Tarybinis Studentas, 1983 m. vasario 18 d. Nr. 5 (1224)

visų salių proletarai, vienykitės!

u/<\uviuois

Siame numeryje:

scupencas

SUSIPAŽINKITE:

UNIVERSITETO

KAUNO VAKARINIS

FAKULTETAS

VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO ________ REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNOOS KOMITETŲ SAVAITRA5TIS

1983 m. vasario 18 d„

LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ

Nr. 5 (1224)

penktadienis

GYNYBINIO MASINIO DARBO MĖNUO Praėjusj sekmadienį Vin- iš eilės laimėjo MaF šau­ gio parko šaudykloje vyko liai (331 taškai), antrąją vietą VU kulkinio šaudymo varžy­ užėmė GF (260 taškai), tre­ bos, skirtos Tarybinės Armi­ čioje vietoje ChF (229 taš­ jos ir Karinio Jūrų Laivyno kai).

65-sioms metinėms.

Iš moterų geriausiai šaudė Jose dalyvavo Universiteto antrus metus Iš eilės užiman­ fakultetų ir katedrų dėstyto­ ti I vietą J. Tupčiauskaitė (GF). Ji surinko 73 taškus iš jai bei darbuotojai.

100 galimų. Iš vyrų geriau­ Bendrą komandinę vietą siai TF dėstytojas tarp fakultetų antrus metus doc. pasirodė K. Lapinskas. Jo asme­ ninėje sąskaitoje 86 taškai.

Tarp atskirų katedrų I vietą iškovojo Karinės ka­ tedros komanda (368 taškai).

Iš katedrų atstovų reikia pa­ žymėti Karinės katedros kari­ ninką V. Galimon, surinkus) Kolegos, neišlaikė sesi­ 85 taškus. O tarp moterų ant­ jos. susimąstykit, iog lai­ rus metus iš eilės tos pačios atstovė S. Rybako­ ko likviduoti akademi­ katedros vą, neužleidžia I vietos. (72 nius įsiskolinimus Jums taškai).

DOMESIO!

Rezultatai būtų buvę tikrai džiuginantys, jei varžybose dalyvautų visos komandos, kurios pateikė paraiškas. Pa­ vyzdžiui, IF ir Gydytojų to­ bulinimosi lakultetas atsiuntė nepilnas komandas. Nepil­ nos sudėties komandos buvo ir Universiteto administraci­ jos, Sporto, Tarpfakultetinės politinės ekonomijos,. Filo­ sofijos istorijos ir logikos katedrų.

Nė vieno atstovo neatsiun­ tė Mokslinė biblioteka ir Mokslinio ateizmo katedra.

Nesilaikymas aukštesnių ins­ tancijų nurodymų byloja apie žemą drausmės lygį.

— Organizuoti tokias var­ žybas nelengva. Reikia mo­ kėti už tirą, be pertraukos dirba teisėjai, o dalyviai ran­ da priežastį pusvalandį su-

Kaina 2 kap.

gaištl. Jei nėra atsakomybės jausmo, tai reikia gerbti nors kitus, — sakė varžybų orga­ nizatoriai. — Tikimės, kad ateityje bus padarytos reikia­ mos išvados.

Nežiūrint to, kulkinis šau­ dymas yra populiari sporto šaka mūsų Universitete. Tai didelis VU SDAALR komite­ to pirmininko A. Sapožnikovo nuopelnas.

O šių varžybų nugalėtojai Tarybinės Armijos ir Karinio Jūrų Laivynoi dieną bus apdovanoti jpereinamaisiais prizais ir diplomais.

Alvyda BIRIUKAITE II kurso žurnalistikos spec. studentė

beliko nedaug — iki ko­ vo 7 dienos.

ŽIEMOS EGZAMINŲ SESIJOS ŽINIOS Išlaikė egzaminus J

NAUJI LEIDINIAI

Fakultetas s

rrt N B. ® 3 L-

W

u u M

7)

'S

S — 7)7?

ę •N £ oi 2 cu c

S > 5 į « O-o o-o

rfl J

Armalytė O. Exercises in Chemijos 345 52 transhtion from Lithuanian Ekonominės into English. V., 1982. kibernetikos ir Birutė Baltrušaitytė. Upių finansų 510 38 pradžioj, (eilėraščiai). — V., Filologijos 1127 71 Vaga, 1982.

565 59 Fizikos Česnulevičiūtė P. V. Krėvė. Gamtos 61 527 K., Šviesa, 1982.

1084 122 Istorijos Dambrauskienė G. ir Damb- Matematikos 1104 102 įauskas A. Garantijos ir korn- Medicinos 868 161 jiensacijos. V., Mintis, 1982. Pramonės 38 510 Dundulienė P. Lietuvių et­ ekonomikos 32 503 nografija. V., Mokslas, 1982. Prekybos 44 511 Jablonskis A. Lietuvos eko­ Teisės 815 8724 nomika tarybinių respublikų VISO: integracijoje. V., 1982.

Jonas Karosas. Literatūra ir visuomenė (Literatūros kritika ir apybraižos). — V., Vaga, 1982.

Kazakevičius R. Tarptautinė vienetų sistema medicinoje. Ir vėl keliaut, ir vėl keliaut Juk noriu aš, ir nori tu.

V„ 1982.

KpHupoHeHe E. MHcioHac T. Ir koks studentas nenori keliauti?!

AaGopaTopHtie pa6oTbi no on.

Tnxe. B., 1982.

Ir taip, ir panašiai daina­ Markšaitis H. Tiesinės al­ vome linguojant traukiniui gebros pagrindai. V., 1982. mes, šešiolika Prekybos fa­ Bliutė Masionienė. Literatū­ kulteto išrinktųjų, kuriems rinių ryšių pėdsakai. (Straips­ teko laimė žiemos atostogų niu rinkinys). — V., Vaga, metu išvykti į vieną gražiau­ H 2. sių ir beje didžiausių Tarybų Donatas Sauka.

Lietuvių Sąjungos miestų — Kijevą. tautosaka. — V. .Mokslas, Žinoma, pamatyti šio „mies­ 1982. to parko" visoje jo didybė CTenonaBHUoc A. Ochobm je mums šį kartą neteko AMaxpoHHiecKoii <j>OHOAOrmi (juk ėiema), bet vis tiek ke­ BnAbHioc, 1982. lionė paliko neišdildomą Tekorienė D. Lexicography: įspūdį.

British and american. V., Dar tik traukiniui išvažia­ 1982. vus į Kijevą, mūsų dėmesį Henrikas Zabulis. Respub­ patraukė auksu blizgantys likos idealai Romos aukso soborų kupolai. Ir kaip poezijoje. — V., Mokslas, nebuvę nemiegotos nakties, 1982. kelionės nuovargio. Mažomis

cn o

Kelialapis Šventiškai nusiteikė tadien prie Filologijos fakulteto profesoriumo rin­ kosi penktakursiai litua­ nistai — vvko iaunuiu specialistu skirstvmas.

Neramu buvo diplo­ mantams — ar nesuduš per penkerius studiiu me­ tus subrendusios svajonės apie būsimaii darba? Ir tikriausiai ne vienam kaip liktas Dranašas pranašas nrieš akis iškilo baltas lapas, kuriame visu Denktakursiu Davardės. Tik surašvtos ios ne abėcėlės tvarka. o nagai nenkeriu metu darbo ivertinima — pažangumo ir visuomeninės veiklos bala. I ta saraša žiūrėdamas, ko gero, ne vienas prisiminė kaž­ kada praleistas paskaitas, prastai išlaikytus egzami. nūs. Bet kaltinti save dek bar — tas pats kaip banišvažiavusi dvti vvtis traukini...

X X X Ant stalo - eilės tvarka sudėtos diplomantu bv. los. Universiteto mokymo reikalu prorektorius orof.

B. Sudavičius. mokymo skyriaus vedėta I. Ragelie. nė. Švietimo ministerijos atstovas drg.

Aidukas. prof. Z. Zinkevičius, doc.

A. Pupkis. penktakursiu kuratorė doc. R. Venckų.

167

9

147

20

5

135 374 212 225 487 218 409

30 46 31 21 53 144 14

268 596 207 202 402 479 225

39 40 56 18 20 161 59

0 30 11 11 0 33 24

92.35 96,45 TRUMPAI 90,08 96,58 Per žiemos atostogas 98,15 85,41 trečiakursiai istorikai lan­ 93,20 kėsi Maskvoje.

135 107 1999 2785

3<r 31 15 482

268 303 247 4092

39 30 6 550

0 3 1 150

92,35 94,03 98,82 93,69

ATOSTOGŲ MOZAIKA

94,20

tų mokosi apie 25,5 tūks­ tančio studentų.

