Buvę kariai—pažangūs studentai
PO EGZAMINŲ SESIJOS YRA KUO PASIDALINTI Iš kairės: Teisės fakulteto II kurso mokslo pirmūnas Justinas Aleksandravičius kalbasi su buvusiais qinklo draugais: R. Urbaičiu, Just, žiliu, Ant. Vaškeliu ir Just. Vasiliausku, sėkmingai užbaigus egzaminų sesiją. Vyt. LEŠČINSKO nuotr.
VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITE®
VILNIUS. VASARIO DVIDEŠIMT TRECIOJI
TO,
Foto J. Giralčlo
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORA PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS 1965 m. vasario mėn. 25 d. KETVIRTADIENIS
Kaina 2 kap
Vasario 25 dieną LTSR nusipelniusiam mokslo veikėjui profesoriui K. Daukšui sukanka 60 metų. Visada optimistinės nuotaikos, sąmojingą, nuolat diskutuojanti chemijos, filosofijos, etikos ir įvairiais kitais klausi mais, — tokį mes, pokario meto studentai, matėme K. Daukšą pirmųjų pažinčių metu. Toks mūsų gerbiamas profesorius ir dabar. Atrodo, kad laikas nespėja jo pasivyti ir palikti neišdildomus pėdsakus. Tiek anksčiau, tiek ir dabar plojimais pasitinka Ir palydi studentai jo pasisakymus kom jaunimo ar kituose susirinkimuose. 1944 metų gruodis. Nekūrentoje Chemijos fakulteto auditorijoje doc. Vietname. — štai toli gražu 0 Daukšas skaito neorganinės chemijos paskaitą. Mes, studentai, sukrovę ne pilna jų veiklos apskaita. Ž K. ant savęs visą turimą garderobą, sėdime pamėlusiais nuo šalčio veidais Negalima užmiršti ir to, kad g ir įdėmiai sekame kiekvieną jo žodį. Pertraukos metu pabėgiojome, „pasi Europos centre yra pavojin- 0 gaminame“ šilumos atsargą sekančiai paskaitai ir vėl klausome aiškių, gas tarptautinio {tempimo ži- Ž kondensuotų, kartkartėmis su linksmais palyginimais, lektoriaus žodžių. Sunkiu pokario laikotarpiu, kada pagrindinis tiek studento, tiek ir dėsty dlnys, šiame rajone sukoncen- g tojo maistas buvo sausa sprangi duona, kada respublikoje virė arši klasių truotos didžiulės kariuomenės g kova. Chemijos fakulteto dekanas K. Daukšas komplektuoja karo išblaš kytus negausius chemikų kadrus, praveda studentams politinius užsiėmimus. ir ginklų masės. Vakarų VoDaukšo iškeltos mintys politiniais klausimais visuomet sužadindavo, kietijos revanšistai, JAV re- g K. tiesa, „koridorinius“, tačiau gyvus disputus. Jubiliatas padėjo susiformuoti miami, stengiasi įsigyti bran- g ne vieno studento materialistinei pasaulėžiūrai. Tuo metu labai trūko kvali duolini ginklą. Jei VFR turė- g fikuotų chemikų kadrų. Todėl, be atsakingų pareigų „chemikų kalvėje“ — Chemijos fakultete, K. Daukšas dar vadovavo LTSR Mokslų akademijos tų šį ginklą, karo grėsmė dar Chemijos ir Cheminės technologijos institutui. Reikėjo lietuviškų chemijos labiau padidėtų. vadovėlių, ir K. Daukšas rašė juos. Pradžioje rašė vienas, vėliau įtraukė Štai kodėl komunistų parti- g į šį darbą bendradarbius, buvusius savo mokinius. Karštas tiesos žodis buvo reikalingas ne tik Vilniuje. Todėl, ar tai būtų šalta žiema, ar ja Ir Tarybinė vyriausybė, g lietingas ruduo, lektorių K. Daukšą, įtikinamai kalbantį apie religijos žalą, nuosekliai laikydamasi lenini- g populiariai aiškinantį medžiagos sudėtį, sprendžiantį visais