ir tis auj 'tis m. lai
GARBĖ IR ŠLOVĖ TARYBINĖMS MOTERIMS! A
is. les U. ės 1U os ė as s. ai e-
< s
Visu ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
o
CL
JŲ
o
PĖDSAKAI
v-
GILUS,
[LNIAUS VALSTYBINIO V KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, LRTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS
a nuo 1950 metų
Nr. 6(417)
1962 m. kovo 10 d.
v
AMŽINI
Kaina 2 kap.
niiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiinti I' I
-
MUSU KANDIDATAI m
Nina Derbina
Motiejus Sumauskas
Prie „Žalgirio“ staklių ga- išmokusi. .. Imkis už atsakinArtėja kovo 18 d. — rin klos vartų baltavo nedidutė gesnio baro. Pradžioje Nina kimų į TSRS Aukščiausiąją lerlaus skiautelė. Joje dar dvejojo, vis nepasitikėjo Tarybą diena. Mūsų Universi rgavo išrašytas skelbimas: savimi, svyravo, galop sutiko. tetas iškėlė kandidatu į de elkalingi darbininkai. Prl- Ją paskyrė Įrankių cecho tech putatus LTSR Ministrų Tary raimi ir mokiniais“. Skelbi- nologu. Mergina visai prara bos Pirmininką drg. Motiejų Sumauską. s priviliojo daug porų aklų. do ramybę. p jų buvo jaunos merginos Drg. Sumauskas (žymus įžymus Mokslas technikume, atsa s. Ir štai pabeldė Į fabri- komybė darbe užgrūdino Ni Lietuvos Komunistų partijos vartus septyniolikmetė nos charakterį, ugdė jos va ir valstybės veikėjas. Jis yra rgina, apsitaisiusi kukliu lią — siekti tikslo ir nugalė kilęs iš darbininkų —• tėvas ellu. Sargas žvilgterėjo ti. Nina dabar nepaisė darbo buvo metalistas. Gausi drg. telvę,- šyptelėjo ir pasakė: valandų, ilgai stebėdavo te Motiejaus šeima dalyvavo re Mergaite, paklydai. Cla kintojų darbą, nuogąstaudavo voliuciniame judėjime buržua ų niekas nerėdo. . . Meta- dėl Įrankių dažno gedimo ir zinės santvarkos metais. Drg. ralko čia. vis ieškodavo, ieškodavo. Ji Sumauskas Jau 18 m. buvo Aš darbo ieškau. . . ne vieną sykį ir ne du ėjo komjaunuolis, o po metų iš I komjaunimo suvažia Ką gi. užeik, jeigu toks su savo naujomis idėjomis pas rinktas vimo delegatu. Nuo 19 ' metų alas. Tik daug jau jūsų inžinierius ir siūlė naujoves, — jis jau komunistų partijos atėjo ir vėl Išėjo. . . kurios turėjo padėti gerinti 1926 m. pašaukiamas Vadinasi, duonos dar at- darbą. Mokslas technikume įnarys. karinę tarnybą. Kariuomenė amos turėjo, — tepasakė Jai dažnai padėdavo atrasti šį je jis irgi nenutraukė ryšių rgina. ltą dieną įšaipal vartų ir i^Bgui ta pati mergina praela parodė Jau darbo pažyKomunistų partija ragina visus rinkėjus ko SiaOjlmą. Sargas atidžiai jį vo 18 dieną atiduoti savo balsus už kandida ■skaitė, judindamas lūpas: tus Į TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatus na Derbina. . . Mokinė“ — bendrus tiek komunistams, tiek ir neparti buvo prieš dvylika metų, O-slals metais. niams!. oklnė Nina iš pradžių bu (Iš TSKP CK Kreipimosi į visus rinkėjus) ka lp daugelis jaunų mergiių-. Mėgo Iš bet ko paslšali, paklegėti su merglnonlib. Juokėsi ne mergina — tą naujo dėl gamybos. Arba su partija, Grįžęs Iš kariuo<rjykštė jos jaunystė. Bet jau gamyboje susidariusi kliūtis, rnenės, dirba partijos raiko tuoj pat būdavo mo vadovu Panevėžyje. Veikla r i tada ji Išsiskyrė Iš visų lyg mįslė, Iklnlų savo atidumu. Meta užmenama technikumo dėsty Tamošuko