Kijevas — miestas didvy­ grupelėmis, be jokių gidų iš­ ris. Todėl Didžiojo Tėvynės sisklaidėme po miestą. Juk karo muziejus — vienas iš pirmas savarankiškas žvilgsnis pagrindinių. Jeigu jo ekspozi­ į nepažįstamą miestą, kol dar cija — neįkainojamas vado­ nebūni apipiltas didžiuliu in­ vėlis ruošiantis istorijos eg­ formacijos srautu, padeda zaminui, tai jo techninė įran­ susidaryti patį tikriausią ga taip pat negalėjo likti ne­ vaizdą.. . pastebėta. Beriė įspūdingiau­ Kitą dieną jau nusprendė­ sias čia — „Tėvynės Moti­ me susipažinti su Ukrainos nos" paminklas. Tvirta, iš sostine nuosekliau. Ekskursi­ išvaizdos plieninė, moters ja autobusu, trukusi apie figūra stovi didinga ir nenu­ dvi valandas, papildė jau galima ant vieno iš septy­ anksčiau turimas žinias, su­ nių Kijevo kalnelių. žinojom ir daug ką naujo.

Didžiojo Tėvynės karo bai­ Labai buvom dėkingi gi­ sumus dar aiškiau mums at­ dui, supažindinusiam mus su skleidė atsargos pulkininko Kijevo istorija, jo architek­ Andrejaus Vladimirovičiaus tūra, parodžiusiam tai, kuo Lakotoš pasakojimas, kurio alsuoja miesto, atšventusio šeimą mes aplankėme. Mums savo 1500-ųjų melų jubiliejų, ypač įdomu buvo tai, kad šis gyventojai. Mums įdomu bu­ žmogus dalyvavo ir vaduojant vo ir tai, kad Kijevo T. Šev­ Lietuvą iš hitlerinių okupan­ čenkos valstybiniame univer­ tų. sitete devyniolikoje fakulteTaip pat aplankėme Leni-

tė. komjaunimo sekreto­ rė A. Ananieva laukia — kas Pirmasis? įeina Elvyra Alėiunaitė.

— Norėčiau dirbti Vilniaus miesto mokvkloie, — sako merpina.

O do keleto minučių ii — laimingiausias pasauly­ je žmogus...

Vilniuje mokvtoiaus ir Rimtautas Garnelis, o Asta Venskauskaitė važiuos i Kauna. Onutė Kanapeckaitė — Molėtu raiona...

Vienas do kito užeina i diDlomanorofesoriuma tai. Svarsto, renkasi — kas arčiau namu, kas priešingai - 1 nežinoma ikrašta pasiryžęs vaTačiau išsakvdažiuoti. mi Dapeidavimus. daupuma oabrėžia viena — noriu dirbti Dedapopini dar ba. Tuose žodžiuose nu­ meilė skamba viskas: pimtaiai kalbai ir literaturai, noras savo žinias atiduoti kitiems, noras dirbti su žmonėmis. ..

Tuose žodžiuose — meilė savo profesijai...

XXX Nenuostabu, kad penk­ takursiai lituanistai jaudi­ nosi. laukdami skirstvmo.

Juk Dirmoii darbavietė — kelialaūis i savarankiš­ ka pvvenima...

Birutė ŠUTRIKAITĖ

Visiems patiko A. Puš­ kino vaizduojamojo me­ no muziejus. Tretiekovo galerija. Ostankino bokš­ tas. Lankėmės V. I. LeniPer šešias viešnagės die­ no mauzolieiuie, Borodinas susiDažinome su ša­ no nanoiamoie-muzieiuie. lies sostinės ižvmvbėmis.

A. SILALYTĖ architektūros ir istorijos IF III kurso studentė Daminklajs.

no, Dailės, T. G. Ševčenkos ir kitus muziejus.

Buvome valstybiniame istoriniame architektūros muziejuje „So­ fijos sobore", apžiūrėjome „Aukso vartus".

Su respublikos mokslo, pra­ monės, žemės ūkio ir kultū­ ros laimėjimais mes susipa­ žinome Ukrainos TSR liau­ dies ūkio pasiekimų parodoje Paskutinę dieną paskyrėme susipažinimui su Kijevo Prekybos-ekonomikos instituto studentais, Jiems mes papasakojome apie Lietuvą, jos sostinę Vilnių, mūsų Universitetą. Iš jų sužinojo­ me apie instituto studentų mokslo ir poilsio sąlygas, kul­ tūrinį gyvenimą. Čia sutik­ tas Didžiojo Tėvynės karo dalyvis, profesorius V. J. Micikas, šiuo metu — Maisto prekių katedros vedėjas, sutiko papasakoti nę tik

apie kovų kelius, bet ir apie ukrainiečių mokslo suklestė­ jimą tarybų valdžios metais, instituto istoriją. Taip pat esame dėkingi ir už labai skanius ir sočius pietus bei nepaprastai greitą aptarna­ vimą instituto valgykloje, kuo mes dar negalime džiaug­ Saulėtekyje. tis Nepastebimai prabėgo tos penkios dienos, praleistos išvykoje. Daug, oi daug įspū­ džių parsivežėme į namus.

Jei įdomu, ateikite — pasi­ dalinsime jais ir su jumis.

Parodysime ir nuotraukas, ku­ rių taip pat turime nemažą krūvą. O geriausiai — važiuokite j Kijevą patys. Juk pamatyti viską savo akimis kur kas įdomiau.

Laima JANULEVlClŪTĖ PF pramonės prekių mokslo specialybės II kurso studentė

2 Tarybini* studentas

Susipažinkite: VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS

Kviečiame studijuoti Beveik prieš du dešiniame, čius Universitetas sugrįžo į Kauną — seną mokslo ir kul­ tūros centrą, garsų gražio­ mis humanitarinių mokslų tradicijomis. Čia 1964 m.

Kauno politechnikos institu­ to bazėje buvo įsteigtas Vil­ niaus V. Kapsuko universi­ teto Kauno vakarinis fakul­ tetas. Šio fakulteto tikslas — sudaryti sąlygas Kauno ir jo apylinkių jaunimui siekti aukštojo filologinio ar eko­ nominio mokslo, nenutrau­ kiant gamybinės veiklos.

Universiteto fakulteto atida­ rymas Kaune dar buvo svar­ bus ir tuo, kad po Kauno universiteto reorganizavimo 1950 m. j Politechnikos ir Medicinos institutus humani­ tarinio profilio specialistų rengimas buvo perkeltas j Vilnių, ir miestas neteko fi­ lologinių ir iš dalies ekono­ miniu SDecialvbiu.

Taip

atrodys

30 specialybių, tai beveik trečdalį jų galima įsigyti Kaune. Universiteto Kauno vakariniame fakultete rengia­ mi pramonės planavimo, darbo, materialinio-techni­ nio aprūpinimo ekonomistai, finansų - kredito specialis­ tai ir buhalteriai, lietuvių, rusų ir anglų kalbų ir litera­ tūros filologai, bibliotekinin­ kai ir bibliografai. Viso labo fakultete mokosi per pusant­ ro tūkstančio studentų. Ne­ maža dalis šių studentų dir­ ba pagal pasirinktą studijuoti specialybę ir todėl turi geras sąlygas papildyti savo prak­ tinį patyrimą teorinėmis ži­ niomis.

Per 19 savo gyvavimo metų fakultetas išleido 2819 absolventų. Fakulteto auklė­ tiniai profesiniu pasirengimu nenusileidžia savo kolegoms iš kitų aukštųjų mokyklų. Ne. maža fakulteto absolventų

vakarinio fakulteto naujieji rūmai.

Įsteigtasis Kaune fakulte­ tas, kaip sako ir jo pavadi­ nimas, yra vakarinis. Kaip žinoma, specialistai su aukš­ tuoju išsilavinimu mūsų ša­ lyje rengiami keliomis mo­ kymo formomis — staciona­ rine, vakarine, neakivaizdi­ ne. Pastaruoju metu vis di­ desnis dėmesys kreipiamas į vakarinį mokymą, nes jis leidžia palyginti efektyviai rengti aukštos kvalifikacijos specialistus. Be to, mokymas padeda spręsti tampančią vis aktualesne darbo jėgos stygiaus problemą, daugeliui leidžia ištaisyti specialybės pasirinkimo klaidas.

