VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VlENYKITtS !
valstybinio v . kapsuko vardo unive rsiteto rektorato rei Vilniaus __ s PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS
nii«n^iuo^950jnetų
Nr. 2 (412) 1961 m. sausio 22 d.
Kaina 2 kap.
Universitete - TSRS Mokslų akademijos prezidentas SrpARYBŲ qp ARYBŲ Lietuvos Lie Moks|1 I lų akademijos akademlj bei Uni* verslteto rmokslininkus Jungia gaudaus bendradarbia vimas su broliškųjų respubli■ mokslininkais. Spręsdami aktualias respublikos liau dį- s ūkio ir mokslo vystymo si problemas, Tarybų Lietuvc>s mokslininkai visada jaudraugų či.a savo vyresniųjų ■olišką paramą. Mūsų moks lininkų kadrų išaugimas Tary bų valdžios metais betarpiš;n susijęs su ta didele para ma, kurią teikia respublikai “]SRS Mokslų akademija. Sausio 12 d. senajame Vilaus universitete buvo pažyėtas reikšmingas įvykis. Juk dieną pirmą kartą pas mus nkėsi toks gausus būrys SRS Mokslų akademijos okslininkų su prezidentu . Keldyšu priešaky. Greitai niversiteto Aktų salę užpildė rofesoriai, dėstytojai, studenai. Visi nekantriai laukia pairodant brangių svečių. Taiau ilgai laukti neteko. Ir tai brangūs svečiai kartu su ūsų respublikos žymiausiais
M. SUKACKO pieš.
M. Keldyšas
mokslinio tyrimo organizacijų lituanistai Pirmakursiai kontaktus, vengti atskirų mies Rimantas Vaivada (kairėje) ir Jančiausistorikas Jurgis -------tų mokslininkų darbų dublia kas šiuo metu rūpinasi ne tik vimo, ' gerai koordinuoti dar geru pasiruošimu sesijai ir bus, tame ar kitame mieste Jos išlaikymu. Kasdieną Jų laukia darbas gamykloje, o ar respublikoje vystyti tas tik vakarai lieka knygoms. mokslininkais pakyla į prezi mokslo šakas, kurios tikslin Nelengva vaikinams, kaip ir visiems vakarinių grupių diumą. Vilniaus mokslinė vi gos. Baigdamas M. Keldyšas studentams, tačiau jie sun pasakė, kad mūsų šalyje moks suomenė pasitinka ilgai trun kumų nebijo. Džiugu, kad jie, kančiais plojimais. Respubli lui skiriamas didelis dėmesys. dar visai neseniai stoję į dar To dėka mes būsime liudinin bą, Jau dabar džiugina savo kos Mokslų akademijos prezi pasiekimais. Štai visai nese dentas J. Matulis supažindino kais naujų, puikių atradimų niai prieš sesiją Rimantas susitikimo dalyvius su svečiais žmogaus labui. grąžtų gamykloje laikė egza TSRS Mokslų akademijos minus kvalifikacijai Įgyti. ir pasveikino juos susirinku — Puiku, — pagyrė JĮ jo siųjų vardu. Labai atidžiai viceprezidentas K. Ostrovitla meistrai ir mokytojai. buvo Išklausyta TSRS Moks novas kalbėjo apie aktualias • Ir štai dabar vaikinas Jau lų akademijos prezidento M. problemas visuomeninių moks tikras šlifuotojas, nė kiek Keldyšo kalba, kurioje jis pa lų srityje. Akademikas N. Sinebeatsilieka nuo prityrusių lietė aktualias mokslo vysty sakianas pastebėjo fizikos darbo draugų. Per sutrumpin tos darbo dienos pamainą Jis mo problemas. Prezidentas, mokslo paramą biologijai nušlifuoja iki 400 grąžtų, ką pradėdamas