Tarybinis Studentas, 1959 m. rugsėjo 3 d. Nr. 26 (337)

SU NAUJAIS MOKSLO METAIS! VISŲ salk; proletarai, VIENYKTTES!

MM

i m fi nmiii ai m i m i iii * VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO ,-į PARTINIO BIURO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS

ui' i imii

Nr. 26 (337)

Kaina 20 kap.

1959 m. rugsėjo 3 d., ketvirtadienis

vusius liaudžiai, Partijai, ak-, tyvius komunizmo statytojus.

Jaunųjų specialistų tinka­ mas paruošimas nemažai pri­ klauso nuo priimamų studijuo­ ti atrankos. Norinčių studijuo­ ti Universiteto stacionariniame skyriuje skaičius, palyginus su praėjusiais metais, šiemet pa-< didėjo. Šiais metais pareiški­ REKTORIAUS DRG. J. KUBILIAUS KALBA IŠKILMIN­ mų priimti j stacionarą gauta GAME RUGSĖJO PIRMOS DIENOS POSĖDYJE, 1566, kai tuo tarpu 1958 m.

PASKIRTAME MOKSLO METŲ ATIDARYMUI — 1462. Todėl konkursas pa­ didėjo, pagerėjo ir atranka.

Draugai profesoriai, dėsty­ mo nėra buvę per visą Uni­ IŠKILMINGAS MOKSLO METŲ ATIDARYMO POSĖDIS versiteto istoriją.

Pagal veikiančias priėmimo tojai, draugai studentai! taisykles, pirmenybės buvo ir užbaigti šluos mokslo me­ kad jie nauji. Svarbu, kad Naujųjų mokslo metų pradžia.

Tarybų valdžia pavertė Vil ­ Baigėsi vasaros atostogos. niaus universitetą tikra kalve teikiamos demobilizuotiems iš lus. Auditorijoje, prie knygų tai įtempto, kūrybingo darbo, Mus sveikina partijos Vil­ Mūsų senojo Universiteto au­ kvalifikuotų specialistų, rei­ Tarybinės Armijos ir turin­ ditorijas vėl užpildė daugiau kalingų įvairioms sparčiai be­ tiems ne mažesnį kaip dviejų ir laboratorijų prietaisų dirbti studentiškų rūpesčių pradžia. niaus miesto Lenino rajono O pradžia turi būti gera, komiteto sekretorius A. Burkaip trys tūkstančiai šaunaus sivystančio mūsų respublikos metų gamybinį stažą. Tokių taip, kaip šauniąją vasarą. jaunimo, susirinkusio čia pasi­ liaudies ūkio ir kultūros ša­ asmenų į stacionarą buvo pri­ O Universiteto vasara buvo linksma. Ir studentas į viską kauskas. . . Telegramomis mus semti mokslo žinių. Tai dar­ koms. Pradėjęs po karo savo imta 213 (33,5 proc.), kai per­ tikrai šauni. Darbo vasara. žiūri šviesiomis akimis. Net į sveikina kolūkiečiai ir drau­ bininkų, kolūkiečių ir tarybi­ darbą apgriautuose rūmuose, eitais metais buvo tik 27 proc. Studentiško entuziazmo, jau­ tai, kad negali patekti į salę, gai iš kitų aukštųjų mokyk­ nių inteligentų vaikai, ku­ fašistinių okupantų išgrobsty- teisės, žurnalistikos ir biblio­ nystės ryžto vasara! Maždaug o lieka stovėti už durų. . . Net į tai, kad salėje dau^ šokan­ lų. . . Džiugi šventė! riems tarybinė santvarka pla­ tose laboratorijose, mūsų Uni- Įtekininkystės specialybes buvo trečdalis mūsų studentų dirbo čių ir taip sunku (nors akimis) čiai atvėrė duris Į aukštąją versltetas, kasmet .plėsdamas šešiose darbo stovyklose — priimti tik turintieji gamybi­ surasti savąją. . .

J. Vaicekauskas mokyklą. paruošimą, pradėjo nį stažą. 28,2 proc. visų pri­ Daugų rajone, Sniukštuose, Šiandien rugsėjo pirmoji.

V. Puplauskls Žymi studentų dalis nau­ specialistų po 600—700 specia­ imtų kilę iš darbininkų, 36,2 Pirčiupyje. dingai praleido vasaros atos­ išleisti listų per metus ir per visą po ­ Klausais statybininkų ra ­ togas. Jau prieš trejus metus kario laikotarpį jau paruošė proc. — iš valstiečių. Tuo bū­ komjaunimas pradėjo organi­ respublikai 6578 aukštąjį du, beveik du trečdaliai nau­ portų. matai šešias vėjų, lie­ zuoti studentų vasaros darbo mokslą baigusius jaunuosius jai priimtųjų yra darbininkų taus ir saulės Išblukintas dar­ ir kolūkiečių vaikai. Priimtųjų bo stovyklų vėliavas, ir tau stovyklas. SI graži iniciatyva Tai beveik tris tarpe 12 komunistų ir 458 daros! smagu. Tu pažiūri į rado platų pritarimą studenti­ specialistus. kartus viršija visų Lietuvos šalia sėdinti kaimyną. Ap­ jos tarpe. Šiais metais studen­ aukštųjų mokyklų absolventų komjaunuoliai. žvelgi pilnutėlę salę. Visų tų komunistinio darbo vasa­ skaičių per dvidešimt buržua­ Dar neseniai jaunuoliai klau­ akyse pasididžiavimas. Pasidi­ roje dalyvavo apie 800 stu­ zijos valdymo metų. Vien tik simą apie profesijos pasirinki­ dentų, kurie dirbo 6 stovyklo­ šiais metais Universitetą baigė mą spręsdavo iš tradicijos: jei džiavimas komjaunuoliška stu­ se įvairiuose respublikos kol­ 802 asmenys. Mūsų bu­ baigei vidurinę mokyklą — dentų jaunyste.

Nauji mokslo metai. Nau­ ūkiuose ir savo vasaros akty­ vusių auklėtinių šiandien ga­ būtinai reikia stoti į aukštąją. vų poilsį apvainikavo šau­ lima rasti visuose respublikos Taip galvodavo ir tie, kurių jas būrys naujų studentų. Di­ delis, gražus būrys jaunų žmo­ niomis darbo pergalėmis. gamyklose, kol­ atestatuose būdavo vien tik nių, kurie nori ir gali sem­ Šiandien ne vienas kolūkis su rajonuose, trejetai, nors su didesne nau­ tis mokslo žinias. ūkiuose, įmonėse, mokslo dėkingumu mini mūsų Univer­ įstaigose. Greitai besivystanti da sau ir visuomenei jie galė­ siteto studentų vardus. Darbo respublikos ekonomika, švieti­ davo eiti į praktinį darbą. Da­ Gal būt, todėl taip susijau­ stovyklose išaugo šaunūs ko­ mas, kultūra reikalauja vis bar ši tradicija pradeda nykti. dinęs kalba mūsų brangus sve­ lektyvai, kurie, reikia tikėtis, daugiau kvalifikuotų, aukštąjį Tas, kuris įsitikina, kad jis dar čias, Amerikos lietuvių rašy­ ir visus mokslo metus Išlai­ mokslą baigusių kadrų. Dide­ kys stovyklos dvasią — lę jų dalį turi duoti Vilniaus nesukaupė pakankamai gilių tojas R. Mizara. „Man at­ dirbti komunistiškai — ir mo­ universitetas. ir tvirtų žinių ir dar tvirtai rodo, — sako jis, — kad šią kysis ne blogiau, negu dirbo.

XXI TSKP suvažiavimas, neapsisprendė dėl savo pašau­ minutę gyvenu sapne. Čia Rektorius priima raportą iš Z. Jankauskaitės.

Universiteto ir Konservato­ nubrėžęs didingą išplėstinės kimo, nesiryžta iš karto stoti į tiek daug profesorių, studen­ / rijos liaudies instrumentų komunizmo statybos mūsų ša­ sekstetas sėkmingai pasirodė lyje programą, Iškėlė rimtus aukštąją mokyklą. Būdamas tų. ..”

VH-jame studentų festivalyje uždavinius tarybinei aukštajai praktiniame darbe, jaunuolis Taip, rašytojo jaunystė ne­ Vienoje ir iškovojo festivalio mokyklai. Vykdomos dabar patikrins savo polinkius ir ga­ matė to, ką turime mes. laureatų vardus. aukštosios mokyklos reformos bumus, labiau pagrįstai paslRektorius žodį suteikia pir­ Nemažas studentų skaičius tikslas — pagerinti kvalifi­ mųjų kursų atstovui: Rugsėjo 1 d. 9 vai. Istori­ suomeniniu gyvenimu. Susi­ poilsiavo Palangoje ir Trakuo­ kuotų specialistų paruošimą, (Nukelta į 2 psl.).

— Labai džiugu, — kalba jos-filologijos fakulteto pirmo rinkime taip pat dalyvavo kai se, grūdino savo sveikatą glaudžiai susieti mokymo-aukI k. žurnalistas J. Staslnas, — kurso studentai rinkosi į Cent­ kurių katedrų vedėjai, supa­ sportinėse stovyklose bei at­ lėjimo procesą su gyvenimu, rinių rūmų Kolonų salę. Nau­ studentus su katedrų stovavo Universitetą respub­ su komunistinės statybos prak­ pirmą kartą dalyvauti puikios juosius studentus sveikina fa­ žindinę darbo profiliu.