Jei Vilniaus V. Kapsuko universitete mokomasi per

dalis toliau tęsia studijas as­ pirantūroje, o kai kurie jų, kaip E. Buškevičiūtė, A Krasnovas, R. Stačiokas, A. Mi­ siūnas ir kt. jau spėjo ap­ ginti kandidatines disertaci­ jas. Sėkmingai dirba fakul­ teto auklėtiniai — LKP Kau­ no miesto komiteto sekreto­ rius N. Skripnikovas, Kauno m. Požėlos raj. Vykdomojo komiteto pirmininko pava­ duotojai G. Dydienė ir V. Stanevičius, TSRS Aukščiau­ siosios tarybos deputatė N. Baranauskaitė, „Pergalės" su­ sivienijimo generalinio di­ rektoriaus pavaduotojas LTSR nusipelnęs pramonės dar­ buotojas G. Zaremba, Jona­ vos baldų kombinato direk­

torius C. Davidonis ir to pa­ ties kombinato direktoriaus pavaduotojas A. Kavaliaus­ kas, Kauno medicinos insti­ tuto bibliotekos direktorius B. Kaluškevičius, poetė D. Saukaitytė ir šimtai kitų.

Devyniose fakulteto kated­ rose dirba per 70 etatinių dėstytojų. Apie du trečdalius jų turi mokslinius vardus ir laipsnius. Fakulteto dėstyto­ jai palaiko mokslinius ryšius su Maskvos, Leningrado, Odesos, Minsko, Rygos mo­ ksliniais centrais, kai kurie jų yra stažavęsi arba dirbę Paryžiaus, Londono Birmingemo, Vienos, Helsinkio ir kt. aukštosiose mokyklose. Pa­ žymėtini fakulteto istorikų docentų R. Marčėno ir V. Bartuškos Lietuvos ir LKP Is­ torijos tyrinėjimai. Ūkiskaitos socialinio ekonominio turi­ nio problemas nuodugniai tyrinėja doc. V. Gronskas, parašęs ir išleidęs jau kelias monografijas.

Lituanistikos tyrinėjimo baruose fakulteto mokslininkai yra išvarę ne vieną reikšmingą vagą ir savo darbų svarba, apimtimi ir tyrinėjimų gilumu nė kiek nenusileidžia kitų respubli. kos mokslininkų darbams. Štai docentai J. Jasaitis ir A. Radzevičius savo darbus yra paskelbę monografijose „Ga­ brielė Petkevičaitė - Bitė", „Žemaitė", „Petras Cvirka", „Stiliaus ir charakterio pro­ blemos lietuvių tarybinėje prozoje". Filologijos kandi­ datas A. Ružė yra parašęs atskirus Akademinės lietuvių kalbos gramatiks skyrius, doc. A. Radzevičius yra Lie­ tuvių literatūros istorijos akademinio leidinio rusų kal­ ba bendraautoris.

Gilūs ir reikšmingi yra doc. V. Žulio dabartinės lietuvių kalbos morfologijos ir baltistikos ty. rinėjimai. Reikšmingų moksl'nių darbų respublikinėje ir sąiunginėje spaudoje yra paskelbę docentai J. Bagdo­ navičius, J. Bubnys, J. Griškūnaitė, V. Ragaišienė, R. Samulionienė, B. Sinočkina, A. Šalčius, I. Laptėvaitė, A. Lužanovskis, V. Vengrauskas, A. Vidžiūnas, J. Vilutis. R. Urbanskienė, T. Zaleckis ir kt. Įdomių ir svarbių išradi­ mų autoriai yra docentai V. Bačkauskas, S. Girdzijauskas, T. Jazbutis.

Spręsdami svarbias nūdie­ nes mokslines problemas, fakulteto dėstytojai kasmet atlieka ūkiskaitinių darbų už keliasdešimt tūkstančių rub­ lių. Fakultetas yra pasirašęs kūrybinio bendradarbiavimo sutartį su Jonavos baldų kombinatu, pagal kurią fa­ kulteto dėstytojai, skaitydami paskaitas ekonominio švieti­

MATERIALINIO IR TECHNINIO APRŪPINIMO SPECIALYBĖ Materialinis-techninis aprū­ pinimas — svarbi grandis, aprūpinanti materialiniais iš­ tekliais mūsų šalies pramonės Įmones, o taip pat ir daugy­ bę negamybinės sferos orga­ nizacijų.

Materialinio-tech­ ninio aprūpinimo ypatybė ta, kad susidaro labai didelis vartotojų skaičius, o kiek­ vieną iš jų reikia aprūpinti šimtais tūkstančių pavadi­ nimų produkcijos rūšių. Var­ totojai turi gauti ne tik rei­ kalingą medžiagų kiekį, bet geros kokybės, komplektišką, gaunamą nustatytais termi­ nais. Geras materialinio-tech­ ninio aprūpinimo organiza­ vimas yra būtina nepertrau­ kiamo, ritmingo gamybos proceso bei gamybos planų vykdymo sąlyga,

Plečiantis ir stiprėjant liau­ dies ūkio specializacijos ir kooperavimo procesams, didė­ ja vartojamų medžiagų no­ menklatūra, ir vienos įmo­ nės darbo ritmo sutrikimas gali turėti betarpišką įtaką kitų įmonių darbui, o šių dar kitoms ir 1.1. Todėl ypa­ tingai svarbią reikšmę turi materialinių išteklių paskirs­ tymo planų sudarymas ir jų bekompromisinis, griežtas laikymasis, pradedant aukš­ čiausiais materialinio-techni­ nio aprūpinimo organais ir baigiant žemiausia grandi­ mi tiekimo bazėmis, pramo­ nės įmonėms. Tuo tikslu mūsų šalyje organizuota atitin­ kama materialinio-techninio aprūpinimo sistema, kurioje dirbą Įvairių profilių spe­

cialistai. Svarbi vieta tarp kitų specialybių tenka ma­ terialinio-techninio aprūpini­ mo ekonomikos ir planavimo specialybei, kuri ruošiama Kauno vakariniame fakulte­ te. Šio profilio specialistai yra gerai susipažinę su ma­ terialinio-techninio aprūpini­ mo ekonomikos ir planavimo sistema šalyje, atskirų liau­ dies ūkio šakų pramonės mokslo pagrindais. Be to, jie susipažįsta su sandėlių ūkio darbu, materialinių resursų naudojimo normavimo prin­ cipais, šakos ekonomika ir 1. Dėl to materialinio-tech­ ninio aprūpinimo ekonomi­ kos ir planavimo specialistų darbo sritis yra gana plati.

Jie dirba pramonės įmonėse, tiekimo bazėse, statybinėse,

mo sistemos rateliuose, pa­ deda kelti kombinato dar­ buotojų kvalifikaciją, meto­ diškai vadovauja arba be­ tarpiškai prisideda prie kai kurių gamybinių problemų sprendimo. Savo ruožtu Jona­ vos baldų kombinatas daly­ vauja rengiant ekonominio profilio specialistus, stiprina fakulteto mokomąją bazę padėdamas įrengti fakulteto katedras, auditorijas ir kabi­ netus.

Mokytis vakarais, po įtem­ ptos darbo dienos nėra lengva ,vis dėlto fakulteto studentai ne tik sugeba su­ derinti mokslą ir darbą, bet yra aktyvūs visuomeninėj veikloj, mažai kuo nusilei. džia stacionaro studentams.

Jie skaito pranešimus stu­ dentų mokslinėje draugijoje, dalyvauja literatų ir kt. bū­ relių veikloje, kartu su stu­ dentais latviais vyksta į kal­ bines ekspedicijas, repe­ tuoja folkloriniame, vokali­ niame ansambliuose ar dra­ mos mėgėjų būrelyje, sten­ giasi laimėti geriausios akademinės grupės vardą.

Mėgstantys literatūrą fa­ kulteto studentai yra susi­ telkę j veiklų literatų bū­ relį, leidžiantį gyvo, šiuo­ laikinio turinio sienlaikraštį „Filomatas", kuriame nagri­ nėjamos aktualios nūdienes literatūros problemos, skel­ biami nauji vertimai ar pa­ čių studentų kūriniai. Bū­ relyje dažnas svečias yra rašytojas, literatūros kriti­ kas ar aktorius.

Studentai.kalbininkai akty­ viai dalyvauja dialeklologinėse ir kitose kalbinėse ekspedicijose po įvairias Lie­ tuvos TSR vietas bei lietuvių salas Baltarusijoje ir Latvi­ joje. Nuo 1976 m. tokitj eks­ pedicijų (dvidienių ir daugia. dienių) surengta daugiau kaip 40. Dalj jų organizavo LTSR MA Lietuvių kalbos ir literatūros institutas. Pra­ dėjus draugauti su Latvijos

Restauravimo

darbams

transporto ir kitose liaudies ūkio šakų organizacijose, mi­ nisterijose. Pats darbas yra labai įvairus, viena dalis spe­ cialistų dirba ekonominį dar­ bą: planuoja materialinių iš­ teklių paskirstymą, kont­ roliuoja, kaip vykdomi pro­ dukcijos realizavimo bei tiekimo planai, o kita dalis dirba organizacinį darbą ba­ zėse, sandėliuose, pramonės įmonių, organizacijų tiekimo skyriuose. Jie atsakingi už tai, kad pramonės ir kitų liau­ dies ūkio šakų įmonėms, sta­ tybų organizacijoms visos rei­ kalingos medžiagos būtų pri­ statytos laiku ir gerai sau­ gomos.

