Tarybinis Studentas, 1977 m. lapkričio 11 d. Nr. 34 (1018)

Raudonų šilkų bangom nuvilnijo Didžiojo Spalio 60 -mečio iškilmės.

Kartu su visa tary­ bine liaudimi Uni­ versiteto kolekty­ vas raportavo apie savo pasiekimus, pasiryžimą dar ge­ riau darbuotis soeialistinės Tėvynės labui.

VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITESI

C2M2J/BOS

suuoenuas

1977 m. lapkričio 11 d.

Nr. 34 (1018)

VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS

EINA NUO 1950 METŲ S KAINA

2 KAP.

Į naujus komunizmo epochos metus DIDŽIOJO SPALIO 60-MEČ'IO PROGA UNIVERSITETO KOLEK­ TYVAS GAVO DAUG SVEIKINI­ MŲ.

LKP Vilniaus m. Lenino rajono komiteto, Lenino rajono Liaudies deputatų Tarybos vykdomojo ko­ miteto ir LLKJS rajono komiteto sveikinime pažymima, kad Univer­ siteto kolektyvas, įgyvendindamas TSKP XXV suvažiavimo nutari­ mus, sėkmingai vykdo dešimtojo penkmečio antrųjų metų užduotis, garbingai sutinka Didžiojo Spalio 60-metį — įžymią datą Komunistų partijos ir visos tarybinės liaudies gyvenime. ,.Brangūs draugai, lin­ kime Jums geros sveikatos, laimes asmeniniame gyvenime, naujų lai­ mėjimų darbe, moksle, visuomeni­ nėje veikloje mūsų socialistinės Tėvynės labui".

RAŽIAI ir p.asmingai :■ komjaunimo įkūrimo dieną pažymėjo Uni­ versiteto komjaunuoliai. Spa­ lio 29 d. įvyko mūsų komjau­ nimo organizacijos XXIII konferencija, apžvelgusi dve­ jų metų darbo kelią, numa­ čiusi gaires ateities veiklai.

Ataskaitinį pranešimą pa­ darė LLKJS Universiteto ko­ miteto sekretorius Henrikas Ramonas.

Diskusijose kalbėjo FF V k. stud. A. Abišala, Fil. F III k. stud. P. Kriščiūnas, Stu­ dentų profsąjungos komiteto pirmininkas A. Kairys, ope­ ratyvinės grupės vadas K. Virkėtis, asist. D. Kaunas, doc. P. Užkalnis, MF komjau­ nimo organizacijos sekreto­ rius P. Alchovka, Liaudies draugovės štabo viršininko pavaduotojas A. Kučinskas, komjaunimo komiteto narys A. Žilinskas, TF II k. stud.

D. Manikaitė, PEF komjauni­ mo biuro sekretoriaus pava­ duotoja I. Budrytė, PF I k. stud. A. Paulikaitis, LLKJS CK sekretorius V. Vitkevi­ čius, partijos Universiteto komiteto sekretorius doc. K. Poškus.

Erfurto Medicinos akademijos rektorius prof. V. Uzbe­ kas ir partijos komiteto sekretorius V. Miulė atsiuntė mū­ sų universiteto rektoriaus prof. dr. J. Kubiliaus ir parti­ jos komiteto sekretoriaus doc. K. Poškaus vardu sveikini­ mo laišką. Jame rašoma: „Brangūs draugai! Erfurto Medicinos akademijos komu­ nistai, darbuotojai ir studentai siunčia Jums broliškus ir nuoširdžius sveikinimus Didžiosios Spalio socialistinės re­ voliucijos 60-ųjų metinių proga..

Si Jūsų šventė yra ir mūsų šventė. Su Didžiąja Spalio socialistine revoliucija Tarybų Sąjungos tautos pradėjo naują etapą pasaulio istorijoje, perėjimo iš kapitalizmo į socializmą epochą.

Tarybų Sąjunga visada buvo ištikima savo internacio­ nalinei pareigai. Ji žygiuoja visų tautų kovos už taiką, demokratiją ir socializmą avangarde. Ji įneša lemiamą in­ dėlį, stiprinant nenugalimą socialistinių šalių bendriją.

Erfurto apygardos ir Tarybų Lietuvos, o taip pat mūsų abiejų aukštųjų mokyklų ryšiai puikiai įsipina į šios bend­ rijos klestėjimą. Mūsų darbas remiasi draugyste, brolybe ir visišku pažiūrų bei tikslų savitarpio supratimu. Tai V'a garantija toliau sėkmingai plėsti mūsų bendradarbiavimą.

Linkime visam Vilniaus V. Kapsuko universiteto kolek­ tyvui sėkmės darbe, sveikatos, didelės laimės asmeninia­ me gyvenime".

LLKJS

IŠRINKTAS 1977.X.29.

Universiteto komitetas Henrikas RAMONAS (MF asist.) — sekretorius Zita BESASPARYTĖ (IF V k.) — sekretoriaus pa­ vaduotoja ideologiniam darbui Algimantas BAJARONAS (TSKP istorijos katedros asist.) — sekretoriaus pavaduotojas organizaciniam darbui Minvydas UTARAS (PEF j. m. b.) — sekretoriaus pavaduotojas akademiniam darbui Kęstutis GALVICIUS (TF III k.) — sekretoriaus pavaduotojas internacionaliniam darbui IDEOLOGINIS SKYRIUS

Konferencijoje taip pat da­ lyvavo rektorius prof. dr. J. Kubilius, prorektorius doc. B. Sudavičius, darbuotojų prof­ sąjungos komiteto pirminin­ kas doc. I. Žeberskis, LLKJS CK studentų skyriaus vedėjas M. Vitkauskas, LLKJS Vil­

niaus m. komiteto mokyklų skyriaus vedėja T. Vilkina, fakultetų vadovai, par.inių organizacijų sekreto iai.

Konferencija išrinko naują Universiteto komjaunimo ko­ mitetą ir delegatus į Lenino rajono komjaunimo konferen­

• Vienuolikos TSRS aukš­ tųjų mokyklų atstovai, ku­ biečių, čekų, vokiečių, mongolų, lenkų, bulgarų, besimokančių mūsų šaly­ je, dalyvavo antrajame tarptautiniame politines dainos festivalyje. Jis, vykęs mūsų Universitete, buvo gražus šventinių Spalio dienų akcentas.

Daugiau apie šį renginį žadame Dapasakoti kitame numeryje.

ciją.

Plačiau apie šį svarbų Universiteto komjaunimo or­ ganizacijos įvykį rašome — 3 puslapiuose.

L. SKIRPSTO nuotraukoje: konferencijos prezidiumas.

BENDRABUTYJE — ŠVENTINIS VAKARAS

Ketvirtame bendrabutyje įvyko įdomus pokalbis, skir­ tas Didžiosios Spalio socialis­ tinės revoliucijos metinėms.

Lektorius, V k. lituanistas J. Rymas, kalbėjo apie TSRS ko­ vą už taiką ir už visuotinį nu­ siginklavimą, supažindino klausytojus su svarbiausiais tarptautiniais įvyktais, su už­ sienio spaudos komentarais, skirtais 60-osioms Revoliuci­ L. SKIRPSTO nuotr. jos metinėms.

Vytautas ALKSNERIS (EKFF IV k.) — atsakingas už šefavimo darbą Laimonas JAZUKEVIČIUS (MF V k.) — atsakin­ gas už sporto darbą Antanas KAIRYS — Studentų profsąjungos komi­ teto pirmininkas Albertas KUČINSKAS (TF III k.) — savanoriškos liaudies draugovės štabo viršininko pavaduo*ojas Algis KUSTA — „Tarybinio studento“ laikraščio redaktorius yJonas LIONGINAS (EKFF III k.) — atsakingas už Lenininę įskaitą ir VPP Virginija MONSTAVICIOTĖ (TF Iii k.) - atsakin­ ga už agitacinį propagandinį ir ateistinį darbą Lina ROšCENKOVA (IF III k.) — atsakinga už kultūrinį masinį darbą Albinas ŽILINSKAS (ChF IV k.) — atsakingas už karinį patriotinį darbą AKADEMINIS SKYRIUS Edvinas BUTKUS (IF III k.) — SMd tarybos pir­ mininko pavaduotojas Rimgaudas JAGMINAS (PF asist.) — atsakingas už visuomenės mokslų darbų konkurso vyksmą Vytautas KAZAKEVIČIUS (MMF III k.) — atsa­ kingas už akademine drausmę Jeronimas MASKELIŪNAS (MF asist.) — jaunųjų mokslininkų ir specialistų tarybos narys Jonė RAMANAUSKAITĖ (Fil.F V k.) - atsakinga už darbą su pirmakursiais

ORGANIZACINIS SKYRIUS Jonas IGNATONIS (GF II k.) _ atsakingas už komjaunimo aktyvo mokymą Laisvida LESCIAUSKAITĖ (MMF IV k.) — atsa kinga už metodini darbą Zofija STAŠKEVIC1OTĖ (ChF II k.) — atsakinga už spaudos platinimą Narimantas STANKEVIČIUS (FF III k.) — atsakin­ gas už darbini auklėjimą

INTERNACIONALINIO

AUKLĖJIMO

SKYRIUS

Saulius LAPINSKAS (Fil.F V k.) — atsakingas už bendradarb’avimo ryšius Zigmas PEČIULIS (TF III k.) — Interkluho tary­ bos pirmininkas

Partijos ir Tėvynės priesakai - kelrodis jaunimui dekados.