KTŲ salė gaudžia. Plo­ likinėse ir visasąjunginėse tika. Į jaunus komunistus, šiais jimų banga drebina bal- studentų šeimos vakare. Pir­ kulteto dekanas J. Palionis, sporto varžybose. Nemaža stu­ Šiandien ir mūsų respubli ­ tas mūro sienas. Uni­ makursių vardu ačiū dėstyto­ profesorius Žiugžda, fakulteto metais atėjusius į Universite­ dentų dalis padirbėjo kol­ ūkiuose, padėdami išauginti, koje visumoje jau likviduota versiteto studentai sveikina jams, studentams už šiltą, ma­ komjaunimo organizacijos sek­ tą, kreipėsi fakulteto partinės retorius Rytis Trlmonis, trum­ organizacijos sekretoriaus pa­ sudoroti šių metų derlių, už­ aštri kvalifikuotų specialistų Rektorių, profesorius, dėsty­ lonų priėmimą. pai supažindinęs su faikulteto vaduotojas drg. Zabulis. stoka. Todėl šiandien svarbu tojus. Dar viena Rugsėjo pir­ derėjusį kolūkių laukuose.

Ir salė vėl ploja. Savo jau­ komjaunuolių darbu bei viL. PLEKSNYTE moji. Šiais metais pirmą kartą ne tik ruošti specialistus, bet niesiems draugams pirmakur­ Salė sausakimša.

Daugiau, Universiteto slenkstį peržengė ruošti kuo geresnius specialis­ ir nebeįmanoma sutal­ siams.

1172 nauji studentai, jų tarpe tus, apginkluotus giliomis savo rodos, Nauji mokslo metai. Stu­ pinti.

O klek dar norinčių pa­ 635 dieninio ir 85 vakarinio specialybės, marksistinės-leni­ tekti vidun dentas vėl savo draugų būry­ pasiliko už durų! skyriaus studentai. Tokio di­ Aktų salė per maža. je. O klek tų įspūdžių iš va­ delio naujų studentų priėmi- ninės teorijos žiniomis, atsida- Didžioji Per maža visiems norintiems saros, kiek naujų minčių atsi­ Į Medicinos fakultetą stu­ lūs. Studentas Uždavinys su­ patekti į iškilmingą mokslo vežta Universitetan pirmąją dentai rinkosi ne rugsėjo pir­ tvarkė vijoklius, esančius prie rugsėjo. Kalbles su draugu ir mą, kaip įprasta, o keliom die­ fakulteto. metu atidarymą. . . bijai, kad ne­ nom anksčiau. Tik jie nesėdė­ irinkuslus sveikina Rek' Susirinkusius Kadangi po remonto dar ne TELEGRAMA pasakyti, pasi- jo auditorijoje, neklausė pa­ viskas torius J. Kubilius. Jis studensutvarkyta — studentai Apsišarvavę kibirais, talkininkaus valant fakultetą tams linki sėkmingai pradėti Nauji mokslo skaitos.

VILNIUS, VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO skudurais ir šepečiais, jie plo­ visą savaitę. metai. Ekono­ vė KOMJAUNIMO KOMITETUI grindis, langus, valė suoH. Kuolaltė mistui S. Imbrasul jie pir ­ SVENCIONIŲ RAJONO „NEMUNO” KOLŪKIO PIR­ mieji metai, li­ MINE PARTINE ORGANIZACIJA IR VALDYBA SVEIKI­ tuanistei N. NA JUS SU MOKSLO METŲ PRADŽIA. LINKIM SĖK­ Baužytei MĖS' MOKSLE. ŠIRDINGAI DĖKOJAM UZ ATLIKTĄ paskutinieji.

Diplomantė, — Kodėl pirmo kurso eko­ sis. Jau nuo sekančios savaitės DARBĄ STATANT KULTŪROS NAMUS. SIS JŪSŲ KIL­ dramos būrelio nomistams paskaitos prasideda visi bus aprūpinti darbu, o VISAM MŪSŲ NUS DARBAS LAI BŪNA PAVYZDŽIU narė rugsėjį tik 19 vai.? — nustebusi pa­ vakarais klausysis paskaitų.

JAUNIMUI, STATANČIAM KOMUNIZMO RŪMUS. sutinka scerfo- klausiau Mokymo dalyje.

Tokia sistema neliečia stažije, pirmakurKOLŪKIO VALDYBOS PIRMININKAS — Taip, tai iš tikrųjų įdo­ ninkų. Jie studijuos sena, tuo tarpu mu, ir liečia ne tik Ekonomi­ įprastine, tvarka. Taip bus mo­ PARTINES ORGANIZACIJOS SEKRETORIUS žiūrovas. kos mokslų fakultetą. Sėskit, komasi tik pirmame šių spe­ Bet abu paten­ papasakosiu. . . cialybių kurse, o vėliau vis­ kinti. Rugsėjo — ... Šiais mokslo metais kas liks kaip buvę.

Telegramose sveikinama su Rektorato, komjaunimo ko­ pirmąją nebū ­ Universitete daug naujovių — Manoma, kad šios naujos miteto vardu gautos šios te­ naujais mokslo metais, linki­ na rūškanų vei­ vakarinis skyrius ir tai, kad sistemos dėka Universitete legramos: iš Daugų rajono ma sėkmės moksle, dėkojama dų. Nesvarbu, pirmo kurso ekonomistams, li­ bus paruošiami specia­ „Taikos keliu”, Eišiškių rajo­ už šaunų darbą. ar tai pirmieji, tuanistams, rusistams ir istori­ listai, negu iki geresni šiol.

Sveikinimo telegramos no „Pirčiupio”, Šiaulių rajo­ ar paskutinieji kams įvedama nauja mokymo­ no „Raudonosios vėliavos” komjaunimo komiteto vardu K. Galinytė R. Mizara ir studentai. gautos iš KKI ir LŽŪA. metai. Svarbu, si sistema: jie dirbs ir mokykolūkio kolūkiečių.

SĖKMINGO DARBO!

RUGSĖJO PIRMĄJĄ PASITINKANT

Pirmąją dieną

A

Valom fakultetą

Paskaitos tik vakarais

nias. Geras studentas dirba vi­ PATARIMAI PIRMAKURSIAMS są semestrą. Per egzaminų se­ siją prieš kiekvieną egzaminą jam belieka tik susisteminti sa­ vo žinias, šį tą pfisiminti. Šia proga aš ypač norėčiau kreiptis į pirmo kurso studen­ tus. Jiems įstojimas į aukštą­ ją mokyklą — rimtas žings­ nis jų gyvenime. Tačiau jau iš dinėja paskaitas ir kitus pri- pirmųjų dienų jie pajus, kad (Atkelta iš 1 psl.) Štai voš prieš dvi dienas mums rodosi, reikia sustoti. studijų metodologinę kryptį ir valomus užsiėmimus. Universi­ aukštosios mokyklos sistema jūs pirmą kartą peržengėte Vidurinėje mokykloje jūs, specialiąją literatūrą, o visa rinks savo gyvenimo kelią, pa­ teto dėstytojų kolektyvas ir žymiai skiriasi nuo vidurinės. Universiteto auditorijų slenks­ draugai, buvote įpratę galvoti kita: detalus atskirų faktų pildys ir praturtins savo žinias administracija šiais metais ko­ Čia jų darbo kontrolė bus tį ir tapote aukštosios mokyk­ mokytojų ir vadovėlių minti­ išstudijavimas, faktų pa­ gyvenimo patyrimu. Aukštojo­ vos su drausmės pažeidėjais, silpnesnė, negu vidurinėje los studentais. Kiekvienam iš mis, kartais net, gal būt, ir at­ lyginimas su vienų kitais, atskirų je mokykloje bus retesni atsi­ su tais, kurie nebrangins mo­ mokykloje. Tačiau ši sistema jūsų, neseniai palikusiam vi­ mintinai kalti mokytojo pasa­ faktų nušvietimas ir pan. — tikimai, kai dalis studentų jau kymosi, užmirš, kad už jų mo­ slepia „povandenines uolas“. durinės mokyklos suolą ir pra­ kytas ar vadovėlyje nurodytas jau savarankiško studentų dar­ pirmuosiuose kursuose pajun­ kymąsi savo darbu apmoka . Jaunieji draugai neturi pa­ dėjusiam aukštojoje mokslo žinias. Šitoks elemen­ bo uždavinys. Štai dėl ko ta, kad jie apsiriko, pasirink­ darbininkai ir kolūkiečiai. Mes galvoti, kad jei jų kasdien mokykloje, studijas be abejo, iškyla tarus bendrojo lavinimosi da­ jums, jaunieji draugai, klau­ dami tą ar kitą specialybę. ryžtingai kovosime su kai ku­ nepakontroliuos, gali nedirbti. daugybė įvairiausių klausimų: lykų ,,įsisavinimas”, jeigu ir santis paskaitų nėra reikalo Mes tikimės, kad draugai, rių studentų nuotaikomis, kad, Kas taip galvos — netolimoje kaip reikia studijuoti, kokia buvo bent kiek pateisinamas „gaudyti“ kiekvieną profeso­ kurie atėjo pas mus iš gamy­ esą, pagrindinis dalykas — ateityje skaudžiai nusivils. mokykloje, aukšto­ riaus ar dėstytojo žodį, bet bos, atsinešė didesnį gyvenimo tik patekti į Universitetą, o to­ Aš norėčiau kviesti jaunuo­ yra Universitete darbo tvar­ vidurinėje kokios yra studentų tei­ joje mokykloje jau • neturėtų svarbu stengtis suprasti aiški patyrimą, aiškų tikslą, rimtes­ liau jau tave pritemps iki dip­ sius draugus jau nuo pirmo­ ka, rasti vietos. Aukštosios mokyk­ namojo dalyko esmę ir pasi­ pareigos? nę pažiūrą į darbą, kad jie lomo. Kiekvienas studentas tu­ sios dienos pradėti dirbti sis­ sėsį irvisus šiuos ir panašius los lankytojas, studentas, jau žymėti savo užrašuose tik pa­ temingai ir atkakliai.

Kokie bus darbščiausi, aktyviausi, są­ ri kuo geriausiai išnaudoti stu­ nuo pat pirmųjų savo studijų čius svarbiuosius (dėstytojo klausimus, žinoma, negalima jūs būsite specialistai — pri ­ moningiausi studentai. dijų metus, pasiruošti tapti ge­ dienų turi įprasti savarankiš­ dažniausiai pabrėžiamus, akkeliais žodžiais atsakyti. į juos klauso nuo jūsų pačių.

