GRUPIŲ GYVENIMAS
>
I
es norime būti GERAIS SPECIALISTAIS
ra si | Aukštųjų mokyklų komjaunimo I ganizacijų pagrindinė pareiga Klėtį studentus, padėti ruošti gedI s specialistus, karštai atsidavusius tu I .'O tarybinei Tėvynei ir komunis;u j partijos reikalui. I Jau nuo pat pirmųjų mokslo metų ctj I jnų mes dėjome visas pastangas, :li I tl Iš dar mažai pažįstamų studen» I susiformuotų geras ir darnus koIi- I ctyvas. Pravedėme susirinkimą us I na „Kaip mes suprantame grupės 13 kij lektyvą”. Susirinkimo metu kaip ir numatėme konkrečias prie >t I mes. Tam pačiam klausimui buvo i irtas ir susirinkimas tema „Kuo ■ naudingas savo kolektyvui”. I Pagrindinė veiklos sritis — tai A ■ Jlitmasinls ir kultmasinis darbas, sirlnkimų metu dažnai daromos taj pautinės ir vidaus padėties ap žvalgos. Joks svarbus klausimas, pa skelbtas spaudoje, nelieka neaptartas ■oiniisų susirinkime. Kad tie susirinkinjbi nepraeitų formaliai, daroma tap: studentai, kurie mažiau domisilspauda (o tokių mūsų grupėje yra) ;u įArelgojami padaryti pranešimą. Be!_ tai turi būti ne ------------laikraštinio sftaipsnio santrauka. Studentas turi asmeniškai pasisisakyti, kaip jis ;:sWpranta tą ar kitą įvykį. Tai beveik tu visada sukelia grupėje diskusiją. Tik ar bl>gai, kad diskusijose dar ne visi iM _______
I'
of j ii: 3 ui I ■ Chemijos fak. partinė organizacija ir dekanatas stengiasi, kad po pri as tvirtintų dėstytojų sistemos likvida ei vimo kontaktas tarp studentų ir dės tytojų ne susilpnėtų, bet dar labiau sustiprėtų. Tačiau šios pastangos ne visada duoda teigiamus rezulta tu.-. Tai būna dalinai dėl studentų, o dilinai ir dėl dėstytojų kaltės. Iš vie nos pusės, grupių komjaunimo biurai ne visada kviečia dėstytojus į grupių 5 susirinkimus, mažai tariasi su jais. Iš! kitos pusės, dėstytojai patys per mažai domisi komjaunimo organiza, cįjos darbu, studentų nuotaikomis, poreikiais bei buitimi. .JSjPo pritvirtintųjų dėstytojų sistemos likvidavimo kai kuriose grupėse jjįičlamas politinio auklėjamojo dar.ns lx> neįvertinimas ir polinkis vien tik et,į į.■kultūrinių priemonių organizavimą. le Kai kurie komjaunuoliai ir net kom a jaunimo grupių sekretoriai laikosi ;r! nlteisingos nuomonės, kad jiems nė ra ko svarstyti grupių susirinkimuo se Jie bėt kokio klausimo svarstymą laiko „nebereikalingu formalizmu”
S
Rinkinėlį apie
tiiDENiAt
SMD veiklą
skaitykite .antrame aktyviai dalyvauja. { susirinkimus kviečiame kurį nors dėstytoją, kuris padeda teisingai apibendrinti disku puslapyje siją. Tokie susirinkimai pas mus VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAP SUKO VARDO UNIVERSITETO praeina gyvai ir įdomiai. REKTORATO, PARTINĖS, KOMJA UNIMO IR PROFSĄJUNGINĖS Kultmasinis darbas nesiriboja ORGANIZACIJOS ORGANAS. vien kino ar teatro lankymu. Mes Nr. 9 (248) 1957 m, kovo 14 d„ ketvirtadienis. Kaina 20 kap planuojame kai kurių naudingų fil mų ar spektaklių aptarimus. Daug dėmesio komjaunimo orga v nizacija