slapyvarde. Jauna Nina vos Išsėdėdavo sis Tamošukas buvo fenergin.11 is detales ji čiupinėjo la- tojams. pagarblal, lyg imtų gyvus pamokose, ją traukė širdis at gas, labai mėgiamas savo Iktus. į kiekvieną detalę gal į gamyklą, kad greičiau draugų, nepaprastai populia llįdėdavo kruopelę savo šlr- darbe įdiegus pedagogo pata rus darbininkų tarpe. Vėliau Jis pasiunčiamas į Maskvą, lle i, tarytum sušildydavo. rimą. Prasidėjo 1961-ieji. Nina kur mokosi Komunistiniame Įužllgo mokinė Nina jau baluniversitete. 1930 m. važiuo ?ii mokslus: ji šlifuotoja ir ir vėl sunerimo. Ji drąsiai ja vėl į savo tėvynę, čia dir eina Valentinos Gaganovos ba Lietuvos komjaunimo CK la bet kokia! aMokslas nenutrūksta ir to keliu. Sunku naujoje vietoje. liau. Nina mokėsi darbe, kel- Nina dirba savo įrankių cecho sekretoriumi. Buržuazinei valdžios viršū I na savo kvalifikaciją, ir pačiame labiausiai atsiliekan| kėši darbininkų jaunimo člame bare — įrankių ir prie nei labai nepatiko tokie popu vic urlnėje mokykloje. Darbas, taisų surinkimo baro meist- liarūs komunistai — veikėjai Ir todėl 1931 m. drg. Sumauskslas, knygomis apkrautas =JI liukas 1 \ kas areštuojamas Ir nuteisia namie — toks buvo ru. 1961 metų pabaigoje Ninos \ mas kalėti šešerius metus. ■ žąsis merginos rūpesčių ra li. Kitas, didesnysis jos ratas baras — taip dabar visas fab- ( Sunkius kalėjimo metus jis sul osi plačiai, apimdamas pla- rlkas vadina Įrankių ir prle-( pergyveno didvyriškai. Kalėji I Tėvynę, visą liaudį, ku talsų surinkimo barą, — iš- ( me buvo labai griežtas reži ris dukra Ji buvo kovojo gamyklos pereinamąją mas, kalinius dažnai mušda ]— Iš kur tu tokia greltuo- Raudonąją vėliavą — tapo so vo, mesdavo Į karcerį, tačiau stebėjosl Ninos draudrg, Sumauskas niekados ne ’lliHS. — Ir sakyk, nejau tau cialistinio lenktyniavimo nuga nusimindavo,' viską Iškentėdalėtoju. ( visus daugiausiai reikia, „f|ž ' vo pakelta galva. Neretai ka Nors darbas ir sekasi, bet j s'fff. šitaip plėšais!? ■ INlna pamažu suprato: ne- Ninos rūpesčiai nesumažėja. lėjimo draugas, būdavo, pa ne. I sa tik vienai gerai dirbti. Nina neturi sąskaitų su sena ■ linksta ir nusimena, jau visai >nq| ’rtų rnt ii užtenka. Reikia pačiai savo sąžine, užtat reikli ir kitiems.^ netenka jėgų, tačiau pamatęs itcl’lmastį, savo gyvenimo pa- Ir užtai Ją gerbia, giria ir ne J savo tvirtą draugą Motiejų, išgirdęs jo malonius, draugiš t'P I ą ir kitom draugėm įskiežodžius, vėl pakelia gal "e py~>• Ji pradeda puolimą. tik gerbia. Kaip aktyvi vlsuo-i kus se Dijaugės priverstos pasiduoti: meninkė, Nina išrenkama į) vą ir ryžtingai perkenčla sun kalinio dalią. Praėjo šeI jos pradeda geriau dirbti profsąjungų organus. JI — ) kią šerl ilgi metai Ir 1937 m. ir lankyti mokyklą. O Nina Mašinų gamybos darbuotojų drg. Sumauskas Išėjo iš kalė Ii išbėgusi į priekį, ji lan- profsąjungos Respublikinio ( I staklių gamybos vakarinį komiteto Prezidiumo narys ( jimo. Jis ir toliau dirba vado I hnikumą. Tai aukštas ir garbingas pos ( vaujamą partinį darbą. Jo po Kartą Niną išsikvietė į kad- tas, ir patikimas ne klekvie-( puliarumas kasdieną augo. 1939 m. „Darbo rūmuose“ ’U skyrlų. nam. Nina — jo nusipelniu-( Kaune jis pasakė darbinin I— Gana tau slėptis už