Tarybinis Studentas, 1983 m. lapkričio 18 d. Nr. 34 (1253)

j

CEPflEMHO nPHBETCTBYEM YHACTHHKOB KOH0EPEHUHH, HPHbMBUIHX B BHJIbHKIC! visų

Salių

proletarai, vienykjtėsi

C,<\l2Vl5ll)ir> scuDencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS

LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ

1983 m. lapkričio 18 d.,

0praHH3aiĮHH njiaHHpoBaHHa, noflroTOBKH h H3flaHHH ™6hoh jimepaTypu pa By30B JIhtbh 0 ()0JIbIlIMx COIIHajMCTH’ieCKHX JOCTjųKCHim B CoBeT" CliOH JIlITBe rBBOPHT fiblCT" pbifi poct Ky.ibTypbi, npocBeiueHHa h HayKH, nony.iapnocTb khhth cpean Hacenehhh.

Ejiarojapa frojibinoii 3a6oTe napTHH h npaBHTejibctbb h ynopHOMy Tpyjy jihTOBCKoro Hapojia Bbiciuas niKOJia pecnySiiHKn jocTuraa 3Ha’iHTenbHbix ycnexoB b nonroTOBKe cneiinajincTOB c bmcihhm o6pa3OBaHneM. B roabi CoBeTCKofi BJiacTn b By3ax pecnyfiJiHKM Gmjio iio,t roTOB.ieiio fiojiee jByxcoT TMCMM CIleHJta.lMCTOB JJIfl HapoaHoro xo3flScTBa, npocBemeHMfl, KyjibTypti, HayKH. O6yqeHHe h BoenHTaHne CTyjieHTOB HeMbICJIHMO 6e3 co3naHHM (pyHjaMeHTajibHoro ®0Hja By30BCKnx ynefiHbix nocoSnii. BbicoKOKaųec.TBeHiiaH yHefiHaa jiHTepaTypa — 3to 3aaor ycneniHoro BbinojiHeHUH 3aaaH, nocTaBjieHHbix Haniefl napTHefl Ha noafipbCKOM (1982 r.) h hjohbckhm (1983 r.) IljieHyMax BK KIICC no noBbiineHmo KanecTBa nojroroBKH cneiiMaaHCTOB c bmchihm 06T,a30BaHHeM.

K. H- MyKAYCHAC 3aM. MMHHCTpa Bbiciuero h cpeflHero cneųnanbHoro oopa3OBaHHfl JIhtobckoh CCP

*** By3bi pecnyfijinKH h MhhBy3 JIhtobckoh CCP yaejiaioT MHOrO BHHMaHHfl H3jaHHI0 yneoHOn jmrepaTypbi n obecneneHHro eio CTyaeHTOB. B HacTosmee bpcmh 6h6jihotckh By30B JIhtbbi pacnojiaraiOT SoraTbiMn (toHjaMH, b KOTopbix froJiee 236 Tbicjpi 3K3eMnjiapoB ynefiHoS aMTepaTypbi.

EaceroAHO pecny5.iHKaHCitne M3jaTejibCTBa «Mokcji&c» h «Mmhtmc» BbinycKak>t jo 20—25 HaHMeHOBahhh yneČHHKOB. ^lacTb ynefihukob pecnyOnHKaHCKiie sy3h 3aica3biBaioT b nenTpa.ibHbIX K3flaTejIbCTBaX, OflHaKO o6ecneneHHOCTb cocTaRnaer 10-12% 3asBOK, hto aajieko He yjoBJieTBopaeT Hainn MTpeSHoern.

Kaacjbifi roj 3a co3jaHiie nyninero yaeČHHKa aBTOpaM npHcyatAaeTca PecnyfijiHKaHCKaa npeMHa.

B HacToamee bįkms ctynoJiyaaeT cpaBHHTejibHO MHOl’O HHfliOpMaiIMH. KaKHM jojiaceH SbiTb yae&HHK no CBoeMy oobeMy? Mnoro roBopnTca o tom, hto ynefimiK jojimoh omtk KOMiiaKTHbiM, MaiepHaji H3jioaceH acno n tohho, ho emo Mnoro ynefiiimkob oaenb Gojibinoro ofiieMa. B Hamen ,pecnyfijiHKe b XII naTnaeTKe ruiaHnpyeTca oSieM yneSHHKa 25 nenaTHblX JIHCTOB. B pecnyujiHite cJioamjiacb onpejenenHaa cacTeMa n.naHMpoBanna, nojroTOBKn n H3jaHna ynefiHon JiHTeparypbi. . fljia KOOpjHHannn, njiaHnpoBaHna, aHajnm ofiecneuohhocth By30B yųeSHOH .iiiTepaTypoii npn MHHByae ■Ijitobckoh CCP co3jaH flaynno-MeTojn’iecKHii cobct c 42 cekunaMH, a Tarace MeatBejioMCTBeHHbin koopjhHanuoHHbiii cobct no H3jiani'io ynefiHoii JiHTepaTypbi 3.1a By30B, cneiinaJibHbix yne6Hbix 3aBejeHHH n npofl)Texyniuinm.

M3jiaTejibCK0M jejrrejibHOCTbiO By30B pyKOBOJHT H3jaTeJibCKO-pejaKiiMOHHbiM cojcht

OLIMPIADA „STUDENTAS IR MOKSLO PAŽANGA“ Spalio 24—25 dienomis Minske vyko olimpiados .Studentas ir mokslo bei technikos pažanga“ pran­ cūzų kalbos specialybės sąjunginis turas, jame da­ lyvavo Lietuvos TSR de­

legacija, kurioje buvo ir trys Vilniaus universite­ to studentai: penktakur­ siai A. Jomantas, G. Mor­ kūnas bei ketvirtakursis R. Šidlauskas. Du Uni­ versiteto romanistai —

NAUJOS PAREIGOS Fizlkos-matematikos moks­ lų kandidatas Leonas-Stanislovas NORGĖLA paskirtas ESM matematinės įrangos katedros vedėju.

Docentė, chemijos mokslų kandidatė Nina RAGUOTIENĖ paskirta bendrosios chemijos katedros vedėja.

Profesorė med. m. dr. Aldona BARTUSEVICIENE pa­ skirta Estetinio lavinimo ka­ tedros vedėja.

Istorijos mokslų kandidatė Julija CEPULYTE paskirta WU Kauno vakarinio fakul­ teto Bibliotekininkystės ka­ tedros vedėja.

Nr. 34 (1253)

penktadienis

BEI TECHNIKOS

R. Šidlauskas ir G. Mor­ kūnas — užėmė 8 ir 9 vietas ir pateko j geriau­ siųjų Tarybų Sąjungos romanistų dešimtuką. Bai­ giamajame konkurse, vykusiame paskutinę olim­

Trumpai Šių metų lapkričio 11 dieną vyko Universiteto darbuotojų profsąjungos ataskaitinis rinkiminis su­ sirinkimas, kuriame daly­ vavo profsąjungos akty­ vas. Susirinkime taip pat dalyvavo švietimo, aukš­

MnnBy3a JIhtobckoh cocraB kotopoto bxojimt npejCTaBHTe.’iH Bcex no»BejoMCTBenHbix By od. B (bynKuiiH Co«eTa b.X04Jit: HJiaHHpOBaHHC BejJOMCTBCHnoii .TirrepaTypbi, kchtpoib oa ee iiajamieM, Hayani.iM n MOTOJHHeCKBM ypOBHCM H3laBaeMOH yneČHOH .iiHTepaTypbi, MaTepiiajibHoe o6eęneneiine ii3jaTe.ibCKoro jie.ia.

Siame NUMERYJE: LAPKRIČIO 22—24 DIENOMIS UNIVERSI­ TETE VYKS ANTROJI SĄJUNGINĖ MOKSJNĖ-METODINĖ KON­ FERENCIJA „AUKŠ­ TOSIOS MOKYKLOS VADOVĖLIŲ PROBLE­ MOS".

PLAČIAU APIE TAI SKAITYKITE 2—3 PUS­ LAPIUOSE.

Kaina 2 kap

bot

CCP,

b

OjuaKO ooecne'ieHHOcTb cTyjieHTOB yHe6HHKaMn HepaiBHOMepHo paciipeje.iena no OTjeabHbiM jHcnnnanHaM. IIpOBejieHHblH HaMH KOHCTaTiipyioniHM aKcnepHMeiiT noKa3an, xito Hapajy c HeKoTOpiJMH JHClJHnJIHHaMH (KaKTO MejHUHHCItHMH, TeXHOaorna roajocTpoHTeabCTBa, RcopraHHaecKaa xhmhh, $h3HKa h jpyrHMn) xopoino ooecneaeHHbiMH ynefiiiofi anTepa'rypofi. HMerorca Taitne, KOTopbie Boofime He HMeiOT nyjKHMx yaeSHHKOB. CjiejioBaTejibno, Bonpocbi oGecneHCHHH CTyjeHTOB yiefiHOM jiHTepaTypoH ocTaioTca octpblMH H TpeliyiOT HOCTOaHHOH aafiOTbl H BHHMaHHa CO CTOpoHbi opraHOB ynpaBJieHHH By30BCKOH jeaTejIbHOCTblO. B CB83H C 3THM MhHBY3 JlHTOBCKOH CCP H BblCHIHe yaeGHbie 3aBejeHna pecnygaiiKH paapafiaTbiBaioT kohkpt'THbie Mepi.i b uejiax ycnelunoro peiueHHa bthx BaatHbix npofineM.

piados dieną ypač pasi­ žymėjo A. Jomantas — jam paskirta 1-oji vieta, be to jis buvo pripažintas originaliausiu konkurso dalyviu. Komandų varžy­ bose Lietuvos TSR dele­ gacija užėmė penktąją vietą.

