VISŲ SALIU PROLETARAI. V/E/VVKJTSS;
r?\i2VBii )ir> scuoenc<xs VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1984 m. lapkričio 23 d., penktadienis
Nr. 35(1294)
Kaina 2 kap.
Siame NUMERYJE: AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ FESTIVALIS XXX PASITINKANT UNIVERSITETO STUDENTŲ PROFSĄJUNGOS KONFERENCIJĄ JX X X SUPAŽINDINAME: IF TURISTŲ KLUBAS „AITVARAS"
Liūdnais rekordais pa- mingo, nuolatinio moky- demokratiškai mokvtis ir nas R. Sideravičius. — garsėjo filologai: blogiau- mosi. tvarkytis. Tik. Tas demo- Dabar — nesurandam stusias pažangumo rodiklis, Ir sekretorė, ir mokymo kratiškumas jau senokai dento, kuriam galėtume daugiausia pašalintų ne- —auklėjimo komisijos pir- pavirto abejingumu, neat- šį planą pasiūlyti. Niekas pažangių studentų, dau- mininkas Giedrius Viliū- sakingumu. nevaržo tokių planų kiegiausia skolininkų. Ir dar nas tvirtina, kad labai — Dekanatas netoleruo- kio. Tik baisu ši mokymovienas „pasiekimas" — prasti ryšiai tarp gausiau- ja tokios paskaitų nelan- si būdą patikėti vidutinių neatsakingam Lapkričio 16 dieną įvy Pranešėjas pabrėžė ka- labiausiai „šlubuoja" aka- siu specialybių studentų ir kymo priežasties kaip sa- gabumų, darbas, — studentui. Paradoksas, bet ko Universiteto komunistų rinio-patriotinio auklėji deminė drausmė. dėstytojų. Mažesnės gru- varankiškas susirinkimas. Jame buvo mo svarbą, karinio rengi Atrodo, jau pavasario pelės: anglu, germanistų, kalba fakulteto prodeka- iš tokio gausaus studentų SDAALR sesijos nesėkmės priverstų yra daug stipresnės ir pa- nas R. Sideravičius. — Aš būrio reikia ilgai ieškoti aptarta partinės organiza mo katedros, filologus ir filologes susi- gal pažangumą, ir papai manau, kad labai sunku pretendento vardinei sticijos veikla 1983—1984 vaidmenį šiame darbe. Neseniai lankomumą. metais. Pranešimą perskai Buvo kalbama apie do rūpinti. Deja. būtų surasti studentą, nėr pendijai. — Dabar būtina pakelti tė Universiteto partinio rovinį, estetini jaunimo rektorato komisija paskai bendrus pažangumo rodik nesurado beveik komiteto sekretorius doc. auklėjimą. Aktualios yra tose lius, — įsitikinęs G. ViliūVladas Gobis. studentų laisvalaikio prob pusės studentų! Išvados? nas. — Ir visų svarbiausia Universiteto pirminė lemos. Jas būtų galima Apie jas kalbėsime vė — akademinė drausmė. Šį partinė organizacija, jos sėkmingiau spręsti, ple liau. Kol kas žodį suteiksi tą jau darome. Seniūnai komitetas, vykdydami čiant meno saviveiklą, kuo me patiems filologams. įpareigoti registruoti pas TSKP XXVI ir Lietuvos daugiau studentų įtrau Fakulteto komjaunimo or kaitų lankomumą, kiek KP XVIII suvažiavimų bei kiant į sportą. ganizacijos sekretorė Zita vieną mėnesį šie rezulta pągkutiniųjų plenumų nu TSKP CK nutarime ak Pranckevičiūtė: tai bus pristatomi komtarimus, toliau gerino ir centuota pirminių, žemu — Mokymasis mums da ajunimo komitetui. Mes stiprino darbą visose uni tinių, komjaunimo gran bar yra ypač aktualus skolininkai, geriau žinosime tikrąją versiteto veiklos srityse. džių svarba. Pranešėjas klausimas: padėtį. Reikės dažniau Didelę reikšmę visam palietė akademinės gru daugybė praleidinėjančių svarstyti, bausti. Universiteto kolektyvui pės komjaunimo organiza paskaitas. Ir tai ne tik šių ARBA DAR KARTĄ APIE MOKYMĄSI — Ne vienas studentas turėjo TSKP CK nutarimas cijos problemas, kurato metų problema. Gal tik dabar ji labai paaštrėjo. „Gerinti partini vadova riaus vaidmenį. jau šį mėnesį atsisveikino su stipendija, — prodekavimą komjaunimui ir di Nemažai problemų išky Kodėl tapome blogiausiais? nas R. Sideravičius rodo dinti jo vaidmenį komu la ir jaunų komunistų dar Perdaug visi buvome de — Imsimės griežtesnių paskaitą dirbantį skaityk- dvidešimties sąrašą, — nistiškai auklėjant jauni be. Labai svarbu į partijos mokratiški. Ir dekanatas, mą" bei TSKP CK Genera eiles rekomenduoti vertus ir visuomeninės organiza- priemonių, — kalba G. Vi- loję. Nebent — „dega" kontrolę stiprinsim. Silpna kontrolė, liūnas. — Tik ar neper- seminaras ar spaudžia įs linio Sekretoriaus draugo komunisto vardo komjau cijos. XXX K. Černenkos kalbos par nuolius, didinti jaunojo jokios prievartos, mažai lenksim lazdos? Ar ne- kaita. nuobaudų. O kokie rezul- nuskriausim tų studentų, — Mes nesigiriame pas tijos darbo 6U jaunimu komunisto autoritetą. tatai?.. kurie, užuot sėdėję ne- kaitų tvarkaraščiu, — Atrodo, filologai susirūklausimais. Pranešime buvo kalba — Keista, kad studentai įdomioje paskaitoje, mo- kalba prodekanas A. Lauč- pinę. Aktyvistai ir dekaUniversiteto komunistai ma apie komjaunimo ak jaunosios kartos auklėji tyvo problemas, aktyvistų dar gyvena patriarchali- kosi skaitykloje ar rašo ka. — Bet pakeisti ką natas bando surasti efėkniais principais. Juos vai- kursini darbą? O kada nors labai sunku. Trūksta tyvesnes kontrolės formą laiko ypač svarbiu ruošimą. dyk, juos kontroliuok, mokytis savarankiškai, kai auditorijų. Įsivaizduokite: mas. Pakartokim — kontsavo veiklos baru. TSKP CK nutarimas buvo aps Po pranešimo komunis jiems diktuok. Ar galima retsykiais, paskaitos bai- turime 91 grupelę, kuri rolės. Keistokai tas žodis kaltinti .kitus, kai ipatiems giasi 19 valandą? tuo pat metu norėtų už- skamba aukštojoje movarstytas visose katedrų, tai įsijungė į diskusijas. Komunistas J. Vaitkus studentams trūksta eleDar vieną problemą