kreipia į grupės drausmę ir ypač į paskaitų lankomumą. Nese niai priėmėme nutarimą: kiekvieną studentą, praleidus} paskaitą, apTradicinis žurnalistų (profe (ILIUSTRUOTAS REPORTAŽAS) svarstyti grupės susirinkime. Kovojame ir už pažangumą, Ne- sionalų, pradedančiųjų, ir bu pasiruošę seminarams svarstomi ir simųjų) vakaras prasidėjo ke giau dėmesio ir jėgų skirti I liūdnų ir linksmųl dainelių. turiasdešimt penkių minučių rninnininmc Irtbrnsr.iams su- ■» Antrakursis Juršėnas Juršėr ilgai ir rajoniniams lakraščiams, baudžiami. tikslumu. Centrinių rūmų 33 stiprinti juos kvalifikuotais nuobodžiai vargino klausyto Fakulteto komjaunimo organizaci auditorijoje būriuojasi žurna žurnalistaisjus gana linksmo turinio fel jos biuras ir dėstytojai nemažai listų šeimynėlė. Čia ir nedrą Pradedama vakaro progra jetonu. Gi ketvirtojo kurso mums padeda. Vienas fakulteto biu sūs „juksai", ir pasitikį savi ma. Vietoj oficialiosios dalies studentai nutaria pasirodyti ro narys, kuris atsako už mūsų kur mi trečiokai, čia ir vakaro — įdomūs ir įvai kiek originalesniais. Bložė, są, palaiko su mumis itin glaudžius šeimininkai penktakursiai. Dė pranešimo rus pasakojimai. Ne kiekvie Balčiūnas ir Pažūsis, ne be santykius. mesio centre — vakaro sve nam žurnalistui tenka pavaži pasisekimo, inscenizuoja ne Daug mums padeda Technologijos čiai. Rodos, taip neseniai jie nėti po užsienius. Kam neįdo savo kūrybos feljetoną, kuria pagrindų ir prekių mokslo katedra. toje pačioje auditorijoje laikė mu sužinoti, kaip gyvena jau me kritikuojamas laikraštinis Šios katedros vyr. dėstytojas Milak- egzaminus kaip paprasti stu nimas, studentai kitose šaly štampas,, „Aktoriai" išraiškin nis padeda mums sudaryti darbo dentai. o dabar, tapę tikrais se. ..Sporto" laikraščio atsa gai vaidinu tipiškus ir, kažko planus, pravesti susirinkimus. laikraščių darbuotojais, kai kingas sekretorius drg. Vain- dėl neblaivius, laikraštinius
©
Žurnalistų še i m O] e
MATAITIS, EMF, pramonės spec. I k. grupės sekretorius
Dar ne viskas tvarkoje
1
00
ii- t. t. iš komjaunuolių ir net iš kom jaunimo grupių sekretorių pusės pa sitaiko komjaunuoliškos ir akademi nės drausmės pažeidimo faktų. Fa kulteto visuomeninės organizacijos dar nesugebėjo įjungti visų komjaulių į pastovų visuomeninį darbą. Fa kulteto partinė organizacija, dekana tas ir komjaunimo biuras stengiasi anksčiau minėtus trūkumus likviduo ti. Ateityje numatoma daryti ne vien tik grupinius susirinkimus, bet taip pat ir kursinius bei fakultetinius. Fakulteto partinė organizacija yra tos nuomonės, kad komjaunimo orga nizacijos skaldymas pagal dėstymo kalbą yra neteisingas. Geriau būtų, kad to paties kurso studentai, klausą paskaitas lietuvių kalba ir studentai, klausą paskaitas rusų kalba būtų vie noje komjaunimo organizacijoje. Toks kurso komjaunimo organizacijos suvienijimas tarnautų didesnės stu dentų draugystės, tautų draugystės ir internacionalizmo reikalui.
