V Y TAU TA S DAR AŠK E V IČ IUS gimė 1946 m. Nuo 1982 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, surengęs keliasdešimt personalinių fotografijos parodų, išleidęs šešis fotoalbumus „Trumpiausios nakties paslaptis“ (2007), „Kaziuko mugė“ (2009), „Neatrastoji Kinija“ (2013), „Skamba skamba kankliai“ (2017), „Saulės ratu“ (2019), „Naujai atrasta nuostabioji Kinija“ (2019).
Šiame albume įamžintos akimirkos iš monsinjoro Kazimiero Vasiliausko kelionės į tremties vietą
Lietuvoje ir užsienyje eksponuotos fotografijos
1946 m. baigė Vilniaus kunigų seminariją, įšventintas į kunigus ir paskirtas Kalesninkų,
Menininko kūryboje atsispindi įvairios temos, jis fotografuoja ir kaupia medžiagą lietuvių etnokultūros tematika.
Monsinjoras K. Vasiliauskas (1922–2001), politinis kalinys ir tremtinys, ilgametis Vilniaus arkikatedros bazilikos klebonas, Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios emeritas. 2022-uosius Seimas paskelbė monsinjoro K. Vasiliausko metais. Jis gimė Kateliškių kaime Vabalninko valsčiuje, Biržų apskrityje.
...Visokie žmonės, tariant Monsinjoro žodžiais, įvairūs, net slegiami kalčių, bet žmonės. Tik toks santykis, toks bendražmogiškasis žvilgsnis padėjo jam atvira širdimi, be pagiežos ir keršto troškimo, sugrįžti ir į tremties vietas, sugrįžti ne tik su sunkiais prisiminimais, bet ir su šviesa akyse... Viktorija D aujot ytė
1947 m. – Švenčionių, 1948 m. – Vilniaus Šv. Teresės parapijos ir Aušros Vartų koplyčios vikaru.
Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko tremties takais
ne kartą pelnė apdovanojimus.
Komijoje 1990 m. rugpjūtį.
Aktyviai dalyvavo slaptos savišvietos draugijos Aušros Vartų Mergelės Marijos kolegijos veikloje. Netrukus išsiųstas iš Vilniaus ir paskirtas Riešės parapijos administratoriumi. 1949 m. sovietų saugumo suimtas, apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 10 metų lagerio. 1950 m. įkalintas Intos lageryje, dirbo anglių kasyklose. 1956 m. paleistas grįžo į Lietuvą. 1957 m. vėl suimtas ir įkalintas Vorkutos lageryje. 1958 m. paleistas, sovietų valdžia jam uždraudė gyventi Lietuvoje ir dirbti kunigo darbą. Iki 1968 m. Daugpilyje dirbo kroviku, kolūkio buhalteriu ir elektriku.1969 m. grįžęs į Lietuvą paskirtas Varėnos parapijos klebonu, nuo 1975 m. – Vilniaus Šv. Arkangelo Rapolo parapijos vikaras-adjutorius. Palaikė ryšius su antisovietinio pasipriešinimo dalyviais, Lietuvos Helsinkio grupe, jo namuose disidento S. Kovaliovo teismo proceso metu buvo apsistojęs žmogaus teisių gynėjas A. Sacharovas. Vertino literatūrą, bendravo su meno ir mokslo autoritetais. 1989–1997 m. – Vilniaus arkikatedros klebonas. 1989 m. jam suteiktas monsinjoro titulas. Nuo 1997 m. – emeritas Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje. 1993 m. tapo pirmuoju atkurtos Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos
M o n s i n jo ro Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko dedikacija daktarei Laimai, nuotr. V. Daraškevičiaus 1990 metų Intos ekspedicijos dalyvė gydytoja Laima Lukošiūtė-Chlebinskienė, gimusi 1958 metais Intoje, tremtinių šeimoje, taip pat vyko parsigabenti į tėviškę savo tėčio palaikus
Kazimiero Vasiliausko t re mt i e s t a k a i s
rektoriumi. 1994 m. už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 1995 m. – įteikta Santarvės fondo premija. 1998 m. Vilniaus Gedimino technikos universitetas suteikė Garbės nario vardą. 2000 m. suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas. 2000 m. – apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu. 2001 m. palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.