Fakulteto absolventai, bai­ gę materialinio-techninio ap­ rūpinimo ekonomikos ir pla­ navimo specialybę dirba dau gelyje Kauno miesto pra­

P. Stučkos universiteto filolo­ gais, imta keistis ir ekspedi­ cijų dalyviais. Ekspedicijose studentai susipažįsta su tar­ mėmis, renka vardyną, užra­ šinėja retai vartojamus žo­ džius, patarles, dainas ir pa­ sakojimus, mokosi bendrauti su žmonėmis. Ekspedicijų da­ lyviai yra surinkę ir atidavę Mokslų akademijai apie 18000 leksikos vienetų.

Iš surinktos medžiagos studen­ tai rašo kursinius ir diplomi­ nius darbus, skaito prane­ šimus mokslinėse konferen­ cijose.

Per ekspedicijas užrašytas dainas studentai noriai mo­ kėsi dainuoti, telkėsi j dai­ nos mėgėjų būrelj, kuris 1979 m. išaugo į folklorinį ansamblį (vadovai A. Butkus ir N. Pusvaškyfė). Ansamblis greitai subrendo ir jau 1981 m. respublikiniame etnogra­ finių ansamblių konkurse „Ant marių krantelio“ laimėjo I vietą tarp Kauno zonos kolektyvų. Ansamblis dažnai koncertuoja ne tik savo fa­ kultete, bet ir kitose kul­ tūros ir švietimo įstaigose, jo koncertai yra skambėię įvairiuose Lietuvos miestuo­ se, taip pat Rygoje bei Tar­ tu.

Vadovaujami dėstytojo V. Kurklinsko ir aktoriaus V. Žir­ gulio, entuziastingai repetuo. ja ir kiti saviveiklininkai — vokalinis ansamblis, skaito­ vai, dramos mėgėjai. Jie dažnai koncertuoja įvairių studentiškų švenčių proga.

53 fakulteto akademinės grupės, susitelkusios apie sa. vo kuratorius — patyrusius dėstytojus ir pedagogus, da­ lyvauja konkurse geriausiai akademinei grupei išaiškinti. Štai, pavyzdžiui, 1982 m. aktyviausiomis, veikliausiomis ir išradingiausiomis, geriau­ siai besimokančiomis ir pa­ sižyminčiomis pavyzdingu paskaitų lankymu pripažintos lituanistų III kurso ir pramo­ nės planavimo IV kurso aka­ deminės grupės.

dažnai talkina

Senojo Vilniaus universi*eto jauniausioji atžala — Kauno vakarinis fakultetas, jo dėstytojai ir studentai su perspektyva žvelgia į atei­ tį, yra pasiryžę naujiems, reikšmingiems darbams juo labiau, kad dabar intensy­ viai kuriama materialinė fa­ kulteto bazė: baigiamas res­ tauruoti Kauno senamiesčio XIV kvartalas, kuriame įsi­ kurs fakulteto dekanatas ir katedros, bus įrengti lingafoniniai kabinetai ir skaičiavimo mašinų laboratorija, stu­ dentai galės naudotis jau­ kia sale, patogiomis amfiteat. rinėmis ir kitokiomis audito­ rijomis, gerai įrengta skai­ tykla.

Jaukiuose fakulteto kiemeliuose studentai pla­ nuoja rengti tradicines šven­ tes — studentiškas krikšty­ nas, mediumus, paskutinio skambučio šventes ir pan.

Jau dabar pradedami šio kvartalo restauravimo dar­ bai. Juos baigus bus visiškai patenkinti fakulteto poreikiai auditorijoms, kabinetams ir laboratorijoms, bus pakanka­ mai erdvės studentiškiems polėkiams ir entuziazmui.

Mielas jaunuoli, jei Tu, baigęs vidurinę, technikos ar pasirinkai gamybininko kelią, specialią vidurinę mokyklą, pradėjai dirbti kultūros ar švietimo ištaigoje, arba dar nebaigdamas bendrojo lavini­ mo mokyklos renkiesi savo būsimą specialybę, pagalvok, ar Tau nėra patrauklios eko­ nomisto, filologo ar biblio­ tekininko specialybės. Dide­ lis noras mokytis, tvirtas pasiryžimas įveikti sunkumus ir bent maža dalelė sugebė­ jimo leis Tau tapti aukštos kvalifikacijos specialis.u, se. nosios Alma Mater auklėti­ niu. Tad laukiame Tavęs — darbštaus, atkakliai siekiančio tikslo, būsimojo Kauno vaka­ rinio fakulteto studento.

Doc. Stasys GIRDZIJAUSKAS

Kauno vakarinio fakulteto prodekanas

ir fakulteto studentai.

monės ir kitų liaudies ūkio šakų įmonėse, organizaci­ jose ekonomistais, vyr. eko­ nomistais, prekių žinovais, tiekimo agentais, sandėli­ ninkais, vyr. sandėlininkais, prekių grupių arba skyrių viršininkais, jų pavaduoto­ jais.

Fakulteto auklėtiniai yra tokių stambių Kauno m. pramonės įmonių kaip Radijo gamykla, bealkoholi­ nių gėrimų susivienijimo „Ragutis" gamybinio susivie­ nijimo „Pergalė", Kauno Tie­ kimo įmonės, gamybinio su­ sivienijimo „Stumbras", in­ žinierinių tyrinėjimų institu­ to, miestų statybos projekta­ vimo jnstituto ir kitų įmo­ nių materialinio-techninio ap­ rūpinimo skyrių viršininkai arba direktorių pavaduoto­ jai.

Materialinįo-techninio ap­

rūpinimo ekonomikos ir pla­ navimo specialybės darbuo­ tojų darbas yra įdomus, su­ dėtingas ir nelengvas. Studi­ juoti vakariniame fakultete yra taip pat nelengva, nes reikia sugebėti derinti dal­ bą ir mokslą.

Todėl kviečiami šią spe­ cialybę studijuoti visų pirma tie, kurie dirba pramonės įmonių tiekimo, realizavimo skyriuose .sandėliuose, tieki­ mo bazėse, įmonėse bei kitų organizacijų ir įmonių tieki­ mo organuose, taip pat nedir­ bančius pagal specialybę, baigusius vidurines ir kitas mokyklas.

Doc. Vytautas VENGRAUSKAS Kauno vakarinio fakulteto Prekybos ekonomikos katedros vedėjas

Tarybinis studentas 3

ORDINŲ VILNIAUS V. KAPSUKO UNIVERSITETO KAUNO VAKARINIS FAKULTETAS BIBLIOTEKININKYSTĖ IR BIBLIOGRAFIJA Kažkas yra labai taikliai pa­ stebėjęs, jog pasirinkti pro­ fesiją yra tas pat, kaip nu­ spręsti, kam paskirti savo gyvenimą. Kiekvienas žmo­ gus, norėdamas padaryti tei­ singą sprendimą, turi gerai žinoti, ką pasirenka ir koks yra jis pats.

Bibliotekininkystės ir bib­ liografijos mokslai dabar pergyvena didelį pakilimą. Ne tik šios profesijos atstovai, bet ir kitų sričių specialis­ tai susidomėjo šių mokslų pioblemomis. Tas dėmesys nėra atsitiktinis. Visame pa­ saulyje vykstanti mokslinė techninė revoliucija parei­ kalavo iš bibliotekų didesnio darbo efekto ir kartu nudarė sąlygas pertvarkyti bibliotekas šiuolaikinės technikos pagrin­ du. Bibliotekų darbo proce­ sų mechanizavimas ir auto­ matizavimas, stambių centrali­ zuotų bibliotekų sistemų kūri­ mas, didesnis dėmesys moks­ liniams tyrimams bibliote­ kose — visos šios ir kitos tendencijos keičia biblioteki­ ninko ir bibliografo profesi­ jos turinį, didina jos socia­ linį prestižą.

Bibliotekininko ir biblio­ grafo profesija dar .palyginti jauna.

Bibliotekų darbuotojai-profesionalai užsienyje pradėti rengti XIX amž. 9me dešimtmetyje, Rusijoje nuo 1918 m., Lietuvoje nuo XX amž. 5-to dešimtmečio.

VU Kauno vakarinis fakul­ tetas aukštos kvalifikacijos specialistus — bibliotekinin­ kus ir bibliografus i engia nuo pat savo įsikūrimo (1964 m) Studijuoti šią specialybę čia gali bibliotekų ir mokslinėstechninės informacijos tarny­ bų darbuotojai, taip pat ki­ tur dirbantys asmenys. Tie­ sa, pastarieji studijų metu būtinai turi pradėti dirbti

pagal specialybę. Vakarinia­ me fakultete, skirtingai nuo stacionarinio skyriaus Vil­ niuje, bibliotekininkų ir bib­ liografų rengimas nėra spe­ cializuotas pagal bibliotekų profilį. Čia rengiami specia­ listai visų tipų bibliotekoms.

