.JAUSIS EJjZ. Į
■•1579v > v* %w
hinc itur ad astra
2001 m.
universitas
vilnensis
Vilniaus
universiteto
Gegutė Nemokamai http:llwww. vilnensis. vu. lt
\/
laikraštis Nr. 4 (1621)
LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
SALAMANKOS KONFERENCIJOJE
SVEIKINAME
SUSITIKO EUROPOS UNIVERSITETŲ VADOVAI Kovo 28 - balandžio 1 dienomis Ispanijoje, Salamankos universitete, įvyko Europos aukštųjų mokyklų renginys, skirtas Bolonijos deklaracijos įgyvendi nimo problemoms. Jame dalyvavo apie 500 dalyvių iš įvairiausių Europos uni versitetų, Europos mokslo politikos formuotojų. Lietuvos delegacijai atstova vo penkių Lietuvos universitetų vadovai - Rektorių konferencijos preziden tas LMA rektorius prof. J. Antanavičius, KTU rektorius R. Bansevičius, VGTU rektorius E. Zavadskas, VDU rektorius V. Kaminskas ir Vilniaus universiteto I. e. rektoriaus pareigas akad. B. Juodka. L. e. rektoriaus pareigas akad. B. Juodka mielai sutiko pasidalyti įspūdžiais su „U.V." skaitytojais.
2000 m. Lietuvos mokslų akademijos premijų laureatus: • Lietuvos MA profesoriaus P Brazdžiūnovardo premija (eksperimentinė fizikajpaskirta Fizikos fakulteto doc. JURUI BANIUI; • Jaunųjų mokslininkų premija paskirta dr. ARMINUI KAJOKUI už darbų „Faziniai virsmai ir netvarka kvazivienmačiuose Sb ir Bi junginių bei DBP-DBP1 kietųjų tirpa lų kristaluose“.
2000 m. Lietuvos MA aukštųjų mokyklų studentų konkurso nugalėtojus už geriausius mokslinius darbus: • doktorantą KAROLĮ KAZĮ AUS KĄ (Fizikosfakultetas) už darbą „Sugerties krašto
spektroskopija keturgubuose AlxInvGa1
N junginiuose“;
• doktorantą SIGITĄ STONČIŲ (Chemijosfakultetas) už darbą „Stercoselektvvios •
•
• •
(Iš kairės) KTU rektorius u kad. R. Bansevičius, Vilniaus universiteto l. e. rektoriaus pareigas akad. B. Juodka, VGTU rektorius prof. E. Zavadskas, Europos universitetų asociacijos preziden tas prof. E. Fromentas, LMA rektoriusprof. J. Antanavičius ir VDU rektorius prof. V Kaminskas konferencijoje Salamankos universitete Birželio mėnesį Prahoje aptarti Bolonijos de klaracijos tolesnio realizavimo būdus ir proble
mas susirinks Europos aukštojo mokslo minist rai. Taigi Salamankos konferencijoje pirmas svarstytas klausimas buvo skirtas pareikšti Eu ropos aukštųjų mokyklų rektorių nuomonę dėl Europos bendros aukštojo mokslo erdvės Pra hoje vyksiančioje Ministrų konferencijoje. Vie nas iš Bolonijos deklaracijos postulatų - unifi kuoti Europos universitetų aukštojo mokslo ir
studijų sistemą, visuose universitetuose pereiti prie kelių pakopų studijų sistemos, sudaryti są lygas bet kurio lygio studentui mokytis kituose Europos universitetuose. Konferencijoje buvo sprendžiami ir organi zaciniai klausimai. Sujungus dvi europines ins titucijas - Europos rektorių konferenciją ir Eu■opos Sąjungos šalių rektorių konfederaciją Zuvo įkurta Europos universitetų asociacija. Į »ios organizacijos 8 narių valdybą pateko ir Bal-
■ijos regiono atstovas - Tartu universiteto rek■orius J. Aaviksoo. Konferencijos darbas vyko 6 sekcijose. Vie■’oje iš jų - „Universitetų autonomija ir atsakoZ’vbė“ - dalyvavau ir aš. Beveik dvi dienas dalyviai audringai diskutavo ■minėta tema. Po šios diskusijos galiu pasakyti, Zad Lietuvoje universitetai yra pakankamai au■onomiški. Aukštojo mokslo įstatymas praktiš® tik įtvirtina tą autonomiją. Labai karštai dis kutavome dėl finansų disponavimo universite■uose autonomijos. Lietuvos universitetai, ypač
po paskutinių pataršų Aukštojo mokslo įstaty me, pakankamai autonomiškai disponuoja savo pinigais. Mane labai nustebino vieno rektoriaus iš Didžiosios Britanijos pasisakymas, kad jų lais vė disponuojant pinigais yra labai suvaržyta. Buvo akcentuojamas ir atsakomybės valsty bei klausimas. Apie kokią atsakomybę valstybei už mokslo ir studijų kokybę mes galime kalbėti, jei kiekvienais metais mokslo ir studijų finansa vimas mažėja? Taigi šiuo požiūriu mums dar toli iki Europos Sąjungos valstybių. Ar ne para doksas - Anglija, Airija teigia, kad joms trūksta autonomijos disponuojant ir skirstant finansus, o mes - tai, kad autonomiją turime, tik dar rei kia turėti ir pinigų, kad galėtume autonomiškai jais disponuoti. Labai didelis dėmesys buvo skiriamas studi jų sistemos unifikavimo problemai. Vėl mums reikia džiaugtis, kad Lietuvos universitetai tai padarę jau seniai. Mane dar labai nustebino, kaip aktyviai ir profesionaliai Europos studentų sąjungos at stovai dalyvavo diskusijose visose 6 sekcijose. Prieš porą savaičių Geterborge buvo susirinkę Europos studentų sąjungos vadovai ir aptarė visas problemas, kurios buvo svarstomos Sala mankos konferencijoje. Čia jie atvažiavo su la bai tvirtai suformuota studentų pozicija visais klausimais. Jų nuomonės buvo išklausytos ir į jas atsižvelgta formuojant teiginius Prahos kon ferencijai.
„U.V" inform.
biciklinių junginių reakcijos ir chiroptinės savybės“; magistrantą JONĄ VOLUNGEVIČIŲ (Gamtos mokslų fakultetas) už darbą „Duby sos slėnio morfogeninių kompleksų įtaka šiuolaikiniams dinaminiams proce sams“; studentą GRAŽVYDĄ LUKINAVIČIŲ (Chemijosfakultetas) už darbą „Aktyvaus centro mobilios kilpos konservatyvių glicinų vaidmuo Ubai mctiltransf'crazės katalitiniame mechanizme“; studentę RENATĄ US AITĘ (Chemijosfakultetas) už darbą „Endogeninių porlirinų kaupimasis ir fotocitotoksinis poveikis in vitro“; magistrantę DAIVĄ KAZLAUSKAITĘ (Gamtos mokslų fakultetas) už darbą „Mie žių mutantų tweakyspike ir hranched ear žiedyno vystymosi tyrimai“.
NACIONALINĖ BIBLIOTEKŲ SAVAITĖ LIETUVOJE Lietuvos bibliotekininkų draugija paskutinėmis balandžio dienomis pir mą kartą Lietuvoje surengė Nacionalinę bibliotekų savaitę „Lietuva be bibliotekų - Lietuva be ateities", ji prasidėjo balandžio 23 dieną - ši diena UNESCO yra paskelbta Pasaulio knygų ir autorių teisių diena. Nacionali nėje bibliotekų savaitėje dalyvavo ir VU biblioteka. Visą savaitę (balan džio 23-30 d.) buvo galima lankytis jos renginiuose. Vilmantė ŽVINYTĖ Balandžio 24 d. vykusioje spaudos konfe rencijoje VU bibliotekos direktorė Birutė But kevičienė didžiavosi, kad VU biblioteka ben dradarbiauja su UNESCO. Dar 1998 m. tuo metiniam UNESCO generaliniam direktoriui Federikui Majorui pasiūlius finansuoti, buvo išleista kompaktinė plokštelė „Vilniaus uni versiteto bibliotekos istoriniai rinkiniai“. To kiu būdu 186 šalys, priklausančios UNESCO, gali sužinoti apie VU biblioteką. B. Butkevičienė džiaugėsi, kad kaip tik Na cionalinės bibliotekų savaitės metu Lietuvoje lankėsi UNESCO generalinis direktorius Koichiro Matsuura, kuris skaitė paskaitą Univer sitete. „VU biblioteka veikia nuo 1570 m., dabar čia sukaupta apie 5,3 mln. knygų, aptarnauja ma 21 000 skaitytojų. Bibliotekai tikrai reikia naujų patalpų“,- kalbėjo B. Butkevičienė. Jei pavyks surinkti pakankamai lėšų, nauja biblio teka bus atidaryta Saulėtekyje, studentų mies
telyje. Tuo tikslu skelbiama akcija - visi, kurie nors šiek tiek paaukos naujajai bibliotekai, bus įamžinti rėmėjų pavardžių knygoje. VU bibliotekoje sparčiai diegiamos kom piuterinės technologijos. Elektroniniame ka taloge jau yra 150 000 knygų. Biblioteka pir moji Lietuvoje pradėjo vykdyti skaitmeninių programų projektą: XVI amžiaus rankrašti nė knyga, parašyta senąja slavų kalba, perkel ta į kompaktinę plokštelę. Nacionalinės bibliotekų savaitės metu VU biblioteka kvietė į Atvirų durų dieną. Lanky tojai nemokamai galėjo stebėti bibliotekos darbą. Balandžio 26 d. buvo suteikta galimy bė pasidaryti nemokamas bibliotekos fondų dokumentų kopijas. Kitą dieną buvo sureng ta knygų grąžinimo akcija „Skaitytojai nebau džiami“. Už laiku negrąžintas knygas nerei kėjo mokėti. Nacionalinę bibliotekų savaitę buvo gali ma susipažinti ir su Vilniaus universitetu. Ba landžio 24-30 d. buvo organizuojamos eks kursijos po Universitetą anglų, vokiečių, len kų, rusų, lietuvių kalbomis.
2
Universitas Vilncnsis
2001 m. gegužė
Universiteto svečiai
Liuksemburgas remia Lietuvos UNESCO Generalinis direktorius p. Koichiro siekį įstoti į Europos Sąjungą Nijolė BULOTAITĖ, Matsuura kalbėjo apie globalines problemas Informacijos ir ryšių su
\/
Balandžio 23 dieną Vilniaus universitete lankėsi UNESCO Generalinis direktorius p. Koi chiro Matsuura. Į Vilnių K. Matsuura atvyko dalyvauti balandžio 24-26 dienomis vykusio je tarptautinėje konferencijoje „Civilizacijų dialogas". K. Matsuura kartu su Lietuvos pre zidentu Valdu Adamkumi ir Lenkijos prezidentu Aleksandru Kvasnievskiu yra šios konfe rencijos globėjai. Mūsų universiteto Mažojoje auloje svečias skaitė paskaitą „UNESCO XXI-ame amžiuje". L. e. rektoriaus pareigas akad. B. Juodka džiaugėsi, kad Lietuvą su UNESCO sieja labai gražūs ryšiai, abipusis bendradarbiavimas. Svečias akademinei bendruomenei pristatė pagrindines UNESCO darbo kryptis - kultūrų įvairovės palaikymą, rūpinimąsi vandens ir oro užterštumo mažinimu, mokslo ir technikos nau jienomis bei viena iš svarbiausių šiandienos eti kos problemų -žmogaus klonavimu. UNESCO siekia užtikrinti įvairių bendruomenių žmonių saugumą ir pagerinti jų gyvenimo sąlygas. Lan kydamasis viename iš seniausių Europos uni versitetų p. K. Matsuura teigė, kad žinios ir moks las yra pagrindinis šaltinis visuomenės transfor macijai. Šiandien pasaulyje nemoka skaityti ir rašyti apie 900 mln. vaikų. Svečias atsakė į susirinkusiųjų klausimus. „U.V." inform.
UNESCO Generalinis direktorius p. Koichiro Matsuura pasirašo Universiteto Garbės svečių knygoje
Ericsson įsteigė stipendijas mūsų studentams Balandžio 3 dieną restorane „Stiklių bočiai" įvyko ben dras Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universite to ir kompanijos „Ericsson Lietuva" renginys, skirtas šių organizacijų bendradarbiavimui naujausių ryšio technolo gijų diegimo srityje. Kompanija „Ericsson Lietuva" įsteigė stipendijas VU ir KTU studentams, padovanojo universite tams naujausios technologijos „Bluetooth" įrangos. 1999 m. „Ericsson Lietuva“ kaip paramą mūsų universitetui perdavė 128 vidinių abonentų skaitmeninę telefonų stotį Consono MD110 PBX. Šiandien Vilniaus universitetas yra vienas iš stambiausių Ericsson klien tų Lietuvoje. „Šiuo renginiu oficialiai paskelbia
me apie mūsų kompanijos ir šių or ganizacijų bedradarbiavimą. Viena iš bendradarbiavimo išraiškos formų mūsų kompanijos įsteigtos stipendi jos šių aukštųjų mokyklų technologi nių specialybių studentams. Svarbes nis yra bendradarbiavimas kuriant naujas technologijas. Mes perduoda me Vilniaus ir Kauno universitetams naujausios technologijos „Blue tooth“ įrangos. Tai technologiniai įrenginiai, kuriais galima atlikti nau jus taikomuosius programinius ir ki
tokius taikomuosius paketus. Vienas iš jų - „Bluetooth“ trumpo atstumo radijo ryšio technologija, kuria gali ma sujungti prietaisus bevieliu ryšiu, pavyzdžiui mobilųjį telefoną, kompiu terį televizorių ir spausdintuvą. Nau dodami šią įrangą universitetai galės kurti įvairias taikymo programas, ku rios bus įdomios ir mums“, - teigė „Ericsson Lietuva“ marketingo vado vas Rimgaudas Kalvaitis.
Kita dovanota įranga - tam tikra rūšis mobiliųjų telefonų, kurie yra tai komi perduoti duomenis ir dideliu nuotoliu valdyti įvairius įrenginius ar ba siųsti reikiamą informaciją. „Šie universitetai buvo pasirinkti
todėl, kad turi geriausius technolo ginių specialybių fakultetus", - sakė kompanijos prezidentas Bengtas Forsas. Kiek kitaip buvo su stipendi jomis. Vietoj numatytų keturių sti pendijų kompanija nusprendė skirti penkias. „Tai ne vienkartinis dalykas, ketiname pratęsti stipendijų skyrimą ir kitais metais. Mes patenkinti ben dradarbiavimu su Vilniaus universi tetu: dauguma mūsų bedradarbių baigę šį universitetą“, - džiaugėsi prezidentas. Sveikiname VU studentus, laimė jusius „Ericsson Lietuva“ stipendijas:
Fizikos fakulteto III kurso Moder niųjų technologijų vadybos studijų programos studentą JONĄ POCIŲ; Matematikos ir informatikos fa kulteto III kurso Informatikos stu dijų programos studentą ADOMĄ BIRŠTUNĄ; Komunikacijos fakulteto IV kur so Informologijos studijų progra mos studentą DONATĄ GUDAVI ČIŲ.
VU ruošia konferencijų vertėjus Balandžio 23-27 dienomis Vilniaus universiteto Vertimo studijų katedros pa talpose vyko Europos Komisijos konfe rencijų vertėjų tarnybos (SCIC) atran kos kvalifikacinis testas, kuriame daly vavo apie 50 kandidatų, mokančių lie tuvių ir Vakarų Europos šalių kalbas. Šio jau trečią kartą surengto egzamino tikslas - atrinkti vertėjus (nuolatiniam arba samdomam) darbui ES struktūro se: Komisijoje, Parlamente, Teisingumo Teisme, Audito rūmuose ir kt. Iki šiol šį egzaminą buvo išlaikę 16 Lietuvos ver tėjų. Europos Komisijos konferencijų vertėjų tarnybos vadovas Marco Bene-
detti balandžio 4 d. lankydamasis Lie tuvoje informavo, kad Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą prireiks apie 80 aukš čiausios kvalifikacijos vertėjų, galinčių versti iš lietuvių kalbos į kitas oficialias ES kalbas. Profesionalius konferencijų vertėjus Lietuvoje ruošia tik VU Vertimo studijų katedra, kuri artimiausiais metais priims vis daugiau studentų į vertimo magistra tūrą ir profesines vertimo studijas. In formaciją apie vertėjų ruošimą ir studijas Vertimo studijų katedroje skaitykite ki tame mūsų laikraščio numeryje.
„U.V." inform.
visuomene skyriaus vedėja
Balandžio 23 d. Vilniaus uni versiteto Senato salėje Liuksem burgo kunigaikštystės ministras pirmininkas J. E. p. Jeanas-Claude’as Junckeris skaitė paskaitą „Mažos šalies padėtis Europos Są jungoje“. Svečias kalbėjo apie Ni cos sutarties reikšmę rūpinantis į Europos Sąjungą besiruošiančių stoti valstybių teisėmis. Europos Sąjungoje nuolat vyksta diskusija tarp didelių ir mažų valstybių. Liuksemburgas nemažai nuveikė, kad didelių ir mažų valstybių tei sės Europos Sąjungoje būtų vie nodos. Pradžioje ir pats Liuksem burgas skeptiškai žiūrėjo į Euro pos Sąjungą manydamas, kad di džiosios šalys ją užgoš, tačiau da bar remia Sąjungos plėtrą. Svečio nuomone, taiyra svarbiausia šiuo metu. Kuo daugiau Europos Są jungos narių, tuo didesnė ir mažų
Liuksemburgo kunigaikštystės ministras pirmininkas J. E. p. Jeanas-Claude’as Junckeris
valstybių įtaka. Kiekviena šalis tu ri savo specifiką. Europos Sąjun gos šalys turi bendrai spręsti mo netarinės politikos, gynybos, už sienio politikos, emigracijos rei kalus, bet turi likti vietos ir vals tybių savitumui. Svarbu, kad šalis būtų pasirengusi, nes stojimo pro cesas, derinant visus reikalavimus, trunka gana ilgai. „Skubėti nega Įima“, - teigė svečias.
LIETUVOJE PRADEDAMI RUOŠTI PIRMIEJI KOMPIUTERINIŲ TINKLŲ SPECIALISTAI Bendradarbiaujant Cisco Systems ir Vilniaus universi tetui, Lietuvoje pradedami ruošti pirmieji pasaulinio ly gio kompiuterinių tinklų spe cialistai. Tai ypač svarbus žingsnis mūsų šaliai žengiant informacinės visuomenės link.