Iš jūsų Universitete kasmet stengia­ ru savo srities specialistu, pil­ duos atsakymą jau pati pirmų­ kai protauti, savarankiškai _ centuojąmus) faktus bei api­ masi sudaryti vis geresnes są­ naverčiu komunizmo statytoju. eilių išaugs kvalifikuoti gydy­ jų jūsų studijų savaičių patir­ aiškintis įvairių mokslo discip­ bendrinimus. pedagogai, ekonomistai, lygas mokytis. Auga dėstytojų Gyvenimas vis kelia reikala­ tojai, tis, pats gyvenimas. Tačiau linų problemas. Profesorius ar Didelę reikšmę tiek sava­ teisininkai, įvairių sričių kvalifikacijos, jų meistrišku­ vimus baigiantiems aukštąją pirmasis klausimas — kaip dėstytojas paskaitų ar semina­ rankiško protavimo įgūdžiams moksliniai darbuotojai, kurie mas, buitinis-kultūrinis aptar­ mokyklą. Todėl ir dėstytojai mūsų krašto gerovei, reikia studijuoti aukštojoje rų metu suteikia studentui tik susidaryti, tiek ir apskritai vi­ navimas. Tačiau kasmet auga kels reikalavimus studentų dirbs kad mūsų gyvenimas būtų mokykloje — yra vienas iš pačias pagrindines tos ai- kitos sapusiškam dėstomojo dalyko ir reikalavimai. Tik rimtas ir praktikos darbams, semina­ dar kultūringesnis ir geresnis. svarbiausiųjų, ir ties juo, mokslo srities žinias, nurodo įsisavinimui turi nuolatinis ir kruopštus darbas įgalina sėk­ rams, diplominiams darbams, Baigdamas aš norėčiau pa­ sistemingas dėstytojų nurody­ mingai siekti užsibrėžtojo bus reiklesni vertindami per sveikinti su naujaisiais moks­ tos metodologinės ir specialio­ tikslo. egzaminus studentų žinias. lo metais visą mūsų Uni­ sios literatūros studijavimas. Šiandien, kada tarybinė Mes sieksime, kad egzaminus versiteto kolektyvą, mūsų nau­ Sistemingas metodologinės li­ santvarka sudarė plačiausias sėkmingai išlaikytų tik tie stu­ juosius studentus, pradedan­ teratūros — marksizmo - leni­ galimybes jaunimui siekti dentai, kurie sistemingai dir­ čius šiandien savo studijų ke­ nizmo klasikų veikalų — stu­ mokslo, atsiranda studentų, ku­ ba viso semestro bėgyje, o ne lią. Norėčiau pasveikinti mūsų IŠ RAPORTŲ REKTORIUI dijavimas padeda teisingai su­ rie neįvertina savo didelės tei­ „šturmuoja mokslus“ sesi­ studentus statybininkus ir pa­ STOVYKLA N R. 1 buvo baigta statyti ir perduota prasti ir išaiškinti visus gam­ sės mokytis. Tinginiauja, be jos metu. Tik sistemingai linkėti jiems sėkmingo darbo kolūkiui. Į karvidės pamatus su­ tos ir visuomenės gyvenimo pateisinamos priežasties pralei- dirbant, galima įsisavinti ži- naujaisiais mokslo metais.

Vilniaus Valstybinio V. Kapsu­ dėta 1267 kub. m betono, sumū­ ko v. Universiteto Istorijos-filo­ ryta 18.000 plytų, išklota 413 kv. reiškinius, teisingai nušviesti "iiiiiiiiiiiiiiriiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitniiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiniiiiiiiiiiiiiiniimuiiiuuniiiniiiiiiiiiiiiiiii logijos fakulteto pirmoji entuzias­ m betoninio grindinio, užbaigti sudėtingus įvairų mokslo sri­ tų grupė, komjaunuoliško ryžto stogo ir kiti darbai. čių klausimus, o nuolatinės vedama, birželio 28 d. pakėlė Per dvi darbo vasaras stovyk­ darbo stovyklos N r. 1 vėliavą loje dirbo 124 studentai Ir pen­ specialiosios literatūros studi­ tolimajame Lietuvos — Baltaru­ ki dėstytojai. Daugelis statybinin­ sijos pasienio miestelyje — kų už šaunų darbą apdovanoti jos — suteikia naujų faktinių Adutiškyje. Taip buvo pratęsta rajono Komjaunimo komiteto kurio nors mokslo šakos duo­ garbinga žiliniečių tradicija — garbės raštais. menų, plečia specialybės žinių kultūros namų statyba ŠvenčioKad geriau būtų koordinuojama II. UNIVERSITETO DĖSTYTOJŲ nių rajono „Nemuno” kol ūkyje, bagažą. Todėl antras jums, Universiteto Mokslinių Tarybų ir visuo­ PROFESINE SĄJUNGA Kultūros namai su 21C vietų saSTOVYKLA NR. 3 meninių organizacijų veikla, organi­ le, fojė, vestibiuliu ir pagalbijaunieji draugai, patarimas — I stori jos-fi I olog i jos f ak u I teto zuojant posėdžius, susirinkimus bei už­ 1. Kas antrą ketvirtadienį, pradedant nuo niaiis pastatais maždaug dv įgubai jau nuo pat pirmųjų savo stu­ viršija Žilinų kultūros namų dy ­ darbo stovykla N r.

3 raportuoja: rugsėjo 10 d., vyks Universiteto Vietko- dį ir savo darbų apimtimi yra siėmimus, nutarta laikytis vienos vi­ • 1958 m. vasarą buvo padėti dijų dienų pradėti rimtai ir mo posėdžiai. siems privalomos tvarkos. Bendrame vienas didžiausių Universiteto kertiniai akmenys Zarasų rajono Rektorato ir Universiteto partinio biu­ 2. Kas antrą ketvirtadienį, pradedant nuo statybos objektų. Per keturias V. Kudirkos vardo kolūkio san­ sistemingai studijuoti marksiz­ rugsėjo mėn. 17d., vyks fakultetų dėsty­ pamainas, trukusias 60 dienų, dėlio ir pieninės statybai, simbo­ mo-leninizmo teoriją, specia­ ro pasitarime, dalyvaujant fakultetų dirbo 110 studentų, kurie vykdė lizuoją darbo ir draugystės su tojų profbiurų posėdžiai ir kitos profsą­ mūrijimo, dekanams, fakultetų partinių organiza­ betonavimo ir kitus kolūkiečiais pradžią. liąją literatūrą, kad tuo būdu jungos pravedamos priemonės. cijų ir Universiteto visuomeninių orga­ darbus. Rugpjūčio 26 d. baigėme Šių metų darbo stovyklos už­ nizacijų atstovams, pasėdžius, susirin­ išorinių sienų mūrijimo ir beto­ davinys — tęsti ūkinių pastatų jūs kuo greičiau galėtumėte navimo darbus ir iškėlėme virš statybą kolūkyje sėkmingai įvyk­ III. PARTINIS ŠVIETIMAS kimus ir kt. priemones nutarta leisti langų vidinių pertvarų sienas. dytas. Dirbdami trijose pamaino­ pasijusti tikraisiais aukštosios organizuoti sekančiai: se, 80 Universiteto studentu per 45 mokyklos studentais, sugeban­ Fizinis darbas grūdino studen­ darbo dienas gerai įsisavino nau­ Kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadieauklėjo juos komunistinės ją piuvenų betono statybos tech­ čiais teisingai ir savarankiškai nį vyks visų teorinių seminarų ir politrate- tus, Antradienis pažiūros į darbą dvasia ir iškėlė nologiją ir laiku atliko numaty­ lių užsiėmimai. kelti ir svarstyti įvairius tary­ daug puikių statybininkų. tus darbus — iškėlė pieninės ir I. UNIVERSITETO IR FAKULTETŲ Raportuodami apie savo kuk­ sandėlio sienas. binio mokslo klausimus. lų indėlį į komunistinės rytdie­ MOKSLINES TARYBOS 4 nos kūrimą, mes užtikriname, Doc. J. PALIONIS kad komjaunuolišku entuziazmu STOVYKLA N R. 4 I. UNIVERSITETO STUDENTŲ Istorijos-filologijos fakulteto 1. Kiekvieno mėnesio paskutinį antradienį persunktos studentiškos darbo PROFSĄJUNGA dainos dar plačiau suskambės dekanas vyks Universiteto Mokslinės Tarybos po­ Šią vasarą komunistinio sepkolūkiniame kaime 1960 metų tynmečio statybose pareiškė norą sėdžiai. vasarą.

1. dalyvauti daugiau kaip 350 Fizinuo Kas antrą penktadienį, pradedant 2. Kiekvieno mėnesio priešpaskutinį antra­ k ?s-matematikos fakulteto sturugsėjo mėn. 11 d., vyks Universiteto dienį vyks fakultetų Mokslinių Tarybų studentų ir dėstytojų. Fizikos-ma­ STOVYKLA NR. 5 studentų profsąjungos komiteto posė­ STOVYKLA NR. 2 posėdžiai. tematikos fakultetas, sudaręs su­ i tartį su Utenos rajono Kuktiškių džiai.

3. Kiekvieno mėnesio pirmąjį antradienį 61 šių metų vasaros dieną 1958 m. rugpjūčio mėn Daugų kolūkio valdyba dėl kolūkio plevėsavo mūsų darbo stovyklos vyks Universiteto centrinės Studentų 2. Kas antrą penktadienį, pradedant nuo rajono „Taikos keliu” kolūkyje elektrifikavimo darbų vykdymo vėliava Šiaulių rajono ,,Raudono­ rugsėjo mėn.

