Nuo penktadienio • Kaune dvi dienas vy ko tradicinis respublikos geriausiųjų meninių agitbrigadų konkursas „Tie sos" prizams laimėti. Siame konkurse miestų kategorijos kolektyvų tar pe antra vieta paskirta mū sų „Faktui" už programą „O tempora, o mores“. Penktadienį ir šeštadienį šio spektaklio premjera įvyks Aktų salėje. A. DARGUŽIS
0 Praėjusį penktadienį Finansų ir apskaitos fakul tete įvyko dekanato po kalbis su kitų fakultetų dėstytojais, kurie skaito fi nansininkams studentams paskaitas. Buvo nagrinėja mi užsiėmimų organizavi mo, kontrolės, studentų ži nių vertinimo klausimai. Susirinkime dalyvavo dau giau kaip 30 žmonių. Analogiškas pokalbis įvyko ir trečiadienį, tik šį kartą — su fakulteto dės tytojais. Mūsų inf. I ® Įvyko bene pirmasis diplomantų skirstymas. Kur dirbs baigę Universi tetą, jau žino Prekybos fa kulteto prekybos ekonomi kos ir prekių mokslo spe cialybių ketvirtakursiai. Šiuo metu jie atlieka ga mybinę praktiką. I. ŠILAITE • Nenuoramos — „Gordijaus mazgo" diskusijų klubo nariai — susirinko gruodžio 17 d. Universite to kavinėje. Į svečius atėjo prof. M. Gregorauskas, docentai I. Martyšius, J. Mitrikas, A. Vengrys. Vakaro dalyviai kalbėjo apie įvairias studijų prob lemas. Buvo siūlomi įvai rūs būdai „mokslui įkąsti". R. SAVICKAS
I
• Sekmadienį, gruodžio 27 d., Aktų salėje įvyks L. Bethoveno 200-ųjų gimimo metinių minėjimas. Koncerte dalyvaus Ope ros ir baleto teatro solistė, respublikos nusipelniusi artistė I. Žukaitė, pianistė A. Radvilaitė, smuikinin kas J. Dvarionas ir WU Akademinis choras. Di džiojo muziko kūrinius komentuos A. Puišys. Mūsų inf.
• Istorijos fakulteto „Merginų seklyčia" suruo šė vakarą „Moteris ir vi suomenė". Jame dalyvavo viešnios — revoliucionie rė A. Matulaitytė ir „Auš ros" gamyklos direktorė V. Kubilienė. A. Matulai tytė pasakojo apie sunkią ir beteisę moters padėtį buržuazinėje Lietuvoje., apie kovą už šviesią šian dieną. V. Kubilienė kalbė jo apie šeimos jaukumą. Sušneko ir studentės: jos diskutavo apie madas ir kuklumą, apie merginų ap sirengimą ir elgesį. B. GIRSKYTE • Trečiadienį televizijos laidoje „Ir platus gi kraš tas mūs gimtasis" buvo papasakota apie mūsų draugystę su broliškųjų ta rybinių respublikų stu dentais. Pokalbyje apie in ternacionalinį auklėjimą dalyvavo prorektorius doc. B. Sudavičius, VVU kom jaunimo komiteto sekreto riaus pavaduotojas R. Valentukevičius, Interklubo prezidentas J. Ciumačenka, įvairių tautybių stu dentai, besimokantys Uni versitete, ir kt.
Iki penktadienio
cam/Bos sccioencas Visų šalių proletarai, vienykitės!
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR EROFSĄJUN GOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Eina nuo 1950 metų
1970 m. gruodžio 25 d.
Nr. 42 (740)
Kaina 2 kp.
.Kaip greitai prabėgo tie penkeri- metai..." Dažnai gali išgirsti tokius studen tų tariamus žodžius. O ką bekalbėti apie vienerius y metus!
Metai įsimenami ne die nų skaičiumi. Žmogaus metų prasmė — atlikti dar bai ir gražios {gyvendina mos svajonės. Taigi, Nau jieji Metai — ne tik šven tės džiaugsmas, bet ir mū sų nauja viltis.
/ f / / //
7//
Šiais metais Universite tas susilaukė didelio {ver tinimo — jis apdovanotas Lenino jubiliejaus Garbės raštu. Aukštai {vertintas mūsų mokslininkų minties skrydis, auklėtinių šaunus darbas, studentų žinios, el gesys, daina. Apdovanojimas — mūsų garbė. Ne tik šiems me tams, bet ir ateinantiems. O garbę privalome saugo ti. Saugoti savo darbu.
Nauji metai — nauji eg zaminai. Sunkiai metai prasideda studentams. Bet juk gražiausias žmogus tas, kuris nugali sunkumus. Gražiausi ir geriausi tie metai, kurie mums at neša daugiausia laimėjimų džiaugsmo. Tokių metų ir linkime savo skaitytojams.
4 n
|u oj
Ugdykime komunistinę moralę Anksčiau buvome pranešę, kad Įvyko Universiteto parti nės organizacijos susirinki mas, kuriame buvo kalbėta kaip vykdomas LKP CK Biuro 1970 m .nutarimas apie politi nį studentų auklėjimą. Šian dien spausdiname platesnę medžiagą apie ŠĮ susirinkimą. Universiteto rektoratas, par tijos komitetas, dekanatai ir katedros, visas Universiteto kolektyvas daug dėmesio ski ria komunistinių studentijos įsitikinimų formavimui, siekia savo veiklą nukreipti taip, kad jaunasis specialistas būtų ne tik gerai paruoštas daly kiškai, kad ir atkakliai kovotų už komunizmo principų įtvir tinimą visose gyvenimo ir
OlKVlJ <. J
DARBOTVARKĖJE — STUDENTŲ POLITINIS AUKLĖJIMAS veiklos srityse. Universitetas, jo partinė ir komjaunimo or ganizacijos turi sukaupę ne mažą patyrimą taikant šiuos darbo principus praktikoje. Tačiau dar yra studentijos politinio auklėjimo trūkumų. Kaip juos pašalinti — tam sa vo pagrindinį dėmesį ir skyrė susirinkimo dalyviai. Pranešimą apie LKP CK' Biuro 1970 m. nutarimą ir Universiteto uždavinius poli tiškai auklėjant studentus pa darė rektorius prof. dr. J. Ku bilius. Rektorius pabrėžė, kad Įti kinamiausiai skiepyti studen tams komunizmo ideologiją,
komunistinę moralę galima tik pačiame mokymo procese. Bet mokymo procese sėkmin gai auklėti jaunimą komuniz mo dvasia gali tik toks dėsty tojas, kuris pats yra aukštos dalykiškos kvalifikacijos, gi liai įsisavinęs komunizmo ideologiją ir atsidavęs komu nizmo reikalui. Pranešime bu vo atkreiptas dėmesys į tai, kad fakultetuose nepakanka mai rūpinamasi kadrų, ypač jaunųjų dėstytojų, ideologi niu auklėjimu, jų politinėmis savybėmis, neretai orientuoja masi tik į specialisto dalyki nius sugebėjimus. Ypatingą reikšmę turi ir tai, kaip dės
tytojai yra įsisavinę marksisti nę metodologiją, kaip jie su geba ja pasinaudoti, dėstyda mi specialybės žinias bei ki tokia forma bendraudami su studentais. Dėstytojai ne tik savo ideologiniu išprusimu, bet ir savo poelgiais privalo rodyti reikiamą pavyzdį. Toliau rektorius kalbėjo apie partinį švietimą, nurodė kai kuriuos teorinių-metodologinių seminarų tematikos trūkumus, kalbėjo apie dėsty tojų, ypač jaunųjų, kvalifika ciją, jų lektorinio meistrišku mo kėlimą. LKP CK Biuras savo nuta rime atkreipė Universiteto dė
mesį į tai, kad būtina toliau stiprinti akademinę'drausmę, kovoti už gerą žinių įsisavi nimą, reguliuoti studentų so cialinę sudėt), siekiant, kad jų eiles papildytų gabiausias jaunimas. Universitete imtasi tam tik rų priemonių studentų sudė čiai reguliuoti. 1968 m. Ma tematikos ir mechanikos fak. organizavo neakivaizdinę ma tematikos mokyklą, kurios dviejuose kursuose mokosi apie 1000 moksleivių. Šiais mokslo metais pradėjo veikti parengiamasis skyrius kol ūkiečių ir darbininkų vai kams bei demobilizuotiems iš Tarybinės Armijos. (Nukelta j 2 psl.)