Taip sėkmingai tvermę, rimtą požiūrį į gyve­ pasidarbavo Istorijos ir Fi­ nimą Komjaunimo organizacijoje zikos fakultetų Komjaunimo biurai ir komisijos. Ne imą pirmūnų atžvilgiu buvo spren­ kelia tai, kad daugelyje gru­ džiamas dvejopas uždavinys. pių paskaitų nelankymo atve­ Visų pirma, jų skatinimas. Per jai nėra pasmerkiami, o kai ataskaitinį laikotarpį 435 labai kur vieno ar kito dėstytojo gerai ir gerai besimokantys paskaitų ignoravimas laiko­ studentai buvo apdovanoti mas gero tono poelgiu. Vis TSRS Aukštojo ir specialiojo dar pasitaiko diskusijų kom­ vidurinio moKslo ministerijos jaunimo biuruose, mokyino- ir VLKJS CK ženkleliu ,Už auklėjimo komisijose apie už­ labai gerą mokymąsi". Jiems siėmimų lankymo išlygas, pir­ buvo teikiama pirmenybė iš­ mos ir antraeilės svarbos pa­ vykti į tarptautinius stu­ skaitas. Tai — nesubrendu- dentų statybos būrius bei sios pažiūros į akademinę praktiką užsienyje. Už labai drausmę. Kaip patvirtina gy­ gerą mokymąsi ir aktyvią vi­ venimas šioje srityje yra tik suomeninę veiklą 129 kom­ vienas principingo sprendimo jaunuoliai įvairiomis progo­ kelias — vadovautis Univer­ mis apdovanoti Universiteto siteto įstatais, kuriuose kate­ komjaunimo komiteto Garbės goriškai pasakyta — paskaitų raštais.

Iš kitos pusės, pirmūnai lankymas studentams privalo­ nuolat skatinami užimti tokią mas. visuomeninę organizacinę po­ Efektinga priemonė, sie­ ziciją, kuri leistų jų pa­ kiant gero paskaitų lankymo, galba skleisti' mokymosi pa­ yra vieša praleidinėtojų kri­ tyrimą, padidinti įtaką visai tika įvairiuose renginiuose, studentijai. Matyt, norint pa­ panaudojant studentų meno naudoti pirmūnus mokymo saviveiklą, sieninę spaudą, proceso klausimų nagrinėji­ vaizdinę agitaciją. Deja, pas­ mui, reikia rimtesnio jų dar­ kutiniais metais šioje srityje’ bo koordinavimo, tai yra at­ pozicijos kiek apleistos. likti kai Kuriuos mokslinius Nūdienos laikota.pis reikš- kyti glaudesnius ryšius su Didesnį susirūpinimą ...elia tyrinėjimus, organizuoti slugrupių kuratoriais. mingas tuo, kad skiriamas di­ Dorovinis studentijos auk­ kai kurių fakultetų aktyvistų dentų mokslines konferenci­ delis dėmesys darbo kokybei ir efektyvumui.

Dešimtojo lėjimas, kurio tikslas — kiek­ mokymasis. Jei matemati­ jas mokymo proceso gerini­ klausimais. penkmečio devizas daug kuo vieno studento sąmonėje for­ kų komjaunimo biuro narių moMokymo procesas, apspręsįpareigoja studentiją — visų muoti komunistinę pažiūrą į pažangumo vidurkis palyginti damas studentų veiKlą, visuo­ pirma, gerai mokytis, būti darbą, nepriekaištingą elgesį neblogas — 4,3, tai fakulteto meninio pobūdžio ir dalyki­ pavyzdžiu visuomeninėje kolektyve, labai susijęs su in­ grupių aktyvo net visu balu veikloje. Šiandieną šie prie­ dividualaus darbo plėtojimu, žemesnis. Tesiekia 3,4 balo. nes žinias, formuodamas ma­ sakai skamba vis tvirčiau, ir jo vaidmens stiprinimu. Ata­ Analogiškas vaizdas EKFF. terialistinę komjaunuolių pa­ susilaukė saulėžiūrą, organiškai dik­ komjaunimo organizacijoje jie skaitiniu laiKotarpiu indivi­ Rimtos kritikos toliau vystyti komunis­ yra akivaizdus kelrodis, _- e- dualiam darbui buvo skiria­ Chemijos fakulteto komjauni­ tuoja kiant tapti geru, kvalifikuotu mas itin didelis dėmesys. Mū­ mo biuras, kurio net du nariai tinio auklėjimo procesą. Tai specialistu aukštojoje mokyk­ sų devizas „Nepakantumas Melnikovas ir Lavrerrtjeva ta­ daug kuo įpareigoja ir kom­ kiekvienam apsileidėliui" Stu­ po skolininkais. Abiem teko jaunimo organizaciją. loje.

Per ataskaitinį laikotarpį -uPer ataskaitinį laikotarpi dentiškame gyvenime įsikūni­ palikti biurą, o Lavrentjevai internacionalinis toliau buvo tobulinamos mo- jo daugeliu veiksmingų prie­ ir Universitetą. Šie skaudūs aktyvėjo kymo-auklėjimo komisijų monių. Toliau buvo skatina­ faktai turi būti rimta pamo­ darbas. Jis vyko įvairiomis Internacionalinė veiklos formos, Įdiegiamos mas nepažangių studentų bei ka aktyvistams ir ypač atsa­ formomis. naujos. Jų darbą sėkmingai potencialių skoliniikų svars­ kingiems už jų rekomendavi­ studentų sudėtis leido komjau­ koordinavo mokymo-auklėji- tymas. Toks viešas pasmer­ mą į vadovaujantį darbą. nuoliams tiesiogiai bendrau­ organizatorių jant su kitų tautybiij studen­ mo komisija prie Universiteto kimas, be abejo, labai reikš­ Komjaunimo komjaunimo komiteto. Kaip mingas ir rezultatyvus. Rei­ autoritetą, visų pirma, ap­ tais, išreikšti pagarbos, d*aužinia, komisijoms pripažįsta­ kėtų labiau taikyti komjau­ sprendžia jų mokymasis. Gy­ giŠKumo jausmus nacijoms, Paskuti­ venimas pavyzdžiais tai pa­ pažinti kitų tautų papročius, mas nemažas vaidmuo, skati­ nimo nuobaudas. nant studentus geriau -moky­ niais metais jos ‘aikytos tik demonstruoja. Štai Fizikos kultūrą, pasiekimus, naciona­ bruožus. tis, laikytis akademinės draus­ 285 studentams iš 950 svars­ fakultete IV kurso III grupės linio charakterio komjaunimo organizacijai va­ Pats internacionalinis mokslo mės, juo labiau, kad nagrinė­ tytų.

Siekiama padėti kai ku­ dovauja gerai besimokantis charakteris turėjo teigiamos jamų klausimų ratas apima ne tik studentų akademinę riems studentams pasitemp­ sekretorius V. Noreika. Šioje reikšmės proletarinio interna­ veiklą, bet ir jų fizinį, dvasi­ ti studijose, buvo pasitelkia­ grupėje net 5 studentai — G. cionalizmo jausmų ugdymui.

Didžiausias dėmesys buvo nį pasiruošimą studijoms, bui­ mi į pagalbą tėvai, rašomi Tamulaitis, biuro narys, M. tį, poilsio sąlygas ir kitus fak­ jiems laiškai. Šia prasme pa­ Žilinskaja, G. Zubauskas, Žu­ skiriamas internacionaliniam akademinių grupių torius. Didelis mokymo-auklė- girtinas Filologijos fakulteto kauskas, V. Reipą pavasario darbui jimo komisijos pranašumas komjaunimo biuras, kuris sėk­ sesijos egzaminus išlaikė tik komjaunimo organizacijose. yra tas, kad jų dėka visuo­ mingai organizuoja susitiki­ labai gerais pažymiais. Gru­ Pastaraisiais metais šioje veik­ meninės organizacijos įgauna mus su jaunesniųjų kursų stu­ pės balų vidurkis 4,48. Tačiau los srityje buvo jaučiami tei­ poslinkiai.

