Tarybinis Studentas, 1987 m. spalio 9 d. Nr. 30 (1409)

1

visa

saliu PRovez: arai,vieny uires»

caRj/Bims scu nencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAlTRASTlS

ffliiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimiiniiiiimiiiiiiiiiHiin«iiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiniiiiiiiiimiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii

SPALIO ANTROJIRYTAS BE ŠEŠĖLIŲ Valdo VILŪNO nuotr.

LEIDŽIAMAS NUO 1950

I l

|

METŲ

BALANDŽIO 15 D.

* Nr. 30 (1409) I

1987 M. SPALIO 9 D.

PENKTADIENIS

KAINA 2 KAP

2 Tarybinis studentas

INTERNACIONALINIAI LITERATO ROS RYŠIAI Spalio 2 d. Vilniaus V. Kap­ suko universitete baigė darbą mokslinė konferencija „Lietuvių literatūros ryšiai su rusų ir kitų TSRS tautų bei užsienio litera­ tūromis". Joje dalyvavo literatū­ ros tyrinėtojai iš šalies aukštųjų mokyklų, mokslinio tyrimo insti­ tutų, svečiai iš Čekoslovakijos, Lenkijos, Vengrijos, Vokietijos Demokratinės Respublikos.

Si konferencija skirte Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 70-mečiui.

— Lietuvių autorių kūriniai yra verčiami j Tarybų šalies tau­ tų, pagrindines pasaulio kalbas, — pasakė Vilniaus universiteto lietuvių literatūros katedros vedejas, filologijos mokslų dakta­ ras, profesorius Vitas Areška.

Didelį vaidmenį, populiarinant lietuvių literatūrą, suvaidino ir Vilniaus universitetas, kuriame stažuojasi mokslininkai iš viso pasaulio. Nemaža jų, atvykusių gilintis į baltistikos problemas, tapo mūsų nacionalinės literatū­ ros vedėjais ir propaguotojais.

— Lietuvių rašytojai pagal iš­ spausdintų kūrinių skaičių Vokie. tijos Demokratinėje Respubliko­ je užima antrąją vietą po šiuo­ laikinių rusų autorių, — pažymė­ jo Drezdeno aukštosios pedago­ ginės mokyklos dėstytoja dakta­ rė Rozemari Timt. — Tai, be abejonės, nulėmė ir didelis lei­ dyklų darbas — įvadai išvers­ tiems kūriniams, interviu su au­ toriais, ir kritikos dėmesys. Bet svarbiausiu populiarumo krite­ rijumi laikome pačios literatūros kokybę, jos kūrinių siekj suvok­ ti esminius, opiausius dabarties klausimus.

— Pastaraisiais metais Lenki­ joje pastebimas gilesnis dėme­ sys lietuvių literatūrai, — pasakė Varšuvos universiteto profesorius Florijonas Neuvažnas. — Jau iš­ leisti K. Donelaičio „Metai", greeitu laiku turi pasirodyti A. Baranausko „Anykščių šilelis". E. Mieželaičio poezijos populiaru­ mas vertėjus paskatino imtis Just. Marcinkevičiaus eilių. Lenkų skaitytojui kiek geriau yra pa­ žįstama lietuvių proza. Palankiai kritikos buvo sutikti romanai — V. Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“, „Sukilėliai", J. Avyžiaus „Sodybų tuštėjimo metas”. Len­ kų leidyklos taip pat išleido A. Bieliausko, V. Bubnio, M. Sluckio bei kitų prozininkų kūrinius.

ELTA

PAGAL DRAUGYSTĖS SUTARTĮ tarp Vilniaus V. Kapsuko uni­ versiteto ir Erfurto medicinos akademijos nuo i. m. rugsėjo 7 iki 17 d. higienos katedroje vie­ šėjo Erfurto medicinos akade­ mijos darbo higienos Instituto darbo fiziologijos tyrimų vado­ vas dipl. ini. R. Smidtas.

Apsilankymo tikslas — bendrų tyrimų tematikos tolimesnis vykdymas.

1987 —1990 metais.

Buvo aptarta: _ darbo sunkumo ir darbo įtampos industriniame žemės ūkyje nustatymo ir Įvertinimo problemos bendras sprendimas; — industrinio žemės ūkio pa­ grindinių profesijų darbo mėdicininlo aptarnavimo tyrimai ir jų integravimas; — gautos medžiagos ir kitos In­ formacijos, kuri naudotina že­ mės ūkio agropramoninio kom­ plekso darbo charakteristikoms paruošti suderinimas.

Buvo iš­ tirti po 2 agropramoninius ob­ jektus. Pasikeista tyrimų me­ džiaga publikacijoms paruošti. bvečias skaitė hlgienos-epidemiologijos profilio studentams paskaita darbo fiziologinių tyri­ mų atlikimo klausimais, paskai­ ta buvo gausiai iliustruota skaidrėmis; buvo pakviestas į Vilniaus miesto sanitarijos epi­ demiologijos stoti susitikimui su gydytojais higienistais; čia pasi­ dalijo mintimis apie mokslinin­ kų ir gydytojų praktikų ben­ dradarbiavimą Erfurte.

Svečias liko patenkintas ir kultūrinių priemonių programa, kurią organizavo higienos ka­ tedra ir ji kuravęs doc. A. Urbelis. Šiais metais tolimesniam moksliniam bendradarbiavimui i Erfurto medicinos akademiją iš­ vyko medicinos fakulteto prodekanas doc. J. Maskeliūnas.

Doc. Antanas BITE

* Lauke valgyti smagiau

* Gimimo dieną — | kolūkį

Kaip ir kiekvienas klubas, .Juventus" vienija bendramin­ čius. Žmones, norinčius kartu praleisti savo laisvalaikį. Taip kiekvienais metais išsirikiuo­ ja eilutė per visą koridorių prie rektorato posėdžių salės du­ rų. Taip kiekvienais metais pil­ interklubų festivalį. Idėja graži, dosi interklubo gretos.

Gaila, tik, kad ne visi teisingai supran­ bet ji vos nesužlugo vien todėl, ta internacionalinį darbą. Vienas kad paskutiniu momentu buvo bando aiškinti įkursiąs jaunųjų pasakyta, jog Didžiosios aulos poetų sekciją, kitas gi - sako, „nebus". Ką gi — išsivertėme. kad kuria eilėraščius, o papra­ Gavome Skaičiavimo mašinų ga­ šytas greitai, kokio nors vakaro myklos salę.

