Mokslo populiarinimo žurnalas „Spectrum" Nr. 4

ISSN 1822-0347

VILNIAUS UNIVERSITETO ÞURNALAS

1(4)/2006

Ar verta bijoti euro

Lietuvos valdovø autografai

Eksperimentai su gyvybe: paminklas neþinomai pelei

Ar gabûs mûsø vaikai?

Kepenø transplantacija Lietuvoje

Mielieji skaitytojai,

SPECTRUM

ne veltui ðio „Spectrum“ numerio virðelyje – pelytë ant mikroskopo. Ðákart dairysimës á maþesnius. Pradësime nuo laboratoriniø peliukø, kurie aukojasi mokslo labui, kad bûtø sukurti vaistai nuo pavojingø ligø ar iðbandyti gyvybæ palaikantys aparatai. Kas ir kaip dirba su eksperimentiniais gyvûnais, kokie ástatymai juos gina – apie tai pasakoja prof. habil. dr. O. Rukðënas ir dr. V. Bukelskienë. Doktorantë A. Sadauskaitë palydës mus á maþiausiø gyvø kûno daleliø – làsteliø – pasaulá. Pasirodo, jø senëjimo ir þûties procesai lemia daugelá ligø, tad mokslininkams aktualu juos paþinti ir išmokti valdyti.

Jei jau prabilome apie sveikatà, þvilgtelëkime, kokius gi stebuklus daro VU dirbanèiø jaunø medikø rankos. M. Paðkonis ir J. Jurgaitis dþiaugiasi pirmàja sëkminga kepenø transplantacija Lietuvoje, o S. Grybauskui ir jo kolegoms ið Þalgirio klinikos dëkingi jau per 50 pacientø, kuriems atliktos ortognatinës (veido ir þandikauliø) operacijos. Rezultatai akivaizdûs.

Organiniame pasaulyje irgi yra naujoviø – pastaraisiais metais pastebëta, jog molekulës sudaro stambius darinius, pavadintus supramolekulëmis. Prof. habil. dr. E. Butkus neatmeta galimybës, kad jos galës bûti panaudotos kuriant netgi... kompiuterius.

Drauge su doc. G. Gintiliene patyrinësime, kaip matuojamas vaikø intelektas, ar Lietuvos maþieji protingesni uþ bendraamþius uþsienyje? O štai teisës mokslininkø dëmesys ðásyk nukrypo á Temidës tarnø pasaulá – ar teisëjai visada teisûs?

Padidinamojo stiklo dar nepadëkime á ðalá. Patyrinësime VU Mokslo muziejuje saugomus Lietuvos valdovø autografus, pasidomësime Lietuvos knygriðiø gildijos tradicijomis ir suþinosime, kaipgi VU garbës daktaro vardas buvo teikiamas XVII amþiuje.

Ekspertø gretas papildë kompiuterijos þinovas, kuris nuo ðiol supaþindins su IT erdvës naujovëmis.

Nepamirðkite iðspræsti kryþiaþodþio (galite ir prizø laimëti...), o jei vykstate á kelionæ, ásidëkite VU atributikos ir dalyvaukite fotokonkurse! Kaip visada, laukiame Jûsø pasiûlymø ir kvieèiame bendradarbiauti. „Spectrum“ redakcija

Vilniaus universiteto þurnalas 2006 VASARIS Nr. 1 (4) Leidëjas Vilniaus universitetas, Informacijos ir ryðiø su visuomene skyrius Redakcija Nijolë Bulotaitë Liana Binkauskienë Indrë Dalia Klimkaitë Ona Mackonytë Justina Blaðkeviè Rimas Kudelis Vida Lapinskaitë Fotografai Vidas Naujikas Agnë Vaitasiûtë Dailininkas maketuotojas Skaidra Savickas Adresas SPECTRUM, Informacijos ir ryðiø su visuomene skyrius, Vilniaus universitetas, Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius Tel. (8~5) 268 7001, faks. (8~5) 2687096 Dël publikacijø ir reklamos þurnale kreiptis el. paštu spectrum@cr.vu.lt

V. Naujiko nuotr.

Leidinys platinamas nemokamai Spausdino AB „Spauda“ Tiraþas 1500 egz.

ISSN 1822-0347

© VILNIAUS UNIVERSITETAS, 2006 Platinant ðio leidinio informacijà nuoroda á SPECTRUM bûtina

Turinys Naujienos

2

29

4

IT erdvë (puslapis kompiuterijos mëgëjams)

Tyrinëjimai Prof. dr. Osvaldas Rukðënas, dr. Virginija Bukelskienë

Eksperimentai su gyvybe: paminklas neþinomai pelei

Prof. habil. dr. Eugenijus Butkus

Molekuliniai kompiuteriai – netolimoje ateityje 9 Auðra Sadauskaitë

Kaip sensta ir þûsta làstelës

12

Doc. Graþina Gintilienë

Ar gabûs mûsø vaikai?

15

Prof. dr. Gintautas Valickas, prof. habil. dr. Viktoras Justickis

Ar teisëjai visada teisûs?

18

Sveikata Simonas Grybauskas

Ðiuolaikinës veido ir þandikauliø chirurgijos galimybës

21

Marius Paðkonis, Jonas Jurgaitis

Kepenø transplantacija Lietuvoje? Tai realu!

26

IT erdvë

29

Eksperimentai su gyvybe: paminklas neþinomai pelei Kaip sensta ir þûsta làstelës

12

Tradicijos

Ðiuolaikinës veido ir þandikauliø chirurgijos galimybës

Snieguolë Misiûnienë

Knygriðystë Vilniuje: tradicijos ir tæstinumas 30 Prof. habil. dr. Eugenija Ulèinaitë

Teologijos daktaro laipsnio suteikimas Motiejui Kazimierui Sarbievijui

4

34

Paveldas Vytautas Gricius

Lietuvos valdovø autografai

21

36

Alumnai

15

Liana Binkauskienë

Ekonomistas, sprendþiantis strateginius klausimus

38

Atsako ekspertai

40

Naujos knygos

42

Ar gabûs mûsø vaikai?

9 Molekuliniai kompiuteriai – netolimoje ateityje

naujienos

Garbingi Ðv. Kristoforo apdovanojimai – VU bendruomenës nariams 2005 m. gruodþio 16 d. miestui nusipelniusiems vilnieèiams áteikta deðimt Ðv. Kristoforo statulëliø. Apdovanojimai Vilniaus rotuðëje teikiami jau aðtuntà kartà. Ðiais metais uþ iðtikimybæ tradicijoms apdovanota Vilniaus medicinos draugija. Ðià draugijà 1805 m. ákûrë Vilniaus universiteto profesorius Jozefas Frankas, iki ðiol jos veikla yra glaudþiai susijusi su Vilniaus universitetu.

Vienu iðkiliausiø Vidurio Europos filosofø vadinamas VU profesorius Arvydas Ðliogeris apdovanotas uþ nuopelnus mokslui.

Kultûros ministerijos premija – profesoriui Osvaldui Janoniui VU Komunikacijos fakulteto profesoriui Osvaldui Janoniui 2005 m. gruodþio 29 dienà kultûros ministras Vladimiras Prudnikovas áteikë premijà uþ bibliotekininkystës, bibliografijos ir knygotyros mokslinius tyrinëjimus bei praktinæ veiklà bibliotekose.

A. Þygavièiaus nuotr.

VU mokslininkø sukurtam lazeriui – dëmesys pasaulinëje parodoje, profesoriui – Lietuvos Ðviesuolio vardas

VU turës superkompiuterá Maþdaug po metø Lietuvoje turëtø bûti sumontuotas galingas superkompiuteris. Jis stovës Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete. Kompiuteriu galës naudotis visi Lietuvos mokslininkai. Šiuo kompiuteriu bus galima atlikti skaièiavimus taip greitai, kiek tik leis tuometinës technologijos. Superkompiuteriai naudojami kuriant automobilius, lëktuvus, vaistus, meteorologijoje (numatant orø pasikeitimus), ávairiems fizikiniams reiðkiniams modeliuoti (pvz., lëktuvø bandymams vëjo vamzdþiuose, branduoliniø ginklø sprogimams) ir kitose sferose, kur reikalingi intensyvûs skaièiavimai.

2

Superkompiuteriai ðimtus tûkstanèiø kartø greitesni uþ „paprastus“, namø kompiuterius. Superkompiuteriais galima laikyti ir tiesiogiai nesusijusiø po visà pasaulá iðsibarsèiusiø namø kompiuteriø, sprendþianèiø daugybæ lygiagreèiø uþduoèiø, tinklus. Pavyzdþiui, Stenfordo universitete (JAV) ðiuo metu vykdomas didþiulis projektas, kuriuo siekiama nustatyti vëþio, kempinligës, Alzheimerio ar Parkinsono sindromø ir kt. ligø prieþastis ir bûdus jas áveikti (http://folding.stanford.edu/, http:// www.folding.lt/). Dalyvauti ðiame projekte gali visi norintieji, tereikia savo kompiuteryje ádiegti ðiam tikslui sukurtà ir nemokamai platinamà programà.

VU lazerininkai, vykdydami Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondo projektà DIOGENAS (Diodiniais lazeriais kaupinamos didelio skaisèio lazeriø sistemos mokslui ir pramonei; vadovas dr. R. Danielius), sukûrë pasaulyje analogø neturintá ultratrumpø ðviesos impulsø lazerá „Pharos“, kuris pasaulinëje parodoje „Lazeriai 2005“ Miunchene sukëlë didþiulá susidomëjimà. Šis pasiekimas neliko nepastebëtas ir Lietuvoje. Prof. R. Danielius Lietuvos televizijos akcijoje „Daugiau saulës, daugiau ðviesos“ pelnë ðalies Lietuvos Ðviesuolio vardà. „Pharos“ lazeris laimëjo nominacijoje „Uþ progresyvumà“. Visame pasaulyje tik kelios firmos gamina panaðius lazerius. VU mokslininkui pavyko tokio tipo lazerá padaryti daug pigesná ir paprastesná – taigi labiau prieinamà vartotojams.

„Akademinës Palmës Ðakelës“ – uþ nuopelnus skleidþiant prancûzø kultûrà

V. Naujiko nuotr.

2006 m. sausio 5 d. Prancûzijos ambasada Lietuvoje „Akademinës Palmës Ðakelëmis“ apdovanojo Teisës fakulteto prof. Vilenà Vadapalà ir Filologijos fakulteto Klasikinës filologijos katedros asistentà Dariø Alek-

nà. Apdovanojimà ásteigë Napoleonas 1808 m., o 1955 m. Prancûzijos Vyriausybë já pavertë ordinu. Jis skiriamas akademinës visuomenës nariams uþsienieèiams uþ nuopelnus skleidþiant prancûzø kultûrà.

Prancûzijos ambasados Lietuvoje Kultûros ir bendradarbiavimo skyriaus patarëja, Prancûzø kultûros centro direktorë p. Sylvie Lemasson (centre) „Akademinës Palmës Ðakelëmis“ apdovanojo Filologijos fakulteto Klasikinës filologijos katedros asistentà Dariø Aleknà ir Teisës fakulteto prof.

Vilenà Vadapalà

VU tapo Europos sostiniø universitetø tinklo nariu 2005 m. lapkrièio 18 d. Vilniaus universitetas tapo UNICA (Europos sostiniø universitetø tinklo) nariu.

UNICA tinklas vienija daugiau kaip 39 Europos sostiniø universitetus. Jo pagrindiniai tikslai – skatinti akademiná meistriðkumà, integracijà ir bendradarbiavimà, plëtoti Bolonijos proceso ágyvendinimà ir prisidëti prie Vidurio ir Rytø Europos universitetø integracijos á europinæ aukðtojo mokslo erdvæ.

Kokybiška vadyba – ir Vilniaus universitete VU jau yra tikrasis Europos universitetø EUN.TQM tinklo narys.

EUN.TQM (European Universities Network for Total Quality Management) – 2003 m. ákurtas Europos universitetø tinklas, jungiantis 20 Europos ir JAV universitetø, kurio misija – tapti átakingu universitetiniu pasaulio tinklu, naudojanèiu visuotinës kokybës vadybos filosofijà, kultûrà ir metodologijà studijø ir kitoms universitetinëms paslaugoms. VU yra pirmasis ir kol kas vienintelis naujøjø ES nariø universitetas, priimtas á ðá tinklà.

TRUMPAI Technologijos. MTMI mokslininkai, bendradarbiaudami su Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institutu, sukûrë unikalià technologijà lapiniø darþoviø maistinei kokybei pagerinti, naudojant apðvietimui puslaidininkinius ðviesos ðaltinius. Pradëtas ðios technologijos perdavimas verslui.

Medicina. Vilniaus medicinos draugijos valdyba geriausiu 2005 metø mokslo darbu, ádiegtu praktikoje, iðrinko gyd. R. Mekienës ir doc. R. Ruzgienës darbà „Fitoterapija akuðerijoje ir ginekologijoje“. Ávertinimas. VU Gamtos mokslø fakulteto Kartografijos centro 2003– 2004 metais vykdytas projektas „Kartografø profesinio rengimo kokybës Lietuvoje gerinimas orientuojantis á technologines inovacijas ir eurointegracijà“ neseniai uþëmë II vietà Europos Sàjungos Leonardo da Vinci programos mainø projektø kokybës konkurse.

Projektas. VU mokslininkai dalyvaus ketveriø metø projekte „Maisto alergija Europoje“. Jie aiðkinsis, dël ko vis daugiau naujagimiø alergiðki maisto produktams, bandys nustatyti, kaip alerginius susirgimus veikia pakitæ maitinimosi áproèiai. Integruotas ES 6-osios Bendrosios programos projektas – ávairiapusis. Tyrimuose dalyvaus ne tik ávairiø ðaliø mokslininkai, bet ir maisto produktø gamintojai, ekonomistai. Projektui vadovaus LR MA narë ekspertë, VU Medicinos fakulteto Pulmonologijos ir radiologijos klinikos habil. dr. prof. Rûta Dubakienë.

Akademikui Jonui KUBILIUI áteiktas Santarvës ordinas

Patentai. Chemijos fakulteto prof.

R. Makuðka parengë patentà, kuris 2005 m. buvo uþregistruotas Europos patentø tarnyboje (EPO). Fizikos fakulteto Kietojo kûno elektronikos katedros mokslininkai su kolegomis iš Lietuvos ir uþsienio parengë keturis patentus, uþregistruotus Jungtiniø Amerikos Valstijø patentø ir prekiø þenklø tarnyboje (USPTO). Medicinos fakulteto doc. G. Brimas parengë tris patentus, uþregistruotus LR valstybiniame patentø biure.

2006 m. sausio 13 d. VU Maþojoje auloje akademikui, þymiam matematikui, ilgameèiam Vilniaus universiteto rektoriui Jonui Kubiliui áteiktas Santarvës ordinas „Pro augenda concordia“. Visuomeninë labdaros organizacija „Lietuvos Santarvës fondas“ kasmet skiria Santarvës premijà ðalies þmogui ar kolektyvui, puoselëjanèiam santarvës idëjà.

Katedra. 2005 m. gruodþio 16 dienà VU rektorius pasiraðë sutartá su UNESCO generaliniu direktoriumi Koïchiro Matsuura dël UNESCO þiniø ekonomikos ir vadybos katedros ásteigimo VU Tarptautiniame þiniø ekonomikos ir þiniø vadybos centre.

UNESCO þiniø ekonomikos ir vadybos katedra skatins tarptautiná universitetø bendradarbiavimà þiniø ekonomikos ir vadybos srityje.

3

tyrinëjimai Prof. dr. Osvaldas RUKÐËNAS, dr. Virginija BUKELSKIENË

4

Iðtirti antibiotikø ir analgetikø veikimà, patobulinti astmos ir diabeto gydymà, sukurti poliomielito, tymø, kokliuðo vakcinas, tobulinti chirurginæ technikà (širdies chirurgijos, organø transplantacijos ir kt.), sukurti gyvybæ palaikanèius aparatus bûtø buvæ neámanoma be maþøjø mûsø broliø – laboratoriniø gyvûnø – aukos. Lietuvoje per metus tyrimams panaudojama apie 20 tûkst. gyvûnø. Daugiausia tai laboratorinës pelës.

Eksperimentai su gyvybe:

V. Naujiko nuotr.

paminklas neþinomai pelei Analizuodamas gyvûnus þmogus paþásta save

Moraliniai darbo su gyvûnais principai

Vakarø medicinos pagrindai – Graikijoje, graikø filosofai buvo pirmieji praktikai, panaudojæ vivisekcijà (gyvo organizmo pjaustymà) mokslo tikslais.

Pirmajame medicinos rankraštyje – „Corpus Hippocraticum“ (apie 400 m. pr. m. e.) – apraðyti keli gyvûnø panaudojimo pavyzdþiai. Klaudijus Galenas (130–200 m.) gyvûnø skrodimo duomenis panaudojo þmogaus kûno sandarai apraðyti, jis pirmas pradëjo biologinius eksperimentus su gyvûnais. Ásigalëjus krikðèionybei eksperimentiniai mokslai nutrûko, ir tik XV amþiuje, Renesanso epochoje, atgijo eksperimentinë medicina ir biologija.

XIX a. pabaigoje atrasti anestetikai, o tai suteikë galimybæ eksperimentuojant nuskausminti gyvûnus. 1859 m., paskelbus È. Darvino veikalà „Rûðiø kilmë“, gyvûnai pradëti naudoti kaip þmogaus modelis. 1865 metais publikuojamas Klaudijaus Bernardo veikalas „Medicinos eksperimentø ávadinis kursas“, kuriame metodologiškai pagrindþiami fiziologiniai eksperimentai.

Sëkminga mikrobiologijos raida, R. Kocho veikalas „Postulates“ (1884 m.), vakcinø ir antiserumø gamyba, tolesnë farmakologijos, toksikologijos, virusologijos, imunologijos bei farmacijos pramonës plëtra skatino naudoti gyvûnus eksperimentiniais tikslais.

Mokslo minèiai þengiant pirmyn, vis daþniau atsigræþiama á patá gyvûnà, jo fiziologines reikmes, pagaliau – á jo kanèià eksperimento metu. Apie tai diskutuojama ir 1789 m. išleistoje J. Benthamo knygoje „Ávadas á moralës ir teisës kodeksà“. XIX amþiaus pabaigoje Anglijoje buvo priimtas ástatymas, draudþiantis þiauriai elgtis su gyvûnais. Anglijoje, o vëliau ir Prancûzijoje kilo judëjimas prieð gyvûnø naudojimà eksperimentams. 1875 m. Anglijoje ákurta gyvûnø teises ginanti „Viktorijos gatvës draugija“, o 1876 m. priimtas pirmas eksperimentiniø gyvûnø apsaugos ástatymas.

1831 m. britø fiziologas M. Holas pateikë 5 principus, kuriais, jo manymu, turëtø vadovautis eksperimentatoriai, dirbantys su gyvûnais. Pirmasis – eksperimentas negali bûti atliekamas, jei reikiama informacija gali bûti gaunama stebëjimo (ar kitu) bûdu. Antrasis – eksperimentas negali bûti atliekamas be aiðkiai apibrëþto ir realiai pasiekiamo tikslo. Treèiasis – mokslininkas turi gerai þinoti savo kolegø darbus, kad bûtø iðvengta betikslio kartojimo. Ketvirtasis – eksperimentai pateisinami tik tada, kai gyvûnui sukeliama kiek ámanoma maþesnë kanèia, o eksperimentiniam darbui parenkami kiek ámanoma þemesnio išsivystymo, maþiau jautrûs

5

gyvûnai. Penktasis – kiekvienas eksperimentas su gyvûnais turi bûti paruoštas ir atliekamas taip, kad gauti rezultatai bûtø aiðkûs ir patikimi, kad bandymø nereikëtø kartoti. M. Holas mirë 1857 m., taèiau daugeliu jo rekomendacijø pasinaudota net po 100 metø.

Pagrindinius laboratoriniø gyvûnø mokslo principus suformulavo du britø mokslininkai – zoologas V. M. S. Russellas ir mikrobiologas R. L. Burchas. Šie principai iðdëstyti 1959 m. iðleistoje knygoje „Humaniðkos eksperimentinës technikos principai“. Autoriai iðplëtojo trijø R koncepcijà: Refinement – tobulinimas, Reduction – sumaþinimas, Replacement – pakeitimas. Pirmoji R – tobulinimas – reiškia, kad gyvûnø skausmà ir stresà eksperimento metu bûtina maþinti, tobulinant visas eksperimentines procedûras. Tam reikia humaniðko poþiûrio á gyvybæ, gerai išmanyti gyvûno fiziologijà, anestezijos metodus, kombinuoti in vitro ir in vivo tyrimo metodus, o svarbiausia – dirbant galvoti apie gyvûnà! Antroji R – sumaþinimas. Patariama sprendþiant problemà gerai iðmanyti teorinius aspektus, susipaþinti su literatûros duomenimis, atliekant eksperimentus standartizuoti ir kontroliuoti gyvûnø aplinkà, ðërimà, parinkti labiausiai tikslui tinkamà gyvûnø rûðá, standartizuoti jø genotipà bei fizinius duomenis. Remiantis šiais principais, patikimø rezultatø galima pasiekti naudojant maþiau gyvûnø. Treèioji R – pakeitimas. Tai reiškia, kad, jei ámanoma, vietoj gyvûnø naudojamasi literatûriniais duomenimis, fizikiniais ir cheminiais metodais, mate-

6

matiniais ar kompiuteriniais modeliais, in vitro ir in silico technika, vaizdo filmais, þemesnio iðsivystymo organizmais, þmonëmis savanoriais. Paskutiniais metais pasigirsta siûlymø plësti trijø R koncepcijà, pridedant naujas R sàvokas: Responsibility (atsakomybë), turint omeny þmogaus atsakomybæ prieð gyvûnà, ir Rehabilitation (reabilitacija), t. y. rûpinimasis gyvûnu po eksperimento.

Remiantis trijø R principais buvo parengti svarbiausi ðiuo metu darbà su laboratoriniais gyvûnais reglamen-tuojantys dokumentai – 1985 m. priimta Europos Tarybos „Stuburiniø gyvûnø, naudojamø eksperimentams ar kitiems mokslo tikslams, apsaugos Europos konvencija“ bei 1986 m. Europos Ekonominës bendrijos parengta „Stuburiniø gyvûnø, naudojamø eksperimentams ir kitiems mokslo tikslams, apsaugos direktyva“.

Plëtojantis mokslui atsiranda naujø, tikslesniø, etiniu poþiûriu priimtinesniø metodø, kurie galëtø bûti naudojami biomedicinos tyrimuose. Taèiau, nepaisant to, net ir XXI amþiuje gyvûnai vis dar yra ir, manoma, dar ilgai bus naudojami eksperimentiniame darbe. Reikia ieðkoti metodø, leidþianèiø diagnozuoti naujas ligas, tobulinti chirurgines procedûras ir gydymo schemas, ávertinti naujø biologiðkai aktyviø produktø efektyvumà ir cheminiø medþiagø saugumà. Á daugelá ðiø klausimø galima atsakyti tik atlikus tyrimus su gyvais organizmais. Svarbu nepamiršti ir to, kad didelë dalis informacijos, gaunamos atliekant eksperimentus su gyvûnais, yra panaudojama paèiø gyvûnø gerovei – juk gyvûnai irgi serga, tad juos reikia gydyti, operuoti, o tam reikia atitinkamø þiniø.

gyvûnø vivariumø-veislynø ákurti praëjusio amþiaus septintojo deðimtmeèio pradþioje Zoologijos ir parazitologijos (dabartiniame VU Ekologijos) institute bei Vilniaus universitete. Po ketvirèio amþiaus pastatyti nauji Vilniaus universiteto bei Biochemijos instituto laboratoriniø gyvûnø vivariumai, dar po keleriø metø – Imunologijos instituto laboratoriniø gyvûnø veislynas. Pastarieji du laboratoriniø gyvûnø centrai ðiuo metu yra didþiausi Lietuvoje, nors iš viso yra arti 20 biomedicininës mokslo krypties institucijø, vykdanèiø eksperimentus su laboratoriniais gyvûnais.

Kalbant apie eksperimentiná darbà su gyvûnais, ádomiausi šiuo metu vykdomi projektai yra keli. Vienas ið jø – Biochemijos instituto mokslininkø vykdomas kancerogenezës proceso tyrimas.

Projekto esmë – vëþiniø làsteliø proliferacijos reguliacijos analizë. Eksperimentai atliekami kompleksiðkai – in vitro, panaudojant modelines làsteliø kultûras, ir in vivo, transplantuojant ðias làsteles á pelës organizmà. Eksperimentinës in vitro procedûros susijusios su piktybinio proceso reguliacijos molekuliniame lygmenyje galimybiø paieška.

Kitas tyrimo etapas – navikiniø làsteliø þinomos genetinës modifikacijos reikðmës vertinimas gyvame organizme – tokiø làsteliø dauginimosi efektyvumo analizë, navikø formavimosi daþnio bei jø jautrumo chemoterapiniams agentams tyrimas. Vykdomas kompleksinis darbas, nagrinëjantis piktybinës làstelës kai kuriø reguliaciniø sistemø reikðmæ ir vaidmená tiek modelinëje sistemoje, tiek gyvame organizme.