1917 m. vasario revoliucija su daužė carinio despotizmo pančius, buvo svarbiausias Rusijos darbi ninkų ir valstiečių kovos už savo socialįpį ir nacionalinį išsivada vimą etapas, Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos prologas. Po 1905 m. revoliucijos ji buvo antroji imperializmo epochos liau dinė revoliucija. Vasario revoliucijos metu augo ir tvirtėjo visų tautybių darbinin kų ir valstiečių vienybė. Dar kar tą pasitvirtino teisingumas lenini nio teiginio apie tai, kad būti niausia liaudies revoliucijos per galės sąlyga yra darbininkų klasės ir valstiečių sąjunga, proletariato vadovaujama. Carinė Rusija buvo mazginis visų imperializmo prieštaravimų punktas, tautų kalėjimas. Mono polistinis kapitalizmas Rusijoje buvo susipynęs su ypač stipriomis baudžiavos liekanomis ekonominė je ir politinėje santvarkoje. Caro patvaldystė Ir dvarininkų žemė valda gimdė žiauriausias ir nežmoniškiausias išnaudojimo for mas. Nerusų tautų darbo žmonės kentėjo dvigubą priespaudą — sa vųjų ir rusų dvarininkų bei kapi talistų. Carizmas kurstė nesantai ką ir vaidus tarp tautų, vykdė nerusų tautų engimo, rusinimo ir nacionalinės kultūros slopinimo politiką. Darbo masių padėtis buvo nepakenčiama. Dar labiau ją pasunkino 1914 m. prasidėjęs pirmasis pasaulinis imperialistinis karas. Visa tai kėlė neapykantą cariz mui ir pasipiktinimą juo darbinin kų, valstiečių, kareivių ir inteli gentijos tarpe. Liaudies masės vis aiškiau įsitikindavo, kad išeitis tik carinės monarchijos nuver timas.
P. BUCKUS
kurie kartais į savo jaunes traubas dar visai neseniai tu niuosius kolegas žvilgteri risto akimis žvalgėsi po Len kiek iš aukšto. Ir kas nesi- kiją. Savo kolegoms jis pasa koja apie tai, kaip leidžiami Lenkijos laikraščiai, kaip or ganizuotas spaudos darbas. Verta pasimokyti iš mūsų draugų lenkų žurnalistų, ope ratyviai pateikiant medžiagą skaitytojams. Pvz., Olimpinių žaidynių metu vakariniai laik raščiai spausdino tos pačios dienos sportinius rezultatus. Gerai dirba spaustuvės. Tačiau neapsieinama ir be „fantazi jos". Drg. Vaintraubas papusakojo apie tai, kaip kartais, „operatyvumo" vardan, spor to žurnalistai, sužinoję iš ra dijo apie naujus olimpinius čempionus, čia pat redakcijoje sukurdavo ilgiausius „interv iu" su jais. Visų vakaro da juokas parodė, kad šis jaustų išdidžiu, būdumas at lyvių sakingu ir, be to, dar respub patyrimas neras pritarimo likinio laikraščio darbuotoju! mūsų žurnalistų šeimoje. Ki' O universiteto auklėtiniai tas turistas buvo žymiai lai sudaro daugelio laikraščių re mingesnis — jam pavyko ap dakcijų branduolį. Žurnalisti lankyti tolimąją Radž Kapuro tėvynę — Indiją- Su kos katedros vedėjas drg. Ka prantama, kad draugo Liubecrosas, pagal susidariusią tra kio pasakojimas, be to, dar diciją, pranešė susirinkusiems, pailiustruotas diafilmo vaiz kur dirba baigusieji. Daugiau dais, susilaukė pasisekimo. sia mūsų auklėtinių Vilniuje Pranešimams išsekus, per — ..Tiesoje", „Sovietskaja I.itva". ..Komjaunimo Tieso einama prie koncertinės pro je", redakcijose, leidyklose. gramos. Čia jau savo sugebė Tačiau kai kurie mūsų auklė jimus demonstruoja busimieji tiniai dirba ir rajoninėje plunksnos broliai. Trečiakur spaudoje — Panevėžy, Vilka siai -pasirodė gausiai apdova viškyje ir kt. Mes turime, kaip noti dainininkais — merginų pažymėjo drg. Karosas, dau- kvartetas padainavo keletą