Galime daugiau svorio ir savarankiš­ dentų tėvais per „Tėvų die­ atvirkščiai EKFF statistikos giami specialybės II kurse, kurio džiaugtis aktyviu Fil. F, GF, kumo, sprendžiant mokymo nas".

Nemažą įtaką nepažangiems balų vidurkis nežymiai virši­ TF, FF, PEF aKademinių gru­ problemas, keliant studentų pažangumą. Fakultetų kom­ studentams turėjo vieša jų ja 3,0, o biuro sekretoriaus pių darbu. Įdomi internacio­ jaunimo biurų mokymo-auk- kritika įvairiomis formomis, pažymiai vien patenkinami. nalinės veiklos forma yra lėjimo komisijos nuo informa­ panaudojant sienlaikraščius, Tas pats pasakytina apie Pre­ Gamtos fakultete, kur grupių organizacijose cinio pobūdžio žinių kaupi­ daugiatiražį laikraštį „Tary­ kybos fakulteto MTA II kur­ komjaunimo mo žengė rimtą žingsnį į. ie binis studentas". Visuose fa­ so 1 grupės sekretorių V. rengiami susitikimai, vakaro­ nės su studentais iš Latvi­ plataus jų analizavimo, pa­ kultetuose buvo viešai -kel- Juziną.

Komjaunimo organizacijos jos, Estijos, besimokančiais naudojant nedidelio masto biami skolininkų sąrašai. Čia sociologinius tyrimus. Išra­ pastebimas vienas trūkumas akademinis darbas žymia da­ šiame fakultete. Kaip rodo pa­ dingai panaudojo vaizdinę — stokojama kritikos aštru­ limi priklauso nuo mūsų pir­ tirtis, tokių renginių nauda — agitaciją, sieninę spaudą, gru­ mo, dėl ko, iš dalies, nuken­ mūnų. Jų skaičius Universi­ abipusė. Galima džiaugtis ir tete siekia po žiemos sesijos TF IV kurso II grupės darbu pių, kursų, specialybių ir fa­ tėjo jos veiksmingumas.

Nuo seno žinoma, kad vie­ 851 ir po pavasario — 435. internacionaliniam studentijos kultetų renginius — kriti­ kai, pirmūnų ir aktyvistų pa­ nas ryškiausių, studento pa­ Ypatingai (didžiuojamės Leni­ auklėjime. Čia be organizuo­ vyzdžiui propaguoti. Būtų žangumą nulemiančių, fakto­ no stipendininkais, kurie as­ jamų paskaitų internacionali­ gerai ateity šių komisijų rių yra paskaitų lankymas. meniniu pavyzdžiu ne tik stu­ ne tematika, susitikimų su veiklą daugiau Koordinuoti Tradicinėmis universitete ta­ dijose, bet ir atsakingoje vi­ žmonėmis, pabuvojusiais ki­ veikloje de­ tose respubliKose bei užsie­ su dekanatais, komjaunimo po sustiprintos paskaitų lan­ suomeninėje biurais ir, svarbiausia, palai- kymo kontrolės savaitės ir monstruoja tvirtą valią, iš­ nio šalyse, įsigali graži tradi­ Tribūnoje stovėjo pagyvenęs žmogus, motų balta spal­ va nudažytais plaukais, bet kalbėjo tarsi su savo vien mečiais: — Prisiminiau komjaunimo konferencija 1926 m Ma­ rijampolės gimnazijoje. Ji vyko slapta, su uždarytom langinėm — kad neužkluptų policija.

Konferencija turė­ jo išspręsti viso rajono reikalus. Po to liko dar vienas klausimas — kalba ėjo ne apie pareigų, o apie darbu pa­ siskirstymą. L. Kapočius, aš, kiti draugai tapome „pro­ fesoriais“ — mūsų plačiausios veiklos sritim buvo liau­ dies universitetai. Mūsų, gimnazistų, laukė darbininkai, kumečiai. ..

Rusų literatūros katedros doc. P. Užkalnis, revoliuci­ nio judėjimo dalyvis, iš pradžių taip ir pasakė: „Noriu būti su Jumis, noriu kalbėti kaip komjaunuolis“ — Komjaunimas visada karštai reaguoja j qyvenimo įvykius, siekia gražesnio gyvenimo. Tai turime patvirtinti ir gražiais savo darbais.

Universiteto komjaunimo XXIII konferencija buvo ne­ tik dvejų metų darbo rezultatų sumavimas, principingas pokalbis apie komjaunuolio vietą ir pareigą, viešas trū­ kumų pasmerkimas, jaunatviško entuziazmo ir galimybių teigimas. Tai buvo ir tarsi dviejų kartu pokalbis — ne vien todėl, kad salėje matėme ir Universiteto vadovus, ir komjaunimo darbo veteranus, bet ir todėl, kad jaunieji žino ir gerbia vyresniųjų darbus, savo veikla tęsia juos Kiekviena karta praeina savo išbandymų lauką. Kas tai bebūtų — pogrindžio kova, pokario metų idėjinė polemi­ ka, išvystytos socialistinės visuomenės kūrimas — lygiai reikalauja ištikimybės Komunistų partijos reikalui. Pagal šį kriterijų ir vertinamas visas mūsų darbas.

Gyvename didelių įvykiu metą. įgyvendinami istoriniai TSKP XXV suvažiavimo nutarimai, minimas Didžiojo Soalio 60-metis. Ruošiamasi Universiteto 400 metų sukakčiai.

Visur, kur tik reikia jaunų darbščių rankų, kreipiamasi j komjaunuolius.

Pabandykime keliais bruožais apžvelgti Universiteto komjaunimo organizacijos darbą per ši reikšmingą lai­ kotarpį. Mums padės ataskaitinio pranešimo, kurį skaitė komjaunimo komiteto sekretorius H. RAMONAS, pagrin­ dinės mintys.

Kai konferencijoje paskelb­ ta pertrauka..,

Nuotraukoje kairėje — Me­ dicinos fakulteto komjaunimo biuro sekretoi iaus pavaduo­ tojas K. Tralnavičius, III k. stud. V. Latakaitė ir EKFF diplomantė V. Rainienė.

Nuotraukoje dešinėje mato­ me Teisės fakulteto delegatų grupelę: trečiakursę V. fvonytę, ketvlrtakursę A. Sinušaitę ir penktakursį A. Mesonį.

Fotografavo L. SKIRPSTAS

cija —nuo pernai metų užmegsta draugystė su Latvijos Stučkos universiteto Teisės fakulteto akademine grupe.

Grupės keičiasi fiažintine medžiaga, organizuojami susi­ tikimai abiejose aukštosiose mokyklose. Tai tik keletas pavyzdžių. Jų būtų galima pateikti ir daugiau. Fakulte­ tų komjaunimo biurams inter­ nacionalinio darbo srityje ir toliau išlieka uždavinys ska­ tinti panašias internacionali­ nės veiklos formas.

Atskirai reikia paminėti Universiteto interklubo veik­ lą. Jau tryliktus metus jis yra internacionalinio darbo cent­ ras. Geros jų veiklos tradici­ jos, puikiai organizuoti rengi­ niai domina daug stu­ dentų. Suprantant, kad vien centrinis klubas nepajėgus visus priimti ir įjungti į ak­ tyvų darbą, buvo sukurtos in­ terklubo sekcijos fakultetuo­ se, kurios per trumpą laiką kai kur tapo jau įvirtais nternacionalinio auklėjimo centrais. Iš mažo, vos 50 na­ rių jungiančio, interklubo ši organizacija išaugo iki 460 ir turi visas galimybes plėstis toliau. Padidėjus aktyvistų būriui, fakultetų komjaunimo biurų internacionalinio dar­ bo sektoriai organizavo ne­ maža poilsio vakarų Universi­ teto kavinėje, pokalbių su svečiais iš kitų šalies ir užsie­ nio aukštųjų mokyklų.

Labai džiugu, kad už gerą darbą, auklėjant jaunimą ta­ rybinio patriotizmo ir prole­ tarinio internacionalizmo dva­ sia, TF ir PEF komjaunimo biurai apdovanoti LLKJS CK Padėkos raštais.

Svarbią vietą, auklėjant tarybinį jaunimą, užima Ko­ munistų fiartijos, tarybinės liaudies ir TSRS Ginkluotų­ jų pajėgų revoliucinių, kovų ir darbo tradicijų propagavi­ mas. Vadovaujant kariniopatriotinio auklėjimo sekto iui (vadovas A. Žilinskas — Chemijos fakulteto IV kurso studentas), šis auklėjimo ba­ ras buvo toliau grindžiamas dalykišku renginių bei jų sis­ temų koordinavimu, naujų konkretesnių darbo formų įdiegimu.