Kità darbà, vykdomà Biochemijos instituto bazëje, kuriame naudojami laboratoriniai gyvûnai, remia Lietuvos valstybinis mokslo ir studijø fondas. Tai keturiø institucijø (VU ligoninës Santariðkiø klinikø, Biochemijos, VU Eksperimentinës ir klinikinës medicinos ir VU Imunologijos institutø) mokslininkø vykdomas projektas „Kamieniniø làsteliø integracija, jø išgyvenimas ir funkcinis pajëgumas patologiniame þidinyje. Ikiklinikiniai tyrimai“. Biochemijos instituto tema – suaugusio individo kamieniniø miogeniniø làsteliø, skirtø transplantuoti á paþeistà ðirdá,

Didelë dalis informacijos, gaunamos atliekant eksperimentus su gyvûnais, yra panaudojama paèiø gyvûnø gerovei.

Laboratoriniø gyvûnø mokslas Lietuvoje Tiksliø duomenø apie tai, kada Lietuvos mokslininkai pradëjo naudoti gyvûnus eksperimentiniame darbe, sunku rasti. Vieni ið pirmøjø laboratoriniø

jautrumo citotoksiniams agentams tyrimas ir optimaliø citoterapijos sàlygø parinkimas. Eksperimentai atliekami kartu su Santariðkiø klinikø kardiochirurgais. Pirmoje darbo stadijoje iðskiriamos kamieninës làstelës ið gyvûno skeleto skersaruoþio raumens, jos padauginamos, tiriamas jø jautrumas toksinams. Po to làstelës paþymimos ir transplantuojamos á autologinio organizmo infarkto paþeistà ðirdá. Stebimas gyvûno sveikimo procesas, o baigus eksperimentà, padedant Valstybinio patologijos centro mokslininkams, ávertinamas transplantuotø làsteliø integracijos patologiniame þidinyje efektyvu-

vauja COST programos B24 veiklos „Laboratoriniø gyvûnø mokslas ir gerbûvis“ darbe. Šios programos tikslas – pagilinti þinias, kurios bûtinos tam, kad gyvûnai tyrimams bûtø naudojami bioetiniu ir moksliniu poþiûriu pagrástai.

Specialus projekto tikslas – papildyti esamas ir paruošti naujas šios veiklos srities ES direktyvas ir rekomendacijas.

Nauda Lietuvai bus daugialypë – bus suderinti teisës aktai, parengta dirva naujiems juridiniams dokumentams kurti, atnaujintos mokymo programos, kaupiamos þinios moksliniams projektams.

1996 m. Laboratoriniø gyvûnø mokslo Lietuvos asociacijos atliktais statistiniø tyrimø duomenimis, Lietuvoje per metus panaudojama apie 20 tûkst. gyvûnø. Daugiausia tai laboratorinës pelës.

V. Naujiko nuotr.

Su gyvûnais dirba tik kompetentingi specialistai

Biochemijos instituto vivariumo vyr. laborantei Ingai Tarasovai savanoriðkai padeda Gamtos mokslø fakulteto biologijos II k. studentas Viesturas Ermanis

mas.

VU Gamtos mokslø fakulteto Biochemijos ir biofizikos katedros mokslininkai neurofiziologinius eksperimentus, kuriems naudojami laboratoriniai gyvûnai, atlieka ne tik paèioje katedroje, bet ir uþsienyje – Norvegijoje, Danijoje, Suomijoje. Tiriami regimosios informacijos apdorojimo ávairiuose nervø sistemos lygiuose mechanizmai, motorinës veiklos integracijos nugaros smegenyse principai, gyvûnø stresà sukeliantys veiksniai.

VU Gamtos mokslø fakulteto Biochemijos ir biofizikos katedros bei Biochemijos instituto mokslininkai daly-

Kiekvieno tyrëjo moralinë pareiga – saugoti gyvybæ. Pagal Europos laboratoriniø gyvûnø mokslo asociacijø federacijos (FELASA) rekomendacijas skiriami keturi darbo su laboratoriniais gyvûnais kompetencijos lygiai – A (gyvûnø priþiûrëtojai), B (gyvûnø technikai), C (mokslininkai), D (gyvûnø gerbûvio specialistai). Tad norint dirbti su laboratoriniais gyvûnais, reikia išklausyti specialius kursus, nes nei biologinis, nei medicininis ar veterinarinis iðsilavinimas nesuteikia tokios teisës. Ðiuo metu Lietuvoje geriausiai parengiami A ir C kategorijø specialistai. A kategorijos darbuotojus paprastai apmoko aukðtesniø kategorijø specialistai darbo vietoje. C kategorijos kompetencijà galima ágyti vienu ið trijø bûdø: klausant kursus, organizuojamus uþsienio universitetuose; dalyvaujant vasaros mokyklose, organizuojamose bendromis kolegø ið Europos, Skandinavijos bei Baltijos ðaliø pastangomis; klausant laboratoriniø gyvûnø mokslo kursà Vilniaus universitete. Pirmasis bûdas Lietuvos mokslininkams gana sudëtingas, nes paprastai tokie kursai brangiai kainuoja. Antrasis bûdas patrauklesnis, nes kursai organizuojami Baltijos ðalyse, dalyviai daþnai atleidþiami nuo mokesèio, galima uþmegzti ryšius su uþsienio mokslininkais. Jau buvo organizuotos 6 tokios mokyklos,

jose apie 40 Lietuvos mokslininkø gavo C kategori jos sertifikatus. Vykdant TEMPUS-PHARE programos projektà „Tarpdisciplininiø neurobiologijos magistriniø studijø programa“ 1997 m. VU Gamtos mokslø fakulteto Biochemijos ir biofizikos katedroje buvo pradëtas skaityti laboratoriniø gyvûnø mokslo kursas – kartu su Lietuvos kolegomis paskaitas skaito ir pasaulinio lygio profesionalai, kolegos ið Kuopio, Helsinkio (Suomija) universitetø.

B kategorijos specialistai paprastai rengiami darbo vietoje pagal FELASA patvirtintas programas. D kategorija suteikiama gyvûnø gerbûvio specialistams, paprastai vivariumø ir veislynø vadovams. Tokio lygio specialistø poreikis Lietuvoje nëra didelis, o rengimo sànaudos nemaþos, todël juos racionaliau bûtø rengti specializuotuose uþsienio šaliø centruose.

Ðvietëjiðka veikla Biochemijos institute, vadovaujant Lietuvos jaunøjø gamtininkø centrui, organizuojami „Jaunøjø biochemikø“ mokyklos uþsiëmimai, skirti moksleiviams, besidomintiems biologija, biochemija.

Greta kitø temø, nagrinëjami ir ávairûs laboratoriniø gyvûnø mokslo aspektai, atliekami tam tikri bandymai su gyvûnais. Tokiø uþsiëmimø metu stengiamasi parodyti, kad yra daug bendra tarp þmogaus ir gyvûnø, kartais eksperimentuose gyvûnus galima pakeisti alternatyviais modeliais. Tokiu bûdu galima sumaþinti skaièiø gyvûnø, naudojamø sprendþiant funda-

7

mentalias sveikatos apsaugos problemas: tiriant ÞIV infekcijà, vëþá, Alzheimerio ligà.

Visa tai padeda moksleiviams susidaryti teisingesná vaizdà apie problemas, susijusias su gyvûnø panaudojimu mokslo tikslais. Á lietuviø kalba jau iðversti pirmieji pagrindiniai juridiniai dokumentai – „Stuburiniø gyvûnø, naudojamø mokslo ir kitais tikslais, apsaugos Europos Konvencija“ ir „Eutanazijos rekomendacijos“. Be to, finansiškai remiant UFAW (University Federation of Animal Welfare) 2001 m. išleistas V. Ðimkevièienës ir O. Rukðëno vadovëlis lietuviø kalba „Laboratoriniø gyvûnø mokslo pagrindai“.

Teisinis pagrindas Lietuva dar nëra ratifikavusi „Stuburiniø gyvûnø, naudojamø mokslo ir kitais tikslais, apsaugos Europos Konvencijos“, taèiau jau priimtas visas ástatymø ir poástatyminiø aktø rinkinys. Tai 1997 m. priimtas „Lietuvos Respubli-

kos gyvûnø globos, laikymo ir naudojimo ástatymas“, „Laboratoriniø gyvûnø veisimo, dauginimo, prieþiûros ir transportavimo veterinarijos reikalavimai“ (1997 m.), „Laboratoriniø gyvûnø naudojimo moksliniams bandymams metodiniai nurodymai“ (1999 m.), „Gyvûnø veþimo taisyklës“ (1999 m.); LR Sveikatos apsaugos ministerijos norminis aktas „Geros laboratorinës praktikos taisyklës“ (1999 m.).

Labai svarbûs mokymo poþiûriu yra „Laboratoriniø gyvûnø naudojimo moksliniams bandymams metodiniai nurodymai“, nes juose nurodyta, kad leidimà atlikti eksperimentus su laboratoriniais gyvûnais galima iðduoti tik tuo atveju, kai nors vienas grupës tyrëjas turi C kategorijos sertifikatà. Ðis ástatymas apibrëþë eksperimentavimo su gyvûnais tvarkà ir pagrindë poreiká mokytis laboratoriniø gyvûnø mokslo srityje.

Juridiniu poþiûriu reikšmingas þingsnis buvo Laboratoriniø gyvûnø naudojimo Etikos komisijos prie Valstybinës maisto ir veterinarijos tarnybos ákûrimas 1999 metais. Pagrindinës Etikos komisijos veiklos sritys – Europos Sàjungos reikalavimø ágyvendinimas, ástatyminës bazës tobulinimas, paraiðkø gauti leidimà atlikti eksperimentus su laboratoriniais gyvûnais svarstymas ir rekomendacijø teikimas Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Etikos komisijos nariai turi dideles teises, jie gali gauti reikalingà informacijà ið moksliniø ir gamybiniø organizacijø, bet kuriuo metu áeiti á gamybines, eksperimentines ir gyvûnø laikymo patalpas, patikrinti, ar laikomasi leidime apraðyto eksperimentø protokolo, teikti rekomendacijas Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai sustabdyti leidimo atlikti eksperimentus galiojimà, jei

nustatoma, kad neuþtikrinamos tinkamos gyvûnø laikymo sàlygos arba nesilaikoma numatyto eksperimento protokolo. Priklausomai nuo Etikos komisijos rekomendacijø, Valstybinë maisto ir veterinarijos tarnyba iðduoda, atnaujina ar sustabdo leidimà atlikti eksperimentus su stuburiniais laboratoriniais gyvûnais bei turi teisæ ir galimybes kontroliuoti, ar eksperimentai atliekami pagal leidimo sàlygas.

Tyrëjai parengti, bet bazës skurdþios Visame pasaulyje eksperimentai su gyvûnais yra tarsi po padidinamuoju stiklu. Juos stebi visuomenë, reglamentuoja grieþti ástatymai, rezultatus atidþiai seka ir vertina medicinos specialistai, mokslininkai. Eksperimentai su gyvûnais turi bûti moksliðkai pagrásti, tokiam darbui turi bûti naudojami tik specialiai tam veisti ir eksperimentams skirti gyvûnai, jie turi bûti auginami standartinëse, rûðiai pritaikytose sàlygose. Deja, Lietuvoje padëtis tuo klausimu nëra gera. Nors tyrëjai parengti, jø darbai negali lygintis su uþsienio kolegø darbais. Pagrindinë prieþastis – skurdi materialinë laboratoriniø gyvûnø laboratorijø bazë, nëra modernaus Europos Sàjungos reikalavimus atitinkanèio laboratoriniø gyvûnø veislyno.

Priraðyta daug projektø, pagrindþianèiø bûtinybæ gerinti gyvûnø laboratorijø materialinæ bazæ, daugelis komisijø konstatavo, kad taip dirbti negalima, o kai kurios gamyklos nutraukë veiklà, nes negali uþtikrinti Europos standartus atitinkanèios biologinës produkcijos vertinimo, panaudojant gyvûnus, taèiau reikalai nepasitaisë... Belieka tikëtis, kad laikui bëgant ir ši þmogaus labui labai reikalinga mokslo sritis bus pastebëta.

Paminklai gyvûnams – mokslo visuomenës padëka „Paminklas neþinomai pelei“ pastatytas 2004 metais Kinijoje, Medicinos mokslø akademijos teritorijoje. Tai yra mokslinës visuomenës padëka eksperimentiniams gyvûnams – pelëms, jûrø kiaulytëms, triuðiams ir beþdþionëms, kurie þuvo, kuriant vakcinà prieð sunkø ûminá respiraciná sindromà (SÛRS).

Kinijoje prie Vuhano universiteto 2004 metais pastatytas ir paminklas SÛRS vakcinos kûrimo aukoms – 38 Rhezus beþdþionëms. Ant ðio paminklo iðkalti þodþiai: „Laboratoriniams gyvûnams, kurie þuvo, kad þmonës bûtø sveiki“.

8

1935 m. Peterburge, Eksperimentinës medicinos instituto sodelyje, pastatytas paminklas šuniui.

Akademikas I. Pavlovas, atlikæs daugybæ eksperimentø su ðunimis, pats paruoðë ðio paminklo eskizà.

Tai ðuo, sëdintis ant pjedestalo.

Pjedestalo ðonuose – 4 dideli bareljefai, vaizduojantys laboratorijos darbà. Po jais – akademiko þodþiai apie eksperimentø prasmæ ir reikðmæ þmonijos gerovei.

tyrinëjimai

Molekuliniai kompiuteriai –

netolimoje ateityje

Prof. habil. dr.

Eugenijus BUTKUS

Kuo supramolekulë skiriasi nuo paprastos molekulës?

Pastaraisiais metais pastebëtos ádomios sudëtingø organiniø medþiagø savybës – jø molekulës tarsi savaime ið daugybës molekuliø sudaro tvarkingus darinius, kurie pasiþymi neáprastomis savybëmis. Susidarantys nauji dideli agregatai pavadinti supramolekulëmis. Supramolekulës gali bûti naudojamos konstruoti molekuliniams árenginiams, tarp jø ir kompiuteriø elementams.

Molekuliniai jungikliai, molekuliø vëriniai ir kiti miniatiûriniai elementai apibûnami terminu „nanotechnologija“. Supramolekulës atlieka funkcijà, kurià atlikdavo lempos, tranzistoriai, laidai. Kaip perëjimas nuo elektroniniø lempø prie tranzistoriø sukëlë perversmà technikoje, taip tolesnë miniatiûrizacija neabejotinai leis molekules panaudoti technikoje. Taigi molekuliniai kompiuteriai jau neatrodo nereali svajonë.

Gamtos ávairovë didþiulë. Visa, kas mus supa – tai daugybë cheminiø medþiagø, apie kuriø molekuliø struktûrà, savybes, reaktingumà ir t. t. net nesusimàstydavome. Prieðdëliai „super“ ir „supra“ paprastai naudojami apibûdinti tam, kas reiðkia „daugiau negu áprasta“. Pavyzdþiui, superliatyvas – laipsniavimo aukðèiausias laipsnis gramatikoje, superlaidininkas – medþiaga, kuri pasiþymi ypatingu laidumu srovei – be varþos, „supraorbitinis“ medicinoje reiðkia „iðdëstytas virð akiø orbitos“. Taigi supramolekulë yra kaþkas daugiau nei áprasta molekulë. Ji susideda ið daugelio moantrinë struktûra, nes poromis sàveisupramolekuliø susidarymas þinolekuliø ir yra sudëtingas darinys. Jakauja timino-adenino ir citozino-gumas, taèiau ilgà laikà nebuvo atkreipme atskiri komponentai susijæ silanino nukleotidai. 1 pav. pavaizduotas dëmesys á toká paprastà reiðkiná pnesne sàveika nei cheminis ryðys – ti vandeniliniai ryðiai tarp vandens kaip kristalø susidarymas ið organitarpmolekulinëmis jëgomis. Ðios jëmolekuliø ir DNR molekulëje. Dauniø molekuliø. gos – vandenilinis ryðys – ir kitos sàgybë biologiniø procesø remiasi speveikos laiko molekules tarpusavyje. cifine supramolekuline sàveika, paTaigi áprastos molekulës nuo supravyzdþiui, fermento sàveika su substramolekuliø ir skiriasi tuo, kad pastatu, baltymø funkcijos, molekuliø atrosios atsiranda susidarant sàveikoms paþinimas (angl. molecular recognitarp áprastø molekuliø, kuriose atotion) ir kt.

Supramolekuliø chemija yra tarpmai susijungæ cheminiais ryðiais. ToSupramolekulës yra sudëtingesnës disciplininë sritis, siejanti chemijà, kios sàveikos seniai þinomos biologinei áprastos molekulës, jos gali susibiologijà ir fizikà. 1987 m. Nobelio joje, kur sudëtingos biomolekulës, toformuoti, kai sudaromos prielaidos premija buvo paskirta Cramui, Lehkios kaip DNR ir RNR, suformuoja tarpmolekulinei sàveikai. Chemijoje nui ir Pedersenui uþ „Molekuliø, kudvigubà spiralæ dël vandeniliniø ryðiø tarp atskirø nukleotidø grandþiø. Toks ryðys susidaro tarp vandens molekuliø, ir, nors jo molekulinë masë nedidelë, dël to vandens savybës tokios unikalios, jos galiausiai nulëmë gyvybës atsiradimà ir egzistavimà Þemëje. Vandenilinis ryðys ypaè paplitæs biologinëse sistemose – ðio ryðio 1 pav. Vandeniliniai ryðiai (taðkinë linija) tarp vandens molekuliø (kairëje), DNR molekulëje susidarymu remiasi DNR

Kompiuteriai – ið supramolekuliø?

(viduryje) bei supramolekulë, susisukusi á spiralæ (deðinëje)

9

tyrinejimai riø labai selektyvi struktûrinë-specifinë sàveika, vystymà ir panaudojimà“. Jie pirmieji sukonstravo ir susintetino tokias struktûras, kurios pradëjo supramolekuliø chemijà.

Supramolekulinë chemija nagrinëja struktûras, sudarytas ið riboto ar begalinio skaièiaus molekuliø, sàveikaujanèiø tarpusavyje silpnomis, nekovalentinëmis jëgomis. Supramolekuliniuose agregatuose daugiausia aptinkama fragmentø, galinèiø sàveikauti vandenilinio ryðio dëka. Ðis ryðys – viena ið stipriausiø nekovalentiniø tarpmolekuliniø jëgø. Jam susidaryti reikalingos polinës funkcinës grupës, turinèios elektronø donoriná bei teigiamai poliarizuotà vandenilio atomà.

Supramolekulinei strukûrai susiformuoti padeda tinkamas struktûrinis bei erdvinis fragmentø atitikimas – vadinamasis komplementarumas: jose turi bûti grupiø, galinèiø tarpusavyje sàveikauti. Tokia sàveika bûdinga nukleotidams, kurie tik tam tikromis poromis sudaro vandenilinius ryðius, nulemianèius dvigubos DNR spiralës struktûrà (1 pav.). Ádomu, kad ir cheminiu bûdu susintetintos

2 pav. Didþiausia nebiologinë supramolekulë dodekaedronas – C2900H2300N60P120S60O200F180Pt60, susidariusi ið tri(4'-piridil)metanolio ir diplatinos komplekso (diametras 7,5 nm) (virðuje). Supramolekulës, sudarytos ið rotaksanø – þiedø, pervertø per tiesià molekulæ ir judanèiø priklausomai nuo terpës rûgðtingumo (apaèioje).

10

3 pav. Supramolekulës, sudarytos ið tinkamos struktûros ciklø, tarp kuriø yra kanalai. Á juos gali ásiterpti kitos molekulës – kanaluose iðsidësto tirpiklio molekulës. Deðinëje – vandenilinio ryðio spiralë. spiralës formos molekulës, primenanèios biomolekuliø dvigubos spiralës struktûrà (1 pav.).

Stengiantis suprasti ðiø silpnø jëgø Vilniaus universiteto Chemijos faveikimo ribas ir dësningumus bei gakulteto Organinës chemijos katedros limà praktiná pritaikymà naudojami Stereocheminiø tyrimø grupëje sinmodeliniai junginiai su tiksliai parinktetinamos supramolekulës, sudarytos ta junginio struktûra, geometrija ar ið fiksuotos erdvinës struktûros fragsimetrija. Keièiant tarpusavyje sàveimentø, kuriuose ávestos grupës, gakaujanèiø supramolekuliniø vienetø linèios sudaryti vandenilinius ryðius. struktûrà galima lengvai keisti ir paPradþioje gana nedidelës molekulës ties darinio geometrijà, agregacijos gali jungtis poromis, o tolaipsná, stabilumà ir liau – á didesnius darinius. kt. Toks polimolekuSusidariusiose struktûrolinis organizuotas Naudojant sintetinius se atskiros molekulës iðjunginys neretai tusantykinai nedidelës sidësto tvarkingai. Taèiau ri savitø cheminiø molekulinës masës junjose lieka kanalai, á kubei fizikiniø savybiø. ginius siekiama paþinti riuos gali ásiterpti maþesPaprastai parenkakai kuriuos biologinius nës, pavyzdþiui, tirpiklio mi tokie cheminiai reiðkinius ir cheminiais molekulës. Kai kurie atojunginiai, kurie gali metodais juos tirti. mai ðiuose asociatuose iðsudaryti vandenilisidësto spirale, atkartojanius ryðius. Tuomet ma DNR spiralë. Taigi tokios supratam tikromis sàlygomis susiformuoja molekulës gali perneðti vaistus ar kisupramolekulës. Gaunami dideli motus reikalingus junginius á làstelæ. Be lekuliø agregatai, todël tai galima vato, naudojant pradinius chiralinius dinti molekuliø architektûra (2 pav.). junginius – molekules, kurios yra Supramolekulës daþnai formuojasi veidrodiniai viena kitos atspindþiai, – savaime, tvarkingai iðsidësto á tam tiksintetintos chiralinës struktûros. Toras struktûras. 2 pav. pavaizduota dikios yra gamtinës biomolekulës. Kai dþiausia nebiologinë supramolekulë, kurie mûsø laboratorijoje gauti susudaryta ið tûkstanèiø atomø, sudapramolekuliø pavyzdþiai pateikti 3 ranèiø didelá policikliná asociatà. paveiksle. Jame matyti ertmës, kurioSupramolekulëms konstruoti daþse gali bûti ásiterpusios maþesnës monai naudojamos ávairios molekulës, lekulës. Pavaizduota ir spiralë, kurià kuriose keli ciklai susineria tarpusasudaro atskiri atomai, susijungæ vanvyje arba per tiesinæ molekulæ pervedeniliniu ryðiu. riamas þiedas. Tokie junginiai vadinami rotaksanais, juose atskirø fragmentø padëtis kinta priklausomai nuo ávairiø faktoriø – ðviesos, terpës, krûvio (2 pav., apaèioje). Nenuostabu, kad vis konkreèiau pradedama Supramolekuliø taikymo sritys lakalbëti apie molekuliø matmenø árenbai ávairios. Pastaraisiais metais nauginius, prietaisus, galiausiai kompiujø funkcionaliø medþiagø kûrimas taterius ir pan.

VU chemikai sintetina supramolekules

Supramolekulës – naujausiø tyrimø pagrindas

po pagrindiniu chemikø uþdaviniu.

Kai kada sritys, kuriose tos medþiagos taikomos, gali atrodyti labai fantastiškos.

Visø pirma naudojant supramolekules modeliuojami procesai, kurie vyksta biologiniuose objektuose.

Naudojant sintetinius santykinai nedidelës molekulinës masës junginius siekiama paþinti kai kuriuos biologinius reiðkinius ir cheminiais metodais juos tirti. Medicinoje supramolekulës gali „nuneðti“ vaistus organizme á reikiamà vietà, kuriami neuromolekuliniai tinklai ir molekuliniai árankiai genomui reguliuoti. Kita panaudojimo sritis – medþiagø mokslai, kurie glaudþiai siejasi su nanomokslais.

Supramolekulës yra jø pagrindas, nes eksperimentai atliekami molekuliø lygmenyje. Molekulës turi sudaryti taisyklingai iðsidësèiusias struktûras, kuriø savybës bûtø reguliarios reikiamu atstumu ir vietoje. Ðis naujas reiðkinys vadinamas molekuliø saviorga-

4 pav. Supramolekulinis agregatas su prijungtais elektrai laidþiais molekuliniais elementais

nizacija. Vis dëlto reiktø pasakyti, kad prieð pradedant konkreèiai taikyti supramolekules dar teks iðspræsti nemaþai klausimø, susijusiø su jø ir mikroskalës dydþiø komponentø sujungimu.

Supramolekulinës struktûros gali bûti naudojamos energijai laikyti, saulës energijà paversti kitomis energijos rûðimis. Pavyzdþiui, fotoaktyvi supramolekulë, suþadinta saulës ðviesos, akumuliuoja energijà, vyksta keletas cheminiø virsmø, kuriø metu per laidø molekuliná benzeno-acetileno laidininkà perneðami elektronai prie katalizatoriaus pavirðiaus, kuriame ið vandenilio jonø H+ susidaro molekulinis vandenilis H2. Kontroliuojant energijos srautus per supramolekules galima reguliuoti liuminescencijos intensyvumà ir trukmæ. Kondensuotø medþiagø fizikoje formuojami supraklasteriai, nanoskopiniø dydþiø sistemos, kurioms bûdingi kvantiniai efektai. Kitos taikymo sritys susijusios su molekuliø atpaþinimu, „sumanioms“ medþiagomis – membranomis, jutikliais, optiniais diagnostiniais árenginiais, srovei laidþiais sluoksniais ir kitomis ne maþiau ádomiomis sritimis (4 pav.).