tūros organų susikūrimas. Tarybų idėja gyvavo darbo masių sąmonėje nuo 1905 metų. Liaudis laikė jas sa va valdžia, sugebančia išspręsti pri brendusius ekonominius ir politinius uždavinius. Ir, iš tikrųjų, ten, kur Tarybos buvo bolševikinės, jos nu statydavo kontrolę gamybai, įvesda vo 8-nių valandų darbo dieną, pa rio mėn. demonstracijos ir streikai skatindavo valstiečius imti dvarinin peraugo į sukilimą. Bolševikai dar kų žemę ir t. t. Tačiau atsidūrusios labiau sustiprino ryšius su kariuome Vasario revoliucijos eigoje Tarybos ne. Vasario 27 (kovo 12 d.) kariuo negalėjo pateisinti darbininkų ir valstiečių pasitikėjimo. Dėl nepakan menė Petrograde pradėjo pereiti į kamo darbininkų ir valstiečių politi sukilusių darbininkų pusę. O tai ir nio sąmoningumo ir organizuotumo nulėmė carizmo žlugimą. Carinė mo Tarybose daugumą paėmė susitaikė liškos eserų ir menševikų partijos. narchija buvo nuversta. Jos įsibrovė ir į Petrogrado Tarybos Revoliucija taip greit laimėjo to vadovybę. Čia lėmė ir tai, kad bol dėl, kad jos kėlėjas buvo darbininkų ševikų partija prieš revoliuciją buvo klasė, kovojusi dėl taikos, duonos bei teroro ir masinių represijų susilp laisvės ir sutelkusi apie save milijo ninta. nines valstiečių mases. Pasinaudodami visu tuo, eserai ir Nuvertusi carizmą Rusija, V. I. menševikai pasistengė perduoti vals Lenino vertinimu, tapo laisviausia iš tybės valdžią į buržuazijos rankas. visų kariavusių šalių. Bolševikų par Dėl to greta darbininkų ir valstiečių tija išėjo iš pogrindžio. Pradėjo lega tarybų atsirado ir kitas, kontrrevo liai eiti bolševikų organai: Petrogra liucinės diktatūros organas — Laiki de — „Pravda”, Maskvoje — „So- noji buržuazinė vyriausybė, sudaryta cialdemokrat”. Šiuo laikotarpiu Pet iš stambių kapitalistų ir suburžuazėrograde gimė ir pirmasis lietuvių jusių dvarininkų atstovų. bolševikinis laikraštis „Tiesa”. Iš Taip šalyje susidarė dvivaldystė, emigracijos grįžo partijos vadas V. I. kuri, tačiau, ilgai tęstis negalėjo. Lai Leninas ir kiti revoliucionieriai. Jų tarpe — V. Mickevičius-Kapsukas ir kinoji buržuazinė vyriausybė nenorė K. Giedrys, tapę drauge su Z. Anga- jo duoti Rusijos tautoms nei taikos, riečiu Lietuvos Komunistų partijos nei duonos, nei žemės, nei tikrų lais organizatoriais. Iš ištrėmimo į Pet vių. Nuo pat pirmųjų savo gyvavimo rogradą sugrįžo J. M. Sverdlovas, J. V. Stalinas ir eilė kitų įžymių bol dienų ji vedė kontrrevoliucinę poli ševikų veikėjų. Vienas svarbiausių tiką. Šiomis sąlygomis bolševikų par Vasario revoliucijos pergalės rezul tatų buvo darbininkų ir kareivių de tijai teko uždavinys: demaskuoti sve putatų Tarybų-proletariato ir valstie timą liaudies interesams Laikinosios čių revoliucinės-demokratlnės dlkta- vyriausybės politiką, išaiškinti ma
Keturiasdešimtosios VASARIO REVOLIUCIJOS metines Liaudies masių revoliucinio ju dėjimo priešakyje stovėjo darbininkų klasės avangardas — bolševikų par tija. V. I. Leninas tuo laikotarpiu buvo priverstinėje emigracijoje ir gyveno Šveicarijoje, iš kur jis ir vavadovavo revoliucinei bolševikų veikRusijoje. V. I. Leninas apibūdino imperialistinį karo pobūdį ir jo gro bikiškus tikslus, iškėlė lozungą dėl imperialistinio karo pavertimo pilie tiniu karu. Jo vadovaujama bolševi kų partija karo metais išvystė platų revoliucinį darbą darbininkų ir vals tiečių tarpe, laivyne ir armijoje. 