Šį pavasarį Vilniaus universi tete Fizikos fakultete pradėti rengti busimieji specialistai pagal Cisco programą. Šis kursas nėra visiškai naujas - kompiuterinių tinklų paskaitos ir pratybos fakul tete vyko ir anksčiau. Tačiau da bar vadovaujamasi požiūriu, kad Universiteto misija - sudaryti stu dentams sąlygas įsigyti kuo geres nį išsilavinimą. Suderinus Uni versitete dėstomo kurso ir Cisco Networking Academy programas, ne tik buvo patobulinta mokymo si programa, bet atsirado galimy bė sėkmingai kursą baigusiems klausytojams gauti visame pasau lyje pripažįstamą kvalifikacinį sertifikatą. Nuo šio pavasario se mestro pagal patobulintą pro gramą jau studijuoja 4 grupės po 10 studentų. Artimiausiu metu kaip laisvai pasirenkamą dalyką kompiuterinių tinklų kursą Cis co programos pagrindu galės stu dijuoti ne tik Fizikos, bet ir kitų fakultetų studentai. Kad atitiktų Cisco akademijos kriterijus, dalyko sandai buvo pa pildyti, ypač praktinių užsiėmi mų dalis. Doc. F. Kuliešius buvo nusiųstas j kursus Škotijoje. Da bar pagal programą jis pateiks gautas žinias ne tik studentams, bet ir dėstytojams, taip pat kitų mokymo institucijų instrukto riams, nes Vilniaus universitetas veikia kaip regioninis centras, or ganizuojantis kompiuterinių tin klų mokymo sistemą šalyje. Ko vo 28 dieną, Vilniaus universite to Fizikos fakultete įvyko pirmo ji Cisco regioninės akademijos pa skaita VU, Vilniaus kolegijos bei Kauno aukštesniosios technikos mokyklos dėstytojams. Ta proga
Nuotraukoje (iš kairės): FF dekanas doc. G. Dikčius, doc. F. Kuliešius, Cisco Systems atstovybės Lietuvoje vadovas R. Maskoliūnas. Cisco Ne.tworking Academy programos vadovė R. Karvinen
vykusiame susitikime dalyvavę pirmosios ir vienintelės Lietuvo je kompiuterinių tinklų specialis tus ruošiančios akademijos kura torius doc. Feliksas Kuliešius, Cisco Systems atstovybės Lietuvo je vadovas Rimvydas Maskaliūnas, Cisco Networking Academy pro gramos vadovė Riitta Karvinen bei VU Fizikos fakulteto dekanas doc. Gintaras Dikčius pasidalijo mintimis apie informacinės visuo menės plėtrą, informacinių tech nologijų specialistų ruošimo pro blemas ir perspektyvas, šių spe cialistų paklausą ir jos tendenci jas, aptarė įvairius bendradarbia vimo su IT kompanijomis aspek tus. Kuo šis bendradarbiavimas yra naudingas Vilniaus universitetui? FF dekanas doc. G. Dikčius įsiti kinęs, kad informacinė rinka šian dien, ko gero, yra vienintelė, ku rioje specialistų paklausa nuolat didėja. Dekano manymu, dauge lis mūsų vartotojų apie kompiu terį žino tiek, kiek neseniai per TV rodyta 70-metė bobutė, vai ruojanti mašiną - ji nieko nesu pranta, tik žino, kad yra du peda lai ir vairas. Informacinės visuo menės raidai reikia truputį dau giau nei žinoti, kaip naudotis kom
piuteriu - dažniausiai tik kaip ra šomąja mašinėle ar kalkuliatoriu mi, geriausiu atveju - prisijungti prie interneto, naudojant Internet Explorer ar IRC. Mūsų parengti specialistai bus ne kaip ta bobutė, o kaip, tarkim, Šumacheris, žinan tys ir suprantantys kelius, mašinos galimybes, vertinantys aplinką ir kitų vairuotojų galimą elgesį bei klaidas, atsitiktines ir tikslingas... Dabar vis dar manoma, kad fi zika - Lietuvoje nepaklausi specia lybė. Tačiau darbo biržoje šie spe cialistai nestovi. Baigusieji Fizikos fakultetą net ir užsienyje nedirba „juodo“ darbo. Universalią pa klausą jiems užtikrina plačios fizi kos, matematikos, informatikos žinios, o pridėjus papildomą kom piuterinių tinklų specialisto kvali fikaciją jie yra patrauklūs visiems darbdaviams, pradedant mokslinė mis institucijomis ir baigiant ga mybos firmomis. Mūsų fizikai pa gal kontraktus dirba rimtose mokslo įstaigose, universitetuose „Cisco atėjimas yra gražus žen klas“, - teigia dekanas. Pagal sutar tį Cisco dovanoja įrangą mokomajai kompiuterinių tinklų laborato rijai. Ypač aktuali yra metodinė medžiaga bei programinė įranga. „U.V." inform
Universitas Vilnensis
2001 m. gegužė
FAKULTETAI SURENGĖ ATVIRŲ DURŲ DIENAS Cegužės 2 dieną prasidės nelengvas etapas abiturientams - jie laikys pirmą valstybinį brandos egzaminą. Vėliau teks pasirinkti tolesnes studijas - aukštosiose mokyklose ar kito se mokymo įstaigose. Šįmet stojantieji galės pateikti prašymus iš karto j 7 universitetus. Kalbinti abiturientai teigė nebiją nei ilgų studijų metų, nei ne itin paklausių specialybių. „Manau, kad čia studijuoti bus įdomu“, - sakė viena iš preten Balandžio 9-13 dienomis, moksleivių atostogų denčių tapti medike. Filologijos fakulteto sumanymą surengti Atvirų du metu, dauguma VU fakultetų surengė Atvirų durų rų dieną Sarbievijaus kiemelyje sugadino lietus, pliau dienas. Matematikos ir informatikos fakultetas siūlė pęs nuo pat ryto. Todėl busimieji studentai buvo pri 6 bakalauro studijų programas - matematiką ir ma imti auditorijose. Daugiausia buvo domimasi anglų, tematikos taikymą, matematikos ir informatikos suomių ir vokiečių filologija. Kiek mažiau - klasiki mokymą, informatiką, statistiką bei dvi naujas spe ne, rusų, lenkų ir turkų filologijomis. Kaip ir kiekvie cialybes - finansų ir draudimo matematiką, eko nais metais, tarp busimųjų filologų dominavo mergi nomiką, kuriomis busimieji studentai domėjosi la nos. Keli vaikinai atėjo j paskaitą apie suomių filolo biausiai. Profesorius Alfredas Račkauskas progno giją. Tiesa, vėliau paaiškėjo, kad daugelis jų atlydėjo zavo, kad finansų ir draudimo matematikos studi merginas. Minėtos paskaitos daug kas klausėsi stovė jos turėtų sulaukti didžiausio populiarumo, nes tai damas, nes auditorijoje trūko vietų. Sausakimša buvo perspektyvi, garantuojanti gerą užmokestį specia ir V. Krėvės auditorija - anglų filologija ir šįmet popu lybė. „Aišku, mokytis nebus lengva, - patikino pro liari. Nors klasikine filologija domėjosi palyginti nedaug fesorius, - bet matematikų darbo biržoje tikrai nė kas, tačiau kalbinti busimieji studentai sakė, kad tik ra“. Abiturientai domėjosi studijų trukme, kokį dar rai nori studijuoti šią specialybę - jie jau suplanavę bą galės dirbti irpan. Dauguma jų jau pateikę pa ateitį ir savo karjerą sieja būtent su šia profesija. „No reiškimus į norimas specialybes, kurias rinkosi pa riu tobulinti graikų kalbą, vėliau tikiuosi tęsti studi gal būsimo darbo perspektyvas, uždarbį. Keli abi jas Graikijoje ir ten dirbti“, - sakė Jevgenija iš Vil turientai sakė, kad matematika yra jų didžioji mei niaus. Teisės bei Istorijos fakultetai šįmet Atvirų durų lė, su kuria išsiskirti negalės ir po mokyklos, todėl jei egzaminų rezultatai bus geri, studijuos šiame dienos nutarė nerengti. Istorijos fakulteto dekanas doc. Alfredas Bumblauskas argumentavo, kad neturi fakultete. Norinčiųjų studijuoti žurnalistiką gausybės ne tokios auditorijos, kurioje visi tilptų. „Pasitikime ben pajėgė sutalpinti mažy 9 9 9 9 9 9 9 9 9 9 9 9 9 9 9 9 9 9 9 9 drais VU leidiniais ir padaliniais, ku rie privalo suteikti informaciją tiems, tė auditorija Maironio ŠIEK TIEK ĮDOMESNĖS gatvėje. Docentė Aud • kurie domisi“, - teigė dekanas. Pa 9 STATISTIKOS: ronė Nugaraitė bei dės 9 Nuo kovo 6 d. priimami prašymai į 9 klaustas, ar dėl to nesumažės profesi 9 tytojas Andrius Vaišnys 99 7 Lietuvos aukštąsias mokyklas. Iki jos populiarumas, doc. A. Bumblaus kelis kartus pasakojo tą $ balandžio 25 d. jų pateikta 3550. kas sakė, kad yra atvirkščiai - pernai Pirmu pageidavimu į VU studijų patį vis besikeičiančiai ♦ norinčių studijuoti istoriją abiturientų auditorijai, iš kurios tik 9 programas pateikti 1876 prašymai, iš buvo užsirašę 1500 (penktas rodiklis viso prašymuose yra 15 222 35 „išrinktiesiems“ bus pageidavimai, kuriuose nurodytos VU Universitete). „Neorganizuoti Atvirų ♦ lemta tapti žurnalistais. studijų programos. durų dienos nusprendžiau aš, nes fa 9 A. Nugaraitė pagąsdi 9 Į VU humanitarinių mokslų studijas kultete nėra padorių sąlygų tokiems pirmu pageidavimu pateikti 275 ♦ no, kad tai - arši profe 9 renginiams, o profanuoti jų nenorime“, prašymai, o išviso pageidavimuose sija ir įstoti nėra papras 9 2917 kartų paminėtos VU humani -aiškino dekanas. ta, ir paragino itin do 9 tarinių mokslų studijų programos; 9 Apie Atvirų durų dieną Kauno hu mėtis spauda, aktualijo 9 9 į socialinių mokslų studijas pirmu manitariniame fakultete „U.V.“ 9 mis. pageidavimu - 1256, 9 9 informavo Simona Gurgždytė. iš viso pageidavimuose — 8926; Po dėstytojų kalbų 9 Renginio pradžioje KHF prodekaį fizinių mokslų studijas pirmu pradžiamokslį būsi 9 ♦ pageidavimu - 180, nė D. Grundey kalbėjo: „Mūsų fakul majai studentijai, ku 9 iš viso pageidavimuose - 2358; 9 tetas dar gana jaunas, todėl tikimės, kad rios daugumą sudarė 9 į biomedicinos mokslų studijas pirmu 9 ir mes patys esame jauni ir nesurambėmerginos ir vos kele 9 pageidavimu — 165, 9 ję “ . Apie tai bylojo ir renginio atmos iš viso pageidavimuose - 1021. tas vaikinų, išdėstė ir fera. Pirmame aukšte skambėjo muzi dabartiniai pirmakur Pagal studijų programas: 9 ka, buvo galima užkąsti, o atvyku siai. Susidomėjimas 9 teisė pirmu pageidavimu nurodyta 352 stojančiųjų prašymuose į siuosius pasitikdavo didelis žalias pe buvo didelis, o nauda 9 « lėdžiukas - fakulteto simbolis. 9 valstybės finansuojamas vietas, abipusė. 9 18 - į mokamas vietas, iš viso Buvo pristatytos trys naujos studi Medicinos fakulte pageidavimuose teisės studijų tas taip pat sulaukė itin jų programos: anglų-rusų kalbų stu 9 programa paminėta 763 kartus; gausaus norinčių tapti 9 ekonomika pirmu pageidavimu - 256 9 dijos, neakivaizdinės ekonomikos 9 9 į valstybės finansuojamas vietas, medikais abiturientų 9 studijos bei kultūros studijos ir vady 9 5 - į mokamas vietas, būrio. Kiekvienos spe 9 ba. Pasak Politologijos ir filosofijos iš viso pageidavimuose - 805; cialybės dėstytojai pri katedros vedėjos, pastaroji programa politikos mokslai pirmu pageidavimu statė savo kursą: medi dėl „biurokratinių problemų“ atsiras — 144 į valstybės finansuojamas vietas, ciną, visuomenės svei * tik po metų, tačiau turėtų sulaukti ne iš viso pageidavimuose - 679; katą, slaugą, stomato « žurnalistika - 64 į valstybės mažo studentų susidomėjimo. Pasi ♦ finansuojamas vietas; logiją. Abiturientų ne 9 rinkę šią programą studentai nagri medicina - 89 į valstybės išgąsdino nei mokestis 9 nės šiuolaikinės kultūros reiškinius, finansuojamas vietas, 9 (8000 Lt už mokslo gilinsis į šiuolaikinės muzikos, teat bet nei vieno - į mokamas vietas. metus), nei 5 metai ro bei kitų meno sričių ypatumus. Ga bendrų studijų ir iki 9 Į neakivaizdines studijas prieš dvejus vę bakalauro laipsnį studentai galės metus buvo pateikta 2640 prašymų, 5 metų trunkanti reziprieš metus - 1338, šiemet - kol kas dirbti kultūros centruose, savivaldy * dentūra. Norint įgyti tik 316, o planuojama priimti bės kultūros skyriuose bei kitose su konkrečią specialybę 9 . studijuoti 840. Ekonomiką norėtų kultūra susijusiose įstaigose. 9 studijuoti 34 stojantieji - valstybės medicinoje, studijas e 9 9 Daugiau sužinoti apie kiekvieną finansuojamose vietose, tiek pat galima tęsti iki 10 mė 9 9 mokamose, teisę - 32 stojantieji, programą bei stojimo tvarką studen 9 lti, pasirenkant pirmi • turintys vidurinįjį išsilavinimą, tai galėjo atskirose auditorijose, o pa nę bei antrinę reziden76 stojantieji, baigę aukštąsias mokyklas, tys smalsiausieji - pasižiūrėti filmą 9 tūras, kurių mokslo žurnalistiką - tik 1. apie KHF čia pat įrengtame „mini ki (Duomenis pateikė metai kainuoja 9 VU Priėmimo sektorius) * • ............. no teatre “. 17 000 Lt. Vilmantė ŽVINYTĖ
99999999999999999999
3
„UNIVERSITAS VILNENSIS" REDAKCIJAI - DIPLOMAI IR GĖLĖS Balandžio gale baigėsi studentiško leidinio konkursas, kuriame dalyvavo „Universitetas Vilnensis" ir atskirai „VUSA puslapis". „Universitetas Vilnensis" apdovanotas diplomu už ilgaamžišku mą, o „VUSA puslapis" - už informatyvumą. Visiems dalyviams buvo įteiktos gėlės ir knygos.
„ U. V“ redakcija „Šauniausio studentiško leidinio“ konkurse pelnė du diplomus V Morkūnaitės nuotr.
Konkursą „Šauniausias studen tiškas leidinys“ organizavo Lietu vos žurnalistų sąjunga ir Lietuvos studentų sąjunga. Komisiją sudarė „Žurnalistų žinių“, LSS, „Kauno dienos“, „Respublikos“, „Ore“ at stovai. Šauniausiu laikraštuku pri pažintas KTU studentų atstovybės RAFES leidžiamas „Njuspeipis“. Konkursui buvo pateikti 9 stu dentiški leidiniai. Lietuvos žemės ūkio universiteto laikraštukas „Tai va“ pagirtas už patrauklumą, Klai pėdos „Studentas“ - už veržlumą, Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštosios mokyklos laikraštis „Navigator“ nusipelnė pagarbos už są moningumo skatinimą ir gilesnę problematiką. Teisės akademijos laikraštėlis „Po teisybei“gavo prizą už rimtumą, „Savas“ - už universa lumą, „Ugnis“-už perkamumą.
Apdovanojimai buvo teikiami Lietuvos žurnalistikos centre (LŽC). Lietuvos žurnalistų sąjun gos pirmininkas Rimantas Eilu navičius ir VU Žurnalistikos ins tituto direktorės pavaduotoja Danguolė Skarbalienė džiaugėsi, kad studentai visuotinės komuni kacijos laikais, kurdami elektro ninius laikraščius, vis dar neatsi sako ir popierinių. LŽC direktorius Laimonas Ta pinas sakė, kad yra gerai, jogstudentai rašo. Studentiški laikraščiai yra daug laisvesni, veržlesni. „Ma tau, kad iš jūsų išaugs padorūs žmonės“, - sakė LŽC direktorius. Stengsimės ir toliau tobulėti ir būti jums naudingi, svarbu, kad jūs, „studenčiokai“ ir akademine ben druomene, skaitytumėte. Redakcija
LAIMĖK STIPENDIJĄ!!! Laimėk vardinę Siemens stipendiją kitiems mokslo me tams (2001 m. rugsėjis - 2002 m. rugpjūtis). Siemens kompanija skirs nuo 5 iki 10 vardinių stipen dijų aukštųjų mokyklų studentams, studijuojantiems dis ciplinas, susijusias su Siemens veiklos sritimis (ryšiai ir informacinės technologijos, medicinos technika, automa tika ir elektrotechnika, energetika, aplinkosaugos pra moniniai projektai, verslo administravimas ir vadyba). Konkurse kviečiami dalyvauti IV, V kursų studentai. Prašome pateikti šiuos dokumentus: • motyvacinį laišką-prašymą, • CV (gyvenimo aprašymą), • paskutinių dviejų semestrų įvertinimus, • dekano arba kuratoriaus rekomendaciją. Reikalavimai studentams Siemens stipendijai gauti: 1. Studijuojamas dalykas turi būti artimas Siemens veiklai Lietu voje (telekomunikacijos, medicina, energetika, automatika ir elek trotechnika, aplinkos inžinerija,verslo administravimas ir vadyba). 2. Paskutinių dviejų kursų studentai. 3. Paskutinių dviejų semestrų pažymiai. 4. Dekano rekomendacija. 5. Studento CV. 6. Motyvacinis laiškas. 7. Kokias stipendijas yra gavęs anksčiau. Stipendija skiriama tik vieną kartą. Suma: 20 000 Lt (vokiečiai), 8000 Lt (skyriai). Dokumentai priimami lietuvių kalba iki 2001 m. birželio 1 d. šiuo adresu: „Siemens stipendija“, V. Kudirkos g. 6,2009 Vilnius
4
Universitas Vilnensis
C
2001 m. gegužė
Tema _____ _____________ /
VU APMOKESTINO STADIONĄ Pernai iš studentų už mokslą surinktų 18 mln. litų nepa kanka sporto bazėms išlaikyti. Todėl dabar Saulėtekio sta diono tvoroje įtaisyta spyna, o sargas atsuka nugarą stu dentams, atsinešusiems kamuolį, bet neturintiems pažymė jimo, kad susimokėjo. Gerda INČIURAITĖ
„Visos sporto bazės priklau so Universitetui, todėl įstojus turi būti suteikta teisė viskuo naudotis nemokamai, kaip, pvz., biblioteka. Aišku, lengviausia yra apmokestinti studentus, nes nesugebama racionaliai panau doti Universiteto fondo lėšų. Aš juk ne pašalinis, bet turiu stovė ti už tvoros, o tuo tarpu turtingi vyrai su džipais gali sportuoti mūsų stadione. Studentai nedir ba, tai kaip jiems mokėti? Tė vams juk nepasakysi, kad reikia dar 50 litų, kad galėčiau žaisti futbolą. Jeigu nori nemokamai sportuoti, turi priklausyti rink tinei. Be to, jeigu jau mokėti, tai geriau kokiam nors sporto klu bui - ten brangiau, bet geriau. Jeigu nepanaikins mokesčių, nebcžaisiu futbolo. Nebent miš ke“, - karščiuojasi trečiakursis istorikas Donatas. Kiekvieną sa vaitgalį jis su draugais tradiciš kai susitinka aptvertoje futbolo aikštelėje. Pagal 2000 m. rugsėjo mėne sį patvirtintus Sporto ir sveika tos centro (SSC) laikinuosius sporto bazių nuomos įkainius, valanda futbolo aikštėje kainuo ja 55 Lt, krepšinio aikštėje 20 Lt, lauko aikštėje-30 Lt, sa lėje - 55 Lt, aerobikos salėje Čiurlionio gatvėje - 20 Lt, o už bėgimo taką stadione reikia mo kėti 1 Lt. Darbuotojams ir pri vatiems asmenims nustatytos be veik dvigubai didesnės kainos. Tik Universiteto rinktinės gali naudotis nemokamai.
Studentai turi remti Universitetų „Visi papildomi mokesčiai yra dėl blogo gyvenimo“, - komen
tuoja buvęs Vilniaus universiteto rektorius Rolandas Pavilionis. Pa sak jo, reikia pačių studentų para mos, nes Universiteto lėšų nepa kanka. „Linkiu, kad dabartiniai rekto riai atsižvelgtų į tai, jog renkami studentų mokesčiai už mokslą. Da lį jų galima skirti sporto bazėms ge rinti. Juolab, kad mokestis už mokslą yra tarsi studento įnašas, kad pagerėtų studijų kokybė ir jų aplinka - sporto bazės, bibliote kos, todėl jokių papildomų mokes čių neturėtų būti“, - teigia profeso rius R. Pavilionis, prieš pusmetį pa tvirtinęs SSCsporto bazių nuomos įkainius. Dabartinis Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas primena ir neseniai didelio atgarsio sulaukusį įstatymo projektą dėl registracijos mokesčio visiems studentams: „Sumokėję 1000 Lt studentai tik rai daugiau už nieką neturėtų mo kėti. Tas mokestis būtų garantas, kad kartą sumokėjęs studentas jaustųsi saugus“. Prakalbus apie mokančius už mokslą studentus profesorius R. Pavilionis sutiko, kad jiems tu rėtų būti panaikinti mokesčiai už naudojimąsi sporto bazėmis. „Jei taip nėra, įstatymą reikia taisyti“. Pasak R. Pavilionio, renkamų pinigų kontrolę privalėtų viešai vykdyti Finansų skyrius, o Studen tų sąjungos turėtų reikalauti, kad jų įmokos būtų prasmingai nau dojamos.
kinėliai, 4000 kamuolių. Pla nuojama įsigyti stadiono linijų ženklinimo mašiną už 900 Lt, futbolo vartų tinklus už 400 Lt, krepšinio lentų - viena kainuoja 180 Lt. Dar nupirkta stadiono vartų spyna už 40 Lt“. Anot R. Valančienės, protin gi žmonės turi suprasti, kad šiais laikais nieko nėra už dyką. Triukšmą kelia tik tie studentai, kurie rimtai nesportuoja. Kiti sportuoja ir džiaugiasi, kad mo kesčiai maži. „Akivaizdu, kad padėtis katastrofiška. Pavyz džiui, stadione per varžybas žiū rovai turi sėdėti ant armatūros, nes nėra suoliukų“,-baisisi SSC vadybininkė. R. Valančienė papasakojo, kad studentai, kurie naudojasi sporto bazėmis, kartu moka už elektrą ir vandenį. „Dieną pigiau, nes nerei kia elektros. Be to, Universitetui nuostolinga, kai maudosi šimtas žmonių, todėl nereikėtų skųstis, kad yra mokesčiai. Geriausią lai ką sporto bazėse vis tiek „suval go“ rinktinės, o iš studentų niekas net nebando pasipelnyti.“ Anksčiau visas lėšas padeng davo Universiteto fondas, bet, pa sak SSC direktoriaus Jono Jan kausko, lėšos būdavo juokingos, todėl ūkis buvo apleistas, merdė jantis. „Nėra alternatyvų. Tai tikrai ne pasipelnymas, o skylių lopy mas“, - įsitikinęs jis. J. Jankaus kas prisipažįsta, kad su malonu mu pats skirtų premijas visiems sportuojantiems, o ne besisvaiginantiems baruose. Studentą jis vadina „Jo didenybe“: „Kaip ki taip? Dėstytojai jiems tėra tarsi aptarnaujantis personalas. Jis tu ri maldauti studentų, kad šie in vestuotų į savo kūną“. Paklausus, kodėl studentai mokėdami mo kesčius turi remti Universiteto rinktines, J. Jankauskas atsakė, kad labai svarbu yra patriotlškumojausmas.
Patriotiškumas - piniginėje
Duonos ir žaidimų!
Apie sporto bazių nuomos įmokų naudojimą pasakoja SSC vadybininkė Renata Valančienė: „Jau yra surinkta apie 20 000 Lt. Studentų mokesčiai sudaro 50 proc. šios sumos, o visa kita iš privačių asmenų. Pinigai ski riami remonto darbams, rinkti nėms -jų nariams nupirkti marš
SSC direktorius J. Jankauskas akcentavo, kad ne tik VU studen tai turi mokėti už naudojimąsi sporto bazėmis: „Kaune juk mo kama dar daugiau“. Tačiau Kau no Vytauto Didžiojo universiteto (KVDU) Sporto klubo direkto rė Liucija Kalvaiticnė tai panei gė: „Užsiregistravę lankytis spor
ai r ne laikas studentams prisiminti gamtos teikiamas paslaugas?.