Ypatingą vietą sektoriaus veikloje, patriotiškai auklė­ jant studentiją, užėmė Sąjun­ ginis komjaunimo ir jaunimo žygis tarybinės liaudies revo­ liucijos, kovų ir darbo šlovės vietomis. Jis, apimdamas di­ delę karinio-patriotinio da bo sferos dalį, tapo svarbiau nu sektoriaus veiklos objektu.

Studentai ir toliau skatina­ mi aktyviai dalyvauti šiame žygyje, kaupiama istorinės reiKŠmės medžiaga apie pa­ garbą keliančias Universiteto kolektyvo, visuomeninių or­ ganizacijų darbo šlovės t adicijas. Džiugu, kad neseniai iš rektorato, partijos komite­ to sulaukėme pritarimo kom­ jaunimo komiteto ir kraštoty­ ros klubo iniciatyvai — įkurti komjaunimo šlovės muzie­ jų Universitete.

Plačia veikla ataskaitiniu

XXHI KOMJAUNIMO KONFERENCIJA

laikotarpiu išvystė Sefavimo sektorius, kuriam vadovavo EKFF studentas V. Aiksieris. 1975/76 m. m. buvo še­ fuojami 25, o 1976/77 m. m.

— 23 objektai. Tai vidurinės mokyklos, vaikų kambariai, vaikų klubai, profesinės tech­ nikos mokyklos, ’echnikumai ir kt. Ataskaitiniu laikotarpiu teisininkai šefavo net 4 Le­ nino rajono vaikų kambarių atraminius punktus 1975/76 m. m. atlikti 84, o 1976/77 m. m. — 90 reidų gatvėmis, lankytasi sunkiai auklėjamų nepilnamečių namuose, tik­ rinta, kaip laikomasi alkoholi­ nių gėrimų pardavimo tai­ syklių.

Gerai minėtoje srityje dir­ bo IF, FF bei Fil. F. komjau­ nuoliai T. Jacukovičius, A. Valantinas, S. Kuliešytė, J. Valtanovskis ir kt., suorgani­ zavę šefuojamose mokyklose iš viso apie 150 renginių. De­ ja, tik blogu žodžiu galima šiandien paminėti MMF jais.

G. Radevič), GF (ats. E. Snieč­ kus) komjaunimo biurų veiklą šefuojamose mokyklose. WU komjaunimo komiteto šefavimo sektorius 1976/77 m. m. laikotarpiu įsijungė į Sąjungi­ ni žygi „Komjaunimas — kaimo mokyklai". Apie 100 LTSR kaimo mokyklų gavo medžiagos apie Vilniaus uni­ versitetą, jame esančias spe­ cialybes, įstojimo į VU sąly­ gas. Šefavimo darbo sektorius ataskaitiniu laikotarpiu ne tik žymiai išplėtė, bet ir vyk­ dė kryptingą, gerai organi­ zuotą darbą. Tai sektorius, kurio aktyvas buvo bene ge­ riausiai metodiškai paruoštas, fakultetų darbas buvo pasto­ viai tikrinamas, o rezultatai aptarti pasitarimuose. Sekto­ rius palaikė glaudžius ryšius su Minsko V. Lenino univer­ sitetu, o tai labai retas, bet, be abejonės, sektinas pavyz­ dys.

Keletas žodžių apie ateisti­ nę veiklą. Beveik visuose fa­ kultetuose buvo organizuoti ateistiniai vakarai, parodos, organizuojamos ekskursijos į LTSR Ateizmo muziejų, pa­ naudojamos kilnojamos ekspo­ zicijos įvairiuose fakultetų renginiuose.

Plėtėsi ryšiai ateistinio darbo klausimais su respublikos aukštosiomis mo­ kyklomis. Tačiau vien tik ateistinio mokslinio ir propa­ gandinio pobūdžio renginiai dar neapsprendžia studentų kritinio požiūrio į religiją ir religinius ritualus. Dalis du­ dentų, pradėdami šeimyninį gyvenimą, vis dėlto dalyvauja juose. Dauguma jų aiškina tai tėvų religingumu ir materia­ line įtaka šeimyniniam gyve­ nimui, jeigu nesituoks baž­ nyčioje. Tačiau, suprantant šiandieninį gyvenimo ritmą, jaunimo vidinį dvasinį pa­ saulį, kurį formuoja socialis­ tinės visuomenės idealai, da­ lyvavimą religiniuose ritua­ luose turime vertinti kaip apolitiškumą, abejingumą pa­ žangai.

(Nukelta į 3 psl.)

MOŠŲ PIRMŪNAI Kai kalbame apie medici­ ną, pirmiausia prisimename žmones baltais chalatais, vais­ tus, paslaptingus savo pava­ dinimais ir stebuklingus gy­ domosiomis savybėmis, skau­ džias operacijas ir gerą, pa­ drąsinantį gydytojo žvilgsnį, nuoširdų žodį „Viskas bus gerai, Jūs pasveiksite..

Negailėdami savęs, jie gru­ miasi su klastingiausiomis li­ gomis, dalindami savo širdies šilumą ir mažindami skausmus kitiems.

— Gydytojo darbas — kil­ ni ir labai reikalinga profesi­ ja, — pakartoja ir Medicinos fakulteto gydomosios medici­ nos spec. VI k. 2 grupės stu­ dentė Irena Mataitytė. — Įdomu bendrauti su žmonė­ mis, gyventi jų vargais, skausmais ir lūkesčiais. Nes žinai — tu, gydytojau, tikrai esi reikalingas žmonėms. Tu esi nepakeičiamas. Tu esi at­ sakingas už žmogaus sveika­ tą.. „Jaunam specialistui reikia įsisąmoninti, kad medicina nepakenčia abejingumo, siau­ ro akiračio žmogaus. Kasdien pasisemti kuo daugiau žinių ir įgyti praktinių įgūdžių" — vertingos šios Irenos Mataity­ tės mintys.

Kelias į mediciną Irenai ne­ buvo atsitiktinis kurio nors pašalinio paskatinimas, vai­ kantis garbės ar naudos. Kas­ dieniniam, dideliam darbui — dalinti save žmonėms — Ire­ na ruošėsi dar besimokydama Panevėžyje, vidurinėje mo­ kykloje.

Baigusi ją, Irena dvejus metus mokėsi Vilniaus Medicinos mokykloje, kur teoriškai ir praktiškai susipa­ žino su busimosios specialy­ bės reikalavimais. 1972 metais Irena Mataitytė įstojo į VU Medicinas fakultetą.

mumis skaitytis, teisingai apmokėti už darbą.

Pirmieji metai jaunai Tarybų valstybei buvo sunkūs. Reikėjo sukurti galingą pramonę, žemės ūkį. Arši klasių kova vy­ ko kaime, miestams stigo duonos. Reikėjo didelio, pasiaukojančio darbo. Pa­ vyzdį rodė priešakinis darbininkų būrys — ko­

PAŠAUKIMAS — Mūsų šalyje svarbios ir reikalingos visos profesijos, bet kitoje srityje savęs neįsi­ vaizduoju, — sako Irena. — Ir antrąkart, jeigu būtų gali­ mybė, pasirinkčiau tik medi­ ciną. Žmogui svarbu gyvenime turėti didelį ir gražų tikslą, j kurį kiekvieną dieną eini. Žmogui ypač svarbu turėti savo vietą gyvenime.

Jau nuo pirmo kurso Irena Mataitytė įsijungė j aktyvią visuomeninę veiklą. Ji — Me­ dicinos fakulteto profbiuro narė, atsakinga už buitinį sektorių, bendrabučio tary­ bos narė, VU etnografinio ansamblio dalyvė, fakulteto komjaunimo biuro narė nuo

V kurso. Ji visada — gerais ir labai gerais pažymiais besi­ mokanti studentė.

Kukli, santūri, paprasta.

Laisvalaikiu labai mėgstanti perskaityti knygą, aplankyti naujausius Akademinio, Jau­ nimo ir Panevėžio teatro pa­ statymus ar klasikinės mu­ zikos koncertus. Labai no­ rėjom paklausti Irenos, kas gi per tuos šešerius studijų metus labiausiai įsirėžė at­ mintin.

— Pirmiausia tai pačios studijos ir pratybos, kasdie­ ninis darbo ritmas. Ritmas vi­ sur. Nuostabios vasaros SSB

būriuose ar rudeninės talkos, koncertinės kelionės po T ietuvą su etnografiniu ansamb­ liu Irena įsitikinusi, kad mo­ kėsi įdomiausioje grupėje, kurse, turi pačius geriausius ir nuoširdžiausius draugus.