knyI kalno. . . Parodyk, ko esi si. Senukas sargas Ninai gir- ( kams didelę, ugningą kalbą. dint pasidžiaugė: ( Cla pat buvę policijos agentai ■ faktai ir skaičiai — Gerai savo žmogų aukš-( norėjo suimti jį, tačiau darbi I Visas pasaulis prlpatai turėti. Savas, prireikus iri ninkai tankiu žiedu sustoję, 1 įsta vedantįjį tarybinių žodį užtars, ir pensiją lšieš- ( apgynė savo mylimą draugą. I įoksllninkų vaidmenį dikoti padės. .. ( Buržuazinė valdžia nenurimo I žiausiuose šiuolaikinio ir dar pačiais metais drg. Mo — Man visi savi, — atsa-( liokslo pasiekimuose. Tako Nina, — jeigu tik sąžinin-i tiejus buvo vėl areštuotas ir lybinių mokslininkų eilėse gai dirba. ) įmestas į Dlmitravos stovyk | - 111 000 moterų (o tai Sudaro 36 visų mokslinių mokla yra ji, mūsų kandi lą. Bet Ir čia nesėdėjo be darbo. |adrų), 24 TSRS Akade datė. liijos akadcmikės ir narės V. DRNAS 5 l~ korespondentės ir 4900 liokslo daktarių ir mokslo | andldačių. sos sr s
sšž sos SŽ Sv? SsŽ sos sSŽ
S
Įkūrus Tarybinę valdžią: 1940 metais M. Sumauskaspaskiriamas lengvosios pramo-Į nes liaudies komisaru. Prasidėjus Didžiajam Tėvy-i nės karui, draugas Sumaus-i kas dirbo Lietuviškojo Rau-; donosios Armijos junginio: politinio skyriaus viršininku.1943 metais pavasarį, padidė-į jus Lietuvoje partizaniniam ; judėjimui jis buvo paskirtas; LKP operatyvinės grtlpės vir-Į šininku, o vėliau, 1944 metų; pavasarį, išplėtus partizaninį l judėjimą dar labiau — paski-; riamas Siaurės partinio komi-; teto pirmuoju sekretoriumi.: ir atvyksta į fašistų dar oku-i puotą Lietuvą. Drg. Sumaus-; kas —-. „Kazimieras“ buvo la bai populiarus ne tik Lietu-; vos, bet ir Baltarusijos parti zanų tarpe. Jis sumaniai orga nizavo partizanus į kovą su priešu. Kazimieras buvo vado vas, kuris nežinojo baimės, kiekvieną klausimą spręsdavo iš anksto jį apgalvodamas. Kazimieras — M! Sumaus kas buvo ne tik geras vado vas, bet ir labai humaniškas, jautrus draugas. Jis mokė ir organizavo partizanus, išaugi no žymius vadus. Be to, jis išaugino gerus kovotojus iš buvusių priešų. 1943 m. Svy rių miškuose buvo mūšis su; viena lietuvių kuopa, per klal-į dą nuėjusia su vokiečiais-okupantais. Buvo paimtas į ne laisvę kuopos vadas Šlapelis.; Kazimieras ilgai auklėjo jį,; aiškino jam už ką ir dėl ko karlaunama ir Šlapelis perėjo Į mūšų partizanų pusę. Išvada vus Tarybinei Armijai Lietu vą, drg. Sumauskas dirbo Vil niaus m. Vykdomojo komite to pirmininku, vėliau — Liaudies Komisarų Tarybos pirmininko pavaduotoju, Par tijos CK sekretoriumi, o dabar yra Ministrų Tarybos Pir mininku. Drg. Sumauskas su maniai vadovauja Lietuvos liaudies ūkiui. Jis labai dažnai buvoja kolūkiuose, fabrikuose, žino puikiai Lietuvos žemės ūkį ir pramonę. Yra sumanus, gabus ir savo liaudžiai atsi davęs vadovas, ištikimas liau dies sūnus. . Todėl kviečiu visus drau gus kovo 18 d. vieningai bal suoti už mūsų brangų kandi datą į deputatus — drg. Mo tiejų Sumauską. Med. m. kand. L. Steponai tienė FAKTAI IR SKAIČIAI Mūsų respublikoje mo terys sudaro beveik pusę visų studentų. 1960 metų pabaigoje buvo 19 000 moterų su aukštuoju išsi lavinimu. Mokslinį darbą dirba 1170 respuįlikos moterų, 172 Iš jų turi kondidatų ir 2 mokslo mokslo daktarų laipsnius.