1 pri.
TARYBINIS STUDENTAS
(Atkelta iš 1 psl.) ( Viena iš problemų Univer siteto darbe yra studentų nu byrėjimas. Nubyrėjimo ir pa žangumo analizė rodo, kad blogiausias pažangumas ir di džiausias nubyrėjimas yra pir muosiuose kursuose. Būdinga, kad daugiausiai nubyra stu dentai, kilę iš tarnautojų šei mų. Tas dar kartą liudija apie būtinumą didinti iš darbinin kų ir valstiečių šeimų kilusių studentų dalį. Daugiausia stu dentų nubyra dėl nepažangu mo. Dekanatams, katedrų dės tytojams būtina daugiau dirb ti su pirmakursiais, padėti jiems greičiau adaptuotis aukštojoje mokykloje. Rektorius pabrėžė visuome ninių disciplinų studijavimo svarbą. Daugiau dėmesio reikia skirti studentų savarankiško studijavimo įgūdžių bei me todų įdiegimui. Šioje srityje jau kai kas padaryta. Visų specialybių pirmakursiams
Ugdykime komunistinę moralę yra privalomas bibliotekinin kystės ir bibliografijos kur sas. Istorijos fak. studentams nuo 1968/69 m. m. įvestas aštuonių valandų spec. kursas „Mokslinio darbo metodikos pagrindai", studentų moky mosi per metus kontrolei už tikrinti pernai patvirtinti ko liokviumų nuostatai. Tačiau šioje srityje dar reikia mums visiems gerokai padirbėti, ypač kai kuriuose ekonomikos fakultetuose, kur studentų sa varankiško darbo kontrolės formos nepakankamai efekty vios ir veiksmingos, neskati na studentų dirbti visą se mestrą. Todėl vertas dėmesio Filologijos fakulteto bandy mas taikyti periodišką visų dalykų mokymosi patikrini mą, vertinant studentų žinias trimis balais (0, 1, 2). Svarbu pasiekti, kad savarankiški
studijavimo įgūdžiai būtų for muojami sistemingai. Toliau Rektorius kalbėjo apie reikalą moksliškai orga nizuoti mokymo procesą, įdiegti vieningą moksliniais pagrindais paremtą mokymo sistemą, kuri apimtų visas mokymo proceso grandis. Per mažai fakultetuose skiriama dėmesio savarankiško studen tų darbo metodikos klausi mams, nepakankamai gilina masi į studentų laiko balan są, savarankiško studentų dar bo krūvio planavimą. Kova už tvirtas žinias bei gilius komunistinius įsitikini mus laikytina svarbiausiu komjaunimo organizacijos uždaviniu aukštojoje mokyk loje. Mūsų komjaunuoliai vis nuosekliau ir apgalvočiau tam kreipia visą savo veiklą. Be
ne pirmą kartą Universiteto komjaunimo organizacijos veiklos istorijoje, vadovau jantis LLKJS CK Biuro š. m. balandžio 2 d. nutarimu, visos organizacijos mastu imama kelti klausimą apie tai, kad akademiškai nepažangūs, sis temingai tinginiaujantys stu dentai būtų griežtai baudžia mi. Neseniai LLKJS CK Biuras svarstė, kaip mūsų Teisės fa kulteto komjaunimo organi zacija ugdo studentų klasinį sąmoningumą. Organizacijos darbas įvertintas teigiamai. Kartu, 'ypač- pasisakymuose, buvo pabrėžta, jog aukštosios mokyklos komjaunimo organi zacijos auklėjamoji veikla tu ri siekti ne vien emocionaliai įdiegti tuos ar kitus klasinius socialistinius principus, o ug dyti studentijoje sugebėjimą
moksliškai argumentuoti, pa gų pagrindiniams idėjinio-pogrįsti minėtų principų teisin litinio studentų grūdinimo gumą, bei jiems priešingų klausimams spręsti, atskirose buržuazinių principų klaidin darbo grandyse yra spragų. gumą. Dar yra komjaunimo grupių, Kadang' dabar į Universite kurios atlieka menką, dažnai tą ateina dauguma jaunuolių, komjaunuolių auklėjimui ma tik ką baigusių vidurines mo žą reikšmę turintį darbą; ne kyklas, tai mūsų komjaunimo maža komjaunuolių dalis yra organizacijai, sprendžiant stu pasyvi, neatlieka jokio visuo dentijos auklėjimo problemas, meninio darbo. tenka sutelkti visapusišką dė Rektorius prof. dr. J. Ku mesį į tai, kad pereinantis iš bilius kalbėjo apie interna vaikiškumo amžiaus j suaugu sio žmogaus amžių jaunuolis cionalinį auklėjimą. Jis išsky įgytų kuo daugiau tarybiniam rė tokius šio auklėjimo tiks inteligentui būtinų kūrybiš lus: skiepyti studentams pro kos asmenybės bruožų. Mums letarinio internacionalizmo atrodo, kad prie šito reikalo tam tikru mastu prisidėtų ge ideologiją, ugdyti solidarumo riausių komjaunuolių reko su visų tautų dirbančiaisiais mendavimai į TSKP eiles. jausmus, vystyti atitinkamus Nežiūrint Universiteto kom savitarpio paramos, pagarbos jaunimo organizacijos pastan ir draugystės santykius tarp
.. I I Katedra — kovoto i a, katedra — moksLiniakė ,
TSKP ISTORIJOS
ELIAS dienas,
praėjusį
atvykusi, uni Ktrečiadienį versitete viešėjo CSSR
1940 metais atkūrus Lietu respublikų aukštosios mokyk čių mokslinių vadovų: docen voje Tarybų valdžią, buvo los ir stambiausi moksliniai tai istorijos mokslų kandidatai pradėtas Vilniaus universiteto centrai, atsiuntę dėstytojus. A. Beržinskaitė, B. Sudavičius, pertvarkymas tarybinės aukš Nuo 1948 iki 1953 metų ka V. Germanas, J. Bernatavičietosios mokyklos pagrindais. tedrai vadovavo R. Davtian, nė ir kt. Kartu tai reiškė kovą buržua A. Byčkovas ir V. Nizovaja. Katedrai, parengiant aspi zinei ideologijai. Sį uždavinį Katedroje taip pat dirbo J. rantus, vaisingai talkininkau sėkmingai galima buvo iš Gricevičiūtė, D. Zmurovskis, ja Partijos istorijos instituto spręsti supažindinus profeso- M. Lukaševič, O. Poselianina prie Lietuvos KP CK direkto rius-dėstytojus ir studentus su ir kt. rius doc., ist. m. kand. R. Šar Didelį poveikį katedros dės maitis ir jo vadovaujamas ko mokslinio socializmo teorija. tytojų darbui turėjo Lietuvos Tam tikslui nuo 1940 m. lektyvas. Didelę paramą ka spalio 1 d. Universitete buvo KP VI suvažiavimas (1949 m. tedros aspirantams suteikia