MES PRIVALOME IŠSAUGOTI TAIKĄ!

KREIPIMASIS Į VILNIAUS AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STUDENTUS Branduolinio karo šmėkla grasina pasau­ liui. Jungtinės Amerikos Valstijos — pasau­ linio imperializmo tvirtovė — savo militaris­ tine hegemonistine užsienio politika siekia nutraukti žmonijos žengimą pažangos keliu, primesti visam pasauliui savo diktatą.

Laikas nuo laiko įvairiuose pasaulio regio­ nuose įsiliepsnoja karo židiniai. Tai vyksta tokiomis sąlygomis, kai visas Žemės rutulys yra virtęs didžiule parako statine ir branduo­ linio karo laužui įsiliepsnoti pakanka mažy­ tės kibirkštėlės.

JAV ir NATO vadovybės, siekdamos įstum­ ti pasauli į naują ginklavimosi varžybų eta­ pą, 1979 metais NATO sesijoje nutarė dislo­ kuoti Vakarų Europoje naujo tipo vidutinio nuotolio veikimo branduolines raketas „Peršing-2" ir sparnuotąsias raketas. Šių veiksmų dėka JAV siekia įgyti strateginį pranašumą prieš TSRS. Šios politikos galutinis tikslas — sunaikinti socializmą visame pasaulyje.

Didžiulis antikarinis judėjimas Europoje bei kituose žemynuose, vienijantis įvairių sociali­ nių, religinių pakraipų žmones, reikalauja iš­ saugoti taiką planetoje. Tarybiniai žmonės re­ mia TSRS vykdomą lenininę taikos politiką.

Mes, tarybinės studentijos atstovai, kaip ir visa tarybinė liaudis, viso pasaulio geros va­ lios žmonės, tikime, kad taika bus išsaugota.

Taiką apginti mes turime savo sąžiningu dar­ bu, mokymusi ir socialiniu aktyvumu.

Mes, Vilniaus universiteto Istorijos fakul­ teto studentai, dalyvaudami „Tarybinio jauni­ mo taikos žygyje" siūlome 1983 metų gruo­ džio 15-ąją paskelbti Taikos gynimo veiksmų diena visose Vilniaus miesto aukštosiose mo­ kyklose. Tądien organizuoti masinius antika­ rinius mitingus ir manifestacijas, politinės dainos konkursus, antikarinio plakato ir ka­ rikatūros parodas.

MES PRIVALOME IŠSAUGOTI TAIKĄI VU Istorijos fakulteto studentai

Mūsų inf.

tųjų mokyklų ir mokslo įstaigų darbuotojų Lietu­ vos respublikinio komite­ to prezidiumo narė A. Vaičiūnienė, Universite­ to prorektoriai doc. I. Žeberskis ir A. Milaknis, partinio komiteto sekre­ torius doc. V. Gobis ir kiti. Darbo ataskaitą už metus perskaitė komiteto

pirmininkas L. Gasiūnas.

Pranešime ir diskusijoje buvo nagrinėjami aktua­ liausi Universiteto gyve­ nimo klausimai. Diskusi­ jose dalyvavo MaF doc.

A. Nagelė, FF doc. S. Sa­ kalauskas, EKFF vyr. dėst.

J. Markelevičius, TSKP istorijos doc. M. Bložė.

Susirinkimas pritarė profsąjungos komiteto darbui ir priėmė nutari­ mą.

Universiteto darbuo­ tojų profsąjungos organi­ zacijos ataskaitinė - rin­ kiminė konferencija vyks 1984 metų spalio—lapkri­ čio mėnesį. „T. S." inf.

Tarybinis studentas 2<

Nieko nuostabaus, kad toliau, kad universitetų timis, vengiant darbų pa­ tapti mūsų veiklos norma. duotimi tapo gerinimas jau yra universitetų lei­ leidyklos kuo aktyviau sikartojimo, miglotumo.

TSRS Aukotojo ir spe­ esančios ir kūrimas ben­ dyklų Taryba. Jų leidžia­ dalyvautų tarptautinėse Pirma kryptis — kurti cialiojo mokslo ministe­ dros poligrafinės bazės. momis knygomis susido­ parodose — mugėse. Ji bendras temines kryptis, rija iškėlė Tarybai užda­ Tam būtina kurti grupes mėjo sąjunginė ir res- organizuos parodų metu serijas, rubrikas, jungian­ vinį — padėti šalies uni­ ir skyrius, kurie ruoštų ir įvairius praktinius užsi­ čias publikacijas, kurios versitetų leidykloms tvar­ originalų — maketų re­ publikinė aukštojo specialiojo mokslo mi- ėmimus, susitikimus tam, papildytų vienos kitas. kyti leidybą. J j spren­ produkciją, o vėliau lei­ nisterijos, valstybinis lei- kad galima būtų pasikeisti Antra svarbia koordinaci­ džiant būtina unifikuoti dyklose ruošti Ir fotoforLENINGRADO dyklų komitetas, poli­ darbo patirtimi. jos kryptimi turi tapti pa­ leidyklų organų struktū­ mas. Universitetų litera­ Pagrindinis Tarybos dar­ lankių sąlygų grafijos, knygų prekyba sudary­ rą. Šiuo metu tik 17 iš tūros specifika ta, kad UNIVERSITETO ir universiteto moksliniai bo tikslas — kuo sėkmin­ mas publikavimui, moks­ 68 universitetų turi lei­ leidyklų aprūpinimas rin­ giau spręsti jai keliamus lininkų, darbuotojai. mokslinių ko­ dyklas. O organizuoti uni­ kimo, spausdinimo ir LEIDYKLA skaičiavimo Dabar Taryba baigia uždavinius .Iš to vertina­ lektyvų bei mokyklų tyri­ versiteto literatūros leidir elektronine kurtis. Kiekvienas besi- ma Tarybos veikla. Viena nėjimų platinimui viso- mą — iš tiesų didelė būti- technika tampa joms gy­ Siuo metu Leningrado kuriančios Tarybos žings­ vybės ar mirties klausi­ universiteto leidykla yra mu. nis pasižymėjo keliamų t stambiausia RTFSR aukštųjų tikslų, uždavinių, metodų, Tam, kad platintume uni­ mokyklų leidykla, publikuo­ problemų sprendimo kelių versitetų literatūrą, rei­ janti ne vien Leningrado, naujumu. Pradžios etapas kia sukurti specializuotą bet ir Siaurės Vakarų Rusi­ suteikė galimybę Tary­ knygų prekybą, remiantis jos aukštųjų mokyklų tokių bos nariams susipažinti su n-' jau esančia sistema. Ma­ kaip Kaliningrado, Petroza redakcinio-leidybinio pro­ -1 skvoje pradėjo veikti vodsko, Siktivkaro universi­ Archangelsko miško ceso tematika, struktūra, o *** „Universiteto knygynas". tetų, Bėda dėl kitų miestų pramonės ir Uchtos industri­ jo organizacinėmis ir ūkio institutų mokslininkų tvarkymo ypatybėmis, uni­ universitetų. Taryba sten­ jos darbus. Leningrado universi­ versitetų leidyklų finansa­ giasi, kad kiekvieno uni­ teto leidykla produkuoja la­ G vimo klausimais. Gera tra­ versiteto leidykla turėtų bai įvairią literatūrą. Ji kas dicija tapo savo individualų stilių, met skelbia 200 pavadinimų universitetų leidyklų dalyvavimas iš svarbiausių užduočių — je šalyje, kūrimas stabilios nybė. Tuo labiau, kad kad gerėtų apipavidalini­ mokomųjų, mokslinių ir tarptautinėse parodose— universiteto leidžiamos li­ mokomosios literatūros vi­ daugelis universitetų, iš mo kultūra. Sprendžiami mokslo populiarinimo leidi­ mugėse, rengiant bendrą teratūros šalies universite- jų ir Vilniaus, parengia ir kai kurie kiti bendri nių, turi du žurnalus — koordinacija. siems Leningradskogo ekspoziciją.

Buvusi vi­ Kasmet Tarybos leidyklos tams, remiantis žymiau- neprasčiau literatūrą už klausimai iš didelio šalies „Vestnik siškai organizaciniu rek­ publikuoja daugiau kaip siais moksliniais kolekty- kitas leidyklas. Be to, būti­ universitetų leidyklų pro­ universitetą" (24 numeriai per metus) ir „Pravovedenilamos renginiu, ši eks­ 25 tūkstančius lapų. Pa­ vais. na sutvarkyti struktūrą ir blemų ir uždavinių kom­ je" (6 numeriai per metus). plekso.