ma- siiminėti, auditorijų —vos kykloįe. Ir aišku tik viefakultetų partinėse orga nizacijose, šiuose svarsty kalbėjo apie opius moks mentariausio atsakomybės to pirmininkas: per mažai per 40. Todėl ir tenka da- na, kad filologams labai mokymosi ryti pertraukas pačiu ne- pritrūko atsakomybės, samuose dalyvavo grupių linio darbo klausimus.' A. jausmo? Štai ir dabar rėk- individualiu varankiškumo. Gal todėl kuratoriai, komjaunimo Sapožnikovas dalijosi min to ra to prašysime pašalinti planų. Štai jie ir padėtų tinkamiausiu laiku. — Prieš keletą metų ir akademinį darbą reikėaktyvas. Viso Universite timis apie karinį-patriotinį tris merginas — užsienio savarankiškai mokytis, kalbų skolos. Daugelio paPasirodo, viskas būtų ne vienas studentas mo- tų pradėti nuo šių jausmų to partinės organizacijos darbą. Apie CLK darbus ir už šalinimų priežastis. Šis gražu ir gerai, jei leistu- kėši pagal individualų ugdymo. priėmė konkrečių priemo J. PRANKAITE patiems studentams planą, — kalba prodekanių, įgyvendinant šį nuta davinius kalbėjo komu dalykas reikalauja siste- me nistas A. Apynis. rimą, planus. Jaunųjų komunistų Pranešime buvo pažy problemas savo pasisaky mėta, kad Universiteto me lietė komunistė R. Smipartinė organizacija turi gelskytė. dicijas. Daug sužinojo apie tik naujos tradicijos pra vadovauti kum jaunimui Maskvoje įvyksiantį festiva džia. Studentai pasiryžę kiek Studentų adaptacijos planingiau, sistemingiau, vienais metais Tarptautinę lįpadėti komjaunimo komi problemas aptarė komu Savo įspūdžius iš Jugosla jaunimo dieną rengti talkas, Studentai klausėsi LLKJS „Taikos mes norim savo nistas J. Lapė. tetui pasirinkti pagrindi CK jaunimo organizacijų at vijos teatrų festivalio pasa o uždirbtus pinigus pervesti rektorius miestui ankstų rytą“, — su sakingo nes darbo kryptis. Komu Universiteto sekretoriaus V. Ma kojo jaunimo teatro aktorė į Taikos fondą. tokiomis mintimis rinkosi į J. Kubilius komjaunuolišką talką Ekono lakausko pasakojimo apie Kristina Kazlauskaitė. A. SILALYTĖ nistai turi būti pavyzdžiu komunistas kalbėjo apie opiausius minės kibernetikos ir finansų studentų ir jaunimo festiva XXX jaunimui. V. Kliuko nuotraukoje ma klausimus: fakulteto studentai. Atėjo ne lius, pasaulines jaunimo tra Si studentų talka — tai tome talkininkus. Ypatinga vieta tenka Universiteto dėstytojų pasiruošimą ir tik dabartiniai studentai, bet idėjiniam-politiniam ir do roviniam jaunimo auklė autoritetą, studentų lais ir buvę fakulteto auklėtiniai. jimui. Auklėti studentus valaikio problemas, moks Prieš darbo pradžią įvyko Studentai kalbėjo komunistinėje dvasioje — linių darbų efektyvumą, mitingas. apie taiką, tautų draugystę. ūkiskaitines sutartis. ypač svarbus Universiteto Universiteto komjaunimo ko Susirinkimas svarsty miteto narė Loreta Baliukopartinės organizacijos už davinys. Pagrindines šio tais klausimais priėmė nu nienė pasveikino talkininkus darbo kryptis nurodo stu tarimą. Tarptautinės studentų dienos dentų komunistinio auklė Į Universiteto partinį proga. jimo planas visam moky komitetą papildomai bu . . .Daug patyrė tą dieną mosi laikotarpiui. Jis bu vo išrinkti komunistai J. studentai. Žvarbaus vėjo, šal vo atnaujintas ir papil Andriuškevičius, karinės tuko. Ir pats darbas buvo ne iš lengvųjų. Bet viskas pasidytas. katedros viršininkas, A. miršo vakarui atėjus. Stu Pranešime svarbi vieta Paulauskas, TSKP isto dentai susirinkę aptarė die buvo skirta visuomeninių rijos katedros vyr. dėsty nos darbo rezultatus: per 90 mokslų studijavimui, vi tojas, Universiteto kom rublių uždirbta, visi jie. bus suomenės mokslų katedrų jaunimo komiteto sekreto pervesti j XII jaunimo ir dėstytojų vaidmeniui ko riaus pavaduotojas R. Šy- studentų festivalio fondą. munistiškai auklėjant vys. jaunimą. V. MILEIKAITĖ
Universiteto partinės organizacijos susirinkime
,
LIŪDNI FILOLOGIJOS
FAKULTETO REKORDAI
NAUJA TRADICIJA
Tarybini* studentas 2
Universiteto studentų profsąjungos
Praeitis. Dabartis. Ateitis.
„PROFSĄJUNGOS —
AUKLĖJIMO ORGANIZACIJA,
VALDYMO, ŠEIMININKAVIMO MOKYKLA,
KOMUNIZMO
MOKYKLA" V. Leninas
Artėja didelė šventė visiems mūsų Universiteto profsąjungos studentų nariams. Universiteto studen tų profsąjunga, beje, seniausia tarp kitų respublikos profsąjunginių organizacijų, švenčia savo garbinga 40-ties metų jubiliejų. Nedaug laiko liko ir iki XXVIII studentų profsąjunginės konferencijos. Ta proga „Tarybinio studento" korespondentas Skir mantas MICKEVIČIUS buvo susitikęs su studentų profsąjungos vadovais: pirmininku Vidu MEDEISlUMI, jo pavaduotoju organizaciniam masiniam darbui Sauliumi POVILAIČIU ir pavaduotoju bend rabučių buities reikalams Jurijumi MACULEVIČIU MI.
Jau keturiasdešimt me tų, kai gyvuoja ir klesti mūsų Universiteto profsą junga. Per šj laiką daug nuveikta, daug padaryta. Draugas pirmininke, kaip jūs vertinate šj laikotarpį? buvo pasiektas. Jau 1951 metais Universiteto studentų Manyčiau, kad profsą profsąjunga jungė 2677 na organizacijos rius arba 100% visų studen junginės nueitą kelią per 40 metų tų. vertinti iš Profkomltetui buvo paval būtų galima dūs 7 fakultetų proftriurai, teigiamos pusės. Nes ver jungiantys 152 profgrupes. tinimas visada išplaukia Universiteto studentų prof iš nuveiktų ir padarytų sąjunginė organizacija, orga darbų. O padaryta nema nizuodama meno saviveiklą, žai.