įvestas marksizmo-leninizmo vasaris). Įgyvendindamas jo Lietuvos TSR MA akademikas pagrindų kursas, kurio pir nutarimus dėl marksistinės-le prof. dr. J. Žiugžda. muoju dėstytoju buvo Eug. nininės teorijos dėstymo pa Dabar katedros darbuotojai Meškauskas (dabar Universite gerinimo, ideologinės kovos vis aktyviau įsijungia į istori SIENLAIKRAŠČIŲ ORBITOJE i to Filosofijos katedros vedė su buržuaziniu nacionalizmu jos mokslų daktaro laipsnio suaktyvinimo, katedros kolek disertacijų parengimą. jas). Kūrybingą katedros dar tyvas ypač daug dėmesio sky Katedra atlieka didžiulį bą, kaip ir visą tarybinio rė buržuazinių nacionalistinių vystymosi procesą, nutraukė koncepcijų demaskavimui, re mokslinį tiriamąjį darbą Lie fašistinės Vokietijos agresi liginių prietarų studentų tarpe tuvos revoliucinio judėjimo ir Lietuvos KP istorijos srityje. Sieninės spaudos Universite versiteto turistų centras. Jų įveikimui. ja prieš Tarybų Sąjungą. Prie savo mokslinio-pėdagoTSKP istorijos katedros ini te daug. Savo leidinius turi „Tėviškės kloniai šaukia" — Socializmo statybos metais ginio darbo Marksizmo-leni katedros darbuotojai, be ciatyva imta leisti „LKP isto ne vien fakultetai, bet ir atski tai beveik fotonuotraukų sten specialybės, studentų das. Praeina žygiai, išblėsta nizmo pagrindų katedra grįžo marksistinės-lenininės teorijos rijos klausimai". Pirmasis to ros 1944 m., kai liepos mėn. išva dėstymo studentams, nemaža mas, kaip Vilniaus Vals draugijos ir klubai. Apie jų laužų ugnis, o prisiminimai davus Vilnių, vėl pradėjo sa nuveikė dirbdami Vakarinia tybinio V. Kapsuko univer reikalingumą diskutuoti gal lieka.. . Šio fakulteto SMD vo darbą Vilniaus Valstybinis me marksizmo-leninizmo uni siteto Mokslo darbai, išėjo nevertėtų. Kiek informatorių leidžia savo biuletenį. Gerą iniciatyvą rodo rauniversitetas. versitete. Tuo jie padėjo res 1959 m., o dabar jie leidžiami beturėtų „Tarybinis studen Vienas svarbiausių uždavi publikos senajai inteligenti kaip Lietuvos TSR aukštųjų tas", bet geriausiai atskiro fa muviečiai. Jų leidinys „Kla nių, kurį reikėjo dabar iš jai ir Universiteto profesūrai mokyklų ir Partijos istorijos kulteto gyvenimo pulsą gali joklis" keliauja iš fakulteto į spręsti katedrai, buvo iš nau susipažinti su moksline mark- instituto prie Lietuvos KP CK užčiuopti sienlaikraštis. Jis — lakultetą. Ką gi, turistų yra jo sukomplektuoti dėstytojų sistine-leninine teorija, įsisa Mokslo darbai, kuriuose be tarsi veidrodis, vizitinė kor visame Universitete. O kokia padėtis bendrabu kadrus. 1944 m. liepos mėn. vinti jos pagrindus, suformuo dėstytojų ir mokslo darbuoto telė. Pagaliau rado kur pakabinti čiuose? Mokslo metų pradžio Marksizmo-leninizmo pagrin ti jų materialistinę pasaulė jų savo darbus skelbia kated dų katedroje vėl pradėjo dirb žiūrą. ros aspirantai. Iki 1970 m. iš savo laikraštį filologai. Pasku je „Tarybinis studentas" apie ti Eug. Meškauskas. Nuo lap spaudos išėjo devyni „LKP is tiniame numeryje skiriama tai jau rašė. Tada sienlaikraš 1956/57 m. m. Marksizmodaug dėmesio fakulteto kom čių dar nebuvo. Dabar jie pa kričio mėn. jis laikinai ėjo ir leninizmo pagrindų katedra torijos klausimų" tomai. sirodė, tačiau ypatingai nu katedros vedėjo pareigas. 1944 buvo pavadinta TSKP istorijos Katedros darbuotojai taip jaunimo komiteto veiklai, sa m. spalio mėn. į katedros dės katedra. Toks pavadinimas pat yra paskelbę monografi viveiklos apžiūrai ir kitoms džiuginti negali. Štai antro tytojų kolektyvą įsijungė P. visiškai sutapo su dėstomojo jų, brošiūrų bei straipsnių ki aktualijoms. Be to, pristatomi bendrabučio „Studentų šei Girdzijauskienė (dabar Lietu dalyko turiniu, be to, Univer tuose mokslo darbų rinkiniuo Dirmakursiai literatai A. Vy- ma". Galima pagalvoti, kad vos TSR Valstybinės konserva sitete jau seniai veikė sava se. Tam tikru mastu katedra sockas ir G. Cieškaitė. Tai redkolegija j savo pareigas torijos Marksizmo-leninizmo rankiškos Marksistinės filoso prisideda prie Lietuvos KP jiems gal ir nedidelis pasieki žiūri kaip į formalumą. Jau mas, bet literatūrinė medžia kelinto iš eilės numerio turi pagrindų katedros vedėja). fijos ir Politinės ekonomijos istorijos apybraižos spaudai ga numerį labai paįvairina. nys — beveik vien pigūs „stu Vilniaus Valstybinio uni katedros. 1959 m. TSRS Aukš parengimo. Nebloga jo apipavidalinimo dentiški" juokeliai. Medžaga versiteto atkūrimui, kadrų tojo mokslo ministerijos nuta TSKP istorijos katedros ko komplektavimui, o drauge ir rimu Universieto TSKP istori lektyvas itin didelį dėmesį kultūra. Redaktorei I k. litua net neperspausdinta mašinėle. Marksizmo-leninizmo katedros jos katedra tapo Vilniaus m. skiria TSKP istorijos dėstymo nistei R. Valiukevičiūtei be O to paties bendrabučio saty darbo gerinimui nuolatinį dė aukštųjų mokyklų TSKP isto metodiniams klausimams nag teka stengtis, kad ir kiti nu rinės „Dilgės" leidėjai iš viso mesį skyrė TSKP CK, Lietu rijos dėstytojų atramine ka rinėti. Ne tik katedros posė meriai būtų jei ne geresni, tai prarado saiką ir jumoro jaus mą. Štai antrame numeryje jie bent tokie. vos KP CK, respublikos vy tedra. džiuose, bet ir savo dviejose Istorikai savo leidinyje tu pateikė tokį „šedevrą": riausybė. 