VNaujiko nuori
to bazėse studentai nieko neturi mokėti, išskyrus 1 Lt už registra cijos pažymėjimo laminavimą. Tie, kurie nori sportuoti, bet pa miršta užsiregistruoti, turi mokė ti 20 Lt per mėnesį. Bet per se mestrą tokių atsirado mažiau nei dešimt. KVDU sporto bazių išlai kymo lėšas padengia Universite tas. Jei lieka laisvų valandų, salė gali būti išnuomojama ir priva tiems asmenims“. Nei Klaipėdos, nei Šiaulių uni versitetuose studentai taip pat ne moka. Nors pastarajame už valan dą atletinės gimnastikos salėje su treniruokliais merginoms tenka mokėti 30 Lt, o vaikinams - 60 Lt. Pasak Klaipėdos universiteto doc. Genovaitės Vižonienės, uni versitetai privalo rūpintis studen tų sveikata, todėl šie turi kovoti už savo teises. VU prorektorius doc. Saulius Vengris palaiko abi puses: „Aiš ku, studentai turi kovoti už savo teises. Bet sportas juk yra malo numas - kaip soliariumas, o už lankymąsi soliariume reikia mo
kėti. Studentai urzgia, kad nori sportuoti, bet nenori mokėti. Rei kalauja duonos iržaidimų. Jiems svarbu ne kurti europinį sporto bazių lygį, o geriau nusipirkti naują mašiną. Reikia sporto įren ginius padaryti patrauklius, o stu dentai nieko daugiau nenori, tik gerti ir mėtyti į stadioną alaus bu telius.“ Doc. S. Vengris nelinkęs didin ti problemos: „Dabartinis rekto rius B. Juodka svarsto, kaip suma žinti arvlsai panaikinti mokesčius Tačiau sprendimas paaiškės tik ki tais mokslo metais“. Prorektoriui labiausiai rūpi, kad visi suvoktų kūno kultūros svarbą. Filologijos fakultetas abe joja, ar apskritai verta privalomai sportuoti pirmame kurse. Tačiau S. Vengrio nuomone, Universite tas turi ieškoti būdų, kaip at kreipti dėmesį į studentų sveika tą. Tik ar paieškų ncapsunkins tre ninguose barškantys pinigėliai, be kurių studentai tepabučiuotų sta diono vartų spyną?..
UNIVERSITETO BENDRUOMENĖS • „AUKSINĖS MINTYS“ »»w
DĖMESIO!
f
Redakcija skelbia „Auksinės minties“ konkursą. Nežioplinėkite per paskaitas, nesnauskite, o ištempę ausis klausykite, ką ir kaip jums sako & dėstytojai. Nepamirškite užsirašyti „kiečiausią“ sakinį ir atsiųsti ar atnešti į redakciją. Atsiuntęs „kiečiausią“ mintį bus apdovanotas kvietimu dviems asmenims į kino filmą. Neliks nepastebėtas ir tos minties „gimdytojas“ - apdovanosime. Konkursas vyks tol, kol bus „auksinių“ minčių. Siųskite ei. p. liana.binkauskiene@cr.vu.lt arba atneškite į redakciją CR, I a. 16 kab. Galite skambinti tel: 687 089. 1 B B 8
Filologijosfakulteto II k. studei i tė (lietuvių kalba ir literatūra) Dovilė Ališauskaitė, konkurso „Mis Lietu va 2000“ dalyvė, pelniusi „Mis Ele gancijos“ titulą - apie eleganciją: „Elegancija, man atrodo, vienija kompleksą: ir išvaizdą, ir sakysim, kad turi eiti kažkas iš žmogaus vi daus, jo laikysena, tai rodo mano atsipalaidavimą konkurso metu, nes jei tu esi įsitempusi, kojos kaip me dinės, tai su 10 cm kabiais sunkiai elegantiškai praeisi ir aš dėl to pa tenkinta, nes jei laimi tai tuomet yra reikalingos grandiozinės sumos pa siruošimui. Reikia ieškoti rėmėjų ir tai tampa ne pramoga, o sunkia pa reiga.“ Nukelta į 5 p.
Univcrsitas Vilnensis
2001 m. gegutė
5
TOBULĖTI ĮMANOMA IR STUDIJŲ METU Studentų teisininkų organizacija „ELSA Lietuva" (Europos studentų teisininkų asociacijos Lietuvos nacionalinė grupė), gyvuojanti jau dešimt metų, surengė teisminio proceso inscenizaciją „Start 2001".
Kovo 31 d. baigtas vykdyti projektas yra vienas svarbiausių „ELSA Lietuva" akademinės veiklos
renginių. Taip pat organizuojami esė konkursas „Ciceronas", studentų teisės olimpiada „STOP", moks leivių teisinio švietimo programa ir kiti projektai.
Maksimas REZNIKOVAS
Tenka pripažinti, kad teismi nio proceso inscenizacija nėra vien tik lietuvių sumanymas. Jau gana seniai teisę studijuo jantys studentai dalyvauja vi same pasaulyje vykstančiuo se Moot Court Competitions (MCC). Anksčiau teisminio pro ceso inscenizacija buvo tradici nio studentų teisininkų renginio TcDi (Teisininkų dienos) dalis, kurioje dalyvaudavo tik Vilniaus universiteto studentai. Vėliau nuspręsta, kad šiame projekte tu rėtų dalyvauti ir kitos aukštosios mokyklos, kuriose dėstoma tei sė (Lietuvos teisės universitetas ir Vytauto Didžiojo universite tas). Šiais metais teisminio proce
so inscenizacijai buvo pasirink ta Lietuvos teisės mokslo mažai nagrinėta intelektinės nuosavy bės tema. Lietuvos teisininkams
vis dar stinga teorinės medžia gos apie intelektinę nuosavybę, o sąlygiškai menkas bylų srautas neleidžia tinkamai pritaikyti įgytų žinių praktiškai. Tai ir pa skatino organizatorius pasirink ti šią sritį. Pirmas „Start 2001“ turas vyko kovo 15 d., vienu me tu VU, LTU ir VDU. Insceniza cijas stebėjo ir jų metu teisėjavo autoritetingi šių aukštųjų mokyk lų dėstytojai. Pirmame ture da lyvavo apie septyniasdešimt da lyvių (maždaug 35 komandos). Tai dvigubai daugiau nei ankstes niais metais. Susumavus rezultatus buvo iš rinkta po dvi geriausiai pasiro džiusias komandas iš kiekvienos aukštosios mokyklos. Jos įgijo tei sę dalyvauti finaliniame ture. Finalinis turas vyko kovo 31 d. Lietuvos apeliacinio teismo Di džiojoje posėdžių salėje. Šiame
etape teisminio proceso insceni zaciją organizuoti padėjo ir Lie tuvos Respublikos teisėjų asocia
cija. Kad inscenizacija būtų dar tikroviškesnė, jos pirmininkas V. Valančius pakvietė teisėjauti Lietuvos Respublikos Aukš čiausiojo Teismo teisėją V. Grabinską ir Vilniaus apygardos teismo teisėją T. Žukauskienę.
Abu teisėjai teismuose nagrinė ja bylas, susijusias su intelekti ne nuosavybe, todėl galima ma nyti, kad jų „nuosprendis“ finalinio turo dalyviams buvo išties svarus. Finaliniame ture VU atstova vo T. Lamanauskas ir M. Mato nis, taip pat A. Brazdeikis su M. Žolynu, o LTU - R. Žarnauskaitė ir L. Vilimas, A. Ma montovas ir R Žukauskas. Iš Kauno VDU atvyko L. Stankū naitė bei V. Chilman ir V. Mali nauskas su V. Raulinaičiu. Iš nagrinėjus tris bylas paaiškėjo, kad nugalėtojais tapo VU Tei sės fakulteto studentai T Lama nauskas ir M. Matonis. Beje, jie ir pernai geriausiai pasirodė
(JNIVELR5ITE.TO_BE.NDRC1OMLNE.5 „AUKSIN K. .5 MINTYS“ Atkelta iš 4 p.
Laikinai einantis rektoriauspa reigas doc. S. Vengris lapkričio 27 d. rektorato posėdyje: „Susiriškit su Pociūte ir aptar kite“.
IkMokslo reikalųprorektorius akad. B. Juodka lapkričio 27 d. rektorato posėdyje: „Vienas profesorius ir pusė bobulkos-jau katedra?“
Vilniaus universiteto bibliotekos direktorė Birutė Butkevičienė 2001 m balandžio 9 d. rektorato po sėdyje: „Kol Stundžia nesusikratys, mes nieko nepadarysime. Bet jis kratosi labai gražiai“. „Yra dvi problemos, kurios griū na man ant galvos“ (apie Filologi jos fakulteto bibliotekas).
Marius Dobrovolskis, TSPMIIIk dudentas-apie Baltarusijos studen1 u viešnagę I jetuvoje: „Daug dalykų Baltarusijos šve dams Lietuvoje pasirodė keisti bei neįtikėtini: senamiesčiai restauruon. vyksta naujos statybos, žmonės lai mingi ir draugiški. O kainos super marketuose mažesnės negu mažose Parduotuvėse ir„aplamai viskas pas «s PIGIAU, negu pas mus! Atva nokite -pamatysite! Ką gi?! - Va nosime!“ „Pamatė „kaimynai“ ir Istorijos akulteto dideles auditorijas ir jose
vietinių meistrų rankomis „išmar gintus suolus“ - ir kultūringai paste bėjo, kad jų Universitete tokių nėra“ (apie baltarusių studentų apsilanky mą VU Istorijos fakultete). „Bet nuostabus vaizdas iš Napo leono kalno į didžiulio ramaus Ne muno bei Neries susiliejimą pripil dė juos naujais įspūdžiais. Baltarusi jos filosofijos studento žodžiais ta riant: „Skubėkime gyventi!“. „Konsultacijos metu Baltarusijos delegacijos vadovai gailėjosi kad per pastarąjįdcšimtmctj „geležinė uždan ga“ Europoje neišnyko, kaip jie tikė josi, o tik pasistūmėjo į Rytus ir virto „popierine užtvara“ (busimasis tarp tautinių santykių specialistas vertina politinę situaciją Rytų Europoje). *
Akademinių reikalų prorektorius doc. S. Vengris balandžio 2 d. spaudos konferencijoje: „Užuot pakliuvęs į gatvę, jis pakliūna į Universitetą”. „ Universitetas, koks senas bebū tų, jis - ne guminis. Ir kiek nori į jį nesukiši“. Balandžio 23 d. rektorato posė dyje: „Galbūt ji isteriška mergaitė, bet vis tiek su ja reikia apsieiti, kaip su žmogumi“.
> *■
Mintys iš GMF paskaitų: Doc. R Jankauskas: „Lietuvoje pradedami ruošti pir mieji kompiuterinių tinklų specia listai. Šiuolaikinei moteriai nereika lingas diedas- sofos bulvė“. „Erotinė įtampa - stiprus „ce mentuojantis“ grupę veiksnys, socializacijos priežastis“.
„Testosteronu per kraštus trykš ta ntys liesi spuoguoti paaugliai, ku rie mąsto lytinėmis liaukomis, o ne smegenų žieve“. „Galima padaryti kalną mėsos ir vyrišką balsą, bet gona dos...hm...“ „Bobutė turi skrynutę, o toj skry nutėj visko pridėta... “
f
Doc. E. Katorga: „Grybai veisiasi aviaciniame benzine, užkemša variklį, ir visi gra žiai leidžiasi“.
t Studentasx: „Šiandien apturėjom didelį nuostolį - cielą batoną reikėjo iš mesti“.
t
Dėst. E. Budrys: „Kiekvieno individo gyvenimo prasmė - būti kažkieno suvalgy tam“. „Bet kadangi patino esmė yra pilvo gale...“
r
Dėsi. R Rakauskas: „Kelią nueina einantis, mokslą padaro darantis.. „Lietuva Europoje - kaip blusa ant dramblio, ir neduok die, ta blu sa paniš...“
t
Prof. V Valentą: „Ypatingai mergaitėms būna sunku, jos naudojasi kiekviena proga ir šaukia: „Oi oi gelbėkit, žolės apsipynę apie mano rankas ir kojas.. .“Tada vaikinai šoka gel bėti ir abu būna laimingi“.
teisminio proceso inscenizacijo je, todėl turėjo pažadėti, kad šis kartas jiems paskutinis. Antrą vietą užėmė V. Malinauskas su V. Raulinaičiu, o trečią - R. Žarnauskaitė ir L. Vilimas. Laimė tojai buvo apdovanoti Teisinės in formacijos centro ir audito kom panijos „Price Waterhous Coopers“ prizais. Įdomu tai, kad komandas ver tinusiems profesionaliems teisė jams studentų pasirodymai nebu vo juokingi. Teisėja T. Žukaus
kienė teigė nesigailinti teisėjavu si konkurse: „Esu sužavėta stu dentų entuziazmo, be to, argu mentacija buvo pakankamai mo tyvuota. Nors kai kurie dalyviai dėl procesinio nepatyrimo netei singai kvalifikavo teisinius san tykius, bet emocijos, įkvėpimas tai kompensavo, todėl tikrai pa tyriau didelį malonumą“. Anot teisėjos, pasiruošimo lygis yra geras, o kai kurie argumentai bū tų priimtini ir profesionaliame
•
teisme. Ypač didelį įspūdį teisėjai padarė nagrinėta tema, nes ji labai aktuali šiuo metu, tokių by lų vis daugėja, todėl studentams verta rinktis intelektinės teisės sritį. Šių metų teisminio proceso
inscenizacijos nepasmerkė nei ankstesnė projekto vadovė VU TF trečio kurso studentė J. Stoš kutė, nei konkurso įkvėpėjas D. Sauliūnas, dabar jau baigęs VU TF. Pastarasis teigė, kad ste bėdamas bylų nagrinėjimą negal vojo apie organizatorius, kurie papras tai prisimenami tiktai prasidėjus nesklandumams, todėl „Start 2001“ organizacinio ko miteto prezidentės VU TF ant rakursės I. Žebrytės ir jos ko mandos darbą įvertino gerai. Kad renginys pavyko, įrodo ir dides nis dalyvių skaičius, ir žiniasklaidos susidomėjimas. „ELSA Lietuva“, rengdama teisminio proceso inscenizaciją, „Start 2001“ siekė sudominti stu dentus teisininkus teismo proce su, pritraukti potencialius darb davius bei suteikti galimybę prak tiškai tobulinti studijų metu įgy tas žinias. Įvertinus dabar jau pa sibaigusio konkurso rezultatus, galima daryti išvadą, kad pasiek ta dar daugiau - kad ir kaip pate tiškai ir netikroviškai tai skam bėtų, buvo žengtas dar vienas žingsnis teisinės valstybės ir pi lietinės visuomenės link. O tai jau yra daug.
VU bendruomenė svarsto Statuto projektą „U.V." pateikia skaitytojams Filologijos fakulteto Tarybos posė dyje, įvykusiame kovo 30 d., suformuotas fakulteto nuostatas. Šių siūlymų esmė yra tokia:
1. Statutas turi garantuoti huma nitarinių bei socialinių ir fizinių bei biomedicininių mokslų pusiausvy rą. Dabartinis mokslininkų etatų pa skirstymas to, deja, nerodo, ir Vil niaus universitete pamažu ima vy rauti antrieji mokslai. 2. Statute turi būti užprogramuo ta maksimali demokratija, parem ta rinktais įvairių lygių vadovais. Todėl Senato nariais pagal parei gas siūloma laikyti rektorių ir fa kultetų bei kamieninių padalinių vadovus (visi yra rinkti), o rekto riaus skirti prorektoriai į Senatą ga li būti renkami. Į fakulteto (bei ki to kamieninio padalinio) Tarybą pagal pareigas įeina tik dekanas (pa dalinio vadovas), kiti nariai yra ren kami Senato komisijos pagrindą ir gi turėtų sudaryti renkami Senato nariai, o nariai pagal pareigas daly vautų posėdžiuose be balso teisės.
Pateikiame straipsnių keitimų aiškinimus ir samprotavimus 7 str Senato sudarymo tvarka ir 18 str Fakulteto valdymas ir struk tūra: Vadovavimas universitetui ir fa kultetams yra grindžiamas prasi lenkiant su pagrindiniais demok ratinio valdymo principais, t. y. val džių atskyrimo principu, demok ratinio atstovavimo principu ir kt. Turint galvoje, kad Senatas ir fakul tetų Tarybos yra demokratinio at stovavimo struktūros, sunku paaiš
kinti, kodėl j jas šalia išrinktų narių pagal pareigas patenka administra cijos vadovai, kurie į užimamas pa reigas yra skiriami ir pagal savo pri gimtį yra vykdomosios valdžios at stovai Tokiu būdu sukuriama situ acija, kai administracija pati tvirti na administratorius, nustato sau at lyginimų dydžius, svarsto ir tvirti na metines pajamų ir išlaidų sąma tas bei jų vykdymo ataskaitas. Jeigu rektoriaus ir dekanų buvimas Se nate (fakulteto lygmenyje - deka no ir katedrų vedėjų) dar galėtų bū ti pateisinamas, tai prorektorių, prodekanų kaip administracijos at stovų įtraukimas į demokratinio valdymo struktūras verčia abejoti naujojo Statuto demokratiškumu. 6str. 5 dalyje numatomos Sena to komisijos sudarymo principai (į ją įeina Senato nariai pagal parei gas!) ir kompetencija praktiškai eli minuoja Senatą iš universiteto val dymo ir sukuria vieningą tik iš ad ministratorių sudarytą tariamą at stovavimo struktūrą. Tai praktiškai reiškia absoliučios rektoriaus ir jo administracijos valdžios įteisinimą. Iš Statuto neaišku, ar rektorius yra renkamas tik iš Senato narių, ar kan didatu gali būti ir ne Senato narys. 7 str. 4 ir 19 str. 3: į Senatą stu dentų atstovai yra skiriami Studen tų atstovybės, o fakultetų Tarybas renka atstovybės padalinys. Nesilai koma demokratinio atstovavimo principų sudarant Senatą!
Universitas Vilnensis
6 Atga rsia i
2001 m. gegužė
--------------------------------------------------------------------------------
\_ ________________
FIDI SEKSUALĖJA Tradicijos nesikeičia - pirmą balandžio šeštadienį VU studentų fizikų rengiamos die nos ( FiDi) drebino Saulėtekio alėją, vėliau supurtė ir Vilniaus gatves. Vilmantė ŽVINYTĖ, Ginta GAIVENYTĖ, Žurnalistikos instituto I k. studentės
Meilė gamtai, jaunystei ir filologėms Fizikai, žadėję pradėti renginį 10 valandą, vėlavo, bet negausiai miniai tai ne itin užkliuvo, mat buvo tiesiog įdomu stebėti organizatorių sukeltą šurmulį - darbus ant scenos, lakstan čias filologes (jas galima buvo pažinti iš plačių šypsenų ir baltų paklodžių) bei įkaitusius fizikus. Iškilmingai užgrojo Dž. Verdžio „Aida“ ir FiDi pirmininkas Vytautas Kašėta paskelbė „FiDi 33“ pradžią: „Linksminkitės, gerkite alų!“. Tradi cinius žodžius nutraukė balionų kru ša tiesiai nuo fakulteto stogo. Nugriau dėjus fejerverkams (galbūt pačių fizi kų sumeistrautoms „bambioškėms“) vedėjas Gintaras Smilgevičius pakvie tė Fizikos fakulteto dekaną Gintarą Dikčių, kuris, pritariant audringiems plojimams, pareiškė, kad tokią dieną galima kalbėti tik apie meilę - gam tai, jaunystei ir, žinoma, filologėms.
Filologių širdis - į fizikų skrandį Užgrojus mistinei muzikai pliekda mi lazdomis skardas pasirodė fizikai. Jie nekantriai laukė mielųjų filologių. Vaikinai iš paklaikusių žvilgsnių ir nekordinuojamų judesių panėšėjo į tarzanus. Staiga iškilo dūmų stulpas ir pasirodė baltos nuo galvos iki juodų batelių filologės. Jos nepamiršo atsi nešti ir savo širdžių, žinoma, valgo mų, kurias tuoj pat puolė ėsti išbadė ję fizikai.
Bananai - burna į burną Šventės dalyviams buvo pasiūlyta
apsilankyti Raudonųjų žibintų kvar tale, įsikūrusiame šalia fakulteto. Ten buvo galima stebėti orgazmą meilės kėdėje, kalbėtis sekso telefonu vonio je ar užeiti į siaubo kambarėlį. Tilo tarpu scenoje vyko įvairios
rungtys - buvo valgomi bananai „iš burnos į burną“ ar vaidinami meilės aktai be partnerės. Norinčiųjų daly vauti daug nebuvo, nors prizai (kup rinės, marškinėliai) ir viliojo. Dėl dvie jų kvietimų į FiDi vakarinę dalį Rotu šėje aršiausiai stojo į kovą vaikinai. Pirmiausiai jie turėjo susirasti mergi nas minioje, nes galėjo dalyvauti tik poros. Vėliau tupėdami turėjo kuo greičiau išgerti alų.
Krišnaitai linksmino ir kūną, ir sielą Studentai, norintys patekti į nuo latinių FiDi dalyvių (bendradarbiau ja 4 metus) krišnaitų kambarėlį, bū riavosi į netrumpą eilę. Krišnaitai tu rėjo ką pasiūlyti - vaišino pyragėliais, net karštu maistu (ryžiais, bulvėmis, kopūstais, morkomis), margino vei dus indiškais ornamentais, teisingai atsakiusiems į klausimus (pvz.: „Ko kia šventa upė teka Indijoje?“), dali jo knygeles „Jogos tobulybė“. Fakul tete aidėjo meditacinės muzikos gar sai. Dėstytojai taip pat nebuvo pamirš ti. Už įvairius nuopelnus išdalinti 44 diplomai. Filologiškiausiu dėstytoju tapo Vytautas Jonas Valiukėnas - prancū zų kalbos dėstytojas, „Storo“ nomi nacijoje rungėsi G. Dikčius - už dik tuotą, Jurgis Storasta - už storumą, Kęstutis Arlauskas - už povyzą.
Dekanas baltame limuzine 14valandąfizikaineištvėrė viengun giškos vienatvės ir ilgesio filologėms. Iš Saulėtekio pajudėjo galinga maši nų kolona - 7 sunkvežimiai, tanketė, visureigiai, grūste prigrūsti šaukiančių fizikų, policijos, gaisrinės, greitosios pagalbos mašinos. Žinoma, priekyje
važiavo stambiausias ir svarbiausias šventės dalyvis - Dinas Zauras. Jis šie met sulaukė Kristaus amžiaus. Gal to dėl ir kalbėti mokėjo - smalsuoliams pajudinus kurią nors žaliojo kūno da lį, iš pilvo sklido šiurpūs garsai: „Nu stokite, nelieskite, dinkite...“
Dinui nenusileido ir dekanas G. Dikčius. Akį traukė baltas limuzi nas ir jį lydintis baikerių eskortas. De kanas prisipažino, kad limuzinu, be je, specialiai išnuomotu dinozauro jungtuvėms, važiavo pirmąkart gyve nime.