Bibliotekininkystės ir biblio­ grafijos katedros nariai savo mokslinėje veikloje pagrin­ dinį dėmesį skiria metadologinėms ir teorinėms spe­ cialybėms disciplinų proble­ moms. Antra vertus, jie pa­ laiko glaudžius ryšius su res­ publikos bibliotekomis, joms vadovaujančiomis įstaigomis ir yra gerai susipažinę su bibliotekų darbo praktinėmis problemomis. Visa tai sudaro palankias sąlygas katedrai rengti aukštos kvalifikacijos specialistus.

Kokius užsiėmimus lanko studentai? Jiems dėstomos bendrosios disciplinos: TSKP istorija, filosofijos discipli­ nų ciklas, politinė ekonomi­ ja. Studentai studijuoja ir kitus bendrojo lavinimo da­ lykus (lietuvių, rusų, užsienio kalbas, Lietuvos TSR isto­ riją ir pan.). Daug dėmesio studijų metais skiriama lie­ tuvių, rusų, užsienio, vaikų literatūrų kursų įsisavinimui — bibliotekininkas gali pa­ tarti ir vadovauti skaityto­ jui tik tada, kai savo žinio­ mis yra nuo jo nors per žingsnį priekyje. Būsimiems specialistams teks susipažinti ir su psichologijos bei peda­ gogikos pagrindais, nes jau seniai žinoma tiesa, kad bib­ liotekininko ir pedagogo dar­ be yra daug bendrų bruožų.

Studijų metais rašomi kur­ siniai darbai leidžia stu­ dentams patikrinti savo da­ lykinį pasirengimą, pratina savarankiškai dirbti, suteikia mokslinio tyrimo įgūdžių.

Paskutiname šeštame kurse studentai atlieka gamybinę praktiką geriausiose respub­ likos bibliotekose, rašo dip­ lominį darbą, laiko valsty­ binius egzaminus.

Būsimiems bibliotekinin­ kystės ir bibliografijos spe­ cialistams keliami reikalavi­ mai darosi vis sudėtingesni.

Bibliotekoms dabar reikalin­ gi kūrybiški specialistai, žmo­ nės imlūs žinioms iš visų pa­ grindinių mokslo sričių. Bib­ liotekininko ir bibliografo profesija tuo ir yra įdomi, kad joje gali pasireikšti įvairių polinkių ir interesų žmonės.

Bibliotekininkystėje ir biblio­ grafijoje yra daug problemų, kurios gali būti išspręstos tik plačiai ir kūrybiškai taikant kitų mokslų rezultatus. To­ dėl bibliotekoms reikalingi žmonės su psichologų ir pe­ dagogų sugebėjimais, mate­ matikos ir technikos mėgėjai, užsienio kalbų mokovai, bib­ liografai besispecializuojantys kurioje nors mokslo ar technikos šakoje, organi­ zatoriai ir mokslininkai.

Bibliotekos darbuotojas yra žmonijos kultūros saugoto­ jas ir propagandistas, tarpi­ ninkas tarp amžiais kauptos žmonijos patirties ir amži­ ninkų veiklos.

Tad visiems, norintiems vykdyti šią kilnią misiją, reikia gerai pagalvoti', ar jie „suras save" pasirinktoje profesijoje. Žmogus sėkmin­ giausiai dirba toje srityje, kurią jis mėgsta. Bet po­ mėgis — išugdoma savybė.

Ji gali susiformuoti bestudi­ juojant, jei tik į pasirinktą specialybę bus žiūrima visiš­ kai rimtai.

Alvydas SAMENAS Bibliotekininkystės ir bibliografijos katedros dėstytojas

Jums pasisekė. Būsimam studentui apsilankyti katedros posėdyje... ir sužinoti, kas laukia, įstojus į Kauno va­ karinio fakulteto pramonės planavimo specialybę. Pasa­ kysiu: tai retas atvejis.

Pramonės ekonomikos ka­ tedros posėdis. Darbotvar­ kėje — vienas klausimas — pramonės planavimo specialis­ tų rengimas Kauno vakari­ niame fakultete ir katedros uždaviniai tobulinti šį proce­ są. Nors vienu ausies kraš­ teliu pasiklausykime, apie ką kalba solidūs docentai, ko­ kią jums dalią ruošia jų asistentai.

Kalba pagrindinis pranešė­ jas — visų gerbiamas do­ centas. .. (kol kas būkit ne­ pažįstami) : — Respublikos liaudies ūkyje dirba daugiau nei 18 tūkst. ekonomistų, baigu­ sių aukštąjį mokslą. Per 20 paskutiniųjų metų ekonomistų su aukštuoju mokslu, dirban­ čių liaudies ūkyje, padaugėjo net 9,94 karto, t. y. dvigu­ bai daugiau, nei apskritai spe­ cialistų su aukštuoju mokslu.

Tai rodo, kad didinant gamybos efektyvumą, tobuli­ nant ekonomikos planavimą ir valdymą, didėja ekonomisto vaidmuo. Ir ateityje šių spe­ cialistų pareikalavimas nema žės. Tačiau liaudies ūkiui reikalingi aukštos kvalifika-

..O PRAMONĖS PLANUOTOJU cijos kadrai, sugebantys pla­ ningai valdyti gamybos pro­ cesą, užtikrinti piniginių ir materialinių vertybių racio­ nalų naudojimą, racionaliai organizuotj darbo procesą, įvertinti pramonės šakos eko­ nomikos būklę ir vystymosi persptktyvas. Šiuos uždavi­ nius turi spręsti pažangiau siais metodais, naudodamiesi elektroninėmis skaičiavimo mašinomis, šiuolaikinėmis organižacinėmis techninėmis priemonėmis.

Pramonės planuotojo kva­ lifikaciją turinčių ekonomistų daugiausia dirba pramonės šakų gamybiniuose susivie­ nijimuose ir įmonėse, nemaža dalis — valstybės, ūkiskaiti­ nių, kooperatinių ir visuome­ ninių organizacijų valdymo organuose, dalis — statyboje, mokslo ir mokslo aptarna­ vimo sferoje, žemės ūkyje ir kitose liaudies ūkio šako­ se. Jų mokymo planuose yra ir bendros disciplinos (aukštoji matematika, filo­ sofija, politinė ekonomija, is­ torija ir kitos) ir ekonominėsorganizacinės disciplinos (pramonės ekonomika, liau­ dies ūkio šakų planavimas ii valdymas, materialiniai metodai ir modeliai planavi­ me, buhalterinė apskaita ir pan.).

Į pramonės planuotojo spe­ cialybę priimami pramonės ir kitų liaudies ūkio šakų darbuotojai, kurie neturi aukš­ tojo išsilavinimo ir nori dirb­ ti ekonomisto darbą, kuriems trūksta ekonominių žinių ir nori pakelti savo kvalifika­ ciją šioje srityje, pretenduo­ jantys užimtj aukštesnes tar­ nybines pareigas. Į šią spe­ cialybę stoja gamybinių susi­ vienijimų ekonominių tarny­ bų dirbantieji, įvairių gran­ džių vadovaujantys darbuo­ tojai: brigadų meistrai, ce­ chų ir ekonominių tarnybų viršininkai, visuomeninių organizacijų vadovaujantį s darbuotojai ir pan. Šie dar­ buotojai, turėdami praktinių žinių bagažą, studijuodami ekonomisto — pramonės pla­ nuotojo specialybę, įgyja eko­ nominių žinių pagrindus, ku­ rie taip reikalingi spren­ džiant sudėtingus gamybos intensyvinimo uždavinius, valdant ūkį. . . .užteks. Manau, Jums pa­ kaks šios informacijos, kad galėtumėt nuspręsti — būsiu ekonomistu, ir ne šiaip eko­ nomistu, o pramonės planuo­ toju, — rytojaus kūrėju.

O posėdis tęsiasi. . .

Pranešimo nuotrupas užrašė aslst. Edvardas BARTKUS

LIETUVIŲ KALBA IR LITERATŪRA Lietuvių kalbos ir literatū­ ros specialybė — viena po­ puliariausių Vilniaus V. Kap­ suko universiteto Kauno vakariniame fakultete. Jos prestižą nemaža dalimi lemia gimtoji kalba ir literatūra.

Pats studijų objektas :— lietuvių kalba yra viena ar­ chajiškiausių iš visų gyvųjų indoeuropiečių kalbų. Savo senoviškumu ji nenusileidžia tokioms seniai sunykusioms kalboms, kaip senovės indų, senovės graikų bej lotynų.