Fotografijø konkursas

„VU atributika – uþ Lietuvos ribø“ Visus VU akademinës bendruomenës narius, susirengusius á kelionæ, raginame nepamirðti fotoaparato ir Jums mielo suvenyro su VU þenklu. Áamþinkite já egzotiðkose ar labiausiai ásimintinose vietovëse.

Nuotraukas siøskite „Spectrum“ redakcijai spectrum@cr .vu.lt . .vu.lt. arba atneðkite á Informacijos ir ryðiø su visuomene skyriø (CR, 354 kab.). el. paštu spectrum@cr.vu.lt Bûtina nurodyti nuotraukos autoriaus pavardæ, trumpai apraðyti nuotraukos turiná. Þurnale atspausdintø nuotraukø autoriai bus apdovanoti specialiais prizais. Keliaukite, fotografuokite ir siøskite mums.

Jono Jakubonio (KomF) nuotr.

Kuprinë pabuvojo Ispanijoje

„Spectrum“ redakcija

11

tyrinĂŤjimai

12

Aušra SADAUSK AITË

Làstelës – maþiausios mûsø kûno dalelës, kurias dar galime laikyti gyvomis. Kaip ir visi gyvi organizmai, jos pereina visas esmines gyvavimo stadijas – atsiranda (gimsta), vykdo savo funkcijas (dirba), sensta ir þûsta.

Visi þinome, kokia svarbi gamtoje pusiausvyra. Ji svarbi ir làsteliø gyvavimui.

Ilgas ir nekontroliuojamas làstelës gyvavimas ir dalijimasis ne visada reiškia, kad organizmui viskas gerai. Vienas ið pavyzdþiø – naviko vystymasis, vëþys.

Naviko làstelës turbût „puikiai jauèiasi“, taèiau, deja, organizmui tai nëra palanku. Nemaþai ligø atsiranda sutrikus làsteliø þûties procesams – làstelës þûsta arba per maþai (vëþys, reumatoidinis artritas, osteoporozë ir kt.), arba per daug intensyviai (Alzheimerio, Parkinsono ligos, daugybinë sklerozë, diabetas, miokardo infarktas, insultas ir kt.).

Atsitiktinë ir programuota làsteliø þûtis Yra keletas bûdø, kaip þûsta làstelës.

Jie skirstomi á programuotà làsteliø þûtá ir atsitiktinæ þûtá, vadinamà nekroze.

Programuota làsteliø þûtis svarbi ir aukðèiau minëtais patologijos atvejais, ir normaliam organizmo gyvavimui: gemalui vystytis, audiniø pastovumui (homeostazei) palaikyti, þalingiems ásibrovëliams naikinti, – ðá darbà atlieka imuninës làstelës. Tik programuotos làsteliø þûties dëka mes gimæ neturime plëviø tarp pirðtø, mûsø imuninës sistemos

Chromatinas – chromosomas sudaranti medþiaga, DNR ir baltymai.

Citoplazma – làstelës turinys tarp plazminës membranos (làstelæ nuo aplinkos atskirianti membrana) ir branduolio membranos. Citoplazmà sudaro citozolis ir làstelës organelës.

Ekspresuoti – genuose esanèià informacijà versti RNR ir baltymais.

Mitochondrijos – làsteliø organelës, kuriø pagrindinë funkcija – aprûpinti làsteles energija. Ðios organelës turi dvi membranas: iðorinæ ir vidinæ.

Mitochondrijø uþpildas – vidinë mitochondrijø dalis.

làstelës nenaikina savø làsteliø ir t. t.

Programuota làsteliø þûtis bûna dvejopa: apoptozë, arba I tipo programuota làsteliø þûtis, ir autofagija, II tipo programuota làsteliø þûtis.

Apoptozë tapo ypaè madinga tyrinëjimø tema XX amþiaus devintajame dešimtmetyje, nors pirmà kartà ðis terminas paminëtas 1972 metais. Tai savotiškas làstelës charakiris, kai làstelë þûsta subyrëdama á pûsleles – apoptozinius kûnelius (1 pav.). Apoptozë (graikø k. – „lapø kritimas“) – tai þûties programa, kai làstelëje aktyvuojami fermentai – kaspazës, nulemianèios vyksmus làstelëse, dël kuriø làstelës subyra á membrana apgaubtas pûsleles.

Kaspazës – tai savitos proteazës, baltymus skaidantys fermentai.

Apoptozë gali prasidëti dviem bûdais: per iðorinius mirties receptorius (pvz. Fas, TNF) arba làstelës viduje („vidiniu keliu“), kai dël ávairiø prieþasèiø tam tikri baltymai išeina iš mitochondrijø á citozolá, kur sveikoje làstelëje jø nebûna. Ten šie baltymai jungiasi su kitomis molekulëmis, susidaro daugiamolekulinis agregatas – apoptosoma. Ji ir lemia tai, kad aktyvuojami þûties fermentai kaspazës ir paleidþiama negráþtama apoptozës vyksmø grandinë. „Ájungus“ apoptozinæ mirties pro-

A

gramà, làstelë gali subyrëti á pûsleles per valandà ar net greièiau.

Autofagija (graikø k. – „paèiam save suvalgyti“) – tai II tipo programuotas làsteliø þûties kelias. Autofaginës pûslelës ar autofagosomos susidaro, kai membranos (tai gali bûti endoplazminio tinklo ar Goldþio komplekso membranos) apgaubia dalá citoplazmos. Autofagosomai susiliejus su lizosoma, virškinimo organele, susidaro autolizosoma, kurioje atsidûrusios citoplazmos molekulës suskaidomos. Làstelëse daugëja pûsleliø, ið dalies sutankëja branduolio chromatinas. Priešingai apoptozei, autofaginë þûtis – lëtas procesas; làstelës þûsta prarasdamos svarbiausias organeles, tokias kaip mitochondrijos.

Autofagijos procesas geriausiai iðtirtas mielëse, nustatyta apie 17 autofagijoje dalyvaujanèiø genø. Autofagija daugeliui làsteliø yra išlikimo, o ne þûties bûdas, kuris suaktyvëja, kai trûksta maisto medþiagø. Skaidydama membranas ar baltymus autolizosomose làstelë gauna maisto medþiagø energijai palaikyti ir bûtinoms molekulëms sintezuoti. Kai kas mano, jog autofagijos bûdu làstelës þûsta tada, kai jose negali vykti apoptozë. Autofagija, kaip ir apoptozë, nesukelia aplinkiniø audiniø uþdegimo.

Kai làstelæ iðtinka atsitiktinë, neprogramuota þûtis – nekrozë, – padidëja làstelæ gaubianèios plazminës membranos pralaidumas ir á þûstanèià làstelæ plûsta vanduo. Làstelë iðbrinksta, plazminë ir organeliø membranos suplyðta, citoplazmos molekulës patenka á iðoræ, kyla uþdegimas. Manoma, jog tokià làsteliø þûtá sukelia ekstremalios temperatûros, deguonies trûkumas, mechaninis paþeidimas ir kt.

B

1 pav. A – gyvos làstelës; B – apoptozës bûdu þûstanèios làstelës

13

2 pav. Streso sukeltas prieðlaikinis senëjimas (pieðë Laura Slavinskaitë)

Làsteliø senëjimas uþkerta kelià vëþiui Làsteliø gyvavimui bûdinga ne tik þûtis, bet ir senëjimas (anglø k. senescence). Šá reiškiná 1961 m. pirmà kartà apraðë Hayflickas. Já galima stebëti ilgai auginant làsteliø kultûras (replikacinis senëjimas) arba làsteles veikiant tam tikru bûdu (streso sukeltas priešlaikinis senëjimas (SSPS)) (2 pav.). Replikacinis senëjimas vyksta trumpëjant chromosomø galams – telomerams. Telomerai trumpëja kiekvieno làstelës dalijimosi metu dël DNR replikacijos ypatumø. Tam tikri baltymai sutrumpëjusius telomerus „supranta“ kaip DNR paþaidas ir sukelia vyksmus, dël kuriø làsteliø dalijimasis lëtëja, kol visai sustoja (kai kuriø làsteliø kultûrose tai ávyksta maþdaug po 50 pasidalijimø). Senëjant pakinta ir làsteliø sandara: jos padidëja, suplokðtëja, jose padaugëja lizosomø. Tokios làstelës gali gyvuoti dar ilgai. Replikacinio senëjimo nepatiria embrioninës kamieninës làstelës ir daugelis navikiniø làsteliø.

Jos ekspresuoja specialø fermentà – telomerazæ, – kurio dëka telomerai netrumpëja. Yra nustatyta, jog pelytëms, kuriø làstelëse negali vykti senëjimo programa, gana ankstyvame amþiuje iðsivysto vëþys.

Fotodinaminio poveikio sukelta làsteliø þûtis Vilniaus universiteto Gamtos mokslø fakulteto Biochemijos ir biofizikos katedroje, Làstelës biochemijos laboratorijoje, tiriama fotodinaminio poveikio sukelta làsteliø þûtis làsteliø kultûrose. Ðia tematika susidomëta neatsitiktinai. Tiriant prieðvëþinës fotodinaminës terapijos poveiká vëþiniø làsteliø kultûrai susidurta su ávairiais làsteliø þûties pavidalais.

14

Fotodinaminio poveikio metu apšvitinus fotovaistà tam tikro bangos ilgio šviesa, susidaro aktyvios deguonies formos, paþeidþianèios làstelës baltymus, lipidus, nukleorûgðtis ir sukelianèios làsteliø þûtá. Fotovaistas sukelia paþaidas ten, kur jis susitelkia. Taigi skirtingose làstelës vietose susitelkiantys fotovaistai paþeis skirtingas làstelës struktûras. Buvo tirta fotovaistø, kurie telkiasi làstelës membranose, lizosomose ar mitochondrijose, sukeltos làsteliø þûties keliai. Ypatingà dëmesys skirtas mitochondrijoms, mat jose susitelkiantys fotovaistai yra vieni iš veiksmingiausiø, be to, šios organelës ypatingai svarbios apoptozei. Ádomiø rezultatø gavome panaudojæ fotovaistà, kuris dël savo savybiø ypaè atrankiai telkiasi mitochondrijø uþpilde. Làsteliø gyvybingumui sumaþëjus perpus, nematëme þûstanèiø làsteliø. Paveiktos làstelës lyg „sustojo“, nebesidaugino. Spëjome, jog dël ðio poveikio làstelëse galëjo prasidëti streso sukeltas priešlaikinis senëjimas (SSPS), taèiau to árodyti nepavyko. Stebëjome padidëjusià làstelës ciklo fermentø slopiklio p21 raiškà, todël manome, jog làsteliø dalijimasis sustojo dël làsteliø ciklo arešto. Ádomu tai, jog padidinus švitinimo dozæ, làstelës pradëjo intensyviai þûti apoptozës keliu. Matyt, maþesnë švitinimo dozë nepaþeidþia làsteliø membranø ir dël to nekyla apoptozë. Tuo tarpu didesnë švitinimo dozë suardo išorinæ mitochondrijø membranà, á citozolá patenka molekulës, kurios gali sudaryti apoptosomà ir „vidiniu keliu“ sukelti apoptozinæ làsteliø þûtá.

Làsteliø þûties disbalansas yra daugelio paplitusiø ligø prieþastis. Todël ir làsteliø þûties vyksmai yra intensyviai tiriama làstelës biologijos šaka. Mokslininkai tikisi, kad paþinæ ðá procesà gebës já valdyti.

Làsteliø mitochondrijose lokalizuotas fotovaizdas

Biochemijos ir biofizikos katedra Biochemijos ir biofizikos katedra – didþiausia Gamtos mokslø fakulteto ir viso Vilniaus universiteto katedra, kurioje dirba 48 pedagogai, mokslininkai ir specialistai. Katedra kuruoja biochemijos bakalauro ir magistrantûros studijas (kartu su Chemijos fakultetu), biochemijos doktorantûros studijas (kartu su Biochemijos ir Biotechnologijos institutais), biofizikos bakalauro, magistrantûros ir doktorantûros studijas (pastarøjø dviejø pakopø – kartu su Fizikos fakultetu) bei neurobiologijos magistrantûros studijas. Bendradarbiaudami su Lietu-

vos ir uþsienio partneriais, biochemikai atlieka mokslinius tyrimus molekulinës biologijos, làsteliø biochemijos, membranø biochemijos ir aplinkos biochemijos srityse, o biofizikai tiria bioinformacines ir elgsenos sistemas. Biochemijos ir biofizikos katedra kartu su Fizikos fakulteto Kvantinës elektronikos katedra ir Lazeriniø tyrimø centru sudaro pavyzdiná mokslo centrà, kuris yra gavæs UNESCO ir Europos Komisijos paramà.

tyrinëjimai Doc. Graþina GINTILIENË

Gabumus paprastai tapatiname su bendraisiais intelektiniais gebëjimais, kurie matuojami atliekant intelekto testus. Intelekto testai leidþia nustatyti individo intelekto koeficientà (IQ) pagal tai, kaip jis atlieka màstymo reikalaujanèias uþduotis: atsako á ávairius klausimus apie pasaulá ir supanèià aplinkà, geba apibendrinti, moka skaièiuoti, nustato esminius ryðius tarp objektø, atgamina tai, kas iðgirsta ar pamatyta, ið daliø geba ásivaizduoti visumà, t. y. kaip jis geba protauti. Remdamiesi psichometrikos teorija galime teigti, kad Lietuvoje gabiø vaikø procentas yra toks kaip ir bet kurioje kitoje ðalyje.

Ar gabûs mûsø vaikai? (pagal Lietuvos vaikø intelekto tyrimo duomenis)

Intelekto koeficientas nustatomas pagal testà Kai 1905 metais Prancûzijos ðvietimo ministerijos uþsakymu buvo sukurtas pirmasis intelekto testas – Binet-Simono skalë, jis buvo skirtas anaiptol ne gabiesiems. Ðis testas turëjo padëti mokytojams atrinkti proto negalæ turinèius vaikus mokytis pagal specialias programas. Apie gabumø matavimus daugiau pradëta kalbëti maþdaug po deðimtmeèio, kai ásitvirtino IQ sàvoka, nusakanti santyká tarp vaiko protinës brandos ir jo amþiaus, iðreiðkiama formule: IQ=(protinis amþius/biologinis amþius)x100.

Kitaip tariant, jei 10 metø vaikas sprendë uþduotis taip pat gerai kaip vidutinis dvylikametis, jo IQ buvo lygus 120, o jei tas pats deðimtmetis galëjo iðspræsti tik tas uþduotis, kurios skirtos aðtuoneriø metø vaikams, tai jo IQ=80. Vëliau, kai buvo sukurti intelekto testai suaugusiesiems, toks IQ skaièiavimas jau nebetiko, kadangi brandþiame amþiuje kai kurie intelektinës veiklos áverèiai maþëja.

Ðiuo metu IQ – tai standartizuotas ávertis, kai atskiros amþiaus grupës atliktos intelektinës veiklos vidurkis prilyginamas 100, o reikðmës virð ar maþiau 100 reiðkia didesná ar maþesná (atitinkamai) intelekto lygá nei vidurkis. Daþniausiai intelekto testai parengiami taip, kad standartinis nuokrypis bûtø 15 ir kad gauti áverèiai iðsidëstytø pagal Gauso skirstiná (þr. 1 pav.)

Kai áverèiø pasiskirstymas áprastas (nuokrypis 15), apie 68 proc. þmoniø intelektas yra tarp 85 ir 115, o á „nor-

malø“ IQ rëþá (70–130) patenka apie 95 proc. þmoniø. Reikðmë þemiau 70 gali reikðti sutrikimà arba labai þemà intelektà, o IQ virð 130 – màstymo galias. Norëdami nustatyti atskiro individo IQ mes turime palyginti jo intelektinës veiklos rezultatus su jo amþiaus norma. Ðalys, kurdamos ar adaptuodamos kitoje ðalyje sukurtus testus, sudaro amþiaus normas savai populiacijai. Testas pritaikomas konkreèiai ðaliai, kur reprezentacinës grupës tiriamøjø rezultatai paskirstomi tuo paèiu bûdu.

1 pav. Áverèiø kiekis.

Wechslerio intelekto skalës IQ skirstinys.

15

Britø vaikai gabesni uþ mûsiðkius?

Kitas klausimas – kiek keistøsi atskiro individo (ar jø grupës) IQ, jei jis bûtø nustatomas remiantis kitos ðalies normomis. Ðis klausimas ilgà laikà këlë nerimà Lietuvos psichologams, naudojantiems svetur sukurtus intelekto testus ir ne savo ðalies normas. Intelekto testavimo tradicija Lietuvoje formavosi kitaip, nei tai vyko daugelyje Europos ðaliø ar Ðiaurës Amerikoje, kadangi Sovietø Sàjungoje beveik 50 metø buvo draudþiama taikyti testus pedagoginëje ir psichologinëje praktikoje. Tik 2002 metais pagal sutartá su viena didþiausiø JAV psichologiniø testø leidyklø „The Psychological Coorporation“ buvo iðleistas pirmas Lietuvoje standartizuotas intelekto testas – Wechslerio intelekto skalë vaikams, III leidimas (WISC-III). VU Filosofijos fakulteto Specialiosios psichologijos la-

16

boratorijos ir Bendrosios psichologijos katedros darbuotojai, talkininkaujant psichologams praktikams, dirbantiems mokyklose ir pedagoginëse psichologinëse tarnybose, penkerius metus vykdë tyrimà, kurio tikslas – pritaikyti WISC-III lietuviø vaikams tirti ir sudaryti nacionalines normas, remiantis Lietuvos vaikø reprezentacinës grupës rezultatais. Á ðià grupæ buvo atrinkti 453 vaikai nuo 6 iki 16 metø. Atsitiktinë atranka buvo vykdoma atsiþvelgiant á amþiø, lytá, gyvenamàjà vietà, tëvø (globëjø) iðsilavinimà. Gauti rezultatai leido palyginti lietuviø vaikus su jø bendraamþiais britais, nes Lietuvos vaikams buvo adaptuota bûtent Jungtinës Karalystës WISC-III versija. Paaiðkëjo, kad britø vaikai vidutiniðkai daugiau nei 6,8 IQ vienetais pralenkia Lietuvos vaikus, t. y. lietuvio, kurio IQ yra 100, rezultatai bûtø ávertinti 93,8 IQ vienetais, jei juos skaièiuotume pagal britø normas (þr. 2 pav.).

Kur kas didesni skirtumai iðryðkëjo, kai lyginome rezultatus pagal tas testo dalis, kurioms atlikti reikalingi kalbiniai gebëjimai ir girdimosios informacijos apdorojimas.

2 pav. Lietuviø vaikø WISC-III IQ vidurkiai, kai rezultatai skaièiuoti pagal Lietuvos ir JK normas (Gintilienë, Girdzijauskienë 2002) Pastaba: V IQ – verbalinis IQ, N IQ – neverbalinis IQ, IQ – bendras.

Ar tai reiðkia, kad mûsø vaikø verbaliniai gebëjimai prastesni nei britø? Á klausimà mums padëjo atsakyti tarpkultûrinis intelekto tyrimas, kurá atlikome kartu su tyrëjais ið Graikijos, Japonijos, JAV, Kanados, Pietø Korëjos, Nyderlandø, Prancûzijos, Slovënijos, Ðvedijos ir Vokietijos. Ðiø ðaliø reprezentaciniø imèiø pagrindu buvo sudaryta 16 tûkst. tiriamøjø WISC-III rezultatø bazë, atvërusi galimybæ ávertinti kultûriniø veiksniø átakà testo áverèiams. Reikia pastebëti, kad bûtent kalbinës uþduotys yra labiausiai kultûriðkai sàlygotos. Tarkime, iðradëjà A. G. Belà þino tam tikras anglø bei amerikieèiø procentas, vargu ar tokia pat dalis lietuviø galëtø teisingai atsakyti á klausimà „Kas iðrado telefonà?“. Nors kai kurios uþduotys, atsiþvelgus á mûsø vaikø patirtá, buvo pakeistos, taèiau iðvengti kultûrinio uþduoèiø ðaliðkumo yra gana sudëtinga, kaip ir kalbiniø ypatumø átakos. Ásivaizduokime uþduotá, kai vaikas turi pakartoti ta paèia eilës tvarka tyrëjo iðtartus skaièius 9, 4, 8. Lietuviø vaikø rezultatai atliekant ðias ið pirmo þvilgsnio kultûriðkai neðaliðkas atminties uþduotis buvo patys blogiausi ir labiausiai skyrësi nuo bendro visø ðaliø rezultatø vidurkio. Taèiau nëra teisinga manyti, kad lietuviø vaikø girdimoji atmintis prasèiau iðlavëjusi nei kanadieèiø ar kitos ðalies bendraamþiø. Tarpkultûrinis tyrimas leidþia daryti gana ádomià iðvadà – ið paþiûros vienoda medþiaga (vienþenkliai skaièiai) yra kur kas sudëtingesnë lietuviðkai kalbantiems vaikams.

Lietuviai turi iðgirsti, ásiminti ir atgaminti panaðiai skambanèius triskiemenius skaièius, tuo tarpu kalbantieji angliðkai, vokiðkai ar prancûziðkai tuos paèius skaièius girdi tariamus vienu skiemeniu ir ásimena lengviau. Pagaliau ir paèià testavimo situacijà vaikai galëjo priimti skirtingai dël nevienodos patirties – didþioji dalis lietuviø vaikø buvo testuojami ir bendravo su psichologu pirmà kartà gyvenime, o kitø ðaliø vaikams tai gana áprasta.

maþesnës nei didþiøjø miestø gyventojø. Ðis veiksnys, sudarantis nevienodas galimybes tëvams lavinti savo vaikø gebëjimus, nëra vienintelis.

Lietuvos vaikø intelekto tyrimo duomenys rodo reikðmingà koreliacijà tarp vaiko IQ ir jo tëvø iðsilavinimo: kuo maþesná iðsilavinimà turi tëvai, tuo prasèiau jø vaikai atlieka intelekto uþduotis.

Turtingesnëje visuomenëje IQ tarp kartø didëja sparèiau Lietuviø kaimo vaikø intelektas þemesnis uþ bendraamþiø ið dideliø miestø Nors tyrimas neatskleidë statistiðkai reikðmingø tarpkultûriniø IQ skirtumø, kai kurie faktoriai patvirtino þinomà tiesà apie aplinkos poveiká intelekto raidai. Geriausiai tà galëtø pailiustruoti mûsø ðalies vaikø intelekto tyrimo rezultatø analizë. Rezultatai rodo, kad Lietuvos kaimo vaikai savo intelektiniais gebëjimais gerokai atsilieka nuo bendraamþiø ið dideliø miestø. Lietuvos kaimo gyventojø vidutinës turimos pajamos pagal Lietuvos statistikos departamento 2004 metø duomenis yra 1,4 karto

Prieð du deðimtmeèius J. R. Flynn apraðë fenomenà, kad priklausomai nuo ðalies populiacijos IQ ið kartos á kartà didëja nuo 5 iki 25 vienetø. Ðie duomenys paskatino tyrëjus ieðkoti naujø veiksniø, galinèiø veikti intelektiniø gebëjimø raidà. Daroma prielaida, kad IQ padidëjimas per pastaruosius deðimtmeèius gali bûti susijæs su tais paèiais faktoriais, kurie skatina þmogaus ûgio, naujagimio svorio didëjimà ir naujagimiø mirtingumo maþëjimà t. y. geresne mityba, gerove, geresnëmis higienos sàlygomis. Vaiko produktyviø gebëjimø raidai svarbûs ir tokie veiksniai kaip ðvietimas ir naudojamos mokymo programos. Kol kas neturime galimybës palyginti, kaip keièiasi Lietuvos vaikø bei suaugusiø IQ, kadangi intelekto tyrimai tik pradedami. Taèiau turëdami pirmuosius duomenis ir þinodami kitø ðaliø patirtá galime teigti, kad vaikø gabumø raida glaudþiai susijusi su procesais, vykstanèiais visuomenëje, ir netgi atspindi juos.

Kuo turtingesnë visuomenë, tuo sparèiau joje didëja gabiøjø procentas ir tuo daþniau testø sudarytojams tenka rengti naujas testo normas. Ar ateityje Lietuvoje bus stebima bûtent tokia tendenci ja, labai priklausys nuo socialiniø ir ekonominiø mûsø ðalies pokyèiø.

17

tyrinëjimai

Ar teisëjai visada

teisûs?

Prof. dr. Gintautas VALICK AS, prof. habil. dr. Viktoras JUSTICK IS

Procedûrinis teisingumas – tai ávairiø ginèø (ne tik teisiniø) sprendimo bûdai, kurie lemia, ar ginèo ðalys supras tiek patá ginèo nagrinëjimà, tiek galutiná jo sprendimà kaip teisingà. Pastarø jø deðimtmeèiø psichologiniai tyrimai rodo, kad ginèo ðaliø pasitenkinimas priimtu sprendimu, valdþios atstovø veiksmais, taip pat þmoniø paklusnumas ástatymams priklauso nuo suvokto teisingumo. Teisingumo suvokimas – subjektyvus jausmas, kurá lemia ðie svarbiausi veiksniai: galimybë pareikðti savo nuomonæ; teisëjo (arbitro) neutralumas; teisëjo (arbitro) elgesio etiðkumas; ginèo ðaliø informavimas apie konflikto sprendimo bûdus ir eigà; apeliacijos galimybë ir pan. Lietuvoje pirmà kartà buvo atliktas tyrimas siekiant iðsiaiðkinti, ar teisëjai ir ikiteisminio tyrimo pareigûnai laikosi procedûrinio teisingumo reikalavimø.