Iš jungtuvių vietos nuotakos pabėgo Saulėtekis - Verkių g. - Kalvari jų g. - Žaliasis tiltas - Lukiškių aikštė. Toks buvo fizikų maršrutas, kupinas dainų, šūksnių, vėliavų su FiDi em blema, alaus ir geros nuotaikos. Pa siekę Gedimino prospektą, fizikai pa traukė pėstute ligi Arkikatedros. Ten nustėro, neradę savo nuotakų. Kur filologės?! Juk prie bažnyčios turėjo vykti tuoktuvių ceremonija. Tačiau pa liktiems jaunikiams nebuvo laiko rau doti. Išeitis viena - greičiau į „filologyną“.
Filologės neliko senmergės VU centriniame kiemelyje akis į akį susidūrė nuotakų tėvas Bonifa cas Stundžia ir piršlys G. Dikčius, kuris šmaikštavo, kad, remiantis sta tistika, tarp senmergių daugiausia yra filologių. B. Stundžia baiminosi, kad fizikai - nerimti jaunikiai (net profesija prasideda nieko gero ne žadančiu raidžių junginiu „fi“), kad jie filologes akimis surys ir sukram tys, be to, gyrėsi savo gražuoles Kė dainiams pažadėjęs. Galų gale B. Stundžia sutiko, kad nėra to blo go, kas neišeitų į gera - kentėda mos povedybines kančias filologės daugiau eilėraščių rašys. Tėvas irpiršlys susitarė. O kaip jaunieji? Fizikai, pasitelkę visą išmonę, tuoj pradėjo mergeles vilioti. Tik tas viliojimas labai jau neoriginalus bu vo - iš minios aidėjo replikos: „O, šitą jau kažkur girdėjau“, „O, tai bu vo pernykščiai mano žodžiai...“ Susituokus 6 poroms, dieninė da lis baigėsi. Pirmininkas Vytautas Ka šėta visus pakvietė į fizikų meilės puo tą.
FiDi - Vienos balius ar studentų šventė? Saulei nusileidus viltys išvysti ką nors įspūdingo subliūško lyg muilo burbulas. FiDi istorijoje dar nebuvo tokio atvejo, kad į vakarinę dalį (anksčiau ji vykdavo Fizikos fakulte to patalpose) negalėtų pakliūti visi norintieji. Šįkart į meilės puotą, vy kusią Vilniaus Rotušėje, pateko tik elitas - rėmėjai, organizatoriai, kvies tiniai svečiai (išdalinta 500 kvietimų). Sklandė gandai, kad studentai, ne norėję eiti į Rotušę, kvietimus par davė draugams. Ir net už 100 litų! O viduje... Nevykusi Vienos baliaus
imitacija (ji kainavo 7 tūkstančius litų) toli gražu nepriminė meilės puotos. Įsispraudę į vakarinių suknelių ir kos tiumų šarvus (nors buvo ir džinsuoto jaunimėlio), studentai slankiojo pir myn atgal, nežinodami, ką daryti. Iš pradžių jų žvilgsnis krypo į maistu ir vyno taurėmis nukrautus stalus - jei nuobodu, tai bent pavalgyti bus gali ma. Tačiau greit paaiškėjo skaudi tie sa - vyno taurė kainavo 5 litus, alaus bokalas - tiek pat.
Filologių bučinys FiDi tėvui Oficialią dalį pradėjo FiDi senbu vis Vilniaus meras Artūras Zuokas jis teigė stebįs FiDi nuo 16 šventės. Jam antrino dekanai, kuriems šventė buvo puiki proga pamiklinti liežuvius
Po sutuoktuvių - nuotrauka atminimui (G. Dikčius tarė žodį jau trečią, B. Stundžia - antrą kartą). Vakaro kulminacija - nominaci jos. FiDi tėvu pripažintas V. Mačiu lis, kuriam labai patiko šiemetinė Fi Di. Kur nepatiks - V. Mačiulis gyrė si, kad Raudonųjų žibintų kvartale filologės jam dovanojo nepakarto jamą bučinį. FiDi motinos titulas atiteko vie nintelei pirmininkei - G. Brabauskienei. Garbingiausiu svečiu pripa žintas Vilniaus meras, nepakarto jamu dėstytoju - J. Žilinskas. Ne
buvo pamiršti ir dekanai bei fizikos fakulteto širdis ir siela - sekretorė Margarita, kuri sulaukė audringų aplodismentų, nors jos salėje ir ne buvo. Visi buvo apdovanoti minia tiūriniais Dinais Zauriukais.
Aerobika Rotušėje Rotušės svečius linksmino T. Leiburo orkestras, grupės „Galaktika“ me rginos. Jų apnuoginti kūnai ne itin derėjo prie iškilni ingos aplinkos, o šo kiai, primenantys aerobiką, kėlė pa šaipią šypseną.
„Galaktikai“ nenusileido ir iliuzio nistas M. Vilčinskas. Jis iš karto per spėjo žiūrovus, kad jis - ne profesio nalas, o tik mokosi. Ir gerai padare. Iliuzionisto sugebėjimus buvo galima vertinti nebent už tai, kad pasakė tei sybę. Choreografui A. Rekumui geriau sekėsi išjudinti publiką. Poros mielai stojo ratu ir mokėsi valso, polkos bei kitų šokių. Publiką smagino ir kalakutai. Ne, Rotušė nevirto paukščių gardu. Tie kalakutai - tik spektaklio „Hygrophyla polysperma“ aktoriai. Spek taklis apie kalakutus, apkeliavusius visą visatą, susilaukė audringų plo jimų. Programos pabaigoje pasirodė grupės „Lemon Joy“ ir „Merlin“. Ta čiau daugelis koncerto nebesulaukė apie 23 valandą žmonių gerokai su mažėjo. Paskutiniai svečiai išsiskirstė paryčiais. Rotušėje liko tik tuščių butelių, vienkartinių stiklinių ir nuorūkų kriivos...
FIZIKOS FAKULTETO DEKANO DOC. GINTARO DIKČIAUS INTERVIU - PER ŠVENTĘ IR JAI PASIBAIGUS Per FiDi
Studijavote fiziką. FiDi anksčiau panašiai švęsdavote? Švęsti FiDi pradėjo prieš 33 me tus, o aš baigiau prieš 35. Aišku, da lyvavau pirmuose minėjimuose, bet tik kaip veteranas. Šokiuose su fi
lologėmis pasiausdavome. Kuo skiriasi tuometini ir dabarti ni FiDi? Galbūt todėl, kad buvau jaunes nis, tuometinės FiDi, rodos, buvo linksmesnės, išradingesnės, dau giau žmonių pritraukdavo. Tai bu vo tarsi viso miesto šventė, o dabar tokių švenčių yra begalė. FiDi neišsisėmė? Gal šiek tiek. Simbolis - dino zauras - juk nesikeičia. Kaip vertinate audringus Fizikų die nos šventimus? Teigiamai. Anais laikais tokių švenčių visai nebuvo. FiDi išjudino Vilniaus visuomenę, ypač jaunimą. Studentams padėjote organizuoti šventę? Aš net scenarijaus nežinau. Man studentai tik pranešė, ką turiu da ryti, kada kalbėti. Dalyvausite vakarinėje dalyje? Su malonumu. Žmona mane
jau senai kamantinėjo, kur ir kada bus vakarinė dalis. Sužinojusi, kad Rotušėje, apsidžiaugė. Žmona - nefilologė?
Ne. Nesusprogdinsfizikai Lietuvos? Fiziką studijuoja maždaug 1 proc. studentų. Studijos labai rim tos, o kaip linksmai jie gyvena! Be darbių fizikų nėra! Aleksan
dras Abišala, Vytautas Kubilius juk taip pat studijavo fiziką. Filologių dovanoto torto ragavote? Dar ne, bet kaip tik ruošiuosi. Po FiDi
.Ir patiko važiuoti limuzinu? Patiko. Važiavau su gera kompa nija - prodekanu ir FiDi organiza cinio komiteto nariais. Tiesa, limu zinas senokas, tik iš išorės įspūdin gas. Kaip dabar vertinate šventę, kai ji jau pasibaigė? Atrodo, „FiDi 33“ buvo gana įdomi, ypač - kolona į Filologijos fakul tetą. Dieninei daliai gal ir trūko iš monės. Gaila, kad į dieninę dalį su sirenka mažai žmonių. Ar nemanote, kad vakarinė dalis Rotušėje buvo per daug pompastišku ? Spauda ne itin teigiamai rašė apie Fi zikų dienas. Spauda buvo gana pozityvi, gal tik „Vakaro žinios“ buvo labai užgaulios, o didieji laikraščiai rašė neblogai, bent jau nepasmerkė. Aišku, kad
triukšmas ir šiukšlės Rotušėje - ne gerai. Vis dėlto noriu priminti, kad
įpročiai per vieną dieną nepasikei čia. O juk tai buvo pirmas studentų vakaras reprezentacinėje aplinkoje. Anksčiau jie turėjo tenkintis Saulė tekio rūsiais ar apleistomis, be durų ir grindų, patalpomis. Chamizmas
gajus, tačiau išgydomas. Todėl ger biu A. Zuoką už drąsą, kad leidostudentams linksmintis tokioje vietoje.
Laikas studentų nebežeminti.
Dekaną kalbino Vilmantė ŽVINYTĖ ir Ginta GAIVENYTĖ
Universitas Vilnensis
2001 m. gegužė
7
VU studentų istorikų korporacijos „Tilia“ ir Istorijos fakulteto puslapis
Konferencijose
J-------------------------------------------------------------------------
Gegužės 10-12 dienomis -
AR XIX AMŽIAUS SUOMIJOS ZOOFILAS BUVO MAŽUMA? Kas yra mažuma? Kokia reikšmę ji turi visuomenėje? Ar galima vienoje kultūroje mažuma laikomą visuomenės grupę kitoje kultūroje laikyti dauguma? Į šiuos klausimus buvo atsakyta balandžio 11-15 dienomis Vilniuje vykusioje Tarptau tinės studentų istorikų asociacijos (ISHA) XIII metinėje konferencijoje, kurią šiais me tais organizavo VU korp! „Tilia", dar žinoma kaip ISHA-Vilnius. Konferencijos tema „Mažumos". Mažumos gali būti pačios įvairiausios: seksualinės, politinės, religinės...
Mindaugas REINIKIS, Studentų istorikų korp! „Tilia" kancleris
ISTORIKŲ DIENOS O Tai tradicinis renginys, nuo lat pritraukiantis miestiečių ir žiniasklaidos dėmesį. Kiekvie nais metais jaunatviškas 1FDI or ganizatorių kolektyvas įgyvendi na daugybę naujų idėjų ir sten giasi visiems dovanoti nuostabią šventę bei puikią nuotaiką. Anksčiau Istorikų dienas rengdavo atskirai Vilniaus uni versitetas ir Vilniaus pedagogi nis universitetas. Tačiau atėjus
naujai istorijos studentų kartai at sirado galimybė bendradarbiau ti ir rengti bendras šventes. Taip bus iršiais metais. Šiemet Istori kų dienas („IFDI IX“) organi zuoja VU studentų istorikų kor poracija „Tilia“, VU Studentų atstovybė bei VPU Studentų at stovybė.
„IFDI IX" PROGRAMA 2001 m. gegužės 5 d., ketvirtadienis
Konferencijoje buvo galima iš vysti darbų su labai įdomiais pa vadinimais: „Džiazo muzika ir jos atlikėjai Antrojo pasaulinio karo metais“, „XIX amžiaus Suo mijos visuomenė ir jos požiūris į zoofiliją bei homoseksualizmą“. Suomijos atstovas atsivežė ma gistrinį darbą „Lietuva ir holo kaustas: istoriografinis nesusipra timas“. Reikėtų paminėti, iš kokių ša lių ir taip vadinamųjų ISIIA sekcijų atvyko konferencijos daly viai. Daugiausiai atstovų delega vo Suomija - devyniolika. Tiesa, reikia pažymėti, kad jie atvažia vo iš trijų skirtingų ISHA sekcijų - Helsinkio, Turku, Oulu. Buvo dalyvių ir iš kitų Euro pos Sąjungos, Centrinės bei Rytų Europos valstybių: Šveicarijos, Vokietijos, Olandijos (čia kitais metais vyks XIV ISHA konferen cija), taip pat Čekijos, Vengrijos, Rumunijos bei Kroatijos. Trečiadienį atidarymo cere
10.00-15.00 vai. Dieninė dalis (fakulteto konferencija)
10,00 vai. Renginio pradžia VU ir VPU Istorijos fakultetuose. Dekanų sveikinimo kalbos ir studentų himnas.
10.15 vai. Istorijos fakulteto valdžios rinkimai. Studentai ir dės tytojai renka dekaną, prodekanus, sekretorę.
11.00 vai. „Spaudos konferencija“ (studentai klausinėja dėstyto jų)-
12.00 vai. „Naujosios valdžios“ inauguracija ir dekanato rakto perdavimas.
13.00 vai. Studentų ir dėstytojų debatai. 14.00 vai. Atrakcijos, šaškių ir šachmatų turnyras, geriausios „špargalkos“ konkursas ir 1.1. Dieninėje dalyje daly vauja visi VU IF, VPU IF studentai bei dėstytojai, groja muzika, pristatomi „IFDI IX“ rėmėjai. Konferencijos dalyviai Merkinėje
monijoje, kuri vyko VU Filolo gijos fakulteto V. Krėvės audi torijoje, dalyvius sveikino VU baroko muzikos ansamblis, kalbėjo VU prorektorius doc. S. Vengris, korp! „Tilia“ valdybos pirmininkas Tomas Ši leika. Neoficiali dalis persikėlė į kavinę „Z“. Kadangi kitą die ną turėjo būti skaitomi praneši mai, organizatoriams teko pasi stengti, kad dalyviai per daug neįsišėltų... Ketvirtadienį ir penktadienį VU Centriniuose rū muose vyko įtemp tas darbas. Buvo penkios grupės, su darytos pagal pra nešimų temas. Kiekvienoje grupė je perskaityta po daugiau nei 12pra-
nešimų. Jie bus išleisti atskiru lei diniu. Po sunkaus darbo pranešėjai nepamiršdavo aplankyti Vilniaus naktinių klubų ir barų. Ypač juos nustebino taksi firmų įkainiai, to dėl jie nuolat klausinėjo, kokį ku rą naudoja taksistai. Šeštadienio popietę atsistatydi no senasis sekretoriatas ir buvo išrinkti naujieji vadai - Olandi jos britas Johnas Blake'as, čekas Tomas Radonas ir Vengrijos ru mune Adriana Cristine Gheorge. Vakare laukė rinkiminė-ataskaitinė ISHA konferencija. Oficialus konferencijos užda rymas vyko „Žaltvykslėje“.
Organizatoriai dėkoja visiems, padėjusiems paruošti renginį, ypač tiems, kurie ištvėrė bemiegę savai tę, ir tiems, nuo kurių lūpų nieka da nedingo geranoriška šypsena... Nuotr. iš korp! „ Tilia “ archyvo
18.00-19.50 vai. Vakarinė dalis (vaidinimaspo liepa) Istorinis vaidinimas VU IF kiemelyje po liepa.
2001 m. gegužės 6 d., penktadienis 11.30-17.00 vai. Dieninė dalis
11.30 vai. Rikiavimasis eisenai prie VU ir VPU Istorijos fakul tetų.
12.00 vai. Eisena Gedimino prospektu. 12.30 vai. Eisenos dalyvių susitikimas Lukiškių aikštėje. 12.40 vai. VPU ir VU Istorijos fakultetų jungtuvės. 13.00-13.45 vai. Sveikinimo kalbos ant statinės ir rėmėjų pristatymas „IFDI IX“ eisenoje dalyvauja apie 500 studentų bei sve čių, nešamos rėmėjų vėliavos, plakatai, dainuojama, šo kama, dalijami reklaminiai šventės bukletai žiūrovams. Eisenoje žygiuoja įvairiomis istorinėmis asmenybėmis persirengę studentai ir aktoriai, kurie kalbina praeivius, kviečia juos linksmintis kartu. 16.00 vai. Krepšinis tarp VU ir VPU istorikų. 17.00 vai. Merginų komandų futbolas.
20.00-22.00 vai. Vakarinė dalis „PepsiZet“ klube
20.00 vai. Renginio pradžia. Kulminacija - „ALFREDŲ“ įteikimas „IFDI IX“ rėmėjams ir „nusipelniu siesiems“. Ceremonijos metu groja populiarios grupės „ZOOM“, „Delfinai“, „F.O.D.“, „Skyders“, vyksta rėmėjų akcijos. 22.00 vai. Kalba VU IF ir VPU IF dekanai. Šokiai iki ryto. Vakarinėje dalyje dalyvauja apie 1500 žmonių. 2 0 01 m . g e g u ž ė s 7 d., šeštadienis
15.00-16.00 vai. Išvyka į Trakus. 16.00-30.00 vai. Liaudiška vakaronė Senuosiuose Trakuose.
Organizatoriams netruko rūpesčių ir džiugių akimirkų
Tarptautinės studentų istorikų asociacijos (ISHA) 2000 m. vadovai
1. Koncertuoja studentų folkloriniai ansambliai („Virvytė“, „Šviesa“). 2. Tuo pačiu metu ragaujami lietuviški produktai. 3. Liaudiškų šokių pamokėlės žiūrovams ir dalyviams. 19.00 vai. Žaidimai tarp VU ir VPU istorikų komandų (virvės traukimas, svorio kilnojimas, alaus gėrimo konkur sas), akcijos-atrakcijos, dainos prie laužo, oro balionų skrydžiai, kareiviška košė. 21.00. vai. Šokiai su etnografiniais ansambliais, gražiausiai šokančių porų ir rungčių nugalėtojų apdovanojimai. Padėka renginio rėmėjams. 2230 vai. „IFDI IX“ iškilmingas uždarymas. Fejerverkai. 23.00 vai. Renginio pabaiga.
8
2001 m. gegužė
Universitas Vilncnsis &VUSA
Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis Tel. 687 144, 687 145; ei. paštas: vusa@cr.vu.lt
GEGUŽES 10 DIENĄ VUSA RINKIMAI VUSA nariai turi teisę: - dalyvauti VUSA veikloje ir gauti apie ją informaciją; - rinkti, būti išrinkti ir siūlyti kandidatus į konferenciją, parlamentą, valdybą, prezidento postą (VUSA įstatai, 6.2 punktas) Mindaugas REINIKIS Nenumaldomai artėja vienas iš svarbiausių Vilniaus universiteto stu dentijos gyvenimo įvykių - rinkimai į Vilniaus universiteto Studentų atsto vybę. Šiais metais jie įvyks gegužės 10 dieną. Kiekvieno fakulteto studen tas gali pareikšti savo nuomonę ir pa siūlyti tuos, kurie kitais metais turėtų atstovauti studentams ir pateikti jų problemas dekanui, rektoriui ir pa sauliui. Deja, tapo įprasta, kad VUSA rin kimai yra vienas iš pasyviausių studen tų renginių. Teiginiai „aš vis tiek nie ko nepakeisiu“, „apskritai ten drau gų klanas“, „kas manęs klausys“,„VU SA - uždara organizacija“, „atiduo kite mano pažymėjimą!!!“ iš tiesų nie ko nepakeis. Jei manote, kad situaci ja bloga - taisykite. Klauskite tų, kurie jau yra jūsų fakulteto atstovai, o svar biausia - dalyvaukite rinkimuose. Kaip tai daryti? Paprastai. Juk tik nuo visų studentų aktyvumo priklausys, ko kie žmonės pateks į svarbiausią savi valdos organą - VUSA parlamentą. Jeigu jūs jau pažįstate tuos, kurie jū sų manymu yra verti tapti jūsų atsto vu parlamente - pareikškite savo nuomonę. Jeigu manote, kad niekas kitas, tik jūs patys geriausiai galite ap ginti savo interesus - siūlykite save. Svarbu ne verkti, kad yra blogai, o da ryti, kad būtų gerai. Todėl aš, Mindaugas Reinikis, ir kreipiuosi į jus. Kad situacija gerėtų, reikia visų Universiteto studentų pa galbos. Aišku, ne visi turi laiko, ne visi nori tai daryti, ne visi turi galimybių, kiti gal nesugeba, ir panašiai. Bet juk yra tokių studentų, kurie turi ir laiko, ir sugeba, ir nori atstovauti... Papras tai kiekviename fakultete būna visiems pažįstamų aktyvių studentų, kuriais pasitikima, kurie iš tiesų nori padėti visai studentų bendruomenei. Jau pri siminėte tokį? Jį ir siūlykite, rinkite. Manote, kad pats tiktumėte? Šaunu
-siūlykite save. Atsiminkite - kiekvie
nas fakultetas turi teisę deleguoti į VUSA parlamentą du atstovus, ku rie ir atstovaus fakultetui. Būti kan didatu gali kiekvienas! Kaip vyksta rinkimai? Labai pa prastai - kiekvieno fakulteto visuoti nis studentų susirinkimas ar konfe rencija išrenka 10 atstovų įTarpfakultetinę konferenciją, iš kurių du jau tu ri būti išrinkti į naująjį VUSA parla mentą. Kadangi Universitete yra try lika fakultetų, Tarpfakultetinėjc kon ferencijoje gali dalyvauti 130 studen tų. Kiekvienas iš jų balsuoja asmeniš kai, taigi kandidatas į prezidentusdaugiausiai gali surinkti 130 balsų. Taigi sistema nėra itin sudėtinga. Svarbiausia nepamiršti, kad tapote sa vo draugų atstovu ir esate ne tarp val dančiųjų, o tarp valdomųjų. „Valdo mųjų“ gerąja prasme - studentai su teikė jums galimybę išsakyti tai, kas neduoda jiems ramybės, tai, kas, jų manymu, yra taisytina. Jei išrinkti at stovai nepateisina vilčių, juos reikia kuo greičiau pakeisti. Tik taip iš tiesų bus atstovaujama VU studentui. Kiek vienas studentas turi žinoti, kas jam atstovauja, kiekvienas studentas turi žinoti, kad jeigu jis nėra patenkintas atstovu, visada gali siekti, kad būtų iš rinktas kitas, kuris iš tiesų dirbs nau dingai. Ne mažiau reikalaujama ir iš VUSA prezidento ar pretenduojan
čiojo į šį postą. Studentas, tapęs VU SA prezidentu, atstovauja visiems Universiteto studentams. Preziden tas nėra tas, kuris duoda nurodymus, o atvirkščiai - jis gauna labai daug nu rodymų iš visų Universiteto studentų lyderių ir stengiasi juos įgyvendinti. Toks yra mano principas, ir aš, kandi datuodamas į Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidento pos tą, sieksiu, kad šis principas būtų įgy vendintas. Užtenka laukti, kol kitas ar kiti ką nors padarys. Dar kartą pabrėžiu tik kartu veikdami, galvodami, inici juodami padarysime taip, kad nerei kėtų sakyti ar manyti apie savivaldą negerai. Lengviausia yra kritikuoti... Kitais metais studentija galės drą siau reikšti savo nuomonę pagrindi niame Vilniaus universiteto valdymo organe - Senate. Studentų skaičius pagal naująjį VU statutą turės būti ne mažesnis nei 10 proc. Kiekvieno fakulteto taryboje bus ne mažiau nei trys studentai. Tai jau yra daug. Studentai - nemiegokite! Artėja rinkimai - dalyvaukite! Jei nežinote, kas jūsų fakultete organizuoja rinki mus - klauskite centrinėje VUSA būs tinėje. Ieškokite skelbimų fakultetuo se, patys skatinkite domėtis kitus. Jei einate į rinkimus - atsiveskite dvide šimt draugų. Jei pažįstate pasitikėji mo vertą, norintį būti parlamentaru studentą - rinkite jį. Jei nepažįstate siūlykitės patys. Gegužės 10 dieną paaiškės, ar VU studentijai tikrai rupijų gerovė, ar ji yra pasiruošusi spręsti savo proble mas. Gegužės 10 dieną jūs galėsite bal suoti už vieną iš kandidatų - Min daugą Reinikį, kuris siūlo veikti taip, kad po metų galėtų ramia sąžine pa sakyti: „Kadangi turėjau gerus pagal bininkus, galiu konstatuoti, kad ma no kadencijos metu VU studentai su vokė savo teises ir pareigas. O labiau siai džiugina tai, kad studentai pra dėjo jomis naudotis...“ Iki pasimatymo gegužės 10 dieną Vilniaus universiteto Študentų atsto vybės rinkimuose.