18 d., vyks fakultetų stu ­ Mokslinės Draugijos Tarybos posėdžiai. buvo pakelta Istorijos-f ilologijos ir visuomeninių pastatų statybos, sios vėliavos” kolūkyje. Čia Tei­ dentų profsąjungos biurų posėdžiai ir ki­ fakulteto studentų darbo sto­ visuomeniniais pagrindais atliko 4, Kiekvieno mėnesio antrą antradienį vyks sės ir Medicinos fakultetų stu­ vyklos Nr. 2 vėliava ir padėti naudingo darbo daugiau kaip už tos studentų profsąjungos pravedamos fakultetų Studentų Mokslinės Draugijos dentai pradėjo statyti pirmąją pirmieji akmenys į karvidės pa­ 200 tūkstančių rublių, šiose sta­ respublikoje 25 lovų kolūkio li­ vidinio organizacinio darbo priemonės.

Tarybų posėdžiai ir visų mokslinių būre­ matus. Praėjo 70 įtempto darbo tybose dalyvavo 130 fakulteto goninę. Vasaros metu ligoninės Pastaba: Penktadieniais vyks Univer­ dienų, ir 1959 m. rugpjūčio 12 d. studentų ir 8 dėstytojai bei as­ lių susirinkimai. statyboje padirbėjo 162 minėtų siteto Studentų kultūros klu­ septyniasdešimties vietų karvidė pirantai. fakultetų studentai. bo posėdžiai, Studentų kul­ Atlikti sekantys darbai: iškas­ II. LAISVANORIŠKA DRAUGIJA ta žemės 120 kub. m į pamatus tūros klubo pirmininkas dėl ARMIJAI, AVIACIJAI IR LAIVYNUI sudėta 2C0 kub. m betono, atlikta posėdžių laiko paskyrimo tu-' REMTI mūro darbų — 300 kub. m. ri susitarti su Komjaunimo Visų šių darbų sąmatinė vertė komiteto sekretorium ir apie 150.000 rub. Statyba numato­ 1. Kiekvieno mėnesio paskutinį antradienį ma baigti sekančią vasarą.

Profkomiteto pirmininku. vyks Universiteto LDAALR Komiteto po­ Darbų kokybei charakterizuoti Siūloma visoms katedroms, atsižvelgiant sėdžiai. leiskite pacituoti „Raudonosios 2. Kiekvieno mėnesio priešpaskutinį antijt i priimtą darbo dienų paskirstymą, nustatyti vėliavos” kolūkio pirmininko drg. Gerdaičio laišką studentams. dienį vyks fakultetų LDAALR posėdžiai. posėdžiams pastovias dienas. ..Liaoninės pastato sienų puikus Jei Mokslinės Tarybos šauks savo posė­ darbo atlikimas stebina seną sta­ džius kitą dieną, negu numatyta plane.

Moks ­ Trečiadienis tybininką bei pagyvenusį inžinie­ linės Tarybos pirmininkas privalo pranešti rių”.

Rektoratui ir gauti Rektorato sutikimą.

VVU PARTINE ORGANIZACIJA Jei visuomeninės organizacijos norės pra­ STOVYKLA N R. 6 1. Kas antrą trečiadienį, pradedant nuo vesti posėdžius bei susirinkimus kitomis die­ rugsėjo mėn. 9 d., vyks VVU partinės nomis, negu numatyta plane, privalo praneš­ Mes, 168 Ekonomikos. Gamtos ir Chemijos fakultetų studentai, ti VVU partiniam biurui ir gauti partinio organizacijos biuro posėdžiai. raportuojame apie tai, kad š. m.

2. Kas antrą trečiadienį, pradedant nuo biuro sutikimą. birželio—rugpjūčio mėn. statėme rugsėjo mėn. 16 d., vyks fakultetų par­ Rektoratas Pirčiupio” kolūkyje tarpkolūkines mechanines dirbtuves ir au­ tinių Ibiurų posėdžiai.

Partinės organizacijos biuras togaražą.

3. Kiekvieno mėnesio paskutinį penktadie­ Pradėjom nuo pagalbinių dar­ nį vyks bendri. Universiteto partinės or­ bų: vežėm ir ruošėm statybines medžiagas, kasėm pamatams duo­ ganizacijos susirinkimai. bes ir t. t. Viena pamaina keitė 4. Kiekvieno mėnesio priešpaskutinį penk­ kita, o pastatų sienos kėlėsi vis tadienį vyks fakultetų partinių organiza­ aukščiau. Kartu su pastatu augo cijų susirinkimai. ir stiprėjo mūsų kolektyvas,

SĖKMINGO DARBO!

Keletas žodžių jauniesiems draugams

RAPORTUOJA STATYBININKAI

Rektorate ir partiniame biure

DIRBA IR MOKOSI

I. UNIVERSITETO KOMJAUNIMO ORGANIZACIJA 1- Kas antrą ketvirtadienį, pradedant nuo rugsėjo mėn. 10 d., vyks Universiteto komjaunimo komiteto biuro posėdžiai.

2. Kas antrą ketvirtadienį, pradedant nuo rugsėjo mėn. 17 d., vyks fakultetų kom­ jaunimo biurų posėdžiai ir kitos komjau­ nimo organizacijos pravedamos vidinio organizacinio darbo priemonės.

Pastaba: Komjaunimo komitetas kartu su fakultetų komjaunimo biurais išskiria atskirą dieną, išskyrus trečiadienius, pirmi­ nių . komjaunimo organizaci­ jų susirinkimams. Be to, esant reikalui, fakultetų kom­ jaunimo biurų posėdžiai gali vykti antradieniais.

— Tai nelengva. — pasakys kiekvienas.

Tačiau ryžtingų žmonių paprastai tokie daly­ kai nebaugina. Nesvarbu, koks amžius, kur ir kiek dirbama — mokytis nori visi. Ir štai šiais mokslo metais mūsų Universitete sudarytos sąly­ gos. kad galima būtų mokytis neatsitraukiant nuo darbo. Pernai veikė tik fizikos spec. vakarinis skyrius, o šiemet vakarais užims auditoi ijas pir­ mo kurso teisininkai. medikai ir ekonomistai (prekybos ir liaudies ūkio ekonomikos specialy­ bė). Iš viso i vakarini skyrių priimti 85 žmonės.

Rugsėjo pirmą dieną. 19 vai. prie Teisės mokslų fakulteto rinkosi jaunuoliai ir merginos — vakarinio skyriaus studentai.

— Valstybinės teisės teorija. — doc. Damaševičius. — susipažįsta su tvarkaraščiu Marytė Tarvalnytė. — Iš pat pradžių, matyt, „čiups”.

Amžius, užimamos pareigos, darbo stažas la­ bai Įvairus, bet tai nesudaro esmės. Šiandien visi jie — pirmakursiai. . . Štai Mečislavas Stasiulionis — dalyvavęs Di­ džiajame Tėvynės kare ir apdovanotas keturiais medaliais, komunistas nuo 1953 metų. )

Alponė Damaškaitė — visą savo gyvenimą užsispyrusiai siekusi mokslo. Vokiečių okupacija, po to netikėta tėvo mirtis sutrukdė jai. ..... ............... ..

Jau nuo mažens ji buvo priversta dirbti kad galėtų iš­ laikyti šeimą. 1949 metais ji atvyksta į Vilnių ir dirba ,,Lelijos” fabrike. Tais pačiais metais pra­ deda mokytis vakarinėje mokykloje, kurią per­ nai baigė. 1955 metais Alponė Damaškaitė išren­ kama deputatų į vietinę Darbo žmonių deputa­ tų tarybą. „Gera darbininkė, nuoširdi draugė, jautrus žmogus", — rašoma apie ją charakteristikoje iš gamyklos.

Bronius Šurna. Net 1950 metais baigęs vidu­ rinę, po to dirbęs įvairiuose rajonuose, atitar­ navęs ir Tarybinėje Armijoje, šiandien vėl sėda į suolą, kad, baigęs Universitetą, gintų tarybini teisėtumą.

Daug įdomių ir Įvairių gyvenimu — visų ne­ papasakosi. Tačiau žmonės pasiryžę mokytis, — Devyniolika Įstojo — devyniolika ir baigs, *— tvirtai taria visi.

Ką gi, linkim sėkmėsl H. KOBECKAITĖ

studentai įsisavino dar ne vieną specialybę: staliaus, betonuotojo, skiedinio maišytojo, trambuotojo, skiedinio nešiojimo ar blokų aaminimo. Nebuvo pas mus tokiu, kuriems darbas būtų sunkus.

Darbas mums tapo garbės ir šlo­ vės dalyku. Viena pamaina lenk­ tyniavo su kita paqal atlikto dar­ bo kiekį ir kokybę. Išaugo net du statybos objektai. Su mumis kartu dirbo ir kolūkiečiai.

Jie stebėjosi mūsų energiįa, ryžtu, kolektyvo drausme ir pačiu dar­ bu. Pirmininko žodžiais tariant, mes buvome pavyzdžiu kolūkie­ čiams savo darbu, kultūra ir el­ gesiu. Mes bendravome su kol­ ūkio jaunimu, lankėme jų poilsio vakarus, patys ruošėm, kalbėjo­ mės, aiškinome septynmečio už­ davinius.

Vieningas kolektyvas išreiškė norą ir kitąmet dirbti kartu.

Mes pasižadame, kad neapvilsime Universiteto ne tik da-be, bet ir vykdydami pagrindinį sa­ vo uždavinį — gerai ir labai ge­ rai mokytis.

UNIVERSITETE! TUDENTAI sugrįžo! iš plačiašakiais kle­ vais ir topoliais ap­ augusių Žemaitijos sodybų, melsvųjų ežerų krašto — Aukštaitijos, nuo gintari­ nio pajūrio ir Dzūkijos kaimų...

Praeisi Čiurlionio gatve link žalumynuose pasken­ dusio studentų miestelio, išvysi pažįstamus veidus, nugirs! įdomų pokalbį ar ginčą. Tiek daug įspūdžių atsivežta su savimi.

Jie jau netelpa krūtinėje, o veržiasi, liejasi iš saule įdegusių veidų.

