DĖMESIO
Ir mėnesio nebeliko iki žiemos egzaminų sesijos!
Ar ramus ateisi prie egzaminatoriaus stalo, ar sąžiningai studijavai per semestrą?
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
APTARIAME UNIVERSITETO VAIDMENS DIDINIMĄ
RESPUBLIKOS AUKŠTOJO
MOKSLO SISTEMOJE
Darbai ir užmojai Prof. dr. Jonas KUBILIUS REKTORIUS (Santrauka pranešimo, skai tyto visuotiniame universiteto partinės organizacijos susirin kime 1976.XII.7)
Mūsų universitetas baigia ketvirtąjį savo gyvavimo šimt metį. Tai jau solidi istorija. Universitetas yra seniausioji aukštoji mokykla Tarybų Sąjungos teritorijoje. Bet mes ne same paseistai ir puikiai suprantame, kad pats Universifeto senumas dar nėra koks ypatingas dalykas. Keturis šimtus metų mes minėtume kaip eilinę istorijos atkarpą, jei jų nevainikuotų šiandienos laimėjimai. Tų laimėjimų prielaida — Tarybų santvarkos atkūrimas Lietuvoje. Spartus respublikos ekonomikos ir kultūros au gimas skatino ir sudarė sąlygas universitetui augti kieky biškai ir kokybiškai. Nuo pat pirmųjų Tarybų valdžios die nų iki šiol Universitetas jautė atidų ir labai dalykišką par tijos ir vyriausybės rūpestį, nuolatinį dėmesį, pagalbą. Nemaža laimėjimų yra pasiekęs Universiteto kolektyvas, aktyviai reikšdamasis respublikos politiniame, kultūriniame ir ekonominiame gyvenime. Mes galime operuoti daugeliu faktų ir skaičių, liudijan čių mūsų, kaip mokymo ir mokslo įstaigos, brandą, darbo mastus ir užmojus.
NAUJIENOS KRAŠTOTYRININKŲ VAKARAI Kiekvieną penktadienį Kraš totyrininkų klubas kviečia į įdomius susitikimus su visuo menės veikėjais, mokslo dar buotojais. Neseniai klausėmės filologijos daktaro A. Saba liausko, docento J. Kabelkos pasakojimų, filologijos kandi datės 3. Kerbelytės pamoky mų. Gruodžio mėnesį sukako 125 metai, kai gimė mūsų kul tūros, mokslo veikėjas J. Ba sanavičius. Jo metinės buvo paminėtos ir Kraštotyrininkų klube. Įžangos žodyje J. Ba sanavičiaus politines pažiūras, visuomeninę veiklų apibūdino klubo pirmininkas FAF vyr. dėst. V. Mačiekus. Apie jubi liato tautosakos darbus, nu matomų jo ir jo talkininkų su rinktos tautosakos tolesnį skelbimų kalbėjo svečias iš Lietuvių kalbos ir literatūros instituto filologijos kandidatas L. Sauka. Filologijos fakulte to aspirantas B. Stundžia re feravo vienų kitų naujesnę kalbininkų nuomonę dėl lietu vių kilmės iš trakų-frigų teo rijos. Gruodžio 27 dieną sukan ka 50 metų, kai fašistai sušau dė keturis įžymius LKP vei kėjus — iK. Požėlą, J .Greifenbergerj, K. Giedrį ir R. Carną. Šiai datai pažymėti Kraštotyrininkų klubas ir ski ria šiandienos (XII. 17) vakarąsusitikimą su Partijos istorijos instituto prie LKP CK vyres niuoju moksliniu bendradar biu P. Beresnevičiumi. Sį kar tą kviečiame į Centrinių rū mų kavinukę. Pradžia 20 vai. V. DAUNYS
KAIP GYVUOJI, SIENLAIKRAŠTI!