TURIME KUO PASIGIRTI Keturiasdešimt metų gy vuoja profsąjunga. Laikotar pis netrumpas. Todėl kartais pratartu atsigręžti atgal Ir prisiminti istorijos pusla pius. 1940 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais Įmonėse, fabrikuo se, mokslo Įstaigose, mokyk lose bei kituose darbo žmo nių kolektyvuose vyko susi rinkimai legalizuotų Ir nau jų profsąjungų kūrimo rei kalams aptarti. Tomis naujo gyvenimo dienomis gimė ir Universiteto profsąjunginė organizacija. Universiteto profsąjunginė organizacija Įėjo J švietimo ir meno dar buotojų profesinę sąjungą. Socializmo kūrimo me tais profsąjungos išplėtė ir sustiprino savo socialinę ba zę. Jos Iš grynai Industrinio proletariato susivienijimo peraugo Į darbininkų, tar nautojų, mokslo darbuotojų, studentų susivienijimą.
1944 metų liepos pradžio je Tarybinė Armija (žengė į Lietuvą ir liepos 13 dieną Vilnius buvo galutinai išva lytas iš hitlerinių okupantų. Nuo spalio 10 dienos tęsė darbą ir Vilniaus Valstybi nis Universitetas. Universi teto studentų profsąjunginė organizacija pradėta atkurti 1944 metų pabaigoje. 1944 metų gruodžio 27 dieną or ganizacinis komitetas sušau kė visuotinį studentų susi rinkimą. Tą dieną ir (kurta studentų profsąjunginė orga nizacija. Pareiškimus padavė 615 jaunuolių, tai yra 70% visų besimokančių. į profsą jungą buvo priimti 573. Bu vo Išrinktas studentų profsą jungos biuras. Vykdant II Lietuvos prof sąjungų suvažiavimo nutari mus Universiteto komjauni mo organizacija didelį dė mesį skyrė profsąjungai. Kiekvienais metais j Univer sitetą (stodavo nemažas bū rys studentų, kuriuos reik davo (traukti ( profsąjungą. Universiteto komjaunimo organizacijos iškeltas tikslas pasiekti, kad profsąjunga taptų masine organizacija,
apie įvertinimus, reikėtų paminėti, kad per šį laiką studentų profsąjunginė organizacija buvo du kar to norėčiau išskirti pirmu tus apdovanota. mo teisę bendrabučių bui ties komisijai, kultūrinei Gyvenimas nestovi vie komisijai. Kadangi čia toje. Darbai veja vienas daugiausia nuveikia prof kitą. Kokie Jūsų perspek sąjunga. Abi šios komisi tyviniai planais jos atlieka didelį organi zacinį, buitinį auklėjamą Žinote, nauji planai vi sada atsiranda, kai susida jį darbą. ro kritinė situacija kokio Galima sakyti, kad Uni je nors veiklos srityje. versitete yra praktiškai Taip buvo ir su šeimyni dvi profsąjungų organiza niu bendrabučiu. Kol jo cijos: darbuotoju ir stu nebuvo, studentai apie jį dentų. Kokie jūsų organi- jose. Ir štai pagaliau klauzaciojs santykiai su dar kalbėjo visose instancibuotojų profsąjuga? simas išspręstas. Dabar svarbiausia — padėti rek Su darbuotojų profsą- toratui įrengti naują stu unįga mus riša geri ir dentų poilsio bazę prie seni ryšiai. Abi profsąjun Dubingių. Mūsų profsą ginės organizacijos spren jungos uždavinys išplėsti džia daug aktualių prob poilsiaujančių skaičių Ni lemų, kurios persipina doje. Na, o tolimiausioje mūsų veikloje. Tai, visų ateityje reikėtų galvoti pirma, rūpinantis poilsio apie profilaktoriumo per baze Palangoje, taip pat sikėlimą į Saulėtekio alė sprendžiant kai kurias kul jątūrinio auklėjimo proble Ačiū. mas. Darbuotojų profsą junga padeda mums kaip Sauliau, dirbant organi vyresni kolegos ir organi zacinį darbą, Jums nuola zaciniais klausimais. tos tenka bendrauti su Kokie renginiai Jums įvairiais žmonėmis: fakul paliko didžiausią įspūdį tetų profsąjungos organi nuo praeitos konferencijos zacijų pirmininkais, komi teto, komisijų nariais. Ko iki šios? kios savybės būtinos Renginių buvo daug. profsąjungos aktyvistui? Tikrai, studentų profsą Bet norėčiau paminėti pačius įsimintiniausius, jungos aktyvistai turi ge kurie buvo itin reikšmįngi rai suprasti savo darbo profsąjungos darbe. Buvo pagrindų pagrindą — tai, pradėtos organizuotos kad jis atstovauja ir gina sporto šventės, kuriose su savo kurso draugus, fa pasisekimu dalyvavo stu kulteto studentus, visos studentijos dentai. Nereikia užmiršti Universiteto ir studentų šeimyninio interesus. Tad, atidumas bendrabučio įsteigimo. La žmonėms, mokėjimas ben bai džiugu, kad įsikūrė drauti, dirbti su jais, prin sprendžiant naujas kultūros klubas su cipingumas klausimus yra 10 etatų, kuris, tikimės, įvairius profsąjungiečiui. padės geriau spręsti kultū būtini rinio darbo problemas. Visuomenininkas. Šis žo Buvo atiduoti studentams dis daug kuo įpareigoja. 2 bendrabučiai, 17 ir 18, Geru visuomeninku, tiek o tai reiškia, kad pagerė ir profsąjungos, tiek ir jo studentų materialinė komjaunimo ar kitos kunukelta į 3 p. bazė. Jeigu kalbėtume
sportą, šefavlmą, ( aktyvią visuomeninę veiklą galėjo įtraukti didelį studentų skai čių. Universiteto studentija Į kaimo šefavlmo darbą Įsijun gė nuo pat pirmųjų kol ūkių kūrimosi metų. Jau 1948 metais Universitetas še favo du kolūkius. Iki 1948 metų SMD veik la nebuvo labai aktyvi. Bū reliuose būdavo apsiribojama tiktai referatinio pobūdžio darbų paruošimui ir skaity mui. Komjaunimo Ir profsą jungos komftetas per mažai dėmesio skyrė mokslinės draugijos veiklai. 1948 metų pradžioje moksliniuose būre liuose aktyviai dalyvavo tik 32 komjaunuoliai. Profkomitetas, savo ruožtu, nurodė fakultetų profbiurams tiesio giai vadovauti jų darbui, da ryti viską, kad kuo daugiau studentų įsijungtų ( SMD gretas. 1948 metų spalį ga lutinai susiformavo SMD or ganizacinė struktūra. Buvo sudarytos Universiteto stu dentų mokslinės draugijos centrinė ir 7 fakultetų tary bos. Universiteto studentų profkomltetui vadovavo kom jaunuoliai: L. Maleckas, K. Tomkevičius, V. Želmantas, A. Kairys, A. Kamža. Apie paskutiniųjų metų studentų profsąjungos veik lą byloja apdovanojimai: 1981, 1982 metais iškovota I vieta ir pereinamoji raudo noji vėliava, o 1983 metais — II vieta sąjunginiame konkurse „Darbo buities ir poilsio sąlygų gerinimas". Galime tikėtis, kad lai kotarpiu iki kitos konferen cijos taip pat bus įrašyta naujų reikšmingų puslapių į studentų profsąjungos isto riją. Dalia MILIŪNAITE
XXVIII KONFERENCIJOS DARBOTVARKĖ
1. VVU studentų profsąjungos komiteto darbo ataskaita 2. VVU studentų profsąjungos revizijos komisijos ataskaita
komiteto
3. VVU studentų profsąjungos rinkimai
komiteto
4. VVU revizijos komisijos rinkimai
Jums teko susidurti šiame darbe? Kiekviename darbe yra specifiniu sunkumų. Sun kumai dažnai priklauso nuo aukštosios mokyklos kontingento, nuo materia linės bazės, nuo sukaupto darbo ir tradicijų. Bet yra ir bendros problemos, ku rios jaudina visus. Visų pirma, dirbant su jauni mu ir būnant jų gretose susiduri su pasyvumu ir abejingumu. Trūksta kar tais studentams išradingu mo, kūrybiškumo. Kasdie niniame gyvenime, bet nenorėčiau viso to suab soliutinti. Nes Universite to 400 jubiliejaus, fakulte tų renginiai parodė, kad studentus galima vertinti iš labai geros pusės. Bet šiandien reikėtų daugiau kalbėti apie kasdieninį mūsų darba. Kai bendra bučiuose kyla triukšmas, ar paskaitoje 3 studentai, arba kai buitiniai trūku mai bado akis, tai čia stu dentų visos geros savy bės ir užgęsta. Todėl no rėtųsi, kad studentai kiek vienoje smulkmenoje ir kasdienybėje būtu didwriai, o ne tik per šventes.