Vienu iš šių klau ­ pozicija tapo dalykinės lyginimui štai koks pavyz­ Taip pat mums reikia jau egzistuojančių lei­ Bendras leidžiamų knygų veiklos išralška.

Jeigu dys: viena stambiausių sutvarkyti universiteto 11- dyklų. Daugeliu atvejų ji simų sprendimo etapų tu­ skaičius 1.2 mlj. egzemplio­ platlnlmą są- formavosi stichiškai, re­ ri tapti Tarybos posėdis rių.

1981 m. parodoje-mugėje šalies leidyklų „Visšaja teratūros buvo sudarytos 9 sutartys, Skola" aukštosioms mo- junginėje knygų rinkoje, miantis kiekvieno univer­ Vilniuje, aukštosios mo­ Leidyklos autorių kolekty tam sudarytas siteto tiesioginėmis gali­ kyklos vadovėlio proble­ vas unikalus. Jį sudaro žy tai 1983 m. — 58, iš jų kykloms, technikumams ir Pradžiai 30 knygų. Remiantis kolek­ profesinėms technikos mo­ bendras 1985 metais nu- mybėmis. Dabartinės kny­ mų konferencijos metu. miausi Leningrado universi­ tyvine ekspozicija, įvyko kykloms kasmet išleidžia matytas leisti mokomosios gų leidimo tobulinimo Aleksandras KABACENKA teto ir daugiau kaip 20 šiau­ rės Vakarų RTFSR aukštųjų universitetų leidyklų dar­ 10 tūkstančių lapų. Uni­ literatūros planas. J j pa­ užduotys reikalauja per­ TSRS universitetų leidyklų mokyklų mokslininkai, iš jų buotojų, meniškai apipa­ versiteto literatūrą, ma­ tvirtinti ketinama Vilniu­ žiūrėti ir sutvarkyti leidy­ tarybos pirmininkas, TSRS MA akademikai, na vidalinančių literatūrą, se­ tyt, reikėtų koordinuoti je Tarybos posėdžio metu. bos organų struktūrą.

Maskvos universiteto riai — korespondentai, pro­ Svarbiausia Tarybos užminaras. Taryba sieks ir 2 konstruktyviomis kryp- Ateityje tokie planai turi leidyklos direktorius fesoriai, mokslų daktarai.

PAGRINDINIAI UNIVERSITETŲ

LEIDYKLŲ TARYBOS UŽDAVINIAI

Savo pirmuosius darbus pub­ likuoja ir jaunieji moksli­ ninkai. Leidyklos skelbiama mokomoji ir mokslinė litera­ tūra verčiama į daugelį kal­ bų socialistinės sandraugos ir kitose pasaulio šalyse, Tradiciniu dienotvarkės gėje beveik visos Tarybos kas liudija platų mokslo pri­ klausimu kiekviename uni- leidyklos pateikė įdomiai pažinimą. Pagrindinės Le­ versitetų leidyklų Tarybos apipavidalintas knygas. Iš ningrado valstybinio univer­ posėdyje tapo universitetų jų: serija apie gyvūniją (Le­ siteto leidyklos veiklos kryp­ leidžiamų knygų apipavidali- ningrado universitetas), seri­ tys yra propaguoti ir platin­ Sunkiame* aukštosios mo­ kyklos specialisto vertinimas duoja ministerija, autoriams. n imas, Tradicinėmis tapo ir ja „Mokslininkai — gamy­ ti mokslo, švietimo, kultūros dalis universitetų nedidelės knygų parodos, bai" ir „Užsienio literatūros pasiekimus spaudoje, skatin­ kyklos literatūros leidime mokslinių darbų skaičiavimas Vienok vadovėlių publikavimas yra pirmenybė teikiama moksli­ leidyklų nesugeba to įgy- rengiamos universitetų leidė­ istorija" (Lvovo universite­ ti mokslinių tyrimų rezultatų pats nedėkingiausias dar­ nei, o ne pedagoginei jų vendinti, nes neturi honorarų jų Tarybos posėdžio metu. tas), keletas techninės litera­ diegimą į praktiką, siekti, fondų. bas. Iš tiesų, juk vadovėlis pusei.

1981 m. tokia paroda buvo tūros knygų (Charkovo uni­ kad universiteto leidiniai pa­ Dar vienas svarbus fakto­ surengta Maskvoje, 1982 m. versitetas), Nors apskritai daug kal­ penkis kartus pigesnis nei „Žalioji miško tektų į užsienį, tam, beje, mokslinė monografija, o išlai­ bama apie dėstymo aukšto­ rius, nulemiantis vadovėlio — Voroneže ir Jerevane, knyga" (Voronežo universite­ pasitarnauja Maskvos Tarpdos didesnės todėl, kad dau­ siose mokyklose svarbą, ta­ populiarumą, ilgą gyvenimą 1983 m. — Tbilisyje ir vėl tas), „Vaistiniai augalai" tautinė knygų mugė, Pirmą giau iliustracijų. Be to, vado­ čiau konkursų metu, pri­ —• jo literatūrinis lygis, t. y. Maskvoje. Tai suteikė gali­ (Saratovo universitetas), me­ kartą įvykusi prieš 7 metus į darbą, suteikiant gera kalba, dėstymo stilius, mybę išaiškinti knygų apipa­ muarų serija (Vilniaus uni­ ši mugė palaipsniui įgyja vėlio parengimas suteikia imant daugiau rūpesčių dėl moksli­ vardus ir laipsnius, pervedant darni kompozicija. Kadangi vidalinimo klaidas ir spra­ versiteto leidybos skyrius). vis svarbesnes pozicijas nio-techninio aprobavimo, j naujas pareigas, vis dar ne kiekvienas geras moksli­ gas, nurodyti konkrečius jo Pažymėtina, kad vykusiai tarptautinėje knygų pasikei­ ypač, jei vadovėlio išleidi­ pirmenybė teikiama moksli­ ninkas moka gražiai rašyti, tobulinimo kelius. apipavidalinama ne tik tada, timo sferoje. Trečioje mugė­ mui pritaria TSRS Aukštojo nių darbų skaičiui. Tuo pa­ matyt, profesionalūs literatai Šiuo tikslu Maskvoje įvy­ kai dailininkai panaudoja je universitetų leidyklų kny­ turėtų peržiūrėti geriausių ko pirmasis universitetų lei­ konkrečią vaizdinę priemo­ gos buvo pateiktos bendroje mokslo ministerija. Centrinės čiu retai kreipiamas dėme­ rankraščius. leidyklos kompensuoja sa­ sys į šių darbų kokybę, į vadovėlių dyklų meninių redaktorių pa­ nę, kuri vienu ar kitu būdu ekspozicijoje.

Socialistinių, Pagaliau, kai vadovėlis sitarimas - seminaras. Semi­ atskleidžia pagrindinę kny­ kapitalistinių ir besivystan­ vo. nuostolius didesniu va; jų mokslinį-teorinį lygį, nau­ dovėlių tiražu, o universite­ jumą. Dažnai kai kurie moks­ išvysta dienos šviesą, TSRS naro darbui palanku buvo gos temą, pavyzdžiui, foto­ čių šalių leidėjų susidomėji­ darbuotojai įvairiais Aukštojo mokslo ministerija tai, kad jis vyko ketvirtosios grafiją, piešinį ar brėžinį, mas didžiulis. Paskutiniaja­ to leidyklos tam nepajėgios liniai variantais kartoja vienus ir turėtų organizuoti jo svars­ Maskvos Tarptautinės kny­ bet ir sumaniai panaudojant me tarptautiniame šventinia­ dėl popieriaus trūkumo. me knygų forume Maskvoje Tuo tarpu mokomosios li­ tuos pačius mokslinius rezul­ tymą. Po šito galima pradė­ gų parodos — mugės metu. šriftą.

Dailininkai galėjo palyginti Deja, daugelio universitetų Leningrado universiteto lei­ teratūros trūkumas akivaiz­ tatu?. Ir svarbiausias aukš­ ti platų leidimą.

Reikia pažymėti, kad TSRS knygų ir mokomosios litera­ leidyklų poligrafijos galimy- dykla sudarė 37 sutartis dus. Trūksta pagrindinių da­ tosios mokyklos specialisto lykų vadovėlių, gerų vado­ įvertinimas — „geras dėsty­ Aukštojo mokslo ministerija tūros apipavidalinimo pasie­ bės yra ribotos, spausdinimo eksportui ir 47 opcionus (1 vėlių; reikalingi nauji, pato­ tojas" — netenka prasmės. stengiasi išspręsti sudėtingas kimus su savo tarybinių ir kokybė ir įrišimas — bro- importinį).

Taigi, spreridžiant problemą, aukštųjų mokyklų vadovėlių užsienio kolegų darbais.