18

Kà atskleidë tyrimas?

Atliekant tyrimà „Procedûrinis teisingumas Lietuvos kriminalinëje justicijoje ir alternatyvios justicijos modeliø taikymas“, kurá rëmë Atviros Lietuvos fondas, buvo stebëti 103 baudþiamøjø bylø teismo posëdþiai, apklausti 105 nuteistieji. Nustatytas ikiteisminio tyrimo ir teisminio ginèø nagrinëjimo procedûras vertino 21 ekspertas (teisëjai, ikiteisminio tyrimo specialistai, teisës mokslininkai).

Apibendrinant gautus tyrimo duomenis galima pasakyti, kad ðiuo metu mûsø ðalyje taikoma ikiteisminio tyrimo ir teisminio ginèø nagrinëjimo praktika gerokai skiriasi nuo nustatytø procedûrinio teisingumo reikalavimø. Dël to þmonës gali iðgyventi suvoktà neteisingumo jausmà, kuris gali lemti nepasitenkinimà ginèo sprendimo rezultatais (pvz., priimtu nuosprendþiu), nepasitikëjimà ikiteisminio tyrimo pareigûnais arba ginèà nagrinëjanèiais teisëjais, o galiausiai – nepasitikëjimà ástatymais, teismais ir visa teisingumo sistema.

Neturime „idealiø“ teisëjø?

Gauti rezultatai leidþia daryti tokias pagrindines išvadas. Teisëjø elgesio atitikimas procedûrinio teisingumo reikalavimams skirtingose situacijose labai ávairus (svyruoja nuo 0 iki 80 proc.). Taèiau nepasitaikë në vienos situacijos, kad visi teisëjai elgtøsi pagal procedûrinio teisingumo reikalavimus. Netgi „idealaus“ teisëjo elgesys kai kuriais atvejais (pvz., pagal teisiø supratimo kontrolës, tendencingumo, rungimosi ir aktyvaus dalyvavimo poþymius) yra gerokai nutolæs nuo elgesio, maksimaliai atitinkanèio procedûrinio teisingumo reikalavimus.

Teisëjø elgesio atitikimas procedûrinio teisingumo reikalavimams priklauso nuo to, kaip tie reikalavimai yra suformuluoti procesiniame ástatyme: kaip rodo tyrimo rezultatai, 59,5 proc. atvejø teisëjø elgesys ati-

dûrinio teisingumo vaidmená lemiant tinka procedûrinio teisingumo reikakaltinamøjø ir kitø proceso dalyviø lavimus detaliai teisiðkai reglamenpoþiûrá á nuosprendþio teisingumà. Jei tuotose situacijose; kai ástatymo reikaltinamojo ir teisëjo santykiai tamkalavimai yra nedetalizuoti (bendri), pa labai konfliktiðki, teisëjo elgesio teisëjø elgesys atitinka procedûrinio atitikimas procedûrinio teisingumo teisingumo reikalavimus 45,8 proc. reikalavimams praranda savo teigiaatvejø; ir tik 7,6 proc. atvejø teisëjø mà poveiká ir neskatina suvokto teielgesys atitinka procedûrinio teisinsingumo jausmo. gumo reikalavimus, kai ástatymas nereglamentuoja situacijos (nors reikiamas elgesys tiesiogiai iðplaukia ið teisës principø). Kai kuriais atvejais teisëjai nevykdo net ir detaliø procesinio ástatymo reikalavimø. Tokie bauNustatyta, kad mûsø ðalyje realiai dþiamojo proceso „supaprastinimai“ praktikuojamø ir pageidautinø (propaprastai yra susijæ su kaltinamojo cedûrinio teisingumo poþiûriu) tardyteisiø iðaiðkinimu. Pavyzdþiui, teisëmo veiksmø arba kardomøjø priemojai daþniausiai „pamirðta“ iðaiðkinti niø taikymas ið esmës skirtingas (pvz., kaltinamajam teisæ þinoti, kuo jis kal82,9 proc. tiriamøjø nurodë, kad taitinamas (56,8 proc. atvejø), teisæ á gykant minëtuosius veiksmus arba prienybà (52,4 proc. atvejø), teisæ pamones nebuvo iðaiðkintos jø teisës ir reikðti prašymus (97,6 proc. atvejø) pareigos, 80 proc. – kad nebuvo pasiir pan. teirauta, ar jie turi kokiø nors praðyNustatyta, jog teisëjavimo stiliai ið mø, 56,2 proc. – kad jiems buvo daroesmës skiriasi (pvz., vidutinio lygio mas koks nors spaudimas ir pan.). teisëjø grupës elgesys palyginti su geNuteistøjø apklausos rezultatai taip riausiø teisëjø elgesiu pagal daugelá pat rodo, kad realus teisëjø elgesys poþymiø 1,5–2 kartus maþiau atitinteisminio nagrinëjimo metu skiriasi ka procedûrinio teisingumo reikalanuo elgesio pagal procedûrinio teisinvimus). gumo reikalavimus (pvz., 54,3 proc.

Gauti duomenys leidþia manyti, nuteistøjø nurodë, kad juos apklauskad teisëjavimo stilius, labiau atitindamas teisëjas jau turëjo tvirtà nuokantis procedûrinio teisingumo reimonæ, 74,3 proc. – kad nebuvo iðaiðkalavimus, yra ámanomas, taèiau tam kinta teisë dël nekaltumo prezumpreikia didesnio teisëjø noro ir pasicijos, 62,9 proc. – kad nebuvo iðaiðryþimo (nepakankamas procedûrinio kinta teisë dalyvauti teisminiuose ginteisingumo reikalavimø ágyvendinièuose ir pan.). Kartu reikia pasakyti, mas veikiau susijæs su teisëjø nenoru kad teisminá nagrinëjimà, palyginti su arba nesugebëjimu iðnaudoti visas tuikiteisminiu tyrimu, nuteistieji vertirimas galimybes, o ne su bylos ypano pozityviau. tumais).

Visi ekspertai (teisëjai, ikiteisminio Pasitvirtino paradoksalus efektas, tyrimo specialistai ir teisës mokslininatskleistas tiriant procedûriná teisinkai) pripaþásta procegumà kitose ðalyse. dûrinio teisingumo Pasirodo, kad pasi- Teisëjai daþniausiai „pareikalavimø svarbà ir tenkinimas teisëjo mirðta“ iðaiðkinti kaltinapanaðiai vertina ikielgesiu daug labiau majam teisæ þinoti, kuo jis teisminio tyrimo, taip priklauso nuo to, ar kaltinamas, teisæ á gynykaltinamajam buvo bà, teisæ pareikðti prašy- pat teisminio ginèø nagrinëjimo procedûsuteikta galimybë mus ir pan. ras. Taèiau realus teiginti savo teises, nesëjø ir ikiteisminio tygu nuo to, ar jis torimo pareigûnø elgesys ið esmës skikia galimybe ið tikrøjø pasinaudojo. riasi nuo visø ekspertø grupiø vertiGauti duomenys skatina ðiek tiek nimø. kitaip negu iki ðiol paþvelgti á proce-

Kokios buvo nuteistøjø galimybës gintis?

19

Ástatymai geri, bet ar tinkamai vykdomi?

Mûsø ðalyje veikianti kriminalinës justicijos sistema, viena vertus, sudaro prielaidas taikyti efektyviausias (pagal atliktø tyrimø rezultatus) ginèø nagrinëjimo procedûras. Taèiau, kita vertus, ástatymo leidëjas tik suteikia teisëjui ir ikiteisminio tyrimo pareigûnui galimybæ taikyti toká teisingumo poþiûriu optimalø ginèø nagrinëjimà. Ástatymø leidëjas visai neuþtikrina, kad teisëjas arba ikiteisminio tyrimo pareigûnas bûtent taip ir elgsis (todël realus teisëjø arba ikiteisminio tyrimo pareigûnø elgesys labai nukrypsta nuo ðio optimalaus gin-

èø nagrinëjimo modelio). Atsiþvelgiant á tai reikëtø skatinti mûsø ðalies kriminalinës justicijos persiorientavimà á alternatyviàjà baudþiamàjà teisenà, kuri, kitaip nei dabar veikianti teisena, uþtikrintø ne tik objektyvø, bet ir subjektyvø (suvoktà) teisingumà – pilieèiø pasitenkinimà ginèø nagrinëjimo procedûromis, pasitikëjimà pareigûnais, ástatymais, taip pat ðiuos ástatymus taikanèiomis institucijomis.

Skatinant mûsø ðalies kriminalinës justicijos persiorientavimà á alternatyviàjà baudþiamàjà teisenà turëtø bûti áteisintos tokios procesinës teisës normos, kurios uþtikrintø teisëjø ir ikiteisminio tyrimo pareigûnø elgesio atitikimà procedûrinio teisingumo reikalavimams. Diegiant nustatytus procedûrinio teisingumo reikalavimus á baudþiamàjá procesà reikëtø, kad kuo daugiau teisëjams ir ikiteisminio tyrimo pareigûnams keliamø reikalavimø bûtø suformuluoti kaip tikslios ir detalios ðio ástatymo normos.

Ateityje bûtø labai svarbu atlikti teisëjavimo stiliaus atitikimo procedû-

Petras Leonas.

Regina Koþeniauskienë.

Raštai, I–III tomai.

Juridinë retorika: studijø vadovas teisininkams.

Vilnius, Teisinës informacijos centras, 2005 Kauno Vytauto Didþiojo universiteto profesorius Petras Leonas (1864–1938) – vienas pirmøjø Lietuvos teisininkø, sociologø, ávertintas mokslø daktaro honoris causa laipsniu, advokatas, visuomenës veikëjas, Valstybës Dûmos narys. Pirmàjá P. Leono raðtø tomà sudaro jo „Teisës filosofijos istorija“: tai 1927–1928 m. VDU skaitytos paskaitos, apimanèios teisës filosofijos istorijà nuo jos iðtakø iki Naujøjø laikø sudëtingos ávairovës. Antrajame tome publikuojamos „Teisës enciklopedijos paskaitos“ bei „Sociologijos paskaitos“. Treèiajame raðtø tome pateikiami 1888–1937 metais lietuviškoje spaudoje publikuoti straipsniai ir pluoðtas P. Leono rankraðtiniø atsiminimø apie jo ðeimà, iðgyvenimus pasirinkus teisininko kelià, santykius su kolegomis, valstybës valdþios institucijomis bei atskiromis asmenybëmis.

Egidijus Šileikis.

Alternatyvi konstitucinë teisë.

Vilnius, Teisinës informacijos centras, 2005 Kaip reta dinamiðka Lietuvos konstitucinës teisës raida paskatino parengti antràjá – pakeistà ir papildytà – ðios knygos leidimà. Jame atsiþvelgta á esminius Konstitucinio Teismo 2003–2005 m. pateiktus iðaiðkinimus ir konstituciðkai reikðmingus ástatymø leidëjo

20

rinio teisingumo reikalavimams stebësenà (monitoringà). Galimybë stebëti teisëjø elgesá per teisminá nagrinëjimà ir vertinti jo atitikimà procedûrinio teisingumo reikalavimams suteiktø teisëjams naujà ir labai svarbià galimybæ geriau ásisàmoninti ir tobulinti savo elgesá (atsiþvelgiant á daromà poveiká kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams).

Teisëjø ir ikiteisminio tyrimo pareigûnø gebëjimas elgtis taip, kad jø elgesys skatintø ir stiprintø pilieèiø pasitikëjimà teisingumu, turëtø tapti sudedamàja jiems keliamø kvalifikaciniø reikalavimø dalimi. Kitaip tariant, teisëjai ir ikiteisminio tyrimo pareigûnai turëtø uþtikrinti ne tik tai, kad bus atskleistas nusikaltimas ir atlikti visi reikiami procesiniai veiksmai, bet ir sugebëti tai padaryti taip, kad kuo labiau skatintø pilieèiø suvokto teisingumo jausmà.

Siekiant ðio tikslo turëtø bûti rengiami specialûs teisëjø ir ikiteisminio tyrimo pareigûnø mokymai, kad jie galëtø kuo tiksliau suprasti ne tik teisinius, bet ir psichologinius savo veiksmø padarinius.

naujadarus, pvz., Politiniø partijø ástatymà, Asociacijø ástatymà (panaikinusá Visuomeniniø organizacijø ástatymà), Pilietybës ástatymo ar Seimo statuto pataisas.

Vilnius, Teisinës informacijos centras, 2005 Ði tarpdalykinë iðkalbos ugdymo studija teisininkams – pirmoji tokia Lietuvoje. Nemaþa pasisemta ið tø teisininkø darbø, kuriuose pagrindinis dëmesys skiriamas teismo procesui. Kitaip negu teisininkø veikaluose, kuriuose rûpinamasi vien teisine argumentacija nagrinëjant ginèus teismo tvarka, ðioje knygoje didesnis dëmesys sutelktas á retorinæ argumentaci jà ir bendruosius kalbëjimo stiliaus bei etikos principus. Vadovëlis bus naudingas studentams, taip pat kalbos ir retorikos dëstytojams, praktikams, dirbantiems teismuose, policijoje, prokuratûroje, notariate, Vyriausybëje, Seime, Prezidentûroje ir kitose institucijose.

sveikata Ortognatinë chirurgija – tai þandikauliø operacijos, atliekamos esant netaisyklingam sàkandþiui. Þandikauliams suteikiama taisyklinga padëtis, sukuriamas geras sàkandis ir proporcingas, harmoningas veidas. Ortognatinë chirurgija – veido ir þandikauliø chirurgijos sritis, kurioje susitinka mokslas ir naujausios technologijos.

Ðiuolaikinës veido ir þandikauliø chirurgijos galimybës Simonas GRYBAUSK AS

Vilniaus universiteto ligoninës Þalgirio klinikoje kompleksinis ortognatinis gydymas ir ðiuolaikiðkos ortognatinës operacijos atliekamos nuo 2003 metø rugpjûèio mënesio, kuomet padedant kolegoms iš Latvijos buvo atlikta pirmoji Lietuvoje kompleksinë abiejø þandikauliø ortognatinë operacija. Dþiugu, kad šiandien Vilniuje jau galime suskaièiuoti daugiau nei 50 tokiø sëkmingai atliktø operacijø. Šiandien sunku nepastebëti paaugliø ir jaunuoliø, kuriø dantis „puoðia“ vadinamieji breketai. Taip, breketais ir kitomis ortodontinëmis priemonëmis galima koreguoti daugumà netaisyklingo sukandimo rûðiø. Palyginti su anksèiau naudotomis plokðtelëmis, breketai leido þymiai geriau koreguoti dantø padëtá, tapo ámanoma gydyti suaugusiuosius. Gydymo breketais visiðkai pakanka daugumai pacientø, turinèiø nedideles sàkandþio anomalijas, pavyzdþiui, kai reikia iðtiesinti susigrûdusius, pasisukusius dantis, uþdaryti negraþiai atrodanèius tarpelius ar atitraukti atsikiðusius priekinius dantis. Taèiau esama pacientø, kuriems vien ðiø priemoniø netaisyklingam sàkandþiui koreguoti nepakanka, jiems reikalinga þandikauliø operacija.

Simonas Grybauskas – burnos chirurgas, VU veido ir þandikauliø chirurgijos rezidentas. 2000 metais baigë K auno medicinos universiteto Sto Kauno Sto-matologijos fakultetà. 2003 metais baigë VU burnos chirurgijos rezidentûrà, nuo tada VU veido ir þandikauliø chirurgijos rezidentas VU ligoninës Þalgirio klinikoje ir R ygos Stradins uniRygos

versiteto doktorantas. PPagrindinë agrindinë mokslinio ir klinikinio tobulinimosi sritis – ortognatinë ir rekonstrukcinë chirurgija.

Nuo 2001 metø nuolat staþavo ir veido bei þandikauliø chirurgijos ak ak-tyviai mokësi R ygos Stradins universiRygos teto ligoninës Burnos, veido ir þandikauliø chirurgijos skyriuje, Helsinkio centro ligoninës Burnos ir veido -þanveido-þandikauliø ligø skyriuje, Kijevo A. Bogo Bogo-molco ligoninëje bei V elso nudegimø, Velso plastinës ir veido -þandikauliø chirur veido-þandikauliø chirur-gijos centro skyriuje. PPer er pastaruosius metus dalyvavo daugiau nei dvideðimtyje Europos ðaliø veido ir þandikauliø chirurgijos asociacijø rengiamø prak prak-tiniø kursø ir konferencijø.

2005 metais kvalifikuotas Edinbur Edinbur-go karaliðkojo chirurgø koledþo tikruo tikruo-ju nariu.

Nuo 2001 metø – mokslinio recenzuojamo þurnalo „Stomatologija. Baltic dental and maxillofacial journal“ redakcinës kolegijos narys.

21

Kokiems pacientams reikalinga ortognatinë chirurgija?

Turbût visi esame matæ ar paþástame þmoniø su ypaè atsikišusiu ir masyviu apatiniu þandikauliu, kai net apatiniai dantys dengia virðutinius, arba atvirkðèiai, dël maþo apatinio þandikaulio atsikiðusiais virðutiniais dantimis ir labai maþu smakru („paukðèio veidas“) (1, 2 pav.– pacientai su þandikauliø ir sàkandþio anomalijomis prieš ir po operacijos).

Jei vienas ið þandikauliø per didelis arba per maþas, þandikauliai nesimetriški, neatitinka þandikauliø dydis ir forma, vien tik ortodontinio gydymo neuþtenka. Ðiems þmonëms reikalingas kompleksinis ortognatinis (ortodontinis-chirurginis) gydymas, kuomet á pagalbà pasitelkiama sàkandþio chirurgija, mokslinëje literatûroje tai vadinama ortognatine chirurgi ja („orthos“ – tiesus, „gnathos“ – þandikaulis). JAV organizacija National Reasearch Council paskaièiavo, kad apie 5 proc. gyventojø turi tokiø dideliø ortodontiniø anomalijø, kad jas galime pavadinti negalia.

jø þandikauliø judesiai, kol tarpþandikaulinis santykis ir veido profilis patenkina. Naujausiø kompiuteriniø programø dëka galima net tiksliai parodyti, kaip atrodys paciento veidas po operacijos, jei operacinëje bus tiksliai ávykdytas operacijos planas (paciento veido planavimas 3 pav.).

Ortognatinio gydymo planavimas – svarbiausias ðio gydymo etapas, nes bûtent planuojant nusprendþama, kokia bus veido forma, estetika, šypsenos linija – „þmogaus vizitinë kortelë“. Net ir techniškai nepriekaištingai atlikta operacija, kurià atliekant buvo sukurtas geras sàkandis, gali pacientui virsti katastrofa, jei planavimas buvo neatliktas arba atliktas atmestinai ir po operacijos pablogëjo veido estetika.

Naujø metodø taikymas ortognatinëje chirurgijoje Áprastas skeletines sàkandþio anomalijas padeda gydyti tradicinë ortognatinë chirurgija, taèiau pasitaiko þymiai sudëtingesniø atvejø, tokiø kaip smilkinkaulio-apatinio þandikaulio sànario ankilozës sàlygota veido deformacija, asimetrinis þandikauliø augimas, hemifacialinë mikrosomija, ávairûs sindromai, dël kuriø nepakankamai išsivysto kuri nors þandikaulio dalis.

Esant tokioms sunkioms anomalijoms pati svarbiausia gydymo dalis vël yra operacijø planavimas. Jei þandikauliai yra asimetriški ir dël to veidas kreivas, deformuotas, daþniausiai

Ortognatinio gydymo planavimas Daþniausiai þmogus su netaisyklingu sàkandþiu kreipiasi pagalbos á ortodontà, tikëdamasis, kad šis gydytojas iðspræs jo problemà konservatyviai. Daþniausiai taip ir ávyksta. Padaromos rentgeno nuotraukos, fotografuojamas ramus veidas ir besišypsant, daromi dantø atspaudai. Jei ortodontas nusprendþia, kad reikës ir chirurginio gydymo, antrojoje konsultacijoje dalyvauja ir veido bei þandikauliø chirurgas.

Visos veido ir rentgeno nuotraukos analizuojamos, apskaièiuojami veido kampai ir atstumai, o turimø standartø pagalba ávertinamos abiejø þandikauliø padëtys kaukolës pamato atþvilgiu. Modeliuojamas operacijos tipas ir apimtis, sprendþiama, ar reikës operuoti abu þandikaulius, ar uþteks vieno, planuojamos þandikauliø judesiø kryptys ir atstumai. Kompiuteryje atliekami virtualûs vieno arba abie-

22

1 pav. Pacientë V. R. prieð ir po abiejø þandikauliø ortognatinës operacijos

timalø ir patikimà rezultatà siekiant ištaisyti sudëtingas asimetrines veido deformacijas.

Þandikauliø distrakcinë osteogenezë

3 pav. Paciento operacijos planavimas kompiuterine programa atliekame viso veido kaulø kompiuterinæ tomogramà ir duomenis perkeliame á kompiuterá, kuriame specialios programos pagalba galime simuliuoti operacijà realioje erdvëje.

Tai labai patogu, nes galime iðbandyti keletà gydymo plano variantø ir èia pat patikrinti, kaipgi paciento veido kaulai ir minkðtieji audiniai atrodys po operacijos. Kuomet sudarome optimalø gydymo planà, projektas internetu iðsiunèiamas á Belgijà, á greitojo prototipavimo paslaugas teikianèià

kompanijà, kuri pagal KT duomenis per savaitæ pagamina tikslià paciento kaukolës kopijà (stereolitogafiná modelá) ir jà atsiunèia paðtu. Tuomet operacija atliekama su dirbtine kaukole, ávertinamos visos galimos kliûtys ir sunkumai, taip pat pagaminami ávairûs ðablonai ir vadinamieji gidai, galintys sutrumpinti operacijos laikà.

Kompiuterinis planavimas ir stereolitografiniai modeliai – tai šios dienos pulsas ir, ko gero, vienintelis pagalbinis metodas, leidþiantis gauti op-

Kaulø distrakcinë osteogenezë – ðiandien traumatologijoje gerai þinomas gydymo metodas, kurá pirmà kartà pritaikë rusø gydytojas ir mokslininkas G. Ilizarovas prieð daugiau nei 40 metø. Ðio metodo esmë – atlikus kaulo osteotomijà ir lëtai tempiant fragmentus vienà nuo kito, tarp jø susidaro naujas kaulinis audinys. Taigi racionaliai naudojant ðá metodà kaulà galima gerokai pailginti. Vakarø Europos ir JAV þandikauliø chirurgijoje ðis metodas pritaikytas vos prieð 15 metø, tam prireikë pagaminti miniatiûrinius tempimo prietaisus – distrakcinius aparatus. Nors ðis metodas turi daug trûkumø ir paslëptø pavojø, sudëtingø veido asimetrijø ir deformacijø atvejais jis bûna nepakeièiamas siekiant gauti gerà ne tik funkciná, bet ir kosmetiná rezultatà (4 pav.)

Dþiugu, kad mes jau taip pat turime patirties taikant sudëtingiausius gydymo metodus – distrakcinæ osteogenezæ – pacientams, sergantiems smilkininio ir apatinio þandikaulio sànario ankiloze. Praëjusiais metais dviem pacientams buvo sëkmingai atliktas pirmasis chirurginis etapas –

5 pav. Distrakcinio aparato krypties ir þandikauliø pjûviø linijø modeliavimas ant stereolitografiniø modeliø

23

vertikalios veido deformacijos korekcija. Atlikus kompiuteriná planavimà, stereolitografinius modelius ir operacijos simuliavimà ant kaukolës modelio, pacientui buvo atlikta abiejø þandikauliø distrakcinë osteogenezë ir taip per mënesá palaipsniui iðtaisyta veido deformacija. Abiejø þandikauliø vienmomentinë distrakcinë osteogenezë iki ðiol buvo atlikta tik labai iðsivysèiusiose pasaulio ðalyse, pvz., JAV, Jungtinëje Karalystëje, Vokietijoje ir Rusijoje (5 pav.).

Psichologiniai ortognatinio gydymo aspektai Paprastai pacientai mano, kad prasta veido iðvaizda, ágaubtas ar „paukðèio“ veidas neleidþia gyventi visaverèio gyvenimo, priverèia ádëti þymiai daugiau pastangø siekiant sëkmingos karjeros, sëkmës asmeniniame gyvenime. Ir ið tiesø – psichologai árodë, kad patrauklaus veido þmogus daug labiau pasitiki savimi ir tai jam padeda susirasti geresná darbà, laisviau jaustis visuomenëje, bendrauti su þmonëmis. Jau nuo ankstyvos vaikystës patrauklûs vaikai geriau vertinami mokykloje, juos supa didesnis draugø ratas, paauglystëje graþûs vaikai bûna populiaresni tarp draugø, uþaugus patrauklûs þmonës lengviau susiranda darbà, yra savimi pasitikintys ir verþlûs. Jau árodyta, kad po sëkmingai atliktø ortognatiniø operacijø, kuomet veidui suteikiami harmoningi bruoþai, á teigiamà pusæ pasikeièia ir þmogaus psichika: jis atsikrato iki tol varginusiø kompleksø, padidëja pasitikëjimas savimi, socialinis aktyvumas, neretai pacientai po operacijø teigia atvertæ naujà gyvenimo puslapá.