Didžiosios Spalio socialisti nės revoliucijos 60-mečio proga Universiteto komjauni mo ir Studentų profsąjungos komitetai bei „Tarybinio stu dento" redakcija paskelbė mūsų sieninės spaudos ir vaizdinės agitacijos apžiūrų konkursų. šių savaitę įvyko fakultetų ir bendrabučių sieninės spau dos redkolegijų seminaras. Apie laikraštėlių tikslus ir už davinius kalbėjo, lygino įvai rių fakultetų sienlaikraščius, parodė, kas gero ir blogo juose yra, daug gerų patari mų jauniesiems draugams da vė Žurnalistikos katedros ve dėjas doc. V. Žeimantas. Se minare apie konkurso vertini mo kriterijus kalbėjo komjau nimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas G. Kalčinskas. Savo sumanymais ir rūpesčiais pasidalino redkolegijų na riai. TS inf. LIETUVIŲ KALBOS BORELIO
nariai savo susirinkime ap svarstė darbo planų, numatė pagrindinius būrelio veiklos uždavinius. Būrelio pirminin kė III k. studentė Milda Au gulytė ir vadovas doc. Vs La butis trumpai supažindino na rius su ligšioline būrelio veik la, pagrindinėmis būsimo dar bo kryptimis bei problemo mis. Būrelio nariai įsijungs į SMD veiklų: ne tik rašys mokslinius darbus iš tarmių ir dabartinės lietuvių kalbos sin taksės, bet ir organizuos įvai rius susitikimus, kalbinės lite ratūros aptarimus. Artimiausiam būrelio rengi ny susipažinsime su moder niosiomis kalbotyros krypti mis. Kviečiame pirmakursius ir visus, kas domisi kalba. M. SLUSINSKAITE
NIVERSITETAS atlieka didžiulį komunistinio būsimųjų specialistų auklėjimo ir profesinio rengimo darbą. Per praėjusį penkmetį gerokai padidėjo studentų akademinio pažangumo nuošimtis. Dieniniame skyriuje jis išaugo iki 94,4 nuošimčių (sąjunginis vidurkis yra 92,1 %). Mes suprantame, kad pažangumo kriterijus reikia tobulin ti, tačiau neabejojame, kad dabartiniai studentų akademi nio pažangumo rodikliai iš esmės objektyviai atspindi jų žinias, kitaip tariant — gerėja ne tik pažangumo nuošim tis, o ir pats akademinis pažangumas. Tai didelio, atkak laus, įtempto dėstytojų ir studentų darbo rezultatas. Pagerėjo mokymo proceso organizavimas. Jo tobulinimu daugiau rūpinasi katedros, dekanatai, fakultetų metodinės komisijos. Buvo pertvarkytos metodinės mokymo ir auklė jimo komisijos, patikslintos jų funkcijos ir darbo formos. Reguliariai tikrinamos ir aptariamos paskaitos, koliokviu mai, laboratoriniai bei praktikos darbai. Pradėta organi zuoti specialistų ruošimo kontrolė: šiuo metu jau veikia specialistų ruošimo kokybės kontrolės metodinė komisija, vadovaujama pirmininkės doc. M. Karčiauskienės, parengtas dėstytojų mokomojo-auklėjamojo darbo tikrinimo planas. Siekdami geriau ruošti specialistus, turime toliau tobu linti mokymo procesą, aktyviau diegti pažangias mokymo formas, rūpintis geru studentų savarankiško darbo organi zavimu. Tradicinės mokymo formos — paskaitos, seminarai, labo ratoriniai užsiėmimai — yra ir, matyt, ilgai dar bus pa grindinės. Todėl jų gerinimu turime nuolat rūpintis. Antra vertus, mums reikia daugiau panaudoti šiuolaikines techni nes mokymo priemones. 5ia kryptimi esame jau nemaža nuveikę, tačiau dar ma žai turime radiofikuotų auditorijų, auditorijų, pritaikytų ki no filmams demonstruoti. šj penkmetį turėsime nemažai nuveikti, toliau technizuodami mokymo procesą. Numatoma papildomai įrengti 9 programuoto mokymo klases, 15 automatizuotų auditori jų, 4 lingafoninius kabinetus, 47 kabinetus-laboratorijas, 19 kino auditorijų, 8 audiovizualines auditorijas, numatoma papildomai įsigyti 11 kino projektorių, 140 diaprojektorių, nemažą kiekį kinofilmų, diafilmų, skaidrių. Esame nemaža padarę, organizuodami ir kontroliuoda mi studentų savarankišką darbą, tačiau čia spragų dar esa ma. Niekam ne paslaptis, kad kai kurių humanitarinių spe cialybių studentų žymi dalis intensyviai dirba tik per se sijas, o kitu metu — vos vos. Antra vertus, kai kurios ka tedros nėra sureguliavusios studentų savarankiško darbo už duočių, kai kurie dėstytojai perkrauna studentus savo da lyko užduotimis, neleisdami jiems užsiiminėti kitais dėsto maisiais dalykais. Visoms katedroms reikėtų padirbėti, kad studentų darbo savaitė būtų sudaryta iš 56 valandų, įskai tant privalomus užsiėmimus ir savarankišką darbą, kad stu dentai būtų tolygiai apkrauti visą savaitę. Kategoriškai tu ri būti pasmerktas kai kurių dėstytojų visoks išsisukinėjimas neturėti šeštadieniais užsiėmimų. Dekanatai, pataikaudami tokiems dėstytojams, perkrauna kitomis savaitės dienomis studentus privalomais užsiėmimais. Tai pagaliau sunkina ir net padaro negalimu gerai, racionaliai, prisilaikant protinio
U
1976 m. gruodžio 17 d Nr. 40 (982)
darbo higienos reikalavimų, sudaryti paskaitų ir kitų užsi ėmimų tvarkaraščius. Komjaunimo organizacija turėtų aktyviau rūpintis, kaip gerinti studentų mokymąsi. Ji kasmet vis daugiau tais klausimais užsiiminėja, tačiau jei komjaunimas parodytų tiek iniciatyvos ir išradingumo mokymo procese per pa grindinius semestrus, kiek jo parodo per vadinamąjį tre čiąjį semestrą, mes daug daugiau nuveiktume.