O O O Aukštas Tarybų Sąjun gos Didvyrio vardas su teiktos 76 moterims ir daugiau kaip 1 430 000 moterų apdovanota TSRS ordinais ir medaliais už darbo žygdarbius, jų tar pe yra 2874 moterys So cialistinio Darbo Didvy rės.
JŲ vardai šiandien dainoj ir apdovanojimų sąraše, garbingiausio suvažiavimo prezidiume ir moksli nio žurnalo puslapiuose. Jų vardai rinkiminiuose biulete niuose. Prieš akis mūsų respublikos kandidatų Į TSRS Aukš čiausiosios Tarybos deputatus sąrašai. Čia surašyti tie, kuriuos mūsų liaudis iškėlė savo pasiuntiniais į socializ mo šalies parlamentą, kuriems darbo žmonės patikėjo valdyti didžiąją Laimės šalį. Pačių geriausių sąraše net dešimt moterų. Tai bemaž trečdalis visų respublikoj kandidatų. Kas jos šitos mo terys — būsimos parlamentarės? Susipažįstame su jų biografijomis. Ne rūmuose jos augo, ne šilko lopšiuose miegojo. Vargingose darbininkų ir valstiečių pirkiose joms lopšinę dainavo skurdas ir nepritekliai, visas jas į šviesų kelią išvedė tarybinė santvarka. O didįjį liaudies pasitikėjimą jos nusipelnė savo puikiu pasiaukojamu į darbu. Jos paprastos eilinės moterys, visas savo jėgas ir sugebėjimus atiduodančios liaudžiai. Štai gyvulinin kystės fermos vedėja Aldona Poškaitytė Ir agronome Aniceta Skabickaitė — puikios kolūkinės gamybos va dovės, Genovaitė Karalienė ir Stanislava Cepėnienė — audėjos, Alesė Pajaujienė — melžėja, Nina Derbina ir Marija Kerienė — darbininkės, Felicija Kasarausklenė — mokytoja, Aldona Linkevičienė — gydytoja, Leokadija Diržinskaltė — valstybės veikėja, Nėra abejonės, kad šios liaudies dukros ištikimai stovės liaudies Interesų sargyboje. __ w gyvenimą ____ . pilnateisis Į tarybinį moteris Įėjo vikaip suomenės narys, kaip aktyvus jo kūrėjas. Tarybinė sant varka, išvadavo moterį Iš pažeminimo, tamsos ir beteisiš kumo. Pereikime per mūsų gimtąjį kraštą ir pažvelkime į mūsų respublikos moteris. Į tas pačias, kurios prieš dvidešimt dvejus metus smilko prie rūkstančios viryklos ir pamaldžiai barškindamos rožančių meldė dievą, kad anstolis paskutinės karvutės už skolas neišvestų... Da bar jos tik vardu ir pavarde tos pačios. Užsukime į mūsų mokslines laboratorijas ir ten prie mikroskopų ar prie integralinių lygčių pamatysime mo teris, sprendžiančias pačias aktualiausias mūsų dabarties problemas, kovojančias už mūsų mokslo progresą. Perei kime per mūsų gamyklas ir fabrikus. Kiek moterų ten pačiose priešakinėse pozicijose atakuoja rytdieną, kiek vadovauja komunistinio darbo brigadoms. Inžinierės ir audėjos, technologės ir mezgėjos, šimtų kitų profesijų moterys savo darbu seniai nusipelnė pagarbą. Prieš kurį laiką susirinkime Širvintų , rajono „Alionių“ kolūkio kukurūzu auginimo grandies grandininkė Socialistinio Darbo Didvyrė Zuzana Motiejūnienė kalbėjo apie savo kelionę į Maskvą. Paprasta kaimo moteris, vargo raukšlių išvagotu veidu, visą gyvenimą neišvykusl toliau savo valsčiaus ribų, papasakojo apie tai, kaip ji lankėsi didžiosios šalies sostinėje, kaip ją Kremliuje su kitomis Tarybų Sąjungos moterimis priėmė