Daugeliui mokomųjų prie­ šiūravimas galėtų būti ge­ bulinti leidiniai. Pagaliau vi­ Seminaro dalyviai vienin­ resni. Tai sudaro didelius monių, kurias išleido Lenin­ sai nėra mokomosios litera­ pirmoji ir pagrindinė užduo­ problemas. Sąjunginis pasitatūros spec. disciplinoms, tis — kelti vadovėlio auto­ timas senajame Vilniaus uni­ gai nutarė, kad pagrindinė sunkumus realizuojant apipa­ grado universiteto leidykla, daugeliui, taip vadinamų, riaus prestižą, suteikus jam versitete, be abejonės, taps jų veiklos kryptimi turi vidalinimo sumanymus, ta­ suteiktos universitetų premi­ siauro kontingento specia­ konkrečias privilegijas, geres­ nauju etapu šiame svarbiame tapti leidinių serijinis api- čiau gamybos vadovų ir dai­ jos, jos apdovanotos TSRS nę vietą „rangų lentelėje". ir kilniame cferbe. pavidalinimas pagal temas lininkų garbei reikia pažy­ Liaudies ūkio pasiekimų pa­ lybių.

Reikalingi ir materialiniai ir rūšis. mėti, kad minėti sunkumai rodos medaliais ir pagyrimo Vienok, . didžiausi sunkuAleksandras AKOPOVAS Nemažą reikšmę universi­ įveikiami, ir knygų ekspozi­ raštais, RTFSR Aukštojo ir mai nėra finansiniai. Uni- pagrindai. TSRS Aukštojo mo­ Rostovo prie Dono teto literatūros meniniam cijų stenduose vis dažniau specialiojo mokslo ministeri­ versiteto leidyklos, pripažin- kslo ministerija nutarė, kad honorarus universiteto leidyklos apipavidalinimui turi metinių galima išvysti gerus univer­ jos ir Respublikinio švietimo damos vadovėlių būtinumą, būtina mokėti direktorius meninio - techninio apipavit sitetų leidinius. darbuotojų profsąjungos ko­ nebijo nuostolių. Svarbiausia vadovėlių, kuriuos rekomendalinimo planų tobulinimas Didelį mokslinių ir moko­ miteto pagyrimo raštais, jas — ne tai. Vadovėliai nerair diegimas į leidyklų prak­ mųjų knygų apipavidalinimo puikiai įvertino aukštosios šomi. Mokslininkai, dėstytotiką, todėl, kad būtent ilga­ patyrimą turi Lvovo, Lenin­ mokyklos ir mokslinės įstai­ ryžtasi takiam jai retai laikis planavimas, numatant grado, Maskvos, Baltarusijos gos, pripažinimo sulaukė ne darbui. Daugelio metų prak­ ekonominius rodiklius ir ga­ leidyklos, pastoviai gerina tik savo šalyje, bet ir užsie­ tika rodo, kad labiau verti­ mybines sąlygas, suteikia savo leidinius Vorėnežo, Tbi­ nyje. Pavyzdžiui, į anglų namos mokslininkų monogra­ galimybę teisingai pakirsty- lisio, Jerevano ir kiti uni­ ir vokiečių kalbas bus išver­ fijos nei vadovėliai. Monogra­ ti menininkų jėgas, kuo tiks­ versitetai, daug darbo prieš stas V. Sutilovo vadovėlis fija — patikimas pagrindas liau panaudoti leidyklos ho­ akis Sibiro universitetų lei­ „Ultragarso fizikos pagrin­ disertacijos, ypač daktarinės norarų fondą. dyklų, neseniai įėjusių į Ta­ dai", išleistas 1980 metais. gynimui. Vadovėlio 'rašy­ Universitetų leidžiamų rybos sudėtį, dailininkams. Visa tai liudija apie didelį mas stabdo aukštosios mo­ knygų apipavidalinimo ly­ Bet jau galima daryti kai aukštųjų mokyklų mokslinin­ kyklos mokslininko tyrinė­ gis kiekvienais metais auga. kurias išvadas. Matyt, arti­ kų indėlį į aukštojo mokslo jimus. Vis ■ dar egzistuoja Tai ne kartą pažymėjo TSRS miausiu metu bus įmanoma plėtojimą, apie tarybinės vienpusiškas aukštosios moAukštojo ir specialiojo vidu­ organizuoti geriausiai apipa­ aukštosios mokyklos autori­ rinio mokslo miniterija ir vidalintų universiteto leidi- teto didėjimų visame pa6auTSRS Valstybinis leidyklų nių konkursą. lyje.

Lludmila BETECHTINA, Igoris SMIRNOVAS, komitetas.

Praėjusioje ket­ Straipsnius iš rusų kalbos vertė FilF IV kurso lituanistė Daiva MAŽIULYTE. Leningrado universiteto virtojoje Maskvos Tarptauti­ MVU leidyklos vyriausiasis dailininkas leidyklos direktorė nėje knygų parodoje - mu­

AUKŠTOSIOS MOKYKLOS VADOVĖLIS LEIDIMO PROBLEMOS

Knygos apipavidalinimas

3 Tarybinis

studentas

penkmetyje Dešimtajame Sąjunginės konferencijos lietuviška knyga, bet ir leidykla' išleido ne tik dau- „Aukštosios mokyklos vado­ pirmasis lietuvių kalbos žo­ problemos" proga giau vadovėlių, bet taip pat vėlio dynas, gramatika, raketinės UNIVERSITETO ir svarbų kelioms giminin­ Mokslo muziejuje atidaro­ technikos monografija, taip pirmiausia reikėtų Senojo Vilniaus universite­ pat pirmasis latvių kalbos goms aukštosioms iu dkyk- ma vadovėlių ir mokomosios abejo, loms naujų kursų moko- literatūros paroda patrauks pažymėti fundamentalius lie­ to laikotarpis yra ilgiausias, žodynas ir gramatika, pir­ LEIDYKLA mąsias priemones , vietoje lankytojų dėmesį. Juk joje tuvių kalbos, tautosakos, 11- todėl ir jo produkcija di­ moji rusų kalbos gramatka, mažu tiražu leidžiamų vado­ demonstruojami per keturis teratūros, baltistikos darbus, džiausia. Vien Universiteto pirmasis muzikos vadovėlis Voronežo universjteto lei­ vėlių atskirais programų šimtmečius išėję reikšmin­ kuriems lygių iki šiol ne­ spaustuvė nuo 1576 m. iki ir taip vis pirmasis, vie­ dykla yra vienintelė Centri.-. klausimais tik vienai aukšta­ giausi Universiteto dėsty­ buvo nei Lietuvoje, nei kur XIX a. pirmojo dešimtmečio nintelis, unikalus. .. nio Juodžemio rajone, lei­ jai mokyklai. Daugelis tokių tojų darbai, pagrindinė da­ nors kitur. Plataus pripaži­ pabaigos išspausdlno apie Pirmaisiais šimtmečiais dau­ džianti mokslinę ir mokomą­ mokomųjų priemonių išlei­ lis mokomosios ir mokslinės nimo susilaukė matematikų, tris su puse tūkstančio diją literatūrą. Mūsų autoriai džiama rekomenduojant ati­ literatūros, iš kurios žinių fizikų, astronomų, medikų, dėsnių ar mažesnių darbų. guma veikalų parašyta lo­ — Voronežo Valstybinio uni­ tinkamoms ministerijoms. sėmėsi dešimtys tūkstančių gamtininkų, chemikų, istorikų O juk Universiteto profeso- tynų, vėliau vokiečių, pran­ versiteto, Politechnikos, Inži­ Plačiai žinomi mūsų išleis­ mūsų respublikos ir daugelis ir kitų mokslo šakų specialis­ rių bei auklėtinlų veikalai cūzų, anglų kalbomis, o XIX nerinio statybos, Technolo­ ti ,,Kvantinės chemijos kur­ kitų šalių studentų, iš kurių tų darbai buvo spausdinami ir kitose a. pabaigoje — XX a. pra­ ginio, Miško pramonės, Me­ sas", , .Lokomotyvų gamybos išaugo įžymių mokslininkų, Tarybinio laikotarpio gau­ mūsų bei užsienio šalių džioje (Lietuvos universiteto) dicinos, Pedagoginio, Žemės technologija", „Trumpas ma­ menininkų, visuomenės ir sus mokslinės literatūros der­ spaustuvėse, todėl kukliau- dėstytojų dauguma veikalų ūkio. Dailės institutų pro­ tematinės analizės kursas", valstybinių veikėjų. lius išaugo gerai paruošto­ siais apskaičiavimais jų bū­ jau išleista lietuvių kalba, kitas ir svetimomis fesoriai ir dėstytojai. Mes „Pieno pramonės įmonių pro­ Muziejaus Centrinės salės je Lietuvos universiteto Kau­ tų apie keturis su puse vienas padedame Lipeoko, Kursko, jektavimo pagrindai" ir kiti priekyje ir šonuose tarp pilio­ ne profesorių ir auklėtinių iš­ tūkstančių. Žinoma, tik ma­ kalbomis.