Turime puikią studentų kavi­ programai sukurti eilėraštukų, vos vos išlemena, jog įkvėpimas nę „Gaudeamus". Tik kažkodėl tik naktimis ateinąs (ir beje, tai mūsų ten taip pat niekas neįsi­ nėra jumoras). Pasiūlyti jiems leido. Reikėjo nuomoti Inžinieri­ nio statybos instituto kavinukę. nueiti į literatų būrelį?

Internacionalinis darbas — tai O vėliau — gražūs žodžiai: „Štai ne tik laiškų rašymas. ..

Tai kokie šaunuoliai! Suorganizavo bendros kelionės, kuriose žmo­ I-ąjį Lietuvos interklubų sąskry­ nės taip gerai pažįsta vienas ki­ dį". Galbūt ir šaunuoliai. Tik tą. Tai nauji draugai įvairiuose po tokių dalykų daugeliui ran­ šalies kampeliuose. Tai mokėji­ kos žemyn svyra. Taip kartais mas priimti svečius ims save, dingsta entuziazmas. Taip „nu­ parodyti jiems Lietuvą, Vilnių, byra" reikalingi žmonės.. . savo mokslo šventovę — Uni­ Vieną vakarą per savaitę ren­ versitetą. kasi interklubo taryba. Pagaliau Tačiau norint, jog tas darbas galime džiaugtis — turim savo vyktų sklandžiai, jog visada ir kampą. Tiesa, ten dar daug ko visur sektųsi, jog nebūtų dau­ trūksta — lentynėlių, stalo. Pa­ gybės problemų, reikia turėti čių sunešta muzikos aparatūra. padėjėjų ir užtarėjų. Kitaip — O su kokiu džiaugsmu, su ko­ atsiranda tokios „sienos", kurias kiu užsidegimu buvo tvarkomas mums vieniems sunku peržengti. tas rūsys. Kaip kruopščiai buvo Pati didžiausia ir storiausia gremžiamas kiekvienas kampas, „siena" — patalpos, be kurių kiekviena plyta. Ir nieks negal­ negalime organizuoti nė vieno vojo, jog rudenį, čia bus drėg­ renginio, nė vieno susitikimo. na - pelys kėdės ir krėslai, o Ieškome patys — per draugus ir žiemą — šalta. Kiek vargo buvo, gimines, prašome komjaunimo kol prisiprašėme jog sutvarky­ komiteto pagalbos. Tačiau būna tų prakiurusius vamzdžius. Su­ ir taip: vieną gražų rudens va­ tvarkė. Bet tik tada, kai vanduo karą buvo pasiūlyta nuostabi rūsį užliejo. Taip ir vaikštome idėja — suorganizuoti Lietuvos su savo bėdomis. ..

„JUVENTUS“ RŪPESČIAI IR LŪKESČIAI Sis, naujas rugsėjis prasidėjo optimistiškesne gaidele.

Gavo­ me vietą, kur galime rinktis, rengti savo uždarus renginius.

Interklubo prezidentė išrinkta į Universiteto komjaunimo komi­ tetą. Turėtų išsiplėsti draugystės ryšiai su šalies aukštųjų mokyk­ lų studentais. Juk susitinkame dabar tik per internacionalinės draugystės dienas. O galima bū­ tų dažniau nuvažiuoti. Plačiau susipažinti su miestais, aukšto­ siomis mokyklomis, kur veikia tie interklubai. Su jų kasdieni­ niu darbu — net tik šventėmis.

Pagaliau reikėtų daugiau bendradarbiauti su „Sputniku“.

Mūsų jiems prireikia, kai atva­ žiuoja didelė deleegacija. O tu būk malonus, per galvą persiversk, bet 120 vokiečių jaunimo atstovų priimk.

Norėtųsi, jog mūsų interklu­ bo nariai daugiau pasaulio pa­ matytų. Juk, kad ir pernai, į tarptautines šalies jaunimo sto­ vyklas žiemos atostogų metu iš­ važiavo tik dvi interklubo atsto­ vės. O kiek gi vietų interklubas gauna į tarptautinius staty­ bos būrius? Tris.

Norisi tikėti gražiais pažadais.

Tuo labiau, dabar, kai kalbama apie internacionalinio darbo stiprinimą.

Laisvė GRYBAITE VVU Interklubo „Juventus” tarybos parė

Gintaro KUDABOS nuotr

* Kasmet iš visų Lietuvos kampelių kartu su senbuviais j Universitetą suvažiuoja ir nema­ žas būrys pirmakursių, kurių pa­ dėtis ypatinga tuo, jog daugeli* jų atvyksta į nepažįstamą mies­ tą, susiduria su daugeliu nepa­ žįstamų žmonių, su nauja, jiems dar neįprasta veikla — studijo­ mis. Visa tai kelia (ir turi kelti) nemažai rūpesčių, problemų, ne­ rimo. Vyresniųjų kursų studen-

TURITE

PROBIIHĮ-’ tams taip pat iškyla nemaža: problemų, susijusių su įvairiomis gyvenimo aplinkybėmis, su su­ dėtinga ir painia mūsų šiandie­ na. Čia nesiekiame gilintis, ko­ kie sunkumai bei problemos ga­ li Iškilti ir iškyla studentams, nes tai — mūsų gyvenimo realybė, tik norime primintu jog Univer­ sitete, istorijos fakultete, pr** psichologijos katedros veikia VVU studentų konsultavimo ka­ binetas, kuriame teikiamos indi­ vidualios psichologo konsulta­ cijos.

KABINETO

KOORDINATĖS:

Istorijos fakultetas,

(galima kreiptis

12 aud.

į psichologijoi

katedrą).

DARBO VALANDOS:

Trečiadieniais 9.00 — 13.00 Ketvirtadieniais 9.00 — 17.00 Danguolė CEKUOLIENE VVU studentų konsultavimo kabineto vyr. laborantė

3 Tarybinis atudantaa

POLEMINIAI APMĄSTYMAI APIE SVARBIAUSIĄ MIESTO GAIVI

KOKIA JŪSŲ NUOMONfl

PRADĖTI TURIME MES $3*0, kad studentija visada buvo pažangos avangardas, Jei

šį teiginį

vadinti

laikytume

aukštosios

aksioma, tai universaliųjų

mes jokie studentai. Mus derėtų

amatų mokyklos moksleiviais, žengiančiais į gyvenimą su spe­

cialisto diplomu.