Todėl lietuvių kalba domi­ si pasaulio lingvistai, ji dės­ toma daugelyje pasaulio uni­ versitetų. Tai kelia ir pa­ grįstą mūsų jaunimo norą pažinti tokią seną ir tur­ tingą gimtąją kalbą, studi­ juoti jos dėsnius ir istoriją.

Fakultete tam yra visos galimybės. Čia plačiai dėsto­ mas dabartinės lietuvių kal­ bos kursas: fonetika, leksika, akcentologija, sintaksė, taip pat jos istorija. Dialektologi­ jos paskaitose studentai supa­ žindinami su lietuvių kalbos tarmių savitumais ir turtais. Įdomi baltų filologijos dis­ ciplina teikįa žinių apie baltų tautų ryšius, raštiją, jų kalbų santykį, studentai mokosi latvių kalbos. Bendro­ sios kalbotyros kursas įve­ da į kalbų tyrinėjimo isto­ riją, supažindina su naujau­ siomis lingvistikos teorijomis, taip pat atskleidžia pačios kalbos egzistavimo ir funk­ cionavimo prigimtį, jos vidi­ nį mechanizmą bei jo kiti­ mą. Teorinį kalbos pažinimą lydi jos praktinis moKymas — studentai dalyvauja sti­ listikos ,kalbos kultūros pra­ tybose, gilina rašybos įgū­ džius. Taigi fakultete darbš­ tus studentas gali tapt; geru lietuvių kalbos žinovu ir praktiku.

Si specialybė pagilina ir li­

teratūros teorijos bei isto­ fakultete turi galimybių gi­ rijos žinias. Pradėję nuo linti ir savo individualius tautosakos studijų, studentai filologinius polinkius bei ži­ išklauso platų lietuvių lite­ nias. Kasmet per vasaros atos­ ratūros kursą, o taip pat rusų, togas rengiamos turiningos TSRS tautų bei užsienio lite­ ekspedicijos po Lietuvą, ku­ ratūrą. Skaitomi atskiri es­ rių metu studentai renka kal­ tetikos ir literatūros teorijos binę ir folklorinę medžiagą. kursai. Čia studentai prasisk­ Fakultete veikia literatų klu­ verbia į kūrybos grožio, po­ bas, kuris jungia kūrybinių etikos ir technikos paslap­ polėkių jaunimą. Klubo su­ tis. Pratybose ir seminaruose sirinkimuose svarstomi te­ mokoma savarankiškai anali­ orinės kūrybos problemos zuoti ir vertinti atskirus kū­ bei originali studentų kūry­ rinius ir literatūros reiškinius. ba, rengiami susitikimai su Kūrybos faktai literatūros žinomais kūrėjais. Liaudies šviečiami platesniame visuo­ kūrybos mylėtojai susibūrę meninio ir kultūrinio gyveni­ į fakulteto folklorinį ansamb­ mo kontekste. lįBeveik visuose kursuose studijuojantiems Kau­ rašomi ir švaistomi kursiniai noTaigi vakariniame fakultete lie­ darbai, kurie gali būti lai­ tuvių kalbą ir liteialūra yra komi mokslinio darbo mo­ galimybės pasi­ kykla. Nuo ketvirto kurso suteikiamos teoriniam ir prakti­ studentai pasirenka kalbos rengti ar literatūros specializaciją. niam lituanisto darbui. Fakul­ auklėtiniai dirba įvairų Tada jiems skaitomi specia­ teto darbą miesto ir res­ lūs pasirinktos specialybės filologinį kursai. Baigdami mokslą stu­ publikos mokyklose, leidyk­ redakcijose, kultūros dentai rašo kalbos arba li­ lose, įstaigose, kai kurie pasirinko teratūros diplominį darbą.

Besimokantieji lietuvių kal­ tolesnį mokslo kelią. Fa­ pagrįstai didžiuo­ bos ir literatūros specialybės kultetas fakultete gauna ir pedagoginį jasi savo auklėtinėmis li­ pasirengimą: išklauso psicho­ tuanistėmis — liaudies švieti­ logijos, pedagogikos, dėsty­ mo žymūne E. Cepėniene, mo­ mo metodikos disciplinas, at­ kytoja — metodininke J. lieka mokykloje pedagoginę Šiuipiene, vyresn. mokytoja J. Bartusevičienė. Literatūri­ praktiką. skaitytojams Specialybės katedra siekia nės spaudos plėsti studentų akiratį ir gerai žinomi mūsų auklėti­ kitomis formomis. Pastoviai nių literatūros mokslininkų organizuojami susitikimai su ir kritikų A. Krasnovo, R. Karžinomais respublikos moksli­ malavičiaus, P. Genevičiūtės ninkais, taip pat rašytojais vardai. Kauno jaunųjų rašy­ bei kritikais. Studentai no­ tojų sekcijoje gražiai reiš­ riai dalyvauja dalykinėse kiasi fakulteto auklėtiniai ir ekskursijose j Mokslų akade­ studentai T. Marcinkęv.’čiūtė, mijos Lietuvių kalbos ir li­ A. Stasiukonytė, E. Striaukas, Tai tik patys teratūros institutą, savo Al­ D. Zelčiūtė. ma mater centrą, taip pat į ryškiausi pavyzdžiai. lankytinas kultūrines respub­ Doc. Juozas JASAITIS likos vietas.

Lietuvių k. ir lit.

Lietuvių kalbos ir litera­ katedros vedėjas tūros specialybės studentai

O šiems pramonės planuotojams jau mediumas.

Rusų kalba — visų gyve­ lės nuodugniai susipažinti RUSISTIKA nančių Tarybų Sąjungoje su kalbos kultūros pagrin­ nacijų ir tautybių draugys­ dais, rusų dialektologija, tės ir bendradarbiavimo kalba me visuose mūsų planetos rusų kalbos istorija, senovės kontinentuose.

Ypatingos — šiuolaikiniame pasaulyje slavų kalba bei viena iš da­ tapo viena svarbiausių tarp­ reikšmės rusų kalbos mo­ bartinių slavų kalbų. kymasis (gauna mūsų dau ­ valstybinio bei pasaulinio Mokymosi metu studentai bendravimo kalbų — ji įei­ gianacionalinėje valstybėje. beveik visuose kursuose ra­ Todėl nenuostabu, jog da ­ na į vadinamąjį „pasaulinį šo kursinius darbus iš rusų kalbų klubą". Tradicines pla­ bartiniu metu vis labiau di­ kalbos ir literatūros, o 4 kur­ dėja rusų kalbos specialis ­ čios tarptautinės vartosenos se pasirenka vienokią ar ki­ kalbas kaip prancūzų, vo­ tų poreikis. Mokslo ir švie­ tokią specializaciją (kalbos timo įstaigoms, respublikos kiečių ir ispanų XIX amžius arba literatūros). liaudies ūkio įmonėms reipapildė anglų, o XX amžius Į rusų kalbos ir literatūros mokantys lietuvių bei rusų — rusų kalbomis. specialistų mokymo planus, Rusų kalbai būdinga nepa­ kalbas. Baigusieji fakulteto be visuomeninių-politinių dis­ rusų kalbos ir literatūros spe ­ prastas žodyninės sudėties ciplinų kaip TSKP istorija, turtingumas, gramatinių reikš­ cialybę gali dirbti rusų kal­ marksistinė-lenininė filosofi­ bos ir literatūros dėstytojais mių ir formų lankstumas bei ja, politinė ekonomija, moks­ plastiškumas, įstabi stilistinių mokyklose, profesinėse tech­ linis komunizmas, tarybinė ninėse mokyklose, techni ­ priemonių įvairovė.

Nėra ir institutuose, teisė ir kt. įtraukiamas taip jokios abejonės, jog rusų kumuose pat užsienio literatūros, ben­ vertėjais bei literatūriniais kalba — viena „turtingiausių drosios kalbotyros, logikos, bendradarbiais, ekskursijų va ­ pasaulyje", —rašė kritikas V. dovais. pedagogikos, psichologijos, Belinskis. Plačiai žinomas estetikos studijavimas bei didžiojo rusų mokslininkoPer šešis mokymosi Kauno rusų kalbos ir literatūros encfklopedininko M. Lomono­ vakariniame fakultete metus dėstymo metodikos, vienos sovo palyginimas.

