LEIDŽIAMAS NUO 1950
uam/Binis sco nencas 1118 fili II! J 1
METŲ
1 1 1 I
BALANDŽIO 15 D.
* Nr. 28 (1407) 1987 M. RUGSĖJO 25 D.
PENKTADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
KAINA 2 KAJP.
IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllillllllllllllllllllllllllllllllUIIIIII|illlllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllll)l||||||lllll
ataskaitos ir rinkimai
Komjaunimę Iribūna
KAS SVARBIAUSIA Artėja prie pabaigos ataskai tinė-rinkiminė kampanija Uni versiteto komjaunimo organizaci joje. Jau įvyko ataskaitinės-rinkiminės konferencijos pramonės ekonomikos, teisės, prekybos, chemijos, ekonominės kiberneti kos ir finansų fakultetuose. Apie pastarąją ir norėčiau pasidalinti mintimis. Nors fakulteto komjaunimo organizacija — viena stipriausių Universitete, bet savų problemų esama ir joje. Visų pirma — menkas komjaunuolių aktyvumas. Daugumą renginių organizuoja tie patys žmonės, kiti į juos tik ateina. Mažai aktyvumo ro do ir kai kurios akademinės grupės, kurių komjaunimo orga nizacijos tik „egzistuoja". Prie tokių galima priskirti finansų ir kredito specialybės trečio kurso antrąją, buhalterinės apskaitos specialybės trečio kurso ketvir tąją ir ketvirto kurso pirmąją grupes. Beje, pagal praėjusiais mokslo metais surengtų sociolo ginių tyrimų rezultatus, šių gru pių komjaunimo organizacijų sekretorių statusas grupėse žemas. Ir atvirkščiai, jei grupės sek retorius — neformalus lyderis, tai jis sugeba įtraukti į visuo meninę veiklą ir savo grupės draugus. Akivaizdus pavyzdys — buhalterinės apskaitos spe cialybės ketvirto kurso septintoji grupė, Manau, kad naujai išrinktam manau, lakulieto komjaunimo komitetui reikėtų laiku pastebėti neforma liuosius grupių lyderius, reko menduoti grupei išsirinkti juos sekretoriais. Komjaunuolių pasyvumas iš da lies buvo juntamas ir konferencijos metu. Nenorėčiau patikėti, kad kiekvienas iš delegatų neu,ėįo ko pasakyti, pasiūlyti. Pa„asčiausiai, dalis atėjo j konfeen'lH nusiteikę joje tik „atsėą ' O pakalbėti buvo apie fakulteto pažangumas pavasa10 sesijoje dviem procentais 1ažesnis nei bendrauniversiteti”■ pagal skolininkų procentą fakultetas tarp „prizininkų", 'astai lankomos paskaitos, au9 problemų turi SMD, bloai dirba profsąjungos komiiėas. Apie tai byloja ir „tvarka" *ndrabutyje. O gal komjaunuo'ai. aktyvistai atėję į bendrabutį ai9a pasikeičia — jiems nieaS neberūpi! Jei blogai dirba 'r°fkomitetas, bendrabučio tary9al komjaunimo komiteto riai turėtų raginti žmones tvarrjū, patys rodyti pavyzdį. Juk tokiuose darbuose ir įsideda savivalda, didinamas °m)aunimo autoritetas. Praėjo ***•*• kai laukdavome nuro„iš viršaus". Dabar patys al*okime, ką čia gero, ką nausugalvojus, sukūrus... i kIU9U’ Pajišskiusieįi lie' ai kurias iš paminėtų probūh** **k lietė, bet ir siūlė “s joms išspręsti. Tai, madU' darbiausia Gintas MANIUSIS LLKJS VU komiteto sekretoriaus pavaduotojas
Rugsėjo 21 dieną įvykusiame rektorato posėdyje fizikos fa kulteto dekanas prof. A. Bandzaitis informavo apie tai, kaip FF pasiruošė rudens talkoms. — Būriai, dirbsiantys Vilniaus rajono Glitiškių ir Trakų rajono Tiltų tarybiniuose ūkiuose, jau suformuoti. Glitiškėse gyvenimo sąlygos ne kažin kokios — kai tik pradeda šalti, ūkis katilinę remontuoja. .. Maitins restorano valgiais. Reikia tik susitarti, kiek ūkis apmokės, kiek bus atskai čiuota iš studentų. Tiltų tarybi niame ūkyje gyvenimo sąly gos neblogos, maitinimas, tiesa, kiek prastesnis.