Bet kuriuo atveju pacientas, ryþæsis ortognatiniam gydymui, turi suprasti gydymo sudëtingumà ir suvokti jo trukmæ. Visuomet prireikia didelio paciento uþsispyrimo ir gydytojo kantrumo, taèiau visas kliûtis padeda áveikti siekiamas galutinis tikslas – taisyklingas sukandimas ir harmoningas veidas.

Plaèiau apie ortognatinæ chirurgijà skaitykite tinklalapyje www.orthognatic.lt

24

2 pav. Pacientë R. K. prieð ir po abiejø þandikauliø ortognatinës operacijos

PADËKA Noriu iðreikðti padëkà visiems bendradarbiaujantiems ortodontams, taip pat daugiausia patirties turintiems ir komandoje dirbantiems ortodontams Andriui Pocevièiui, Laurai Linkevièienei, Daliai Latkauskienei, Veido ir þandikauliø chirurgijos skyriaus vedëjui plastikos chirurgui Renaldui Vaièiûnui, gydytojui odontologui ortopedui Tomui Linkevièiui, „Denticijos“ ir R. Petkelienës dantø technikø laboratorijø darbuotojams, kuriø visø kruopðtus komandinis darbas ir atsidavimas pacientui leido pasiekti gerø rezultatø operacinëje ir suteikti daug dþiaugsmo pacientams.

Ortognatinis gydymas yra ilgas ir sudëtingas, reikalaujantis keleto specialistø (ortodonto, veido ir þandikauliø chirurgo, protezuotojo, plastikos chirurgo, dantø techniko) komandinio darbo. Gydymas nuo pradþios iki pabaigos trunka nuo pusantrø iki trejø metø.

Gydymas susideda ið trijø etapø: ortodontinio paruoðimo, ortognatinës þandikauliø operacijos ir baigiamojo ortodontinio gydymo, ir, jei reikia, dantø protezavimo bei papildomø plastiniø operacijø.

Ortodontinis paruošimas Tai ilgiausiai trunkantis etapas (paprastai iki 12 mën., reèiau 18 mënesiø). Ðiuo etapu intensyviai dirba daugelis ortodontø, o daugiausia patirties turi komandoje dirbantys gydytojai Andrius Pocevièius, Laura Linkevièienë ir Dalia Latkauskienë. Ortodontinio paruoðimo metu pacientas neðioja breketus ant virðutiniø ir apatiniø dantø. Orto-

4 pav. Pacientas E. T. prieð ir po abiejø þandikauliø distrakcinës osteogenezës

ORTOGNATINIO GYDYMO EIGA IR PRINCIPAI dontinio paruoðimo tikslas – sulygiuoti dantis á taisyklingus dantø lankus, kurie idealiai atitiktø vienas kità. Tai yra bûtina, kadangi operacijos sëkmë priklausys nuo to, ar fiksuojant fragmentuotus þandikaulius á taisyklingà padëtá, bus pasiektas stabilus sàkandis. Ortodontiðkai paruoðus dantø lankus, likus kelioms savaitëms iki operacijos, gydytojas odontologas ortopedas Tomas Linkevièius atlieka þandikauliø padëties registracijà ir gipsiniai þandikauliai perkeliami á realià erdvæ specialiø prietaisø pagalba. Su gipsiniais modeliais atliekama chirurgijos simuliacija, pagaminama ir pritaikoma individuali plokðtelë, kurios pagalba operuojant galima fiksuoti þandikaulius tikslioje padëtyje.

Chirurginis gydymas Operacija atliekama padarius bendrinæ nejautrà stacionare ir trunka nuo 2,5 valandos (jei operuojamas vienas þandikaulis) iki 5 valandø (jei operuojami abu þan-

dikauliai). Operacija atliekama vidiniais pjûviais, ið burnos pusës, dël to veide nelieka randø. Virðutinis þandikaulis pjaunamas pagal LeFort I linijà ir atskeliamas nuo kaukolës pagrindo, tada, naudojant ið anksto pasigamintà individualià plokðtelæ, jis ypaè tiksliai pastatomas á naujà teisingà padëtá ir fiksuojamas titaninëmis plokðtelëmis, kurios yra uþsiuvamos minkðtaisiais audiniais ir lieka ten neribotam laikui. Uþbaigus virðutinio þandikaulio fiksacijà, apatinis þandikaulis perpjaunamas ir skeliamas iðilgai ðakø srityje á tris dalis, tuomet fiksuojamas sukandimas ir atliekama apatinio þandikaulio fragmentø fiksacija titaninëmis mikroplokðtelëmis naujoje padëtyje. Esant nedidelei anomalijai, kartais uþtenka operuoti tik apatiná arba tik virðutiná þandikaulá. Pacientas ligoninëje praleidþia 2–7 dienas. Po operacijos neleidþiama mënesá kramtyti kieto maisto – maþdaug per tiek laiko sugyja kauliniai fragmentai.

Baigiamasis gydymas Tai galutinis gydymo etapas. Kai þandikauliai fiksuoti taisyklingoje padëtyje ir þandikauliø santykis yra normalus, o sàkandis taisyklingas, ortodontui belieka tik atlikti smulkias dantø padëties korekcijas, kuriø negalëjo atlikti iki operacijos.

Gydymas breketais tæsiamas iki 6 mënesiø. Ortodontinis gydymas uþbaigiamas, kai pasiekiamas stabilus sàkandis ir taisyklingi dantø lankai. Gydymo pabaigoje nuimami breketai ir gaminamos specialios plokðtelës, kurias naktimis dar reikia neðioti apie pusæ metø. Pabaigus gydymà, galutinai ávertinama veido estetika. Jeigu ortognatinë operacija turëjo neigiamà poveiká nosies formai ar posmakrio kontûrui, pacientà konsultuoja ir plastinës chirurgijos sprendimus siûlo Veido ir þandikauliø skyriaus vedëjas gydytojas Renaldas Vaièiûnas. Jei trûksta vieno ar keliø dantø, gydytojas odontologas ortopedas juos atstato.

25

sveikata

Kepenø transplantacija Lietuvoje?

Tai realu!

Marius PAŠKONIS, Jonas JURGAITIS

Kepenø transplantacija – vienas svarbiausiø chirurginio gydymo bûdø, taikomø pacientams, kuriems progresuoja kepenø funkcijos nepakankamumas. Nuo tada, kai pirmà kartà Anglijoje, Kembridþo universitete, Roy‘aus Calne‘o vadovaujama chirurgø brigada atliko pirmà sëkmingà kepenø transplantacijà Europoje, praëjo beveik 40 metø. Iki 2000 metø Lietuvoje kepenø transplantacijos operacijos nebuvo atliekamos, taèiau ligoniø, serganèiø lëtinëmis kepenø ligomis, buvo visada. Nuo 2000 metø Vilniaus universiteto ligoninëje Santariðkiø klinikose ir Kauno medicinos universiteto klinikose atliktos devynios tokios operacijos, taèiau pirmosios transplantacijos nebuvo sëkmingos. Prireikë dar penkeriø metø, kad mûsø chirurgai galëtø dþiûgauti – pirma sëkminga kepenø transplantacija Vilniaus universiteto ligoninëje Santariðkiø klinikose atlikta 2005 m. liepos 25 dienà.

P. Katausko nuotr. VU ligoninës Santariðkiø klinikø gydytojø komanda po sëkmingos kepenø transplantacijos

26

Persodinti kepenis pradëjo amerikieèiai Kepenø transplantacija tapo realybe 1963 m., kai Thomas E. Starzlas Jungtinëse Amerikos valstijose, Kolorado universitete, atliko pirmà kepenø persodinimo operacijà. Po pirmos kepenø transplantacijos pacientas neiðgyveno. Taèiau jau 1967 m., atsiradus naujiems imunosupresiniams vaistams, Thomas E. Starzlas atliko pirmà sëkmingà kepenø persodinimo operacijà. Pacientas iðgyveno net 13 mënesiø. Tais paèiais metais Anglijoje, Kembridþo universitete, Roy‘aus Calne‘o vadovaujama chirurgø brigada atliko pirmà sëkmingà kepenø transplantacijà Europoje.

Net ir atliekant daugiau kepenø transplantacijø ir tobulëjant chirurginei technikai vienus metus išgyvendavo vos 15 proc. pacientø. Tokios nesëkmës lydëjo dël komplikacijø – svetimo organo atmetimo reakcijos.

1980 metais prasidëjo nauja transplantacijos era, nes buvo sukurtas naujas imunosupresinis vaistas ciklosporinas, kurá naudojant þymiai sumaþëjo komplikacijø dël organø atmetimo reakci jos ir recipientai po transplantacijos išgyvendavo gerokai ilgiau. Šiuo metu Europoje atliekama 8–21 kepenø transplantacijø milijonui gyventojø. Vienus metus po transplantacijos išgyvena 85 proc., o 5 metus – iki 70 proc. pacientø.

Kepenø transplantacijos pagrindas – ávairiø srièiø specialistø komandinis darbas Kepenø transplantacija – vienas iš svarbiausiø chirurginio gydymo bûdø pacientams, kuriems progresuoja kepenø funkcijos nepakankamumas.

Pagrindinës indikacijos, kai reikia persodinti kepenis, yra virusinio hepatito B ir C sukelta kepenø cirozë, pirminë biliarinë cirozë, lëtinis sklerozuojantis cholangitas, þaibinis kepenø nepakankamumas. Vien medikamentinio gydymo tokiems ligoniams nepakanka ir daugelis miršta, todël kepenø transplantacija tokiems ligoniams – vienintelë galimybë iðgyventi.

Iki 2000 metø Lietuvoje kepenø

transplantacijos operacijos nebuvo atliekamos, taèiau ligoniø, serganèiø lëtinëmis kepenø ligomis, buvo visada. Nuo 2000 metø Vilniaus universiteto ligoninëje Santariðkiø klinikose ir Kauno medicinos universiteto klinikose atliktos devynios tokios operacijos, taèiau pirmosios transplantacijos nebuvo sëkmingos, šeši pacientai mirë dël ávairø pooperaciniø komplikacijø. Vien tobulos chirurginës technikos èia nepakanka.

Sëkmingos kepenø transplantacijos pagrindas – ávairiø srièiø specialistø darnus komandinis darbas. Chirurgai – tik viena iš komandos grandþiø.

Gydytojai gastroenterologai ir hepatologai parenka ir priþiûri pacientus iki operaci jos, atliekant kepenø transplantacijà labai svarbus vaidmuo tenka gydytojams anesteziologams,

kuriø uþdavinys – iðlaikyti stabilià paciento hemodinamikà bei koreguoti kitø organø darbà operacijos metu.

Po transplantacijos ligonis patenka á intensyvios terapijos skyriaus medikø rankas, kur yra priþiûrimas visà pooperaciná periodà, akylai stebint ir uþbëgant uþ akiø galimoms komplikacijoms. Baigus stacionarinio gydymo etapà ir iðleidus pacientà á namus, jo ir transplantuotø kepenø bûklæ nuolat priþiûri gydytojai hepatologai bei imunologai. Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikø gydytojai kepenø transplantacijai sistemingai ruoðësi. Penki chirurgai, gydytojas anesteziologas, intensyvios terapijos gydytojas, gydytojas gastroenterologas ir operacinës slaugytoja tobulinosi Berlyno „Charitie“ klinikoje bei Heidelbergo universitetinëje klinikoje, tai vieni didþiausiø transplantacijos centrø Vokietijoje.

VU Santariðkiø klinikose sëkmingai persodintos kepenys Pirma sëkminga kepenø transplantacija Vilniaus universiteto ligoninëje Santariðkiø klinikose atlikta 2005 metø liepos 25 dienà. Ligonë, kuriai atlikta kepenø transplantacija, sirgo pirmine biliarine kepenø ciroze. Šios ligos prieþastys vis dar neþinomos. Pasaulyje pirmine biliarine ciroze serga 8–14 þmoniø iš 100 tûkst. gyventojø.

Apie 90 proc. ligoniø – moterys. Kepenø funkcija visiškai sutrinka praëjus 10–12 metø nuo ðios ligos pradþios. 55 metø moteriai buvo persodintos ðeðiolikametës donorës, þuvusios patyrus sunkià galvos traumà, kepenys. Iki operacijos apie 3 metus ligonës bûklë nuolat blogëjo. Moteriai nieþëjo kûnà, pakito kûno spalva, kraujavo dantenos, ji greitai nuvargdavo, krito svoris. Visi ðie simptomai labai paûmëjo prieð metus, todël 2004 metø gruodþio mënesá gydytojø konsiliumo metu ligonë buvo átraukta á kepenø transplantacijos laukianèiøjø sàraðà. 2005 m. liepos 24 dienos vakarà Nacionalinio organø transplantacijos biuro darbuotojai praneðë apie donorà. Atlikus imunologinius kraujo tyrimus bûtent ðiai ligonei donorinis organas atrodë labiausiai tinkamas, todël ligonë buvo stacionarizuota ir paruoðta operacijai. Visas transplantacinis procesas turi bûti gerai organizuotas ir vykti sparèiai, nes kepenis geriausia persodinti per 12 valandø. Tiek trunka vadinamasis ðaltos iðemijos periodas, kada iðimtos donorinës kepenys laikomos specialiame konservuojanèiame tirpale. Vëliau tikimybë, kad organas funkcionuos gerai, gerokai sumaþëja. Todël vienas ið sëkmingos transplantacijos veiksniø buvo tas, kad viskas buvo atlikta laiku ir ðaltasis iðemijos periodas truko 8 valandas. 2005 m. liepos 25 naktá parveþus donorës kepenis prasidëjo kepenø persodinimo operacija, kuri tæsësi pusðeðtos valandos.

Operuojant buvo naudojama „Belghiti“ technika, kurios metu iðimant ligos pakenktas recipientës kepenis iðsaugoma vientisa apatinë tuðèioji vena ir persodinant nereikia dirbtinës kraujo apytakos. Tai þymiai sumaþina centrinës hemodinamikos pakitimus ir sudëtinga operacija dël to sau-

27

P. Katausko nuotr.

gesnë. Ðá bûdà pasiûlë prancûzø chirurgas Jacquesas Belghiti 1992 metais. Šiuo metu šis metodas taikomas daugelyje pasauliniø transplantacijos centrø.

Pirmoji sëkminga kepenø transplantacija Vilniaus universiteto ligoninëje Santariðkiø klinikose vyko sklandþiai. Visos komandinio darbo grandys dirbo nepriekaištingai. Operuojant chirurginës technikos nesklandumø nekilo, buvo uþtikrinta hemostazës kontrolë, netekto kraujo kiekis buvo minimalus. Anestezijos efektyvumas bei intensyvios terapijos gydytojø darbas nekëlë abejoniø, po operacijos ligonæ puikiai priþiûrëjo gydytojai hepatologai bei imunologai.

Todël galima teigti, kad Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikø gydytojai yra pasirengæ sëkmingai persodinti organus.

Pagrindinë problema – donorø trûkumas Šiuo metu, Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, kepenø transplantacijos laukia 10 ligoniø.

Kasmet ðalyje reikëtø atlikti iki 30 to-

28

kiø operacijø, taèiau daugelis ligoniø mirðta, nes nesulaukia tinkamo donoro. Pagrindinë problema – donorø trûkumas. Ši problema aktuali ir kitose ðalyse. Apmaudu, kad vis didëjant donoriniø organø poreikiui, augant transplantacijas atliekanèiø medikø meistriðkumui, organø donorystei pasiryþusiø þmoniø skaièius nedidëja.

Transplantacijos plëtrà riboja ir ðalyje priimti ástatymai, pagal kuriuos, jei nëra priešmirtinio paties þmogaus ar jo giminiø sutikimo, þuvusiojo organø persodinti negalima. O ir atlikti ðá kilnø poelgá, galintá iðgelbëti kitø þmoniø gyvybes, pasirengæs toli graþu ne kiekvienas.

Taèiau nusivilti neverta, ir tai árodo specialistø noras tobulëti ðioje sudëtingoje medicinos srityje. 2005 metais Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikø parengtas staþuoèiø projektas „Kepenø transplantacijos ágûdþiø tobulinimas“ gavo Europos Leonardo da Vinci fondo subsidijà, kurios dëka jau 2006 metø sausá aštuoni šios klinikos specialistai išvyko á Vokietijos Heidelbergo universitetines klinikas toliau tobulinti komandinio darbo ágûdþiø bei semtis patirties kepenø transplantacijos srityje.

Marius Paškonis Gydytojas abdominalinis chirurgas, dirba Vilniaus universiteto ligoninëje Santariðkiø klinikose. 1998 m. baigë Vilniaus universiteto Medicinos fakultetà.

Nuo 2003 m. – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Gastroenterologijos, nefrologijos, urologijos ir pilvo chirurgijos klinikos doktorantas.

Jonas Jurgaitis Gydytojas abdominalinis chirurgas, dirba Vilniaus universiteto ligoninëje Santariðkiø klinikose.

1999 m. baigë Kauno medicinos universitetà. Nuo 2003 m. – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Gastroenterologijos, nefrologijos, urologijos ir pilvo chirurgijos klinikos doktorantas.

Abu doktorantai šiuo metu staþuojasi Vokietijoje, Heidelbergo universiteto chirurginëje klinikoje, kepenø chirurgijos ir transplantacijos srityje.

IT erdvë

Laisvoji enciklopedija – „Vikipedija“ http://www.wikipedia.org „Vikipedija“ – tai laisva internetinë enversijas, vaizdþiai pamatyti jø skirtumus. ciklopedija, kurià rengti gali visi norintieTaip pat lengvai pakeitimus galima anuji. 2001 metais atsiradusi kaip gretutinis liuoti, gràþinti senesnæ straipsnio versijà. projektas šalia kitos, uþdarai kuBe to, pakeitimø nereikia riamos enciklopedijos, „Viieškoti toli – „Vikipedijoje“ kipedija“ greitai iðpopugalima matyti naujauliarëjo ir tapo vienu sius visoje enciklopedidaþniausiai minimø joje padarytus pakeiinformacijos ðaltitimus. Praktika paniø. rodë, jog bendruoDaug kam „Vikimenë yra stipri – supedija“ atrodo negadinti straipsniai patikima dël savo labai greitai pataiatvirumo – esà, kieksomi. vienas norintysis gali Privalumai: ne tik patikslinti ar pa„Vikipedija“ yra vietaisyti, bet ir sugadinti na iš iðsamiausiø (jei ne joje esantá tekstà ar iškreippati išsamiausia) encikloti jame pateiktus faktus. Taip, pedijø – angliškoje jos versijotai ámanoma. Taèiau tiek techninës je jau dabar sukaupta per 910 tûkst. priemonës, tiek kuriant „Vikipedijà“ sustraipsniø (lietuviðkoje versijoje – per 11 sibûrusi didþiulë bendruomenë yra atspatûkst.). rios tokiems vandalizmo aktams – lygiai Dël skaitmeninës prigimties „Vikipekaip ir redaguoti, visada galima pamatyti dija“ nepasensta. Pavyzdþiui, iðrinkus Benet maþiausià ir seniausiai padarytà nediktà XVI naujuoju Romos Popieþiustraipsnio pakeitimà. Kiekvienas skaitytomi, informacija apie tai enciklopedijoje jas gali palyginti bet kurias dvi straipsnio atsirado greièiau nei per valandà.

Aliejinis kompiuteris Nusibodo ûþiantis kompiuteris? Keliems vokieèiams, dirbantiems THG kompiuteriø laboratorijoje, taip pat. Todël jie sugalvojo originalø kaistanèiø jo elementø auðinimo bûdà. Á specialiai tam tikslui silikonu hermetizuotà permatomà plastikiná kompiuterio korpusà jie ástatë pagrindines kompiuterio plokðtes, o sujungæ laidelius tiesiog pripylë á korpusà virtuvëje naudojamo augalinio aliejaus. Jis nepraleidþia elektros, todël rizikos, jog ávyks trumpas jungimas, nëra. Ir originalu, ir pigu, ir paprasta.

Internetas=narðyklë? Ne! Internetas – tai pasaulinis tarpusavyje sujungtø kompiuteriø tinklas. Ði sàvoka apibrëþia tik fiziná tinklà, o ne programas ar apsikeitimo duomenimis protokolus. Þiniatinklis (WWW) – viena iš interneto paslaugø. Ði sàvoka aprëpia nuolat augantá loginá „voratinklá“, sudarytà ið daugybës tarpusavyje saitais susietø tinklalapiø ir panaðios informacijos.

Narðyklë – tai programa, skirta vaizduoti þiniatinklio turiná – tinklalapius.

Kadangi þiniatinklio narðymas daþnam vartotojui yra vienintelë jo veikla internete, nieko keista, jog internetas, þinia-

Privalumai: tyla – nebeûþia auðintuvai; išskirtinumas – tokiø kompiuteriø tikrai nerasite daug.

Trûkumai: rûpestis dël ðvaros – keièiant vienà ar kità dalá, kompiuterio detales tenka kruopðèiai nuvalyti. Be to, jei korpusas staiga taptø nesandarus, laiku to nepastebëjus rizikuojama ne tik priterðti vietà, kur stovi kompiuteris, bet ir perkaitinti patá kompiuterá.

Rizika pakenkti plastmasinëms ir guminëms kompiuterio detalëms. Aliejaus poveikio joms iðradingieji kompiuterininkai iðtirti nespëjo, todël pataria vietoje aliejaus naudoti maðininæ alyvà.

tinklis ir narðyklë daþnai painiojami, ir visa tai klaidingai vadinama vienu þodþiu – „internetas“.

Pati populiariausia ir labiausiai þinoma þiniatinklio narðyklë ðiuo metu yra „Microsoft Internet Explorer“ (IE). Deja, keletà metø apskritai neturëdami konkurencijos, jos kûrëjai „uþmigo ant laurø“, todël dabar sulaukë rimtø konkurentø – programø „Mozilla Firefox“ bei „Opera“.

Jos abi yra saugesnës, paþangesnës ir patogesnës negu IE. Deja, daug mëgëjiðkø, o kartais ir profesionaliø tinklalapiø išbandomi tik su IE, todël kartais tokius tinklalapius sunku perþiûrëti kitose narðyklëse.

Parengë Rimas KUDELIS

„Failas“, „byla“ ar „rinkmena“?

Vis nesibaigia ginèai dël ðiø terminø. Þodá „byla“ atmetë Vyriausioji lietuviø kalbos komisija (VLKK), vietoj jo pasiûliusi naudoti „failà“ arba „rinkmenà“.

Taigi: „Byla“ – lietuviðkas, jau áprastas, taèiau „iðbrokuotas“ terminas. „Failas“ – áprastas þodis, ir net leistas naudoti. Taèiau nelietuviðkos jo ðaknys, todël kai kam atrodo nepriimtinas. „Rinkmena“ – lietuviškas þodis, taip pat aprobuotas VLKK, taèiau kol kas dar neprigijæs, todël taip pat turi daug prieðininkø.

Išvada: vartokime terminà „failas“ arba „rinkmena“.

V. Dagienë, G G.. Grigas, TT.. Jevsikova.

Enciklopedinis kompiuterijos þinynas.

Vilnius, TEV, 2005

Kaip lietuviškai pavadinti hakerá, laikmenà „flash memory“, studentø mëgstamus pokalbius „chat“, ar galima vartoti terminà „failas“? Enciklopedinio þodyno rengëjai, padedami ir kompiuterijos, ir kalbos specialistø, pateikia ne tik apie 2000 kompiuterijos terminø apibrëþèiø, bet ir paaiðkinimø, pavyzdþiø, nemaþai iliustracijø.

Kompiuteriø naudotojai ras komandø, mygtukø pavadinimø, þodþiø ir fraziø, daþniausiai matomø kompiuterio ekrane, paaiškinimus, taip pat naudingà rodyklæ, tarnaujanèià kaip anglø–lietuviø kalbø þodynëlis. Internetiná þodyno variantà galima rasti svetainëje www.likit.lt.

Rimvydas Skyrius, Audronë Mikalauskienë, Laima Zalieckaitë.

Informacijos ir komunikacijos technologijos.

Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2005 Vadovëlis skiriamas ðiuolaikinëms informacijos ir komunikacijos technologijoms (IKT), jø esmei ir vietai visuomenëje nagrinëti. Aptariamos bendrosios dalyko sàvokos, duomenø ir informacijos organizavimas, duomenø apdorojimo ir mainø technologijos, intelektualiosios technologijos ir sistemos bei elektroninës veiklos ir elektroninio verslo technologijos. Siekiama padëti vartotojams susigaudyti IT ávairovëje ir iðprusti IT taikomøjø savybiø srityje.

29

tradicijos

Knygriðystë Vilniuje:

tradicijos ir tæstinumas

Pasaulyje meninë knygriðyba turi senas tradicijas, o Lietuvoje meniðkai áriðtos knygos pasirodë XV a. pradþioje. Lietuvos bibliotekose saugoma tûkstanèiai XV– XVII a. knygø, kuriø dauguma buvo áriðta Lietuvoje. Knygriðystës tradicijos Lietuvoje dar gyvos. Knygø áriðimo amato paslapèiø þmonës iðmoksta vienas ið kito. Ðiuo metu knygriðystë atgimsta, profesionaliai ir meniðkai áriðta knyga, kaip individualumo ir kûrybiðkumo iðraiðka, sulaukia vis daugiau dëmesio.