O merginos! Jos links­ mos ir gražios, kaip nie­ kada. Vasaros saulė bron­ za nudažė jų pečius, ran­ kas. Lūpuose įstrigo šyp­ sena. Skamba jaunatviškas juokas, gatvėse mirga įvairiaspalvių suknelių dėmės. Juk paaugo, sutvir­ tėjo. Ir kaip nesidžiaugti!

Ar ne miela šaltoką, bet gaivų vakarą praeiti gat­ vėmis su artimu draugu, atrasti tą patį suoleli, kur kartą ar sėdėta pirmą įkopus į pilies kalną, gro­ žėtis žiburiais nutvieksto miesto panorama. . . Leng­ vi, kaip muzikos akordas į dangų šauna bokštai, o

S

netoliese parimo ir Uni­ versiteto rūmų sienos... Čia ir bėga, skuba jau­ nystė. Nerami, ugninga.

Kiekviena kiemo kertelė brangi. Kiek čia svajota, dirbta, mylėta. Juk viskas: ir darbas, ir svajonė, ir graži studentiška meilė — susilydo į vieną iš gra­ žiausių žodžių pasaulyje — jaunystė!

Nepaprastai gera vėl praeiti auditorijų korido­ riais, įsimaišyti į veržlų jaunimo būrį. Ir tada at­ gimsta vasaros prisimini­ mai. . . . . .Tai buvo nepaprasta vasara. Komunistinio dar­ bo vasara. Apie 800 Uni­ versiteto studentų nuėjo prie statybų pastolių. Sau­ lėje išblukusios, bet taip darbo širdžiai brangios stovyklų vėliavos plėvėsaLietuvos vo įvairiuose kampeliuose. .. .Sugrįžo ir mūsų šau­ nieji sportininkai, saviveik­ lininkai. Visur jie gynė sa­ vas spalvas, širdyje puo­ selėjo dainą, temperamen­ tingąjį šokį. Šiltai sutiko sostinė jaunuosius ansamb­ liečius R- Ozolą, V. Vait­ kevičiūtę. Juk jie muzika­ lioje Vienoje stebino jauni-

mą švelniomis lietuvių liaudies melodijomis. .. __ Vėl mūsų būryje iš tolimojo Atlanto grįžę nu­ gairinti vėjų Ir audrų jū­ reivių konsultantai — stu­ dentai. Tai jie prie Danijos krantų, Farerų salų sėdė­ jo kartu su jūreiviais ka­ jutėse prie knygų, raižė rūščiojo Atlanto vandenų plotus.. .

Sugrįžo visi... .. .Vakaras. Virš bendra­ bučių plaukia debesys, o languose dega šviesūs ži­ buriai. Dar kartą taip no­ risi pražingsniuoti gatve, pasiklausyti skardaus juo­ ko, dainos, atvežtos iš toli­ mojo kaimo, akordeono.

O rytojaus dieną gatves vėl užtvindė studentai. Vėl atgims auditorijos. Mokslo metai prasidėjo.. . Į bro­ lišką studentų šeimą Įsi­ jungė dar 635 nauji drau­ gai.

Juos irgi matome daugiaspalvėje studentų minioje. .. .Krinta vakarais pa­ skutinės vasaros žvaigž­ dės. Jos tokios šviesios, kaip ir studentiškos svajo­ nės. Ant Universiteto seno­ sios observatorijos lotyniš­ kas parašas skelbia: nuo čia prasideda kelias Į žvaigždes. Tos žvaigždės — mūsų darbai, tai sep­ tynmečio žvaigždės, kurio­ mis neramių širdžių ka>-ta grindžia gyvenimo ke­ lią.

Studentai visur ir visa­ da kartu: ir moksle, ir darbe, ir dainoje!

Sveikas. Universitete!

L. GRUDZINSKAS

(IS CIKLO „EILĖRAŠČIAI APIE JAUNYSTĘ IR GYVENIMĄ”)

Nori? Dovanosiu naują dainą, Giedrią, jauną kaip ir tu pati.

Lai prisiminimai čia ateina Patys nuostabiausi praeity.

ir svaigus pavasario žydrumas.

Ir vėjuoti spalio vakarai, Ir pirmosios meilės nekantrumas.

Tolimi gimtinės žiburiai..

Tiik staiga lyg viesulas įtūžis Įsiveržia šūviai Ir mirtis... Šmėkšteli ne žydintis gegužis, O žudikas — buožė pro naktis.

Tu nutilsi, niekam nepasakius.

Kad šita daina kažkuo skaudi, Daug vaikystėj matė mūsų akys, Viskas mums susikaupė širdy.

Praeitis kovų aidais ateina Ir pažvelgia tiesiai į akis.

Dovanosiu tikrą rūsčia dainą, Ji ne vieną mūšį atlaikys.

Žilagalvė naktis užsnūs, Drumzlini rūkai plauks gatve...

Atiduosiu visus sapnus Už svajonę apie tave.

Neilgai mes būsim Jauni, O svajonė žybčios šalia, Kaip pirmoj: meilė švelni Ir tyli kaip pati tyla.

Niekada ji nepriekaištaus, Kad žvelgiau j akis puikias.

Kad norėčiau bučiuoti tau — Suraižytas darbe rankas.

Tu, gal būt, net perdaug griežta, Bet beveik visada teisi.

Argi meilė nepaprasta.

Jeigu tu paprasta esi? . . . Kelsis rytas. Teškens lietus.

Ges svajonė — žvaigždė šviesi.

Tavo balsas nedings skardus Geležinio rudens skambesy.

Tai buvo 1958 metų žie­ mą. Pirmakursiai žurnalistai su nekantrumu laukė svečių — Atlanto žvejų.

Ir štai jie atvyko vėjo nu­ gairintai, veidais, sveiki, stip­ rūs. Tarsi gi ynas jūrų vėjas padvelkė mūsų senojo Univer­ siteto auditorijose... Po to stu­ dentai svečiavosi pas žvejus, susipažino su žvejybos uosto gyvenimu ir darbu.

Atėjo 1959 metai — pir­ mieji septynmečio metai. De­ šimtys Klaipėdos silkių bazės žvejybos laivu stojo į kovą už teisę vadintis komunistinio darbo ekipažais. Jie didino darbo normas, nutarė pakelti išsilavinimą. Žvejams mokytis ne taip jau lengva: vienuolika mėnesių praleidžia neaprėpia­ muose okeano plotuose.

— Atvykite pas mus padėti mokytis, — kvietė jie.

Studentai sutiko. Jie pripra­ to savo studentišką vasarą praleisti dirbdami visuomenei naudingą darbą — statybose, plėšininese žemėse, kolūkiuo­ se. Po pavasario sesijos tris komjaunuolius buvo nuspręsta pasiųsti dėstytojais-konsultantais į Siaurės Atlantą. Si lai­ mė atiteko mums.

Mus neramino tik viena: kaip priims mus jūreiviai — ar žiūrės į mus, kaip į studen­ tus, kuriuos neseniai laikė bal­ tarankiais, ar kaip į draugus?

Ar turės jūreiviai laiko moky­ tis, ar mes sugebėsime dėstyti ir konsultuot' visus dalykus, dėstomus vidurinėje mokyklo­ je. Juk kiekvienas mūsų bus atskiruose laivuose. Ir štai mums, dviem filologams, teko prisiminti matematiką, o mūsų fizikui pakartoti literatūrą.

Pagaliau mes — uoste ir laukiame išplaukimo. Pasigirs­ ta kapitono komanda. Trys at­ sisveikinimo švilpukai ir at­ sakantieji iš laivų, stovėjusių uoste. Pagaliau paskutinį kar­ tą blykstelėjo Klaipėdos švy­ turio ugnys, ir gimtoji žemė pasiliko toli už mūsų. . .

Praplaukiame Danijos kran­ tus, Kopenhagą su savo aukšta ryškiai žalia rotuše, Švediją, negyvenamas Norvegijos uolas. Paskutinis žemės gaba­ lėlis — niūri Anglijos šiaurė.

Ir štai žilasis Atlantas atvėrė mums save platų glėbį.

JIE trokšta mokytis — Mokytis? Bet kaip aš galiu pradėti, jei jau daugiau kaio 20 metų, kai nesimokau, — taip išsireiškė bendrame laivo susiiinkime bocmanas Nikolajus Dmitrljevičius Ivančenko.

S — Jis teisus, n.

Kaip atsakyti į tokį klausi­ mą žmogui, kuris mokėsi dar

tada, kai tavęs ir pasaulyje nebuvo? Kai kuriais atžvil­ giais jis juk teisus.

Bet jo balse skambėjo ir kažkokia abejonė. Mums atro­ dė, kad jis nori, jog ta abejo­ nė būtų išblaškyta. Kaip pa­ dėti jam, kaip įžiebti 'ugnelę, norą mokytis? Ir mes neapsiri­ kome. Si ugnelė palaipsniui įsižiebė pati...

Vos iškrovę tinklus, nuvar­ gę, vos spėję nuplauti žuvies žvynus, persunkti silkės ir druskos kvapo, žvejai rinkosi į kubriką ir sėdo prie knygų.

Neskubėdami gerai apgalvo­ dami, su jūreivišku užsispyri­ mu jie sprendė uždavinius, rašė diktantus.

Bocmanas, po sunkaus dar­ bo pripratęs valandėlę už­ snūsti, dabar nesumerkė aklų.

Jis visada atrasdavo priežastį užsukti pas besimokančius į kubriką: tai „duokite užrūky­ ti“, tai „nėra degtukų“. Ap­ žvelgdavo jis besimokančius, atvergdavo vadovėlį ir saky­ davo: „Ką, penktokais tapo­ te?" Bet jo balse nesigirdėjo paŠAinn<:.

Paskutinis varžtas.

Apie meilę rašiau seniai Tolo tirpstančių metų gausmas...

Argi tau priklausys vienai Toikis nepaprastas didelis jausmas?

Kunkuliuoja širdis Jaunai, Keldama j darbų ataką, Netikėsiu, kad tau vienai.

