Acta de declaración de independencia en aymara y castellano

Page 1

http://www.lengua-aymara.com

1 de 2

Acta de Declaración de Independencia

Markas Qhispichaw Qillqt’atapa

En la benemérita y muy digna ciudad de San Miguel de Tucumán a nueve días del mes de julio de mil ochocientos diez y seis, terminada la sesión ordinaria, el Congreso de la Provincias Unidas continuó sus anteriores discusiones sobre el grande, augusto, y sagrado objeto de la independencia de los pueblos que lo forman. Era universal, constante y decidido el clamor del territorio entero por su emancipación solemne del poder despótico de los reyes de España. Los representantes, sin embargo, consagraron a tan arduo asunto toda la profundidad de sus talentos, la rectitud de sus intenciones e interés que demanda la sanción de la suerte suya, la de los pueblos representados y la de toda la posteridad. A su término fueron preguntados si querían que las provincias de la Unión fuesen una nación libre e independiente de los reyes de España y su metrópoli. Aclamaron primero, llenos del santo ardor de la justicia, y uno a uno reiteraron sucesivamente su unánime voto por la independencia del país, fijando en su virtud la determinación siguiente:

Aski mirisita ancha aski San Miguel Tucumana jach’a markana, llätunka ururu julio sata phaxsin waranqa kimsaqallqu pataka tunka suxtan marana. Mäxachata Provincianakna jach’a Jamawt’anakna Tantapa, niya sapüru arusjasiniñapkpa tukuyasna, wasitat Arusiñ Utaru tantasisna, uka sinti jach’a yupaychata nayra aruxata kunjamtixa aka markanaka España reyenakata t’aqaqtani ukhatwa qalltapxi. Taqi aka uraqinakna utjirinakawa wararisna khuska chuymampi, munañpampi awqa chhuxrichirinakna amparpata axllaqatasiñasxa wakisi sapxi. Ukalaykuwa Markanakna Lantinakpaxa sinti jaya musphampi unañchasna, llalliri urunakampi aski lup’isna, taqi tuqiru uñatatasna kunjawa jiwasanakaru y qhipanpirinakaru waskis sistuxa ukwa unañchapxi. Niya tukuyañansxa taqi chikpacharuwa jiskt’asi: Munapxtati aka Mäxachata Provincianakna maya nacion sata kankañpxa y jupa kikipa kamachasisña khä España reyenakata y Españata jithiqata qhispita uñjxasiñapxa? Aka aruxaruxa taqi chikpawa nayraqata qullana sansiri arumpi phuqata kutiyasipxi “munapxtwa” sasna. Ukatsti maynit maynitawa munañapxa jani pächasisna aka t’aqaqasitasxa ukhamapa sapxi y ukharusti taqi chikparakiwa kawkipachatakisa k’ajna arustayatxa akhama qilqantapxi:

Nos los representantes de las Provincias Unidas en Sud América, reunidos en Congreso General, invocando al Eterno que preside al universo, en el nombre y por la autoridad de los pueblos que representamos, protestando al cielo, a las naciones y hombres todos del globo la justicia, que regla nuestros votos, declaramos solemnemente a la faz de la tierra que, es voluntad unánime e indudable de estas provincias romper los violentos vínculos que las ligaban a los reyes de España, recuperar los derechos de que fueron despojadas, e investirse del alto carácter de una nación libre e independiente del rey Fernando VII, sus sucesores y metrópoli. Quedan en consecuencia de hecho y de derecho con amplio y pleno poder para darse las formas que exija la justicia, e impere el cúmulo de sus actuales circunstancias. Todas y cada una de ellas así lo

Nanaka Mäxachata Provincianakna, Sud América satan Lantinakpa jach’a Tantaru qutuchasisna, Alax pacha taqi Atipiriru jawsasna kunjamtixa aka pachana uñanuqsiskistuxa, ukham taqi markanakna sutipampi, taqi atipañpampi, Apu Diusasaru jawsasna, jayankiri jach’a markanakaru ist’ayasna y taqi mundunkiri jaqinakaru aruxayasna: k’ajnaruwa jichhaxa uñstaynatana aka taqi Provincianakna munañapaxa España reyenakaru ch’amampi ñach’atatasitasxa jararasna t’aqarpaytanwa; nayra pacha chhuxrichirinaksna aparata lliphipinsaruwa kuttan jichhasa Markanakasaxa khä tuqinkiri jach’a


http://www.lengua-aymara.com

publican, declaran y ratifican, comprometiéndose por nuestro medio al cumplimiento y sostén de esta su voluntad, bajo el seguro y garantía de sus vidas, haberes y fama. Comuníquese a quienes corresponda para su publicación, y en obsequio del respeto que se debe a la naciones, detállense en un manifiesto los gravísimos fundamentos impulsivos de esta solemne declaración. Dada en la sala de sesiones, firmada de nuestra mano, sellada con el sello del congreso y refrendada por nuestros diputados secretarios.

2 de 2 Nacionanakaru sasiniwa Fernando séptimo reyata t’aqaqtata, wawanakpata, jupxaru arkirinakpata y kikipa Españata. Jichhata kujrirusti luratampi kamachitanakampi Provincianakaxa reyawisa pacha atipañparma puri, kunjamañapsa y kunjamtixa juk’ampi wasis sistuxa uka Gobierno axllisiñataki. Maynit maynitawa taqi markanaka ukhama siw, ukhama munapxi, ukhama unañchapxi, nanaka lakanaksata wiñayna phuqañataki, waqaychañataki jakañanakpampi yänakpampi y honrapampi. Khitinakaru wakisi ukanakaru yatiyaspa taqi tuqiru qillqiyasana ist’ayañpataki y khä tuqinkiri Nacionakna yatiñpatakisa kunalaykutixa y kuna jach’a chuyma usta arunaksa phuqach siskistuxa aka amt’a k’ajna arustatayañatakixa maya qilqa luraspa apyañataki. Ukham uskutawa Arusiña, Sala de Sesiones sata utna, kikipa amparanaksampi qilqantata, aka jach’a Tantana sellopampi jirruntata y nanakanakna iyanti masi secretariosanakansti qilqantataraki.

Tucumán, julio de 1816. Versión en aymara atribuida a Vicente Pazos Kanki. Versión acomodada a la ortografía moderna por Félix Layme Pairumani.


Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.