pokalbį, pažymė TSRS Mokslų akademijos kiti dirbantieji padaro tik skaičiavimo centro direktorius jo, kad TSKP XXII suvažiavi per visą pamainą. akademikas A. Dorodnycinas mas — komunizmo statytojų pateikė keletą konkrečių pa O Jurgis dar pernai spalio suvažiavimas — Iškėlė mokslą vyzdžių, kur elektroninės mėnesį šlifavimo staklių ga į neregėtas aukštumas. Kal skaičiavimo mašinos-duoda di mykloje įgijo elektriko-šaltbėdamas toliau apie mokslinių kalvio specialybę, šiuo metu ekonomiją įvairiose liau tyrimų uždavinius, akademi delę jis dirba geriausioje gamyk ūkio šakose. TSRS kas M. Keldyšas pabrėžė, kad dies los brigadoje ir išdirbį visa Mokslų akademijos narys — atliekant vieną ar kitą tyri korespondentas B. Vulas pa da viršija dvigubai. mą, reikia jo proceso metu pasakojo apie Saulės energi Norisi tokių pat rezultatų atrinkti tuos jo rezultatus, ku jos tiesioginį panaudojimą. Pirmoji sesija pirmame kurSe — ne juokai. Gal todėl tokie palinkėti ir sesijoje. rūpestingi bibliotekininkų (iš kairės) A. Miškinio, A. Juške riuos jau galima panaudoti, Po to įvyko Universiteto vičiūtės ir St. Sirmulytės veidai. Jie egzaminams ruošiasi Alg. ZURBOS nuotr. ir nelaukiant galutinių tyrimo ansambliečių koncertas. kartu, kruopščiai. O kokios žinios — toks ir įvertinimas. tekstas duomenų, kurie gali atnešti didžiausią naudą tolimesniuo se tyrimuose. Jis kalbėjo apie greitą radioelektronikos moks . . . Gatve eina jaunuolis. mas vieningo „valio“ ir juo me kelią skynėsi savo jėgo-kalčiausias, kad grupė nesulo vystymąsi, kad šiandien Be kepurės. Atsilapojęs. Į jo ko. mis. Tiesa, nuo pat mažens rado — -1teisingo —•-*— *--•*kelio •ir ----pasuko keičia profilį kieto kūno fizi plaukus prikritę snaigių. Ap Nors daugumas komjau Edvardas įprato bendrauti su šunkeliais. Visi procesai vyko kos atsleklmai, kad puslai link balta, šviesu, gera. O vy nuolių ir žinojo, kad B. Kalei- žmonėmis, savo vienmečiais. užmaskuotai ir nepastebimai. dininkių tyrimo problema, ruko sieloje tamsu, lyg rudens nikovas yra nedrausmingas, Visas savo mintis, sumany Pirmiausia, aišku, kalti kurso kaip ir žmogaus prasiskverbi naktį. Jis eina kuo toliau nuo neturi autoriteto, laikomas pa mus, svajones lengvai patikė komjaunimo sekretoriai. B. mas į kosminę erdvę, — vie žmonių, nuo draugų. Jam vi juokos objektu, tačiau vis davo sutiktiesiems, nuo ko Kaleinikovas po pusmečio už nas iš aktualiausių problemų sur vaidenasi veidmainingi, tik abejingai pakėlė ranką. kartais ir pats nukentėdavo. darbo sužlugdymą buvo at gamtos moksluose: apie elekt netiesus bendrakursių žvilgs Pirmosios dienos! Pirmieji Švelnesnis žodis, atidesnis dė leistas, o po to paliko ir roninių skaičiavimo mašinų niai. Edvardas norėtų pabėgti žingsniai! Nuo jų dažniausiai mesys jį tuoj pavergdavo. . . Universitetą. Tačiau ir vėiipu svarbą, kad šiandien progra nuo visų ir nuo savęs, nuo priklauso visa žmogaus bio Ir štai Universitetas. Nau H—III