Juos visada malonu susitikti, bendrauti su jais, dirbti. II kurse Irenai teko kartu su SSB būriu dirbti Kryme, III kurse jau kaip gydytojai — Stavropolio krašte. Už nuošir­ dų darbą, aktyvią visuomeni­ nę veiklą I. Mataitytė apdo­ vanota pagyrimo ir garbės raštais, o pernai — medaliu „Už darbo šaunumą". Šie, jubiliejiniai, metai Ire­ nai Mataitytei ypatingi. Jau­ noji terapeute gilina savo žinias klinikose. Ji — gydy­ toja subordinatoįrė. Kiekvieną savo darbo dieną Irena'vizi­ tuoja ligonius, stengiasi kuo daugiau sužinoti apie jų li­ gas. Kasdien ji turi po 3—4 pacientus.

Irena daug dėmesio skilia saviauklai ir savišvietai, do­ misi įvairiomis mokslo sriti­ mis, daug skaito medicininės literatūros. Ji ruošiasi ne­ lengvai mediko profesijai.

Irena Mataitytė tapo „60 spartaus darbo savaičių — Didžiojo Spalio 60-mečiui“ nugalėtoja. Jai suteikta teisė pasirašyti Lenino komjaunimo raportą TSKP Centro Komi­ tetui. Tai didelė garbė ir lai­ mė, pasitikėjimas, Kurį Irenai parodė studijų draugai, fa­ kulteto komjaunimo biuras. Žmogus kasdien paauga.

Mintimis, svajonėmis, darbais.

Gera turėti įsipareigojimų, tikslą, prie kurių vieną dieną bus galima padėti pliusą.

L. JANUŠONYTE, O .KALASAUSKAITĖ I k. žurnalistės

SPALIS MANO GYVENIME

Reikėjo kovoti...

Jau 23-eji metai Univer­ sitete dirba Abramas Grinbergas. Pirmą, kas su­ sitikus krito į akis, buvo žilut žilutėliai plaukai ir energinga laikysena. Ener­ gija buvo jaučiama ne tik laikysenoje, ji dvelkė ir iš pašnekovo akių, kalbos.

— Mano tėvas, Odesos darbininkas, turėjo 10 vai­ kų. Anais laikais (gimiau 1907 m.) tokiai šeimai pragyventi buvo supku.

Kai man suėjo vienuol'ka metų, mirė tėvas. Duonos kąsnis dar mažesnis tapo.

Jau nuo dvylikos metų pradėjau dirbti. Seiminin­ kas visokiais būdais mus, paauglius, išnaudojo, ap­ gaudinėjo. Ir čia pirmą kartą susidūriau su kom­ jaunimu.

Komjaunuoliai privertė šeimininką su

munistai ir komjaunuo­ liai. Tarp jų buvo ir Kamensko Podolsko „Meta­ lo" gamyklos komjaunimo organizacijos sekretorius, tekintojas A. Grinbergas.

— Mane, kaip ir visus tarybinius žmones, labai sukrėtė V. Lenino mirtis.

Ji paveikė mūsų protas, širdis. Mes, jauni komj runuoliai, supratom, kad da­ bar turim dar glaudžiau susiburti aplink partiją, stiprinti jos gretų vieny­ bę. Atsiliepdamas į lenini­ nį šaukimą, 1924 metais įstojau į partiją.

Su komjaunuolių ir ko­ munistų būriais vykdavo į kaimą, kur buožės slėpė duoną, norėdami badu priveikti dar visai silpną Tarybų valstybę. Kai pri­ reikė, paėmė į rankas ir

Partijos ir Tėvynės priesakai - kelrodis jaunimui Vis svaresnis tampa esteti­ nis studentijos auklėjimas.

Daug faktorių mūsų visuome­ nėje turi įtakos formuojant jaunų žmonių kultūringumą, meninį išprusimą, sugebėjimą vertinti jausmus ir jais rem­ tis gyvenime. Studentai Uni­ versitete gali ugdyti meni­ nius sugebėjimus daugelyje meno kolektyvų. Dalyvavimas juose — didelis visuomeninis darbas, skirtas ne tik pasi­ ruošti koncertų programai bet ir duodantis teorinių ži­ nių bei praktinių '.gūdžių bū­ simam meno kolektyvų orga­ nizatoriui.

Cenriniai meno kolektyvai, pasiekę aukštą meistriškumo lygį, tinkamai reprezentuoja Universitetą. Tačiau jų lau­ rai negali ir netu-i pridengti pernelyg žemo saviveiklos lygio fakultetuose. Stokojama ir j<>6 masiškumo, žanrų įvai­ rumo. Vasarą įvykęs statybi­ nių būrių meno saviveiklos konkursas akivaizdžiai parodė kad studentai rimtai nepasi­ ruošę meno saviveiklos ren­ giniams, jų programoje trūks­ ta optimizmo, jaunatviško ryžto, studentiško jumoio.

Apie silpną meno saviveiklos vystymąsi byloja mažas fakultetinių renginių skaičius.

Daugelyje fakultetų nevykdo­ mi, anksčiau tu’ėję nemažą pasisekimą, tarpkursiniai bei tarpspecialybiniai meno sa­ viveiklos konkursai.

Mūsų tvirtu įsitikinimu ’am žymiai energingiau ir racionaliau tu­ rėtų vadovauti kultūros klu­ bas.

Universiteto komjauni no organizacijos veikla harmo­ ningai aprėpia kiekvieno studento dalykinį ir visuo­ meninį pasiruošimą busima­ jam darbui. D g. L. Brežne­ vas I-ajame studentų sąskry­ dyje pabrėžė: .Tarybinis specialistas šiandien — tai

žmogus, kuris gerai įsisavino marksizmo-leninizmo moky­ mo pagrindus, aiškiai mato politinius partijos ir šalies tikslus, yra plačiai moksliškai ir praktiškai paruoštas, tobu­ lai moka savo specialybę".

Iš kitos pusės — „tai suma­ nus organizatorius, sugebantis taikyti praktikoje darbo mokslinio organizavimo p incipus. Jis moka dirbti su žmonėmis, vertina kolektyvi­ nį patyrimą, klauso draugų nuomonės, kritiškai vertina, ką pasiekęs". Tinkamą būsi­ mų specialistų paruošimą aukštojoje mokykloje be mo­ kymo proceso įgalina ir ak­ tyvi visuomeninė veikla. Stu­ dentų visuomeninis aktyvu­ mas nuolat auga, o tai rodo teisingą požiūrį į studijas, ge­ rą komjaunimo organizacinių padalinių darbą, sudarant są­ lygas visuomeninei veiklai. Šiuo metu 43% studentų yra išrinkti į vadovaujantį vi­ suomeninį darbą. 86 % turi nuolatinius įpareigojimus.

Studentų visuomeninis-poli­ tinis aktyvumas labai pri­ klauso nuo teorinio pasi '.lo­ šimo ,nuo marksizmo-leniniz­ mo žinių įsisavinimo. Nuolat skatindama studentų akty rū­ mą visuomeninių mokslų stu­ dijose, Universiteto komjau­ nimo organizacija teisingai supranta jų svarbą. Antai, po 1975/76 m. m. pavasario se­ sijos visuomeninių mokslų pažangumas siekė 98.4%, 1976/77 m. m. išaugo iki 99,3%.

Visuomeninė-politinė prak­ tika (VPP) tapo viena svar­ biausių sudėtinių Universiteio komjaunimo organizacijos veiklos barų. VPP sistemoje bei rezultatų susumavome buvo padaryti kai kurie pa­ tobulinimai, Ataskaitiniame laikotarpyje Universiteto komjaunimo komitetas pagrindinį dėmesį skyrė jos metodiniam vadovavimui. Šia

prasme buvo pilnai išnaudo­ tos laikraščio „Tarybinis stu­ dentas“ galimybės, organizuo­ ta aktyvo mokymų fa­ kultetų komjaunimo biurų sekretorių pavaduotojams ir akademinių grupių komjauni­ mo biurų sekretoriams. Tuo pat metu buvo iš dalies pa­ koreguoti VPP nuostatai ir paruošti platūs metodiniai nurodymai Lenininės įskai­ tos bei visuomeninės-politi­ nės praktikos organizavimo klausimais.

Nors visuomeninės-politi­ nės praktikos esmė ir užda­ viniai jau seniai turi būti aiškūs plačiam mūsų aktyvo ratui, tačiau vis dar pasitai­ ko komjaunuolių, o jų tarpe ir aktyvistų, kurie į VPP žiūri pro pirštus. 1977 m. ko­ vo mėnesį komjaunimo komi­ tetas svarstė klausimą, kaip vykdoma visuomeninė-politinė praktika MMF, PEF ir PF konkrečių akademinių grupių pagrindu. Mus pa­ tenkina padėtis Pramonės ekonomikos ir Prekybos fa­ kultetuose, nors ir čia rei­ kia padirbėti, tobulinant jos organizavimą. Visai kitaip MMF I kurso V grupėje (sekretorius T. Ramanovskis).