Persitvarkom.

Laikas pradėti mąstyti naujaip. Tikiu tuo ir no­ riu pasidalinti kai kuriomis min­ timis.

Kas gi vis dėlto atstovauja ir gina studentijos interesus rea­ liai? Kiekvienoje grupėje yra trys „galvos".

Kiekviena iš jų turi savo interesų ratą, savo vei­ klos sritį: komjaunimo sekreto­ rius dirba ideologinį darbą, su­ darinėja planus. Nenoriu aiškinti, kaip jis visatai daro, nes dabarti­ nė komjaunimo būklė nėra paten­ kinama. Dar blogiau — įvykusi fi­ lologijos fakulteto komjaunimo konferencija dar kartą parodė, kad ši organizacija nepajėgi spręsti jaunimo problemų, — vi­ sa jos veikla pagrjsta senaisiais biurokratinio valdymo princi­ pais, kurie — jau oficialiai pri­ pažinta — yra pagrindinis pa­ žangos stabdis.

Komjaunimas mėgina persitvarkyti, tačiau da­ linės reformos negali išjudinti mūsų protų, jpratusių prie stag­ nacijos. Reikalingas naujas sti­ mulas, nauja veiklos forma, kuri leistų patikėti savo jėgomis.

Ar negalėtų komjaunimas padėti kurti naujos studentų savivaldos formos — studentų sąjungos (fe­ deracijos, tarybos ir pan.)?

Tikriausiai niekas nepriešta­ raus, kad ir profsąjunga negali atstovauti mūsų valiai. Si orga­ nizacija atlieka ūkinį vaidmenį, skirsto kelialapius ir vietas ben­ drabutyje ir pan. Tegul tai ir lie­ ka jos veiklos sfera.

O mes žvilgtelėkime seniūnų pusėn.

Jau minėtoje filologijos fakul­ teto komjaunimo konferencijoje buvo iškelta idėja įsteigti seniū­ nų tarybą prie dekanato. Ji. netgi buvo patvirtinta oficialiame nu­ tarime, jai pritarė dekanas prof.

A Girdenis (tiesa, jis perspėjo dėl galima anarchijos įsivyravi­ mo mūsų veikloje, bet mes tik­ riausiai jį užtikrinsim, kad taip nebus, ar ne?) Idėja gera, bet vėl noriu paklausti ar viskas ge­ rai apgalvota. Seniūnas, nors da­ bar ir renkamas, yra administra­ cijos atstovas — kaip tarpinin­ kas tarp fakulteto vadovybės ir mūsų, studentų. Klausimas — ar jis sugebės atsikratyti tos pri­ klausomybės, kad galėtų tinka­ mai atstovauti mums, ginti mūsų interesus. O ir grupėje jo autor.fetas vargu ar pakils, nes nie­ kas oficialiai nepatvirtino jo, kaip vienintelio vadovo, prero­ gatyvos. Ir toliau vyraus trivaldysfė.

Konferencijoj buvo pasiūlytas kitas variantas — studentų są­ junga (arba taryba). Sis dviejų Pavadinimų sugretinimas neatsi­ tiktinis — Taryba yra tik pirmoji Platesnės studentų federacijos pakopa. Tai gan drąsus pasiūly­ mas, nes panašios iniciatyvos gali būti greitai apkaltintos kel­ mai žino kuo ir uždraustos. Bet baimės laikas atsikratyi. Sąjunga r*ikalinga, bet tai jau ateities reikalas.

Programa minimum būtų stu­ dentų tarybų prie dekanatų su­ kūrimas. Aišku, iš pradžių reikia kurti pirmines atstovybes vietose> y. grupėse. Galima būtų į grupių tarybas įtraukti minėtus ris lyderius: komjaunimo sekre°rių, profsąjungos pirmininką ir seniūną (kaip administracijos at’tovą), o be jų ir laisvąjį tary­ bos narį, laisvai renkamą, kaip opozicinės minties grupėse reiš-

Spalio 1 d. Universiteto rėktomop0u°P6c!žių salėje Įvyko r»ui ! konferencija, kurioje ‘sinlnkal Ir istorikai nagrinėjo darbun*laVlCtaaS velk'e' bel 1° dJ. 9los konferencijos antrąją na! ,oate'<au visiškai atsitiktlicū’ aaip ir dvi dešimtys mano ma. bibliotekos darbuotojų, trūko auditorijos ir bu.sv0/?epatOKU prieš garbingus • Profesorius. specialiai Kita uslus iš Maskvos Kijevo, auditorijos dalį (apie 25

kėją. Toliau eina kursų tarybos.

Jose posėdžiauja grupių tarybų nariai ir komjaunimo, profsąjun­ gos bei administracijos atstovai.

Ta pati sistema fakultetų tary­ bose prie dekanatų ir taip to­ liau. Žinau, kad ši brukama sistema bus labai kritikuojama. Taip ir turi būti. Aš čia išdėsčiau savo variantą, tai kaip aš suprantu de mokratinę studentų organizaci­ ją. Formos gali būti įvairios.

Aišku, tik viena, — laikas pradė­ ti. Laikas pradėti krutėti.

Si mintis dar tik brandinama.

Kol atsiras žmonių, sugebančių išjudinti savo grupės studentus, kol judėjimas iš apačios pasieks

savo viršūnę, mes galime ir pa­ senti (baigti Universitetą).

Bet pradėti reikia, nes be mūsų ne­ pradės niekas. Mes dar jauni, kupini įkarščio, nesustabarėję ir nesugadinti miesčioniško racio­ nalumo. Antra vertus, mes jau turime pakankamai patyrimo ir proto, kad pradėtume kurti nau­ ją gyvenimą, nes mes — studen­ tai.

Kęstutis LAURINAITIS FilF studentas

P. S. Atsiprašau už sausą to­

ną. Tikėkit, — narėčiau tarti žo­ dį gyvesnį, bet popieriaus galia kol kas beribė.