kurse dirbę J. Dvilemuotojai sudarinėtų ir anali savos sąžinės, prasmegti kaž grafija, gyvenimas. Taip atsi ji planai ir naujos svajonės. vičius ir R. Simulionis savo zuotų labai sudėtingas logi kur, dingti, o vėliau gyveni tiko ir su ekonomistais. Vietoj Viena po kitos praslenka se tiškai tęsė savo pirmtako tra nes schemas. Reikalinga žino mą pradėti iš naujo. . . Dabar to, kad kurso komjaunuoliai sijos. Studijų knygutėje — dicijas. ti, kas dedasi atskiruose moks jis viską supra~ia. Deja, vėlu, imtų spręsti opius klausimus, kaip Ir technikume, vien pen Štai, kad ir J. Dvilevičiaus luose ir kuo jie vienas kitam įsakymas jau parašytas. . . svarstytų mokymosi ir auklėji ketai. Ir Edvardui apsvaigsta darbo praktika. Susirinkimų gali padėti, drąsiau „sukry Po kelių mėnesių Edvardo mo problemas, rūpintųsi kiek galva. O čia — draugai: metu jis, kaip sakoma, „laužžiuoti“ įvairių mokslo šakų Karlausko draugams, ekono davo“, tačiau vos tik išeidavo atsiekimus, nes tai gali atneš mikos mokslų fakulteto V kur ■v fakulteto ar Universiteto kom ti didelę naudą. Jis taip pat so studentams Aktų salėje bus jaunimo biuro nariai, jo po nurodė, kad reikia plėsti glau įteikti diplomai. Deja, jų tar zicija pasikeisdavo. desnius kūrybinius mokslinin pe nebus linksmo, geraširdiš Panašiai elgėsi ir R. Simu kų ryšius ir užmegzti gerus kos šypsenos, atviros širdies lionis, kuris irgi nebūdavo iki ir atvirų akių vaikino. Žmo galo principingas ir nuosek gus pasitraukė iš kolektyvo, lus. pasitraukė sužalotas, netekęs pasitikėjimo savimi, žmonė Žinoma, tai skaudus apkal mis. tinimas komjaunuoliams, ta — Aplaistykim pirmūną! . . čiau faktai lieka faktais ir Kur priežastys? Kas dėl to vieno komjaunuolio gyveni Sausio mėnesio pirmosiomis Vis dažniau E. Karlauskas tiesą reikia sakyti į akis. dienomis į Vilnių buvo susirin kaltas? Kur glūdi visų blogy mu, kad komjaunimo darbas Be to reikia pažymėti, kad šaknys? — su tokiais pavirstų kūryba, jau pirmuoju su kurso draugais lankosi ka kę neakivaizdininkai, studijuo bių visus ištisus penkis metus kur jantys Universitete. klausimais mes ir atėjome į tą vinėse, išgerinėja bendrabučio rankos pakėlimu pasėjo abe Antrame Gamtos mokslų fa kulteto biologijos specialybės grupę, kur buvo Edvardas. jingumo, formalizmo sėklas, kambariuose. "Jo bendražygiai so komjaunimo organizacija kurse mokosi įvairių profesijų Tai prasidėjo pirmosiomis nubalsavo už šabloną. Ir nie A. Karalevičius, H. Vitkus ir dirbo formaliai, nepravedė nei žmonės. Vieni dirba fabrikuose, mokslo dienomis, pirmajame kas tam ryžtingai nepasiprie kiti lengvai išsisuka, o Edvar vienos įdomesnės priemonės. kiti mokyklose, treti administra Dabartinė kurso sekretorė komjaunimo susirinkime. Ga šino! das, būdamas silpnos sveika Romerytė, cinėse ir mokslo paklausta, kas šiais šnibždėjosi Antrokai sesijos metu išlaikė fi liniuose suoluose tos, greitai nusigeria ir papuo metais nuveikta Dabar net