1945 m. vasario 1952/53 m. m. prie katedros metodinėse sekcijose, kurioms ri gerą jumoro skyrių „Rojaus „Dabar pateiksim faktą mėn. Lietuvos KP CK Biuro buvo atidaryta aspirantūra, j energingai vadovauja docen beieškant", tačiau fakulteto Ne apie meilę ir ne raudą nutarimu antraeilėms parei kurią kasmet vidutiniškai pri tės istorijos mokslų kandida gyvenimas atspindimas gana O kaip studentė N goms į Vilniaus Valstybinį imama po 3— 4 aspirantus. tės A. Beržinskaitė ir S. Če blankiai. Bereikalingas visas Duše savo šmutkes plauna" universitetą atėjo vyriausias Nuo 1964 m. imta pulienė, dėstytojai nuodugniai me Ir iliustracija — besiprau skyrius „Pasaulio meridianai", „Tiesos" laikraščio redakto tinę aspirantūrą, į taikyti kurią pri ir visapusiškai nagrinėja skai skiriamas tarptautiniams įvy sianti mergina Ievos kostiu rius G. Zimanas. Jis buvo pa imami aukštųjų mokyklų tomų paskaitų turinį, teori kiams. Negi redakcinė kole mu. .. Jau nekalbant apie ele skirtas Marksizmo-leninizmo tytojai, jau turį galimybių dės per nius klausimus bei praveda gija mano, kad studentai ne mentarų taktą, leidėjai dar pa pagrindų katedros vedėju. Il mų seminarinių užsiėmimų gainiui kolektyvą papildė vis metus užbaigti disertacijų ra metodiką. Daug skiriama dė skaito laikraščių? Galima būtų rodo, kad nemoka taisyklingai leidinį labiau paįvairinti foto gimtosios kalbos. nauji dėstytojai: R. Šarmaitis, šymą. mesio paskaitų ir seminarinių nuotraukomis. Jau kelinti metai Universi Iš viso per aspirantūros eg M. Bordonaitė, L. Vladimiroužsiėmimų tarpusavio lanky Teisininkų „Mūsų žinios" tete vyksta geriausio sienlaik vas, L. Kapočius, S. Lazutka, zistavimo, laikotarpį iki 1970 mui bei aptarimui. palieka gerą įspūdį. Keliami raščio konkursas. Toks kon B. Sudavičius, V. Kuzminskis, m. rugsėjo mėn. istorijos Didelį darbą metodinės sek opūs akademinės drausmės, kursas įvyks ir šiemet. Tai I. Lempertas, J. Bematavičie- mokslų kandidato laipsnio darbus parašė ir apgynė 30 cijos atliko ruošdamos semi nažangumo klausimai, nemaža turėtų prisidėti prie to, kad nė, A.-Beržinskaitė ir kt. narinius planus su metodi- dėmesio skiriama specialybės mūsų sieninė spauda taptų vis Universiteto Marksizmo-le disertantų. įdomesnė, turiningesnė. specifikai. TSKP istorijos katedroje iš ninizmo pagrindų katedrą A. KAZLAUSKAS Gamtos fakultetas — Uni (Nukelta Į 3 psl.) stiprinti padėjo kitų broliškų augo nemažą patyrimą turin
Pareigos—formalumas?
Prahos Karlo universiteto studentų grupė. Svečiai kom jaunimo komitete tarėsi dėl dviejų universitetų jaunimo organizacijų glaudesnio bend radarbiavimo. Nutarta keistis informacijo mis apie universitetus, dele gacijomis bei darbo ir poilsio stovyklomis vasaros atostogų metu.
♦-------------------A. GALVYDO nuotraukoje: Prahos universiteto studentai (iš kairės) Ladislavas Jarolimas ir Ivo Kahanekas pokal bio komjaunimo komitete metu.
REPLIKA
Šįkart — autozuikiai Kur įsigyti kaukę naujame tiniam karnavalui? Parduotu vėje. Taip, bet juk mielesnė pačio daryta, ar ne? Su ta nuomone sutiktų ir II k. rusistė M. Goldberg bei finan sų ir kredito spec. I k. stu dentas J. Virbalas. Jie patys „gamina"... Štai jie važiuoja autobusu. Pro pradarytą langelį kyšo il gos švelnios zuikelio ausys. Graži kaukė. Ir nebrangi — tik bilieto nepirk už keturias kapeikas.. . Į Universitetą dažnai ateina laiškai, kuriuose skundžiamasi kai kurių studentų nesąžinin gu elgesiu. Ateina vadovų adresu. Ir raudonuoti tenka. O autozuikiai ar pagalvojo apie gėdą? Matyt, dar nė kar to neteko gerai paraudonuoti dėl tų kelių kapeikų...
APIE TAI RAŠĖME
Bufetininkė
nubausta „Tarybinio studento" Nr. 41 buvo Išspausdintas skaitytojo laiškas „O bufetininkė tebeklysta..." Jame buvo rašoma apie „Tauro“ bendrabučio bu fetininkės S. Besusparytės sukčiavimus. Vilniaus m. valgyklų tresto „Studentų“ valgyklos direkto riaus įsakymu bufetininkė Stefa Besusparytė už grubumą su klientais bei prekybos tai syklių pažeidimus pažeminta darbe: nuo š. m. gruodžio 2 d. ji mėnesį dirbs Indų plovėja.
3 psl.
TARYBINIS STUDENTAS!
Įvairių tautų jaunimo. Čia di džiausias krūvis tenka moko majam procesui. Universiteto katedros vaidina pagrindinį vaidmenį paskaitiniame dar be, ugdydamos mokslinę in ternacionalizmo pasaulėžiūrą. Išskirtinis vaidmuo šiame dar be atitenka visuomeninių mokslų katedroms. Ugdant internacionalinio solidarumo jausmus ir vystant santykius tarp įvairių tautų jaunimo, di delį vaidmenį atlieka partinės, komjaunimo ir kitos visuome ninės organizacijos. Svarbi vieta tenka interklubui. Rei kia siekti jį iš atskirų rengi nių organizatoriaus padaryti viso Universiteto internacio nalinio auklėjamojo darbo mokslinio planavimo ir koor dinavimo centru. Pranešime nemaža vietos buvo skirta ir studentų elge siui, teisės ir moralinių nor mų pažeidimams aptarti. Baigdamas Rektorius pažy mėjo, kad LKP CK Biuro nu
tarimas labai suaktyvino svar bų studentų politinį auklėja mąjį darbą mūsų partinėje organizacijoje, visame Uni versiteto darbuotojų kolekty ve; tai davė tam tikrų teigia mų rezultatų, labiau išryški no šio darbo kryptis. Universiteto partinės orga nizacijos susirinkime dalyva vo svečių: LTSR aukštojo ir spec. vidurinio mokslo mi nistras H. Zabulis, LKP CK atstovas V. Žutautas, LKP Vil niaus miesto komiteto dar buotoja S. Puč. Diskusijose kalbėjo MF de kanas doc. S. Pavilonis, doc. S. Stačiokas, prof. K. Navic kas, Fizinio auklėjimo kated ros vedėjas P. Urbonas, VVU komjaunimo komiteto sekre toriaus pavaduotojas K. Čer niauskas, Filosofijos katedros vedėjas doc. E. Meškauskas. Kalbą pasakė ministras H. Zabulis. Susirinkime priimtas rengi nių planas 1971 m.