Jis sakė, busimieji specialistai turės užsienio kalbų, lotynų kalbos jog rusų kalba jungia galimybę paskaitų, seminarų mokymasis. savyje ispanų kalbos puoš­ ir praktinių užsiėmimų me­ Tokia visapusiška progra­ numą, prancūzų — gyvumą, tu studijuoti rusų literatū­ ma įgalina parengti aukštos vokiečių — tvirtumą bei ita­ ros istoriją nuo seniausių kvalifikacijos specialistus, ru­ lų kalbos švelnumą. laikų iki dabartinės tarybi­ sų kalbos ir literatūros žino­ Plečiantis Internacionali­ nės literatūros, plačiai įsisa­ vus. niams ryšiams, didžiuliu mas­ vinti įvairias rusistikos dis­ Žana LEClCKAJA tu išaugo tarptautinė rusų ciplinas: dabartinės rusų VVU KVF Rusų kalbos ir kalbos reikšmė. Jos moko­ kalbos fonetiką, leksiką, literatūros katedros masi tikrąja to žodžio pras- morfologiją bei sintaksę, ga­ vyr. dėstytoja

4 Tarybinis studentas

ANGLŲ KALBA IR LITERATŪRA Anglų kalbos ir literatūros specialybės Kauno vakari­ niame fakultete buvo įsteigtas 1971 metais. Per praėjusį de­ šimtmetį išleistos 6 laidos; per šimtą kauniečių įsigijo filologo ir anglų kalbos dės­ tytojo specialybę. Užsienio kalbų ir literatūros katedros kolektyvas deda daug pa­ stangų, rengdamas anglų kalbos specialistus. Jų peda­ goginis darbas jau davė gra­ žių rezultatų: mūsų absolven­ tai sėkmingai dirba pedagogi­ nį darbą Kauno v.dūrinėse ir aukštosiose mokyklose.

Suprantama, gražių rezul­ tatų pasiekiama tik pei ne­ lengvą mokymo procesą ku­ rio sėkmė priklauso ne tik nuo besimokančių darbštumo bei meilės pasirinktajai spe­ cialybei, bet ir nuo dėstytojų kvalifikacijos. Šia prasme už­ sienio kalbų ir literatūros katedros kolektyvas per pra­ ėjusį dešimtmetį taipogi pa­ siekė laimėjimų. Iš 15 ka­ tedros dėstytojų, 6 yra filo­ logijos mokslų kandidatai bei. docentai. Tai katedros ve­ dėjas doc. V. Pūkelis, vokie­ čių kalbos specialistas doc.

J. Vilutis, psjcholingvistikos specialistė doc. I. Laptėvaitė, antikinių kalbų ir litera­

MUSŲ

tūros žinovė docentė N. Malinauskienė, fil. kandidatė J. Patašįūtė ir kt. Malonu pa­ žymėti, kad ne tik studentai, bet ir dėstytojai sėkmingai derina savo tiesioginį darbą su studijomis.

Anglų kalbos studijas Kau­ no vakariniame fakultete pagy­ vina bendradarbiavimas su kitų aukštųjų mokyklų kole­ ktyvais. Į kasmet rengiamas SMD konferencijas kviečiami

Vyr. dėst. I. Katinlenė lingafonlniame

LAISVALAIKIS

PO PASKAITŲ...

Be kasdieninio ir prasmin­ go darbo žmogus dar nori ir šventės, kurią jis kuria pagal savo supratimą ir modelj, vie­ nokiu ar kitokiu būdu atsi­ naujindamas ir atgaivindamas jėgas darbui, mokslui, kūry. bai.

Vakarinio fakulteto studen­ tai dirba ir mokosi, todėl laisvalaikio yra taip mažai, kad rodos, jo ir nelieka. Vis dėlto mes švenčiame tradicines stu­ dentų šventes — pirmakur­ sių krikštynas, mediumą, paskutinįjį skambutį, ruošia­ me kitus, kol kas mažiau po­ puliarius renginius — susitiki, mus su aktoriais, rašytojais, žurnalistais, bealkoholines va­ karones su linksmomis daino­ mis, liaudiškais žaidimais, pa­ sakojimais, keliaujame po Lie­ tuva — nuvažiuojame j Tol­

svečiai iš Tartu ir Rygos, įdo­ mius paskaitų ciklus mūsų studentams skaito kviestiniai lektoriai iš Maskvos universi­ teto bei kitų aukštųjų mo­ kyklų. Vien per pastaruosius kelerius metus Kaune lankė­ si anglai I. Vudvortas, D. Alotas, Ž. Robinson, D. Gardner bei garsūs Maskvos peda­ gogai ir mokslininkai A. Sveiceris, L. Minajeva, A. Gilensonas, I. Giubenet bei kiti.

Anglistikos studijoms di­ delę pagalbą teikia ir fakul­

minkiemį, Pirčiupi ,Trakus, Varnius. Punią, aplankydami revoliucines, istorines, lite, ratūrines vietas. Stengiamės ugdyti žmonėse visuomeninį atsakingumą už gamtos ir kul­ tūros paminklų išsaugojimą.

Pirmųjų ir antrųjų kursų studentams tradicine lapo ekskursija j senąjį Vilniaus universitetą. Čia ir grupių ku­ ratoriams teko pasitempti: pastudijuoti Universiteto isto. riją, architektūrą, pasidomė­ ti senaisiais Lietuvos švietė­ jais — Mažvydu, Sirvydu, Rė. za, Daukša, Kleinu ir kitais, nes ekskursijos vadovą ne visada galima rasti, be to, didesnj įspūdį palieka, kai pasakoja savas d< stytojas ar kuratorius. Tuo pačiu aplan­ kom kokį nors muziejų, Pa­ rodų rūmus, Verkius, Anta­

kabinete su

kalnio ir Rasų kapines. Vil­ nius turtingas savo kultūrinė­ mis vertybėmis. Grįžtam į Kauną linksmi, skamba dainos, o autostrados poilsio aikš. telėje ir „Šiaudų batus" sušokam. Ir tai dirbantys stu­ dentai, neretai turintys šei­ mas, vaikus, o kai kurie — ir anūkus.

Organizuodami studenlų šventes ir vakarones, ven­ giame „vėpsonių" — kiek­ vienas dalyvaujantis yra pro­ gramos atlikėjas, ne tik žiū­ rovas, nes būtina, kad jis kažką naujo sužinotų, išmok­ tų, ugdytų subtilesnį skonį, pasijustų ne tik aukštos kva­ lifikacijos specialistu, bet ir inteligentu, turinčiu plates­ nį ir gilesnį savo paskir­ ties visuomenėje supratimą.

Eisim j tas šventes ir su sa­ vo šeimos nariais — vyrais, žmonomis, vaikais — jie su­ grįžę j namus gal pagalvos, kaip įdomiau savo svečius sutiktil Manau, kad tokia darbo

teto biblioteka, pastoviai didinanti lingvistinės lektū­ ros fondus, bei KPI lingafoninis kabinetas, kuriame vyksta praktiniai anglų kal­ bos užsiėmimai bei demonst­ ruojami filmai anglų kalba.

Pažymėtina, kad nuo šių me­ tų mūsų studentai įsigijo abo­ nementus žiūrėti filmus anglų kalba miesto kino teatre „Dainava".

Šis klausimas vidurinės mokyklos absolventui gali pasirodyti neįprastas. Reika­ las tas, kad ilgą laiką litera­ tūroje ir kitose masinės in­ formacijos priemonėse eko­ nomisto, tuo pačiu ir finansi­ ninko paveikslas buvo tapo­ mas gana blankiai, o kartais Irena JURKENIENE netgi su tam tikra pašaipa. vyr. dėstytoja Neigiama pažiūra j finansų ir kredito specialistą išliko dar iš buržuazinės santvarkos lai­ kų, kai finansininkai nepake­ liama mokesčių našta, o ban­ kininkai aukštaprocentinėmis paskolomis prisidėjo prie bendrojo kapitalistų klasės vykdomo dirbančiųjų išnau­ dojimo. šiandieną finansų ir kredi­ to specialistų darbo pobū­ dis visiškai kitoks.

