CaRVBIPIS scuoencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
19'5 m. lapkričio 14 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Nr. 36 (936)
ipkričio 17-oji — tarptautinė studentų diena. Šiai datai buvo irtas Tarptautinis politinės dainos festivalis, kurį surengė liversiteto internacionalinis klubas. NUVILNIJO GRAŽI didžiojo spalio
Švente.
KARTU SU MUSŲ STUDENTAIS JĄ ŠVENTĖ IR KITŲ PASAULIO SALIŲ JAUNIMO ATSTOVAI. L. KLlSAUSKO nuotrauko se matote įvairiakalbį studen tų būrį šventinėje demonstra cijoje. V. KANISAUSKAITES nuo traukoje (apačioje): Lotynų Amerikos „Pažangios dainos" ansamblis.
dėnų genties (kečua) kalba tai reiškia „auksiniai pirštai". Dabar, kai fašistinės chuntos kalėjimuose kankinami pat riotai, kai mes nebegalime grįžti namo, mums aktualios kitos dainos. Tos, kurios pa dėtų kovoti ir laimėti, — pa sakė Lotynų Amerikos „Pa žangios dainos" ansamblio atstovai iš Čilės. Be jų, šia me kolektyve yra studentų iš Peru ir Bolivijos. Visi jie studijuoja Maskvoje, — Tur būt, patį didžiausią įspūdį mano gyvenime pali ko IX pasaulinis jaunimo ir studentų festivalis Berlyne. Tai buvo neužmirštamos die nos,-— pasakojo čilietis Klaudijo. (Tai, beje, buvo antra sis festivalis jo gyvenime. Klaudijo dalyvavo ir Sofijos festivalyje). — Ties Gile tada jau kaupėsi juodi debesys. Apie perversmą tėvynėje, Salvadoro Aljendės, Viktoro Charos ir kitų mums brangių žmonių nužudymą sužinojau, būdamas čia, Tarybų Sąjun goje. Neįmanoma apsakyti to, ką aš jaučiau... Taip, daug ko negalima ERAMUS .pasaulio me nusakyti žodžiais, Sunku išridianai. Tegul mes reikšti ir tai, ką pergyveno nebegirdime kurtinan čių bombų sprogimų, šaižaus kulkų švilpesio. Dar rodo sa ro geluonį rasizmas, trypia mos žmogiškas teisės. Dorųjų žmonių akys nukreiptos į kenčiančią Čilę, kuri tapo kruvina mūsų žemės žaizda. Ir nesvarbu, kad nemačiau karų. Užaugau taikoje. Visi visi privalo ginti Ją!..
Šią dainą išgirdome tarp tautiniame politinės dainos festivalyje universitete. Nu skambėjusi lietuvių kalba, ji tarsi tapo visų amžininkų šū kiu. Nesvarbu, kas bebūtum — vokietis ar rusas, bulga ras ar lietuvis — tu vieno dai nori ramiai mokytis, dirbti, ilsėtis. Kad viso pa saulio studentai turėtų šią teisę, teks dar ilgai kovoti, •r vienas kavos ginklų už taiką, draugystę, solidarumą Wa politinė daina. — Anksčiau dainavome Lo tynų Amerikos šalių liaudies dainas. Mūsų ansamblis vadi nosi „Karimaki". Vienos in«
kiekvienas mūsų, dalyvauda- rfiiui stiprėjantis, kol virsta mas šiame, jau antrame, po protestu. litinės dainos festivalyje, ar ...Siaurės Airijoje niekas stebėdamas jį. Tik iš kietai nesikeičia — toliau sproginė sugniaužtų kumščių, tvirtų ja bombos, zvimbia kulkos, žvilgsnių, įsmeigtų j sceną, žūsta žmonės. .. ...Beveik keturiasdešimt iš karsto pritarimo dainai metų Nikaragvą engia Somogalima buvo suprasti, jog sos šeimos diktatūra, plė šianti šalį, parduodanti jos abejingų neliko. turtus užsienio mono Scenoje Roberto, studijuo gamtos polijoms. .. . . .Anglijos mokyklose vai jantis Maskvoje ekonomiką kus mokys, kaip, nepuolant Į Tyliai, jaudinančiai skamba nevilti, sutikti žinią apie at leidimą iš darbo... salvadoriečio įgitara. Balse — (Iš TASS-o ir APN pranešimų liūdesys ir skausmas, palaipsš. m. lapkričio mėn.)