Vieną egzaminądvylika kartų — Dvyliktą kartą laikiau skolą, ir neišlaikiau, — skun džiasi draugų būryje studen tas. Draugai pasistebi, paaikčioja ir skirstosi kas sau — dauguma į skaityklas traukia. Sesija jau visai čia pat, reikia įskaitas „rinkti"... O nelai mingasis galvoja apie tryliktą „bandymą". Nežinau, kaip kiti, bet aš tikrai galvoju, kad tai feno menalus atsitikimas. Dvylika kartų. laikyti egzaminą ir ne išlaikyti! Tik vienąsyk Uni versitete taip gali būti. Įdo mumo dėlei paskambinom į pirmą pasitaikiusį — Filologi jos — fakultetą. — Sakykit, jūsų fakultete atsitiktinai dar neliko skoli ninkų? —■ Kaip gali nelikti? — ste bisi dekanato sekretorė — Li ko! Surenkam Chemijos fakul teto numerį: — Aštuoni skolininkai. Finansų ir apskaitos fakul tetas: — Šeši skolininkai. Istorijos fakultetas: — Šito gero visada kiek nori! Daugiau jau nebeskambinom. Ir stebėtis praeina no ras — žmonės turi ne po vie ną skolą, o po dvi! Štai kai kurie jų Chemijos fakultete: antrakursiai A. Paškevičius i gamtinių junginių chemijos spec.) ir I. Mogenytė (stambiamolekulinių junginių che mijos spec.) nesugebėjo išlai kyti aukštosios matematikos ir fizikos egzaminų, III k. che mikas V. Darvydas — fizikos ir analizinės chemijos. — Koks gi jų likimas? — susidomėję teiraujamės. — Palikti antriems metams. — Na, o kas bus su tais, kurie turi po vieną skolą? — Dar leista laikyti. Iki ka da? Iki sesijos, žinoma. Matot, kokios nuostabios sąlygos: tau paskyrė vieną lerminą — neišlaikei, paskyrė antrą... Ir taip iki kokio pen kiolikto karto. Ir dar skun džiasi žmonės — mokytis sun ku. Nesąmonė, jeigu tau sti pendiją atsiunčia tėvukai — nesikrimsk neišlaikęs egzami no. Iki kitos sesijos kaip nors išsilaikysi. Kai kurie chemikai tikrai taip galvoja. Ir ne tik chemikai. Štai du Finansų ir apskaitos fakulteto antrakur siai V. Nikitinaitė ir V. Kirilovas niekaip negali gauti fi zinio lavinimo įskaitos. Sun kus atvejis. .. Jūs paklausit, ką daro de
KATEDRA — KOVOTOJA, KATEDRA — MOKSLININKĖ (Atkelta iš 2 psl.)
niais nurodymais. 1969 m. bu vo išleista „TSKP istorijos kurso seminariniai planai ir metodiniai patarimai studen tams". TSKP istorijos katedros dėstytojai, be savo tiesioginio mokomojo ir mokslinio tiria mojo darbo, didelį dėmesį ski ria visuomeninei veiklai. Katedros dėstytojai atlieka didelį darbą ir respublikoje: propaguoja marksistinę-lenininę teoriją. TSKP isotrijos katedra savo kadrais suteikė nemažą pa galbą partiniams ir valstybi niams organams, kitų aukštų jų mokyklų visuomeninių mokslų katedroms. Per pastaruosius keliolika metų Lietuvos KP CK, Lietu vos TSR Aukštojo ir spec. vi durinio mokslo ministerijos, Universiteto rektorato ir par tinės organizacijos nuolatinio rūpinimosi dėka padidėjo ka tedros dėstytojų skaičius, su siformavo darnus ir kūrybin gas kolektyvas. Išaugo ir dės tytojų kvalifikacijos. Žymiai daugiau turime darbuotojų su
moksliniais vardais ir laips niais. Sėkmingai pedagoginį ir mokslinį tiriamąjį darbą dirba docentai istorijos mokslų kan didatai A. Beržinskaitė, J. Bernatavičienė, V. Kašauskienė, S. Čepulienė, V. Germanas, J. Lojko, e. doc. p. G. Juknienė, istorijos mokslų kandidatai J. Bielinienė, P. Setkauskis, vy resnieji dėstytojai L. Kapo čius, N. Žukauskienė, P. Vit kauskas, J. Vidūnas. Su meile savo darbą atlieka ir jaunieji katedros dėstytojai bei asis tentai: K. Tamašauskas, M. Bložė, C. Bauža ir kt. Visa tai leidžia katedros kolektyvui užtikrinti aukštą paskaitų ir seminarinių užsiėmimų pravedimo teorinį ir politinį lygį, formuojant studentų marksistinę-lenininę pasaulėžiūrą, juos auklėjant internacionaliz mo dvasia, o taip pat vaisin gai tyrinėti revoliucinio judė jimo istoriją ir Lietuvos KP veiklą įvairiuose jos veiklos etapuose.
Ką reiškia koeficientas „k“
Lietuvos TSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos kolegija, siekda ma pagerinti ir suaktyvinti respublikos aukštųjų mokyk lų studentų mokslinio tyrimo darbą, nutarė surengti kon kursą katedrai, fakultetui, aukštajai mokyklai, kurioje geriausiai organizuojama stu dentų mokslinė veikla, išaiš kinti. Konkursas rengiamas trim turais: tarp katedrų, tarp fa kultetų, tarp aukštųjų mo kyklų. Jo rezultatai už pra ėjusių mokslo metų darbus paskelbiami: aukštojoje mo kykloje — iki lapkričio 1 d., respublikos mastų — iki gruo džio 15 d. Katedrų, fakultetų ir aukš tųjų mokyklų studentų moks linė veikla įvertinama balais pagal šiuos rodiklius: 1. Už kiekvieną SMD narį Prof. dr. K. NAVICKAS, — 10 balų. 2. Už pranešimą, skaitytą TSKP istorijos katedros vedėjas, būrelio susirinkime ar semi vyr. dėst. Vi. GOBIS nare: a) referatyvinį — 20; b) teorinį-eksperimentinį — 30 balų. 3. Už pranešimą, skaitytą konferencijoje: a) savoje aukš tojoje mokykloje — 50; b) ki toje aukštojoje mokykloje — 75; c) tarprespublikinėje, vi sasąjunginėje konferencijoje — 100; d) užsienyje arba tarptautinėje konferencijoje — 150 balų. 4. Už darbus, pristatytus apžiūroms bei parodoms: a) aukštosios mokyklos apžiūrai, parodai — 20; b) respubliki nei apžiūrai — 50; c) respub likinei parodai — 50; d) visa sąjunginiam. konkursui — 100; e) visasąjunginei LUP parodai — 150; f) pasaulinei parodai — 200 balų. 5. Už darbus atžymėtus kon ferencijose: a) savoje aukšto joje mokykloje, I vieta sek cijoje — 50, II—III vieta sek cijoje — 30; b) kitoje aukšto Šiose dviejose nuotraukose n kurso anglistų anglų kal joje mokykloje, I vieta sekci bos paskaita moderniškame ka binete. joje — 75, JI—III vieta sekci Viršuje — | vyr. dėst. L. St arkauskaitės klausimus atsa joje — 50; c) tarprespubli kinėja N. Krikščiūnaitė. Įdėmi ai draugės tarties klausosi kinėje, visasąjunginėje konfe V. Micpovllytė. Leksika — disciplina nelengva, tuo labiau rencijoje, I vieta sekcijoje — — šią sesiją teks laikyti Jos egzaminą. 150; II—III vieta — 100; d) užsienyje arba tarptautinėje konferencijoje, I vieta sekci joje — 300, II—III vieta — 200 balų. 6. Už darbus, atžymėtus ap žiūrose bei parodose: a) aukš tosios mokyklos I laipsnio diplomu — 50, II laipsnio dip lomu — 30, III laipsnio — 20; b) respublikinėje apžiūroje I laipsnio diplomu — 100; II laipsnio — 75, III laipsnio — 50, mokyklos garbės raštu (paskat. prem.) — 30; c) res publikinėje parodoje I laips nio diplomu — 100, II laips nio — 75, III laipsnio — 50, paskatinamąja premija — 30;