Bran­ daus socializmo sąlygomis, kaip pažymėjo TSKP XXVI suvažiavimas, iškilo būtinu­ mas „užtikrinti kuo raciona­ liausią materialinių, darbo ir finansinių išteklių naudojimą kaip ypač svarbią sąlygą liaudies ūkio vystymui ge­ riau subalansuoti, . . .geriems galutiniams rezultatams pa. siekti". Todėl finansininkai, sumaniai valdydami finansų ir studentais. kredito išteklius, gali pada­ ryti žymų poveikį viso liau­ dies ūkio tobulinimui ir gy­ ventojų gerovės kėlimui. kryptis yra betarpiškai susi­ Ar įdomus finansų Ir kre­ jusi su taip aktualiais pro­ dito specialisto darbas? Į graminiais moralės klausimais, tai vienareikšmiai atsakyti nes turbūt didesnj efektą negalima, šio specifinio dar­ duoda konkretūs renginiai, bo paslaptys atsiskleidžia ne negu didaktiškas mokymas iš karto — reikia iš pradžių iš tribūnos. gerai išstudijuoti ūkio me­ Riboti savo materialinius chanizmą, atskirų įmonių ir poreikius ir plėsti dvasiniusl organizacijų ekonominių pi­ Šia kryptim gali dirbti kura­ niginių santykių sistemą, ge­ torius, pažįstantis savo stu­ rai susigaudyti liaudies ūkio dentus, žinantis jų rūpesčius, planų įvairovėje, suprasti vargus, būdą ir pomėgius, centralizuotų ir decentralizuo­ pagaliau — mylintis juos, sa. tų piniginių resursų fondų vo nuoširdumu ir darbu pa­ paskirtį ir jų sąveiką, mokėti traukiantis prie savęs. Ne tas naudotis informacine ir statis­ pat, ar tik vykdomas auk­ tine medžiaga. Ir tik tada, lėjamojo darbo planas, ar kai finansinės ir kreditinės planingai auklėjami žmo­ sistemos grandžių visuma bus nės, išryškinant visas reika­ suprasta, kaip darniai vei­ lingas ideologines, moralines, kiantis mechanizmas, tada ši internacionalines ir švietėjiš­ specialybė taps tikrai įdomi. kas kryptis.

Kas ruošia finansų ir kre­ Tai kokios gi tos mūsų dito specialistus? Daugiausia šventės?

Ateikit — nepapeikit, atva. šių specialistų paruošia Vil­ žiuokit — nepasididžiuokit, niaus finansų ir kredito tech. nikumas. Mūsų mokslo įstaiga ir pamafysitl Vida BAČKAUSKIENE — VVU Kauno vakarinis fa­

kultetas — iš esmės priima jau dirbančius finansų ir kre­ dito sferoje specialistus, tu­ rinčius vidurinį išsilavinimą.

Kasmet į šią specialybę pri­ imama maždaug 25 asmenys, nuo kurie, neatsitraukdami savo tiesioginio darbo, per penkerius studijų metus įsi­ savina nemažą finansiniųkreditinių disciplinų: „TSRS finansai", „TSRS pinigų cir­ kuliacija ir kreditas", „Kapi­ talistinių šalių pinigų cirku­ liacija ir kreditas', „įmonių ir liaudies ūkio šakų finan­ sai", „Kainos ir kainodara", „TSRS valstybinis biudžetas" bei kitas. šalia specialiųjų disciplinų finansų ir kredito specialy­ bės studentams dėstomos ir visuomeninės bei kitos dis­ ciplinos: politinė ekonomija, mokslinis komunizmas, ekono. minė geografija, ekonominė istorija, matematika, svarbiau, šių pramonės šakų technolo­ gija, skaičiavimo mašinų ir programavimo kursas bei ki­ tos disciplinos.

Dingusį studento pažymė­ jimą Nr.. 791690, išduotą EKFF studentui Gintarui Vyš­ niauskui, laikyti negaliojan­ čiu.

Dingusį studento pažymė­ jimą Nr. 791071, išduotą PEF studentei Astai Rlzauskaitei, laikyti negaliojančiu.

Dingusį studento pažymė­ jimą Nr .821753, išduotą TF studentui Gvidui Byčiul, lai­ kyti negaliojančiu.

Visų filosofijos entuziastų Dėmesiui!

S. m. vasario mėn. 22 d.

17 vai. Filosofijos Istorijos Ir logikos katedroje (Istorijos fakultetas, 23 kab.) įvyks steigiamasis filosofijos istori­ jos būrelio susirinkimas.

Besidominčius filosofinės minties raida ir šiuolaikinė­ mis filosofijos problemomis prašome atvykti.

Organizatoriai

Buvom išvykę

j

Tolmin kiemj.

AR ĮDOMUS FINANSŲ IR KREDITO SPECIALISTO DARBAS!

Dingusį studento pažymė­ jimą Nr. 811700, išduotą EKFF studentei Linai ALEK­ SANDRAVIČIŪTEI, laikyti negaliojančiu.

Dingusį studento pažymė­ jimą Nr. 800875, išduotą FilF studentei Jūratei Sadauskaitei, laikyti negaliojančiu.

Dingusį studento pažymė­ jimą Nr. 790277, išduotą MaF studentei Daivai Suchankaltel laikyti negaliojančiu.

Dingusį studento pažymė­ jimą Nr. 801715, išduotą EKFF studentei Danutei Kudabaitel, laikyti negaliojančiu.

Rinkinį apie Universiteto Kauno vakarinį fakultetą pa rengė KVF lietuvių kalbos ir Dingusį studento pažymė­ literatūros katedros dėstytojas J. Abaravičius. Nuotrau kas pateikė V. Bačkauskas ir jimą Nr. 811948, išduotą T. Jazbutis.

PEF studentei Lolitai POVILONYTEI, laikyti negalio­ k. R. Kajokas.

Malkevičius.

PASALINTI jančiu.

PEF II k. A. Dautartas.

FilF I k. A. Šimkūnas, II NEPAŽANGUS EKFF I k. L. Sostak, V. k. R. Mikulskas, R. Graviškytė, G. Dudėnas, III k. R. Repšys, R. Butkus, II k. V. STUDENTAI Liegus, A. Milinas, I. JanRuseckaitė.

MaF 1 k. O. Baltrušaitytė, MF II k. A. Rimša, G. kovskaja, III k. E. Stikonas, Korektoriai: M. Matulevi­ čius, K. Sprindžiūnaitė, L. V. Mažeika.

K. Jungelevičius, O. Fediaje- Daukšaitė.

Vitkauskas.

TF I k. V. Navickas. vas, II k. R. Kučinskas, L. FF I k. L. Endriuška, III

Gamtos mokslu fakul­ teto kolektyvas nuošir­ džiai užiaučia Augalu fi­ ziologijos ir mikrobiolo. giios katedros vedėia prof.

Petrą BLUZMANĄ dėl brolio mirties.

Matematikos fakulteto kolektyvas dėl buvusio auklėtinio docento Virgi­ lijaus SUTKAICIO anksty­ vos mirties nuoširdžiai užjaučia velionio šeima bei artimuosius.

Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 03065. Iškilioji spauda. Užs. Nr. 486. 1 spaudos lankas. LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje Tiesos g. 1 «CoBeTCKHii cryAeHT* — opraH napTKOMa, peKTopara, KOKUTeTa AKCM Ahtbm, npotįKOMa opAėHOB TpyAOBoro KpacHoro Apy»6w HapoAOB BiiAbHioccKoro yHHBepcuTeTa hm. B. Kancyitaca. Ha ahtobckom «3MKe. Pe^aKTop H. BapanHHųKaūTe.

3HaMeHH

h

Nedidelei daliai finansų ir kredito specialybės stu­ dentų, kurių darbo profilis neatitinka šios specialybes specifikos, tenka atlikti vie­ no mėnesio gamybinę prak­ tiką finansų arba kredite įstaigose.

Baigę VVU Kauno vakari­ nio fakulteto finansų ir kre­ dito specialybės kursą, sėk­ mingai išlaikę visus egzami­ nus ir apgynę diplomini dar­ bą, absolventai įgyja aukštą ekonomisto kvalifikaciją. To­ kie specialistai dažniausiai pakyla pareigybių laiptais, jiems patikimos atsakingos pareigos. Antai šios specia­ lybės absolventas R. Rač­ kauskas dirba Kauno ekono­ mikos technikumo direktoriu­ mi, o E. Samulionis tapo Kauno miesto valstybinio draudimo valdybos viršinin­ ku. Daugelis diplomantų dir­ ba Kauno miesto ir miesto rajonų LDT vykdomųjų komi tetų skyriuose, TSRS valsty­ binio banko Kauno skyriuje, valstybinėse darbo taupomo­ siose kasose bei kitur.

VVU KVF finansų ir apskaitos katedros vyr. dėst. V. ANKĖNAS

Dingusį studento pažymė­ jimą Nr. 821261, išduotą PEF studentei Reginai Kriaučiūųaltel, laikyti negaliojančiu.

Ūkio padaliniu darbuo­ tojai nuošiddžiai užiaučia bendradarbe Danute VOSYLIENĘ dėl tėvo mir­ ties.

Nuoširdžiai užlaužta­ me kuratorių Vytautą KĖDAITI dėl mylimo tė­ velio mirties.

EKFF statistikos spe­ cialybės IV kurso studentai

Nuoširdžiai užiaučiame EKFF ekonominės kiber­ netikos specialybės I kur­ so II grupės studente Ro­ bertą GRINYTę dėl tėve, lio mirties.

Grupės draugai kuratorius

ir

Universiteto Psicholo­ gijos katedros ir Specia­ liosios psichologijos laboratoriios kolektyvai nuo­ širdžiai užiaučia dėstvtola Joną GRUDZINSKA dėl tėvo mirties.

Redaktorė J. VARAPNICKAITE