Per 40 metų studentų profsąjunginė organizaci ja žymiai pasikeitė. Visų pirma išaugo jos narių skaičius: nuo 10 iki 8740 studentų. Studentų profsą junginė organizacija visa da buvo gera pagalbininkė rektoratui ir partijos ko mitetui sprendžiant įvai rius aukštosios mokyklos uždavinius. Ji padėjo iš plėsti mokymo bazę nuo 3 korpusų iki 6, nuo kelių bendrabučių iki 24. Prof sąjunginė organizacija dtaug prisidėjo, kad gerėtų studentų buities, sporto, poilsio sąlygos. Mūsų or ganizacija visada buvo tarp pirmųjų pažymint ir Kokie studentų profsą organizuojant įvairius jungos darbo barai yra renginius. patys atsakingiausi ir rim čiausi? Jau ne pirmi metai, kai Manyčiau, kad visi jie Jūs užimate šias profsą darbe jungos „vairiniinko" parei profsąjunginiame gas. Su kokiais sunkumais yra atsakingi. Bet vis dėl-
PROFORGO RŪPESČIAI VVU Filologijos fakul teto profbiuro pirminin kas A. Smetona supažin dino mane su maloniai besišypsančia mergina. Tai Diana Kluodaitė, vo kiečių kalbos spec. II kurso I gr. studentė, vi su vokiečių kalbos spe cialybių kursų vyr. ,proforgė, Filologijos fakulte to profbiuro narė. Dianai dar visai neseniai pati kėjo šias pareigas, tačiau iš jos nusiteikimo matėsi, ikad darbas jai nėra naš ta.
Kaip ir kiekvienais me tais, taip ir šiemet, mūsų senasis Universitetas pa kvietė ne vieną dešimtį aktyvių, žingeidžių pir makursių. Kaip juos supa žindina su profsąjungos organizacijomis? Jau rugsėjo pradžioje vyko pirmieji susirinki mai grupėse. Fakulteto profsąjungos aktyvistai pasakojo apie TSRS prof sąjungos organizacijų vei klą, Universiteto profsą
jungos darbus ir rūpes čius. Buvo išrinkti nauji proforgai. Šios pareigos buvo patikėtos didesnę tokio darbo patirtį turin tiems studentams. Kaip padedama naujie siems proforgams? Jie buvo supažindinti s.u dokumentacijos tvar kymu, posėdyje išaiškin ti grupės profsąjungos uždaviniai. O kokie svarbiausi už daviniai laukia proforgų? Kas jau padaryta? Svarbiausias uždavinys — profsąjungos bilietų keitimas. Juo ir rūpinasi proforgai. Grupėse šis darbas jau prasidėjo. 170 studentų gaus naujuosius dokumentus. Lapkričio 15 dieną nau ji bilietai buvo iškilmin gai įteikti profbiuro na riams ir pirmakursiams. Šioje šventėje dalyvavo fakulteto dekanas doc. A. Girdenis, prodekanas doc. R. Sideravičius, komjau nimo komiteto nariai.
Kokiais darbais sutin kate Universiteto studen tų profsąjungos konfe renciją? Filologijas fakulteto konferencijoje buvo iš rinkti delegatai — profsą jungos aktyvistai, jiems išrašyti pakvietimai. O darbų visada daug, pro blemų — irgi. Jau kal bėjau, kad keičiami do kumentai. Susidaro ne maža smulkių problemų, ne visų grupių proforgai sugeba paaiškinti šio da lyko svarbą, net fotonuo traukų nesurenka iš stu dentų. Visada šiek tiek problemų iškyla mokant nario mokestį. Dabar svarbiausias pro forgų uždavinys — rūpin tis akademine drausme, kartu su kitomis visuo meninėmis organizacijo mis stiprinti lankomumą, pažangumą, kontroliuoti. Per mažai studentams aiškinama apie jų, kaip profsąjungos narių, teises, štai fakultetas gauna po 9 kelialapius į Universi
teto profilaktoriumą. Pa sinaudoja šia teise tik pusė. Kiti paprasčiausia: nežino arba sužino per vėlai. Proforgai nepasi rūpina nukreipti. Visai kitaip vokiečių kalbos ketvirtajame kurse. Jo proforgė V. Butaitė „ne pamiršta" visu. Kokios paramos sulau kia sunkesnėse materiali nėse sąlygose gyvenantys studentai? Pirmiausia — pašalpos Pašalpų fondas — 400 rublių. Šiemet visos lėšos ja.u paskirstytos. Ką nuveikė studentų profbluras skirstant vietas bendrabučiuose? Pareiškimų gavome dvidešimt. Visus juos P3' tenkinome. Įdomu būtų Išgirsti apie jūsų pagalbininkus... Daugiausia pagalbos su laukiame iš komjaunime komiteto, labai padeda fakulteto dekanatas. Už tai mes jiems esame dė kingi. Ačiū už pokalbį.
Ilona ŠARUNAITE
1
Tarybini* atu4»nt*>
XXVIII konferenciją pasitinkant rios nors organizacijos aktyvistu, niekada nebus tas, kuris atmestinai žiūri į savo pareigas, dirba ne norom, „dėl balo". Visų pirma, reikia norėti dirbti visuomeninį darbą, dažnai paaukojant šiam darbui net ir taip brangų studen to laisvalaikį. Aktyvistas turi būti visapusiškas pa vyzdys kitiems. Todėl la bai svarbu suderinti visuo meninį darbą su studijo mis, stengtis kuo geriau mokytis. Prieš įvairius renginius, o ir kasdien, darbų nesto koja studentų profsąjun gos organizacinės komisi jos nariai. Tenka derinti įvairias detales, nepraleis ti nei vienos smulkmenos. Kaip Jums tai pavyksta?