kanatai, komjaunimas, profsą junga? Juk šios trys organiza cijos daugiausia turėtų rūpin tis studentų pažangumu, turė tų kontroliuoti paskaitų lan komumą. Fizikos fakulteto dekanas doc. V. Kybartas: — Šį pirmadienį įvyko IV k. I gr. susirinkimas. Barė du skolininkus (neatsiskaitę už laboratorinius darbus). Finansų ir apskaitos fakul teto prodekanas J. Laškovas: — Lankomumu rūpinasi fa kulteto studentų profsąjungos atstovė ketvirtakursė S. Žvingilaitė. Ji visada žino, kiek kuri grupė per mėnesį pralei džia be pateisinamos priežas ties paskaitų. Po to kartu su komjaunimo komitetu rašome laiškus tėvams. Gauname nuo širdžius, padėkos kupinus laiškus... Kaip matote, kai kur dir bama. Tik, gaila, ne visur ar ba ne taip, kaip reikia. Tačiau skolininkų yra ir tame pačia me Finansų ir apskaitos fa kultete, Faktas, ir niekur nuo jo nepa sislėpsi. Nors barkis kuo gar siausiai, rašyki laiškus kuo Il giausius nepažangių studentų tėvams, padėtis mažai tepasikeis, ir bus teisus skeptikas, sakydamas, kad buvo skolinin kų, yra ir bus. Štai čia, nori nenori, padėk tašką. Padėtis be išeities? Ma tyt, reikia griežtų bausmių. Negalima taikstytis su galybe skolininkų po kiekvienos sesi jos, negalima tylėti apie tai, kad pernai apie penkiasde šimt diplomantų negavo dip lomų dėl to, kad neišlaikė valstybinio egzamino arba ne sugebėjo parašyti diplominio darbo. Tai rimti skaičiai. O kiek absolventų su silpnais Buhalterinės apskaitos spec. II k. rusų grupės studentės trejetukais baigė Universite tą. Galvojat, džiaugiasi jais V. Ziatyševa (kairėje) ir R. Krasnoplorova su dideliu dė šiemet tos organizacijos, ku mesiu mokosi skaičiavimo mašinų ir programavimo kursą. rios gavo tokius kadrus? Var Nuotraukoje: merginos laiko šio dalyko įskaitą. gu. Juk viskas labai paprasta: jeigu chemikas specialybės egzaminus išlaikys nors tre jetukui — jis nebus geru spe cialistu. Gerai dar, jei tai bus sąžiningas žmogus, — tai, keiksnodamas savo lengvabū diškumą studijų metais, kaip nors praktikoje atsigriebs pra rastas žinias. O jeigu tai bus savanaudis — jis pretenduos į gero specialisto vardą, žinios gi — paviršutiniškos. O juk aukštosios mokyklos garbė ir gėda — jos auklėti niai. A. DARGONAS
KONKURSAI d) visasąjunginiame konkurse: medaliu — 300, TSRS aukš tojo ir spec. vidurinio mokslo ministro raštu — 250, VLKJS CK raštu — 200, TSRS aukš tojo ir spec. vidurinio mokslo ministerijos padėka — 150; e) visasąjunginėje LOP paro doje: Garbės diplomu — 400, Aukso medaliu — 350, Sidab ro medaliu — 300, Bronzos medaliu — 250, Jaunųjų daly vių medaliu — 200, Diplomu — 150, Garbės arba pagyrimo raštu — 100; f) pasaulinėje parodoje — 500 balų. 7. Už autorystės liudijimus: a) pristatytos paraiškos numa tomiems išradimams — 75; b) gauti autoriniai liudijimai — 200 balų. 8. Už darbo įdiegimą ga myboje (pagal dokumentus): a) įmonėje, įstaigoje — 100, b) respublikos mastu — 300, c) Sąjungos mastu — 500 ba lų. 9. Už darbų publikavimą: a) konferencijos tezės'— 50; b) mokslinis straipsnis respub likiniame žurnale ar respubli kinio masto mokslo darbų lei dinyje — 100; c) mokslinis straipsnis visasąjunginiame žurnale ar visasąjunginio mas to mokslo darbų leidinyje — 200 balų. 10. Populiarūs straipsniai spaudoje SMD tematika: a) sienlaikraštyje — 10; b) aukš tosios mokyklos laikraštyje — 20; c) miesto ar respubli kinėje spaudoje — 50; d) vi sasąjunginėje spaudoje — 100 balų. Pastabos. 1) Autorystės liu dijimai, darbo įdiegimas ga myboje, straipsniai, paskelbti spaudoje, užskaitomi, kai stu dentai yra jų autoriai arba bendraautoriai. 2) Vienas ir tas pats dar bas vertinamas pagal visą eilę rodiklių. Katedros, fakulteto, aukšto sios mokyklos užimamoji vie ta nustatoma pagal užimamos vietos koeficiento dydį „K", pirmoji vieta skiriama surin kusiems didžiausią „K" ir paskutinė — mažiausią. Katedros, fakulteto, aukšto sios mokyklos užimamos vie tos koeficientas nustatomas dalinant surinktą balų sumą iš dėstytojų ir mokslinių bend radarbių skaičiaus pagal šią formulę: K=B K D Čia K — užimamos vietos koeficientas, B — surinktoji balų su ma, D — dėstytojų ir moksli nių bendradarbių skaičius.
Aukštųjų mokyklų valdyba. Respublikinė SMD Taryba
Geriausias kambarys, geriausia taryba 1. Konkursas vyksta nuo 1970 m. gruodžio 15 d. iki 1971 m. balandžio 30 d. 4. Geriausio kambario kon kursas vyks dviem etapais, I etapas nuo 1970. XII. 16. iki 1971. IH. 31. ir II etapas — 1971 m. balandžio 1—30 d. d. 2. Geriausiai dirbančios ta rybos darbą vertinti pagal studentų auklėjamojo, masi nio kultūrinio, sportinio dar bo organizavimą, buities sąly gų gerinimą, tarybos sektorių darbą. 3. Kambarius vertinti pagal jų švarą ir tvarkingumą, vir tuvių, koridorių tvarkymą, bendrabučio taisyklių, Rekto riaus įsakymų ir bendrabučio tarybų nutarimų vykdymą, gyventojų pažangumą ir vi suomeninę veiklą.