laikais jaunimą nės taikingos politikos, nenu- g jaudinusias problemas apie meilę bei laimę, žmonės girdėjo tolimiausiuose ilstamai rūpinasi mūsų šalies g respublikos užkampiuose. Ir dabar kasmet profesorius K. Daukšas įvairiose respublikos vietose perskaito daugiau kaip po šimtą paskaitų. Visa res gynybinio pajėgumo stiprinipublika pažįsta profesorių K. Daukšą, kaip chemijos žinių populiarintoją, mu. aktyvų ateistą ir jaunimo auklėtoją. Moksttnį-tiriamąjį darbą K. Daukšas pradėjo dar dirbdamas laborantu. Naujausių mokslo pasiekiSusidomėjęs akad. L. Cugajevo darbais, jis vysto tyrimus osmio junginių mų dėka Tarybinės Ginkluoto- g srityje. Jau pirmame savo darbe „Šarminių metalų osmiatai“, kuris buvo sios Pajėgos pasiekė kovinės paskelbtas 1934 m., K. Daukšas panaudojo visai naują osmiatų sintezės metodą. Dar plačiau osmio junginius K. Daukšas tyrinėjo savo diserta galios lygį, galintį sutriuškinti ciniame darbe „Šarminių metalų osmiatai“, paskeltame 1937 m. bet kokį agresorių, kuris iš[nešęs stambų indėlį į osmio junginių chemiją, K. Daukšas perėjo prie drįs pradėti karą. niobio ir tantalo. Stambiame habilitaciniame darbe jis pateikė naują pato 47-ųjų Tarybinės armijos bulintą metodą niobiui atskirti nuo tantalo, susintetino kelioliką naujų metinių dieną mes siunčiame g niobio junginių ir ištyrė pagrindines jų savybes. Visi to meto K. Daukšo darbai yra originalus ir turiningi, turį didelės mokslinės reikšmės. sveikinimą mūsų šlovingųjų Tarybiniais metais K. Daukšas vadovauja grupei analitikų, kurie nagri Ginkluotųjų Pajėgų kariams, nėja įvairių elementų analizės metodus, tiria mineralines mūsų respublikos budriai stovintiems mūsų di- g žaliavas, nagrinėja respublikos gamtinius vandenis. Vadovaujant prof. džiųjų komunizmo pasiekimų, g K. Daukšui, eilė darbuotojų apgynė kandidatines disertacijas. Jam vado vaujant, išsivystė ir dabartinė Universiteto analitikų mokslinio darbo kryp taikos sargyboje. tis — mikroelementų nustatymo metodų tyrimas. Nuo 1940 m. K. Daukšas parašė nemaža vadovėlių aukštųjų mokyklų papulk. A. J. GRINBERGAS studentams bei populiarių brošiūrų. Pažymėtini jubiliato vadovėliai: „Che mijos pagrindai“. „Kokybinė analizė“, „Kiekybinė analizė“, „Neorganinė chemija“, „Neorganinė sintezė“ ir kt. W K kurie uadf)l>ėlial su silaukė kelių .U’ K Daukšo paruoštas „Chemii « W STO Jos., \odunos“, — kiekvienam chemikui ' reikalinga knyga. Prof. K. Daukšas yra paskelbęs ■ Jį t laug mokslinių straipsnių, atskirų elementų nustatymui mineralinių ža f lianų, gamtinių vandenų . tyrimams y'i'į Nemaža jo straipsnių pasirodo u periodikoje. Juose K. Daukšas kelia įvairius aktualius klausimus, populio rina chemijos žinias. Turiningas prof. K. Daukšo gyveni mas yra puikus tiesioginio darbo derinimo su visuomenine veikla pa vyzdys. Linkime visų gerbiamam ir myli mam profesoriui dar daug ilgų ir kūrybingų metų, vaisingos veiklos, įvairiose mūsų gyvenimo srityse. Šiandien prof. K- DAUKŠU/ sukako 60 metų. NEORGANINES CHEMIJOS GIRDVAINIO nuotr. KATEDROS KOLEKTYVAS