Mano meilės būt neužtekę.

Nedali n am a ji pigiai, Mes su ja subrendom, gyvenome.

Mano meilė — tai jūs, draugai, Kasdieniam svarbiam gyvenime.

Alfonsas BUKONTAS

MANO DIENOS Šilas. Posūkis. Bėgiai sugulę, Rieda bėgiais saulė raudona, Rieda bėgiais į tolimą, toli Mano dienos — margi ešelonai.

Pro medžių šakas šviečia vakaras.

Tylu ilgesį lūpos kartoja: — Ar grįšit begrįšit su vasara.

Su drugeliais viršum vasarojų?

Apdorojama žuvis

fiziką. Nelengva dešimties ba­ lų štormo metu spręsti uždavi­ nius, kai reikėdavo padiktuoti pavyzdį ir pačiam bėgti „su­ virškinti' , kaip išsireikšdavo jūreiviai.

Jūs svajonę sušildytą išvežėt, Laimės spindulį, ašarą sūrią.

kas plunksnakotį ir rašo, skai­ čiuoja. Jaudinasi jie patys, jų draugai laivuose ir mes, jų dėstytojai.

Būdavo, kad •mokiniai kai ką geriau už mokytojus žino­ jo.

— Papasakok man apie partizanų kovas Didžiojo Tė­ vynės karo metu, — įskaitos metu paprašė Kęstutis dešim­ tos klasės mokinį tralerio me­ chaniką Pleskanosovą, ir šis užsidegęs ėmė pasakoti tokius faktus, kuriu nesutiksi mė vie-

Jus troškimą slaptą išvežat, Kaip virš marių neišskleistą burę.

Mano dienos! Dukterys saulės!

Mielos visos... Nemoku jūs skirti, Neškit, neškite viską pasauliui, Jeigu reikia — imkit ir širdj!

KAI RUDENIO ŽINGSNIUS GIRDI Saulutėn pienės pūką vėjas neša.

Klevai šešėlius audžia ilgesnius.

Ir pro ražienas, pro rasos rytinės lašą Girdi ataidint rudenio žingsnius.

Riaumoja traktoriai... Vis Varnėnai skraido dideliais Bandos pietums Jau niekas Marguoja moterys laukuos

O Ir O O

sodai bijo net mažiausio vėjo— trūksta obuolys, savęs nebeatlaikęs. kuliamosios ryt rugių nespėja, vasarojų kirsti jau pats laikas.

Smagu saulėlydžio taku išeiti, Gėrėtis ramuma, auksiniais toliais Ir praviram lange išvyst mergaitę Su šermukšnėtės degančiais karaliais.

name mokykliniame vadovėly­ je.

— Iš kur jūs viską taip smulkiai žinote? — paklausė nustebęs dėstytojas.

— Aš pats visą karą Balta­ rusijoje partizanuose buvau.

Mes stengėmės, kad žinios, kurias žvejai sėmėsi iš knygų, padėtų jiems darbe, ir at­ virkščiai — kad tas didelis patyrimas, kurį jie įgyjo prak­ tiniame darbe, padėtų supras­ ti jiems teoriją.

Laisvalaikį žvejai pralei-

NAUJOVĖS BIBLIOTEKOS ABONEMENTE Vieną vakarą, po darbo ir užsiėmimų mūsų Pinchos sė­ dėjo ant denio ir su pavydu žiūrėjo ; gitara grojantį boc­ maną. O šis, pastebėjęs įsmeigtą į save žvilgsnį, pu­ siau rimtai, pusiau juokais pasakė: „Ką gi, Pinchos, tu mane matematikos, o aš tave groti Išmokysiu“.

Pagaliau ir bocmanas pasi­ davė. O dirbo jis iš širdies.

Dažnai vėla! vakare jis už­ eidavo į kubriką paklausti: Palų suformuluoti išsireiški­ mą, kodėl nesiskaido daugi­ namaisiais kvadratų suma.

Buvo ir sudėtingesnių klau­ simų. Be dvylikos besimokan­ čiu neakivaizdinėje vidurinėje mokykloje žmonių, reikėjo konsultuoti iš aukštosios ma­ tematiko; ir teorinės mechani­ kos du šturmanus studentusneakivaiodininkus iš Maskvos Žvejybos Instituto. Nelengva vienu metu aiškinti istoriją ir aritmetiką, rusų literatūrą ir

Ir -kaip malonu, kai matai, kad tu čia reikalingas, kad tu ne našta kitiems! Mes duodavom konsultacijas per radiją, pereidavome nuo vieno trale­ rio į kitą, stengėmės būti ten, kur yra besimokantieji.

Liepos pabaigoje pasirodė žuvys, prasidėjo pats darby­ metis. Laivuose prasidėjo eg­ zaminai ir įskaitos, o mūstį trijulė persikėlė į plaukiojan­ čią bazę „Prlvolžskas“. Prie jos visuomet stovėdavo kele­ tas tralerių. Jie atgabendavo sugautą žuvį ir pasiimdavo statines ir druską. Ekipažai įtemptai dirbdavo, kad būtų kuo daugiau laimikio. Bet tie, kurie mokėsi, rūpinosi ne vien tik darbu: kiekvieną laisvą va­ landą jie Išnaudojo pasiruoši­ mui užsiėmimams, kontroli­ niams. O dabar, priplaukus prie bazės, reikia atsiskaityti — išlaikyti egzaminus ir įskai­ tas. Ir štai ateina jie, mūsų barzdoti mokiniai, ima į ran-

Mūsų bibliotekoje yra beveik septyni tūkstančiai skaitytojų. Sis skaičius rodo, kad Centrinė bib­ lioteka ir Jos filialai fakultetuose ir katedrose yra gausiai lankomi mokslo personalo, administraci­ jos darbuotojų, studentų Ir gau­ saus būrio buvusių Universiteto auklėtinių bei kitų lankyto­ jų. Jiems stengiamasi sudaryti vis geresnes darbo sąlygas su knyga, bibliotekos kolektyvo už­ davinys — nuolat gerinti skaity­ tojų aptarnavimą.

Nuo šių mokslo metų pradžios bibliotekoje bus pabandyta pa­ greitinti skaitytojų aptarnavimą, pereinant prie paprastesnio kny­ gų išdavimo abonemento, būtent, išduodamos j namus knygos nebus užrašomos skaitytojo formuliare.

Universiteto Rektoriaus Įsakymu (Nr. R-309 1959 m rugpiūčio mėn. 14 d.) juridiškai galiojan­ čiu dokumentu yra literatūros užsakymo lapelis, kuriame skai­ tytojas pasirašo, gavęs knygą.

Kad išvengtumėm netikslumų ir piktnaudžiavimų, nuo š. m. -ugsėjo pirmos dienos visi skaityto­ jai, ateidami Į abonementą, pri­ valo turėti skaitytojo bilietą ir atnešti vieną mažą fotonuotrau­ ką. Reikia atkreipti dėmesj Į tai. kad dabar užsakymo lapelyje pa­ sirašoma tik dešinėje pusėje. Kai­ rėje lapelio pusėje pasirašoma abonemente (prie grafos „Knygą

aria, aria. būriais. nebevaro — su kibirais.

gavau”), paimant iš bibliotekinin­ ko knygą, nes skaitytojo formulia­ re saugoma kairioji užsakymo lapelio pusė yra dokumentas, pagal kurį bus reikalaujama grą­ žinti bibliotekai knygą. Grąžinus tojas gauna atgal įrodymą, kad jis skolingas.

Pereinant prie . _ _ išdavimo tvarkos, skaitytojai pri­ valo griežtai laikytis naudojimo­ si biblioteka taisyklių, išspaus­ dintų skaitytojo biliete. Dar iki šiol pasitaiko netvarkingų skai­ tytojų, pamirštančių naudojimosi knyga terminus ir neatsakančių į bibliotekos paraginimus grąžin­ ti knygas. Pavyzdžiui, už praė­ jusius mokslo metus liko skolin­ gi studentai E. Goldberg (Medi­ cinos fakultetas), V. Bukauskas (TMF), K. Kačka (FMF), A. Niepomniaščij (ChMF), A. Domkutė (EMF), A. Dučinskas (GMF), S. Aleknavičius (IFH ir kt. istori­ jos-filologijos fakulteto studentė Irena Jakštaitytė paėmė knygas dar besimokydama vidurinėje mokykloje ir negrąžino iki šiol, nors buvo jai apie tai eilę metų primenama. Skolininkai turėtų žinoti, kad jie trukdo naudotis knygomis kitiems bibliotekos skaitytojams.

M. JABLONSKYTĖ Abonemento vedėja

džia įvairiai: skaito knygas, organizuoja įdomius komjau­ nimo ir profsąjungos susirin­ kimus, klausimų ir atsakymų vakarus. Viename tokiame va­ kare ir mums reikėjo populia­ riai ir paprastai papasakoti apie ciklofazotroną ir Cerenkovo efektą, apie santykinės Einšteino teorijos esmę ir apie fotonus.

(B. d.).

P FRIDBERGAS L.’ PAŽOSIS K. NASTOPKA

NEUŽMIRŠKITE, pirmakursiai-

draugai

literatai, kad Universi­ tete prie lietuvių litera-

tūros

katedros

literatūros

Ir

veikia

kritikos

būrelis. Ten buriasi visi pradedantieji prozaikai,

poetai, kritikai Ir šiaip

mylėtojai.

literatūros Tad laukiame!

Valdyba

SPYGLYS ŠYPSOSI

Sutrumpintų vardų rodyklė ( Iš stovyklos N r. 3 dienoraščio)

ALDONA

— JUODVALKYTĖ ALDONA.

Fakultete: lituanistė, visu kūnu ‘r visa siela nusistačius: prieš zubrijimą. Stovykloje: Algio draugė ir padėjėja, atsilikusi nuo Jo tik pieno gėrime. Niekada neatrodė pavargus, niekad veide nebuvo „rimtos” išraiškos. Mėgo draugystę su vyresnybe.