5. Skiriamos dvi kambarių grupės: I grupė — iki 4 gy ventojų, II grupė — daugiau kaip keturi gyventojai. 6. Konkurso rezultatus su vesti 1971 m. gegužės mėnesio pradžioje bendrame Universi teto butų skyriaus ir studentų profkomiteto posėdyje. 7. Kambario gyventojai, užėmusieji 1 vietą (abiejose grupėse), sekančiais mokslo metais aprūpinami bendrabu čiu ne eilės tvarka iš Rekto riaus fondo. 2. Kambario gyventojai, užėmusieji 2 ir 3 vietas, apdo vanojami Studentų profko miteto dovanomis. Universiteto Butų skyrius. Studentų profkomitetas
Matematikos ir mechanikos fakultetas
šiandieninis pasako jimas APIE FAKULTETO KOMJAUNUOLIŠKĄ SEIMĄ — TIK VIENA GYVENIMO AKIMIRKA. BOTA DAUG IR GERŲ DARBŲ. TIKIME, KAD MATEMATIKŲ KOM JAUNIMO ORGANIZACIJA IR KITĄMET TAIP PAT ŠAUNIAI DIRBS.
N. Bučaitė •
I
.. . Išlaikyta pir moji sesija, po to antroji... ir štai jau ketvirtakursė. — Nuoširdi, drau giška, linksma, — kalba kurso drau gai. Nijolę žino ir visi fakulteto stu dentai. Ji nuo antro kurso komjaunimo fakulteto komiteto narė, o šiais metais —. komjaunimo ko miteto sekretoriaus pavaduotoja. Darbo daug, bet Nijolė moka derinti moks lą ir visuomenini darbą. V. Lenino 100-jų gimimo meti nių proga Nijolė apdovanota Univer siteto Garbės raštu. — Pareiginga, ak tyvi, visuomet pa deda draugams, — taip Nijolę apibūdi no fakulteto kom jaunimo komiteto sekretorius. Palinkėsime Nijo lei nepailsti ir sėk mingai užbaigti stu dijas. E. PETROVĄ komjaunimo komiteto narė
DIPLOMANTŲ DIENOS Atrodo, visai neseniai pirmą kartą pravėrėme Alma Mater duris. Prabėgo ketveri metai. Prasidėjo penktieji ir paskuti niai. .. Kokie dalbai ir rūpesčiai spaudžia diplomantų pečius? Gamybinė ir pedagoginė prak tika, diplominiai darbai ir ar tėjantys valstybiniai egzami nai. Gamybinio profilio stu dentai mokosi programavimo ESM meno, žengia pirmus bū simo dėstytojo žingsnius, o pedagogai — būsimų matema tikų auklėtojai — mokosi dės tymo metodikos, įgauna įgū džių darbe su savo jaunaisiais kolegomis. Vakarais susiren kame į paskaitas. Klausomės spec. kursų, matematikos isto rijos paskaitų. Vis dažniau pamatysi diplomantą, sėdintį skaitykloje prie knygų, pri
margintų popieriaus lapų. Ku ria, rašo, kartoja tai, ką mokė si būdamas „fuksu". Mūsų fakultete diplomantų tik 92. Jų tarpe turime nema ža mokslo pirmūnų: Lenino stipendininkas A. Laurinči kas, R. Kalininą, V. Popkova, A. Karnovskis, N. Zablockis, A. Bražunis ir kt. Nebetoli ir ta diena, kai, gavę diplomus, apleisime fa kulteto auditorijas, išsiskirstysime po visą Lietuvą, įsijungsim į naujus kolektyvus, pra dėsime savarankiškai dirbti vi suomenei naudingą darbą. Į mūsų vietą ateis nauji, ku riems mes norime palinkėti gero vėjo. . .. gaila, kad jau paskuti niai. J. BAGDONAS V k. studentas.
DARBYMETY IR AKMUO KRUTA Fakulteto komjaunimo ko miteto sudėtyje daug naujų, jaunatviškos energijos kupi nų, pasiryžusių spręsti įvai rius klausimus žmonių. Pasi dairykime po sektorius — kaip jiems sekasi dirbti, kas jaudina. Geras mokymąsis, akademi nė drausmė — tai pagrindi niai akademinio sektoriaus (vadovė III k. studentė M. Kopūstaitė) uždaviniai. Nese niai komiteto posėdyje buvo svarstytas sektoriaus darbas.
STUDENTAI IR ESM
Musų pašnekovas—
„ Machina sapiens" Jei dešimt metų atgal Uni versiteto auklėtinio-matematiko laukė du keliai: arba moks linis darbas aukštojoje mo kykloje, institute, arba peda goginis darbas mokykloje, tai šiuo metu vis didesnis mate matikų būrys nukreipiamas į skaičiavimo centrus, kurie res publikoje sparčiai dygsta. Pagrindinė matematikų skai čiavimo centrų darbuotojų kalvė respublikoje yra Mate matikos ir mechanikos fakul tetas. Jau antrame kurse matema tikai pradeda teoriškai ruoštis valdyti sudėtingą skaičiavimo techniką, pajungti didelį ma šinos darbo greitį savo valiai.
Vilniaus esperantininkų jau nimo klube „Juneco" (prie Vilniaus mokytojų namų) su tiksi daug mūsų universiteto studentų. Gilios internaciona lizmo tradicijos, platūs ryšiai su užsienio šalimis, įvairūs su
Praėjusį savaitgalį... .. .Geriausieji Vilniaus lengvaatlečiai susirinko į „Dinamo" maniežą. Pirmos kontrolinės varžybos už darose patalpose nuteikė
sitikimai, sava biblioteka da ro klubo darbą įdomų ir ne kasdienišką. Mūsų šalyje yra 40 jaunimo esperantininkų klubų, priklau sančių Tarybinio Jaunimo Es perantininkų judėjimui (SEJM
gana optimistiškai. Pasiek ta nemaža aukštų rezulta tų. Puikią formą toliau de monstruoja K. Sapka. WU CF IV k. studentas įveikė kartelę 218 cm aukštyje. Tai geriausias sezono re zultatas pasaulyje užda rose patalpose. .. .„Mokslo” rankininkės respublikos pirmenybėse susitiko su Klaipėdos
Trečiame kurse jų laukia ESM „Minsk-22". Paskaitose įgytos teorinės žinios tikrinamos praktikoje skaičiavimo cent re. Jei pradžioje ne visi studen tai sugeba „užmegzti daly kinį pokalbį" su mašina (ma šina dažnai nesupranta, ko iš jos norima), tai, įpusėjus se mestrui (tuo pačiu pakilus studentų kvalifikacijai), ma šina paklūsta žmogaus protui — klusniai vykdo įsakymus, užrašytus jos kalba. Penkto semestro pabaigoje studentai su ESM kalbasi jau kur kas „raštingiau“ — į tal ką pasikviečiamos algoritminės kalbos. Pradžioje studentų
Auditoriją tvarko III k. 5 g r. studentai.