Tambovo, Belgorodo ir kitų leidiniai. Mūsų leidykloje to­ rių eksponuojami tarybinio purentoje dirvoje.- Nors šis ža jų dalis eksponuojama Negrįžtamai į praeitį nu­ sričių aukštųjų mokyklų kius leidinius parengia la­ (1940—1983 m.) laikotarpio VU pirmtakas veikė palygin­ kuklioje kairės pusės ant- ėjus internacionalinei, moks­ mokslininkams skelbti moks- biausiai patyrę redaktoriai, VU dėstytojų parengti dar­ ti labai neilgai (1922—1940), roję šoninėje salėje. lo ir diplomatijos lotynų kal­ linių tyrimų rezultatus ir ap- rankraščiai kruopščiai recen­ bai. Iš daugybės per ketu­ bet Iš jo darbuotojų parengtų Šie Iškalbingi mokslo ra!- bai, mūsų Universitete, kaip rūpinti tas mokyklas joms zuojami, stengiamės gražiau riasdešimtmetį išleistų veika­ kelių šimtų veikalų nemaža dos liudininkai parodo ir kitų šalių universitetuose, reikalinga mokomąja lite- išleisti. lų atrinkti lik patys esmi­ dalis nenustojo savo reikšmės ir sudėtingą, neretai priešta­ užėmė nacionalinės kalbos. ratūra. originalūs veikalai., ir šiandien. Tuo nesunkiai ga­ ringą žmonijos progreso ke­ Todėl ši mokslo raidos paro­ Leidyklos kolektyvas siekia niai, Atsižvelgiant i TSRS ir gerinti leidinių studentams kurių autoriai yra žinomi ne ma įsitikinti, apsilankius lią. Kai kurie veikalai yra da yra tuo pačiu ir lietu­ RTFSR Aukštojo ir specialio­ kokybę. Didelę! pagalbą teik­ tik mūsų Universitete, bet Mokslo muziejaus Mažojoje savotiškos mokslo šakos išta­ vių kalbos raidos liudininkė. jo vidurinio mokslo ministe­ tų mums centrinių mokomo­ ir visoje respublikoje, o ne­ salėje (kairėje pusėje, pir­ kos, pirmieji bandymai. Tai rijų nurodymus ir aukštųjų sios literatūros leidyklų orga­ retai ir toli už jos ribų. Be moji). ne tik M. Mažvydo pirmoji V. BOGUŠIS mokyklų poreikius, pastarai­ nizuojami seminarai, taip pat siais metais leidykla vis dau­ geriausių vadovėlių, pareng­ giau dėmesio skiria moko­ tų Aukštojo mokslo ministe­ vis mažėja. Dėl to neretai mosios literatūros paruoši­ rijų specialistų, svarstymas. tenka vadovėlius perdirbinė­ mui ir leidimui. Dabar ji su­ Būtų gerai, kad mokomosios ti, kartais net vulgarinti, t. y. daro 25% per metus išlei­ literatūros parengimo klauaprašinėti tai, ko pakaktų džiamų knygų. Ir toliau mes simus leidyklų darbuotojai vien pavartojus specialų rašTarybinė aukštoji mokykla ketiname palaikyti tokį mo­ galėtų svarstyti kvalifikacijos nepaveldėjo menį. Dėl susidėvėjusio šrifiš ankstesnių komosios ir mokslinės litera­ kėlimo kursuose prie poligra- laikų nė vienos lituanistinės to ir prasto Vadovėliams tūros santykį, kuris, mūsų fijos institutų. skiriamo popieriaus neretai disciplinos vadovėlio. Negali­ nuomone, yra universiteto lei­ Olga TEKUTJEVA ma buvo tikėtis, kad kas nors zultatai —- džiuginantys. Jau kalbos ir literatūros specialy­ pasitaiko, jog atskiruose eg­ dyklai ekonomiškai naudin­ Voronežo universiteto už respublikos ribų mums išleisti lietuvių kalbos akcen­ bės studentams, imta ru- zemplioriuose diakritiniai žen­ gesnis. leidyklos direktorė juos ateityje parengtų. Teko tologijos (doc. A. Laigonaitė), pintis tų lituanistinių dis- kleliai atspaudžiami skirtin­ patiems, ypač Universiteto fonologijos (doc. A. Girdenis), ciplinų, kurios skaitomos kitų gai. Tai klaidina studentus. darbuotojams, kibti į darbą. morfologijos (docentės E. Ja- specialybių studentams, va- Lingvistinio šrifto stoka labai Daugiausia vadovėliais susi­ kaitienė, A. Laigonaitė, A. dovėlių paruošimu. Jau iš- trukdo ne tik vadovėlių, bet (2 leistos kelios specialios mo­ ir apskritai kalbinės literatū­ rūpinta nuo 1970 m., kada Paulauskienė), stilistikos buvo pasiryžta per 10—15 dalys, prof. J. Pikčilingis), lek- kymo priemonės. Rašomas ros leidimą. Tai — nemažas m. aprūpinti respublikos sikologijos (doc. E. Jakaitie­ taikomosios kalbotyros vado­ stabdys lituanistikos bei bal(prof. vėlis bibliotekininkams (fil. tistikos mokslo respublikoje aukštųjų mokyklų lietuvių nė), dialektologijos kalbos ir literatūros specialy­ Z. Zinkevičius), istorinės gra­ k. R. Venckutė), knyga „Lie­ pažangai.

Tobulinant specialistų ren­ mus egzempliorių skaičius. bės studentus visais pagrindi­ matikos (2 dalys, prof. Z. Zin­ tuvių kalba slavistams" (dr.

Kita bėdą aprūpinant stu­ gimą aukštojoje mokykloje, Kolektorius kasmet gauna nių lituanistinių kalbinių dis­ kevičius), literatūrinės kal­ V. Cekmanas, labai reikalin­ dentus vadovėliais sudaro tai, bos istorijos (prof. ,1.

Paga rusų kalbos ir literatūros jos bibliotekai iškyla svar­ sumažintais kiekiais vadovė­ ciplinų vadovėliais. Tai — kad išleistų knygų nuolat ati­ trūksta. Anaiptol ne visiems bus uždavinys — sukaupti ge­ lius ir atitinkamai mums ma­ didžiulis darbas, nes tokie lionis), kalbos kultūros pa- specialybei) leidyklai rą, moksliškai argumentuotą, žina mokomąją literatūrą iš vadovėliai buvo rašomi pir­ grindų (doc. A. Pupkis), dės- duotas lietuvių kalbos nelietu7 studentams pavyksta jas gau­ pilną mokomosios literatūros teisės, ekonomikos, medici­ mą kartą lituanistikos moks­ tymo metodikos (doc. P. Gai- viams savimokos vadovėlis ti. Kai kurių jau seniai ne­ fondą. nos, bibliotekininkystės. Trūks­ lo istorijoje. Jų parengimas liūnas), baltų filologijos įva­ (rusų kalbos pagrindu), numa­ bėra. Knygynuose paprastai Vilniaus universiteto Mok­ tamus vadovėlius nusipirkti neatitrūkstamai susijęs su do (doc. J. Kabelka), latvių toma ateityje parengti dar vadovėliai išbūna tik 1—2 kalbos (doc. J, Kabelka) vado­ atitinkamą vadovėlį užsienie- _metus, ___ o kai kurie (pvz., balslinė biblioteka yra atlikusi knygynuose bibliotekai taip mokslo tiriamuoju darbu. nemažą darbą, kaupdama va­ pat nelengva, nes knygynai Buvo suburtas autorių ko­ vėliai, be to nemaža pagalbi­ čia“’,^1U kf1?1°s.pagnind1)' tu biologijos* 'įvado,F lietuvių Lyginant su kalbinių discip­ tautosakos) buvo išparduoti dovėlių fondą. Vadovėliai nenori pardavinėti vadovė- lektyvas. Imta sistemingai nių mokymo priemonių. Prak­ bei mokomoji literatūra yra lių pervedimais per banką, sekti jo darbo eigą, svars­ tiškai šiuo metu musų stu- linų, kiek lėčiau rengiami per 1—2 savaites. Mat litua­ jau aprūpinti visų lituanistiniai literatūros vado­ nistinius vadovėlius perka ne Komplektuojama 13 fakulte­ o grynais pinigais biblioteka tyti parašytą tekstą, rūpin­ dentai tų, 108 katedroms.

Prie pirkti negali. tis jo spausdinimu. Iki ofi­ pagrindinių lituanistinių kal­ vėliai. Jau išleisti geri li­ tik studentai, bet ir šiaip vi­ gerais va­ teratūros mokslo įvado (prof. suomenė. Per maži jų tiražai. fondų komplektavimo prisi­ Kita problema — pasibai- cialaus vadovėlio svarsty­ binių disciplinų lietuvių V. Zaborskaitė), tautosakos Palyginti -nedaug vadovėlių deda daugiau kaip šimtas gęfc kai kurių vadovėlių tira­ mo Ministerijoje, parengtas dovėliais, išskyrus senosios įsigyja aukštųjų katedrų atstovų — dėstyto­ žas. Yra nemaža vadovėlių, rankraštis praeidavo ilgą tik­ kalbos fonetikos (išleidus fo­ prof. D. Sauka), mokyklų jų. Jie nuolat užsakinėja pa­ kurie susidėvėjo, bet dar ne­ rinimo bei recenzavimo kelią. nologiją ir fonetikos pratimų (prof. J. Lebedys) ir XIX a. bibliotekos. Pvz., latvių kal­ gal savo katedros profilį nau­ prarado savo vertės. Reikė­ Buvo stengtasi su juo supa­ rinkinį, jis tapo nebe pirmo pirmosios pusės (doc. J. Riš­ bos vadovėlio šiuo metu Uni­ ją literatūrą. Per penkmetį tų juos pakartotinai išleisti. žindinti kuo daugiau tos reikalingumo) ir sintaksės (yra kus) lietuvių literatūros vado­ versiteto lituanistų skaityklo­ (1978—1982 metus) biblioteka Mums kelia rūpestį dar ir srities specialistų.