Taip, darbų organizaci nei komisijai ir Universi teto proflkomitetui, fakulte tų profbiurams niekada netrūksta. Štai ir šiemet prasidėjo pirmakursių pri ėmimas į profsąjungą, fakultetų probiurų ataskai tinės rinkiminės konferen cijos, naujų profsąjungos bilietų bei įskaitos korte lių keitimas, einamieji rei kalai... Juk sakoma: vienas lauke — ne karys. Prof sąjungos komiteto organi zacinei komisijai labai daug padeda fakultetų profbiurų pirmininkai. Pir miausia iš tokių gerų pgalbininkų būrio norėčiau paminėti matematiką Ro bertą Skrebūną, būsimą medikę Danutę Tacionytę, Prekybos fakulteto profbiuro pirmininką Jo ną Prancikauską. Gerai dirbti galima tik nuolat padedant aktyvui. Universiteto studentų profsąjunga nemažai nu veikia, mobilizuodama studentus geriau mokytis, stiprindama akademinę drausmę. Nuolat rūpina masi, kad tinkamai būtų įrengtos auditorijos, skai tyklos, kad būtų tvarkinga ir švaru bendrabučiuose,
kad kuo daugiau studentų pailsėtų sanatorijose, doilsio namuose, pakeliautų turistiniais maršrutais. Dauguma mūsų organiza cijos narių yra VLKJS na riai. Todėl su dideliu en tuziazmu bei pritarimu Universiteto profsąju-m* sutiko TSKP Centro Ko miteto liepos mėnesi įvy kusio Plenumo nutarimą „Dėl partinio vadovavi mo komjaunimui gerini mo ir ja vaidmens didini mo komunistiškai auklė jant jaunimą". Juk svar biausia mūsų organizacijos darbe — tai dėmesys žmogui, komunistinis stu dentijos auklėjimas. Tad manyčiau, kad Vla dimiro Lenino teiginys apie tarybines profsąjun gas tinka ir mūsų organi zacijai. Jurijau, studentų prof sąjunga skiria daug dėme sio studentų buičiai gerin ti, turtinti laisvalaikį. Yra įvairių naujovių: pavyz džiui, šiais metais duris atvėrė naujas šeimyninis bendrabutis. Sakykite, ko kie planai šiuo metu bręs ta Jūsų galvoje? Nuo š. m. rugsėjo mėne sio pirmą kartą Universi teto istorijoje pradėjo veikti šeimyninis bendra butis. Šiuo metu šeimyni niame bendrabutyje jau yra apsigyvenusi 97 šei ma: iš jų 76 šeimos, ku rių abu sutuoktiniai yra VU studentai, 8 šeimos, iš kurių vienas sutuoktinis — VISI studentas ir 7 šei mos, iš kurių vienas su tuoktinis — VVPI studen tas. Studentų šeimoms bu vo skirtas Universiteto bendrabutis Nr. 14, tačiau norinčių apsigyventi bend rabutyje buvo ne tiek jau daug ir todėl dalis bend rabučio buvo perduota ne akivaizdinio skyriaus stu dentams. Pirmame bendra bučio gyventojų bendra me susirinkime buvo iš rinkta bendrabučio tary ba, kuri susidūrė su daustudentų šeimyninio bend
rabučio darbas specifinis. Susirinkime buvo svarsto mi tokie klausimai, kaip budėjimas bendrabutyje, bendrabučio apipavidali nimas ir kt. Šiuo metu bendrabutyje yra trys eta tiniai budėtojai, dirbantys kiekvieną dieną nuo 7 iki 23 vai. Nuo 23 vai. iki 7 prie bendrabučio įėji mo privalo budėti studen tai pagal iš anksto patvir tintą tarybos budėjimo grafiką. Budėjimo kontro lė yra patikėta bendrabu čio tarybai ir VU studentų profkomiteto buitinei ko misijai. Svarbu, kad bend rabučio taryba taptų stu dentų savivaldos organu tikrąja to žodžio prasme, kad nuolatos būtų tikri namas etatiniu budėtojų, santechniko, staliaus, elek triko darbas, kad nebūtų taip, jog elektriko ar san techniko studentai nema tytų savaites. Nemaža bendrabutyje ir ūkiniu trūkumų, — bend rabučiui reikalingas re montas, labai trūksta san techninių įrengimų ir 1.1. Tie klausimai aktuaįūs vi siems studentų bendrabučiams, vienok yra tik šei myninio bendrabučio problemų. Tai, visų pirma, renginių bendrabutyje or ganizavimas, bendrabučio apipavidalinimas, atsižvel giant j bendrabučio gy ventojų dvasinius ir kultū rinius poreikius. Manau, kad kiekvienam aišku, kad kultūrinio auklėjimo šeimyniniam bendrabuty je tematika turi būti spe cifinė, lyginant su kitais bendrabučiais. Matyt rei kėtų semtis patyrimo iš Kauno politechnikos insti tuto bendrabučio tarybos, turinčios nemažai patyri mo šioje srityje. Reikia, be abejo, ir patiems kūry biškiau organizuoti bendrabučio tarybos darbą. Manau visus šiuos klausi mus bendrabučio tarybai ir Universiteto studentų prof komiteto buitinei komisi jai padės spręsti ir fakul tetų dekanatai bei visuo
meninės organizacijos, VU komjaunimo komitetas. Bendrabučio gvventojams neretai kyla klausi mų, liečiančių gyvenimo bendrabutyje tvarką. La bai aktualus klausimas — baldai. Daugelis šeimų atsivežė savus, ir dažnai atsitinka taip, kad bendra bučio inventoriui kamba ryje jau nelieka vietos. Atskiru patalpų invento riui laikyti nėra. O juk iki 1985 metų liepos 7 dienos visos šeimos turės palikti bendrabuti ir tas invento rius, Kurį jie rado, apsi gyvendami kambaryje, tu rės būti grąžintas į savo vietą. Kitas klausimas — ar, galėsime gyventi tame pačiame kambaryje kitais metais. Žinoma, tokia ga limybė bus, tačiau tiktai tada, kai šeima apskritai gaus gyvenamą plotą šei myniniame bendrabutyje. Kaip ir šiais mokslo me tais, kambariai bendrabu tyje bus skiriami atsiž velgiant j šeimos materia linę padėtį, visuomeninę veiklą. Aišku, kad šeima galės gauti bendrabutį tiktai tuomet, kai abu su tuoktiniai yra aukštosios mokyklos studentai. Kaip matome, aktualių klausimų bendrabučio gy venime yra. Visi, manau, norime matyti mūsų šei mynini bendrabutį gražų ir jaukų ir todėl kviečiu visus, kam bendrabutis iš tikrųjų rūpi, prisidėti prie aktualių problemų spren dimo.