Žmonių draugystės kalba „Jeigu pasaulyje būtų viena kalba, žmonių gyvenimas pailgėtų trečdaliu, nes mes beveik trečdalį savo gyvenimo pašvenčiame kalboms." Vokiečių matematikas G. Leibnicas
Artėja sesija, vieniems pas kutinė, o pirmakursiams — pirmoji. Į pagalbą pirmakur siams ateina sektoriaus nariai. Reidai bendrabutyje, paskai tų lankomumo kontrolė, sko lininkų svarstymai — tai tik keli darbo pavyzdžiai. ideologiniam sektoriui fa kultete darbo frontas platus. Juk komjaunuolišką šeimą sudaro apie 700 komjaunuo lių, sudarančių 31 pirminę or ganizaciją. Vadinasi, ir tiek pat yra sekretorių, su kuriais
— Soveta E-Junulara Movado). Jų tarpe — „Juneco". 1969 metų balandžio mėnesį šių eilučių autorei teko daly vauti Tarptautiniame Studentų Esperanto seminare Lenkijoje, Mikalojaus Koperniko Toni nės mieste. Seminaras buvo skirtas esperanto kalbos mo kymo problemoms. Vengrai, prancūzai, bulgarai, lenkai, lietuviai kalbėjo viena kalba
„Audros" sportininkėmis. Įdomią sportinę kovą lai mėjo mūsų universiteto studentės rezultatu 15:12. Puikiai žaidė seserys Da nutė ir Janina Dubauskaitės. Joms teko įvarčių, įmuštų į varžovių vartus, „liūto dalis". .. .Vilniaus „Žalgirio" plaukymo baseine varžėsi geriausi respublikos aukš
— esperanto. Torunės univer siteto rektorius prof. dr. Vitoldas Lukaševičius yra pasakęs: „Studentų esperantininkų mokslinis ratelis mūsų Univer sitete yra 17-as mokslinis ra telis. Mes jo darbu džiaugia mės, nes esperanto tarnauja tautų suartėjimui, kovos už taiką reikalui ir gilina mūsų mokslinį žinojimą". Šią vasarą, likviduojant že mės drebėjimo padarinius Da gestane, atstatymo darbuose dirbo Visasąjunginė esperanto
tųjų mokyklų plaukikai. Bendrakomandinėje įskai toje užtikrintai pirmavo Kūno kultūros instituto sportininkai. Universiteto plaukikai startavo silpno kai ir komandinėse varžy bose liko penkti. Nematė me Universiteto atstovų ir tarp asmeninių rungčių nugalėtojų... B. ČEKANAUSKAS
nuolat sektoriaus nariai palai ko ryšius: rengia pasitarimus, gruporgo dienas, domisi gru pių darbu. Nemaža dėmesio sektorius skiria sieninei spau dai bei vaizdinei agitacijai. Nemažiau svarbus ir kitų sektorių darbas. Organizaci nis, kultmasinis, spaudos pla tinimo, sporto — turizmo sek toriai turi savo konkrečius uždavinius, kuriuos jie spren džia, sakyčiau, sėkmingai. Fa kulteto žygeiviai pabuvojo Druskininkų rajone, keliavo
programas ESM „palydi" ne maloniais komentarais: unknown, lack, correct ir pan., kurie juos moko (operatyviau už dešimtį dėstytojų pastabų — komentarų) atidumo, tiks lumo ruošiant programą. Už baigę programavimo kursą, studentai drįsta mašinas „pa klausti": „How do you do „Minsk-22"? Didesnį žinių bei praktinių įgūdžių kiekį gaus taikomosios matematikos specialistai, ku rie jau nuo pirmo kurso pra deda mokytis programavimo meno. Antrame semestre jų laukia simbolinio kodavimo sistema, o trečiame — algoritminės kalbos. Komunizmo statyba reika lauja vis daugiau gerai pa ruoštų matematikų. Perfraza vus žinomą V. Lenino posakį „Be mokslo nėra komunizmo", šiuo metu galima pasakyti: „Be matematikos nebus ko munizmo". J. AMBRASAS Skaičiavimo matematikos katedros vyr. dėstytojas
A. JASlONO nuotraukos
po Žemaitiją. Sportui aki šiais metais užėmė trečią vif tą tarpfakultetinėje spart® doje. Sporto taryba (pJin ninkas III k. studentas jK tas) deda visas pastangas, ■ fakulteto sportininkai išs lai kytų prizininkų gretose. [ Turime fakultete aktyt B jaunimo, siekiančio moksl žinių, visapusiškai įsijungi čio į visuomeninį gyvenjB Mūsų uždavinys — bendrą kalbą su jais ir ji?n padėti.
A. PIKTU Fakulteto komjau komiteto
VEŽAMĖS DAINĄ . .. Vilniaus Valsty universiteto Matematik mechanikos fakulteto ko tinė trupė atvyko kartu mis praleisti šį vakarą, sudaro.. . Taip mes pradedame vieną savo pasirodymą, ratūrinį montažą keičia fi teto „Kapelija", dainos, dentiškas jumoras. Mūsų daug, apie 16 matematikų, riems neužtenka vien fo lių, teoremų, o reikia k daugiau. Tą „kažką" ir s dome susibūrę į „koncerj trupę", kaip mes patys vadiname. Važinėjame ne darbiaudami, o savo malc mui. Visur mus sutinka ši it. ir draugiškai, pavaišina cup< linais ar kaimišku „kugeliu Kai kada pasitenkiname ir T vais buterbrodais. Po kondl dar ilgai linksminamės kr su savo žiūrovais, šokame ] ką „su ragučiais", valsą, trūksta ir išradingumo, ir moro. Visi /nėgstame dai važiuodami dainuojame, važiavę dainuojame, grįždį dainuojame. | Būna sunku, ypatingai] kai negauname autobuso enka vos ne visą naktį jrr< eisti traukiniuose. Bet ! k, rori ir aplink geri drauj galima padaryti daug ką. . Iš pradžių norinčių b -nažoka — keletas senųjų riveiklininkų ir pirmakuri Vienas kitas pasišaipyda ,Lyg nebūtų ką veikti bei važinėjimų".. . Paramos sulaukėme: nei transpol nei vadovo, nei lėšų, VI nstrumentai — skolinti, — nupirkti komjaunimo miteto, dar kiti — nuos: Gerai, kad komjaunimo s retorius J. Bagdonas j mėgsta saviveiklą ir vis mus palaiko. Jis neatskiria) mūsų išvykų dalyvis. Šiandien jau ne vienas r tapti mūsų trupės na Mums žmonės reikalingi, r] būti tikru saviveiklininkui taip jau lengva. J. ADOMYNA III k. studc
brigada, kurioje buvo ir trys mūsų universiteto studentai. Tarp jų — V kurso matemati kė Aldona Mišvikytė. Mums, matematikams, espe ranto kalba ypatingai įdomi, REDAKTORIUS — savo paprastumu, lengva daryba, logiškumu jį labiau ALGIS KUSTA tinkama elektroninėms skai čiavimo mašinoms, kurios ateina ir į pagalbą esperan- STUDENTŲ DĖMESIUI! tologams, poetams, vertėjams. Studentų profkomitetas 1 šia Naujųjų Metų sutilfi R. MAŠALAITE Universiteto Aktų salėje. | V k. studentė Pakvietimai platinami jsi dentų profkomitete: šeštai nį 9—11 vai., pirmadienį 1 17 vai., antradienį 15—17 ' Užjaučiame Ir kartu liū dime su VI k. medike Sa lomėja BUMELYTE, jos my limai motinai mirus. Kurso draugai, Fakulteto SMD taryba
Fizikos fakulteto IV k. studentą Vidmantą REMEIKĮ dėl mylimo tėvelio mir ties giliai užjaučia buvę klasės draugai.
I
Kitas „Tarybinio studei to" numeris išeis 1971 i sausio 8 d.
REDAKCIJOS ADRESAS:! Vilnius, MTP-3, Unlversltį to g. 3. Telefonas 2-58-84. Telefonas spaustuvėje (ketvi tadieniais) 2-98-15. Tiražas 3800 egz. Užs. Nr. 5076 LV 1562