Griežtai prieš du dešimtmečius iš­ vėliai. Kiti dabar rašomi, je bėra likę apie 20 galu­ gavo 144325 egz. vadovėlių tai, kad yra disciplinų, ku­ reikalauta, kad vadovėlis būtų leista J. Balkevičiaus kny­ Ypač aktualus tarybinės lie- tinai sudėvėtų ir naudojimui bei mokomosios literatūros. rioms iki šiol nėra išleista jo­ apsvarstytas išplėstiniame ga) vadovėlius, kurie dabar tuvių literatūros vadovėlis, nebetinkamų egzempliorių. O Bendras vadovėlių fondas kių vadovėlių. katedros posėdyje, pakvietus rašomi. Greit bus patenkinti kurio numatoma išleisti dvi juk vien stacionare studi­ Nemažai nuveikta, aprūpi­ i ji specialistus iš giminingų ne tik pagrindinių, bet ir li­ dalis (kolektyvinis darbas, ti­ juoja bemaž pusė tūkstančio bibliotekoje siekia 794219 egz. vadovėlių nant studentus vadovėliais katedrų ir Lietuvių kalbos tuanistams periferinių discipli­ kimasi parengti 1985—1986 lituanistų.

Bibliotekoje yra Studentai neaki­ literatūros bei mokymo literatūra, bet ir literatūros instituto. Tik nų poreikiai. Dar šiais metais m.). bei mokomosios vaizdininkai provincijoje va­ atiduodamas leidyklai prof.

J. Rengiant lituanistinius va­ dovėlių, galima sakyti, visai komplektavimo ir tvarkymo sparti mokslo pažanga, iš­ autoriui pagal visų Skaičiu­ instrukcija, vedame reiterinę augę studentų poreikiai ver­ siųjų pasiūlymus sutvarkius Palionio parengtas originalus dovėlius, sukauptas nemažas negauna. Juos turėtų įsigyti disciplinų aprūpinimo vado­ čia nuolat tobulinti vadovėlių tekstą, būdavo Skiriami ofi­ kalbotyros įvado vadovėlis, patyrimas. Tačiau anaiptol bent pedagoginiai kabinetai vėliais kartoteką. Kad vado­ ir mokymo literatūros plana­ cialūs recenzentai ir vadovėlis rašomas naujas lietuvių kal­ ne viskas priklauso nuo miū- prie švietimo skyrių, kur su galėtų naudotis tiek neaki­ vėliai būtų kuo greičiau su­ vimą, leidybą, komplektavi­ perduodamas Aukštojo ir bos mokymo metodikos (doc. su pačių. Susiduriame tvarkomi ir patektų skaityto­ mą bibliotekose, prekybą. spec. viduriniojo mokslo mi­ A. Soblinskas) ir kiti aktua­ kliūtimis, kurių nugalėti ne­ vaizdininkai, tiek ir mokyto­ jams, nuo 1973 metų įvesta Tam tikslui, reikia manyti, nisterijos Mokslines-metodi­ lūs vadovėliai bei mokymo galime. Svarbiausios iš jų — jai. Apskritai, šiuo metu ak­ suprastinta vadovėlių indivi­ pasitarnaus dabar vykstanti nės tarybos Lietuvių kalbos priemonės. Visa tai verčia šios dvi. tuali vadovėlių prekybos bei sąjunginė mokslinė-metodinė ir literatūros sekcijai, kuri jį katedras pertvarkyti atitinka­ dualioji apskaita.

Galutinai rengiant spaudai paskirstymo tobulinimo prob­ mų disciplinų dėstymą, su ­ Tačiau komplektuodama konferencija „Aukštosios mo­ galutinai aprobuodavo ir kalbinius vadovėlius, daug lema. koncentruoti dėmesį j pa­ vargo turime derindamiesi vadovėlių fondą, biblioteka kyklos vadovėlių proble- rekomenduodavo spaudai. nuolat susiduria su daugeliu mos".

Tiek autoriai, tiek recen­ grindines problemas, kitką prie menkų respublikos poli­ Prof. Z. ZINKEVIČIUS problemų.

Viena iš jų — zentai suprato atliekamo dar­ paliekant studentų savarankiš­ grafinės bazės galimybių.

Lietuvių kalbos kam darbui.

J. JUKNIENE užsakytų gauname ne visų bo svarbą. Buvo dirbama Spaustuvės turi nepakankamai katedros' vedėjas per Respublikinį bibliotekų Komplektavimo skyriaus entuziastingai, parodyta daug Iš esmės baigus pagrindinių lingvistinio šrifto. Jis neįvai­ Lietuvių kalbos kolektorių vadovėlių reikiavedėja išradingumo bei nuovokos. Re- vadovėlių rengimą lietuvių rus ir, svarbiausia, kasmet jo sekcijos pirmininkas

VORONEŽO

Vadovėlių paroda

Studentų aprūpinimas lituanistinių disciplinų vadovėliais

Vadovėlių komplektavimas VU mokslinėje bibliotekoje

£7 T 7 T PC CA

A

T TT T

T T t*

A.

leidyba respublikoje vyksta per „Mokslo" leidyklą. Universiteto ir kitų aukštųjų Fizikos universalumas, jos fizikų laboratorijose, kokie je ir užsienyje. Trys aukšto- mokyklų fizikai noriai rašo svarbus vaidmuo daugeliui įvairių fizikos mokslų sričių sios mokyklos ruošia fizikos ir leidžia vadovėlius. Pastagamtos mokslų ir technikos pasiekimai. specialistus, dar dviejose fi- raišiais metais išleista A. sričių — yra istoriškai susiFizika dinamiškas mokslas, zika yra viena iš svarbiau- Bandzaičio ir D. Grabausko klosčiusi realybė. Ir tai vi- Sunku būtų rasti tokią jos šių disciplinų. Svarbiausioji- „Kvantinė mechanika" (1975), siškai suprantama, nes fizi- sritį, kurioje matytųsi dau- fiziku mokykla yra Vilniaus V. Kybarto ir V. Šugurovo ka tiria procesus ir struktū- giametis sustingimas, kurio- universitetas. Vien jame dir- „Elektrodinamika" (1977), J. ras, iš kurių formuojasi visa je per keletą metų nebūtų ba 11 fizikų, apgynusių dak- Kaladės, V. Mickevičiaus ir tai, ką tiria ir naudoja che- naujų pasiekimų ir atradi- taro disertacijas ar turinčių D. Grabausko „Termodinakiją, biologija, technika, mų. Fizikos žinioms skleisti profesoriaus vardą, virš 100 mika" (1982), atiduota spaugamtos mokslas. Tai ne tik ir jas operatyviai atnaujinti mokslų kandidatų.

Tačiau dai A. Juodviršio, S. Vengfizikams didelė atsakomybė, būtina respublikoje turėti leidyklos, galinčios spaus- rio ir M. Mikalkevičiaus Jų darbas atkreipia dėmesį gerai organizuotą leidybos dinti fizikų monografijas ar „Puslaidininkių fizika", H. daugumos specialistų, ku- tarnybą. vadovėlius.Universitete ne- Jonaičio, V. Valentinavičiaus fiems ne tik norisi, bet ir Mūsų respublikos fizikų turime. ir S. Jakučio „Fizikos dėstybūtina žinoti, kas vyksta mokslo darbai garsėja šalyIki šiol fizikos literatūros mo metodika"' (1983), iš ru■*

" A X V V-/ O

V nL/V/ V J—IjljlU 1

sų kalbos išversta A. Mat- neišnagrinėjus ir neaptarus vejevo „Mechanika ir re- aukštosiose mokyklose, kuliatyvumo teorija" (1982), rioms jos skirtos. Yra neverčiama to paties autoriaus mažai išleista mūsų fizikų „Molekulinė fizika". Deja, paruoštų monografijų. vertimams sunku rasti tinka-Tačiau „Mokslo" leidykla mų vadovėlių. Štai ir pasta- negali patenkinti aukštųjų rąjį Universiteto fizikai doc. mokyklų poreikių. Aukštojo B. Aleksejūnas, doc. J. Ka- ir specialiojo vidurinio mo­ ladė ir A. Juodviršis labai kslo ministerijos bendras kritiškai įvertino, todėl knygą metinis leidybinis planas reikėjo arba taisyti iš esmės, yra 350 spaudos lankų. To­ arba nerekomenduoti jos dėl „Mokslo" leidykla gali versti. Anksčiau išversta ir išleisti tik mažą dalį vadoišleista trijų dalių B. Javor- vėlių tų disciplinų, kurios skio ir kt. „Fizika" retai yra aukštųjų mokyklų monaudojasi tiek dėstytojai, kymo plane. Kaip painfortiek studentai.