(K fukso raudos, per skaičius K. Donelaitj)
Atsitiko tai bendrabutyje Nr. 12 š. m. lapkričio 15 d. Mūsų būryje buvo maždaug 30 fuksų (tiksliau, 29 fuksės ir aš). „Šilelio" ekrane ką tik įsi žiebė užrašas „Labanakt, vaikučiai", kažkas labai triu kšmingai pasibeldė j duris. Nespėjau nė žioptelti, o jau mane apspito raudonveidės, margaveidės bevardės gimi nės būtybės, apsiginklavu sios pančiais, buteliais su vandeniu ir pavojingu žaliu skysčiu. — Į koridorių! — pareika lavo. — To dar betrūko! — Miklinkis, nes... Išgrūstas už durų, pama čiau nejaukų reginį: per visą koridorių buvo nusitęsusi il ga virvė fuksų. Budeliai, pa našūs į manuosius, stovėjo
iš kraštų ir stropiai sergėjo. „Kur bespruksi, nuo jų ne išsisuksi“, — pamaniau. Ant fuksus jungiančios virvės ga lo tabaravo šaukštas. Raudo nasis budelis nelauktai kyš telėjo jį man už apykaklės, vikriai pranėrė pro maištinin kus j kitą pusę, ir aš tapau paskutiniu vergu visiškai at sidavusioje likimui kompani joje. Kur mus ves? — Į lauką! — sugriaudėjo budelių budelis, sukdamas aplink galvą kanapinį pantuką. Lauke fuksų virtinė suju do, pradėjo trypčioti ir kasi nėtis, nes pro mūsų ploną apdarą nejaukiai smelkėsi ateinančios žiemos šaltukas. — Bėgte aplink bendrabu tį marš! Vargais negalais apibėgo me ir sugrįžome prie bend rabučio durų. — Kodėl niekas neina? — Čia gi stalas. . . —■ Tylos! — vėl sugriau dėjo Budelių Budelis! Stalas stovi kuT stovėjęs! Fuksai privalo senjorų padėtus dai ktus apeiti.
Stenėdami, stumdydamiesi, lipdami viens kitam ant kul nų, lindame pro stalo apa čią. — Ė-ė, kažkas kelnes mauna, — suspigo viena fuksė. — Gelbėkitės, kas galite, draugai, čia mus tėplioja ne nusivalančiu skysčiu, — at sklido informacija iš vidaus. Išlindę vadinamieji fuksai jau tapo tikraisiais. Vedan tieji mus sveikino, linkėjo sėkmės. — O dabar, — jau visiš kai nebepiktai sukomandavo Budelių Budelis, — patikrin sime, ar jūs tikrai verti fuk so vardo. Sudainuokite gra žią lietuvišką dainą. — Ant kalno mūrai, Joja lietuviai, — beveik darniai suošė mūsų gretos. Paskui suklupdė. Kartoja me priesaiką: — Visur ir visada atminti, kad esi fuksas! — Fukso vieta visuomet eilės gale: bufete, parduotu vėje. .. — Fuksas privalo budėti prie sustojimo „Senoji ply
Universieto studentų kul tūros klubas šiais metais pradėjo naują darbą. Negali me sakyti, jog šiemet pra dėtas darbas labai skinasi nuo ankstesnės klubo veik los. Pagrindinis skirtumas tas, jog šiais metais klubas išplėtė veiklą. Klubo vedėja Rima Juknytė, pavaduotojas Romas Lileikis. Klube eg zistuoja šie sektoriai: politi
tedros studentais. Studentai matys Dž. Geršvino operą „Porgis ir Besė“. Su VU dai nų autoriais ir atlikėjais ruošiame surengti R. Poderio, V. Kazlausko kūrybos vaka rus. Kultūros klubas taipogi ruošia aktyvo mokyklą, ku rios užsiėmimai vyksta kiek vieną ketvirtadienį 18.30 vai. kultūros klube. Mokyk-
nis-masinis, kuriam vadovau ja Danguolė Bagdanskaitė, kultūrinis-masinis sektorius — Giedrė Pociūtė, meno sa viveiklos skyrius — Rimtau tas Gurnelis. Klube dirba penki kūrybiniai darbuoto jai, tačiau ir Jūsų, mieli studentai, parama labai rei kalinga. Vienas iš masiškiausių šie met organizuojamų renginių — įvykęs festivalis „Žemei — taiką, žmonėms — drau gystę", skirtas Tarptautinei studentų ir Pasaulinei jauni mo dienai. Organizuojant šį festivalį kultūros klubas di delę paramą jautė iš VU komjaunimo komiteto, inlerklubo, Teisės, Prekybos, Pra monės ekonomikos ir kitų fakultetų kultūros klubų. Visiems turbūt įdomu su sipažinti su klubo darbo perspektyvomis. Vienas iš įdomiausių ir daug žadančių klubo organizuojamų rengi nių — ciklas „Labas vaka ras", kurio iniciatorius bu vo kultūros klubo vedėjos pavaduotojas Romas Lileikis. Pirmasis — „Labas vakaras" įvyko š. m. lapkričio 18 d. jungiamojo korpuso 7 audi torijoje — susitikimas su V. Stakėno vadovaujama dai nuojamosios poezijos studi ja. Bus organizuojami susiti kimai — koncertai su P. Vyšniausku, Klaipėdos liau dies operos elektroninės mu zikos grupe, Valstybinės konservatorijos operos studi jos operinio parengimo ka
les programoje: įvairių fa kultetų renginių stebėjimas ir analizė, teoriniai semina rai, kurių metu bus aiškina ma renginių organizavimo metodika, liečiama ir masi nių švenčių istorija, drama turgija, scenarijaus rašymo prinripai. Aktyvo mokyklos nariai ruoš bei organizuos renginius, juo6 ves. Aktyvo mokyklos užsiėmimus rengs didelę klubinio darbo patirtį turintys darbuotojai. Darbo procese bus atsižvelgta į mokyklos narių pageidavimus ir pasiūlymus. Visus norinčius dalyvauti šios mokyklos veikloje kvie čiame į studentų kultūros klubą. Informacija šiuo klausimu teikiama kultūros klube, telefono Nr. 62-60-04. Norint sėkmingai dirbti ne užtenka tik entuziazmo. Klu bas gavo naujas patalpas, patalpų išplėtimas suteikia geresnes sąlygas klubo vei klai. Gan opus klausimas — mūsų diskotekos. Kaip pa daryti jas įdomesnes, tai ne vien mūsų reikalas. Sena klubo svajonė — studentiška kavinė, tačiau vis dar susi duriame su kai kuriais sun kumais. Visus, norinčius padėti kultūros klubui išspręsti šias problemas, kviečiame apsi lankyti pas mus.