Grupės sudentai iš esmės ne­ dalyvavo VPP, neįsijungė arba įsijungė labai paviršu­ tiniškai į visuomeninę veiklą Universitete. Grupės komjau­ nimo biuro sekretorius aiš ei­ na, kad jis gavęs mažai me­ todinių nurodymų, tuo tarpu aukščiau mūsų pateikti fak­ tai rodo, kad jo teiginys nie­ kuo nepagrįstas. Aišku, klysta toks sekretorius, kuris laukia, kol kas nors nuvarys jį į auditoriją ir perskaitys pa­ skaitą VPP klausimais, Aka­ deminės grupės komjau­ nimo organizatorius priva­ lo pats aktyviai daly­ vauti, kaupiant visuomeni­ nės veiklos žinias. Komjauni­ mo komiteto posėdyje išaiš­

Grinbergas dirbo politinio skyriaus viršininko padė­ jėju. Iš čia Abramas Jakovlevičius perėjo į 6-ąjį oro desanto pulką.

Stabo viršininko Aoramo Grinbergą vadovauja­ mas pulkas dalyvavo mū­ šiuose, vaduojant Vengri­ ją, Austriją, Čekoslovaki­ ją. .. Už drąsą, pasiauko­ jimą, vykdant svarbias karines operacijas, A. Grinbergas buvo apdovanotas Raudonosios žvaigž­ dės ordinu, dviem Raudo­ nosios vėliavos ordinais, Lenino ordinu.

— Aš myliu jaunimą, jis — mūsų ateitis. Vien dėl to, kad jį matytuiiie laimingą, vertėjo kovoti, negailėti savęs.

R. SARTATAVIČIUS

AKTYVIAI DALYVAUKIME STUDENTŲ VIKTORINOJE „400 ATSAKYMŲ APIE VILNIAUS UNIVERSITETO PRAEITI IR DABARTĮ“.

IKI LAPKRIČIO 21 D. JI VYKS GRUPp.SE, KURSUOSE, SPECLALYBESE. STUDENTE, TAVO GARBES REIKALAS — GERAI ŽINOTI ALMA MATER ISTORIJĄ!

•

(Atkelta iš 2 psl.)

ginklą. Armijoje buvo ar­ tilerijos pulko komjauni­ mo organizacijos sekreto­ riumi, vėliau kuopos politvadovu, pulko mokyk­ los politvadovu, partinės organizacijos sekretoriu­ mi. Ilgą laiką tarnavo To­ limuosiuose Rytuose 5-ojo oro desanto pulko komi­ saru. Karas užklupo avia­ cijos mokykloje, kur A.

kėjo, kad per silpni ryšiai tarp MMF komjaunimo biuro ir fakulteto akademinių gru­ pių. Nors fakulteto komjau­ nimo biuras (buvęs sekreto­ rius V. Daukšas) nuveikė tikrai daug .tačiau matemati­ kų naujajame ataskaitiniame laikotarpyje laukia dideli darbai. Stebina MMF I kur­ so V grupės komjaunimo, profsąjungos ir studentų savivaldos aktyvistų požiūris į susidariusios padėties kal­ tininkus. Jų nuomone, kalti visi, pradedant akademinės grupės kuratoriumi ir bai­ giant fakulteto komjaunimo biuru. Mūsų nuomone, MMF komjaunimo biurui jau se­ niai laikas įsteigti kursų komjaunimo biurus, kurie pa­ siteisino visuose didesniuose fakultetuose. Tokia fakulteto komjaunimo organizacijos struktūra palengvintų darbą visuose padaliniuose. Iš tik­ rųjų VPP mūsų aukštojoje mokykloje turi geras tradici­ jas. Ataskaitiniu laikotarpiu žymiai padidėjo komjaunuo­ lių principingumas, vertinant visuomeninės-politinės p.aktikos rezultatus.

Komjaunimo dokumentų keitimo visuomeninio-politinio pakilimo tradicijas pra­ tęsė darbai ir siekiai, skiria­ mi Didžiojo Spalio 60-mečiui.

Jam skyrėme, visų pirma, gerą mokymąsi ir kryptingą visuomeninę veiklą. 1976 m. rudenį komjaunimo komite­ tas, apsvarstęs EKFF V kur­ so ekonominės informacijos specialybės I grupės inicia­ tyvą organizuoti socialisrinį lenktyniavmą „Dėl teisės pa­ sirašyti Lenino komjaunimo Raportą TSKP Cent.o Komi­ tetui Didžiojo Spalio 60-mečio proga", perėmė ją ir iš­ vystė platų organizacinį dar­ bą, įgyvendinant lenktyniavi­ mą Universiteto komjaunimo organizacijoje. Buvo patvir­ tintas štabas, paruošti meto-

•

•

diniai nurodymai, numatytos vaizdinės agitacijos kryptys, Kaip parodė gyvenimas, socialistinis lenktyniavimas apėmė visas studentijos veiklos

-------------------------------------- XXIII KOMJAUNIMO KONFERENCIJA kryptis, mobilizavo studentus geresniam mokymuisi.

Sėkmingai jį organizavo TF, MF, FF, PF komjaunimo biurai.

Ataskaitiniame pranešime aptartas veiklos sritis, ku­ rias trumpai aukščiau išdėstėme, vienaip ar kitaip papil­ dė ir konferencijoje kalbėję delegatai. Jų žodžiai bylojo ir apie siekimą dirbti dar geriau. Ar buvo kalbama apie kultūros renginius fakultete (A. Abišala), ar nagrinėjama SMD veikla (D. Kaunas), ar skelbiama kova abejingumui (P. Alchovka) ir antivisuomeninėms apraiškoms (K Virkėtis), džiaugiamasi karinio patriotinio auklėjimo pasieki­ mais (A. Žilinskas) — tai buvo visų bendras darbas, ku­ riam negaila nei laiko, nei jėgų, kad tik organizacija pa­ teisintų savo garbingą vardą. Tai akcentavo konferenci­ joje kalbėjęs LLKJS CK sekretorius V. Vitkevičius, teigia­ mai Įvertinęs mūsų organizacijos, daugelio gerų iniciaty­ vų pradininkės veiklą: „šaliai reikalingi ne bet kokie specialistai, o pasišventę savo darbui, ištikimi Spalio reikalui".

— Aš manau, kad mūsų komjaunuoliai savo ataskaitoie ir savo kalbose buvo labai kuklūs: iškėlė tik labai mažą dalį savo nuopelnų. Jų yra iš tikrųjų žymiai daugiau, — pasakė partijos Universiteto komiteto sekretorius doc. K. Poškus.

— Mūsų klaidos, mūsų darbo trūkumai visus mus la­ biausiai jaudina, jais mes daugiausia rūpinamės, dėl jų skaudžiausiai pergyvename. Tuo tarpu niekas negali nu­ neigti, kad mūsų komjaunuoliai visada buvo, yra ir bus priešakinėse gretose bet kurioje veikloje, kuri yra nau dingą mūsų liaudžiai, mūsų šaliai.

Tačiau natūralu ir tarybiniam žmogui būdinga nesusto­ ti ties tuo, kas pasiekta.

Atrodo, mūsų komjaunuoliai ne visada teisingai supran­ ta principingumą. Būna taip: nusikalto draugas, komjau­ nuolis, skubėk greičiau ji apsvarstyti, rėžk jam iš pe­ ties kritiką, pilk aistringą pamokslą ir reikalauk kuo di­ desnės bausmės. Tada tai tu būsi principingas. Man at­ rodo, kad principingumo negalima sutapatinti su forma liais svarstymais, su oratoriškais pamokymais ir su bausmėmis. Tiesa, ir kolektyvinis pasmerkimas, ir daly kinis, objektyvus, tiesus žodis, ir užtarnauta bausmė yra būtini mūsų komjaunimo gyvenime. Tačiau vien to nepa­ kanka. Čia svarbiausia yra gyvas profilaktinis darbas, principinga veikla, užkertant kelią bet kokiems nusikalti­ mams. Galima juk labai gražiai, labai „principingai“ kai bėti ir kartu elgtis visai neprincipingai — abejingai su šypsenėle stebėti nederamą elgesj.

Man atrodo, kad mūsų organizacija, jos komitetas abe­ jingi buvo ir Universiteto 400-mečio renginiams. Čia atlie­ kamas tik vykdytojo ir ne visada aktyvaus vykdytojo vaidmuo. Manau, kad iniciatyvos praradimas yra vienas svarbiausių komjaunimo organizacijos negalavimo simp­ tomų. Čia partijos komiteto sekretorius dar kartą priminė la­ bai svarbų organizacijos bruožą — būti smogiamąja, ini­ ciatyvos grupe, šio Lenino priesako pamiršti neturime teisės.