NETRUKUS-Į TALKAS Varėnos, Ukmergės bei Vilniaus rajonų ūkiai. Daugiausia — ke turi šimtai — studentų (medi kai ir gamtininkai) dirbs Naradavos t. ū. (Pasvalio raj.), po šimtą keturiasdešimt — Panevė žio Miežiškių (PF) ir Naujaso džio (MF) tarybiniuose -ūkiuose, šimtas trisdešimt tilologų — Šir XXX vintų rajono Bartkušklo tarybinia me ūkyje. Rudeninės talkos pra S| rudenį talkininkų (iš viso džia — spalio antroji. O į pa apie 3400 žmonių) laukia Pane- skaitas rinksimės spalio trisde vėžio, Kėdainių, Molėtų, Pasva šimtąją. lio, Šalčininkų, Širvintų, Trakų,
Į ūkius nuvažiavę dar nebuvo me, nes būrių vadai ką tik pas kirti. Jie šią savaitę važiuos, žiūrės, kur ir kaip gyvens mūsų studentai. Kai kurie būriai renka vadovus iš studentų — gera praktika būsimiems SSB vadams ir komisarams.
penkiolikos mėnesių Galbūt dar pamenate: perna birželio 25 d. Vygantui Grusliu įteiktas 5000-asis gydytojo dip lomas. Praėjo daugiau kaip me tai. Universitetą paliko dar vle na absolventų laida. O kaipg sekasi Vygantui, mūsų „jubilie jiniam“ diplomantui? Apie ta pasakoja „T. S.“ neetatinis ko respondentas Gintaras KUDA BA. Vygantas jau nuo trečio kur so ėmė domėtis chirurgija, lan kė fakultetinės chirurgijos bū re:į. Čia jį sudomino jau žymiai siauresnė sritis - krūtinės ląs tos chirurgija. Jis dalyvauja SMD veikloje. Jo darbai užima prizines vietas. 1986 metais dalyvauja Vilniuje vykusiame Respublikiniame chirurgų ple nume kur buvo nagrinėjamos stemplės sužalojimų problemos Nuo šešto kurso jis pradeda dirbti ligoninėje Dirba sąžinių gal, gilinasi į pasirinktą sritį, u pamilsta ligoniai ir bendradar biai. Paskirtas dirbti i Utenos ligoninę, tačiau gavo leidimą tęsti pradėtus darbus Vilniaus eksperimentinėje klinikoje torakaliniame skyriuje. Nuo 1986 m. rugpjūčio mėne šio jis dirba gydytoju internu, o nuo 1987 m rugpjūčio — to rakaliniu chirurgu. Tačiau Vy gantas dar nesijaučia pasiekęs tikslą. turi daug gražių sva Jonių, jau išsilaikė kandidatinio minimumo egzaminus Jį domi na ultragarso panaudojimas krūtinės ląstos diagnostikoje Ieškodamas atsakymų i šiuos klausimus jis geru žodžiu mi ni savo mokytojus: prof. A. Su čylą prof. J. Serapiną, prof S Povllonį. prof P Norkūną, doc. P, Narbutą Visi vien gero no rėjo. mokė, patarė Dabar Vy gantui atrodo, kad buvo per mažai žmogaus anatomijos pas kaitų —jautė žinių stygių.
ESTIJA, LATVIJA, LIETUVA, BALTARUSIJA
KAIP RUOŠIAMI
ISTORIKAI?
Vygantas
(dešinėje)
1986
m.birželio
25
d.
.