ALEKSAS —

GIRDENIS ALEKSAS.

Fakultete: jauniausioji „Jablonsklninkų” atžala — lietuvių kal­ bos katedras viltis.

Stovykloje: tiesiog nežemaitiškas linksmumas ir Jumoras net nepalankiausiose padėtyse stovyklautojams !r Jam pačiam. Ka­ daise — tinklinio treniruočių organizatorius; po traumos dvasios palaikytojas, draugijos iniciatorius ir įkvėpėjas. Jam priklauso ir „lėto valgymo teorijos” prioritetas.

Per didelis susidomėji­ mas žurnalistika Ir lyrika gresia Jo kalbinei karjerai.

ALĖ —

MIKALAJONAITĖ ALINA.

Fakultete: neegzistavo (ne nefilologė).

Statyboje: garsi daktarė, nosių gynimo nuo saulės žinovė, kiauros odos lopytoja, įvairių medikamentų (jų tarpe ir kalkių) tiekėja. Didelė piktnaudžiautoja adata ir ampulėmis. Keldavosi visų anksčiausiai.

ALGIS I — NAVAITIS ALGIS. Fakultete: istorikas, be galo susidomėjęs filosofija, fakulteto komjaunimo biuro narys ir šiaip nieko vyras.

Statyboje: drąsus ir apyrimtis vyras, nepaprastos ištvermės betono maišytojas, pieno gėrimo rekordininkas, solistas (tik be klausos). Keletą kartų užmigo su knyga apie atomą rankose.

ALGIS II -

DICPETRIS ALGIS.

Fakultete: anglistas, neinantis į šokius ir beveik antifeministas.

Statyboje: nusipelnęs betono maišytojas, vandens ir kitų daly­ kų tiekėjas, visų merginų favoritas. Pasižymėjo ir savo šauniais darbais valgyklos bei virtuvės srityje..

ALGIS III —

BARBUTĖ - GRIGALIŪNAITĖ ELEONORA. Fakultete: pusėtina žurnalistė, „Tarybinio studento” bendradar­ bė, optimistiškų nuotaikų moteris. „ Statyboje: garsi dainininkė, trambuotoją „iš dievo malonės , gera pjuvenų betono košės virėja, sportininkė (rėksnių koman­ dos kapitonas), juoko ir mimikos specialistas etc. etc.

DĖSTYTOJAS (kitaip: GEDIMINAS) — Dėst. ADOMAITIS GEDIMI­ NAS Fakultete: literatūros dėstytojas. ... „ ..

Statyboje: dailidė, docento Sprindžio bendradarbis. Pasižymėjo kaip šachmatininkas ir didelis lažybų mėgėjas. Laimėjo prieš do­ centą dėl oro prognozės. Dalyvavo viename docento žygyje į žuvų karalystę.

DĖSTYTOJAS BE AKINIŲ — Doc. LAUCKA. Fakultete: katedros vedėjas.

Statyboje: geras dailidė ir fotografas, dosnus vaišmtojas ci­ garetėmis, iškovojęs studentų simpatijas tuo, atidavė savo kelnes ir batus Algiu! III, kai tas norėjo eit: į Šoklus, bet netu­ rėjo atitinkamos aprangos. Atsiskyrimas su juo buvo itin liūdnas.

LINA IR SVIETĄ (neperskiriama porelė) — VYSNIAKOVA ELEO­ NORA ir LUKOSENKOVAITĖ SVETLANA.

Fakultete: studijuoja rusų kalbą ir literatūrą.

Statyboje: darbą dirbdavo gražiai apsitaisiusios ir tuo labai traukė į save kai kuriuos vyrus, o ypač vieną „Tarybinio stu­ dento” darbuotoją. į stovyklą buvo atsivežusios ir gana turtingą garderobą. Bijojo kaip ugnies purvo, visada būdavo užsilipinusios nosis. Padarė tiek, kiek galėjo (nesvarbu, kad dvi vieną kibirą tempė).

MĖNUO EKSPEDICIJOJE

DAR VIENA PERGALE

Ruošdamiesi TSRS rankinio pirmenybėms. Tarybų Lietu­ vos rankinio čempionai USK vienuolikė susitiko su Lvovo 2-ąja ekipa. Si komanda per respublikines Ukrainos pirme­ nybes iškovojo antrą vietą.

Rungtynės su mūsiškiais vy­ ko rugpiūčio 24 d. Jaunimo stadione.

Pirmame kėlinyje stipresni svečiai. Skirtumas 2—3 taš­ kai. Jis išsilaiko ir iki kėli­

nio pabaigos. Rezultatas 8—5 svečių naudai.

Tačiau antrame puslaikyje vaizdas pasikeičia. Dabar jau mūsiškiai atakuoja, stiprūs ir taiklūs Samaičio ir Urbono metimai kelia pasekmę. Pa­ galiau ji lygi 15—15. Likus žaisti kelioms minutėms, mū­ siškiai pasiekia dar vieną įvartį. 16į:15 — taip pasibaigė draugiškos rungtynės. Dau­ giausia komandai taškų pel­ nė Samaitis, net 8.

M. Ramūnaitė

LTSR čempionai— USK rankininkai S. m. rugpiūčio mėn. 16— 20 d. d. Kapsuke vyko LTSR rankinio 11:11 pirmenybės.

Jose, šalia kitų stipriausių irūsų respublikos komandų, dalyvavo ir daugkartinis res­ publikos čempionas — USK vyrų ekipa. Pirmenybėse da­ lyvavo 4 moterų ir 7 vyrų komandos. Vyrų kolektyvai burtų keliu buvo suskirstyti į dvi pogrupes.

Su kokiomis komandomis teko žaisti USK vyrams ir kaip vyko rungtynių eiga?

USK vyrų vienuolikė po­ grupyje susitiko su Kauno „Žalgirio” (Kauno II-ji ko­ manda) ir Kretingos „Nemu­ no” sportininkais. Universite­ to rankininkai, būdami tech­ niškai ir taktiškai pranašesni už šias komandas, j>alyginti nesunkiai jas nugalėjo (14:7,

Kiekvienais metais mūsų svietas dabar kaip buvo. Kad Universitetas ruošia etnogra- kvaraba neliptų milinę juos­ tines ekspedicijas. Taigi, ir šią tą bobos pernakt verpė, audė, vasarą penkiolikos žmonių o valkai patiesdavo prie kiegrupė, vadovaujama doc. Dun- mo vartų. Ar kryžių nuo kvadulienės, išvyko į Šalčininkų rabos statė, ar arielka su dzenrajono Dieveniškių apylinkę, geliu trynėsi. . .

Ekspedicijos tikslas — rinkti Iš kaimo į kaimą, iš pirkios medžiagą apie žmonių mate- i pirkią eina etnografinės eksrialinę bei dvasinę kultūrą pedlcijos dalyviai. Daug daipraeityje, kolūkinio kaimo et- nų dainuoja mūsų liaudis apie nografinis tyrinėjimas. Tuo jautelius ir jungą, tik sunku pačiu ekspediciją domino ir tą jungą aptikti. O čia, žižmų toks klausimas: kaip atsispindi kaime, pas kolūkietį Silabritą socialistinės santvarkos laimė- įsigijome visą žagrę su junjimai musų liaudies buityje ir gu! v Kam teko pabuvoti šiame gaidžio kultą kai kuriose apei­ sąmonėje?

Jeigu dabarties gyvenimą Lietuvos kampelyje, tas nie­ gose ir šventėse. Tai matosi mes matome savo akimis, tai kad nepamirš nuostabių pa­ aukose, kurių nesutiksi kitose praeities tyrinėjime — daug kraigių ir palangių ornamen­ vietovėse. Tokius faktus, beje, sunkumų. Ne iš karto ir ne tų, nepamirš „gaidžių” virš galima panaudoti ir ateistinei visada paprastas žmogus tau kluonų ir namų, esančių kal­ propagandai.

Apie 900 puslapių etnogra­ varatu bei audimo staklių. O Ir svirną, ir širdį atidarys. audimo staklės ir kalvaratai— finės medžiagos, piešiniai ir — Sena jau aš, — kalbėjo, beveik kiekvienoje pirkioje, nuotraukos iš Dieveniškių apy­ pavyzdžiui, mums 94 metų se­ todėl kiek audinių, kiek tauti­ linkių kaimų — didelis lobis. nutė Ona Kuklienė. — Las- nių juostų! Dažnai šalimais Kiek daug retų ir net nežino­ taučikuose aštuntą desėtką gy­ pirkios savo amžiumi didžiuo­ tų lig šiolei dalykų užrašyta, venu, tik primiršau viską. jasi šimtametis svirnas, žižmų tautosakinės medžiagos surink­ Bet žodis po žodžio, ir se­ kaime pas kolūkietį Gaidį svir­ ta, kiek daug įdomių etnogra­ nutė su šypsena veide pagal nas stovi jau apie 300 metų! finių žinių apie liaudies archi­ — Kaip pasogą jį duoda­ tektūrą, meną, bitininkystę, amžių tikrai sodriu balsu už­ vo dzidų dziedai, — pasakoja susisiekimą, papročius parsi­ traukė: vežta... svirno šeimininkas.

Bėgo žirgas per upelį Rinkdami mokslinę medžia­ Apylinkės turtingos smėliu Nenorėjo gerti, ir akmenimis, todėl užrašau gą, mes dirbome ir visuome­ Kai paėmė jaunų pačių, — legendas apie Moko ir Šalti­ ninį darbą — suruošėme kon­ nio akmenis, apie smėlio su­ certą su vietiniu jaunimu, Nenorėjo barti. skaitėme paskaitas.

Vieną dainą pakeičia kita, piltą Svedską brastą. . .