Snieguolë MISIÛNIENË

Vilniuje nestigo gerø knygriðiø Knygriðystë – knygos áriðimo amatas, jo pradþia siekia IV–V a. Jau Egipto papirusai bûdavo meniðkai apipavidalinami ar laikomi dekoruotose dëþutëse. Pradëjus gaminti diptichus – dvi ar kelias suriðtas vaðkuotas senovës graikø ir romënø raðymo lenteles – vienodo formato lentelëse buvo iðgræþiamos skylutës ir jos virvute suriðamos á vienà knygà, vadinamàjá kodeksà. Ið vaðkiniø lenteliø kodekso atsirado pergamento kodeksas, o ið ðio – mûsø dabartinë knyga. Pergamentiniam kodeksui apsaugoti prie

30

jo ið vienos ir ið kitos pusës buvo tvirtinamos lentelës, reèiau – stori odos gabalai. Tai knygos apdarø ir knygos grafiðko apipavidalinimo meno pradþia.

Pasaulyje meninë knygriðyba turi senas tradicijas, o Lietuvoje meniðkai áriðtos knygos pasirodë XV a. pradþioje. Lietuvos feodalinës valstybës laikais Vilnius buvo knygriðystës centras, kuriame niekada nestigo gerø knygriðiø, o 1579 m. ákûrus Vilniaus universitetà, Vilniui tapus svarbiu Rytø Europos mokslo ir kultûros centru, spausdintø knygø, o tuo paèiu ir knygriðystës amato poreikis dar labiau išaugo.

Knygriðiai praðë apsaugoti jø interesus Apie XVI a. Lietuvos knygriðius duomenø iðliko nedaug, iðskyrus jø darbus, kurie rodo gana aukðtà meno lygá. Spëjama, kad Vilniaus knygriðiai susibûrë á cechà XVI a. pabaigoje. Istorikø surinkti duomenys rodo, kad XVI a. Vilniuje dirbo ne maþiau kaip 14, o XVII amþiaus pirmoje pusëje – ne maþiau kaip 22 knygriðiai. Þinios apie knygriðius neiðsamios, todël gali bûti, kad tuo laiku Vilniuje jø dirbo daug daugiau (knygriðystës tyrinëtojui Edmundui Laucevièiui pavyko iðaiðkinti 130 knygriðiø, dirbusiø Lietuvoje XVI–XVIII a.).

1664 m. Vilniaus miesto knygriðiø cecho vyresnieji kreipësi á tuo metu Vilniuje buvusá karaliø Jonà Kazimierà ir praðë apsaugoti cecho narius nuo visokiø neteisybiø, kurias jie esà patiria mieste. Iðklausæs knygriðiø nusiskundimø, Jonas Kazimieras 1664 m. birþelio 8 d. pasiraðë naujà privilegijà ir potvarká – kaip Vilniuje knygriðiø cechas turi veikti ir kaip jo nariai turi elgtis.

Remdamiesi privilegijos 10 straipsniu, knygriðiø cecho vyresnieji papraðë Vilniaus magistratà apsaugoti jø interesus, ávesti ceche tvarkà. 1665 m. sausio 28 d. Vilniaus miesto burmistrai ir tarëjai patvirtino knygriðiø cecho statutà. Statuto punktai nuraðyti ið Krokuvos knygriðiø cechui duotos privilegijos, o ši buvo nuraðyta nuo Vokietijos miestø knygriðiø cechø statutø. Naujajame 1664 m.

Vilniaus knygriðiø cecho statute minimi ir futliarininkai, kuriems skirti kai kurie statuto straipsniai. Bendras ðiø amatininkø cechas vadinamas Vilniaus knygriðiø ir futliarininkø cechu.

Vilniaus knygriðiai nenusileido Vakarø Europos meistrams Lietuvos bibliotekose saugoma tûkstanèiai XV–XVII a. knygø, kuriø dauguma buvo áriðta Lietuvoje (nustatyta, jog dalá garsiosios Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Þygimanto Augusto bibliotekos knygø áriðo Vilniaus knygriðiai).

Tai prabangios baþnytiniø apeigø knygos, iðtaigingi foliantai, kuriø apdarai – oda aptrauktos lentos su inkrustacijomis, papuoðtos metalo kampais ir sagtimis arba áspaustu odoje ornamentu, – rodo Vilniaus auksakaliø ir knygriðiø meistriðkumà, në kiek ne maþesná uþ Vakarø Europos meistrø.

XVIII a. knygriðiø cecho veikla nutrûksta. Sunku visiems, nes kraðtas,

o ypaè Vilnius, ne kartà buvo nusiaubtas karø ir stichiniø nelaimiø.

Po treèiojo padalijimo (1795 m.), þlugus Abiejø Tautø valstybei, Lietuva buvo ájungta á Rusijos imperijà. Netrukus èia ásigaliojo Rusijos ástatymai, o 1794 metais, dar iki oficialaus padalijimo, Vilniuje buvo ávesta caro kariuomenës cenzûra, kuri tiesiogiai veikë ir reguliavo spaustuviø ir knygø leidybos reikalus.

Lietuvos knygriðiai mokësi Europoje XIX a. knygø áriðimas rankomis buvo pamirðtas, nes knygas pradëta áriðinëti maðinomis spaustuvëse. Meniðkai buvo áriðamos tik uþsakomos reprezentacinës knygos. XIX–XX a. pradþios laikotarpis dar maþai tyrinëtas, todël þiniø apie meninæ knygriðystæ nëra daug.

1918 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybæ, o Lenkijai okupavus Vil-

niaus kraðtà, valstybinis ir kultûrinis gyvenimas persikëlë á Kaunà. Jaunai Lietuvos valstybei reikëjo kvalifikuotø tarnautojø. Tarpininkaujant Ðvietimo ministerijai Lietuvos jaunimas buvo siunèiamas mokytis á Europos ðalis. Tokiu bûdu 1934 m. Tadas Lomsargis (1905– 1942) – pirmasis lietuviø meninës knygriðystës profesionalas – iðvyko á Prahos valstybinæ grafikos mokyklà mokytis knygriðystës ir meninio knygos áriðimo. Prahos knygriðiø mokykla, kuri buvo veikiama prancûziðkosios art deco mados, suformavo T. Lomsargio knygriðybos stiliø. Odiniai jo knygø áriðimai – beveik chrestomatinis art deco pavyzdys. T. Lomsargis iðtobulino odos ir popieriaus meninio dekoravimo, inkrustavimo bûdus, knygø apdaro medþiagø technologijà; áriðimams naudojo spalvø ir ðrifto kompozicijas ið odos, lakðtinio aukso, ðilko, popieriaus. Moderniai ir skoningai projektavo knygas, derino áriðimo meninæ iðvaizdà pagal turiná, þanrà, paskirtá ávairioms skaitytojø grupëms. Ðalia T. Lomsargio minëtinas ir knygriðys Kazys Lukoðevièius.

1936 m. rudená gavæs Klaipëdos „Ryto“ bendrovës stipendijà, jis studijavo Vokietijoje – Miunchene lankë Vokietijos spaustuvininkø meistrø mokyklà.

31

Po nuosmukio – vël atradimai Kaune ketvirtojo deðimtmeèio pabaigoje buvo apie 30 individualiai dirbanèiø knygriðiø ir kelios didesnës knygriðyklos. Tuo metu amatininkai knygas áriðinëjo mokykliniø vadovëliø pavyzdþiu, kad tvirèiau laikytøsi ir lapai nebyrëtø. Net ir puoðniausi, dovanoms skirti áriðimai meniðkumu nepasiþymëjo. Nors neturëjo geros technikos, darbo jiems netrûko, nes leidiniai, net ir prabangûs, ið Lietuvos spaustuviø plaukë su nepatvariais popieriniais virðeliais, tik sulankstytais, bet neapipjautais, prastai susiûtais lankais ar sukabintais viela, greitai atsiklijuojanèiomis nugarëlëmis. Knygos áriðimas pamaþu tapo vis reikðmingesne lietuviðkø leidiniø kultûros dalimi, atsirado naujoviðki faktûros bandymai: raðtuota pilka ir spalvota drobë, áriðimas „á ðiaudelius“. Dailininkai grafikai (Jonas Juozas Burba ir kt.) taip pat buvo kvieèiami kurti knygø áriðimo projektus. Karas ir vokieèiø okupacija privertë ðá darbà baigti. Kauno sunkiøjø darbø kalëjime 1942 m. þuvus T. Lomsargiui, neþinia kaip susiklosèius K. Lukoðevièiaus likimui (jo darbai taip pat neiðliko), profesionali meninës knygriðystës tradicija sunyksta.

Apie 1950 metus dailiàjà knygriðystæ atgaivina kitø specialybiø menininkai, taèiau labai siauroje srityje. Didelá vaidmená èia suvaidino Kauno „Dailës“ kombinato odos gaminiø ateljë vadovas Voldemaras Manomaitis. 1953 m. dailininkas lankësi Estijos odos dirbtuvëse. Jis pasikvietë ið Talino specialistà konsultuoti Lietuvos odininkus. Taip buvo patobulinti odos dekoravimo bûdai. 1958 m. pa-

32

gal V. Manomaièio etalonus pagaminti dirbiniai tarptautinëje parodoje Briuselyje pelnë aukso medalá. Taèiau meninës knygriðystës padëtis nepakito, nes menininkø veikla apsiribojo daugiausia suvenyrø gamyba. Ávairiose parodose ðalia galanterinës paskirties odos dirbiniø buvo eksponuojamos knygos, susiûtos ið tuðèiø baltø lapø, uþraðø knygelës.

Pokario metais Sovietø Sàjungoje meninio odos apdirbimo specialistus rengë vienintelis Talino dailës institutas. Pirmieji Lietuvos menininkai Estijos institutà baigë 7-ojo deðimtmeèio pradþioje. Ðiandien jie priklauso vyresniajai dailininkø kartai, atkûrusiai meninës odos tradicijas. Kauno ir Vilniaus „Dailës“ kombinatuose buvo kuriami ir gaminami dailiosios odos dirbiniai – sveèiø knygos, fotoalbumai, uþraðø knygelës, dokumentø aplankai ir kt.

Atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ, pradëjus veikti laisvai rinkai, steigësi privaèios kûrybinës studijos. Lietuvos dailininkai vël atranda knygà ir jos tekstà. Kurti ir eksponuoti savo darbus pradeda Zita Kreivytë, Rimantas Dûda, Auðra Petroðkienë, Dalia Marija Ðaulauskaitë, Ramutë Toliuðytë, Þymantë Þindulienë ir ki.

Meninës knygriðybos esmë yra ta, kad menininkas ima neáriðtus knygos lapus, juos lanksto, siuva, karpo, daro jai virðelá – odiná, mediná ar aptrauktà medþiaga. Knygos áriðimas, kaip ir kiekvienas meno kûrinys, atspindi savo epochà, vietà, to laiko stiliø bei madà. Knygos virðelis turi atspindëti ar papildyti knygos turiná. Ðiuo metu knygriðystë atgimsta, profesionaliai ir meniðkai áriðta knyga, kaip individualumo ir kûrybiðkumo iðraiðka, sulaukia vis daugiau dëmesio.

Amato mokosi vieni ið kitø 1991 m. dailininkø grafikø Lino Jablonskio, Kæstuèio Grigaliûno, Mindaugo Navako, Kæstuèio Vasiliûno iniciatyva buvo surengta pirmoji „Dailininko knygos“ paroda, kurioje atsispindëjo kûrëjo netradicinis poþiûris á knygos formà, naudojamas

medþiagas, tekstà bei iliustracijas. Tai buvo postûmis knygriðiams restauratoriams, dailininkams, studijavusiems knygriðystæ Taline, priminti visuomenei meninës knygriðystës tradicijas Lietuvoje. „Baltø lankø“ leidykla 1997 m. birþelio mën. eksponavo per beveik 5 metus leidyklos iðleistas knygas. Taip pat vyko meninio knygø áriðimo paroda konkursas (pasak prof.

Domo Kauno, nuo prieðkario laikø Lietuvoje panaðaus konkurso nebuvo), kurio tikslas – skatinti knygos kultûrà Lietuvoje. Norà dalyvauti pareiðkë knygø restauratoriai ið bibliotekø, o ne dailininkai, kaip buvo tikëtasi. Konkurso metu paaiðkëjo, kad knygriðystës tradicijos Lietuvoje dar gyvos. Knygø áriðimo amato paslapèiø þmonës iðmoksta vienas ið kito.

Nuo 1999 m. Lietuvoje rengiami tarptautiniai meninës odos simpoziumai „Knyga“ (organizatorë Auðra Petroðkienë), kuriø tikslas – suburti visus meninio knygos áriðimo þanrà puoselëjanèius Lietuvos dailininkus odininkus, nes knygos áriðimas – viena ið pagrindiniø meninio odos apdirbimo srièiø. Taèiau tik keletas ið jø domisi profesionalia knygriðyste.

Knygriðiai restauratoriai ásteigë savo organizacijà Knygriðiø restauratoriø darbo specifika bei meninë veikla paskatino profesionalius restauratorius ir bendraminèius menininkus vienytis – taip neleisti sunykti knygriðystës amatui.

2003 m. geguþës 22 d. vienuolika knygos restauratoriø: iš Vilniaus universiteto bibliotekos – Cezaris Poliakevièius, Jonas Daunoravièius, Rimas Supranavièius, Sigitas Tamulis; iš Lietuvos mokslø akademijos bibliotekos – Laima Burneikienë, Graþina Smaliukienë, Edita Kerðulytë, Tatjana Belokurskaja ir Lietuvos nacionalinës Martyno Maþvydo bibliotekos – Auðra Vaitiekûnaitë, Raimunda Vasiliauskienë, Elona Marija Loþytë bei du dailininkai odininkai: Rimas Dûda ir Ferdinandas Saladþius ásteigë Vilniaus knygriðiø gildijà. Tai senas knygriðystës tradicijas Lietuvoje tæsianti visuomeninë organizacija. Gildijai rûpi ne tik formali knygos apdaila, bet ir áriðimo konstrukcija; siekiama vël sujungti amatà, meistriðkumà ir menà, plëtoti knygriðystæ. Ákur-

toji knygriðiø gildija tæsia nuo XVI amþiaus iki 1893 metø gyvavusio Vilniaus knygriðiø cecho tradicijas. Vilniaus knygriðiø gildijos simbolis – ovalo viduryje raidës VKG (G raidë – stilizuotas knygriðio árankis, odos skutimo peilis); ovalo virðutinëje dalyje uþraðas „Vilniaus knygriðiø gildija“, apatinëje dalyje lotyniðkas uþraðas „Sodalitas Introligatorum Vilnensium“.

Pirmà kartà visuomenei gildija prisistatë 2004 m. sausio 20 d. Vilniaus miesto rotuðëje, á kurià knygriðiai susirinko po Šv. Miðiø Bernardinø baþnyèioje. Nuo 2001 m. kiekvienais metais sausio 20-àjà – ðv. Sebastijono (Vilniaus knygriðiø cecho globëjo) dienà – Bernardinø baþnyèioje laikomos Ðv. Miðios uþ Vilniaus mieste gyvenusius ir dirbusius knygriðius.

2004 m. vasario 19–22 d. vykusioje Knygø mugëje gildija pristatë Vilniaus universiteto bibliotekos darbuotojø Nojaus Feigelmano, Irenos Daugirdaitës, Petro Raèiaus parengto katalogo „Vilniaus universiteto bibliotekos paleotipai“ áriðimus. Leidinys skirtas Vilniaus universiteto ákûrimo 425-osioms metinëms paminëti. Tø paèiø metø rugsëjo–spalio mënesiais Vilniaus universiteto bibliotekos parodø stenduose buvo eksponuojami L. Burneikienës, A. Vaitekûnaitës, J. Daunoravièiaus, R. Supranavièiaus, S. Tamulio, G. Smaliukienës, T. Belokurskajos, F. Sala-

dþiaus, C. Poliakevièiaus „Paleotipø“ áriðimai. Pasibaigus parodai knygos buvo iškilmingai padovanotos Vilniaus universiteto bibliotekai.

Su Vilniaus knygriðiø gildijos nariø kûryba buvo galima susipaþinti ir 2004 m. rugsëjo 17–18 d. vykusiose Sostinës dienose. 2005 m. geguþës 7 d. Europos dienos ðventëje gildijos nariai rodë knygø áriðimo stakles, aiðkino jø veikimà, knygos áriðimo procesà, o geguþës 16 d. Lietuvos nacionalinës UNESCO komisijos parodø salëje buvo organizuotas Tado Lomsargio 100-øjø gimimo metiniø paminëjimas ir paroda „Atmintis“, kurioje eksponuoti ir Vilniaus knygriðiø gildijos nariø autoriniai darbai.

Vilniaus knygriðiø gildijos nariø tikslas – tæsti amato tradicijas, kelti nariø meistriðkumà, rengiant ávairius seminarus, staþuotes, pasitarimus, konferencijas, gildijos nariø darbø parodas. Siekiama keistis informacija su analogiðkomis uþsienio ðaliø draugijomis ir specialistø delegacijomis, atstovauti Lietuvai tarptautinëse organizacijose. Dalyvaudami knygriðybos parodose, tarptautiniuose simpoziumuose, miesto ðventëse, mokyklø renginiuose gildijos nariai populiarina rankomis áriðtas knygas, knygriðybos menà, jungiantá amatà, meistriðkumà ir menà, moko jaunus þmones knygriðystës. Knygriðiai bendrauja ir su veiklà atgaivinusiomis ðalies keramikø bei auksakaliø gildijo-

mis. 2004 m. kovo 8 d. Ðv. Pranciðkaus Maþesniøjø broliø ordino (Pranciðkonø Maþesniøjø broliø observantø – OFM) Lietuvos Ðv. Kazimiero provincijos provincijolas dr. kun. Sigitas Benediktas Jurèys paskyrë brolá kun. Algirdà Malakauskà Vilniaus knygriðiø gildijos kapelionu. Tai reikðmingas ávykis gildijos veikloje.

Vilniaus knygriðiø gildija renka ir publikuoja knygriðystës istorijos, teorijos, praktikos ir metodikos medþiagà. Gildijos planuose – surinkti archyvà ir bibliotekà (knygø rinkiná) apie knygriðybà. Nors ir neturëdamas nuolatinës vietos, rinkinys bûtø prieinamas visiems besidomintiems ðiuo menu. Pirmàjà knygà apie knygriðystës menà „Maestri rilegatori per il „Cantico Delle Creature“ (Roma, 2002, t. 1–2) Vilniaus knygriðiø gildijai padovanojo XXVII knygos mëgëjø draugijos XII narys Vytautas Petniûnas, tuo pratæsdamas ðios draugijos prieðkario tradicijà puoselëti ir propaguoti knygos menà.

Istorijos verpetuose nutrûkusi meninës knygriðystës tradicija atgimsta, jos puoselëtoja – Vilniaus knygriðiø gildija, vienijanti dabartiniø meniniø áriðimø kûrëjus, remiasi T. Lomsargio þodþiais: „…kad knyga yra ne vien pavieniø asmenø, bet ir visos tautos kultûrinio lygio matas; ji turës ateinanèioms kartoms paliudyti dabartinius mûsø dvasios turtus“.

VU restauratoriai naudoja senovinius knygø áriðimo bûdus

Knygriðiø gildijos nariai sostinëje vykstanèiose ðventëse demonstruoja knygø áriðimo stakles, aiðkina amato subtilybes

Tarp VU bibliotekos Restauravimo skyriuje dirbanèiø restauratoriø – ðeði knygriðiai, ið kuriø keturi – Vilniaus knygriðiø gildijos nariai, turintys aukðèiausià restauratoriaus kategorijà. Jau restauruotas senàsias knygas jie áriða naudodami senoviná áriðimo bûdà. Visø pirma jie restauruoja kietvirðius, virðeliø odà arba pergamentà, atstato trûkstamas vietas; daug darbo reikalauja metaliniø uþsegimø restauravimas, trûkstamø detaliø pagaminimas.

Knygriðiai restauratoriai ne tik meniðkai áriða naujas knygas, bet ir restauruoja bibliotekoje sukauptà didþiulá kultûros paveldà, svarbø ne vien Lietuvai, bet ir Europai.

33

tradicijos

Teologijos daktaro laipsnio suteikimas Motiejui Kazimierui Sarbievijui Publikacijà parengë ir tekstà iðvertë

prof. Eugenija ULÈINAITË

Jau keliolika metø Vilniaus universiteto Ðv. Jonø baþnyèioje iðkilmingai suteikiami garbës daktarø vardai, teikiami diplomai bakalaurams ir magistrams. Tai senojo Vilniaus universiteto tradicijø tàsa, liudijanti apie analogiškas to meto Europos universitetø moksliniø laipsniø teikimo formas. Deja, autentiškos informacijos apie tai turime nedaug. Þemiau pateikiame iðtraukà ið Stanislovo Rostovskio knygos „Jëzuitø ordino Lietuvos provincijos istorija“ (S. Rostowski, Litvanicarum Societatis Jesu Historiarum provincialium pars prima.

– Vilnae, 1768. P. 339–340) apie teologijos daktaro laipsnio suteikimà Vilniaus universiteto profesoriui, þymiausiam Baroko epochos poetui Motiejui Kazimierui Sarbievijui 1636 metø liepos 5 d. Tai vienintelis kol kas þinomas ðaltinis Lietuvoje, kuriame apraðoma visa ðio pobûdþio iðkilmiø eiga bei ceremonialas.

M. K. Sarbievijus. Carmina. Strasbûras, 1803

M. K. Sarbievijaus 1631–1633 m.

VU skaitytø teologijos paskaitø konspektas

34

Kai karalius1 atvyko á Vilniø pagerbti savo dieviðkàjá prosenelá2 , kità dienà, lydimas daugybës didikø, jis aplankë Akademinæ kolegijà. Ið anksto áspëjo Akademijos rektoriø, jog tarp kitø dalykø norëtø, kad jo poetas, teologas ir pamokslininkas Sarbievijus liepos 5 dienà bûtø papuoðtas laurais3.

Taigi tà dienà Akademijos baþnyèioje, dalyvaujant karaliui ir gausybei þmoniø, ávyko áspûdingos iðkilmës. Kartu su Vladislovu ir jo seserim Ona4, tarp daugelio kitø sveèiø, dalyvavo Romos popieþiaus legatas5. Kai didikai susëdo, o karalius tarp jø atsisëdo á sostà, prasidëjo giedojimas, susidedàs ið daugybës choraliniø giesmiø, sekusiø viena po kitos. Jam pasibaigus, laurais papuoðtas akademikas6, kreipdamasis

1

Vladislovas IV Vaza (1595– 1648) – Lietuvos didysis kunigaikðtis ir Lenkijos karalius, Zigmanto III Vazos (1568–1632) sûnus.

2 Kazimieras (1458–1484) – Lenkijos karalius ir Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Kazimiero Jogailaièio sûnus, 1604 m. paskelbtas ðventuoju, palaidotas Vilniaus Arkikatedroje. 1636 m. rugpjûèio 14 d. jo palaikai buvo perkelti á naujà koplyèià, funduotà Zigmanto III Vazos. M. K. Sarbievijus ta proga pasakë pamokslà.

3 Papuošti laurais šiuo atveju reiškia suteikti moksliná laipsná. Þr. „Akademijos laurai“ (Laureae Academicae). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1997.

4 Ona Konstancija (1619–1651) Ldk Þygimanto III ir Konstancijos Habsburgaitës dukra. 1642 m. iðtekëjo uþ Noiburgo kunigaikðèio Pilypo Vilhelmo. Pamaldi, gero bûdo, tëvynainiø buvo mylima.

5 Marijus Filonardi – Popieþiaus Urbono VIII legatas Lenkijoje ir Lietuvoje Vladislovo IV Vazos valdymo metais.

6

Jonas Ryvockis (1599–1666) – filosofijos ir laisvøjø menø daktaras, po Sarbievijaus dëstæs retorikà Vilniaus universitete, daugelio teologiniø, biografiniø, proginiø veikalø autorius. „Laurais papuoðtas“ ðiuo atveju reiðkia „turintis moksliná laipsná“.

M. K. Sarbievijus. Lyricorum libri tres... Antverpenas, 1630

á karaliø ir didikus, pasakë kalbà. Prie valdovo kojø ant pagalvëlës buvo padëta áþymi ðios Akademijos nuosavybë – skeptras. Karalius neleido, kad ðis mokslo papuoðalas taip gulëtø. Taigi paëmë skeptrà ir, iðreikðdamas savo palankumà, áteikë já oratoriui, vieðai patvirtindamas Akademijos teises ir privilegijas7. Á tai atsakydamas, daktarø senatas atsistojo. Tada provincijos valdytojas Jokûbas Lachovskis, kuris dalyvavo kaip Akademijos kancleris, pasakë kalbà apie daktaro pareigas ir apie iðmintingøjø valdovø ðlovæ. Tada pirmiausia jis pats, o paskui kiti du teologijos magistrai, iðbandydami [Sarbievijaus] þinias, davë jam klausimus ið paèiø giliausiø teologijos dalykø, á ku-

riuos jis turëjo atsakyti. Po to, pagal Tridento baþnytinio susirinkimo nuostatus, nutariama jam suteikti daktaro laipsná.

Popieþiaus legatas paima [ir skaito] akademinæ priesaikà. [Sarbievijus] papuoðiamas Akademijos insignijomis, tarp jø karaliaus þiedu, kurá Jonas Gembickis, karaliaus kanceliarijos prefektas, paëmë ið valdovo. Ðià dovanà ir ðiandien tebesaugo akademikai tarp kitø savo papuoðalø8. Kadangi naujasis daktaras savo profesijos dëka buvo geras oratorius, iðkalbingai ir pakiliai jis dëkojo valdovui – ið pradþiø savo, paskui kolegijos, paskui viso jëzuitø ordino vardu. Po daktaro kalbos sekë didikø sveikinimai. Juos uþbaigë muzika ir chorai.