Ko Jūsų profsąjungos valdyba norėtų palinkėti dvidešimt aštuntosios stu dentų konferencijos dele gatams? XXVIII profsąjunginės konferencijos delegatams norėčiau palinkėti geriau sios sėkmės šturmuojant mokslo aukštumas, akty vaus dalyvavimo mūsų Universiteto visuomeni niame gyvenime, atkaklu mą siekiant tikslo. Ačiū.
NEPAŽĮSTAMO FUKSO PASAKOJIMAS Mes, fuksai, mes vargšai ir nabagėliai, Senjorams ir jų tarnams oberfuksams prilygti negalim.
Nauji metai, nauji darbai
tinė“ ir padėti senjorams nešti daiktus, o savaitgaliais ir juos pačius. Po priesaikos visi pasibu čiavome. Su durimis (!). Ne seniai perdažytos komendantės durys kvepėjo aliejiniais dažais ir kažkokiais vaistais. Ir pagaliau išsvajotoji lais vė! Mes buvome apdovano ti fuksų medaliais, o man, kaip gražiausiam fuksui, dar atiteko ir specialus prizas. Kol visi plojo, paėmiau pri zą ir pro duris, nes išgir dau, kaip budeliai tarėsi va ryti fuksus j „siaubo kamba rį". Pabėgęs iki kino studi jos, išgirdau, kaip klykė iš sigandę fuksai ir atsidusau: „tai mes, fuksai, tikrieji tan talai ir sizifai". Sako, buvo dar ir loterija, kurioje fuksai išlošė daug vertingų daiktų. Tiek to, nes pats vertingiau sias daiktas, kurį aš gavau tą vakarą, tai išjuoktas, nu skriaustas, bet vis dėlto gy vas ir garbingas 3 raidžių derinys — FUX. Fukso pasakojimus užrašė IF žurn. spec. I k. stud. Allona SEVIAKOVA
Giedrė POCIŪTĖ Kultūros klubo darbuotoja
Tarybini*
studentą*
4
ŽEMEI - TAIKĄ, ŽMONĖMS - DRAUGYSTĘ... Fotoreportažas apie Vilniaus aukštųjų mokyklų festivali, skirtų Tarptautinei studentų ir Pasaulinei jaunimo dienai tosiose mokyklose, bet Uni versiteto kultūros klubui te ko didžiausias krūvis. Liko daug įspūdžių, daug prisimi nimų. . . Tik šiek tiek juos lipdysime į festivalio mozai kų. XXX
N. SEMIONOVOS nuotrauka. „MAN 31, ARMIJOJE NETARNAVAU, KARO NEMA ČIAU,BET KALBĖJAU SU TAIS, KURIE KARIAVO. NE NORIU, KAD MANO VAIKAI SAPNUOTŲ KARĄ. TO DĖL DAINUOJU APIE TAIKĄ IR UŽ TAIKĄ".
Festivalio programoje buvo, ne vienas renginys: Universiteto Kiemo teatro spėktakliai, Konservatorijos operos studijos konservas, daugybė vakarų: L. Vilkončiaus kūrybos, pilietinės dainos,
folklorinių ansamblių, dainuojamosios poezijos, džiazo vakarai, aukštųjų mokyklų teatro kolektyvų programa, Daug dalyvių, daug atlikėjų, labai daug svečių. Visi šie renginiai vyko visose aukš
. . .Dainuoja studentai Jiems svarbiausia — taika. Jų didžiausias noras — kad padangė būtų rami. „Geri dainų tekstai, aukštesnė me ninė kultūra, negu kituose vakaruose", — vėliau pripa žins R. Juknytė. . . .Džiazo mėgėjai rinkosi į Didžiųjų aulų. Didelių ap lodismentų sulaukė toks ži nomas kolektyvas kaip P. Vyšniausko kvartetas, kon servatorijos antrakursiai ir. . . pirmų kartų koncertavęs MF diksilendas. .. .Jaunimo, meilės dainos — WPI „Poringė" folklori nio ansamblio repertuare. Nuotaikingas Dailės institu to ansamblis. Konservatori jos ansamblio debiutas. Ir visų mėgiamas „Ratilio". Čia jau patenki j margiausių juostų, gražiausių liaudies raštų pynę. Niėkas nesigai lėjo tų dienų atsilankęs j
Pirmasis „Aitvaro*4 skrydis
Istorijos fakulteto „Aitvaro" turistų sekcija baigia pirmųjį savo turistinį sezonų. Už nugaros — šimtai praeitų ir praplauktų, nušliuožtų ir nuvažiuotų kilo-
metrų; daug džiaugsmo ir liūdesio akimirkų; smagių vakarų prie laužo; statinės išvirtos košės ir viso kito, kų teikia mums žygiai. Tad trumpam stabtelėkime ir pa-
• SPORTAS • SPORTAS • SPORTAS Lapkričio 5—11 d. Šiau liuose vyko LTSR komandi nės šaškių pirmenybės. Nuo 1979 m. Universiteto šaški ninkai niekam nenusileidžia šiose varžybose. Ir šiemet čempionu tapo „Mokslas". Komanda įveikė visus savo varžovus ir, surinkusi 42 taškus iš 54 galimų, užėmė pirmųjų vietų tarp dešimties komandų. Po „Mokslo" liko Vilniaus „Lokomotyvas" — 34,5 taško ir Alytaus ko manda — 33,5 taško. Dau giausiai taškų „Mokslo" ko mandai pelnė FilF II kurso studentė V. Androloic, iško vojusi visas 9 pergales ir
PEF ketvirtakursis A. Nor vaišas, surinkęs 8,5 taško. Gerai taip pat žaidė ir liku sieji komandos nariai — TSKP istorijos katedros asi stentas K. Gecevičius, MaF IV kurso studentai R. Nau jalis ir V. Studencovas bei EKFF trečiakursė E. Morkeliūnaitė. K. GECEVICIUS
Jau treti metai fizikos fa kultete veikia povandeninio plaukiojimo sekcija. Paruošta 112 žmonių, mokančių nau dotis suspausto oro akvalan gais. Ne visi nariai gali nuo
žvelkime iš arčiau, koks tas „Aitvaro" turistų įveiktas kelias. Pagrindinis sekcijos įsteigimo tikslas — išplėsti Universiteto turistų klubo veiklų,
lat užsiiminėti povandeniniu plaukiojimu, nes nėra pakankamai įrangos. Bet daugelis jau ne kartų grožėjosi povandeniniu pasauliu skai driuose Lietuvos ežeruose, nardė į 40 metrų gylį, foto grafavo po vandeniu. Šiais mokslo metais vėl organi zuojami kursai, norintiems įsijungti į sekcijos veiklų. Bus priimti tik 25 studentai ir darbuotojai. Užsiėmimai vyks vasario—kovo mėne siais. Tie, kurie išklausys teorinių paskaitų kursų ir išlaikys egzaminus, taps pil nateisiais sekcijos nariais. Pageidaujantys gali užsire gistruoti fizikos fakultete, 513 aud. pas Dagį Saulių.