Praeitą savaitę ..Ramuvos" klubas suorganizavo susitikimą su Gorkio gatvės rekonstrukci­ jos projekto autoriais: R. Jauniškiu, V. Mačiulyte, R. Kučins­ ku bei kitais. Skaitytojams pa­ teikiame keletą minčių iš šio pokalbio: — Nepuolėme iš karto pro­ jektuoti, — pasakojo Rimas Jau­ niškis. Bandėme sukaupti kuo daugiau istorinės medžiagos apie gatvę. Naudojomės kitų Pabalti­ jo respublikų, taip pat užsienio šalių gatvių projektavimo paty­ rimu.

Daug ginčų kilo dėl gatvės grindinio (viduramžiais gatvėje buvo mediniai šaligatviai, vėliau

TRISDEŠIMT SEPTYNI BUČINIAI DAKTARUI ŠILINGUI Rugsėjo mėnesį Duiburge (VFR), susigiminiavusiame su Vil­ niumi mieste, vyko mūsų res­ publikos sostinės dienos. Jose pasirodė Universiteto dainų ir šokių ansamblis (meno vadovas — LTSR n. a. V. Aleksandravi­ čius).

Bent keletą metų dalyvavęs Universiteto nusipelniusio dainų ir šokių ansamblio veikloje, Išsiugdal ypatingą jausmą — būsi­ mų kelionių uoslę. Kelione | Vokietijos Federacinę Respubli­ ką pakvipo gana seniai, kai prieš porą metų Dulsburgo miesto burmlstrato narys dakta­ ras Konradas Šilingas pasižiūrė­ jo mūsų koncertą Didžiojoje au­ loje. Be viso kito jis pasakė, kad mūsų merginų nuostabios kojos, ir jeigu jis būtų dvide­ šimčia metų jaunesnis, tai... O svarbiausia — jis stengsiąsis, jog Dulsburgo miesto gyvento­ jai taip pat pamatytų mūsų kon­ certus.

Sąžinė neleidžia apgaudinėti gerbiamų skaitytojų Ir meluoti, kad mes krykštavome Iš džiaugs­ mo ir Išsyk puolėme pirkti ke­ lionei naujų dantų šepetukų. „Važiavome" jau ir į Korsiką, ir | Airiją. Tad ir po daktaro ši­ lingo kalbos aistros greitai lšvėso. Bet vienoje iš slapčiausių šir­ dies kertelių krebždeno — o galgi, galgi... O čia, žiūrėk, vėl tas pats berr šilingas | Vilnių atvyksta. Ir ne vienas, o su penklasdešimčla simpatiškų vokletuklų. Bendras vakaras „Ritmo" bare, diskoteka, šypsenos, kom­ plimentai, keitimasis suvenyrais.

Galų gale prasidėjo ir dokumen­ tų ruošimas. Persitvarkymas, po­ pierizmo mažinimas šioje srity­ je taipogi jaučiamas — charak­ teristikų, išvažiavimo bylų ir an­ ketų | miesto vykdomąjį tik dvylika su puse kilogramo nu­ vilkti pakako. Tiesa, dar reikėjo šešiolikos egzempliorių išplėsti­ nių sąrašų, pasiuntinybės anketų, užsienio reikalų ministerijos kor­ telių. Užteksi Daugiau nebegąs­ dinsiu patiklių skaitytojų, kad neatgrasinčiau jų nuo gąjimų kelionių | užsienius ir pereisiu prie maloniausios pasakojimo dalies — kelionės.

Važiavome gana ilgai, bet ne­ nuobodžiai.

Aišku, pagrindinė linksmybė — mamyčių ir ne mamyčių suruošto maisto naiki­ nimas. Iš lagaminų, krepšių, msT šelių greitai lindo, pasak klasi­ ko, tirštos ir skystos (supraskite teisingai) dievo dovanos ir dar spėriau slėpėsi savininkų bei pri­ jaučiančiųjų skrandžiuose. Kita linksminimosi forma — spoksoji­ mas pro langą, ypač Į naktini

* Daktaras K. Šilingas nė ne­ įtaria, kad 60-mečio proga jį tuoj pabučiuos 37 lietuvaitės.

Vakarų Berlyną (ir už ką gi man, nenaudėliui, tokią gerą charakteristiką parašė?). Trečia — pasieniečių lankymasis. Da­ bar kiekvienas ansamblio narys, nė sekundės nedvejojęs, atskirtų tarybinius, lenkų ir vokiečių (šių ir anų) pasieniečius ar tuo labiau muitininkus. O jau kiek antspaudų pašei Tuo pačiu Ir ne­ rimo. štai vienos choristės pase užtėkštas (uodas riebus antspau­ das, o maniškiame — ne. Gal kokia klaida? Gal per sieną ne­ praleis? Nieko, praleido — tiek, matyt, ir tebuvo reikalingas tas antspaudas.

Atvykome Į Hamą (Hamm).

Traukinys stovi tik dvi minutes.

Cla mūsų ansamblis akivaizdžiai pademonstravo vokiečiams, kaip kraunasi daiktus gerai organi­

zuoti žmonės. Tik atsidarė du­ rys, tuoj dauguma merginų vir vir vir | peroną, kad nesipainio­ tų po kojomis, dalis vyrų aki­ mirksniu Išsirikiavo po langais ir gaudo laukan svaidomus daik­ tus. Tiesa, pasitaikė ir keistų momentų. Pavyzdžiui, du „liū­ tai", stenėdami verčia pro lan­ gą milžinišką lagaminą, o supa­ nikavusi mergina vos spėja pa­ gauti J| (lagaminą) | glėbį. Vis ta sumaištis!

Einame iš stoties. Prie durų parduotuvėlės, kioskai, viskas įdomu, nematyta, visų akys lėkštės didumo. Atvažiuoja auto­ busai, susikrauname daiktus ir dūzgiame | Duisburgą. Čia derėtų pasakyti porą pa­ giriamųjų žodžių apie VFR au­ tostradas. Kad šios šalies keliai geriausi pasaulyje — niekam ne paslaptis. Neatsitiktinai greitis autostradose VFR neribojamas — švilpk, klek tik variklis traukia. Kai kurie taip ir daro „Porše", „Mersedesal", „BMW" retai važiuoja pirmąja juosta skirta lėtaeigiams, tepakrutantlems 100—120 kilometrų per valandą greičiu. Jie lekia tre­ čiąja juosta, tiesesniuose ruo­ žuose spusteldami Iki 200, „Por­ še" iki 220 kilometrų per va­ landą. Autostrados bevelk išti­ sai aptvertos 2—3, o gyvenamo­ se vietose Iki 5—6 metrų aukš­ čio tvora. Tai labai patogu. Pir­ ma, šios sienos atspindi arba su­ geria daug triukšmo. Ypač tai aktualu miestuose. Cla ir tos sie­ nos iš storos, akytos medžiagos, autostrados neretai (leistos že­ mėn arba nutiestos ant aukštų pylimų. Antra — laukuose koks nors gyvulys | kelią neišmoklins ar katinėlis neišctmpins. Su­ tikite — kai važiuoji 200 km/ (nukelta j 4 psl.)