7 Manoma, kad minëtàjá skeptrà Vilniaus akademijai padovanojo karalius Vladislovas IV Vaza 1632 m., áþengæs á sostà. Per iðkilmes skeptras buvo neðamas ant aksominës pagalvëlës uþ rektoriaus. Ðios tradicijos laikytasi iki Universiteto uþdarymo 1832 m. Po to jis buvo perduotas Vilniaus medicinos-chirurgijos akademijai (M. Baliñski, Dawna Akademia Wileñska. – Petersburg, 1862. P. 128). Šiuo metu skeptras yra Ermitaþo muziejuje Sankt Peterburge.

8 Nuo to laiko þiedo uþmovimas gavusiam daktaro laipsná tapo tradicija. Manoma, kad þiedas, kurá Vladislovas IV uþmovë Sarbievijui, dingo prieð 1812 metus. Vietoj jo buvo padarytas kitas ir ceremonija tæsiama iki Universiteto uþdarymo 1832 m. (J. Bieliñski, Uniwersytet Wileñski. Kraków, 1899–1900. T. I. P.469).

35

paveldas Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslo muziejaus rinkiniuose saugomi 26 autentiðki Lietuvos valdovø paraðai. Keletà pergamentø su valdovø paraðais muziejus yra gavæs dovanø ið privaèiø asmenø, taèiau daugumà autografø ásigijo antikvariatuose arba pirko tiesiogiai ið privaèiø asmenø. Ðio rinkinio iðliekamoji vertë didþiulë, tai muziejaus fondø pasididþiavimas.

Lietuvos valdovø autografai (Ið VU bibliotekos Mokslo muziejaus rinkiniø)

Vytautas GRICIUS

Lietuvos didysis kunigaikðtis ir Lenkijos karalius Þygimantas Augustas. Litografija, XIX a. Ið „Musée Archéologique de Wilno“.

Rinkinio pradþia – paskutiniø Jogailaièiø, tëvo ir sûnaus Þygimanto Senojo ir Þygimanto Augusto autografai. Kazimiero Jogailaièio sûnus, Jogailos anûkas Þygimantas Senasis ásako Vilniaus vaivadai, LDK kancleriui, Bielsko ir Mozyriaus seniûnui ponui Albertui Goðtautui gràþinti ponui Aleksandrui Chodkevièiui á Zabludovo dvarà 22 tarnybas þmoniø. Raðtas patvirtintas autentiðku karaliaus paraðu ir LDK antspaudu. Rašyta Krokuvoje 1523 m. liepos 3 d. senàja slavø kalba. Muziejaus fonduose saugomi du Þygimanto Senojo sûnaus Þygimanto Augusto autografai. Tai privilegijø á valdomà þemæ patvirtinimai. Sekant LDK tradicija, jie irgi raðyti senàja slavø kalba. Karaliaus Þygimanto Augusto autografai ryðkûs, lengvai áskaitomi: „Sigismundus Augustus Rex“.

Muziejuje saugomas ir Vilniaus universiteto ákûrëjo karaliaus Stepono Batoro

Karaliaus Augusto II Sakso privilegija su karaliaus paraðu „Augustus Rex“ ir LDK antspaudu.

Popierius. Varðuva, 1720 m. kovo 2 d.

36

autografas. Jis padëtas sprendþiant ginèà dël þemës, sprendimas rašytas Gardine 1582 m. liepos 6 d. senàja slavø kalba. Karaliaus paraðas kaligrafiðkas, lotynø kalba: „Stepanus Rex“.

Mirus karaliui Steponui Batorui, Lietuvà valdë trys Vazø dinastijos valdovai.

Vazos (ðved. Vasa) 1523–1654 m. valdë Ðvedijà, o 1587–1668 m. – Lenkijà ir Lietuvà. Dinastijà ásteigë Ðvedijos iðvaduotojas, dabartinës ðvedø valstybës ákûrëjas karalius Gustavas I Vaza. Gustavo Vazos sûnus, Suomi jos kunigaikštis Jonas 1562 m. vedë Kotrynà Jogailaitæ. Mirus vyresniajam broliui, Ðvedijos karaliui Erikui XIV, Jonas III Vaza tapo Švedijos karaliumi. 1566 m. birþelio 20 d. Gripsholme (Ðvedija) gimë Zigmantas Vaza, vienintelis Jono III Vazos ir Kotrynos Jogailaitës sûnus. Vardas buvo duotas senelio Þygimanto Senojo ir dëdës Þygimanto Augusto atminimui. Kotryna Jogailaitë iðauklëjo savo sûnø katalikiðka dvasia, tikëdama, kad kada nors jis uþims protëviø sostà. Tëvas Ðvedijos karalius Jonas III iðkëlë sûnø pretendentu á Lenkijos ir Lietuvos sostà jau per pirmàsias dvi elekcijas, bet dël vaikiðko amþiaus Zigmantas Vaza karaliumi nebuvo iðrinktas. Tik mirus Steponui Batorui atsirado reali proga uþimti Lenkijos ir Lietuvos sostà. Tarp Lietuvos ir Lenkijos gyventojø buvo gyva legenda, kad kaþkur uþ jûrø mariø gyvena tikras jogailaitis. Zigmanto Vazos iðrinkimà aktyviai rëmë teta, Stepono Batoro naðlë Ona Jogailaitë. 1587 m. rugpjûèio 19 d. Zigmantas Vaza buvo iðrinktas Lenkijos ir Lietuvos karaliumi. Netrukus jis iðsilaipino Gdanske ir tø paèiø metø gruodþio 27 d. Krokuvoje buvo karûnuotas. Lietuvà ir Lenkijà pradëjo valdyti Vazø dinastija. Mirus tëvui Jonui III Vazai, 1592 m. Zigmantas Vaza buvo karûnuotas Ðvedijos karaliumi. 1599 m. jo dëdë, jaunesnysis Gustavo Vazos sûnus Karolis sukëlë maiðtà ir nuvertë Zigmantà Vazà nuo Ðvedijos karalystës sosto. Taip prasidëjo nesibaigiantys karai tarp Respubli-

Karaliaus Jono Sobieskio privilegija su karaliaus paraðu „Jan Król“ ir LDK antspaudu. Popierius. Þolkevas, 1694 m. sausio 7 d.

kos ir Ðvedijos. Po Zigmanto Vazos mirties Lietuvà ir Lenkijà valdë jo vyriausias sûnus Vladislovas Vaza (1632–1648). Šiam mirus Lenkijos ir Lietuvos karaliumi buvo iðrinktas jo brolis Jonas Kazimieras. Iðvargintas begaliniø karø ir bajorø savivalës, 1668 m. Jonas Kazimieras atsisakë sosto ir iðvyko á Prancûzijà, tuo baigdamas Vazø dinastijos valdymà Lietuvoje. Ðvedijoje Vazø valdymas tæsësi iki 1654 metø, kai karalienë Kristina ið Vazø giminës atsisakë sosto ir perëjo á katalikø tikëjimà.

Karaliø Vazø autografø kolekcija muziejuje ypaè gausi: jà sudaro 4 Zigmanto Vazos, 3 Vladislovo Vazos ir 4 Jono Kazimiero Vazos autentiðki paraðai. Ið jø iðsiskiria Zigmanto Vazos privilegija, patvirtinanti Hermano Foko naðlei feodo teises á Rezeknës valdas Vidþemëje (Latvija).

Privilegija raðyta 1592 m. spalio 9 d. Vilniuje, lotynø kalba ant pergamento, patvirtinta autentiðku karaliaus paraðu, LDK antspaudu ir karaliaus sekretoriaus, notaro Jeronimo Valavièiaus bei LDK kanclerio Leono Sapiegos paraðais su dviem vaðkiniais antspaudais. Karaliaus parašas „Sigismundus Rex“ iðsiskiria aiðkia, kaligrafiðka raðysena. Karaliaus Zigmanto Vazos vyriausiojo sûnaus Vladislovo Vazos paraðas „Vladislaus Rex“ jau nepasiþymi tokia preciziškai kaligrafiška rašysena, o jo brolis Jonas Kazimieras Vaza pasirašydavo lenkiškai: „Jan Kazimierz Krol“.

Muziejuje saugomas ir trumpai karaliavusio Mykolo Kaributo Višnioveckio autografas: „Michaù Krol“. Tai Jonui Dubilevskiui duota privilegija, suteikianti teisæ valdyti Cholmico dvarà, esantá Minsko vaivadijoje. Rašyta Krokuvoje 1669 m. spalio 29 d. lenkø kalba.

Muziejus turi du þymaus karvedþio, Chotino (1673 m.) ir Vienos (1683 m.) mûðiø laimëtojo karaliaus Jono Sobieskio autografus: „Jan Krol“. Vienà ið jø 1692 metais Vilniuje karalius paliko dvikalbëje ant pergamento raðytoje privilegijoje, atleidþianèioje Vilniaus burmistrà nuo

muitø mokesèio visoje Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës teritorijoje.

1697–1763 metais (su pertrauka 1704–1708 metais) Lietuvà valdë Saksø dinastija. Jos pradininkas Lietuvoje – Saksonijos kurfiurstas Fridrichas Augustas II ið Vetinø giminës, pramintas Stipriuoju dël nepaprastai didelës fizinës galios. Nuo 1733 m. Lietuvà valdë jo sûnus Fridrichas Augustas III. Ir tëvas, ir sûnus pasiraðydavo vienodai: „Augustus Rex“. Muziejuje yra du Augusto II ir trys Augusto III autografai.

Muziejaus Lietuvos valdovø autografø kolekcijà baigia trys paskutiniojo Lietuvos ir Lenkijos karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio paraðai: „Stanisùw August Krol“. Ið jø du karaliaus univeralai raðyti ranka, lenkø kalba, o tretysis – jau spausdintas, bet taip pat su autentiðku karaliaus paraðu ir LDK antspaudu. Visus Lietuvos valdovø autografus kruopðèiai restauravo VUB restauratoriai.

Karaliaus Þygimanto Augusto privilegija su karaliaus paraðu „Sigismundus Augustus Rex“ ir LDK antspaudu. Popierius. Vilnius, 1545.

Privilegija su karaliaus Zigmanto III Vazos ir LDK kanclerio J. Valavièiaus paraðais.

Pergamentas. Vilnius, 1592. X. 9.

Karaliaus Þygimanto Senojo teisminis sprendimas su karaliaus paraðu „Sigismundus Rex“ ir LDK antspaudu.

Popierius. Krokuva, 1523 m. liepos 3 d.

Karaliaus Stepono Batoro teisminis sprendimas su karaliaus paraðu „Stepanus Rex“ ir LDK antspaudu.

Popierius. Gardinas, 1582 m. liepos 6 d.

37

alumnai

alumnai

A. Vaitasiûtës nuotr.

Ekonomistas, sprendþiantis strateginius klausimus Dr. Raimondas Kuodis, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius, priklauso jaunajai ekonomistø kartai. 1994 metais Vilniaus universitete jis vienu metu baigë du fakultetus – Ekonomikos ir Tarptautiniø santykiø ir politikos mokslø institutà.

2002 metais apgynë daktaro disertacijà. Karjerà pradëjo 1995 metais LR Ekonomikos ministerijoje, dirbo vyresniuoju ekonomistu, po metø pradëjo dirbti ir iki ðiol dirba Lietuvos banke.

Dr. R. Kuodis septynerius metus dësto Vilniaus universitete bûsimiesiems ekonomistams, fizikams ir politologams; taip pat yra Europos centrinio banko Pinigø politikos komiteto narys.

38

Ekonomikos studijos – vienos ið prestiþiðkiausiø VU. Kaip manote, kodël? Ar ekonomistai ðiandien átakingi visuomenëje?

Ekonomistai apskritai labai átakingi þmonës: valstybës valdyme didþiàjà dalá klausimø sudaro ekonominiai klausimai, o valdant ámones ir namø ûká pagrindinis dalykas yra tvarkyti finansus, rûpintis savo gerove, o tam reikia priimti daug optimizavimo metodais pagrástø sprendimø. Tad ekonomisto profesija yra patraukli, jie – vieni reikalingiausiø þmoniø bet kokioje visuomenëje.

Ekonomikos studijas baigia tûkstanèiai jaunuoliø, bet visuomenëje þinomos tik kelios garsesnës pavardës.

Kodël jauni ekonomistai taip sunkiai skinasi kelià á pripaþinimà?

Tai ekonomistø rengimo sistemos problema (šiuo klausimu dr. R. Kuodis yra ypaè kritiðkas – aut.). Matome, kaip politikai, biurokratai naiviai komentuoja ekonominius klausimus – akivaizdu, kad jie neturi elementaraus ekonominio iðsilavinimo. Tai, kad nëra stipriø ekonomistø kritinës masës valdþios institucijose, ir yra mûsø plëtros stabdys. Vakaruose yra daug þurnalistø – ekonomikos komentatoriø, kurie savo straipsniuose greitai parodo, kas slypi uþ valdþios iniciatyvø. Tuo tarpu Lietuvoje daþnai tik kartojami valdþios „pasiûlyti“ argumentai, neáþvelgiant esmës – tikrøjø naudos gavëjø ir netiesioginiø neigiamø padariniø visai visuomenei.

Dël to, pavyzdþiui, turime labiausiai „skylëtà“ Europos Sàjungoje mokesèiø sistemà, palankià ávairioms siauroms interesø grupëms, o ne neturtingiausiems visuomenës nariams.

Kà pasakytumëte jaunimui, ketinanèiam emigruoti ið Lietuvos? Kokiais argumentais bandytumëte gundyti pasilikti Lietuvoje?

Sprendimà emigruoti vertinu kaip ekonomistas. Tai priklauso nuo daugelio dalykø – darbo uþmokesèio skirtumø, politinës sistemos supuvimo, dël kurio ðalyje vyrauja slogi atmosfera, nuo to, kad uþsienyje jau susikûrë socialiniai tautieèiø tinklai, ku-

rie padeda integruotis naujiems emigrantams. Turint emigracijos modelá bûtø aiðku, kà reikia daryti, kad þmonës gráþtø. Vienas ið svarbiausiø veiksniø, skatinanèiø gráþti, yra þemesnis kainø lygis Lietuvoje. Taèiau valdþia leidþia pûstis nekilnojamojo turto kainø „burbului“. Tai skatina emigruoti, kad daugiau uþdirbtum, nes kitaip nenusipirksi svarbiausio gyvenimo pirkinio – bûsto, o emigravusiesiems tai tampa prieþastimi negráþti. Tai, kad valdþia ekonominæ emigracijos problemà pavedë spræsti kultûrinei organizacijai – Iðeivijos ir maþumø departamentui, – tik parodo þemà jos kompetencijos lygá. Ðiandien Jûs esate vienas pagrindiniø ekonomistø, ðvieèianèiø tautà euro ávedimo klausimu. Kà Lietuvos visuomenei duos euras ir kà ji praras? Átikinti þmones euro nauda yra sunkiau nei stojimo á ES projekto naudingumu, nes euras didins mûsø gerovæ pamaþu. Panaikindamas valiutos keitimo kaðtus, sumaþindamas prekybos kliûtis, skatindamas teisinæ, finansø, ir kt. integracijà, euras skatins prekybà. Tai ir yra pagrindinis vieningos valiutos pranaðumas. Esama studijø, kuriose teigiama, kad šalis, priklausanti pinigø sàjungai, ilgu laikotarpiu dvigubai aktyviau prekiauja su pinigø sàjungos ðalimis. Todël galime tikëtis, kad mûsø prekyba su euro zona bëgant deðimtmeèiams padvigubës. Taip pat yra ávertinta, kad prekybos padvigubëjimas gali lemti apie 30 proc. didesnes pajamas. O visus euro didþiausius pavojus vadinu „pseudopavojais“. Vienas ið didþiausiø mitø visuomenëje, kad po euro ávedimo bus didelë infliacija. Kiti bijo valdþios „siurprizø“ keièiant valiutà. Tokia baimë nepagrásta. Lietuvoje jau buvo kone penkios pinigø reformos. Visos jos buvo labai tvarkingai padarytos. Bet, manau, þmonës prisimena sovietines reformas ir daro nepagrástas išvadas.

Dëstote Vilniaus universitete. Kokie Jûsø studentai? Á kà labiausiai kreipiate dëmesá – teoriná pasirengi-

mà, gebëjimà taikyti þinias praktikoje, màstyti, rasti iðeitá kebliose situacijose?

Akademinëje VU veikloje dalyvauju labai aktyviai – dëstau keturis dalykus ekonomistams, fizikams ir TSPMI studentams. Pirmiausia savo studentams stengiuosi duoti kuo daugiau. Mano paskaitos paskelbtos internetiniame puslapyje. Taigi studentams nieko nediktuoju, o jiems nereikia uþsiraðinëti. Per paskaitas mes diskutuojame, aptariame konkreèias situacijas, ieðkome pavyzdþiø. Mano tikslas – duoti studentams „meðkeræ“, t. y. teorijà, kuri bûtø pritaikoma ávairiais gyvenimo atvejais. Taigi paskaitas skaitau taip, kaip daugelis Vakarø universitetø dëstytojø. Reikia sukurti tvirtà teoriná pagrindà – daþnai matematikos formuliø ir modeliø pagalba – ir parodyti, kaip galima pritaikyti tas þinias. Svarbu, kad studentai suprastø, jog sprendimai, kuriuos jie priima asmeniniame gyvenime ar dirbdami viešojoje sferoje, turi bûti ekonomiškai motyvuoti.

Ar dalyvaujate VU alumnø veikloje, ar matote tokios veiklos naudà, prestiþà?

Nors Alumnø draugijos veikloje dar nedalyvauju, taèiau mano poþiûris teigiamas. Ðtai vienas ið pagrindiniø Amerikos universitetø finansavimo ðaltiniø – buvusiø auklëtiniø dovanos, parama, stipendijos, grantai.

Bet kad þmonës taip darytø, jie turi jausti tai institucijai dëkingumà.

Ar jauèiate sentimentø savo Universitetui?

Be abejo. Aukštosios mokyklos turi dvi pagrindines uþduotis – suteikti þiniø ir socializuoti. Mano karta studijas baigë istorine prasme dëkingu laiku, nes Lietuvai reikëjo „ðvieþio kraujo“: specialistø, mokanèiø anglø kalbà ir be sovietiniø kompleksø. Ðtai ið pirmos ir antros TSPMI laidos buvo sukomplektuota didþioji dalis Lietuvos diplomatinës tarnybos. Taigi kasdieniame darbe labai daþnai susiduriu su buvusiais kursiokais, ir tai labai smagu.

Kalbino Liana BINK AUSKIENË

39

atsako ekspertai

Ar verta bijoti euro Á klausimus atsako VU Ekonomikos fakulteto Kiekybiniø metodø ir modeliavimo katedros doc. dr. Rûta Kropienë Ar pagrásti nuogàstavimai, kad ávedus eurà viskas Lietuvoje pabrangs?

Viskas tikrai nepabrangs. Ið esmës nëra jokiø ekonominiø prieþasèiø, dël kuriø ávedus eurà turëtø kilti kainos.

Taèiau, kaip rodo ES ðaliø, ávedusiø eurà, patirtis, dël ávairiø techninio pobûdþio prieþasèiø vidutiniðkai kainos padidëjo 0,2 proc., o atskiroms prekiø grupëms – dar daugiau. Be to, kainø augimo rodikliai visose šalyse buvo skirtingi. Ádomu tai, kad gerokai skyrësi kainø statistikos duomenys ir pilieèiø vertinimai. Dauguma pilieèiø yra ásitikinæ, kad ávedus eurà smarkiai iðaugo vartojimo kainos. Ðá fenomenà psichologai aiðkina tuo, kad þmogus emocingiau priima ir labiau ásidëmi informacijà, susijusià su kainø padidëjimu, o ne jø sumaþëjimu.

Ar Lietuvos Vyriausybë þada imtis priemoniø ir pasirûpinti savo pilieèiais, ypaè tais, kuriø pajamos vidutinës ir kurie nëra sukaupæ didelio turto ar sàskaitø bankuose?

Svarbiausias Vyriausybës rûpestis turëtø bûti tas, kaip iðvengti galimo prekybininkø piktnaudþiavimo euro ávedimo laikotarpiu. Plane yra numatyta, kad „euro ávedimas neturi pa-

þeisti vartotojø ekonominiø interesø (...). Numatoma (...) imtis visø galimø þingsniø, kad keitimo proceso metu bûtø iðvengta piktnaudþiavimo didinant kainas...“. Taèiau iki ðiol Vyriausybë nenumatë jokiø konkreèiø priemoniø ir þingsniø ðiam laikotarpiui. Labai daug erdvës lieka vartotojø teisiø gynimo organizacijø veiklai.

Kam skaudþiau atsilieps euro ávedimas: pensininkams, jaunimui ar verslininkams?

Europos Sàjungos sutartyje numatytas euro tikslas, palyginti su kitø pasaulio valiutø tikslais, yra unikalus: palaikyti kainø stabilumà, kuriam vertinti skaièiuojamas vartojimo kainø indeksas. Tai – daugiau nei 700 ávairiø vartojimo prekiø ir paslaugø „krepðelis“, atitinkantis visas gyventojø vartojimo reikmes.

Todël pilieèiai, gaunantys pajamas eurais bei naudojantys ðià valiutà taupymui ir vartojimo poreikiams tenkinti, gali bûti ramûs ir neabejoti dël perkamosios galios stabilumo ateityje.

Taèiau euro ávedimo naudà ne visi pilieèiai pajus vienodai greitai: grei-

èiausiai tai pajus verslininkai ir jaunesni bei daugiau keliaujantys þmonës. Tikëtina, kad po euro ávedimo gali ðoktelëti tam tikrø prekiø grupiø kainos, bet tai turëtø bûti trumpalaikis reiðkinys.

Ar rengiamasi imtis kokiø nors priemoniø paþaboti prekybininkø savivalæ keliant kainas? Ar tai bus kontroliuojamas procesas?

Gyvename rinkos ekonomikos sàlygomis, todël nëra teisinio pagrindo administraciniais bûdais riboti kainø lygá. Piktnaudþiavimo galimybiø prevencijai turëtø bûti naudojamos rinkos priemonës. Gana veiksminga priemonë yra savanoriðkas ásipareigojimas laikytis gero elgesio kodekso principø, kuriuos turëtø parengti Vyriausybë, bei vartotojø reali galimybë kontroliuoti, kaip yra laikomasi ðiø principø. Kiek teko girdëti, valdþios institucijos jau dirba šioje srityje.

Gal yra þinoma, ar pensijos, stipendijos, atlyginimai bus ið litø paversti eurais tokiu paèiu dydþiu, ar bus pakelti, indeksuoti ir pan.?

Tiek pensijos, tiek stipendijos bei atlyginimai nebus pervesti á eurus tuo paèiu dydþiu, o turëtø bûti perskaièiuoti nustatytu santykiu, greièiausiai dabar galiojanèiu lito ir euro santykiu (3,4528 Lt uþ vienà eurà). Taigi ekonomine prasme valiutø keitimo momentu nieko neávyks, taèiau pasikeis kainø mastas.

Plaèiau besidomintiems euro ávedimo aktualijomis patartina daþniau apsilankyti Lietuvos banko interneto svetainëje, kur veikia specialus puslapis (http://www.lb.lt/lt/euras/), skirtas ávairiems euro ávedimo klausimams.

Ar dël ðalèio grybai netampa nuodingi Ar grybai po šalnø netampa nuodingi? Ar juos galima valgyti? Ar nëra pavojinga ásigalinti mada uþšaldyti grybus šaldymo kameroje ir po to juos vartoti?

Atsako GMF Botanikos ir genetikos katedros docentas dr. Ernestas Kutorga Ðalnø pakàstø grybø nerekomenduojama valgyti. Tokiuose grybuose, irstant baltymams ir riebalams, susidaro toksinës medþiagos, kuriomis galima apsinuodyti. Jeigu švieþi grybai buvo uþšaldyti labai þemos temperatûros šaldikliuose (iki -60 °C), tai juos tokiuose šaldikliuose galima laikyti ilgëliau ir atšildþius vartoti maistui. Tuo tarpu buitiniø ðaldytuvø ðaldymo kamerose uþðaldyti grybai gali pradëti gesti dar bûdami šaldytuvuose, o atšildþius grybai paprastai suteþta (kaip ir darþovës). Todël buitiniuose šaldytuvuose švieþiø grybø laikyti nerekomenduojama.

40

Koká vandená patartina gerti ir vartoti maistui – iš èiaupo, bet virintà, pirktà prekybos centruose plastikiniuose induose, ið vandens èiaupo nevirintà, vadinamàjá „þalià“ vandená? O gal sveikiausias ir labiausiai išsaugo geràsias savybes filtruotas vanduo?

Ar galima vartoti nevirintà šaltinio vandená? Kokia vandens kokybë Vilniuje?

Geriamàjá vandená (t. y. vandená, skirtà gerti, gaminti maistà, naudoti namø ûkio reikmëms ir maisto ruošos ámonëse), kuris vartotojams vieðai tiekiamas vandentiekio skirstomaisiais tinklais Lietuvos miestuose ir rajonø centruose, galima vartoti nevirintà, nes mikrobinës tarðos poþiûriu jis yra saugus. Nevirintas geriamasis vanduo (vanduo ið èiaupo) iðlaiko pirmykðtæ gamtinæ cheminæ sudëtá.