Netikslinga versti vadovėlių, giliai jų Nukelta- į 4 psl.

'Tarybinis studentas 4

FIZIKOS VADOVĖLIŲ LEIDYBA Atkelta iš 3 psl.

UNIVERSITETAS: DATOS, ŽMONES, DARBAI

Darbštumo ir pareigingumo mokytojas

tologų ir psichiatrų moks­ lo darbų rinkiniai bei ke­ turių konferencijų prane­ šimų medžiaga. Profesorius yra daugelio mokslinių ta­ rybų bei redakcinių komi­ sijų narys, LTSR Sveika­ tos apsaugos ministerijos vyr. neurologas. Šiuo me­ tu mokslininkas turi 25 visuomenines pareigas.

Jam vadovaujant, apgin­ ta 11 kandidato disertaci­ jų. Jis puikiai suorgani­ zavo GTF veiklą, subūrė kūrybingą, gerų specialis­ tų kolektyvą, išsirūpino geras patalpas bei šiuo­ laikinę aparatūrą, užtik­ rinančią visapusišką ligo­ nių ištyrimą bei sėkmin­ gą mokslinį-tiriamąjj dar­ bą.

Dienos veja dienas, darbai — darbus. Nė nepa stebi, kaip į duris pasibel­ džia šešiasdešimtmetis. Jį prof. P. Visockas pasitinka žvalus, energingas, kupi­ nas gražių kūrybinių su­ manymų. Tegu ir būsimi profesoriaus metai būna tokie kūrybingi, kupini ne­ gęstančios energijos, ruo­ šiant specialistus ir plė­ tojant neuropatologijos mokslą.

kursų, kuriuos klauso visi studentai, Universiteto ir mavo AMM MMT fizikos kitų aukštųjų mokyklų, ski­ sekcijos pirmininkas ir „Mo­ riasi, kitokia fizikos progra­ kslo" leidyklos metodinės ma fizikams, medikams, Gimtadienis. Tokia pro­ vedėjas profesorius dakta­ gausiai lanko ne tik stu­ tarybos narys prof. V. Ky­ tematikams, chemikams, bartas vien fizikos sekcija siems jiems reikalingi skir- ga norisi rasti daug gra­ ras P. Visockas savo ben­ dentai, bet ir gydytojai XII penkmečiui pasiūlė iš­ tingi vadovėliai. Vien Uni- žių žodžių. Bet prisimeni dradarbiams ir mokiniams kursantai. Ir tai supranta­ labai leisti tiek leidinių, kurie versitete yra dvi fizikų spe- žmogaus gyvenimą ir pa­ yra darbštumo ir pareigin­ ma, nes daktaras viršytų visą AMM leidybinį cialybės — fizikos ir radio- matai, kad čia žodžiais gumo pavyzdys. Profeso­ reiklus sau, jis nuolat gi­ planą.

Respublikos AMM fizikos, astuonios specializa­ sunku viską išsakyti. Dar­ rius ir paskaitas skaito lina savo specialybės ži­ Kolegija patvirtino siūlomų cijos. Visų specializacijų stu­ bai daug gražesni už juos. įdomiai, vaizdingai, sudė­ nias, kelia pedagoginį 1986—1990 m. monografijų dentams skaitomos specialių­ Gydytojų tobulinimosi tingiausias problemas per­ meistriškumą ir gydytojo planą, kuriame numatoma jų disciplinų paskaitos, ku­ neuropatologo kvalifikaci­ išleisti tokias fizikų mono- riose pateikiami naujausi fakulteto dekanas, Nervų teikia paprastai ir supran­ ją, sistemingai tobulinasi ir psichinių ligų katedros tamai.

Todėl jo paskaitas grafijas: J. Grigo (VVU) mokslo ir technikos laimėji­ daugelyje centrinių insti­ „Netiesinių dielektrikų mik- mai. Mažiems studentų srau­ tutų, Pedagoginį, klinirobangė spektroskopija" tams jokia leidykla poligra­ kinį darbą profesorius (1986), J. Vosyliaus ir L. finiu būdu negali leisti va­ derina su moksline tiPranevičiaus (KPI) „Joni- dovėlių: specialiųjų discipli­ zuotų dujų poveikis kietie- nų yra gana daug, jų turi­ riamąja veikla. Jis 155 siems kūnams" (1987), P. nys greit kinta, studentų mokslinių straipsnių, ner­ Kazlausko (VPI) „Pereina­ skaičius yra mažas, o tuo vų ligų vadovėlio, 1 mieji procesai skystuose kri­ pačiu ir reikalingas vadovė­ monografijos ir 4 mokymo staluose" (1989), F. Vaitie­ lių tiražas mažas. priemonių autorius.

P. kūno ir kt. (VVU) „Impulsi­ Specialiųjų disciplinų pa-, Visockas pastoviai palaiko niai procesai puslaidininki­ skaitose medžiaga dažnai pamokslinius ryšius su dau­ nėse struktūrose" (1989), P. teikiama iš disertacijų, šageliu šalies bei socialis­ Pipinio (VPI) „Tuneliniai lies ir užsaenio mokslinių tinių šalių institutų moksli­ efektai fotoliuminiscencijos žurnalų, kurie studentams reiškiniuose" (1990), R. Da­ sunkiai prieinami. Neturint ninkais. Jis yra Tarptau­ nieliaus ir V. Sirutkaičio mokymo priemonių, studentinės federacijos išsėtinės (VVU) „Ultrasparčioji la­ tams telieka naudotis tik pa­ sklerozės problemoje na­ zerinė spektroskopija" (1991), skaitų konspektais. Mūsų rys, daugelio respublikos „Mokslo" leidyklos metodi­ nuomone, vienintelis kelias neuropatologų ir psichiat­ nės Tarybos nario prof. A. gerinti studentų ir mokslinių rų mokslinių konferencijų Bikelio iniciatyva daug ruo- kadrų ruošimą, kaip to rei­ organizatorius. Jis akty­ šia Universiteto matemati- kalauja partijos ir vyriausy­ vus sąjunginių ir respubli­ kai. bės dokumentai, aprūpinant kinių konferencijų ir dvie­ yra mokymo priemonėmis, XII penkmetyje numatoma jų tarptautinių kongresų Universiteto vidaus leidiniai. išleisti šias fizikų mokymo doc. dalyvis. Prof. P. Visockui priemones: 1986 m. L. Prane­ Dalis mokymo priemonių J. ANDRIUSKEVlClENE vadovaujant išleisti du to­ vičiaus ir A. Tamašausko Universiteto rotaprintu buvo doc. I. AVlZONIENE mai respublikos neuropa(KPI) „Fizikos kursas", I da­ spausdinami ir iki šiol. Fizi­ lis, B. Kukšo (LŽŪA) „Fizi­ kams išleisti doc. V. Palens­ ka", V. Kaveckio (VPI) kio radiotechnikos laborato­ „Elektra ir magnetizmas" ir rinių darbų aprašai, doc.

A. Tamašausko (KPI) „Fizi­ S. Sakalausko radiotechnikos kos laboratoriniai darbai", laboratorinių darbų aprašai, dar ne daryti. Supratimas kuria nemalonias situaciJuodviršio vadovėlis I d.; 1987 m.

L. Pranevi­ A. apie tai, kas galima — jas. „Puslaidininkių fizika", J. čiaus ir P. Tamučio (KPI) Lenk medį, kol j aunas, negalima, pridera — ne­ „Fizikos kursas", II d., A. Grigo „Mikrobangė elektro­ suformuojamas Studentas — jau ne tas Vilniuje 14 ir 5 autobu­ matyt, tiesa, kad žmo­ pridera, Kazlauskienės ir B. Kriščiū- nika" I d. ir J. Grigo bei Todėl, kai „žaliukas", jo taip leng­ nienės (VVU) „Optika" ir V. Valiukėno ,,Mikrobangė sų galutinė stotelė — stu­ gaus mokytumas ir išsi­ vaikystėje.

V.' Tarasonio „100 fizikos elektronika" II d., doc. A. dentų miestelyje Antakal­ auklėjimas — skirtingi matai sausakimšame au­ vai nepalenksi. Svarbu Suprantama, pir­ dalykai. tobuse mamą, atkakliai netoleruoti blogų poel­ paskaitų" spec. vidurinėms Medeišio, doc. V. Šalnos, nyje.