* Retas praeivis įmeta monetų į šio dailininko skrybėlę.

išgrįsta lauko akmenimis, po to geltonomis plytomis ir tik 1930 metais — pilku granitu, tiesa, ne iki galo — iki dabartinio Spa­ lio kinoteatro. Taip- pat anksty­ vojoje gatvėje buvo du grioviai vandeniui nutekėti, vidurinė ir šoninė dalys buvo išgrįstos ta pačia medžiaga, vėliau atsiradus transportui atsirado ir būtinybė pakelti bordiūrą).

— Grindinį padarėme tokį, kad jis iškart parodytų, jog gat­ vė yra pėsčiųjų. Ir pirmiausia ji turi būti, patogi vaikščioji­ mui.

Jau vykdant projektą susi­ dūrėme su daugeliu problemų.

Todėl galutinis variantas nema­ žai skiriasi nuo pirminio. Pasta­ rasis buvo daug grubesnis. Kei­ tėsi taip pat ir mūsų požiūris.

Stengėmės kuo daugiau atskleis­ ti gatvės istoriją: tiksliai pažy­ mėta, kur buvo bordiūras, taip pat padaryti maži grioveliai vandeniui nutekėti. Prie Piatnicos cerkvės buvo atkastos 1808 metų užstatymų liekanos, taip pat dar viena, buvusi Siuvėjų gatvė. Parodėme ir tų užstatymų kontūrus. Tiesa, ši dalis buvo projektuojama jau statybos ei­ goje.

Vilniečiai turbut jau pastebė­ jo, kad buvusi važiuojamoji gat­ vės dalis (dabar visa gatvė trak­ tuojama kaip pėsčiųjų) išgrįsta pilku granitu. Šaligatviai iš -be­ toninių trinkelių, kurių dėjimo būdas kontrastuoja su vėduokliniu vidurinės gatvės dalies grin­ diniu. Prie pat pastatų viena trinkelė yra pakelta. Ji reikalin­ ga ne tik estetiniam vaizdui su­ daryti, bet ir leidžia nubėgti vandeniui, jis nesikaupia prie pastatų pamatų, kompensuoja bordiūro nebuvimą. Tiesa, akme­ niniu grindiniu gatvė bus pa­ dengta tik iki Piatnicos cerkvės.

— Kur senosios plytos, (va­ žiuojamosios dalies) kur jos .pa­ naudotos? — klausimas iš salės.

— „Plytos" sudėtos tos pačios, tik apverstos kita puse. Na, o šaligatvių cementines plyteles teko keisti, nes pirmiausia jos čia netiko jau vien estetiniu po­ žiūriu, o antra — buvo išdaužy­ tos, suirusios.

Dar vienas ginčytinas klausi­ mas buvo gatvės apšvietimas. „Bandėme projektuoti žibintus.

Bet čia mus ištiko nesėkmė — vieni pseudcsenoviniai, kiti — jau perdėm šiuolaikiniai. 2inom, kad reikia priartėti prie tradici­ nių mažųjų formų su aiškiu šiuo­ laikiškumu, bet tokių, kurios labai nepatrauktų dėmesio. Ta­ čiau mes dar nepajėgūs to su­ kurti."

— O ar negalima buvo res­ tauruoti gatvę pagal pastatų amžių, kodėl būtinai reikėjo modernizuoti? — klausimas iš salės.

- Prie Aušros vartų gatvė padengta asfaltu — tai kas yra istorija — ar grindinio trinke­ lės. ar tas 1930 metų asfaltas?

Plytos, kuriomis buvo padengta gatvė — prieškarinės, praradu­ sios formą ir neturinčios jokios vertės jau vien pastatų atžvil­ giu. Man nesuprantami jūsų sen­ timentai toms sudrūnijusioms plytoms, — V. Mačiulytė.

- Kiek buvo kreipiamas dė­ mesys į paminklų apsaugos įs­ tatymus? Jeigu jų paisytume, manau, nekiltų klausimų apie šviestuvus, — klausimas iš sa­ lės.

- III????

— Jūs nesupratote manęs, ko­ dėl nerestauravus, pavyzdžiui pagal XVII a.?

— Tai pakeistų mūsų susikur­ tą vaizdą. — Kiti žmonės to taip

(nukelta | 4 psl.) žmones) sudarė Pedagoginio in­ stituto būsimųjų isterikų gru­ pelė.

Antrole (mano dalyvautoje) konferencijos dalyje didžiai ger­ biami mokslo vyrai skaitė rim­ tus mokslinius pranešimus. Bu­ vo pateikta istoriniu ir teisiniu požiūriu įdomi medžiaga, skir­ ta nelabai plačiam specialistų ratui. Tik deja, vertinga infor­ macija buvo siūloma ne tam, kam reikia: dalis Jaunųjų klausytojų nesislėpdami snūduria­ vo. nes. matyt, tokio lygio kon-

0 KUR SUINTERESUOTI KLAUSYTOJAI? ferenclįal dar nepribrendę, na o ką lau bekalbėti apie bibliote­ kos darbuotojus, kurie nėra nei teisininkai, nei istorikai, o tik ..visuomenės atstovai', kuriems pranešimu medžiaga nebuvo itin aktuali.

Kodėl gi konferencijų neiš­ reklamavus Ir neparengus taip, kad būsimieįl ir jau esantys specialistai, o Ir kiti veržtųsi j

las? Ir apskritai kaip manoma išsiugdyti rimtus. brandžius specialistus, jeigu jiems skirta informacija plaukia t bibliote­ kos darbuotojų, kuriais mėgina ma apkamšyti skystas konferen­ cijų (ir kitų renginių) klausyto­ jų gretas, ausis?