keista, jog kurse, bejė zikos egzaminą, botanikos, zo kurso „asai“ A. Karalevičius, la tai į išblaivinimo įstaigą, „mokslinčiaus “ B. Koleinikoologijos, chemijos ir kitų dis giškai skėsčioja rankomis. H. Vitkus, B. Kalelnikovas ir tai į Draugovės rankas. Ir vo sudarytas darbo planas: ciplinų įskaitas kiti. Tokio liberališkumo, abejin Gerai mokosi Juodupės vilno 1. Sesijos rezultatų svars pagaliau kurso komjaunimo nių audinių fabriko meistras — Ką rinksime sekretoriu tymas susirinkimas. Kai kurie kom gumo ir neprincipingumo už Jasinevičius, Respublikinio On — paklausė fakulteto 2. Kino teatrų lankymas!? jaunuoliai, kaip V. Cesnavi- uovėjoje toliau girtuokliavo ir kologinio instituto darbuotoja mi? Treiderienė, Zoologijos ir para komjaunimo biuro atstovas. 3. Laikraščių platinimas!?, čius, C. Ladukas, A. Sadaus smuko žemyn E. Karlauskas, zitologijos instituto laborantas — Kaleinikovą! — pasigir įvairomis variacijomis su ma kas griežtai smerkia Edvardą, blaškėsi, blogai mokėsi ir pa Astrauskas ir kiti. do kažkieno balsas, palydi- žomis išimtimis kartojosi iš tačiau „bonkos“ draugai vie juokos objektu tapo A. NareIbUKAb vičius. Formavosi kaip don ningai užtaria: tisus penkerius metus. žuano ir A. Pajaujo charakte Ir atsitiko taip, kad grupė, — Ar maži vaikai?. . Iš ris. Tos pačios priežastys prie neturėdama vadovo, nejausda gėrė! Pasidarė bloga. .. Su penktame kurse atvedė ma tvirtos rankos, pareigingu kiekvienu taip gali atsitikti. . . kortų Karalevičių ir Palį, (jis ki ino ir reiklumo sau, pasimetė, Nejau mušim žmogų?! . . tos grupės, taip pat paga sutriko. Vieni komjaunuoliai Tiems žodžiams pritaria lintas iš Universiteto), o i® pasipiktino tuo ir. . . užsida Aleksandravičiaus buvo rė savyje, šalindamiesi nuo dauguma. Ir kaip neaplaistyti J. komjaunimo bilietas bet kokio darbo, kiti, naudo tokios „pergalės“? Vieną kar atimtas kiek dar smulkių nusikalti damiesi tylenių abejingumu, tą po panašaus svarstymo E. O Ar ne per daug juodų gyveno ir elgėsi, kaip norėjo. Karlauskas ir kiti „advokatai“ mų? dėmių slegia kurso komjau nuėjo tiesiog j kavinę. Ir vėi I tokią aplinką ir papuolė Edvardas Karlauskas, kurio Edvardas be sąmonės atsidu nuolių sąžinę!? Ar gi jos nė vieno nejaudina ir netrikdo7 biografija labai ir labai sudė ria bendrabutyje! Neteisinga būtų manyti, kad tinga. . . Jo tėvą sušaudė ban Taip pasėtos sėklos pirma ditai. Augo prie patėvio — jame kiirse metai iš metų au dėl to kalti tik kurso ' kom į užkietėjusio degtindario. Nie go ir kerojo. Dabar sunku jaunuoliai ir grupės komj: uOch, spaudžia! . Susikirtimas su dėstytoju... kada nejautė šilumos, gyveni tiksliai atsekti, kas gi buvo (Nukelta į 2 psl.) ŽIZIO pieš.
A. JUODOKAS Vilniaus DŽP stebėjimo stoties viršininkas
Sesija baigta
f /
nepasiruošiau, Egzaminams bet kaip nors pralysiu. . .
|ai
d
Vieni studentai paviršutiniš kai, kiti giliau, treti — visai giliai išnagrinėjo klausimą. . .
MEDŽIAI DŽIŪSTA IŠ ŠAKNŲ