— .. .Reikia išgelbėti mūsų draugą Lučo — Luisą Korvalaną, reikia išgelbėti visus, besikankinančius už spygliuo tų vielų, — karštai kalba či lietis Giljermo. — Sis festi valis lai bus dar vienas smū gis fašizmui ir kapitalizmui! Interklubietė R. Urbonaitė skaito Interklubo ir festivalio dalyvių kreipimąsi į visus studentus, visas jaunimo or ganizacijas. Pažangaus jauni mo pareiga — kovoti prieš fašizmą, rasizmą, socialinę nelygybę. Universiteto studentai R. Vaitkus ir V. Mikalauskas dainuoja „Apie taiką". Scenoje SPI studentas V. Stakėnas. Virgis pučia lūpinę armonikėlę, o pirštai bėgioja gitaros stygomis. Už „Kelkis Pablo" ir „Mūsų tėvų dainą" Virginijus pernai gavo pri zus „Protesto dainos" konkur se. Ruošiasi Demokratinės Vo kietijos jaunuoliai, studijuo
jantys Maskvos Lomonosovo universitete. Berbel Stainberg, jų vadovė, kažką pasako Folknarui Snitui, šis pataiso mikrofonus, ir pasigirsta dai na apie raudoną vėliavą, ku ri graži ne dėl to, kad plaz da vėjyje, o dėl to, kad ji — kovos vėliava. — Dabar mums dainuos Olegas Vovkas iš Rygos uni versiteto, — skelbia pranešė ja. Vaikinas rudu odiniu švar keliu atvežė savo „Baladę
„Kelkis". Daugelis moka prie dainį, vėl iškyla kumščiai... Dainuoja visa salė. Kai po festivalio užkalbino me dalyvius, Tarptautinių santykių instituto bulgarų studentų ansamblio vadovas Michailas Stojanovas atsakė: — Žinot, kas Lietuvoje mums labiausiai patiko? Žmo nės. Mus žavėjo publikos be tarpiškumas, nuoširdumas. Di delį įspūdį paliko Vilnius. Tarp kitko, jis latrai panašus į kai kuriuos Bulgarijos mies
apie Čilę", Zalitės „Baladę apie Ce Gevarą”, Dolmatovskio ir Rodrigio „Kelkis". Skamba žodžiai iš paskutinio jo Ce Gevaros laiško artimie siems: „.. .Ieškau tiesos, ne gailėdamas savo kailio. Da bartis — kavai, ateitis — mums!" — Paukštis gimsta skraidy ti, žmogus gimsta laisvei, tik ją reikia išsikovoti, — sako LŽŪA studentas Vytautas Dubravičius. Šviesiaplaukis energingas vaikinukas dai nuoja V. Charoš „Baladę apie Ce Gevarą", savo paties „Credo". Po Vytauto į sceną išeina Sulevas Lene ir Kole Jents iš Tartu universiteto. Abu — Teisės fakulteto pirmakursiai. „Geroje Čilės žemėje gais rai, — dainuoja bulgarai, — jums, generolai, turėtų būti karšta". Visi atsistoja, visi ploja Bronimirui Radovui, Todorui Bukovskiui, Andrejui Demirevui, Pančui Bojedžijevui. Vėl skamba V. Charos
tus. Bulgarijos studentai į an samblį susibūrė visai nese niai, 1974 metais. Tiesa, prieš tai kiekvienas jo daly vis grojo atskiruose an sambliuose, ir jiems politinės dainos festivalis — nebe pir mas. — Kokie artimiausi jūsų kolektyvo tikslai? — Gerai pasiruošti Bulgari jos studentų, besimokančių Tarybų Sąjungoje, festivaliui, kuris įvyks gruodžio 8 die ną Maskvoje. Politinė daina — tai viena iš priemonių plačiai bendrauti su žmonė mis. Ir ji skambės. Ji turi skam bėti! Juk ateis ta diena, kai pasaulyje nebeliks juodųjų fašizmo jėgų, ir kiekvienas žmogus galės ramiai pažvelg ti į skaisčiai degančią žydra me danguje saulę. Ir jokie debesys jos netemdys. D. KURMILAVlClUTĖ V. KANISAUSKAITE