LIETUVOS IR BALTARUSIJOS UNIVERSITETAI BENDRADARBIAUJA Marius DOBRAVOLSKIS, TSPMIII k. studentas
Šiais metais sausio 27-28 d. Vilniuje lankėsi Baltarusijos valstybinio univer siteto dėstytojų ir studentų delegacija. Ją pakvietė Vilniaus universitetas. Vizi to metu BVU Studentų sąjungos vado vai konsultavosi su VUSA vadovais, ap tarė bendradarbiavimo perspektyvas. Nutarta tokio pobūdžio vizitus rengti reguliariai.
Po dviejų mėnesių atsakomąjį vizitą į Baltarusiją surengė VU studentų dele gacija. Delegaciją sudarė TSPMI studen tai, istorikai ir VUSA atstovai. Kelionę organizuoti padėjo TSPMI administra cija ir direktorius doc. dr. R. Lopata, parėmė Prezidento Algirdo Brazausko fondas. Baltarusijos Respublikos amba sada delegacijos dalyviams suteikė ne mokamas vizas. Pirmą vizito dieną lietuviai apžiūrėjo Baltarusijos sostinę, o vakare lankėsi Uni versiteto studentų miestelyje, kur spe cialiai jiems kolegos baltarusiai surengė
diskoteką. Antrą vizito dieną Lietuvos delegacijai buvo pasiūlyta aplankyti ke turis Vakarų Baltarusijos miestus. Vaka rų Baltarusijos žemės nuo Mindaugo lai kų glaudžiai susiję su Lietuva, todėl čia gyventojai mažai surusėję. Lyda buvo svarbi Lietuvos kunigaikščių tvirtovė, gy nusį Vilnių nuo totorių žygių. Nesvyžiu je ir Mirė Lietuvos bajorai Radvilos turė jo savo rezidencijas. Naugardukas - Ado mo Mickevičiaus gimtinė. Baltarusijos studentai pakvietė lie tuvius vėl apsilankyti rudenį, kai BVU minės 80 metų sukaktį.
Gegužės 12 dieną -
VISI Į „PRAMOGŲ SESIJĄ 2001"! Gegužės 12 dieną Vilniuje bus surengtas šventinis studentų para das, o vakare - koncertas Vingio parke. Paradas žygiuos nuo Kalnų parko Gedimino prospektu iki Sei mo rūmų. Eisenoje dalyvaus visų aukštųjų mokyklų studentai, šven tės dalyviai bei žiūrovai. Priekyje „iš taiginga karieta“ važiuos universi tetų rektoriai, pasipuošę įspūdin gomis mantijomis. Atviruose sunk vežimiuose studentai įsirengs che
sesija
mijos laboratorijas, šokiiĮ aikštelę mobilią diskoteką, jachtą... Sunk vežimius lydės margaspalvė stu dentų minia su vėliavomis, šventi ne apranga. Parado dalyvius ver tins kompetentinga komisija, kuri stebės paradą iš Lietuvos muziku akademijos balkono, bus renkama studentų grupė, geriausiai atskies dusi „Pramogų sesijos“ nuotaika Nugalėtojų laukia TONA ALAUS!!!
Gegužės 4 d. Kaunas kviečia Vilnių i
DIDŽIAUSIĄ IR NEOHIPIŠKIAUSIĄ STUDENTIŠKĄ FESTIVALĮ „RAFES 2001" Nuo 1982 metų nė vienas pava
sius Lietuvos kampelius. Gerai ži
saris Kaune nepraėjo be vieno iš di
nomos ir festivalio tradicijos: žygis
džiausių studentiškų festivalių res
Kauno „širdimi“ (Laisvės alėja)
publikoje ir didžiausio festivalio
meninės parodos, kečupo ringas
mieste. Gandai apie RAFES festi
(beje, pirmą kartą Lietuvoje sureng
valį, vykstantį ištisą parą Elektroni
tas būtent RAFES festivalio metu *).
kos rūmuose, Studentų g. 50, jau
studentiškos vandensvydžio, septy
dvidešimt metų pasiekia tolimiau
nių bokalų, krepšinio olimpiados.
VU fotoklubo nariai
savaitgalį praleido gamtoje Vytautas MICHELKEVIČIUS, fotoklubo viceprezidentas Saulutė švietė, keliai dundėjo, o fotografaiVarėnon riedėjo. Taip paminėti VU fotoklubo jaunas dienas ir atostogų pra džią nusprendė jo nariai. Kas „mersu“, kas „golfiuku“, kas traukiniu „stūmėsi“ į pietus, j Varėnos rajoną, Aukštagirių kai mą (kažkur už Marcinkonių), kuriame, deja, tik viena troba su pirtimi ir klėtimi belikus. Kelias buvo vingiuotas ir baisus, keletą kartų grėsė „mašinos skardyje“ sin dromas. Tačiau įvykio vieta buvo pasiekta be aukų, ir ankstyvą šeštadienio rytą (fo tojgrafai bei (foto)grafės jau uodė gaivų Dzūkijos nacionalinio parkoorą ir dulki no užsigulėjusius čiužinius. Paruošę ir nu siaubę gausų stalą, studentai išvertė prieš saulę pilvus, o kas netingėjo, apsikarstė fotoaparatais ir miškan sugužėjo. Artėjant vakarui fotografai susizgribo malkų ieškoti: nuvertė kelis medžius, o su „golfiuku“ pabandė užmaskuot i rąstų vil kimo pėdsakus. Klubo prezidentas Tadas Šarūnas davė kirviu startą pradėti ruošti malkas. (Foto)grafai bei (foto)grafės sun kiai poromis pjūklu brūžinomedj-paaiškėjo, kad daugeliui užtenka jėgų tik nu spausti fotoaparato mygtuką, tačiau šiaip taip iki vakaro, kartais suteikdami tą sma gų malonumą merginoms, vyrai paruošė gerą krūvą malkų. Pirt is nuo karščio net pyškėjo, tačiau tik viena mergina išdrįso savo kūną, pri dengtą maudymosi kostiumėliu, pade I monstruoti vaikinams. Naktyje garavo
Iškylos dalyviai Grūte Vl/ŠA fotoklubo nuotr. įkaitę kūnai, kaijauniejifotografaitaške Skroblaus upelį. Išsikepę dešrelių ir „pa vogę“ mėnulio pilnatį (fotojuostoje), nu virto visi miegoti. Ryte studentai užtinu siomis akimis ritosi iš migių ir ruošėsi nau jam fotoklubo prezidento išbadymui - ..iš krypusiam” futbolu i „Tumbi Jumbi“. Var tininkai pririšti prie medžių, žaidėja i su rišti poromis - oi, nuvargo studentai, kol pergalę iškovojo, net visas miškas aidėjo Nebuvo apsieita be traumų, tačiau mirti nų atvejų išvengta. Užslinkus gūdžiai nakčiai buvosurengtos orientacijos miške su degtuku ir be že mėlapiovaizbos- Išnaršiusios beveik 2kvaė rat in ių kilomet rų plotą visos komandos ra do paslėptus daiktus ir, deja, visi sugrįžo gyvi, o Tadas tikėjosi... Tik vienas daly'“ buvo mirtinai išgąsdintas žiauriųjų argamzatorių ir kitą dieną jautėsi lyg nesavas. Išaušo pirmadienio rytas, pamažu at ėjo ir vakaras, o fotografai su ašarom“ akyse traukė namolio. Įspūdžiai vos tilpo į kuprines ir fotojuostas.
Puslapį rengia Gerda INČIŪRAITĖ ir Vaida MORKŪNAI^
2001 m. gegutė
Universitas Vilnensis
®
9
(jUMTOV't.jA
GADI KEČUPAI KALBA PATYS UŽ SAVE Balandžio 17-20 d. Vilniuje vyko „Gamtininkų dienos 2001". Tai ne tik Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto šventė, bet ir Žemės dienos minėjimas. Šiemet GaDi surengta daugiau ir įvairesnių renginių. Pakviesti organizuoti ir dalyvauti Vilniaus pedagoginio universiteto gamtininkai per daug nesidomėjo 3 metus iš eilės vykstančia švente.
Ichtiandras ŠIRDECKAS
Šiemet surengta jau trečia GMF studentų gamtininkų šventė. Tra dicija tampančios GaDi dar kartą primena visuomenei apie gamto saugos problemas ir svarų Universiteto indėlį rengiant gamtos mokslų specialistus, užsiimančius šių problemų sprendimu. Nors ne palanki šių dienų ekonomika ver čia jaunus specialistus ieškoti dar bo ir laimės užjūryje, tai nereiškia, kad GMF neatlieka savo funkci jos ir nesuteikia studentams gero išsilavinimo. Tarp GMF fakulteto mūrų kve pia ne tiek konservatyvumu ir drausme (ar liberali disciplina nė ra palaida bala?), kiek idealizmo dvasia, pasiaukojimu profesijai, pašaukimui. Niekas kitas neišspręs mūsų problemų ir nepakeis dabar tinės situacijos, kuria nesame pa tenkinti. Tai gal jau laikas dėstyto
jams ir studentams pradėti bendra darbiauti ir kartu ieškoti išeities?
Ar GaDi taps ne vien tik studentišku „tusu“? Per gamtininkų šventę bandyta neapsiriboti vien tik studentiškomis linksmybėmis. Buvo surengta kon ferencija „Gamtos mokslų perspek tyva Lietuvoje“. Pranešimus skaitė lektoriai, kurie paskaitų metu daž niausiai dėsto specialybės medžiagą ir nesileidžia į „ne teminius“ pamąs tymus. Tie, kurie atėjo, tikrai nenu sivylė, išklausę prof. J. R. Naujalio ar doc. D. Kirvelio mintis. Fakulteto autoritetai ragino studentiją skelbti savo darbus, nepasiduoti melancho lijai, optimaliau žvelgti ir į mokslą, ir į gyvenimą. Biologijos mokslas sparčiai vystosi, kuriama vis daugiau specializacijų. Įdomu, kokia nūdie na gyvena kitų fakulteto disciplinų geografijos ir geologijos - dėstytojai? Pirmoji GaDi konferencija „prisvilo“ dėl per mažo dalyvių
Čia mes-gamtininkai
skaičiaus. Pirmo ar antro kurso studentai, kuriems labiausiai rei kėtų ne vien tik paskaitų metu iš girstų žinių, dėl nežinia kokių priežasčių tingi užsukti į Didžią ją aulą. Papildomos žinios padė tų orientuotis dabartinėje moks lo rinkoje ir, be abejo, pagelbėtų renkantis kursinių ar bakalauro darbų temas.
Neatskleistų talentų fotoparoda „Žemės diena (Myliu gamtų)“ Ne paslaptis, kad gamtininkai -„prie meno“, ir dažnas iš jų mėgs ta pažvelgti į pasaulį pro „Zenito“ objektyvą, turtingesnis - pasprag sėti moderniais vakarietiškais fo toaparatais ar paprasčiausia „mui line“, bandydamas pagauti įdo mesnę akimirką gamtoje. Dažnai šios meninės autentiškos nuotrau kos taip ir lieka gulėti dulkėtuose stalčiuose, todėl net pažįstami ne gali įvertinti autoriaus gabumų. Kelių biologų, nepatingėjusių at nešti savo nuotraukų, darbai pui kavosi pirmame aukšte pakabin tuose stenduose. Meninės nuotraukos, deja, nepa sirodė informatyvios intrigų besi vaikantiems dėstytojams. Tai ne linksmieji praktikų „vaizdzialiai“, bylojantys apie turiningą studentų laisvalaikį ir išduodantys kai ku riuos slaptus pomėgius. Tačiau dės tytojas R. Puzirauskas, nuodugniai ištyrinėjęs Vidmanto Balkūno-Hypio fotomeną, vis dėlto aptiko kad rą, kuriame užfiksuotas gerai žino mo studento hobis. Dėstytojas pasi baisėjo... Vieniems - menas, kiliems nemokama reklama. Andrius Skripka kitą dieną vykusiame auk cione susikrovė nemažą kapitalą, pardavinėdamas savo kūrybą (ži noma, mokesčiai organizaciniam komitetui liko nesumokėti). Be minėtų fotomenininkų savo dar bus pristatė ir III k. biologai-Da rius Mikelaitis, Marija Kataržytė, Nerijus Zableckis, II k. magist rantas A. Narbutas-Bitinas.
Pelnas - dviračių aikštelei Arpirksite dėka no gaublį?
Trečią GaDi šventės dieną bu vo surengtas aukcionas. Fakulte-
to kiemelyje buvo pardavi nėjami įvairūs dėstytojų daik tai. Ir ko tik čia nebuvo: deka no gaublys su karščiausiais taškais bei kak laraištis su tau tiniais moty vais, išskalbtas ir išlygintas dr. D. Čitavi-
čiaus kaklaraiš tis su inicialais, mieliagrybis stik lainyje, vabzdžių kolekcijos fuksams, doc. O. Rukšėno pypkė, knyga „Doroga k sčastju“, leisgy vės varlės iš biofizikų laboratori jos ir dar daugybė kitų gerų daik tų. Brangiausia aukciono prekė anglų kalbos įskaita, už kurią su plota tik 23 Lt. Buvo pardavinėja mos ir I k. bestuburių zoologijos įskaitos. Pasak organizatorių, šios gana paklausios prekės dėl inte resantų stokos neatnešė norimo pelno. Matyt, skolininkai nu sprendė mokytis arba patriotiškai papildyti šiek kiek didesnėmis su momis skylėtą Universiteto biu džetą. Renginio „vinis“-aktuali amžių sandūros knyga „O čiom razmyšliajut roboty“. Surinkti pinigai bus skirti dvi račių stovėjimo aikštelei prie fa kulteto įrengti. Dviračių mėgė jams nebereikės sukti galvų, kur juos pasistatyti.
Be žolės nebus pieno Vėliavomis mosuodama šventi nė eisena nuvilnijo Gedimino pro spektu. Nesulaukta žadėto Pedago ginio universiteto studentų antplū džio. Praeiviai niekaip negalėjo su prasti, koks čia jaunimas žygiuoja, visa gerkle rėkdamas „žolė, žolė...“, bet žali lipdukai išdavė paslaptį, kad „kažkokie žalieji“ drumsčia mies to ramybę. Net prie eisenos prisi jungus „vabalams“ vilniečiai nesu prato, kad čia - anaiptol ne sekta, o tiesiog VU GMF studentai. Rengėjas Nerijus Zableckis
GaDi kečupas
Dvigubą duoklę miestui GaDi atidavė Sereikiškių parke. Į čia su rengtą koncertą susirinko jauni mas iš parko ir šiaip „gyvos“ mu zikos mėgėjai. Koncertavo jauni mo grupės: „Skyders“, „Karma“, gitara grojo II k. biologas Denisas Nikitenka. Vyko rungtys, žaidimai, kurių dalyviai buvo apdovanoti rė mėjų prizais: „Čili“' picerijos marš
kinėliais, kino teatro „Lietuva“ kvietimais, R. Suslavičiaus įmonės kečupu (pastarasis dar ilgai sap nuosis šventės dalyviams). Pagrin diniai šventės rėmėjai - „Minijos nafta“, Baltijos konsultacinė gru pė-
Šventės pabaiga surengta nakti niame klube „Afrika“. Tie, kurie atėjo pirmi, gavo po nemokamą bokalą alaus. Draugiškoje aplinko je gamtininkai „tūsinosi“ visą nak
tį- v Šventė įvyko, nors šiemet or
ganizatorius slėgė ne tik organi zaciniai rūpesčiai, bet dar ir arši kolegų kritika. Belieka tik pa spausti rankas GaDi „vežėjams“ - pirmininkui Vitalijui Orlovui, finansininkui Mariui Zabielskui, organizaciniam komitetui: Jūra tei Gintalaitei, Romui Griškevi čiui, Jolantai Laškovai (VPU) ir visiems kitiems, vienaip ar kitaip padėjusiems organizuoti renginį. Ačiū ir kritikams. Jei jie padėtų, GaDi taptų geresnė. P.S. Interneto puslapis apie GaDi: www.gadi.vu.gf.lt Autoriaus nuotraukos
Redakcijos adresas: Čiurlionio 27-141, Vilnius, Lt-2009. COR666@takas.lt
10
Universitas Vilnensis & Komunikacijos fakultetas
2001 m. gegužė
Komunikacijos fakulteto puslapis Siūlymus ir kitas pastabas siųskite ei. paštu noema@centras.lt
TIKRI ĮSPŪDŽIAI APSILANKIUS PARODOJE CEBIT Apie Hanoveryje vykusią parodą tam tikrą nuomonę galima susidaryti perskai čius keletą straipsnių. Tačiau ji visiškai pasikeičia ten nuvykus ir viską pamačius savomis akimis. atstovai gaudė so lidžių lankytojų
Vytautas PAUKŠTYS
Pirmieji įspūdžiai j parodą atvykome pirmą ją jos dieną - ketvirtadienį. Pavargę po kelionės nespėjo me į oficialią dalį, tačiau per daug nenusivylėme, nes iš ko legų pasakojimų sužinojome, kad nieko įspūdingo atidary mo ceremonijoje nebuvo. Pradėjome kelionę po di desnį nei 400 tūkstančių kvadratinių metrų parodos plotą. Kadangi dalyvavome pirmą kartą, buvome nuste binti dalyvių bei lankytojų skaičiumi ir parodos dydžiu. Daugelis mūsų kolegų - nuo latiniai CeBIT dalyviai - jau turėjo paruoštą organizacijų sąrašą, nustatytą „maršrutą“ - kur eiti ir ką žiūrėti. Vaikščiodamas tarp paviljo nų, pastebėjau svarbų dalyką -skirtingai negu Lietuvoje, kur kompanijos tik pristatyda vo savo produkciją, o vėliau skųsdavosi, kad negavo realios naudos, čia parodos dalyviai nuolat aktyviai dirbo. įmonių
žvilgsnius, juos mandagiai užkal bindavo, prisistatydavo, papasako davo apie įmonės siūlomą produkci ją, išklausinėdavo, kas domina praei vį, ar jų kompani ja galėtų būti nau dinga.
Pasvtręs pastales
Parodos akcentai Parodoje domi Straipsnio autorius prie parodos pavilįono navo didžiosios turinčios daugiau abonentų kompanijos - „Microsoft“, „IBM“, „Compaq“, „Fujit nei vietiniai fiksuoto ryšio tie su“, „Siemens“, „NTT Dokėjai) ir „Fujitsu“ - pasauli CoMo“, „Dcutche Telecom“ nės IT kompanijos. „NTT DoCoMo“ stebino ir kitos. Ne tokių žymių kom panijų paviljonai buvo mažes žmogaus dydžio robotu, ku ni ir atrodė ne taip įspūdin ris galėjo kalbėtis su renginio gai ir naujoviškai. vedėju apie istoriją ir naujau sias technologijas. Pasigėrėji Salėse buvo įtaisyti didžiu liai monitoriai bei projekto mą kėlė energingi stendo dar riams pritaikytos stiklinės buotojai ir po sceną lakstan plokštės, kuriose kompanijos tis vedėjas. Įdomūs buvo ir visą laiką rodė reklaminius šios kompanijos naudojami mobilieji telefonai - su spal vaizdo klipus ir pristatė savo
produktus. Dažnai šios technologijos buvo naudojamos ir vaizdo konferenci jų, trimačio vaizdo prezentacijų metu. Labiausiai įsimi nė keli minėtų kompanijų paviljo nai - „NTT DoCoMo“ - Japonijos mobilaus interneto tiekėjos (jau, beje,
Paroda nustebino savo dydžiu
votais grafinio vaizdavimo ek ranėliais. Pati kompanija pri
statė „i-mode“ paslaugą - in ternetą mobiliuoju telefonu. „Fujitsu“ surengė tikrą koncertą. Scenoje šoko dvi šo kėjų poros, o juodaodis solis tas sudainavo linksmą daine lę „We are the future“ („Mes esame ateitis“), specialiai su kurtą parodai ir „Fujitsu“ kompanijai. Originalų paviljo
ną sukūrė „Siemens“ kompa nija. Keistai ir įdomiai atrodė parodos viduryje išdygusi di džiulė tankių džiunglių oazė, pilna čiulbančių paukščių ir laukinių gyvūnų garsų.