Ištikimas Tėvynės sargas Vasario 23-oji — Tarybinių Ginkluotųjų Pajėgų gimimo diena — viena pačių svar biausių datų mūsų liaudies gyvenime, socialistinės Tėvy nės istorijoje. Tarybų Sąjungos Ginkluo tosios Pajėgos, kurias įkūrė didysis Leninas ir komunistų partija Spalio iškovojimams apginti, 47 metus garbingai ir su pasididžiavimu vykdo joms pavestą aukštą patriotinę ir internacionalinę misiją. Tarybinė armija nuėjo ilgą ir didvyrišką kelią. Komunistų partijos vadovaujama, visos liaudies vieningai remiama Tarybinė armija daugkarti niuose mūšiuose su priešais apgynė socialistinės Tėvynės laisvę ir nepriklausomybę ir šiandien tvirtai ir patikimai stovi savo didžiosios Tėvynės bei kitų socialistinės stovyklos šalių sargyboje. Tarybinė ar mija gina šių šalių neliečia mybę ir visuotinės taikos rei kalą. Šių metų gegužės mėnesį tarybiniai žmonės ir viso pa saulio dirbantieji iškilmingai pažymės didžiosios laisvę my linčių tautų pergalės prieš fa šistinę Vokietiją 20-metį. Ta rybų Sąjunga šioje pasaulinėje-istorinėje pergalėje suvai dino pagrindinę rolę. TSRS Ginkluotosios Pajėgos sutriuš kino pačias galingiausias to meto armijas — vokiškojo fa šizmo ir japoniškojo militarizmo armijas. Savo neprilygstamais žyg darbiais tarybinė liaudis išgel bėjo visą pasaulį nuo fašisti nio pavergimo grėsmės. Mūsų pergalė prieš svar biausias pasaulinio imperializ mo grupuotes padėjo daugelio šalių darbo žmonėms visam laikui nusimesti išnaudotojų jungą, įsijungti į socialistinio vystymosi kelią, pasiekti di džiausių laimėjimų nacionali nio išsivadavimo kovoje. Kartu su visomis Tarybų
Sąjungos tautomis ir jos Gink luotosiomis Pajėgomis mūšiuo se su vokiškaisiais fašistiniais grobikais kovėsi ir lietuvių liaudis, šaunūs 16-osios lietu viškosios šaulių divizijos ka riai ir partizanai. Šiandien mūsų universiteto dėstytojų tarpe dirba daug draugų — Didžiojo Tėvynės karo daly vių, nuėjusių šlovingą kovos kelią. Tai IFF dekanas A. Bendžius, EF dekanas M. Gregorauskas, teisės mokslų kan didatas A. Liakas, dėstytojas St. Rudžionis ir daugelis kitų. Mūsų Tėvynės Ginkluoto sios Pajėgos žengia į ketu riasdešimt aštuntuosius savo gyvavimo metus tokiu laiku, kada kiekvieną dieną vis aukš čiau ir aukščiau kyla didin gas komunizmo rūtaas, sėk mingai vykdomas liaudies ūkio planas, tarybiniai žmonės gy vena vis geriau ir geriau. Mū sų šalis atsidūrė pasaulinės mokslinės-techninės pažangos avangarde. Greta su Tarybų Sąjunga vystymosi keliu žingsniuoja ir kitos socialisti nės stovyklos šalys. Partija moko, kad pažymint šlovingąją sukaktį, reikia at kreipti dėmesį į neišspręstus klausimus, į konkrečius mūsų dienų uždavinius. Mes turime laikyti Tarybines Ginkluotą sias Pajėgas aukščiausio lygio kovinėje parengtyje, kelti jų budrumą. Reikia atminti, kad mūsų epochoje, kurioje yra galimybės išsaugoti talką tarp tautų, naujo pasaulinio karo pavojus dar galutinai nepaša lintas. Pati rimčiausia grėsmė tai kai visame pasaulyje kyla iš JAV. Vakarų valstybės, JAV vadovaujamos, ieško naujų „krizių“ ir pavojingų karo židinių sukūrimo priežasčių. Provokacijas prieš Kubą, Lao są, Kambodžą, Kongą, agresi ja prieš Vietnamo demokrati nę respubliką, vis besiplečian ti JAV intervencija Pietų
g
g g g g g g g g g g