidmuo neginčijamai reikšmingas. Nors nėra lengva tinkamas lentynėles rasti savo mintims ir jausenoms. Mintyse suksis klausimai, kaip būti pačiu geriausiu tėvu, kaip tapti autoritetu, ar pajėgsiu atvilkti mamutą, ir ne vieną, kad moteriai bei mažyliui nieko netrūktų? Apskritai, ką reiškia būti šeimos galva. Nauji jausmai ir naujos pareigos, apie kurias nuo pirmos nėštumo savaitės nuolat primins žmonos nuotaikos bei emocijos... Bus visko. Kaip šį laiką išgyventi, sustiprėti, nepalūžti? Apie tai kalbamės su šeimos konsultantu Vaidu Arvasevičiumi.
• Kam reikalingas vaikas? • Pirmiausia siūloma kiekvienam iš tėvų, tiek mamai, tiek tėčiui, pamąstyti, ką jam reiškia naujos gyvybės laukimas. Koks jų gyvenimo filosofinis pagrindas. Pabandyti atsakyti į klausimus: kam jiems reikalingi vaikai? Ką jie gali mažyliui duoti? Tai patys saugiausi klausimai vaikui. Jei tėvai apie tai pradeda mąstyti, jie prisiima ir didesnę atsakomybę. Vaikui tėvai turi paruošti lopšį ir dirvą gyvenimui. Pavyzdžiui, japonai, prieš planuodami kūdikį, dvejus metus valosi organizmus, keičia mitybą, peržiūri visą savo patirtį, analizuoja savo gyvenimo filosofiją. Reikia suvokti, kad palikuonis nebus mamos, tėčio ar senelio kopija. Jis atsineš savo genofondą, kuris bus kažkuo panašus į giminės, nuspėjamas, savas. Tačiau tas žmogutis bus vis vien visiškai kitoks ir svarbiausia, – jis ne tik stebins ir džiugins, bus akimirkų, kai labai nuvils. Ir dar. Jis nesilaikys tėvų iki jam gimstant sugalvoto plano. Tad prie daug ko teks prisiderinti patiems tėvams.
15
Tai šiltas ir informatyvus pasakojimas apie nuostabiausią bei prasmingiausią metą – naujos gyvybės laukimą, naujagimio priežiūrą, šeimos kūrimosi ir darnių santykių pradžią. Žurnalistėms talkino garsiausi Lietuvos specialistai: prof. dr. (HP) Gražina Drąsutienė, prof. dr. (HP) Nijolė Drazdienė, prof. dr. (HP) Algirdas Utkus, prof. dr. (HP) Vytautas Usonis, prof. dr. (HP) Vytautas Basys, doc. dr. Violeta Ožeraitienė, psichiatrė Goda Bačienė, Vaidas Arvasevičius. Skaitytojas ir skaitytojus tėčius maloniai nudžiugins galimybė pasižymėti asmeninę informaciją apie savo vaikutį (vaisiaus judesius, pirmųjų metų ūgio, svorio pokyčius diagramose). Knyga spausdinta ant specialaus popieriaus, todėl tam skirtuose puslapiuose galima piešti, spalvinti mandalas, atlikti testus tėvams. Neabejojame, po daugelio metų užaugęs Jūsų vaikas su dideliu smalsumu vartys kiekvieną puslapį ir sužinos, kaip jo laukėte.
Knygą galima įsigyti www.pypliotyra.lt
Viršelyje panaudota nuotr. © RusN, Stock photo ID: 18823398
16