Galima rasti darbą Parodoje prieš akis nuolat šmėkščiojo simpatiškos mergi
nos ir per prievartą bruko įvai riausius kvietimus aplankyti
vieną ar kitą paviljoną. Daž niausiai kviesdavo užeiti į
„CeBIT Job Market“ - paro dos darbo rinką. Tai net du pa stato aukštai, skirti karjerai ir
darbuotojų paieškai. Tarp di Orginalus „ Fujitsu “ kompanijos pristatymas
džiausių personalo paieškos kompanijų paviljonų puikavo-
si ir garsių kompanijų paviljo
pasiekimai. Šiais metais to
nai. Kiekvienas ieškantis dar bo ten galėjo užpildyti anke tas, palikti duomenis apie sa ve ar net pašnekėti su atran
pasigesta - tiesiog jau žino mos organizacijos siūlė savo idėjas ir produktus. Galima sakyti, kad parodos šūkis „Get Inspired“ tikrai ati tinka realybę. Paprasčiausiai vaikštant tarp paviljonų ir ste bint kompanijų darbą, kyla daug įvairiausių idėjų, kurias vėliau gali pritaikyti Lietuvo je. Parodoje taip pat buvo įma noma užmegzti naudingų ryšių - radome daug bendra su di delėmis ir mažomis kompani jomis, apsikeitėme vizitinėmis
kos specialistais. Stabtelėjus prie įdomesnio stovo, visada pasigirsdavo klausimas: „Gal jūs ieškote darbo? Jus sudo mino mūsų kompanija? “. Tai gi galimybės pradėti karjerą didžiulėje pasaulinėje kompa nijoje pakankamai realios.
Anksčiau dalyvavusius kolegas nuvylė... Kaip minėjau, visi anksčiau dalyvavusieji pasiruošė jau prieš parodą, pavartė katalo gus ir kitą informacinę litera tūrą. Tačiau bendras įspūdis žymiai skyrėsi nuo to, kurį jie patyrė ankstesniais metais. Paroda įdomi, tačiau didelių staigmenų nepateikė. Dažnai buvo minima 6-oji salė, kurio je kasmet pristatomi naujau si ir įspūdingiausi interneto
kortelėmis ir tikimės pratęsti bendradarbiavimą. Pabaigoje vienas patarimas norintiems dalyvauti kitais me tais -pasiruoškite. Važiuoti vien paspoksoti į įspūdingus stovus tikrai įdomu, tačiau nenaudin ga. Geriau išsispausdinkite do minančių kompanijų sąrašus su paviljonų numeriais. Taip tikrai sutaupysite daug laiko ir susi tiksite su reikalingais žmonėmis
Nuotr. iš asm. albumo
LIETUVA - PIRMOJI IS TRIJŲ BALTIJOS ŠALIŲ, TURINTI RYŠIŲ SU VISUOMENE STUDENTŲ ASOCIACIJĄ Prabėgus beveik dviems mėnesiams nuo steigiamojo Lietuvos rysią su visuomene studentą asociacijos susi rinkimo, šių metų kovo 22 d. Lietuvos Teisingumo mi nisterijoje buvo užregistruota pirmoji Baltijos šalyse ry šių su visuomene studentų asociacija „PRIMO“. Ryšių su visuomene studentų asociacija „Primo“ - pirmoji ofi ciali ryšių su visuomene studen tus vienijanti asociacija visame Pabaltyje. „PRIMO“ prioritetus teikia šios naujos profesijos plėtrai, taip pat skatina ginti RSV studentų in teresus bei didinti jų profesiona lumą. Vienas iš veiklos tikslų padėti studentams užimti poten cialias darbo vietas. Vos prieš kelis mėnesius įsteig
ta asociacija jau dabar turi net 40 narių. Artimiausiu metu keti nama užmegzti ryšius su kitomis Lietuvos ir užsienio RSV asocia cijomis bei organizacijomis. Pastaruoju metu ryšių su visuo mene specialistų reikia vis dau giau. Šiomis dienomis Lietuvoje egzistuoja daugiau nei 20 ryšių su visuomene firmų, be to, jų nuola tos daugėja. Kai kuriose iš jų jau dabar dirba ryšius su visuomene studijuojantys studentai.
Puslapį rengia Vitalija ŠVENČIONYTĖ
2001 m. gegužė
NUOTOLINĖS STUDIJOS BIBLIOTEKININKAMS: NAUJAS VU KF PROJEKTAS Šiais metais Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas (VU KF) pradeda naują Europos Bendrijos Leonardo da Vinčio programos projektą: „Nuotolinis mokymas bib
liotekininkams: kompetentingos. informacinės visuomenės kūrimas“ (trumpiau vadina mą DELCIS pagal anglišką projekto pavadinimą “Distance Education for Librarians:
Creaiing an Information-Competent Society”). * Bendras projekto biudžetas - 434 654 eu rai, iš kurią 318 415 eurą yra Europos Komisijos Leonardo da Vinčio programos sub sidija, 116 239 eurai - projekto partneriu įnašas.
Audronė GLOSIENĖ, VU KF Bibliotekininkystės katedros vedėja, DELCIS projekto koordinatorė
Rasa RACEVIČIŪTĖ, VU KF Bibliotekininkystės katedros doktorantė, DELCIS projekto administratorė
Valda MICHAILINAITĖ, VU KF magistrante, DELCIS projekto vykdytoja
Šis projektas - tai reakcija
į naujus darbo rinkos reika lavimus, keliamus informaci jos specialistams, ir bandymas spręsti profesinės kvalifikaci jos problemas. Šiuolaikinės visuomenės gyvenimui daro
Įtaką nuolatinės politinės, ekonominės permainos, tech nikos pažanga. Tokiomis są lygomis išlaikyti profesinę kompetenciją nėra lengva. Didelį susirūpinimą kelia pro fesinis senėjimas, būdingas vi
rezultatus suteikiama pačiam besimokančiajam. Ypač daug dėmesio teikiama lankstaus, atviro bei nuotolinio moky mosi koncepcijoms. Populia rėja nuolatinis, visą gyvenimą
ir tokiu būdu proaktyviai da lyvauti kuriant pilnavertę in formacinę visuomenę. Naujo mis technologijomis, naujo mis edukacinėmis galimybėmis ir nauja profesine kompeten
trunkantis mokymasis, kurio
cija, gaunama bibliotekose, bus bandoma tiesiogiai ir ne
vienas iš būdų - nuotolinis mokymasis, kai tobulėti, stu dijuoti, bendrauti su dėstyto ju galima neišeinant iš namų ar darbovietės - pakanka tu rėti asmeninį kompiuterį ir interneto ryšį. Tokiose studi jose dominuoja savarankiškas darbas, dėstytojas atlieka tik
kuratoriaus ar konsultanto, kuris nukreipia besimokantįjį reikiama linkme, vaidmenį. Projekte nuotolinės studi jos traktuojamos kaip vienas iš būdų suteikti bibliotekinin kams žinių apie informacijos technologijas ir taip spręsti jų
adekvataus išsilavinimo pro blemą. Dauguma biblioteki
soms veiklos sritims, o ypač informacijos veiklai, nes in formacijos saugojimo ir sklai
ninkų (ir ne tik Lietuvoje) profesinį išsilavinimą įgijo dar
dos priemonės tobulėja nepa
prieš tai, kol technologijos ta
prastai sparčiai. Vis aktuales nis darosi mokymosi ir persi
po mokymo programų dalimi,
kvalifikavimo klausimas. Šiandieninė studijų siste ma pamažu orientuojama
nuo mokymo prie mokymosi - atsakomybė už mokymosi
ir iki šiol neturėjo galimybės persikvalifikuoti. Suteikiant galimybę įgyti naujus įgūdžius norima įgalinti juos veikti kaip informacinio raštingumo skleidėjus, ypač periferijose,
tiesiogiai skatinti regioninę plėtrą, periferijos bendruo menių regeneraciją, naujų verslų, naujų darbo vietų ir formų atsiradimą.
Projekto tikslas - sukurti nuotolinių studijų programą, kuri bus integrali tęstinio bibliotekininkų mokymo da lis, skirtą lavinti darbo su moderniomis informacijos ir komunikacijos technologijo mis (IKT) įgūdžius. 2000 me tų kovo mėnesį VU KF Bib liotekininkystės katedra atli ko tęstinio mokymo poreikių tyrimą tarp visų tipų biblio tekų atstovų. Iš 900 respon dentų daugiau nei 75 proc. pažymėjo, kad IKT mokymas yra reikalingiausias. Panaši si tuacija yra ir kitose besivys tančiose šalyse. Tradicinė švietimo sistema nebegali tin kamai patenkinti šio porei kio. Galimybė įgyti IKT kom petenciją per nuotolį suteiks daugiau progų siekti tęstinio
* Šio projekto turinys nebūtinai sutampa su Europos Bendrijos arba Europos Sąjungos Leonardo da Vin čio programos koordinavimo paramos fondo nuomone ir neužtraukia joms kokios nors atsakomybės.
DĖMESIO
11
Univcrsitas Vilncnsis & Komunikacijos fakultetas
! ! !
KF 10-mečio proga rengiamos KF dienos. Jūs irgi galite padėti organizuoti šventę.
Kokia yra Jūsų vizija ? Pateikite savo idėjas, kaip Jūs įsivaizduojate KF jubiliejinių renginių savaitę. Kas gali dalyvauti ? Visi KFstudentai, kurie nori pabandyti organizuoti renginius ir kurie nėra abejingi Komunikacijos fakultetui. Norintieji dalyvauti turi kreiptis į IIC. Iškilus kokiems nors neaiškumams kreipkitės į IIC (610 kab.) arba rašykite ei. adresu juras.pozela@kf.vu.lt
bibliotekininkų mokymo ir patobulins jo kokybę, o adek vatus profesinis išsilavinimas
pagerins bibliotekų paslaugų kokybę ir sutvirtins jų pozi cijas informacinėje visuome nėje.
Projekto tikslas bus įgyven dinamas kuriant 3 nuotoli nius kursus: „Internetas pra dedantiesiems“, „Internetas pažengusiesiems“ ir „Interne to svetainių kūrimas“. Kursai bus organizuojami pagal jau egzistuojančių ir aktyviai naudojamų Orhus (Aarhus) grafystės bibliotekos (Danija) kursų pavyzdį. Orhus grafys tės bibliotekos kursus rėmė
Europos Socialinis fondas (1998 m., 11 400 eurų) ir Na cionalinio bibliotekų rėmimo fondas (1997 m., 20 100 eu rų). Pirmą kartą kaip bando mieji kursai vartotojams jie buvo nemokami, tačiau jau dabar jie yra visiškai išlaiko mi vartotojų mokesčių. Nuo 1999 metų bibliotekos Verslo informacijos tarnyba specia liai pritaikytus kursus teikia
formatą naudojant virtualią mokymosi aplinką WebCT <www.webct.com>), 2. išban domi ir vertinami pasirinktose
bibliotekose, 3. reklamuojami ir demonstruojami, t.y. projek to partnerių skleidžiama infor macija apie projekto idėją, jo eigą ir sukurtus produktus vie tiniu ir tarptautiniu lygmeniu. Platus ir nevienalytis part nerių tinklas - didelis projek to privalumas. Projekte ben dradarbiauja 10 institucijų: 4
universitetai, užsiimantys in formacijos specialistų rengi mu, 3 viešosios bibliotekos, jau turinčios patirties, kaip taiky ti informacijos technologijas bibliotekos darbui bei biblio tekininkų mokymui, 2 priva čios informacijos technologi jų, Europos projektų ir kon sultavimo kompanijos ir 1 vi siškai unikali organizacija, in tegruojanti keletą šimtų mo kymo bei verslo institucijų iš visos Europos. Partnerių tin klas vykusiai sudarytas ne tik instituciniu, profesinės kom petencijos, bet ir geografiniu atžvilgiu - čia atstovaujama
Orhus grafystės pramonės at stovams.
Vakarų Europai (Danijai, Di
Daniški kursai buvo pasi
džiajai Britanijai), išlaikyta
rinkti dėl aukštos kokybės ir tinkamumo tiesioginiam pro jekto adresatui - viešųjų bib
Baltijos šalių dimensija (net 5
liotekų darbuotojams, kadan gi dauguma IKT mokymo pro duktų yra skirti IKT vartoto jams, bet ne informacijos spe cialistams. Be to, kursai bus kuriami ir naudojami ne tik
Estijos), užmegzti bendradar jūros regiono šalimis (2 insti
Lietuvoje, bet ir Latvijoje. Pa grindiniai projekto vykdytojai
linių bibliotekininkystės stu
- VU KF Bibliotekininkystės katedros ir Latvijos universi teto Filologijos fakulteto Bib
institucijos - pusė visų part nerių - iš Lietuvos, Latvijos ir
biavimo ryšiai su Viduržemio tucijos iš Graikijos ir 1 iš Ru
munijos). Ateityje - vieninga nuoto
dijų programa, kuria galės
naudotis ir tie, kurie norės
baigti pagrindines studijas, ir
liotekininkystės ir informaci
tie, kurie reikalaus tęstinio
jos mokslų departamento dar buotojai.
profesinio mokymo. Tokiu bū
Projekto trukmė - dveji me tai, pradedant nuo 2000 m. gruodžio 1 d. Projektas bus įgy vendinamas trimis etapais:
lengviau įgyjamą profesinį iš
1. kursai adaptuojami (verčia mi, pritaikomi vietos reikmėms
studijų kokybę suteikiant ga
ir konvertuojami j elektroninį
są gyvenimą.
du bus stengiamasi sukurti
silavinimą ir užtikrinti lygias išsilavinimo galimybes, garan tuoti aukštesnę profesinių
limybę mokytis ir tobulėti vi
STUDENTŲ KONKURSAS „KF DIENŲ PROJEKTAS" 1991 m. liepos 1 dieną Vilniaus universitete buvo įkurtas Komunikacijos fakultetas. Šiandien Komunikacijos fakul tetas siekia ne tik atspindėti, bet ir daryti įtaką visuomenės informacinei sąveikai, nagrinėti žinią vaidmenį, optimalius Žiniasklaidos organizavimo būdus, modeliuoti informacijos vartotoją poreikius. 2001 metai - jubiliejiniai. Per dešimtmetį susiformavo jauniausio VU fakulteto tradicijos - nuolatinė kaita, tarpdis ciplininiu studiją pasiūla, demokratija. Dabar KF mokosi beveik tūkstantis studentą. Dešimtmečio proga KF dekanatas ir Integruotas informacijos centras skelbia konkursą „KF dieną projekto“ scenari jui sukurti. •Kas gali dalyvauti?
Visi KF studentai, kuriems rūpi KF ateitis. • Kodėl verta dalyvauti?
Tai galimybė realiai paveikti KF gyvenimą. Geriausias būdas įgyti valdymo ir organizavimo įgūdžių. KF dienų projektas bus puiki rekomendacija Jums. Galbūt sulauksite pasiūlymų dalyvauti kituose KF pro jektuose.
Kreipkitės j IIC vadybininkus: Ramūną Ragauską, ei. paštas ramunas.ragauskas@kf.vu.lt Jurą Požėlą, ei. paštas juras.pozela@kf.vu.lt Mantautą Jokubėną, ei. paštas mantautas.jokubenas@kf.vu.lt
Pirmąją pasiūlymą lauksime iki 2001 m. gegužės 18 d.
12
Universitas Vilnensis
2001 m. gegužė
‘Kultūros centro puslapis GEGUŽĖS 1-7 DIENOMIS - TARPTAUTINIS JAUNŲJŲ TEATRALŲ FORUMAS
„IEŠKOME AUTORIAUS. IEŠKOME HEROJAUS" Gegužės 1-7 dienomis Vilniaus universitete vyks Tarptautinis jaunųjų teatralų forumas „Ieškome autoriaus. Ieškome herojaus“. Lietuvos universi tetų teatrų asociacija, norėdama įgyvendinti jaunimo kultūrinių mainų programą, savo antrąjį forumą skiria bendros kūrybos galimybių ir jaunų autorių paieškoms. „Šeši Lietuvos universitetų teatrai, tarsi Luigi Pirandello personažai, nusprendė ieškoti savo autoriaus. Jauno. Nepatyrusio. Dar ncgenealaus. Tačiau suprantamo. Kalbančio ta pačia kalba. Gyvenančio tuo pačiu ritmu. Išgyvenančio tuos pačius jausmus“, - taip forumo tikslą apibūdino Lietuvos universitetų teatrų asociacijos pirmininkas Rimantas Venckus. Forume spektaklius ir projektus pristatys svečiai: Belteatro iš Paduvos (Italija), TheaterFabrik iš Altenburgo (Vokietija), Tukkateatteri iš Tamperės universiteto (Suomija) ir Studentaleikhusid iš Islandijos universiteto. Forume taip pat dalyvaus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos universitetų teatrai, „Elfų“ teatras ir „Palaimintojo“ teatras (iš Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos namų). Svarbiausias forumo akcentas bus ne spektakliai, o bendros kūrybos laboratorija „Ieškome herojaus“, kurioje visos grupės kartu improvizuodamos stengsis sukurti šiuolaikinio herojaus prototipą. Vadovė - Muzikos akademijos profesorė Algė Savickaitė. Projektą remia Europos Sąjungos programa „Jaunimas“, Šiaurės šalių Ministrų Tarybos informacinis biuras Vilniuje, Italijos kultūros institutas. Štai kelių teatralų nuomonės apie forumą. Robertas Germay, Tarptauti
nės universitetų teatrų asocia cijos pirmininkas Vadovauju Lježo universite to teatrui bei Tarptautinei uni versitetų teatrų asociacijai, to dėl esu puikiai susipažinęs su aktyvia Lietuvos universitetų te atrų veikla. 1990 ir 1993 metais Lježe lankėsi Vilniaus teatrai, šiais metais priėmėme trupę iš Klaipėdos. Pastaruosius keletą metų ir patys buvome dažnai kviečiami į Lietuvą. Man, Tarptautinės universite tų teatrų asociacijos pirmininkui,
labai malonu bendradarbiauti su Lietuvos universitetų teatrų aso ciacija, kuri labai aktyviai koordi
nuoja universitetų teatrų veiklą. Labai gaila, kad negaliu dalyvau ti Forume „Ieškome autoriaus. Ieškome herojaus“, bet nuošir džiai linkiu sėkmės. Anksčiau daugelis autorių, pavyzdžiui, Weissas, Bondas ar Grassas, rašė specialiai universitetų teatrams. Manau, kad ir dabartiniai drama turgai galėtų daugiau dėmesio skirti tokiai savitai ir įdomiai me no formai kaip universitetų teat rai, užimančiai svarbią vietą ne tik aukštojo mokslo įstaigose, bet irvisoje pasaulinėje teatrinio me no erdvėje.
Pristatome Forumo svečius
Universitetas yra puiki in telektuali bazė ne tik mokslo, bet ir kultūros naujovėms. Te atrinis avangardas taip pat daž niausiai išryškėja universite tuose. Juose kūrybinę veiklą
Tukkateatteri
Belteatro
Suomija
Italija Be/tratro įsteigtas 1991 metais, kai grupė profesionalių aktorių nutarė sukurti asociaciją, padė siančią statyti spektaklius, ruošti aktorius ir rengti socialinius ren ginius. Asociacija dirba Veneto re gione ir glaudžiai bendradarbiau ja su Paduvos savivaldybe, kuriją finansuoja. Šiuo metu asociacija organizuoja mokyklų teatrų pro gramas, socialinius teatrinius ren ginius ir spektaklius, skirtus su augusiam žiūrovui. Belteatro asociacijos preziden tas -Bruno Lovadina. Belteatro asociacija sudarė dvejų metų programą „Progetto 2000“, kurios metu daugelyje Pa duvos mokyklų buvo mokoma te atro meno. Šią programą koordinavęs BeZteatro meno vadovas Roberto Innocente pats dirbo su studentais, parašiusiais nemažai pjesių. Pro jektui pasibaigus šių pjesių įkvėp
Rimantas Venckus, Lietuvos universitetų teatrų asociacijos pirmininkas
pradėjo daugelis šiandien gar sių dramaturgų, režisierių bei aktorių. Galbūt šitaip atsiras busimoji dramaturgijos ar teatro žvaigž dė, kuri ateityje bus reikalinga ne tik studentiškai scenai? O ar turi šiandien jaunimas sa vo herojaus viziją? Ar reikia jam pavyzdžio, kuris vestų iš įvairių pa gundų liūno humanistinių verty bių link? Ką daryti, kad jaunimas norėtų tokiu pavyzdžiu sekti? Manome, kad tik pačių jaunų žmonių sukurtas, sufantazuotas herojus galėtų tapti autoritetin gu pavyzdžiu. Toks ir yra projekto tikslas drauge improvizuojant, disku tuojant sumodeliuoti patrauk laus, perspektyvaus, gyvo ir už degančio herojaus tipą.
tas Roberto Innocente drauge su viena iš studenčių, Sara Celeghin, parašė pjesę „Io ragazzo dėl 2000, Io ragazza dėl 2000“ („Aš - vai kinas 2000, aš - mergina 2000“). Pjesėje naudodami įvairias išraiš kos formas trys aktoriai atsklei džia jaunų žmonių gyvenimą, min tis, problemas ir svajones. Scena labai savita, pilna jaunų žmonių piešinių. Iš pradžių tie piešiniai labai abstraktūs, bet spektaklio metu aktoriai jiems spalvomis su
teikia individualių bruožų. Pub likos dėmesį traukia ir trys televi zijos ekranai bei specialiai sukur ta mašina. Du pagrindinių vaidmenų atli kėjai - mergina ir vaikinas - kal basi apie kasdienius dalykus, ku rie atskleidžia jų požiūrį į gyveni mą, problemas ir svajones. Trečias aktorius, diskotekų vedėjas, spek takliui suteikia savitą nuotaiką scenoje grodamas jaunimo mėgs tamą muziką.