Pagaliau, juk ne masiškumas svarbiausia. Tegu būna penki SUINTERESUOTI pranešėjai ir de

šimt SUINTERESUOTŲ klausyto jų. ir turėsite pačias įdomiau­ sias diskusijas, kokias tik be galima turėti. Tuomet nereikės bib iotekos darbuotojams nesma­ giai sukti i šąli akis, kai pirmi­ ninkaujantis. visus apmetęs at­ viru žvilgsniu, žvaliai klausia, kas iš auditorijos norėtų pasi­ sakyti.

Loreta MUSANIJA Mokslinės bibliotekos darbuotoja

4 Tarybinis studentas

KAIP PAŽINTI BLOGUS DARBUOTOJUS BLOGO DARBUOTOJO BRUOŽAI:

nors Tyseno gamykloje fotografuoti ir nebuvo leista

(atkelta iš 3 psl.) vai greičiu, kelyje pasipainiojęs kiškis nė aršiausio medžiotojo nenudžiugins. Retsykiais toje tvoroje pamatai ryškiai nudažy­ tas duris — maža kam gali pri­ reikti pereiti autostradą. Taigi čia rūpinamasi ne tik važiuotų­ jų interesais.

VFR — labiausiai automobillzuota Europos šalis. Jos gamina­ mi automobiliai — geriausi pa­ saulyje. Tai „autoelltas" (pagal Nikio Laudos knygos pavadini­ mą) „Mersedesai" ir „Porše", ga­ lingieji „BMW", taip pat labai populiarūs ir moderniški „Ope­ liai", „Audi", „Folksvagenal".

Jų daugiausiai ir matyti vieti­ niuose keliuose bei miestų gat­ vėse. Nemažai yra Ir „Fordų", „Sltroenų", „Reno", „Tojotų", „Hondų", pasitaiko vienas kitas „Pežo" „Fiatas", „Volvo", prie grindinio prigludęs milžinišką jė­ gą slepiantis „Jaguaras". Auto­ mobilis čia Iš tiesų ne praban­ ga, o susisiekimo priemonė. Au­ tomobilistai gerokai papildo vie­ tinį biudžetą. Miesto centre be­ velk visur automobilio stovėji­ mas mokamas. Vos mašina sus­ toja prie šaligatvio, pradeda suktis čia pat Stypsančio auto­ mato diskas, skaičiuojantis pras­ tovėtą laiką. Viena valanda — viena markė. Jeigu nori kur nors miesto centre palikti savo individualų transportą ilgesniam laikui ar bijai, kad jam pakenks krituliai ar negatyviai nusiteikęs rokeris, galima apsistoti požemi­ niame garaže. Čia viskas maksi­ maliai automatizuota Štai Diusel­ dorfo centre veikla didelis gara­ žas, gilyn jsirausęs netgi septy­ niais aukštais. {važiuojančiam automatas išmeta nedidelę kortelę.

Susiradęs laisvą vietą, pasistatai auto noLilj ir keliauji, kur tik šird „ laidžia. Užsimanęs va­ žiuoti ' rliau, Įkiši tą kortelę J automatą ir šis parodo, kiek rei­ kia mokėti. Gavęs pinigus, auto­ matas padaro kortelėje atitin­ kamą atžymą. Tada sėdi už vai­ ro ir važiuoji lauk. Prie tšvažiavimo įkiši kortelę į automatą, šlagbaumas pakyla — laimingo kellol Patogu, greita, ekonomiš­ ka. Mieste taip pat yra neapmo­ kamų aikštelių, tik joje ne visa­ da rasi laisvą vietą.

Ir dviratininkai čia miestuo­ se nesijaučia esą kokie pamesti­ nukai ar parijai. Nesftalko jų suploti agresyvus sunkvežimis ar prispausti prie kelkraščio auto­ busas, nes jiems skirtas šaligat­ vio kraštas palei gatvę. Maž­ daug metro platumo juosta nu­ dažyta skiriamąja spalva arba Išklota, tarkime, oranžinėmis ply­ telėmis.

Prašau nekantraus skaitytojo neslraukyti — tęsiu pasakojimą toliau. Atvažiavę į Dulsburgą, apsistojome jaunimo nakvynės namuose — taip išsivertėme žo­ dį Jugendherberge.

Tai pigus viešbutis jaunimui, keliaujan­ čiam po VFR. Tokių nakvynės namų esama kiekviename dides­ niame mieste — bent taip rodo ant sienos pakabintas žemėlapis.

Kadangi jaunimas gali apsieiti be didelio komforto, šis viešbutu­ kas ištaigingumu nepasižymi.

Kambaryje trys dviaukštės lo­ vos, spinta, kėdės, . kriauklė su veidrodžiu. Pirmajame aukšte valgykla, kitos bendros paskir­ ties patalpos, dušai ir XX am­ žiaus technikos stebuklas — au­ tomatiniai pisuaral.

Seimininkų garbei galima pa­ sakyti, kad jie nespaudė mūsų pernelyg dažnai koncertuoti.

Koncertų viso labo buvo keturi — vienas operos teatre ir trys miesto aikštėje, taip pat stebėti­ nai greitai (rašėme apie pusę programos radijo transliacijai.

Pirmos kelios dienos buvo skir­ tos pažinčiai su miestu. Duisburge gyvena bevelk tiek pat žmo­ nių, kiek ir Vilniuje — 530.000.

Nė vienas Dulsburgo gyvento­ jas, kalbėdamas apie savo mies­ tą, nepamirš pabrėžti, jog jame veikla didžiausia pasaulyje me­ talurgijos gamykla ir jog Duisburgas — didžiausias pasaulyje upių uostas. Siame mieste išly­ doma apie pusė VFR gaminamo plieno. Milžiniška metalurgijos gamykla, užimanti keliolikos kvadratinių kilometrų plotą, pri­ klauso Tyseno koncernui. Vargu ar verta kimšti Į kantraus skai­ tytojo smegenis duomenis apie metalo produkciją, atvežamų ža­ liavų kiekį ir pan.

(Bus daugiau) Audrius VALOTKA Vlado GOBIO nuotr.

* Universiteto kolektyviniame sode „Mokslas" (Baltupiuose] yra laisvas sklypas Nr. 125, III sode.

Kreiptis adresu: Saulėtekio al. 9, III korp., 603 kambarys.

Dingusj studento pažymėjimą Nr. 840133, išduotą FilF studen­ tei Reginai BUIVYDAITEI, lai­ kyti negaliojančiu.

Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8600681, išduotą IF studentei Nomedai JUSEVICIUTEI, laikyti negaliojančiu.

Dingusj studento pažymėjimą Nr. 800896, išduotą FilF studen­

tui Vaidui KNIŪKŠTAI, laikyti negaliojančiu.

Dingusj studento pažymėjimą Nr. 820251, išduotą FF studentui Valdui JADZEVICIUI, laikyti negaliojančiu.

Dingusj studento pažymėjimą Nr. 841694, išduotą EKFF stu­ dentei Miroslavai GALINSKA JAI, laikyti negaliojančiu.

Nuoširdžiai užjaučiame Vilę-Veroniką KIETIENĘ mlrus broliui.

Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedros darbuotojai

Gamtos mokslų fakulteto kolektyvas nuoširdžiai užjaučia dekaną doc R. TARVYDĄ dėl brolio mirties.

1. Nebaigęs vieno darbo, ima­ si ar prašosi kito, o vėliau teisi­ nasi, kodėl neatliko pirmojo.

2. Pareiškia, kad anksčiau vadovas kalbėjo priešingai, ar­ ba sutiko su jo — pavaldinio prieštaravimais.

3. Pareiškia, kad turi mažai teisių, pamiršdamas, kad teises duodamos vykdyti, o ne patei­ sinti savo neveiklumą.

4. Pareiškia kad jam niekas nepadeda. Tai duoda galimybę išvengti atsakomybės ir dalį sa­ vo funkcijų perkelti vadovui.

5. Stengiasi įrodyti, kad pave­ dimas neatitinka šių dienų rei­ kalavimų, neįrašytas j jo pareigy­ bių instrukciją, todėl siūlo pave­ dimą perduoti kitam darbuoto­ jui, arba net kitam padaliniui.

6. Stengiasi visada atrodyti nuskriaustas, nes gali visada pa­ siteisinti, kad „tokioje aplinko­ je negalima dirbti".

7. Pareiškia kad pavedamas darbas neįvykdomas: „aš ne pro­ fesorius", „institutų nebaigiau“, „aš silpna moteris" ir pan.

8. Apkaltina vadovą, kad ne­ galima jo suprasti, duoda neaiš­ kius pavedimus, pats nieko ne­ gali ir nedaro, tik reikalauja.

9. Nedelsiant pripažįsta save kaltu, apgailestauja ir prižada pas įtaisyti.

10. Stengiasi dalyvauti visų in­ stancijų posėdžiuose, nors jo tiesiogiai tai ir neliestų.

11. Imasi užduočių, nenuro­ dant jų atlikimo terminų — kad būtų sunku apkaltinti jų nejvykdžius.

12. Darbo metu noriau atlieka įvairius visuomeninius pavedimus

nei tiesiogines pareigas.

13. Savo darbą vertina re­ miantis principu: , daryk-nedaryk vis vien nieko nepakeisi".

14. Stengiasi, kad užduotis bū­ tų atšaukta, arba jos įvykdymo terminas pakeistas.

15. Vadovui tikrinant darbų eigą, nenurodo konkrečių neiš­ spręstų klausimų, o apsiriboja bendrais atsakymais: „dokumen­ tacija dar neparuošta", „aš no­ riu jums parodyti užbaigtą, o ne žalią darbą" ir pan.

16. Atsakingiausiu darbo me­ tu stengiasi išvykti komandiruotėn, išeiti atostogų, arba „su­ sirgti".

17. Noriai imasi daug pavedi­ mų, kad vėliau galėtų pasiteisin­ ti perkrovimu.

18. Užtęsia klausimų sprendi­ mą stengiasi juos padaryti sku­ biais, kadangi vadovai didesnį dėmesį skiria „skubiems", o ne svarbiems klausimams. Tai lei­ džia jam dirbti lėtai, o kritiniu momentu pasinaudoti vadovo ar kolegų paslaugomis.

19. Vengia vadovo kad galė­ tų vėliau pasakyti, kad šis ne­ vadovavo, retai matė ir pan.

20. Tuoj pat skuba su raportu ar tarnybiniu pranešimu tam, kad nusiimtų visą ar bent dalį atsa­ komybės.

21. Stengiasi pavedimą atlikti pagal instrukciją, dargi neatsiž­ velgdamas j jų „amžių", konkre­ čią situaciją.

22. Sąmoningai nuslepia nuo vadovo dalj informacijos, o kai šis priima ne tokį sprendimą, visiškai argumentuotai „parodo savo kompetetingumą".

23. Pastebėjęs užduotyje klai­ dą ar netikslumą — nutyli, o vė­

liau, reikiamu momentu, ją pd naudos.

24. Stengiasi artimai susidrau -I gauti su vadovu, suformuoti ne. formalius santykius, vadovauda­ masis teze: „nori valdyti vado­ vą — susidraugauk su juo" 25. Stengiasi gerai pažinti vadovo silpnybes, būti informuo­ tas apie jo santykius su aukštes­ niais vadovais, žinoti kuo jis ne­ patenkintas vadovaudai asis principu: „vadovo silpnybėse — pavaldinių jėga".

26. Pats įvertina savo darbus: „aš maniau, kad jūs su manimi sutiksite...", „aš maniau, kad jūs susigaudysite. .

27. Apkaltina vadovą neob. jektyvumu: „aš žinau, jūs norite manimi atsikratyti".

28. Nuolat grasina skųstis di­ rektoriui ar aukštesnėms instan­ cijoms.

29. Stengdamasis pasirodyti pareigingu ir darbščiu, nuolat trukdo vadovą skambučiais klausimais, pranešimais apie da­ lies darbų atlikimą ir pan.

30. Kas kartą susiginčija su vadovu dėl pavedimo atlikimo metodų, būdų. Tai duoda oalimybę privesti vadovą iki to, kad užduotį perduos kitam, arba išsiaiškinti vadovo idėjas šiuo klaumu, jas panaudoti atliekant už­ duotį ir pateikti kaip savo.

31. Stengiasi tyčia samprotau­ ti naiviai — tada vadovas pri­ verstas aiškinti, mokyti ir, tokiu būdu, pats spręsti už vyjįdyto jfl32. Vaizduoja, jog užduotis, kurią jis vykdo reikalinga ir at­ liekama asmeniškai vadovui.

Parinko doc.