Manome, kad šios ir kitos pastabos, pasakytos konferen­ cijoje komlaunuoliams, komitetui, bus akstinas dar geriau dirbti, ugdyti visų studentų pasididžiavimą mūsų seniau­ siu šalyje Universitetu, siekiais ir darbais puošti jo gar­ bingą vardą. Meilė Tėvynei prasideda nuo meilės savo kiemui. ..

Graži buvo ta diena — geri žodžiai, susikaupę dele­ gatų veidai, darbinga konferencijos nuotaika. Lai ji lieka kaip šventės, kaip pasiryžimo naujiems darbams die­ na.

A. JUODUPIS

JCSŲ PAŠNEKOVAS — GYDYTOJAS

. . . Valgau tam, kad gyvenčiau“

Teatras kiekvieną vakarą Ar girdėjote, kad mūsų Kiemo teatras pagaliau išsiko­ vojo stacionarą? Jj pripažino ir patvirtino LTSR Kultūros ministerija. Dabar mūsiškis pelnytai gali didžiuotis — tokio nėra nė vienoje Tary­ bų Sąjungos aukštojoje mo­ kykloje.

R. Samulevičiaos pjese „Kaip vėjas laukuose" (rež.

L. Ciunis) teatras pradėjo Meno darbuotojų rūmuose naują kūrybos laikotarpį. Da­ bar kas antrą savaitę Uni­ versiteto aktoriai ■ turi tei­ sę jaustis čia tikrais šeimi­ ninkais. Prieš spektaklį Kie­ mo teatro vyr. režisierius V. Limantas papasakojo netrum­ pą teatro istoriją, studentai — aktoriai deklamavo ištraukas iš pastatytų vaidinimų.

Padaryta nemažai. Kas žino, gal lemta šiam didžiuliam teatrui teatre (Kiemo tearas

susideda iš Požemio teatro, Merginų teatro, Poezijos teat­ ro, studentų teatro, meni­ nių agitbrigadų...) peraugti į profesionalų? Si drąsi min­ tis buvo pasakyta visuotinia­ me Dramos studijos narių nu­ sirinkime, „kokio dar nebu­ vo". Pirmiausia buvo sus'iprinta drausmė: išrinktas sąrąs administratas, visi nariai su­ skirstyti į 3 kategorijas pagal atsidavimą teatrui ir aktyvu­ mą, nepavyzdingiausieji būro „sumesti" į krepšį — su są­ lyga, kad jie arba iškops iš ten, arba... Iškovotas vardas reikalauja didelės atsakomy­ bės ir įpareigoja. „Teatras — šventovė. Arba dirbk šventai, arba nešdinkis lauš" (K. Stanislavskis).

Pačią teatro vadovybę pa­ pildė „nauji prievaizdai". Be 4 režisierių: V. Libanto, N. Kurklietytės L. Ciunio, R.

Du biologą mėnesiai Naujosios Konstitucijos 45 straipsnis garantuoja kiekvie­ no TSRS piliečio teisę į moks­ lą. Ja naudojasi ir visi šių metų pirmakursiai, atrinkti konkurso tvarka, geriausiai pasiruošę studijoms vaikinai ir merginos. Viena iš populia­ riausių Universitete specialy­ bių yra biologija. Tai progre­ syvi .labai įdomi mokslo sa­ ka. Todėl nenuostabu, kad kasmet vis daugėja norinčių ją studijuoti.

Taigi biologai pirmakursiai (kaip, beje ir visi kiti įstoju­ sieji) turi kuo teisėtai di­ džiuotis — jie jau studentai, nors kol kas dar visai „žali“.

Norėtųsi, kad kuo greičiau Universitetas taptų savu, bendrabutis — jaukiais na­ mais (34 proc. biologų gyvena jame), o Vilnius — antru gimtuoju miestu. Pastaruoju atveju daug galėtų pagelbėti patys miesto šeimininkai, nors jų grupėje neperdaugiausia.

REDAKCIJOS ADRESAS: 232000 Vilnius — MTP-3

Venckaus, teatras šiemet turi jau savo direketorių — A. Šiaučiūną, jauną, atsidavusį visa siela darbuotoją S. Aukš­ tikalnį. . . .Po spektaklio su visais studijos nariais stacionaro ati­ darymą šventė ir pjesės au­ torius R. Samulevičius. Jis pa­ žadėjo parašyti mūsų teatrui skirtą pjesę — „tik studen­ tams". „Menas toli gražu ne­ veikia žmonių taip, kaip mes norėtume, — kalbėjo rasvtojas, — tačiau jau tokie mes, menininkai, Keisti esam, vis kuriam kažką, vis ieškom, gal iš tradicijos, gal nenorėdami su tuo sutikti..."

Kad menas nebūtų tik pra­ moga ar laiko išnaudojimas, kad jis mus mokytų suvokti pasaulį — tai ir studentų sta­ cionarinio teatro paskirtis.

V. LAUMAITE

Kiekvienais metais studentų skaičius respublikos aukšto­ siose mokyklose vis didėja.

1975/76 mokslo metais dieni­ niuose skyriuose buvo beveik 40 tūkstančių studentų. Baigę aukštąsias mokyklas jaunieji specialistai privalo būti svei­ ki, žvalūs, pajėgūs spręsti vi­ sus darbe keliamus uždavi­ nius bei nugalėti pasitaikan­ čius įvairius sunkumus.

Vienas iš pagrindinių fakto­ rių, nulemiančių sveikatos būklę , yra taisyklinga, racio­ nali mityba. Tada didėja dar­ bingumas, galima išvengti kai kurių susirgimų.

Mokslininkai nustatė, kad žmogaus mityba turi priklau­ syti nuo atliekamo darbo sun­ kumo, lyties , amžiaus, kūno svorio.

Studentų (išskyrus sporti­ ninkus) darbas nereikalauja didelės fizinės įtampos, tačiau jis kupinas nervinės-psichinės įtampos. Ji ypač padidėja per sesiją. Intensyvus protinis darbas nereikalauja didelio maisto kaloringumo, užtat daugiau reikia baltymų ir ypač — vitaminų. Visiems taip pat gerai žinoma, kad protinis darbas organizmą ali­ na žymiai daugiau negu fizi­ nis.

Higienos katedros darouotojai .ištyrę VU studentų mi­ tybą, nustatė, kad maisto ra­ cionuose trūksta baitymų, au­ galinės kilmės riebalų, ang­ liavandenių, kai kurių vita­ minų ir mineralinių medžiagų.

82 proc. studentų pažeidinėja mitybos režimą: valgo kada papuola, į paskaitas išeina nepusryčiavę, vakarieniauja prieš pat miegą, daugiausia suvalgo popietinėmis valan­ domis. Dabar nustatyta Uni­ versitete pietų pertrauka: studentai turi galimybę visuo­ met laiku papietauti. Valgyti vakarienę laiku yra visos ga­ limybės, nes paskaitos ir už­ siėmimai jau būna pasibaigę, tačiau didelė studentų dalis (apie 38 proc.) kaitalioja jos valgymo laiką. Mitybos reži­ mą dažniau pažeidinėja tie studentai, kurie gyvena bend­ rabutyje ar nuomoją butą; merginos dažniau, negu vaiki­ nai. Beje tokia negera mity­ ba charakteringa ne tik VU studentams, bet taip pat ir kitų TSRS miestų bei užsienio šalių studentams.

Studentų mitybą veikia specifinės darbo besikeičian­ tis užsiėmimų tvarkaraštis, buities (gyvena bendrabutyje ar su tėvais, nuomoja butą) sąlygos, vietų stoka visuome­ ninio maitinimo įstaigose, jų darbo laikas. Tai objektyvios sąlygos. Yra ir subjektyvių — tai mitybos įpročiai, dažniau­ sia susiformavę dar vaikys­ tėje, žinios apie -acionalios mitybos įtaką sveikatai, as­

menų disciplinuotumas, išsila­ vinimas ir kt. Pagrindinis plo­ tinio darbo darbininkų taip pat ir studentų, racionalios mitybos principas — maisto raciono Kaloringumas neturi viršyti energijos eikvojimo.

Tai galima pasiekti sumaži­ nant maisto kaloringumą arba padidinant organizmo energi­ jos eikvojimą, t. y. fizinį ak­ tyvumą. Pastarasis kelias yra tikslingesnis, nes fizinis ak­ tyvumas protiniame darbe yra būtinas. Dar Aristotelis sakė, kad „niekas taip nealina or­ ganizmo, kaip ilgalaikis fizi­ nis pasyvumas". Mūsų duo­ menimis .studentams vytims visiškai pakanka 3000 kkal, merginoms — 2400—2600 kkal per dieną.