Tukkateatteri -teatro asociaci ja, kurią 1999 m. įsteigė Tampe rės universiteto Teatro, dramos ir etnomuzikologuos specialybės studentai. Šiuo metu Tukkateat teri yra 21 narys.Teatrui vadovaujuAlma Rajala. Kol kas jie neturi savo scenos, todėl spektaklį „Tuiretuiset“ rodo mokyklose bei įvai rių kultūrinių renginių metu. Tukkateatteri yra sukūręs tris spektaklius. Jie visi vaidinami gastrolėse. Tai jau minėtas „Tuiretuiset“, spektaklis vaikams ir poetinis spektaklis. Visas lėšas
teatras užsidirba gastroliuoda mas. „Tuiretuiset“ režisierė Silja Sillanpaa studijavo teatro ir dramos meną bei suomių litera tūrą Tamperės universi tete. Šis spektaklis - jos pirmasis dramaturgijos darbas. Spektaklyje pa sakojamos keturios isto rijos iš Suomijos nacio nalinio epo „Kalevala“ Silja taip pat parašė ir režisavo vaikams skirtą spektaklį Tukkatteateri studijoje.
Universitas Vilnensis
2001 m. gegužė
13
TheaterFabrik
Stūdentaleikhūsid
Vokietija
Islandija
Geros mieste įsikūręs „Pedago ginis teatro fabrikas“, priklausantis Altenburgo - Geros teatrui, pernai atšventė penkerių metų jubiliejų. Šios grupės titulinis šūkis skelbia: „Dabar! Jaunieji kuria savo teatrą! “ Čia savo galimybes jau išbandė apie 150vaikų ir jaunuolių. Dalyvaudami grupės susirinkimuose ir konsul tuojami profesionalių aktorių bei šokėjų jie mokosi teatro meno, o vė liau patys bando statyti spektaklius. Šiuo metu Geros teatro mokyk loje mokosi 50 jaunuolių. Per dve jus metus jaunieji aktoriai susipažįs ta su visais teatro žanrais irdalyvauja retorikos, dainavimo bei sceninio judesio paskaitose. Forume bus parodytas režisie riaus Tilmanno Kohlerio spektaklis „I ,ila dit ęa - Sagt Lila“ („Sako Li la“). Spektaklio autoriaus Chino identitetas ikišiandienos vis dar ne išaiškintas. Spėliojama, ar „Sako Li la“ yra 19-mečio albano autobiog rafinis romanas, ar rašytojo profejsionalo kūrinys.
Pjesėje pasakojama apie neįprastą 19-mečio albano Chimo ir 16-metės prancū zės Lilos meilę. Jie gyvena civilizacijos „sudarkytame“ Paryžiaus pakraštyje, kur meilė egzistuoja tik kaip pre kė. Vis dėlto jaunuoliai ieško tikrosios meilės. Chimo užsirašinėja pirmuosius įspūdžius, kuriuos jam sukėlė Lila, pakerėjusi ne tik iš ore, bet ir vidumi. Ji tarsi angelas paleistuvės veidu. Pjesė pastatyta pagal 1996 m prancūzų kalba išleistą Chimo ro maną „Lila dit ęa“. Forume savo kūrybą pristatys ir Sebastianas Stolzas. Jis gimė 1980 m mieste Gera. Būdamas ma žas broliui prieš miegą pasakodavo įvairias istorijas, vėliau mokykloje labai mėgo rašyti rašinius per vokie čių kalbos pamokas. Šešiolikos pa bandė laimę teatre. Suvaidinęs ke lis vaidmenis, vėl ėmėsi plunksnos. 1999 metų vasarą lankė sceninio ra šymo kursus, kuriuose gimė „Thea-
KONCERTAI, SKIRTI MOTINOS DIENAI Gegužės mėnesį katalikų bažnyčioje laikomos švč. Mer gelės Marijos mišios. Gegužės pirmąjį savaitgalį švenčia me Motinos dieną. Šia proga „Muzikos valandos“ rengėjai -VU kultūros centras ir Vilniaus universiteto chorai (va dovė ir dirigentė Rasa Gelgotienė) - kviečia į koncertus „Avė Maria“ Šv. Jonų bažnyčioje gegužės 5 d. 18 vai. ir 6 d. 17 vai. Du vakarus skambės įvairių epochų kompozitorių giesmės, skirtos švč. Mergelei Marijai. Gegužės 5 d. giedos VU akademinis choras, vargo nuos Vidas Pinkevičius. Klausytojai išgirs renesanso kompozitorių T. L. Victorios, A. Lotti, Vienos klasikų F. Schuberto, W. A. Mozarto, taip pat ir šių dienų kompo zitorių J. Busto bei U. Sisasko giesmes „Avė Maria“. Sekmadienį giedos VU merginų choras „Virgo“, so listė Vida Taurinskaitė, vargonuos Renata MarcinkutėLesieur. Programoje devynių autorių - M Praetoriuso, J. S. Bacho-Gounod, G. Verdi, G. Caccinni, B. Miškinio ir kt. - giesmės, skirtos švč. Mergelei Marijai. Koncertų metu klausytojams bus pristatyta Vilniaus universiteto chorų kompaktinė plokštelė „AVĖ MA RIA“, kurioje įrašyta net 17 įvairių epochų kompozi torių giesmių, skirtų švč. Mergelei Marijai.
termachcr“ idėja. Tais pačiais me tais per Kalėdas pradėjo intensyviai dirbti su grupe, o liepos 18 d. įvyko ,,D(i(e)r) Theatermacher light“ („Nerimti teatralai“) premjera. Pje sėje pasakojama apie keturių asme nų, skirtingai besidominčių teatru, gyvenimą. Režisierė, kurios ,Žvaigždžių valanda“ jau praėjo, vis dar negali su tuo susitaikyti. Nusi vylusi po paskutinės pjesės, ji bando atitrūkti nuo teatro. Dėl to kyla kon fliktas su aktore, bandančia sugrą žinti ją atgal. Režisierė nepasiduo da ir ieško kito būdo. Tuo tarpu jos konkurentas sėkmingai dirba su jos aktoriais. Galų gale likimas juos abu suveda. Buvę priešai ieško naujo ke lio. Galbūt kartu...
LIETUVOS
UNIVERSITETŲ
Gegužės 12 d. 18 vai. Anykščių kamerinis choras „Salve cantus“, vado vas R. Griauzdė, solistas R. Vešiota.
Gegužės 2 d. 17.30
2_____________________________
FORUMO ATIDARYMAS
Gegužės 5 d. 12.00
Silja Sillanpaa TUIRETUISET (pagal „Kalevalą“) VU teatro salėje (Universiteto g. 3)
13.30
19.30 BELTEATRO (Italija)
15.00
Gegužės 3 d.
18.00
18.00
20.30
Chimo SAKO LILA VU teatro salėje (Universiteto g. 3)
ISLANDIJOS UNIVERSITETO TEATRAS Sigridur Gira Sigurjonsdottir KYLANTIS JAUNIMAS VU teatro salėje (Universiteto g. 3)
Gegužės 6 d.
12.00 Kauno technologijos universiteto teatras
14.00 riIEATERFABRIK)Vokietija)
VGTU teatras-studija PALĖPĖ BOBIADA (Tik forumo dalyviams) (Trakų g.1)
______________ Gegužės 4 d.______________ Dalia Kasperiūnaitė SKAIDROS ŠEŠĖLIAI Elfų teatre (Ukmergės g. 41 B)
VU teatras MINIMUM And rius Jakučiu nas SOKRATO GYVENIMAS ARBA MIRTIS (tik forumo dalyviams) (VU Centriniai rūmai, L. Stuokos-Gucevičiaus kiemelio rūsyje, Universiteto g. 5)
18.30 Teatras PALAIMINTOJO
Sebastian Stolz D(i(e)r) THEATERMACHER LIGHT (NERIMTI TEATRALAI) VU teatro salėje (Universiteto g. 3)
VGTU teatras-studija PALĖPĖ Agnė Simanavičiūtė ČIA IR DABAR (tik forumo dalyviams) (Trakų g.1)
12.00 VU teatras MINIMUM
Justinas Bočiarovas BARONAS MIUNHAUZENAS Elfų teatre (Ukmergės g. 41 B)
Klaipėdos universiteto teatras DRAMOS KLASĖ MES NETEŠLIAI, ŽIRNI VU Teatro salėje (Universiteto g. 3)
COMMEDIA DELE ARTE Italijos kultūros institute (Universiteto g. 4)
Andrius Jakučiunas SOKRATO GYVENIMAS ARBA MIRTIS (tik forumo dalyviams) (VU Centriniai rūmai, L. Stuokos-Gucevičiaus kiemelio rūsyje, Universiteto g. 5)
VU KIEMO TEATRAS Aistė Ptakauskaitė ATSARGIAI-LIFTAS VU Teatro salėje (Universiteto g. 3)
TUKKATEATTERI (Suomija)
12.00
JAUNAS AR NAUJAS? Kūrybos aptarimas Nacionalinio dramos teatro mažojoje salėje
15.00
VGTU teatras-studija PALĖPĖ BOBIADA (Tik forumo dalyviams) (Trakų g.1)
18.30 ELFŲ TEATRAS
Gegužės 19 d. 18 vai. J. Kačinsko muzikos mokyklos berniukų ir jaunuo lių choras „Gintarėlis“, vadovas J. Kubilius. Gegužės 26 d. 18 vai. Šiaulių dainavimo mokyklos „Dagilėlis“ berniukų >r jaunuolių choras, vadovas R. Adomaitis.
ASOCIACIJA
IEŠKOME AUTORIAUS IEŠKOME HEROJAUS
Muzikos valanda Šv. Jonų bažnyčioje gegužės mėnesį
Gegužės 6 d. 17 vai. Vilniaus universiteto akademinis mišrus choras, va dovė Rasa Gelgotienė, vargonininkė Renata Marcinkutė-Lesieur.
TEATRŲ
_____________________________ FORUMAS
20.00 TIIEATERIABRIK (Vokietija)
Gegužės 5 d. 18 vai. Vilniaus universiteto merginų choras „Virgo“, va dovė Rasa Gelgotienė, vargonininkas Vidas Pinkevi čius.
to nuspręsta surengti dramaturgų konkursą Universitete. Taip atsi rado pjesė „Kylantis jaunimas“. Tai komiška istorija apie vyrų klu bą. Turtingi vyrukai susirenka su savo žmonomis į iškilmingą va karą. Vienas išvyru klube nepa sirodo. Gal jis negyvas?... Pjesės autorė - Islandijos universiteto li teratūros specialybės studentė Sigridur Lara Sigurjonsūottir.
Grupėje yra 13 narių. Visi jie - Islandijos universiteto studen tai. Vadovas-BergurasJorasIngolfssonas, Reikjaviko teatro ak torius ir režisierius. Teatrui jau be veik 20 metų, tačiau jo veikla ypa tingai suaktyvėjo 2000 metais po Moljero „Tartiufo“ pastatymo. Tų pačių metų rudenį suvaidintas Jimo Cartwrighto „Kelias“. Spek taklyje vaidino net 23 aktoriai. Po
Laura Sintija Černiauskaitė IŠLAISVINKIT AUKSINĮ KUMELIUKĄ Elfų teatre (Ukmergės g. 41 B)
18.00
VILNIAUS UNIVERSITETO PUČIAMŲJŲ ORKESTRO „OKTAVA“ KONCERTAS VU Didžiajame kieme (Universiteto g. 3)
2030
BELTEATRO (Italija) AŠ - VAIKINAS 2000, AŠ - MERGINA 2000 VU teatro salėje (Universiteto g. 3)
19.00
FORUMO UŽDARYMAS VU teatro salėje (Universiteto g. 3)
/ 14
Universitas Vilnensis&Sportas
2001 m. gegužė
mens fervida in corpore lacestoso
2001 m. gegužė Nr. 6
SPORTAS „UNIVERSITAS VILNENSIS“ PRIEDAS
BUSIMOJI TEISININKĖ RENGIASI DALYVAUTI EUROPOS SPORTINĖS AEROBIKOS ČEMPIONATE Lietuvoje kasmet atidaroma vis daugiau sporto klubų, pro paguojančių sportinę sveikatingumo, parodomąją ar spor tinę aerobiką. Šiais metais buvo surengtas jau trečiasis spor tinės aerobikos čempionatas. Lietuvoje yra dvi lygos, pagal kurių nustatytas taisykles gali vykti sportinės aerobikos varžy bos. Pereinamojoje lygoje varžo masi pagal LAF (Lietuvos aero bikos federacija) kriterijus, o pa grindinėje -pagal FIG (Tarptau tinė gimnastikos federacija) kri terijus. Pastarajai lygai priklau so ir Vilniaus universiteto spor tinės aerobikos rinktinė, kurią treniruoja Teresė Gritėnienė. Siekiama, kad sportinė aerobi ka taptų olimpine sporto šaka, to dėl nuo 2001 m. priimti nauji ypač aukšto meistriškumo ir ar tistiškumo vertinimo reikalavi mai. Šiais metais trečiasis Lietu vos sportinės aerobikos čempio natas A Sabonio sporto centre vy ko jau pagal naujas taisykles. Čem pionate norėta išsiaiškinti, kurie pajėgiausi jaunių ir suaugusiųjų grupių sportininkai galės dalyvau ti pasaulio ir Europos sportinės aerobikos čempionatuose. Vil niaus universiteto sportinės aero bikos rinktinei atstovaujanti bu simoji teisininkė Giedrė Norviliūtė (trenerė Teresė Gritėnienė) su augusiųjų moterų vienetų rungty
VU PLAUKIMO KOMANDA LIETUVOS AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ 2001 m. STUDENTŲ
PLAUKIMO ČEMPIONATE UZEME II VIETĄ Sveikiname VU plaukimo koman dą, Lietuvos aukštųjų mokyklų 2001 m. studentų plaukimo čempio nate užėmusią II vietą. Komandą var žyboms ruošė SSC vyr. lektorė ir tre nerė A. Bliumkinienė. Komandos sudėtis: Viktorija Kupčiūnaitė (MIF IV k.), Julija Aksionova (MIF magistrante), Eglė Jankauskai tė (EFI k.), Inga Popovą (MIF I k.), Olga Čos (TFI k.), Tadas Šviežikas
(IF I k.), Andrius Osadčis (FilosF I k.), Algirdas Plikusas (KFI k.), Donatas Sabaliauskas (TF II k.), An drejus Belovas (MIF II k.), Dmitrijus Gorbačiovas (MF III k.). Komandos laimėjimai: Viktorija Kupčiūnaitė - I vieta 100 m peteliš ke, II vieta 100 m nugara, II vieta 4x50 m estafetėje laisvuoju stiliumi, II vieta 4x50 m kombinuotoje estafe tėje; Julija Aksionova - II vieta 100 m krūtine, III vieta 100 m kompleksiniu plaukimu, II vieta 4x50 m estafetėje laisvuoju stiliumi, II vieta 4x50 m kombinuotoje estafetėje; Inga Popo
VUplaukimo komanda po apdovanojimo vą - II vieta 100 m peteliške, II vieta 4x50 m estafetėje laisvuoju stiliumi, II vieta 4x50 m kombinuotoje estafe tėje; Eglė Jankauskaitė - III vieta 100 m nugara, II vieta 4x50 m estafe
tėje laisvuoju stiliumi, II vieta 4x50 m kombinuotoje estafetėje. Tadas Švie
STALO TENISININKAI PARVEŽĖ MEDALIUS je iškovojo vicečempionės titulą, įtemptoje kovoje nusileidusi tik daugkartinei Lietuvos čempionei, pasaulio ir Europos čempionatų dalyvei, sporto meistrei V. Šatkienei. Dabar G. Norviliūtei svar biausia rasti rėmėjų, kurie padėtų pasiruošti ir nuvykti į Europos sportinės aerobikos čempionatą.
PIRMĄ KARTĄ LIETUVOS AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ BADMINTONO VARŽYBOSE VU TURĖJO SAVO ATSTOVUS Badmintonas Lietuvoje nėra to kia populiari sporto šaka kaip Va karų Europoje, tačiau tvirtinti, kad ji visai užmiršta, irgi negalima. Kai kuriuose universitetuose badminto nas yra viena iš privalomųjų discip linų, kituose studentai sėkmingai ku ria badmintono klubus. Saulius JARMALIS
Neseniai vykusiose Lietuvos aukštųjų mokyklų badmintono varžybose pirmą kartą dalyvavo Vilniaus universiteto atstovės, treniruojamos Genadijaus Plavino. Komandinėje įskaitoje tarp aštuonių aukštųjų mokyklų VU liko šeštas, kadangi nesusidarė keturių sportininkų komanda - VU at stovavo tik dvi studentės. Asme-
RENGIA VU SVEIKATOS IR SPORTO CENTRAS
ninėse varžybose pirmos dvi vietos atiteko profesionalioms bad mintono žaidėjoms, KKI studen tėms. Ketvirtą vietą iškovojo VU Ekonomikos fakulteto antrakursė Ieva Oskolokaitė, o Tarptauti nių santykių ir politikos mokslų instituto ketvirtakursei Rasai Jau takaitei atiteko aštunta vieta. Abi merginos badmintoną žaidžia nuo mažens.
Vilniaus universiteto stalo tenisininkai šiemet iš Lietuvos aukš tųjų mokyklų stalo teniso čempionato grįžo su medaliais. Varžy bos vyko balandžio 7 dieną Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Dėl geriausios aukštųjų mokyk lų stalo teniso komandos vardo run gėsi aštuonios merginų ir aštuonios vaikinų komandos. Labai gerai čempionate pasirodė VU merginų komanda. Jai atstovavo Komunika cijos fakulteto studentės Algiman te Ramanauskaitė bei Jurgita Ruseckaitė ir matematikė Ermi-
na Ochmanaitė. Merginos tik fina le po itin atkaklios penkių mačų ko vos nusileido VPU studentėms. Le miamas rungtynes žaidusi A. Rama nauskaitė varžovei pralaimėjo po trijų setų permainingos kovos. Asmeninėje įskaitoje A. Rama nauskaitė taip pat iškovojo medalį. Ji užėmė trečią vietą.
žikas, Andrejus Belovas, Algirdas Pli kusas, Donatas Sabaliauskas - II vie ta 4x50 m estafetėje laisvuoju stiliu mi; Algirdas Plikusas, Andrius Osad čis, Andrejus Belovas, Donatas Sa baliauskas- II vieta4x50 m kombinuo toje estafetėje. Vaikinų komandai sekėsi prasčiau. Audrius Kačerauskas, studijuojantis TVM, Andrius Linauskas iš Ekono mikos fakulteto ir Saulius Jarmalis, studejuojantis Komunikacijos fakultete, bendroje įskaitoje užėmė penktą vie tą. Stipriausia vaikinų komanda taip pat buvo iš VPU. Komandos lyderis A. Kačerauskas asmeninėje įskaitoje užėmė antrą vietą, pralaimėjęs tik VPU
atstovavusiam Dariui Baniui. Bendroje komandinėje įskaitoje VU komanda užėmė trečią vietą. Šie met komandą treniravo buvusi g irsi stalo tenisininkė, Vilniaus univer siteto Sveikatos ir sporto centro vyr. lektorė, trenerė Džiuljeta Liepinaitienė.
SĖKMINGAS TRIKOVININKŲ DEBIUTAS Kovo 17 d. Kaune įvyko Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų jėgos trikovės čempionatas, kuris rengiamas jau penktą kartą. Jame dalyvavo rekordinis komandų skaičius - dešimt. Rimantas CIJUNĖLIS, SSC vyr. lektorius, treneris Nors tai jau penktos varžybos,
tačiau Vilniaus universiteto spor
tininkai dalyvavo pirmą kartą. Ko
mandą sudarė šeši studentai: Gamtos mokslų fakulteto IV kur so studentas R. Šinkūnas ir
II kurso studentas S. Janušonis, Chemijos fakulteto pirmakursis R. Aleksejevas, Fizikos fakulteto II kurso studentas M. Mikalkėnas, Istorijos fakulteto I kurso studentas M. Zilnys ir Ekonomi
kos fakulteto pirmakursis A. Rat kevičius. Išskyrus A. Ratkevičių, kuris neseniai Lietuvos suaugu
siųjų trikovininkų spaudimo rungtyje iškovojo III vietą, visi kiti šios sporto šakos varžybose anks čiau nėra dalyvavę.