Redakcijos adresas: 232734. Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". LV 11923. Iškilioji spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 3082
S. DAGYS/
folklorinių ansamblių vaka ronę. . . .O bene didžiausių po puliarumų pelnė V. Stakėno vadovaujamos studijos atli kėjai. Ir užsitęsė jų konrertas iki pat pusiaunakčio. . . .Teatro kolektyvų pro gramoje matėme S. Beketo
„Laimingas dienas“, Naujo sios muzikos ansamblį, stu dentus iš Klaipėdos. Daug plojimų sulaukė konservato rijos aktoriukų trečiakursių pasirodymas. XXX
gų padovanojo ši savaitė. Daug rūpesčių ji atnešė or ganizatoriams. Svarbiausia, užmiršę mažiau įsiminusius įspūdžius, dar turėsime visų pluoštų gerų. Vadinasi, ren ginys pavyko.
Daug renginių, daug drau
Aldona SlLALYTĖ
Šokio sukury, V. KLIUKO nuotrauka.
įtraukti į keliautojų būrį kuo daugiau Istorijos fakul teto studentų. Pagrindinė priemonė tam pasiekti — žygiai. Sekcija neturėjo ir neturi sųlygų organizuoti aukštų kategorijų, sudėtingas keliones. Tačiau ar gi tai svarbiausia? Daugumų norin čių keliauti visiškai paten kina poilsiniai, pirmos, ant ros sudėtingumo kategorijos žygiai. O tokių per šį sezo nų buvo nemažai. Iš viso organizuota trylika žygių: 6 poilsiniai, 5 pirmos, 2 antros sudėtingumo kategorijos. Apie keletu iš jų galima pa kalbėti atskirai. Sudėtingiausios kelionės vyko vasarų. Gal nelabai su dėtingu, bet labai įdomiu maršrutu keliavo „kaukazie čiai". Pradėję žygį vakarų Kaukazo gilumoje, baigė jį prie Juodosios jūros. Ilgam prisiminimuose liks rododend rų kilimai, karšta Svanetijos saulė ir. . . kuprinių diržų nuveržti pečiai bei nutrinti kulnai. Vandens turistų grupė ke liavo Vidurio Urale. Buvo pasirinkta Lietuvos turistų žinoma Usvos tipe. Savo su dėtingumu maršrutas nenu stebino. Nedžiugino ir oras — iš devynių žygio dienų lijo. .. s devynias. Tačiau pa
krančių grožis, virš upės pakibusios šimtmetrinės uolos, daugybė grybų Ir uogų atpirko viskų. Grįždami aitvariečiai kelioms dienoms sustojo Maskvoje. Buvo aplankyta Raudonoji aikštė, Kremliūs. Iš poilsinių žygių reikėtų paminėti LTSR išvadavimo 40-mečiui skirtų žygį po pietų Lietuvų ir Baltarusiją. Kelionę pradėjome Pirčiųpiuose, pagerbdami tylos minute karo liepsnose sudegusį kaimų. Toliau maršrutas vingiavo partizanų pramintais takais. Taip pat, pažymint 200-tųsias gimimo metines, buvo aplankytos vietos, susijusios su istoriko Teodoro Narbuto gyvenimu, Taigi žygių skaičius nemažas. O kokybė? Deja, čia ne visada galime pasigirti, Žmonės turizmų supranta nevienodai ir reikalauja iš jo taip pat nevienodai. Vienam tas žygis buvo labai geras, kitam — blogas. Vieniems turizmas — tai poilšio forma, kitiems — sportas. Prie šių dviejų nuomonių reikėtų pridėti ir savųjų. Turizmas tai ne tik poilsis, ne tik sportas. Tai ir puiki asmenybės ugdymo mokykla, nes kur geriau išbandysi savo valių, pažinsi
kkelmihai
jimų Nr. 790730, išduotų MF studentei Romai BIELINYTE1, laikyti negaliojan čiu.
Dingusį studento bilietų Nr. 840021, išduota studentui Dingusį studento pažymė Audroniui LAUKAIČIUI, lai jimų Nr. 801166, išduotų kyti negaliojančiu. IF studentui Česlovui BUR BAI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė jimų Nr. 830767, išduotų Dingusį studento pažymė FilF studentei Jūratei MOR- jimų Nr. 820860, išduotų KONAITEI, laikyti negalio FilF studentei Astai KARjančiu. KAUSKAITEI, laikyti negalio jančiu. Dingusį studento pažymė jimų Nr. 840147, išduotų FilF studentei Lijanai JOKPuslaidininkių fizikos ŠAITEI, laikyti negaliojan katedros kolektyvas reiš kia gilią užuojautą Vitali čiu.
Dingusį
studento pažymė
jai KAZLAUSKAITEI tėvo mirties.
Telefonai — 011179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610453. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė. Tiesos g. 1.
«CoaeTCKMfi cryneMT* — oprau naptKOMa, pekropara, KOMurera KOMcoMona, npotpKOMa opgenoB TpyAOBoro spacHoro 3naMeHM m flpy>«6bi HapoflOB BunbHioccKoro yHMBepcHTera hm. B. Kancynaca. Ha hhtobckom sauge. PeflaKrop fl. npaHKaifre.
dėl
savo ir draugų silpnybes, jei ne žygyje? Tai ir puikus būdas praplėsti savo akiratį, giliau pažinti gimtąjį kraš tų, įtvirtinti iš auditorijų at sineštas žinias. Ir, tikriausiai, svarbiausia ne tai, kelintos kategorijos buvo žygis, kiek kilometrų įveikta, svarbiaušia, kiek dvasiškai praturtėję, kų naujo sužinoję grįžome iš žygio. Mūsų turizmo sekcija dar negausi. Aktyviau jos veikloję dalyvauja apie 30 Istorijos fakulteto studentų, Veikliausi iš jų — J. Markeliūnaitė, V. Kiulkys, S. Krikštopaitytė, M. Karalius, Turime ir bėdų. Labai trūksta inventoriaus, sekcijos niekas neremia finansiškai. Dažnai pasigendame ir moralinės paramos. Dėkingi esame Istorijos fakulteto dekanatui, suradusiam galimybę skirti auditorijų susirinkimams, padėjusiam kitais klausimais, Vienas turistinis sezonas baigiasi — prasideda kitas, Vėl degs laužas, skambės turistinės dainos. Tad sek mės tau, „Aivare", ir tegul niekad nenusileidžia tavo sparnai! V. ALMONAIT1S
J. Markeliūnaitės nuotrauka.
FF V kurso antros gru pės studentai ir kurato rius nuoširdžiai užjaučia grupės draugą Ramūną VIENAŽINDĮ mylimam tė veliui mirus.
PF MTA IV kursd ant ros grupės studentai nuo širdžiai užjaučia kurato rę Vidą BERŠTAITĘ, mi rus motinai.
Filologijos fakulteto de kanatas. visuomeninės organizacijos ir Eksperi mentinės fonetikos labo ratorijos kolektyvas šir dingai užjaučia vyr. in žinierę Angelę PEČELIUNAITĘ jos tėvui mirus.
Redaktorė J. PRANKAITE