PATINGĄ dėmesį ir ateityje turime skirti studentų auklėjimui. Jaunuolio auklėjimas, jo ideologinis grū dinimas yra sunkus ir sudėtingas darbo baras, tur būt sunkesnis už specialųjį jo rengimą ir žymia dalimi apsprendžiąs pastarąjį. Sis darbas bus sėkmingas tik tuo at veju, jei mes suprasime ir pažinsime tuos procesus, kurie vyksta šiuolaikinio jaunimo tarpe. Studentijos auklėjimas neatsiejamas nuo mokymo proce so. įvairūs užauditoriniai renginiai vaidina, kad ir svar bų, tačiau tik pagalbinį vaidmenį jaunimo auklėjime. Mes turime siekti, kad kiekviena paskaita, kiekvienas semina ras ar pratybos, be savo specialios paskirties, tarnautų ir komunistinio auklėjimo tikslams, kad marksistinio-metodologinio studentų rengimo klausimus spręstų visos katedros, visi dėstytojai. Tik tada studentai gali giliai įsisąmoninti marksistinės metodologijos ir specialiųjų disciplinų moksli nių pagrindų vieningumą. Visuomenės mokslams mes skyrėme ir toliau skirsime ypatingą dėmesį. Reikia toliau tobulinti studentų marksistinj-lenininj mokymą: didinti mokslinj-metodinj paskaitų ly gį, siekti, kad kiekviena paskaita būtų turininga, pasižy mėtų gilia moksline argumentacija; drauge būtų patraukli, emocionali, uždegtų jaunimo širdis ir protus. Tiek paskai tos, tiek seminariniai užsiėmimai privalo mokyti studentą logiškai marksistiškai mąstyti, kovoti su buržuazine ideolo gija, iš partinių pozicijų ginti savo marksistinius įsitikini mus. Svarbi ir konkreti studentų politinio auklėjimo, jų mate rialistinės pasaulėžiūros formavimo, visuomenės mokslų ži nių gilinimo, komunistinių įsitikinimų ugdymo priemonė yra sąjunginiai studentų darbų visuomenės mokslų, VLKJS ir tarptautinio jaunimo judėjimo istorijos klausimais konkur sai. Jie stiprina studentų savarankiško darbo įgūdžius, pa deda giliau studijuoti marksizmo-leninizmo klasikus, ugdyti studentų atsparumą socializmui svetimos ideologijos ap raiškoms, tvirtina jų klasinę pažiūrą į visuomenės reiški-. nius bei procesus, vidinę parengtį propaguoti socializmo iškovojimus. Malonu pažymėti konkurso darbų mokslinius vadovus, kurie respublikos Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos apdovanoti I laipsnio diplomais už rūpestingą studentų parengimą konkursui. Tai TSKP istorijos katedros docentai V. Kašauskienė ir P. Vitkauskas, Filosofijos kated ros docentė R. žičkytė, politinės ekonomijos katedrų do centai D. Birutytė, V. Skominas, ekonomikos kandidatė H. iNonevič. Dėl kalbamo konkurso mums padaryta ir priekaištų: pa lyginti mažokai studentų — tik 62,5 nuošimčio — dalyva vo konkurso pirmame ture. Dabar yra paskelbtas VII sąjunginis studentų visuomenės mokslų darbų konkursas, skiriamas Didžiojo Spalio 60-mečiui. Visuomenės mokslų katedroms reikia pasistengti, kad jis būtų geriau organizuotas. Reikia siekti didesnio studen tų dalyvavimo šiame konkurse, įsisąmoninti, kad jis nėra vien visuomenės mokslų katedrų reikalas. Ypač komjauni mo organizacija turėtų pasirūpinti, kad daugiau darbų bū tų skirta aktualioms VLKJS istorijos temoms, kad į kon kursą įsijungtų kuo daugiau vyresniųjų kursų studentų. Mes didžiuojamės ir dažnai kalbame apie Universiteto studentų tradicijas. Tarp jų ir apie vadinamąsias studentų „krikštynas", mediumus. Deja, kai kuriuose fakultetuose tos tradicijos pradeda išsigimti. Norėčiau pacituoti gautą vieno iš studentų tėvų laiško ištrauką: „Štai pusdiplomio šventė Finansų ir apskaitos fa kultete. Ją 1975 m. suorganizavo viena iš buhalterinės ap skaitos specialybės grupių „Bočių" restorane. Už dideles lėšas (matuojant studentiška kišene) išnuomuojama salė. Pirmoje dalyje švenčiama, o antroje girtuokliaujama iki pa ryčių pilna to žodžio prasme, vėliau susimušama, daužomi indai. Po to važiuojama į bendrabučius Saulėtekio alėjoje (mat, buvo grupė partnerių iš Kauno) ir ten „ilsimasi" (o kur budinčiųjų kontrolei). Sekmadienį šventė pratęsiama, pirmadienį skirstomas!. Ir tai vyksta be kuratorių, be va dovų, be dėstytojų. . . Be to, vargu ar nors truputį žino apie tokias... „šventes" tėvai. Juk jų metu vėjais nueina ne viena tėvų uždirbta dešimtinė." Taip būna ne tik Finansų ir apskaitos fakultete. Man ro(Nukelta į 2 psl.)
Y