Po varžybų paskelbus
rezultatus paaiškėjo, kad Vilniaus universitetas su
rinko 50 taškų ir užėmė III vietą, ir tik visai nedaug atsiliko nuo varžybų sen buvių - LTU, surinkusio 55 taškus ir laimėjusio Nuotraukoje: stipriausi Universiteto jėgos II vietą, ir nugalėtojos trikovininkai su Europos kultūrizmo čempio LKA, kuri surinko 62 taš nu E.Pociumi (iš kairės-A. Ratkevičius, ii kus. Individualūs rezulta dešinės - S. Janušonis)tai buvo dar geresni: R. Aleksejevas tapo čem kovės čempionate Šiauliuose. Ir čia pionu, A. Ratkevičiui atiteko II vie Universiteto studentams pasisekė: ta, o R. Šinkūnas, S. Janušonis ir A. Ratkevičius užėmė III vietą,0 M. Mikalkėnas liko treti. Tik gabus S. Janušonis - V vietą. Balandžio sportininkas M. Zilnys negavo me dalio, nes užėmė VI vietą. Nors rezultatai ir nebuvo patys aukščiausi, bet suteikė jėgų ruoštis naujoms varžyboms. Jau po savai tės A. Ratkevičius ir S. Janušonis dalyvavo Lietuvos suaugusiųjų tri-
7 d. vykusiose „Aukštaitijos taurės varžybose A. Ratkevičius buvo pi*'
mas, o S. Janušonis trečias. Įvertinus rezultatus galima teigti kad VU sportininkų debiutas buvo
sėkmingas. ---------- o—
Puslapį rengia Jūratė TAMULEVIČIŪTE
Universitas Vilnensis
<001 m. gegulė ------ -
Mes - studentai
15
N
___________________________ /
GIEDRIUI POLITIKOS MOKSLAI NETRUKDO DAINUOTI Kas tas laimingasis? „Aš esu tikras, kad būsiu laimingas. Kad ir kas atsitiktų, aš būsiu laimingas", - sako VU TSPMI trečiakursis Giedrius SIURBLYS. Politikos mokslus studijuo jantis plungiškis ne tik kuria dainas, bet ir pats jas dainuoja grupėje „Rebeka". Gyvenimo realybės, tikrų jausmų kupinuose Giedriaus dainų tekstuose visada yra nors mažytė vilties kibirkštėlė. „Nebeturiu ašarų, kad parodyčiau, jog verkiu. Nebematau prasmės kažką da ryti, bet vis tiek darysiu, nes reikia gyventi", - dainuoja vaikinas savo sukurtoje angliškoje dainoje. [ Italija /ANKAUSKAITĖ,
tumalistikos instituto / k. studentė
Pasitaiko ir necenzūrinių žodžių Giedrius su broliu Martynu k i draugėmis Vitalija ir Lina pir kią grupės „Rebeka“ koncertą k icš keletą metų surengė Plun ks kultūros namuose. Savarantiškai išmokęs groti vaikinas ne lepia, kad jų grupės muzika h ikščioniška, todėl pavadinime vienos Senojo Testamento veiĮė jos vardas. Rebekai svarbiauia visada pasitikėti Dievu, net jei n ne visi poelgiai yra labai tei nami. Giedrius papasakojo, kad ra tikintis, todėl groja krikščio niška muziką ir dainuoja apie gyvenimą po Dievo ranka“. Jis kisipažino, kad dainose ne taip ažnai mini Dievo vardą. „Grei tinu atvirkščiai - kartais net neenzūrinis žodis pakliūva“,- atvi rai kalbėjo vaikinas. „Rebckos“ lyderis įsitikinęs, ad jo muzika skirta tokiems pa-
tiems kaip jis - įvairiapusėms as menybėms, tačiau užgožtoms materialios kultūros, lietuviško bruožo nepaisyti kitų žmonių no rų. „Mano muzika yra kaip pa drąsinimas tiems jaunuoliams, kurie nesivaiko modernių madų, bet turi daug teigiamų charakte rio savybių, tik ne visada drįsta jas rodyti.“
„Rebeka“ groja „gyvai“ Daug kur Lietuvoje koncerta vusi grupė kol kas neskuba leisti albumo. Pasak Giedriaus, norint išleisti albumą, kurio klausytų ne tik grupės nariai ir draugai, reikia dar daug dirbti. Kol kas ir pati grupė pasidalinusi į dvi da lis: Giedrius ir Lina mokosi Vil niuje (Lina taip pat studijuoja VU), o Vitalija ir Martynas Plungėje. Todėl kartu parepetuo ti pavyksta tik tada, kai studen tai grįžta namo. Vaikinas su ma lonumu prisimena Lietuvos jau nimo dienomis surengtus kon certus Vilniaus Kalnų parke ir Kryžių kalne, taip pat Kaune,
, ‘Kino sakėse „BOMBOS FILMAI" PRISTATO KOMIŠKĄ ROMANTINĮ TRILERĮ „MEKSIKIETIS" (THEMEXICAN)
Nusikaltėlių pasaulyje sklando andai apie paslaptingą, beprotišai brangų ir mistišką pistoletą, urį visi vadina „Meksikiečiu“. Olekas tiksliai nežino, iš kur atsiI ado šis pavadinimas, bet paslapia įtaria, kad ginklo reikia ieškoI' gretimoje Meksikoje. Tik nežiI na, kas ką aplenks, kas ką apgaus i kas pirmas paims jį į rankas, į žinoma, dėl to sunerimęs ir |era> žinomas nusikaltėlis Džefs Velbachas (akt. Bradas Pitas). Tntikvarinių meno kūrinių kotkcionierius bei patyręs vagišius 'uikiai suvokia šio ginklo vertę, š kalėjimo neseniai išėjęs jauluolis dėl „Meksikiečio“ rasiry?s padaryti bet ką. Netgi visiems ’>kams mesti nešvarius darbe-
liūs ir pradėti sąžiningą gy venimą, o tai labai patiktų jo mylimajai Samantai (akt. Julija Roberts). Juk kiekvieno nu sikaltėlio mer gina šventai ti ki, kad vieną dieną JIS pasi keis... Samanta visai nenori tran kytis po smėlėtus Meksikos kai mus ir ieškoti to mistiško „Mek sikiečio“. Todėl ji pateikia ulti matumą: „Aš arba „Meksikie tis“. Samanta dar nežino, kad ją seka du žudikai, kuriuos pasam dė dvi visai skirtingos mafijos grupės. Filmo premjera: gegulės 11 d.
Ma rija mpo Įėję, Telšiuose, Kre tingoje. „Bažnyčia modernėja: per krikščioniško jaunimo susi tikimus norisi ne tik giedoti, bet ir patrepsėti“,- pasakojo muzi kantas.
Nuo „Žaltvykslės“ iki „Saulės“ Kartais „Rebeka“ surengia koncertinį turą, net jei organiza toriai sumoka tik už kelionės iš laidas. Giedrius sakė, kad noras muzikuoti kyla iš prigimties. Ne seniai Vilniuje „Žaltvykslės“ ka vinėje vykusiame Giedriaus ir Li nos koncerte sklandė nuoširdžios muzikos dvasia. Atmosferą šildė susirinkę artimi grupės narių bi čiuliai, draugiškas bendravimas su publika. Artimiausiu metu „Re beka“ nori parengti projektą Šiau
lių „Saulės“ kino teatre kartu su sceninių vaizdų specialistais. Paklaustas, ką darytų, jei reikė tų rinktis tarp politikos ir muzi kos, Giedrius paaiškino, kad mu zika - tai pašaukimas, o politika - tai praktika. „Manau, kad abu šiuos dalykus galiu puikiai sude-
Iš kairės: Giedrius, Vitalija, Lina ir Martynas tiki, kad visada yra mažytė vilties kibirkštėlė
rinti“, - užbaigė jis. TSPMI stu dentas sako vertinąs V. Landsber gį už tai, kad šis, dirbdamas svar bų darbą, dar sugeba puikiai groti fortepijonu. Iš Lietuvos muzikan tų Giedrius nedvejodamas Išsky rė A Mamontovą. Šis atlikėjas tu ri dauggerų idėjų, be to, jo puikus sceninis įvaizdis. Giedriui taip pat imponuoja A. Smilgevičiūtės, R. Radzevičiaus bei Dariaus iš „Airijos“ paprastumas ir nuošir dumas. „Man patinka ir tie žmo-
nės, kurių niekas nežino. Kartais jie groja dar geriau nei visiems ži nomi atlikėjai“, - įsitikinęs vaiki nas. Koncertų metu Giedrius ne tik dainuoja, bet ir kalba apie amži nąsias vertybes, jausmus. „Mano gyvenimo credo - evangelija“, sako jis. Busimasis politikas ma no, kad svarbiausia tikėti, jog mes šioje žemėje gyvename ne tam, kad mirtume, o tam, kad būtume lai mingi.
„BOMBOS FILMAI" IR „KITOKS KINAS" PRISTATO MEILĖS ISTORIJĄ KOVINIAME TRILERYJE „SIRI" (SHIRI) Tai nenuspėjamo siužeto kovi nis trileris su efektingomis kruvi nomis kovos scenomis, sprogi mais, muštynėmis, naujausių tech nologijų ginklais, intriguojančia muzika ir tragiška meilės istorija. Korėjoje politinė situacija kei čiasi kiekvienais metais. Po ilgų ne sutarimų ir prieštaravimų Šiaurės ir Pietų Korėjų vadovai nuspren džia suvienyti šalį. Todėl Seule ren giamos grandiozinės Šiaurės ir Pie tų Korėjų futbolo komandų varžy bos. Šis renginys plačiai reklamuo jamas draugiškų susitikimų ir triukšmingų susivienijimą metu. Tačiau tai labai nepatinka Siaurės Korėjos teroristinei grupuotei ku riai vadovauja klastingasis Parkas. Prieš daugelį metų jis išgarsėjo
suorganizavęs žiaurias žu dynes lėktuve. Svarbiausi užsakymai patikimi profesionalios snaiperės Lee Bang Hee ginklui. Sunkių ir alinančių treni ruočių užgrūdinta žavi mergina, vadinama „Širi“, šaudo taikliai. Jos ginklo skonio paragauja ir gar sus ginklų prekeivis. Atvykęs į slaptą susitikimą su Pietų Korė jos specialiųjų tarnybų agentais Seulo universalinėje parduotuvė je, jis krenta nuo mirtinos kulkos, net nespėjęs pradėti pokalbio... Specialiųjų tarnybų agentai k&o ir Lee net neabejoja, kad ši drastiš ka žmogžudystė - tai keletą metų persekiojamos snaiperės darbas. Jie sužino apie Pietų Korėjos spe-
„20TH CENTURY FOX" IR „COLUMBIA TRISTAR" LIETUVOS KINO TEATRUOSE RODO FILMĄ „NARAI" „Narai“ - dramatiška didvyriško gyvenimo istorija. Šis filmas parem tas tikrais faktais. Tai pirmojo juoda odžio amerikiečio Karlo Brašerio, tapusio JAV karinio jūrų laivyno na ru, gyvenimo istorija. Karlas Brašeris - iyžtingąsjaunuo lis, kuris tikį kad jo pašaukimas yra
mokytis Kariniame jūrų laivyne. Ta čiau vaikinas suvokia, kad ši svajonė nepasiekiama - tam trukdo Karinio jūrų laivyno nusistatymas priešjuoda odžių rasę. Po 2 metus trukusio laiš kų rašymo Karlui pagaliau leidžiama mokytis narų mokykloje. Čiajaunuo lis sutinkasavo gyvenimo autoritetą-
cialiųjų tarnybų organizuojamą naujai sukurto ir labai paslaptin go ginklo pervežimą. Tačiau tero ristai pagrobia naujausių techno logijų bombą „CTX“. Jie planuo ja surengti didžiulį sprogimą sau sakimšame futbolo stadione, ku riame rungtynes stebės ir Šiaurės bei Pietų Korėjų politinė valdžia. Agentas Yoo stengiasi išaiškinti iš daviką ir užkirsti kelią šiam žiau riam teroristiniam aktui, kuriam ruošiasi didžiausias jo priešas Par kas. Filmo premjera: balandlio 27 d. Bilį Sandėjų (Robertas de Niro). BilisŠandėjus-Karinio jūrų laivyno vy riausiasis nardymo meistras. Tai lai vyno legenda - jis ne tik pats geriau sias, bet ir daugiausiai rūpesčių ke liantis laivyno naras. Keista, tačiaujis labiausiai nenori, kad Karlas liktų lai vyne. Bet Karlas turikitą tikslą—tapti JAV karinio jūrų laivyno naru. Karlo Brašerio gyvenimas netikė tai pasisuka kita linkme... Ar pasi keičia jo svajonės? Ar jis sustoja pu siaukelėje?
16
Universitas Vilnensis
2001 m. gegužė
ARŪNAS VALINSKAS PASIRYŽĘS BAIGTI TEISĖS STUDIJAS Nuo 2000 metų rugsėjo pramogų verslo „ryklys" Arūnas Valinskas grįžo mokytis į Vil niaus universitetą. Čia jis tęsia neakivaizdines baudžiamosios teisės studijas. Vilniaus 12-ąją vidurinę mokyklą baigęs aukso medaliu, A. Valinskas Universitete buvo aktyvus studentas. Vis dėlto 1987 m. išbrauktas iš studijuojančiųjų sąrašo dėl „elgesio ne suderinamumo su tarybinio studento vardu". Kelis kartus grąžintas (1988 ir 1991 m.) ir vėl pašalintas (1990, 1992 ir 1994 m.) TV laidos „Arena" vedėjas taip ir nesugebėjo baigti studijų. „Studijos pradėjo trukdyti koncertinei veiklai, reikėjo pasirinkti - nusprendžiau pasitraukti iš Universiteto", -aiškina jis. Vilmantė Žvinytė
Pašalintas dėl dokumentų klastojimo „Žinių pakanka, bet reikia, kad jos būtų tinkamai įvertintos“, - taip A. Valinskas įvardija pagrindinę grįžimo studijuoti po 7-erių metų pertraukos priežastį. Po kon certų iš atokiausių Lietuvos kampelių grįž davo vėlai sekmadieniais, kartais net pir madieniais, todėl į pirmą paskaitą dažniau siai vėluodavo. Ta paskaita buvo karinis pa rengimas, todėl pavargęs studentas net neidavo. Būtent dėl karinio parengimo pa skaitų ir teko palikti Universitetą. A. Valinsko byloje įrašyta, kad jo „elge sys nesiderino su tarybinio studento var du“. Paaiškėjo, kad teisės studentas klasto jo dokumentus! Pramogų verslo atstovas prisipažino: „Reikėjo kažkaip paaiškinti, kodėl nelankau paskaitų. Parašiau pažymą, kad civilinėje byloje turiu būti liudininkas.“ Ar dokumentų klastojimas dera su teisinin ko veikla? „Sovietinėje struktūroje nėjimas į karinį parengimą buvo lyg savotiška re zistencijos forma. Medalį už tai man galėtų pasiūlyti“, - šyptelėjo pašnekovas.
Mokyklą baigė aukso medaliu A Valinskas teigia niekada neturėjęs pro blemų dėl mokslų. Vilniaus 12-ąją vidurinę mokyklą baigti aukso medaliu padėjo ir su gebėjimas greitai įsisavinti žinias, ir moky masis. Pirmus metus Universitete A Valins ko pavardė taip pat puikavosi geriausių stu dentų sąraše. Nuo 1987 m. A. Valinskas kartu su Gin taru Ruplėnu pradėjo dirbti Kauno ekspe rimentiniame susivienijime. „Labiau trau kė tas gyvenimas, kuriuo tekdavo džiaugtis koncertuo r. 0 VAIRAVIMO MOKYKLA se“, - prisi pažino pa Kviečia šnekovas. j B kategorijos vairavimo kursus. A. Va Pas mus: linskas labai /kursai per MĖNES|; aktyvus bu /studen vo ir Univer tams tik 350 Lt sitete, daly vavo Kultū ros klubo Dominikonų g. 4, Vilnius, tek: 22-38-92; veikloje. (8-287)3-35-56. Tuo metu tai
f'čRigeda
buvo viena iš mėgstamiausių studentų sam būrių vietų. Čia susirinkdavo labiausiai „nupušę“. O tie, kuriems reikėjo partinės draus mės ir vos ne karinės disciplinos, priklausy davo komjaunimo komitetui. „Kultūros klu bo bohema beveik kas savaitę organizuoda vo koncertus, atlikėjai net iš užsienio atvyk davo. Studentijai tiesiog nereikėjo eiti nie kur kitur“, - prisimena buvęs Kultūros klu bo narys. „Amžino“ studento prisiminimai apie studijų metus kuo puikiausi: „Esi jaunas, pilnas romantiškų svajų. Jei tas gyvenimo tarpsnis atrodo niūriai, pats esi kaltas“, kalbėjo A. Valinskas.
Neišlaikė egzamino Ši sesija reikalavo paplušėti. Rezultatas - neišlaikytas tik vienas egzaminas. Koks? „Negaliu tiksliai pasakyti, bet dar kartą te ko susitikti su dėstytojais. Vėliau žinios bu vo patenkinamai įvertintos“, -prisiminė A. Valinskas. Paklaustas, gal yra vertinamas dėstytojų už pavardę, o ne už žinias, A. Valinskas nu stebo: „Juk pagal pavardę būčiau vienas iš paskutinių studentų - raidė „V“ abėcėlės gale. Nors jei Arūnas, tai „A“ yra pirmo ji“, - nutęsė. Pašnekovas teigė, kad dėl kai kurių klau simų su dėstytojais gali pakankamai malo niai ir naudingai pasiginčyti, padiskutuoti. „Studijų programa pasikeitė, todėl vėl įdo mu mokytis“,-sakė jis.
Kyšio dėstytojams nesiūlo Pasiteiravus, ar nebandė siūlyti kyšio dėstytojams už žinių įvertinimą, A. Valins kas pyktelėjo, kad tokie klausimai žeidžia dėstytojus. Ir pridūrė: „Norint siūlyti, rei kia turėti, ką siūlyti. Aš vis laukiu, kad man kas pasiūlytų (mielai paimčiau), o tada da linčiau kitiems“. Su kurso kolegomis teisės studentas pri sipažino nebendraujantis dėl laiko stokos, bet išleistuves tikisi atšokti drauge. Kartu prisiminė ir buvusius kurso draugus: „kietuolius“ - Gintautą Bartkų, Gintarą Švedą, Margaritą Šalkauskienę. „Šalia jų trynėsi ir mūsų, „liaušų“, kompanija - Gintaras Rup lėnas, Valdas Vižinis ir aš“, - šypteli. Dėstytojus A Valinskas prisimena itin tei giamai: „Jie sugebėjo _______________
įdiegti norą mokytis“. Sir tautas, Bimba, Pavilionis, Juknienė -dėstytojų pavar dės, kurios A Valinskui ke lia tik geras asociacijas. „Aišku, anuo metu simpa tijos buvo mažesnės, nes įsi vaizdavau esąs engiamas. Dabar viskas atrodo ki taip“.
A. Valinskas abejoja, ar pasirinkęs teisininko profesiją būtų toks populiarus, kaip pramogų versle V. Naujiko nuotr.
Teisininko savybės praverčia A. Valinskas abejojo, ar teisėsaugos sis temoje būtų toks populiarus, koks yra tele vizijoje („Arena“, „Dviračio žinios“ nuo lat sukasi populiariausių laidų reitingų vir šūnėse). „Jei užsibrėži tikslą ir viską darai tik gerai - rezultatai dažniausiai nenuvi lia“. Patikslina, kad geriau jaučiasi pramo gų sferoje, kur nėra griežto reglamentavi mo ir į darbą žiūrima kūrybiškai. Tuo tar pu teisininko darbas reikalauja matemati nio detalumo ir tikslumo. Kokios teisininko savybės praverčia da bartiniame darbe? „Kitoks požiūris į vi suomenės vystymąsi, tarpusavio santykius, teisės normas. Žiniasklaidoje dirbančiam žmogui teisės žinios leidžia plačiau suvok ti, kaip sukonstruota visuomenė, plačiau galiu ją vertinti“.
Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone. Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.
A. Valinskas neatrodo labai rimtas ir nie kada neieško žodžio kišenėje. Ar teisinin ko diplomas nejparcigos elgtis rimčiau? „Argi diplomas neleidžia elgtis kvailai?“ nusistebi jis - „Tada nebūtų kvailų parei gūnų“. Ir suabejoja: „Galbūt juos blogai pa ruošia sistema“. Teisės studentas dievagojosi neatidary siąs teisininko biuro: „Kam rinktis tokį ne įdomų notaro ar advokato gyvenimą'?“. Nors norėtų, kad sūnus būtų teisininkas (jei Dievas daugvaikų duotų). Šįkart A Valinskas tvirtai pasiryžęs gauti teisininko diplomą.
YPATINGAS PASIŪLYMAS VU DARBUOTOJAMS -
SAVAITGALIO KELIONĖ Į KROKUVĄ birželio 01-04 dienomis PROGRAMA
01 d. (penktadienis). 17.00 vai. išvykstame iš Vilniaus (iš Operos ir baleto teatro aikštelės). Kelionė per Lenkiją naktį. 02 d. (šeštadienis). Rytą atvykstame į Veličką. Trijų valandų ekskursija po druska kasyklas. Apie 14 vai. atvykstame j viešbutį Krokuvoje. Poilsis viešbutyje 1,5 vai. Kul tūrinė programa - ekskursija po Senamiestį: Rotušės bokštas, Sukcnica (Turgaus aikš tė), Švč. M. Marijos katedra, Florijono vartai, Jogailos universitetas, gynybiniai įtvirti nimai ir kt. įžymybės. Vakarienė kavinėje arba spektaklis Operos ir baleto teatre. Nak vyne viešbutyje. 03 d. (sekmadienis). Po pusryčių-Vavelis-Karalių miestas: Drakono uola, Gyny binis bokštas, Karalių rūmai, Muziejus, Vavelio katedra, Vavelio prieigos ir kt. įžymy bės. Vakarinė Krokuva. Vakare išvykstame į Lietuvą. 04 d. (pirmadienis). Anksti rytą atvykstame į Vilnių. Gidė - Eglė Čiuplinskienė (istorikė). Grupėje gali būti apie 40 žmonių. Kelionės kaina: apie 290 Lt Pradinis mokestis -100 Lt, kiti pinigai -15 dienų prieš kelionę. Kviečiame vykti su šeimos nariais. Dėl kelionės kreiptis į Pr. J. Žilinską, tel. 366058. 765917, ei. paštas pranas.zilinskasfeff.vu.lt J
Dėmesio! Mūsų adresas: Universiteto 3, LT-2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, I aukštas, 16 kab. Tel. 68 70 89. EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Mobil. tel. 8-287-49018 Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL321. Maketavo VU leidyklos Leidybos centras. Spausdino dizaino studija-spaustuvė „Baltas miestas“ Redaktorė Liana Binkauskienė Stilistė Jurgita Lukšytė
Teisininko gyvenimas per daug neįdomus
Nemokamas kontaktinių lęšių parinkimas Akinių parinkimas
Nemokami kursai! Lietuvos esperantininkų sąjunga kviečia į nemo kamus vieno mėnesio specialius intensyvius espe ranto kalbos kursus pradedantiesiems, kurie vyks kasdien Vilniuje, M. Dobužinskio vidurinėje mo kykloje, J. I. Kraševskio g. 5. Kursai prasidėjo š.m. balandžio23 d. 12,14, 16,18 vai. Norintieji dar gali pradėti lankyti. Kursus veda dėstytojas profesionalas iš Australi jos rašytojas Trevor STEELE. Išsamesnė informacija ir registracija tele fonais Vilniuje 39 10 78, 45 59 85, 47 90 08 arba elektroniniu paštu irenaafe’takas.lt
STUDENTAMS IR MOKSLEIVIAMS NUOLAIDOS
■
Garsių pasaulio firmų kontaktiniai lęšiai.
■
ALCON gamybos priemonės jų priežiūrai.
■
Pirmą kartą perkantiems lęšius ALCON priemonės nemokamai.
■
Gydytojo-oftalmologo konsultacija.
mr'ADO
UAB FIGARO
Vilnius, Antakalnio 59 154 kabinetas te|. (8-22) 34 61 37