Vandená virinant pasiðalina iðtirpæ vandenyje kalcio ir magnio junginiai, kurie Lietuvos sàlygomis þmogaus organizme tenkina iki penktadalio paros poreikio. Perkant geriamàjá vandená plastikiniuose buteliuose (kuris nëra pigus ir naudoti mais-

Koká vandená patartina gerti ir vartoti maistui Atsako VU Medicinos fakulteto Visuomenës sveikatos instituto doc. Ð. Kuèingis

tui nëra ekonomiðka), reikia þinoti, kad aukðèiausios kategorijos yra natûralus mineralinis vanduo. Po jo eina ðaltinio vanduo, paprastas geriamasis vanduo ir mineralizuotas (dirbtinai praturtintas mine-

Akiø læðiai: mada ar sveikata?

Akiø læðiai – bene labiausiai okulistø reklamuojama prekë. Suprantama, juos naudoti patogu, o þmogus nesivarþo dël savo iðvaizdos. Taèiau ar tikrai læðiai sveika akims? Juk þinoma, kad neðiojant læðius dirginamos akys ir daþnai kyla uþdegimø pavojus. Kaip to iðvengti? Kam nepatartina nešioti læðius? Kà galima pasakyti apie spalvotus læðius?

Atsako VU Akiø ligø centro vadovas doc. R. Asoklis •Mintis apie kontaktinius læðius kilo dar Leonardui da Vinèiui XVI amþiuje.

•32 milijonai þmoniø JAV neðioja kontaktinius læðius, tai 20 proc. visø pacientø, kuriems reikalinga refrakcijos ydø korekcija.

•Daþniausiai kontaktiniai læðiai parenkami trumparegystës korekcijai, taèiau jie parenkami pacientams su toliaregyste, astigmatizmu, presbiopija (senatvine toliaregyste), afakija (læðiuko nebuvimu).

•Kontaktiniai læðiai gali bûti kieti ir minkðti.

•Kieti kontaktiniai læðiai daþniausiai

parenkami ligoniams su netaisyklingu ragenos gaubtumu. Taip atsitinka po ragenos traumos, ligoniams su keratokonusu, ligoniams po kiaurinës ragenos transplantacijos.

•Minkðti kontaktiniai læðiai skirti refrakcijos ydø korekcijai (daþniausiai trumparegystei), taip pat gali bûti naudojami kaip gydomieji, pvz., recidyvuojanèiai ragenos erozijai, ragenos þaizdos gijimui pagerinti ir komfortui po refrakcinës chirurgijos operacijø.

•Kontaktinis læðis yra plastikinis svetimkûnis, uþdëtas ant ragenos pavirðiaus, todël pacientai turi gerai þinoti kontaktiniø læðiø prieþiûros ypatumus ir reguliariai lankytis pas akiø gydytojà.

•Daþniau pas akiø gydytojà turëtø lankytis pradedantys neðioti kontaktinius læðius, labiau patyrusiems pakaktø vieno karto per metus.

ralinëmis medþiagomis) geriamasis vanduo.

Buitiniai geriamojo vandens filtrai yra skirti pagerinti geriamojo vandens kokybæ namø sàlygomis, todël bûtina þinoti, kokias vandens savybes reikia gerinti. Todël nuolat vartojamà geriamàjá vandená reikia iðtirti Valstybinës sveikatos centrø arba Valstybinës maisto ir Veterinarijos tarnybos laboratorijose.

Buitinius filtrus reikia eksploatuoti grieþtai pagal jø naudojimo instrukcijà.

Laiku nekeièiant ðiø átaisø filtravimo kaseèiø, jose pradeda daugintis mikrobai, pelësiniai grybai, kurie gali sukelti alergijas ir ypaè pakenkti naujagimiams ar kûdikiams.

Visas Vilniaus miesto gyventojams vieðai tiekiamas geriamasis vanduo yra saugus, taèiau daþnai jo kokybë pablogëja dël pastatø vidaus vandentiekio tinklo prastos prieþiûros.

Versmiø ir ðachtiniø ðuliniø vandená vartoti nëra saugu: Lietuvoje nevykdoma tokio vandens sveikatai svarbiø parametrø stebësena.

Galimi ragenos ir junginës paþeidimai dël neteisingos kontaktiniø læðiø prieþiûros ar ydingo jø neðiojimo: •pavirðinë taðkinë keratopatija; •ragenos paburkimas; •mikrocistos ragenos epitelyje; •infiltratai ragenoje; •junginës hiperemija ir ragenos neovaskuliarizacija; •ragenos endotelio làsteliø formos pokyèiai; •gigantinis papilinis konjunktyvitas; •amebinis keratinas; •Pseudomona aeruginosa keratinas.

Spalvotus kontaktinius læšius daþniausiai dëvi jauni þmonës, norëdami iðsiskirti kitokia akiø spalva. Taèiau jie taip pat naudojami ir kosmetiniais tikslais – ligoniams, sergantiems tam tikromis akiø ligomis, po akiø traumø ar sudëtingø akiø operacijø.

41

naujos knygos Kalbotyra, literatûros mokslai

Vytautas Valiukënas, Pranas Juozas Þilinskas.

Penkiakalbis aiðkinamasis metrologijos terminø þodynas.

Vilnius, Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas, 2006 Þodyne abëcëlës tvarka pateikiama 7780 su matavimais ir bandymais susijusiø lietuviškø terminø, jø atitikmenys anglø, prancûzø, vokieèiø ir rusø kalbomis ir trumpos apibrëþtys. Prieduose pateiktos daþniausiai pasitaikanèios metrologijoje vartojamos santrumpos, SI matavimo vienetai ir jø vartojimo rekomendacijos, dydþiø ir jø matavimo vienetø simboliai, pagrindiniø konstantø vertës, nemetriniai JAV ir Didþiosios Britanijos matavimo vienetai, nemetriniai Lietuvoje vartoti matavimo vienetai.

Filosofija, psichologija, sociologija

Slavoj Þiþek.

Viskas, kà norëjote suþinoti apie Þiþekà, bet nedrásote paklausti Lacano.

Vilnius, Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 2005 Vieno garsiausiø ir kontroversiðkiausiø ðiuolaikiniø filosofø, daranèio didelæ átakà Europos humanitariniø mokslø tradicijai, darbø rinktinë. Ðie darbai savotiðkai ákûnija vienà ið kebliausiø ðiuolaikinës filosofijos problemø – filosofijos savivokos problemà. Kas yra filosofija, kas yra jos objektas, kà ji gali pasakyti, ar apskritai jos kam nors dar reikia? Ar filosofija dar tebëra kaip tokia, ar ji nëra iðsisklaidþiusi kognityviniuose moksluose ir kultûros teorijoje, sociologijoje ir ideologijos kritikoje?

Hannah Arendt.

Þmogaus bûklë.

Vilnius, „Margi raštai“, 2005 Karaliauèiuje gimusi vokieèiø ir amerikieèiø autorë, analizuodama ðiuolaikinës þmoni jos bûklæ, klausia, kà reiðkia bûti þmogumi, kaip turëtume gyventi, kaip màstymas siejasi su veiksmais, kokia ateitis laukia modernybës? H. Arendt skiria du gyvenimo bûdus: vita contemplativa bei vita activa, ir pagrindiná dëmesá skiria antrajam. Þmogiðkàjà veiklà Arendt skirsto á darbà (work), darymà (labor) ir veiksmà

42

(action), kuriø kiekviena yra virðesnë uþ pirmesniàjà. Autorë bando ávardyti prieþastis, kodël modernybëje stinga gyvenimo prasmës.

Audronë Þukauskaitë.

Anamorfozës: nepamatinës filosofijos problemos.

Vilnius, „Versus Aureus“, 2005 Knyga supaþindina su svarbiausiais ðiuolaikinës filosofijos klausimais, neiðsprendþiamomis „postmodernaus proto antinomijomis“. Autorë nesiekia referuoti ar nuosekliai apraðyti ðiuolaikinës filosofijos konteksto, veikiau nusako tam tikrus probleminius mazgus, apibrëþia ribines situacijas, kurias ávardija „anamorfozës“ metafora. Vakarø teorinës koncepcijos susiejamos su Lietuvos socialiniu bei kultûriniu kontekstu, kasdienës patirties situacijomis. Knygos autorës gebëjimas neapsiriboti vien teoretizavimu ir priartinti filosofiná tekstà prie meno kûriniø laikytinas vienu ið ryðkiausiø bei vertingiausiø jos màstymo stiliaus bruoþø.

Richard Appignanesi, Oscar Zarate.

Susipaþinkite: Freudas.

Vilnius, „Vaga“, 2005 Knygoje glaustai perteikiamos svarbiausios austrø psichologo ir psichiatro S. Freudo (1856–1939) teorijos, kuriø átaigà sustiprina, savotiðkai jas sudabartina taiklûs pieðiniai. „Susipaþinkite: Freudas“ – komikso stiliumi nuðviesti psichoanalizës tëvo gyvenimo ávykiai ir svarbiausios idëjos. Informatyvus, kiek ironiðkas tekstas ir taiklûs, áþûloki pieðiniai – ðio leidinio pasaulinës sëkmës formulë.

Anthony Giddens.

Sociologija.

Kaunas, „Poligrafija ir informatika“, 2005 Solidus þymaus ðiuolaikinio sociologo A. Giddenso vadovëlis – neabejotinai viena geriausiø edukacinës srities priemoniø.

Knyga perteikia visus pagrindinius ðios dalykinës srities pasiekimus: nagrinëjamos ávairios sociologijos idëjos, pateikiamos áþvalgiausios koncepcijos, apraðomi sociologijos sandaros komponentai, aptariamos klasikinës ir dabartinës sociologijos teorijos, iðlaikant pusiausvyrà tarp jø ir empirinës medþiagos.

David Crystal.

Kalbos mirtis.

Vilnius, „Tyto alba“, 2005 Vieno þymiausiø ðiuolaikinës kalbotyros specialistø D. Crystalo knygoje nuosekliai, iðsamiai aptariami nykstanèiø maþøjø kalbø klausimai: kaip nustatyti, kad kalbai gresia iðnykimo pavojus, kodël apskritai reikia rûpintis nykstanèiomis kalbomis, kokios yra jø mirties prieþastys ir kaip bei kiek ámanoma joms padëti.

Knygoje iðkeliama „ekologinës kalbotyros“ idëja: á kalbà ir á kultûrà siûloma þiûrëti kaip á viso natûraliojo pasaulio „ekosistemos“ dalá, lygiai taip pat reikalingà globos, apsaugos ir visuomenës dëmesio, kaip ir pasaulio vandenynai ar nykstantys gyvûnai.

Walter Benjamin.

Nušvitimai.

Vilnius, „Vaga“, 2005 Nors nuo literatûros kritiko, eseisto ir filosofo Walterio Benjamino mirties praëjo daugiau nei ðeðiasdeðimt metø, jo darbai iki ðiol yra humanitarø dëmesio centre.

W. Benjamino vardas paprastai siejamas su vadinamàja Frankfurto mokykla, taèiau jo idëjos seniai perþengë ideologines ribas ir barjerus. Jo palikime tarsi didmiesèio kryþkelëje susitinka skirtingos istorinës, filosofinës, politinës idëjos, argumentai ir ávaizdþiai. Ðioje rinktinëje pateikiamos esë ir prozinës miniatiûros literatûros teorijos ir kritikos temomis.

Algirdas Julius Greimas.

Lietuviø mitologijos studijos.

Vilnius, „Baltø lankø“ leidyba, 2005 Algirdas Julius Greimas tyrinëjo lietuviø mitologijà remdamasis jo paties ásteigtos Paryþiaus semiotinës mokyklos principais. Mità jis laiko figûratyvine visuomenës ideologijos forma, pasakojimu, atsakanèiu á esminius þmogaus bûties klausimus. Knygoje perspausdinamos mitologinës studijos „Apie dievus ir þmones“ (1979) ir „Tautos atminties beieðkant“ (1990), pasakø ciklo apie bebaimá herojø semiotinë analizë (1970), rankraðtyje likæ Gedimino sapno ir mitinës Palemono giminës genealogijos tyrinëjimai, studija „Apie Nykðtukà ir Grigo ratus“, medþiaga lietuviø mitologijos þodynui.

Gamtos mokslai

Aldonas Pupkis.

Kalbos kultûros studijos.

Vilnius „Gimtasis þodis“, 2005 Knygoje nagrinëjami teoriniai kalbos kultûros klausimai: bendrinës kalbos sàvoka, kalbos kultûros objektas, normos ir kodifikaci jos teorijos, kalbos politikos, kalbos vartojimo ir ugdymo dalykai. Darbas skiriamas universitetø humanitariniø specialybiø studentams, mokytojams lituanistams, kalbos kultûros ir specialybës kalbos dëstytojams, kalbos tvarkytojams, redaktoriams ir stilistams, visiems, kurie domisi lietuviø bendrinës kalbos kultûra.

Istorija

Arvydas Pacevièius.

Vienuolynø bibliotekos Lietuvoje 1795–1864 m.

Vilnius, „Versus Aureus“, 2005 Knygos kultûros aspektu nagrinëjama, kokià socialiniø, kultûriniø ir religiniø institucijø visumà, iðtakomis siekianèià Ðvietimo, Baroko ir net Viduramþiø epochas, sudarë vienuolynø bibliotekos. Èia buvo sutelkta dideliø intelektualiø pajëgø, besirûpinanèiø ne tik sielovada, bet ir mokslo bei ðvietimo sklaida, palaikytos kultûros naujovës, knygø leidyba ir platinimas. Monografijoje siekta nustatyti, kiek ir kaip vienuolynø bibliotekos (jose esantys knygø rinkiniai) reprezentavo LDK kultûrinæ tradicijà ir bibliotekininkystës teorinæ mintá carinës politikos sàlygomis.

Auðra Paþëraitë.

Litvakiðko ortodoksinio judaizmo formavimasis.

Vilnius, „Versus Aureus“, 2005 Litvakiškas judaizmas formavosi keletà deðimtmeèiø, integravæs savyje kitø kraðtø þydø kultûrines tradicijas. Labiausiai ið litvakø kultûrinës tradicijos, be abejo, tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje, þinomas Vilniaus Gaonas (XVIII a.). Taèiau iðskirtinis laikotarpis, per kurá buvo iðugdytas litvakiško judaizmo savitumas, buvo pogaoniškasis XIX amþius. Knygoje tiriami faktoriai, leidæ susikurti ðiuolaikiniam litvakiðkam ortodoksiniam judaizmui.

Kæstutis Kilkus.

Eþerotyra.

Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2005 Kaip studijuoti eþerus, nëra ir negali bûti vieno recepto, nes tai iðtisas pasaulis, kuriame vyksta daugybë sudëtingø fizikiniø, geologiniø, cheminiø ir biologiniø procesø. Vadovëlio autorius á pasaulio ir Lietuvos eþerus þvelgia ið hidrologijos mokslo pozicijø, papildydamas jas geomorfologinëmis ir fizikinëmis þiniomis. Aptariami eþerø iðtekliai, pasiskirstymas, morfometrija ir kt. procesai, pateikiama eþerø rekultivavimo pavyzdþiø.

Ekonomika

Zina Gineitienë.

Verslo kûrimas ir valdymas.

Vilnius, „Rosma“, 2005 Vadovëlio tikslas – padëti jaunimui, kuris domisi ir nori susieti savo gyvenimà su verslu ir vadyba, ágyti teoriniø ir praktiniø verslo þiniø. Tai pradinës verslo vadybos studijos: verslo esmë, ryðiai su ðalies ûkiu ir nauda sau, verslo organizavimo sàlygos ir jo iðtekliai, strateginis planavimas, rinkodara, mokesèiai, aplinkosauga ir pan. Vadovëlyje stengiamasi teorijà susieti su verslo praktika, pabrëþiant ekonominio gyvenimo aktualijas.

Asmenybës

Viktorija Daujotytë.

Þmogus ir jo kalnas: apie monsinjorà Kazimierà Vasiliauskà.

Vilnius, Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 2005 Þymios literatûros tyrinëtojos knygoje atsiskleidþia monsinjoro Kazimiero Vasiliausko (1922–2001) gyvenimas ir likimas, kunigo ir þmogaus didieji dvasios darbai, paþiûros, jø biografinës ir literatûrinës iðtakos. Monsinjoro laiðkai, pamokslai, þmoniø prisiminimai ir vertinimai, asmeniðko bendravimo patirtis yra ryðkios asmenybës literatûrinio atvaizdo kûrimo ðaltiniai.

Bibliotekininkystei reikia paðaukimo ir meilës…

Atsiminimai apie Levà Vladimirovà.

Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2005 Leidinyje publikuojami profesoriaus, Vilniaus universiteto direktoriaus, pedagogo, bibliotekininkystës studijø organizatoriaus, JT Dago Hammarskjöldo bibliotekos direktoriaus, mokslininko Levo Vladimirovo liudijimai apie save – autobiografija ir atsiminimai, keletas laiðkø.

Taip pat atsiminimus apie Knygos riterá, bibliotekininkystës ir knygotyros korifëjø, erudità, charizmatiðkàjá profesoriø pateikia bemaþ trisdeðimt autoriø –Vilniaus universiteto ir jo bibliotekos darbuotojai, kolegos, studentai ir mokiniai.

Sambalsiai: studijos, esë, pokalbis Vilnius, Vilniaus dailës akademijos leidykla, 2005 Profesorës Viktorijos Daujotytës-Pakerienës 60-meèiui skirtas moksliniø tekstø rinkinys. Knygà vienija profesorës darbø inicijuota ávairiø humanistikos srièiø ir pozicijø sambûvio idëja. Suinteresuoto kalbëjimosi aktualumà patvirtina jaunø literatûros mokslininkø pokalbis su V. Daujotyte-Pakeriene, fragmentiðkai atskleidþiantis jos gyvenimiðkà patirtá, idëjø ir darbø raidà, kurià konkretizuoja literatûrologës kûrybinio darbo keturiasdeðimtmetá (1965–2005) apibendrinanti bibliografija.

Geografas profesorius Alfonsas Basalykas Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2005 Jono Miliaus ir Reginos Prapiestienës sudaryta prisiminimø knyga apie geografijos profesoriø Alfonsà Basalykà, þymø geomorfologà, padëjusá ir kraštotvarkos mokslinius pagrindus.

Informacinës technologijos

El. enciklopedija Vilnius, „Alma littera“, 2005 Internete marios neátikëtinø faktø ir paveikslëliø – tik reikia þinoti, kur juos rasti. Ði enciklopedija ne tik aprëpia tai, kas geriausio bûna paprastoje enciklopedijoje, – joje gausu nuorodø á interneto puslapius, kuriuos padës atversti Google – populiariausia pasaulyje paieðškos sistema.

43

akademikø istorijos Palemonas Draèiula (Eligijus Raila)

Kitame numeryje skaitykite: Vytautas Gricius

Kaip atrodë vilnieèiø nedarbingumo lapeliai XVIII amþiuje

Apie vengriðkà meilæ I Kai Transilvanijos vaivada Steponas Batoras, atvykæs uþimti Lietuvos ir Lenkijos sostà, iðvydo savo þmonà Onà Jogailaitæ, já apëmë siaubas, o po to – sielvartas. Jis gyvenime dar nebuvo matæs tokios negraþios ir piktos karalienës. Supratæs, kad á Vengrijà nebegalës sugráþti, jis nusprendë verèiau garbingai þûti mûðyje, nei bûti uþdusintam pasalûniðkos karalienës glëbyje. Taip Steponas Batoras surengë tris þygius prieð Maskvà.

Laima Bulotaitë

Diagnozë – MOKYTOJAS

II Kai Transilvanijos vaivada Steponas Batoras, atvykæs uþimti Lietuvos ir Lenkijos sostà, iðvydo savo þmonà Onà Jogailaitæ, já apëmë siaubas, o po to – sielvartas. Jis gyvenime dar nebuvo matæs tokios negraþios ir piktos karalienës. Supratæs, kad Renesanso epochoje tik mokslai ir laisvieji menai gali sutaurinti moters sielà bei nuskaistinti jos veidà, valdovas nusprendë ákurti Vilniaus universitetà. Taip ir padarë. Tik Ona Jogailaitë niekada jame nesimokë.

Remigijus Èiegis

Darnus vystymasis ir ekonomika Þygintas Peèiulis

Realybës TV šokas

Renesanso novelës

Naktis Valdovø rûmuose – Tobulo groþio kaukolë! – tarë Þygimanto Augusto ðmëkla, iðvydusi Barborà po keturiø ðimtø metø.

Ið Palemono Draèiulos (Eligijaus Railos) knygos „Atminties kriaukðlës“

44

Adulfas Abrutis

Superlaidininkai – ið cheminiø garø

KRYÞIAÞODIS

Atsakykite á klausimus ir atsakymus suraðykite á lentelæ.

Visas sunumeruotas raides suraðæ á maþàjà lentelæ apaèioje, perskaitysite atsakymà – O. de Balzako aforizmà.

Atsakymà siøskite el. paðtu spectrum@cr.vu.lt. Pirmieji du teisingai iðsprendæ bus apdovanoti.

1. Psichologinis sutrikimas, dël kurio laikinai liguistai susilpnëja arba iðnyksta sotumo jausmas ir nekontroliuojamai padidëja apetitas. 2. Seniausieji indø raðtijos tekstø rinkiniai. 3. Jûrø plëðikas. 4. Vandenyje tirpstanti saldi angliavandeniø rûðis, daþniausiai gaminama ið cukriniø runkeliø, cukraðvendriø. 5. Trojos karo didvyris, Itakës karalius. 6. Lëtas muzikos tempas, ðiek tiek greitesnis uþ largo. 7. Graikø vyno ir gamtos dievas, kitaip Bakchas. 8. Sprogusi ir dël sprogimo labai staigiai ir ryðkiai suþibusi þvaigþdë. 9. Kelioniø vadovas po kurià nors ðalá, skirtas turistams. 10. Plaèiakraðtë skrybëlë, daroma ið ðiaudø, palmiø lapø, plauðø. 11. Pinigø ir vertybiniø popieriø leidimas á apyvartà. 12. Danties kietøjø audiniø liga. 13. Viena ið septyniø kalvø, ant kuriø buvo ásikûræs Romos miestas. 14. Simpatija svetimðaliams ir viskam, kas svetima. 15. (V) Ligos poþymis. 15. (H) Aukštosios mokyklos savivaldos institucija. 16. Osmanø imperijos turkai. 17. Tikslas, ketinimas, veiklos motyvas. 18. Lëktuvo vaþiuoklë. 19. Sieninis ðviestuvas. 20. Nacionalinë aeronautikos ir kosminës erdvës tyrimo valdyba. 21. Seniausio germanø raðto þenklai. 22. Nuolat pasikartojantys galvos skausmo priepuoliai. 23. Rumunø ir moldavø vokalinës ir instrumentinës muzikos þanras. 24. Þmoniø baudimas muðant lazdomis per nugarà ir kulnus. 25. Padavëjas. 26. Biopolimeras, saugantis ir perduodantis genetinæ informacijà. 27. Meno paroda ar festivalis, rengiami kas dveji metai. 28. Zaporoþës kazokø sueiga. 29. Sànariø uþdegimas. 30. Skrandþio sulèiø fermentas. 31. Ðiltøjø kraðtø vaisius. 32. Japonijos piniginis vienetas. 33. Nervinë làstelë. 34. Þodþio dalis, ištariama vienu ypu. 35. Droþiant, taðant, obliuojant atpjaunama medþio dalelë. 36. Dykai, nemokamai. 37. Alkoholinis gërimas. 38. Liaudies ûkio politika Sovietø Sàjungoje, paremta privaèios pramonës ir prekybos atgaivinimu iki tam tikro lygio, norint pagreitinti šalies liaudies ûkio atkûrimà. 39. Pagrindinë kiekvienos vyskupijos baþnyèia. 40. Senovës germanø mitinës dvasios. 41. Sausø þemiø drëkinimas. 42. Sprogus miðinys. 43. Krokodilas.

Galvosûkio, išspausdinto „Spectrum“ Nr. 3, atsakymai: 1. Aga. 2. Aiva. 3. Alfa. 4.

Anoa. 5. Agora. 6. Afera.

7. Ameba. 8. Anubis. 9.

Asorti. 10. Altana. 11.

Analai. 12. Arëjas. 13. Abitûra. 14. Aerobai. 15. Aksioma. 16. Anatema. 17.

Amperas. 18. Avralas. 19.

Atlasas. 20. Analizë. 21.

Argonas. 22. Algebra. 23.

Antantë. 24. Asasinai. 25.

Anakonda. 26. Akcentas.

27. Absurdas. 28. Amarilis.

29. Anijonas. 30. Akvarelë.

31. Aritmija. 32. Agresija.

33. Arlekinas. 34. Anotacija. 35. Ambrozija. 36. Artiðokas. 37. Anekdotas. 38.

Advokatas. 39. Aspirinas.

40. Arsenalas. 41. Alergenas. 42. Arteriolë. 43. Albatrosas. 44. Akademikas.

45. Asimetrija. 46. Atestacija. 47. Archyvarai. 48.

Aperityvas. 49. Aligatorius.

50. Akvamarinas. 51. Adrenalinas. 52. Analfabetas.

53. Abstinencija. 54. Anticiklonas. 55. Archipelagas.

56. Antibiotikai. 57. Administracija. 58. Akseleratorius.

Paþymëtuose langeliuose: Nacionalinio mokslo nëra, kaip nëra nacionalinës daugybos lentelës.

Sudarë Vida Lapinskaitë