Vanda BOGUSIENĖ „kovojančią" dėl vietos gių, nesukurti tos aplin­ mokykloms; 1988 m. L. Pra­ doc. V. Mickevičiaus, doc. miausia šiuo maršrutu va­ S. nevičiaus ir C. Radvilavi- B. Kriščiūnienės, doc. žiuoja akademinis jauni­ „Tiesa", 1983 m. lapkričio jau seniai iš vystyklų iš­ kos, kurioje jie galėtų čiaus (KPI) „Fizikos kursas", Vengrio ir kt. fakulteto dės­ mas. Toliau autobusai ei­ 4 d. ropojusiam vaikui, pagal­ keroti. Jeigu aš, tu — III d., V. Palenskio (VVU) tytojų mokymo priemonės. na gatvėmis, kur yra li­ XXX voji: ar vėliau šis vai­ kiekvienas mūsų, pamatę Tačiau iki šiol autorius, no ­ „Etatistikinė radiofizika ir Redakcijos prierašas: goninių, poliklinikų, ir kas GERBS vyresnį už sa­ prie kėdės „prirakintą" rėdamas išleisti mokymo informacijos teorija", A. Paklauskite bet kurį ve žmogų, ar užleis jam jaunuolį, o šalia stovintį Piskarsko ir A. Stabinio priemonę, turėjo daryti pats stotelėse įlipa nemažai (VVU) „Kvantinė elektroni­ viską: rašyti, daryti brėži­ pagyvenusių ar negaluo­ žmogų, kaip reikia elgtis vietą autobuse. Vargu. vyresnį žmogų, pasakysi ka ir netiesinė optika", A. nius, spausdinti ir kt. Mo­ jančių žmonių. Tačiau vie­ autobuse, gatvėje ar šiaip Žodžiai moko, pavyzdžiai me: „Drauge, gal malonė­ Tamašausko (KPI) „Fizikos kymo priemonės paruošimas tas jiems užleidžia vos kokioje nors viešoje vie­ užkrečia, — sako liaudies tum užleisti vietą...", ta­ da nebereiks panašių po­ laboratoriniai darbai", II d.; užimdavo daug laiko, todėl vienas kitas studentas. toje, — atsakys, kitas dar išmintis.

1989 m. H. Jonaičio (VVU) rašyti drįsdavo tik didžiausi Dauguma jaučiasi taip, moralą išrėš. Bet ar pats Su žmonėmis, stokojan­ kalbių spaudoje. Juk tai „Aukštosios mokyklos fizi­ entuziastai.

Vilniaus universitete, kaip tarsi autobusas priklausy­ prideramai elgsis — klau­ čiais elementarios vidinės tokie elementarūs (nors kos dėstymo metodika," P. kultūros, susiduriame ka­ labai svarbūs) mūsų vidi­ simas. šalies aukštojoje tų tik jiems vieniems. vedančioje Tamučio (KPI) „Fizikos labo­ sdien. Jie dažniausiai su- nės kultūros dalykai.

Vadinasi, žinoti — tai Nesmagu priminti, bet, seniai atėjo laimokykloje, ratoriniai darbai", V. Amb­ raso (KPI) ir A. Urbelio kas turėti savo leidyklą, (VISI) „Fizikos uždavinynas" Reiktų taip sutvarkyti Unileidybinį darbei atominės fizikos vadovė­ versiteto lis; 1990 m. A. Juodviršio bą, kad kiekvienas dėstylos. Ir gamta šio krašto įdo­ kytojavo žymus kalbininkas (VVU) „Molekulinė fizika", tojas galėtų ir turėtų nedide­ IS ŽEMAIČIŲ Į PROSUS Fridrichas Kuršaitis. Netolie­ mi.

V. Norkūno (VVU) „Medici­ liu tiražu išleisti savo pa­ Tad minam mes dviračių se esančiame Rokaičių kai­ ninė ir biologinė fizika" skaitų kursą, kaip daroma per Skirvytę ir išlipam se­ pedalus ,kur ne kur i sody­ me — daug Mažosios Lietu­ Pabaiga. Pradžia Nr. 33 (medikams), V. Kybarto kai kuriuose kituose univer­ nojoj prūsų žemėj. Kiekvie­ bas užsukdami, gyventojus vos kultūrai davusių Zaunių (VVU) ir V. Pociaus (VPI) sitetuose. Tai labai pagerin­ Senieji gyventojai, čia no pareiga bent kartą pabu­ pakalbindami. Raukinių (Ja- tėviškė. Dalis Martos Zau„Fizikos uždavinynas". Pla­ tų specialistų ruošimą.

Baigdamas norėčiau palies­ „prūsais" vadinami, papori­ voti ten, kur išėjo pirmoji snoje) miestelyje gimė ir niūtės rankraščių yra ir nas suderintas su „Mokslo" ti dar vieną problemą. Trū- na mums apie sunkią kovą lietuviška knyga, gimė pir­ dirbo vienas lietuvių rašti­ VVU bibliotekoje. leidykla ir yra vykdomas. kstant literatūros dėstomąja su įsisiautėjusiu Nemunu, mieji lietuviški eilėraščiai, jos pradininkų Aleksandras Pasiekę Sovietską, buvusią Iš šio ilgo sąrašo atrodo, kalba, studentai nežino spe- pilnas žvejų valkšnas, ne­ kur pirmiausia imta rinkti Radunionis. Už dvylikos ki­ Tilžę, traukiniu grįžtame i kad fizikai pakankamai daug cifinių fizikos terminų, posa- lengvą žemdirbių darbą. lietuvių tautosaką, tyrinėti lometrų esančioje Naujosios Vilnių. rašo ir leidžia monografijų kių, kalba žargonu ir baig­ Ankstyvą dulksnotą rytą lietuvių kalbą, kur steigėsi (Timirezjevo) miestelio mo­ ir vadovėlių studentams. Ta­ dami Universitetą jau daž­ mes jau keliamės valtimis pirmosios lietuviškos mokyk - kykloje 1821—1826 m. moVidas BEZARAS čiau taip nėra. Jeigu respub­ nai nesugeba be klaidų pa­ likos Mokslų Akademija turi rašyti net kursinio ar diplo­ savo leidybinį fondą ir minio darbo. O juk baigę spausdina nemažai monogra­ Universitetą mūsų auklėti­ fijų, tai Universitetas ir ki­ niai tampa gamybos ir ko­ GF studentui Valdui CEPINtos aukštosios mokyklos da­ lektyvų vadovais, mokyto­ SKUI, laikyti negaliojančiu.

Chemijos fakulteto V Fizikos fakulteto Pus­ bar tokio leidybinio fondo jais, tarybinio mokslo ir kurso studentę Ingridą katedros dar­ Dingusį studento pažymė­ laidininkių neturi.

Poligrafiniu būdu, kultūros skleidėjais. Moks­ buotojai 'nuoširdžiai už­ SOPAUSKAIT? dėl tėve­ jimą Nr. 790601, išduotą GF jaučia docentą Mečislovą kaip jau minėta, respublikos las yra svarbi kultūros da­ lio mirties nuoširdžiai MIKALKEVIC1Ų dėl se­ leidyklos negali išleisti rei­ lis, veikianti ir keičianti užjaučia kurso draugai Dingusį studento pažymė­ studentei Vaidai ZAVALYsers mirties. kiamo kiekio vadovėlių, nes tiek dvasinę, tiek materiali­ jimą Nr. 831186, išduotą TEI, laikyti negaliojančiu. jų tiražą apsprendžia stu­ nę kultūrą. Todėl Universi­ PF studentei Vitalijai SAVDingusį studento pažymėdentų Skaičius, o apimtį -— teto leidykla kartu padėtų KO, laikyti negaliojančiu. išduotą jimą Nr. 791427, Medicinos fakulteto de­ skaitomų kursų valandų skai­ stiprinti ir mūsų kultūrą.

PF studentei Laimai, LEONAir visuomeninės kanatas .. _________ - ' Dingusį studento pažymė­ VlClŪTEI, laikyti negaliočius. Studentų skaičius nedi­ ______I organizacijos nuoširdžiai Teisės fakulteto III prof. J. GRIGAS jimą Nr. 831221, išduotą PF jančiu. delis. Net bendrųjų fizikos kurso 3 grupės studentai užjaučia Bendrosios chiIr kuratorius nuoširdžiai rurgijos katedros docenstudentei Jūratei KRIOKAIužjaučia Nijolę SVOGŽDingusį studento pažymėtą med. m. dr. Vytautą TEI, laikyti negaliojančiu.

LYTĘ mirus mylimai ma­ TRIPONĮ dėl motinos mirjimą Nr. 811334, išduotą PF mytei. ties.

Dingusį studento pažymė­ studentei Vilijai MAČĖNAILaikraščio korektoriai: J. Miš kinytė, E. Platovas jimą Nr. 790591, išduotą TEI, laikyti negaliojančiu. i

SKIRTINGI DALYKAI

I

Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spanstuvėje 610444 LV 14722. Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 3090. Spausdino LKP CK leidyklos spaustu vė Tiesos g. 1.

«CoBeTCKnū CTyAeHT* — opran napTKOMa, peicropaTa, KOMHTeTa AKCM Ahtbm, npocjiKOMa opAe hoe TpyAonoro įcpacHoro 3HaMeim n Apya<6bi HapoAOB BHABHioccicoro yHHBepcHreTa hm. B. Kancynaca. Ha ahtobckom a3 bine. PeAaKrop R. BapanunųKaŽT e.

I

Redaktorė J. VARAPNICKAJTt