1917 m. pradžioje ūkinė suirutė Rusijoje pasiekė savo aukščiausią laipsnį. Sustiprėjo carizmo krizė. Ca ras, norėdamas sustiprinti savo pozi cijas ir nuslopinti revoliucinį judė jimą šalyje, bandė sudaryti su kaimy nine Vokietija separatinę taiką. Ta čiau tai prieštaravo Rusijos kapita listų bei anglų ir prancūzų sąjungi ninkų interesams. Rusijos buržuazija, Anglijos ir Prancūzijos imperialistų remiama, numatė įvykdyti rūmų per versmą, palikdama ir toliau patval dystės režimą. Tačiau šiems planams nebuvo lemta-realizuotis: revoliucija juos sužlugdė. 1917 m. sausio mėn. Petrograde, Maskvoje, Baku, N ižny j-Novgorode ir kt. šalies miestuose prasidėjo dide lės darbininkų demonstracijos. Vasa
rašeivas (žiūr. nuotrauką apa čioje). į areną išeina penkta kursis Kilšauskas. Ne visiems klausytojams iš karto pavyks Nugalėtojams įteikiamos ne ta suprasti jo kalbą. Pasirodo vertingos dovanos. Gaila, kad —žemaičio esama. Nors jis že. specialaus prizo negavo stu maitiškai skundėsi apie prak dentai Adomulis ir Baltušytė, tikos Plungėje nuotykius ir vieninteliai šiame vakare nesėkmes, jo kalba turėjo ne propagavę „rumbą", (Ziūr. mažesnio pasisekimo, kaip ge nuotrauką kairėje). riausias programos numeris. Bet gi ne visiems vakare Pagaliau neatimamoji visų ir visokių vakarų dalis — šo buvo linksma. Apie tai byloja kiai. Deja, kaip tyčia, nesise vakaro skundų ir pageidavimų ka. Tai šviesa užgęsta, tai knyga. Joje ištisas žurnalisti magnetofonas demonstruoja nio sąmojaus rinkinys, nema savo netobulumą... Ačiū tre žai nusiskundimų nuobodu čiakursiai Liatukui — išgelbė liu. Tai rimtas priekaištas va organizatoriams — jo reikalą — pianinu paakom- karo ponavo šokiams. Magnetofono penktakursiams. Tokie vakarai ir toliau turi taip ir nepavyko sutaisyti. Galop jis visiškai susiraizgė būti tradicija. Tai, žinoma, ne nuosavose juostelėse. Nepadė reiškia, kad tradiciniu turi jo ir KUšausko pastangos pasilikti ir nelemtasis nuobo dulys. (žiūr. nuotr. viršuje). V. KATI NAITE Skelbiamas prizinis valsas A. ŠARKIO nuotrI „Męs su i.„ tavim, .......... -žurnalistai". .....
sėms imperialistinį karo pobūdį, patraukti į savo pusę darbo žmo nes tam, kad būtų galima pereiti nuo buržuazinės-demokratinės re voliucijos į socialistinę. Naują orientuotę partijai davė V. I. Leninas savo įžymiose Balandžio tezėse.
* * * Didvyriška Rusijos darbininkų klasės kova prieš carizmą padarė didelę įtaką kitų šalių proletaria tui. Sustiprėjo darbininkų judėji mai Vakaruose ir revoliucinis iš sivadavimo judėjimas Rytuose. Judėjimas prasidėjo ir kaizerinės Vokietijos okupuotuose Rusijos nacionaliniuose pakraščiuose, taip pat ir Lietuvoje. Sužinoję apie carizmo nuverti mą Rusijoje, Lietuvos darbo žmo nės sustiprino savo pasipriešinimą vokiečių okupacinei valdžiai. No rėdami išsaugoti savo viešpatavi mą Lietuvoje, kaizeriniai okupan tai buvo priversti padaryti anti liaudinį suokalbį su lietuvių bur žuazijos atstovais. Dėl to 1917 m. rugsėjo mėn. atsirado vadinamoji Lietuvos Taryba, kurią lietuvių tauta teisingai pavadino kaizerine taryba. Vasario buržuazinės-demokratinės revoliucijos pergalė turėjo ir tą didžiulę reikšmę, kad pagreiti no ir palengvino socialistinės re voliucijos pergalę. Didžioji Spalio socialistinė revoliucija, nuvertus! Laikinąją buržuazinę vyriausybę, įvedė šalyje proletariato diktatū rą, pradėjo šalyje naują erą žmo nijos istorijoje — kapitalizmo žlugimo ir komunizmo triumfo erą. K. NAVICKAS TSKP istorijos katedros vedėjas