partijos ir valstybės vadovai, kaip jos nuo usnių ir sun kaus darbo sudiržusią ranką paspaudė pats draugas N. Chruščiovas. O kiek tokių Tarybų valdžios 1 šviesų gy venimą išvestų motiejūnienių ar pajaujlenių šiandien rašo kolūkinio gyvenimo šlovės knygą? Auksarankėmis pavadino moteris mūsų liaudis. Ar be galima surasti geresnį pavadinimą? Juk ta pati ranka gali švelniai glostyti kūdikį, austi ploniausias drobes ar mesti granatą Į mirtį nešantį tanką. Jai paklusnūs ir sub tiliausi Čaikovskio melodijų niuansai, ir daugiatonio eks kavatoriaus milžiniški kaušai. Jos klauso daugiabalsis simfoninis orkestras ir sudėtinga skaičiavimo mašina, žodžiu, nieko jai nėra neprieinamo, nepavaldaus. . Visaliaudine šlovė ir pagarba apgaubta mūsų šalies moteris, — motina, kūrėja, statytoja. Stipri ir drąsi žygiuoja per gyvenimą tarybinė mote ris Nebaisios jai nei audros, nei darganos, bejėgiai prieš ją laikas ir užmarštis. Jų pėdsakai giliai Įspausti Į musų puikų gyvenimą. Šitie pėdsakai — vis ryškesni ir skaid resni — veda mus į Komunizmą. i ir skaičius“, o taip pat kitų, periodinėje spaudoje paskelb tų straipsnių kalbos klausi mais. A. Lalgonaltė parengė Aka deminės lietuvių kalbos gra matikos skyrių „Linksnių vartojimas lietuvių literatūri nėje kalboje“. Jaunoji mokslininkė vietoje nenustygsta, pilna kūrybinių sumanymų, kaip palengvinti, kuo prisidėti prie mokomojoauklėjamojo darbo. Dabar už simojusi parašyti studentams vadovėlį „Dabartinės lietuvių kalbos morfologijos praktiniai užsiėmimai“. Be mokslinio-tiriamojo dar bo jaunoji pedagogė dirba aktyvų jaunuomenės auklėjamąjį » darbą. Jai rūpi studentų poUH tinis išsilavinimas, jų nuotaiH| kos, ją jaudina ir studentų ||| materialinė būklė. Ne tik studentai, bet ir as pirantai randa joje sau nuo širdų patarėją, draugą. Jos va Daugeliui gerai pažįstama dovaujami būsimieji moksli jauna komunistė mokslininkė ninkai sėkmingai rengia kan — pedagogė docentė Adelė didatines disertacijas. Laigonaitė. Savo bendradarbių tarpe ji 1950 m. A. Laigonaitė bai yra nuoširdi, jautriai pergy gė Vilniaus universiteto Isto venanti kiekvieno rūpesčius ir rijos-filologijos fakultetą, o džiaugsmus. Kiekvieno pergy 1953 m. jaunoji kalbininkė venimai lyg būtų jos pačios baigė aspirantūrą ir pradėjo pergyvenimai. dirbti Lietuvių kalbos katedro A. Laigonaitė ir aktyvi vlje dėstytoja. 1957 m. sėkmin suomenininkė. Ji įvairių komi gai apgynė filologijos mokslų sijų narys, ir profsąjungos kandidato disertaciją: „Vieti aktyvistas, ir rinkiminių kam ninkai dabartinėje lietuvių panijų dalyvis ir t. t. ir t. t. kalboje“. Todėl nenuostabu, kad šiais A. Laigonaitė aktyviai dir metais A. Laigonaitei suteik ba mokslinį-tiriamąjį darbą. tas mokslinis docento vardas. Ji autorė eilės kalbinių darbų: Linkime tolimesnės sėkmės „Vietininko reikšmė ir vartoji mokslinėje ir pedagoginėje mas dabartinėje lietuvių kal veikloje. boje“; „Dabartinės literatūri J. ŽUKAUSKAITE nės lietuviu kalbos kirčiavi A. TOTORIENE mas“; „Daiktavardžio giminė
i
Sveikiname
m SMc m
nu SNk