Romualdas RAZAUSKAS

POLEMINIAI APMĄSTYMAI APIE SVARBIAUSIĄ MIESTO GATVE (atkelta iš 3 psl.)

pat nesuprastų kaip kad jūs da­ bar, nes tai „išmuš" juos iš to vaizdo, prie kurio esame pripra­ tę. Pavyzdžiui: prie Jono baž­ nyčios mes radom grindimą lau­ ko rieduliais. Jeigu jais išgrįstume visą gatvę — padarytume didelę klaidą — gatvė bus ne­ tinkama nei vaikščioti, nei va­ žiuoti.

— O kas gi bus antrojoje gatvės dalyje?

- Vidurinę gatvės dalį pa­ dengsime betoninėmis trinkelė­ mis 10x20 cm, o kraštinę dar smulkesnėmis. Prie Aušros var­ tų taip pat ir, manau, nebejau­ sime sentimentų tam asfaltui.

— Ar buvo užsakyti archeo­ loginiai tyrinėjimai? Kokią tu­ rėjote istorinę medžiagą?

Ar talkino paminklų restauravimo institutas?

— Deja, su ipaminklų restau­ ravimo institutu ryšius palaikė­ me tik asmeninius. Užsakymas buvo duotas greitam projekta­ vimui, be paruošiamųjų darbų, bet tai netrukdė įsigilinti į isto­ rinę medžiagą. Mums daug pa­ dėjo Respublikinė ir Mokslų Akademijos bibliotekos.

Prieš karą vedant kanalizaci­ ją (4 -5 m. gylyje) gerokai bu­ vo apgadintas kultūrinis sluoks­ nis, na o dėl to, ką suradome, tarėmės su archeologais ir pa­ minklų konservavimo institutu.

Antrojoje gatvės dalyje šis ins­ titutas vykdys tyrinėjimus kvad­ ratiniu būdu.

— Be to paminklų konserva­ vimo institutas neturi tokios mokslinės medžiagos, kokią mes galėjome pateikti atkasę senuo­ sius užstatymus prie Piatnicos

cerkvės. Patyrimo nebuvo iš kur pasisemti. Tiesa, Kauno Laisvės alėja ir Vilniaus gatvė, Maskvos Arbatas parodė kaip nereikia daryti — vienas iš bendraauto­ rių.

— O Lenkijos pavyzdys kaip reikia spręsti tokius klausi­ mus.

— Lenkai siekia pirmiausia politinio efekto. Mes norim sau­ goti, bet pagalvokim, juk tai miestas — jis gyvas ir žiūrėti į jį, kaip į muziejų nedera; kitas klausimas — ar reikia užstatyti tuščias vietas? Juk vilniečiai jau įprato prie tų skverų ir aikščių?

Gatvę mes darome pirmiausia saviems žmonėms, o ne turistams ir reikia surasti išeitį, kuri bū­ tų priimtina visiems. Be to, ne mažiau vertinguose miestuose daromas naktinis „scenarijus".. .

O mes nenorim daryti iš šitos gatvės „brodvėjaus". Kodėl gi netiko Kauno Vilniaus gatvės pavyzdys? Atsakau: atstatyta kaip transportinė gatvė, joje žmogus nesijaučia saugus ir to­ dėl vaikšto šaligatviais. Nerei­ kia nuneigti ir psichologinio barjero. Važiuojamosios dalies grindinys nepatogus vaikščioti.

Pagaliau nėra net istorinio vaiz­ do. Reklama ir mažosios formos - ne šios dienos išraiška — aliuzija į senovę, tai arti kičo.

— Kaip gi pasiekti, kad mū­ sų gatve nevažiuotų mašinos?

— Gatvės pradžioje stovės stulpai, kurie taip pat bus dizai­ no elementaas, ir kurie neleis įvažiuoti.

— Kuo grindžiamas spalvų de­ rinys? Žinoma, gražu, visai kaip atviruke — taip ryšku, taip šviesu, taip spalvinga, bet juk jos nepraktiškos, pagaliau, tai

juk niekuomet nebuvo būdinga Vilniui?

— Anksčiau miesto municipa­ litetas niekuomet visos gatvės vienu kartu nedažė. Savininkai tai darė asmeniškai, pavieniui O kuo grindžiamas spalvų deri­ nys? — daromi tyrimai, atiden­ giami viršutiniai sluoksniai ir matoma kokiomis spalvomis na­ mas buvo dažytas. O dabar vis­ kas daroma kompleksiškai Pa­ galiau, juk anksčiau nebuvo net bendro apšvietimo.

Savininkas savo fasadą puošė kaip tik no­ rėjo. Mes nenorim, kad švies­ tuvai labai kristų į akis. Tiesa yra kita išeitis — bra tipas (šviestuvai kabinami ant sienų) Tačiau, tai jau liečia gamybų: tenka atsisakyti.

— Supraskit gi pagaliau, bran­ gūs svečiai. Senamiestis nėra paminklas, tai gyvas organizmas — prieštaravimas Ką, jis turėjo sustoti XIX a., o gal XV a.? Se­ namiestyje turi jaustis raida. Ar iš tikrųjų manote, kad jis turi sustoti? Juk namai buvo po ke­ turis .penkis kartus perstatinėja­ mi, — vienas iš projekto bend­ raautorių.

— Matau abi pusės kupinos gerų norų. Tačiau bijau, kad neišeitų kaip su kalbos grynini­ mu: „einam į vėpsonę, pažiūrėti vaidyklos". - kitas balsas iš salės.

— Mano protu, reiįria nepersūdyti. Aš nežinau kaip, lačiau juk yra profesionalai, jie turi žinoti.

— Muziejaus gatvė gera? Da rė profesionalai! — trečias bal­ sas iš salės.

Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 2160 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60.

Redakcijos adresas; 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis sludentas".Telefonas: 61-11-79.

•ConeTCKun cryAerrr* — oprau napncoMa, peKTopa-ra, noMH-reTa komcomoau, nporpKOMa opĄeHOB TpyaoBoro Kpacnoro 3HaMeHn h ĄpyjK6M napoAOB BHAimoccKoro ynnBep cirreTa hm. B. Kancyicaca. Bbasbioc.

PeAaicrop A. Annnrrac. Ha ahtobckom aasore.

(bus daugiau) Aušrinė PEClORAlTt

Redaktorius A. LIPSTAS