Protinį darbą dirbantiems rekomenduotina mažiau varto­ ti gyvulinės kilmės riebalų ir produktų, turinčių daug ma­ žo molekulinio svorio anglia­ vandenių, t. y. cukrų, kondi­ terijos gaminius. Pastaruosius ypač mėgsta merginos. O ,eikėtų atvirkščiai — vartoti daugiau vaisių .daržovių, uo­ gų: jų angliavandeniai orga­ nizme nevirsta riebalais. Re­ komenduotina taip pat rupių miltų gaminiai: duona „Ru­ gelis", „Kauno" duona. Šie produktai turtingi krakmolu bei ląsteliena. Ne mažiau 50— 60 proc. baltymų turi būti gy­ vulinės kilmės: pieno ir jo produktų, kiaušinių, žavies, mėsos. Pagrindinis vitaminų (Bi, B2, B6, C, P, PP), kurių labai reikia, šaltinis — įvai­ rūs vaisiai, daržovės .ankšti­ niai augalai, duona, pienas, kiaušiniai, mėsa.

Būtina prisilaikyti taisyklin­ go mitybos režimo, t. y. val­ gyti visuomet tomis pačiomis valandomis, teisingai pa­ skirstyti suvalgomo per parą maisto kiekį. Maisto medžia­ gos tuomet geriausiai .sisavinamos. Studentams rekomen­ duojama valgyti 3—4 kartus

Kokios pirmosios savaitės, pirmieji džiaugsmai ir nesėk­ mės? Gamtos fakulteto prodekanė doc. I. Sarkinienė, pa­ tys studentai, turiningi sten­ dai papasakojo man daug įdomaus.

Biologų kursas nadalytas į dvi grupes — gamybininkų ir pedagogų. Kuratoriai stengiasi pagreitinti priimtųjų adapta­ ciją. Jau sudaryti išsamūs darbo planai šiems mokslo metams. Pirmakursiai jau da­ lyvavo sveikatoss ir sporto olimpiados renginyje, ruošia­ masi meno saviveiklos apžiū­ rai, viktorinai.

Studentai smalsūs žmones.

Kai ku.ie jau spėjo užsirašy­ ti į būrelius, ansamblius, teat­ rą.

Vis dėlto svarbiausias užda­ vinys — mokytis. Dauguma pirmakursių patenkinti, pa­ skaitos įdomios, nėra jau to­ kios nesuprantamos kaip iš pirmo žvilgsnio kad atrodė.

Doc. I. Sarkinienės nuomone, studentai stropiai mokosi, lan­ ko paskaitas. Jie daug kons­ pektuoja, nors dažnai ir per­ daug, gal sunku dar pagauti esmę, bet tai laikini nesklan­ dumai. Kiek sunkiau „įkan­ dama “ aukštoji matematika.

Dėstytojas ir, aišku, pa ys studentai turės gerokai pa­ prakaituoti, kol supras vieni kitą ir galės gilintis šiame įdomiame moksle. Pirmakur­ sių adaptacijai pagelbėjo ir kolūkinė talka. Gerai padir­ bėta Pasvalio raj. Naradavos medelyne. Tik keletas draugų niekaip negalėjo suprasti, kad kolūkis toli gražu ne ci­ vilizacijos pabaiga. Apie sa­ vo „žygius" raudonuodami pasakojo dekanate M. Vyskupaitis A. Puodžiūnas, V. Marcinkevičius, V. Ciplinskaitė. Keista — būsimi pe­ dagogai, žmonės, Kurie mokys kitus, patys nemoka žmoniš­ kai elgtis. Šiaip visi taikininkai grįžo puikiai nusiteikę, susidraugavę, pasiryžę gerai studijuoti.

J. BABILIŲ TE

.Studente, jeigu tu ne lik­ tai myli gamtą, bet ir pats nori prisidėti prie jos telkia­ mų gėrybių apsaugos ir jų gausinimo, stok j Visuome­ ninių profesijų fakulteto Gamtos apsaugos skyrių!

Nauji klausytojai j Gamtos apsaugos skyrių dar priima­ mi lapkričio 11, 14 ir 21 die­ nomis.

Užsiėmimai vyksta Gamtos fak. Augalų fiziologijos au­ ditorijoje (rūmai kieme prie šiltnamio) nuo 19 vai.

Baigusieji šį skyrių įgyja visuomeninę gamtos apsau­

Konferencija vyks lapkri­ gos organizatoriaus specialy­ 2. J. Jablonskis. Rinktiniai čio 15 d. Istorijos fakuiteto raštai, I, II t. bę.

55 auditorijoje (Universiteto 3. Z. Zinkevičius. Lietuvių Gamtos apsaugos skyriaus g. 7, II a.). Pradžia 15 vai. dialektologija.

Kviečiami įvairių fakultetų taryba 4. B. Genzelis. Švietėjai ir studentai — išgirsite savo jų idėjos Lietuvoje (XIX a.). kolegų įdomių pranešimų.

5. Iš lietuvių kultūros isto­ rijos, VIII t.

LTSR Aukštojo Ir specia­ 6. A. Valiuškevičiūtė. Kau­ liojo vidurinio mokslo minis­ terija ir Vilniaus universite­ Respublikos knygynuose no meno mokykla.

7. V. Maknys.

Lietuvių tas rengia VII sąjunginio vi­ dar galima įsigyti vertingų suomenės mokslų darbų kon­ humanitarinės ir filologinės teatro raidos bruožai.

8. Dabartinės lietuvių kal­ kurso, skirto Didžiojo Spalio literatūros leidinių, kurie su­ 60-mečiui, pirmojo turo slu- domins skaitytoją ir praplės bos žodynas. dentų konferenciją „Šiuolai­ jo akiratį.

Knygų propagandos ir kinis mokslas ir tarybinė stu­ 1. K. Būga. Rinktiniai raš­ reklamos biuras tai, I, II, III t. dentija".

Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343

Rinko ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje

per dieną; paros kaloringumą geriausia paskirstyti taip: pus­ ryčiams 30—35 proc., pietums — 50 proc., vakarienei — 15—20 proc. Jei valgoma 4 kartus: pusryčiams — 25 proc., priešpiečiams — 10— 15 proc., pietums — 45 proc., vakarienei — 15—20 proc.

Vis dėlto pagrindinė stu­ dentų mitybos problema — mitybos režimo sureguliavi­ mas. Ši problema aktuali viso pasaulio studentams. Mes jau minėjome, kad 82 proc. studentų neprisilaiko mitybos režimo. Iš jų visų 79 proc. pažeidinėja režimą pusryčių sąskaita: išvis nepusryčiauja arba pusryčiauja vėlai, pus­ ryčių kaloringumas sudaro tik 5-—10 proc. ^iso paros ka­ loringumo.

Amerikiečių mokslininkai nustatė, kad studentų, pažei dinėjančių mitybos režimą pa­ žangumas yra statistiškai pa­ tikimai žemesnis. Nepusryčia­ vus arba papusryčiavus ne­ pakankamai, apie 10—11 vai. sumažėja cukraus koncentra­ cija kraujuje, atsiranda alkio jausmas, sumažėja darbingu­ mas, susilpnėja dėmesys, dau­ giau padaroma įvairių klaidų.

Olsonas ir bendraautoriai įro­ dė, kad studentų pusryčių ka­ loringumas turi sudaryti 700 —800 kkal ir ne mažiau 23— 35 g baltymų, tuomet cukraus koncentracija kraujuje laiky­ sis fiziologinėse ribose ir apie 6 vai. nebus jaučiama alKio, tačiau jeigu pusryčių kalorin­ gumas viršija 1000—1200 kkal — jaučiamas mieguistumas.

Mūsų tirtų VU studentų pus­ ryčiai susidėjo iš 5—12 g bal­ tymų ir sudarė tik 150—280 kkal.

Brangiausias turtas, mums duotas gamtos, yra sveikata, ir ją tausoti privalo kiekvie­ nas.

J. MASKELIŪNAS MF Higienos katedros asistentas

— Ar Ilgai taip vargsiu: pusryčius ruošk, kelnes Il­ gink. ..

— Iki vestuvių, ma...

Fil. F IV k. lituanistai Ir kuratorė nuoširdžiai užjaučia kurso drauas Onutę PRANARAIISKAIT5 dėl brolio mirties.

Nuoširdžiai užlaučiame kurso drauąą Vida PIVICKĄ dėl tėvelio mir­ ties.

1F istorijos spec. I k studentai Nuoširdžiai užiaučiame grupės drauąę Ireną KUTKAITYTĘ dėl tėvelio mir­ ties.

EKFF finansų spec. IV k.

2 Rr. studentai ir kurato'ė

Tiražas 4200 egz.

Užs. Nr. 3187 LV 14131

REDAKTORIUS ALGIS KUSTA