Vyganto mintys juo toliau. Juo labiau krypsta į praeitį. Jo akys tampa šiltesnės. Unksmes rū nės. minutei jis užmiršta pėsčius ir padaro išvadą, kad geriausiaslaikotarpis ............ buvo stu dijuojant Universitete. Juk to kia jauki demokratiška atmos fera tarp studentų ir dėstyto __ Na. o sesija,. . Juk ji bū Jų“ davo prasminga. Kiekvieną kar tą parnatydavai savo žinių spra gas. sujungdavai žinias su se niau įgytomis. įdomios buvo va saros. praleistos SSB. praktikose. Vygantas vėl grįžta i dabartį Akys lieka šiltos, tačiau šypse na dūsta Jos vietą užima rū pestls Juk ir dabar, kaip ir pir maišiais darbo mėnesiais, pasi talko dienų, kai namo tegali grįžti tik prieš vidurnakti. o kartais ir visai negrįžti . .. nu skriausti laukiančius namuose. Vygantas atsistoja, atsiprašo. Prasideda vizitacija Naudoda masis proga jis siunčia linkėji mus visiems pradedantiems stu dijas Universitete Linki nenusi minti dėl pirmų nesėkmių, ne nuleisti rankų. įveikti kliūtis, mokėti protingai linksmintis Už duru jau laukė jo kole gos kurie draugiškai. tačiau truputi priekaištingai žvelgė į mane atėmusi penkiolikai ml nučiu gydytoją Vygantą Grusli
XXX VISUS, KAS VEŽASI Į RU DENS TALKAS FOTOAPARATĄ, KVIEČIAME DALYVAUTI, „KOLŪKINES" NUOTRAUKOS KONKURSE. TEMA — PLATI, FORMATAS IR ŽANRAS — NESVARBU, TAIGI GALIMYBĖS — BEVEIK NERIBOTOS. JŪSŲ NUOTRAUKAS SPAUSDINSIME, O GERIAUSIOS AUTORIAUS LAUKIA PREMIJA (SVARUS PRIEDELIS PRIE STI PENDIJOS). SIŲSKITE NUOT RAUKAS ADRESU: VILNIUS, UNIVERSITETO 3, „TARYBINIO STUDENTO" REDAKCIJA KON KURSAS TĘSIASI IKI LAPKRI ČIO 1 D.
ruqsėjo 18 d. Autoriaus ir Vido NAUJIKO nuotr.
Rugsėjo 10—11 di d. mūsų Alma Mater pratęsė gražią Pa baltlio tarybinių respublikų, Baltarusijos TSR ir Kaliningra do srities universitetų tradiciją, organizavusi mokslinę-metodi nę konferenciją tema ..Aukšto sios mokyklos pertvarkymas ir istorikų rengimo problemos" Išklausyta 18 pranešimų (Tartu universiteto — 3, Latvijos uni versiteto — 3. Gomelio univer siteto — 1. Gardino universlte to - 1: ypač aktyviai dalyvavo Vi niaus universiteto Istorikai, perskaitę 10 pranešimų). Pranešimuose. pasisakymuo se bei pasiūlymuose buvo na grinėjamos esminės problemos 1 Studentų pedagoginio rengi mo gerinimo klausimai. 2 nauių matematiniu metodų taikymas istorikų rengime, 3 atskirų dis ciplinų dėstymas, praktikų or ganizavimas, mokslinis darbas ir studentų auklėjimas. 4. sava rankiško darbo organizavimas Didelė dalis minėtuose uni versitetuose parengtų istorikų dirba pedagoginį darbą, todėl čia labai svarbus grįžtamasis ryšys Nuo to, kaip studentai bus paruošti, kokie jie ateis 1 mo kyklą, priklausys mokinių isto rinių žinių lygis, kokie abituri entai ateis i aukštąsias mokyk las. Studentų pedagoginio rengi mo gerinimo klausimais ka'bėio doc. A. Zunda Latvijos uni versitetas). doc. Ch Palamets (Tartu universitetas) bei Vil niaus universiteto istorikai: doc. P šabasevičius. dėst A. Kula kauskas. moksl. bendr, A Vasi liauskienė Latvijos universitete Istorikų ruošimas pertvarkomas maži nant paskaitų skaičių nuo 40 iki 28 - 30 vai. per savaitę) ir stiprinant ryšius su būsimom įkurtas darbovietėm (archyve TSRS istorijos katedros filialas, yra bazinė mokykla), Sumažidaugiau nūs paskaitų skaičių, laiko Individualiam darbui, todėl studentus siekiama pratinti dirbti su šaltiniais: 5—7 žmo nių grupė kartą per mėnesi at siskaito dėstytojui už išnagrinė tą literatūrą. Pedagoginės gru pės istorikai studijuoja paga pedagoginio Instituto planą Ta čiau bazinėje mokykloje jie dirba ne dvi valandas per sa vaitę, o vieną ištisą savaitę per visa semestrą. Mokyklos reforma Estijos TSR ir tebevykstą ginčai dėl naujų mokymo planų, iškelia ir naujų istorijos vadovėlių parašymo bei mokytojų parengimo svar bą. Tartu universiteto kai ku riuose fakultetuose (tarp ių ir istorijos) sutrumpintas paskaitų laikas: vletol 2 akademinių va landų — 70 minučių. įvestos 4 sesijos (dar po vieną lyg tarpi nę tarp pagrindinių), pedagogi nė praktika surengiama spalio mėnesj. Tačiau šie pertvarky mai. pakėlę pažangumą, turi ir sunkumų. Studentas, gerai iš alkęs tarpinę sesiją. gali ne (nukelta į 2 psl.)