Iš ekspedicijoje surinktos ... XVI amžiuje pastatyta pasaka pasaką seka, apie kai­ medžiagos galvojame suruošti mo praeitį, buitį ir baudžiavą bažnyčia Dieveniškyje. Tikrai parodą. Tuomet atsilankykite, kalbą užsimezga. Baudžiava. .. seniai, bet iki dabar dvasinin­ draugai, gal ir jūs užrašysite —■ Taigi, va, vaikeliai, — kija išlaikiusi jai naudingus savo gyvenamosios vietovės kalba O. Kuklienė. — Mano istorinę-etnografinę medžiagą. motiną kitądien po gimdymo senovės lietuvių religijos pa­ darban nuvarė, tą pačiądien pročius, pritaikiusi juos sau.

L. Chmieliauskas 15 rykščių davė. . . Ne toks Visų pirma tai liečia vištos ir IV k. istorikas LV 11334

tas, kuris tiek kadrų nutraukia per sekundę. Jis vadinasi „Lai­ ko padidinamasis stiklas”.

Jums, gal būt, teko matyti, kaip darbininkas prie sudėtingų šlifavimo staklių gamina įvairiau­ sių formų detales. Bet ar jūs matėte, kaip tos pačios staklės dirba be menkiausios žmogaus pagalbos? Išrėžusios reikalingą griovelį vienoje detalės pusėje, staklės pasuka lą reikalingu kampu ir šlifuoja toliau. Dar mi­ nutė — ir iškrenta gatava pro­ dukcija. Geriausias darbininkas neatliks visko taip tiksliai, kaip tai sugeba elektroniniai smege-

PRAPIESTIS ALGIS.

Fakultete: ką tik persiritęs į antrakursius lituanistas, nepa­ prasto rimtumo ir net rūstumo įsikūnijimas.

Statyboje: nuostabus vežėjas, iki ausų Įsimylėjęs į savo kume­ laitę. sugebantis visapusiškai rūpintis Jos gerove. Pasižymėjo kaip atsakantis tinklininkas (Jo atmuštas sviedinys visada ten, kur ne­ buvo kam paimti), pypkorius. Labai mėgstamas merginų.

i

Stebuklai — šis žodis senas, kaip ir žmonija. Mūsų tolimieji protėviai, nesuprasdami daugelio gamtos reiškinių pavadino juos stebuklais. Per daugybę amžių paseno šis žodis, pasikeitė jo prasmė. Žmonėse dar ne vie­ ną sunkiai įsivaizduojamą, pri­ trenkiantį savo didingumu reiš­ kinį Įprasta vadinti stebuklu. No­ risi papasakoti apie kai kuriuos iš jųKiek laiko reiktų fotokorespon­ dentui, kad Jis galėtų išfotogra­ fuoti 33 milijonus kadrų?

Tik­ riausiai, neužtektų viso gyveni­ mo. O štai prieš jus stovi apara­

11:7) ir pateko į finalinę gru­ pę kartu su „Kretingos „Ne­ muno”, PSK ir KPI koman­ domis. Kadangi pogrupių re­ zultatai buvo užskaitomi fina­ le, tai mūsų vyrams su Kre­ tingos rankininkais antrą kar­ tą susitikti nebereikėjo.

Pirmąsias finalines rungty­ nes USK vyrų ekipa žaidė su Vilniaus PSK sportininkais.

Nors varžybos baigėsi nežymia mūsų rankininkų pergale (19: 17), tačiau jos visą laiką vyko gana aiškia USK rankininkų persvara. Be to, Universiteto vyrai žaidė taupydami jėgų atsargas paskutinėms rungty­ nėms.

Didelį žiūrovų skaičių su­ traukė paskutinės ir pagrindi­ nės pirmenybių rungtynės, ku­ riose susitiko USK ir KPI vyrų vienuolikės. Tai seni ir nuolatiniai pirmenybių varžo­ vai. Šios rungtynės turėjo išaiš­ kinti, kam atiteks 1959 m.

LTSR rankinio 11:11 čempio­ no vardas. Kaip žinoma, USK rankininkai jau treji metai iš eilės niekam šito vardo dar neužleido. Šiais metais KPI vyrų klubinė komanda pasipil­ dė stipriausiais KKI, KMI, ZOA rankininkais — faktiškai tai buvo visa Kauno miesto rinktinė.

Prasideda lemiama kova.

Rungtyn'ų pradžioje kaunie­ čiai išvysto didelį tempą.

Tikslūs metimai į vartus. Tre­ čioje žaidimo minutėje rezul­ tatas 3:0! Ir tiktai penktoje

Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telefonas 7-79-17. Spausdino Laikraščių

nys — nedidelė dėžutė, stovinti šalia staklių. Pakanka šiai dė­ žutei duoti šifruotą uždavinį, ir ji puikiausiai, be mažiausių klai­ dų pagamins bet kurią produk­ ciją.

Didžiulės metalinės rankos iš­ ima iŠ pokelio cigaretę, įdeda jums į lūpas, į vėžlio žnyples panašus jų pirštai vikriai sugrie­ bia degtukus ir uždegę duoda jums prirūkyti. Ne tik tai, bet ir dar sudėtingesnį, dar tiks­ lesnį judesį reikalaujantį proce­ są qali atlikti mechaninis mani­ puliatorius.

Arqi šie keli papasakoti epi­ zodai nepanašūs j stebuklus? Tik­ rai panašus. Be4 tai musų dienų tikrovė. Šiuos ir dar daug kitų stebuklų ųalima išvysti, apsilan­ kius Visasąjunginėje Liaudies ūkio laimėjimų parodoje.

Paroda — tai didžiulis mies­ tas, užimantis 211 hektarų plotą, tame tarpe 71 paviljonas su daugiai? kaip 100.000 eksponatų.

Kiekvienas paviljonas — didin­ gas architektūrinis statinys, žiū­ rint iš oro, ir išsamus, protingas pasakotojas apie nuostabius mū­ sų tarybinių tautų šeimos laimė­ jimus įvairiose liaudies ūkio ir kultūros srityse, vaikštant po jų vidų. Tylus ir susikaupę vaikšto lankytojai po sales. Jų akyse šviečia ne vien smalsumas bei pasigėrėjimas, bet ir pasididžia­ vimas didžiuliais savo liaudies pasiekimais.

Daugybę straipsnių prirašė žurnalistai apie parodą.

Keliais žodžiais neįmanoma nuosekliai papasakoti apie ši didingą regi­ nį. Todėl aš žadu plačiai apsisto­ ti tik prie savo respublikos pa­ viljono. Tai, palyginus su kitais, niekuo ypatingu neišsiskiriantis pastatas. Beit, valandėlę pabuvo­ jus jame, aš iš visos širdies su­ tikau su atsitiktinai paviljone nugirsta nepažjstamo lietuvio nuomone, kuris pasakė: — Jęigu nori įvairiapusiškai susipažinti su Lietuva, atvažiuok į Maskvą. Žiūri ir stebiesi savo respub­ likos laimėjimais. Kasdieniniame gyvenime daug ko nepastebi, o čia viskas surinkta, sukoncent­ ruota. Skaičių bei eksponatų kal­ ba lakoniška, bet labai aiški.

Pramonės stende išdėliota mū­ sų respublikoje gaminama pro­ dukcija. čia ir elektros motorai, skaitliukai, transformatoriai, ra­ diolos, turbinos ir daug kitų da­ lykėlių. Iš tikrųjų, Lietuva qali didžiuotis savo pramone.

Toliau — į viršų šauna mar­ gaspalvė audinių strėlė. Ten de­ monstruojami tekstilės ir avaly­ nės pramonės pasiekimai. 1958 metais Lietuvoje pagaminta tiek audinių, kad jais qalima apjuos­ ti visą žemės rutuli. Įvairiausių tautybių žmonės susižavėję sustoja ties liaudies meistrų dirbiniais iš qintaro bei medžio, čia pat pasakojama apie mūsų žemės ūkio laimėjimus.

Nesusilaikiau neatvertęs prie sustojimo gulinčios atsiliepimų knygos. Joje buvo įrašų lietuvių, latvių, estų, rusų, anglų, rumu­ nų, čekoslovakų, gruzinų kalbo­ mis. Lankytojai juose reiškė sa­ vo džiaugsmą, pasiqėrėjimą Lie­ tuvos pasiekimais.

Malonus pasitenkinimo jaus-

mas užliejo krūtinę, apžiūrinėjant mūs respublikos paviljoną. Ir ne vien tik čia teko susitikti su Lietuva. Mašinų gamybos pavil­ jone šalia moderniausių staklių su elektroniniu valdymu, šalia automatinių linijų garbingoje vietoje stovėjo Vilniaus „Žalgi­ rio” gamyklos universalios fre' žavimo staklės. Didžiausią lankytojų dėmesį sukėlusiame raeksdioelektronikos paviljone ponuojamuose radiokombainuose buvo įmontuoti magnetofonai su lietuvišku užrašu „Spalis”.

Ne­ toliese jų puikavosi dailios ra­ diolos „Daina”. Knygos paviljo­ ne, greta Gorkio, Šolochovo ir daugelio kitų klasikų galėjai su­ tikti mums visiems brangius Sa­ lomėjos Nėries, Petro Cvirkos Vince-Mykolaičio-Putino, Antano Vienuolio, Juozo Baltušio vardus.

Visa tai — musų respublikos indėlio į bendrą šalies kuriamą­ jį darbą liudininkai.

Sunku pervertinti parodos reikšmę. Ypač krenta į akis vie­ nas ypatingas jos bruožas — čia yra ne vien kas pasižiūrėti, bet ir iš ko pasimokyti. Ne vel­ tui parodą praminė liaudies universitetu.

Su užrašų knygutėmis ir pieš­ tukais rankose vaikšto lankyto­ jai po sales. Ne kartą teko nu­ girsti, kaip ekskursantai, netekę vilties per kelias dienas viską, pamatyti, tarėsi, kad būtinai rei­ kia pabuvoti paviljone, liečiančiame jo specialybės sritį, išsi­ aiškinti kokį nors painų klausi­ mą. Ir jie neapsivildavo.

Mašinų gamybos paviljone ma­ no dėmesį patraukė jaunas švie­ siaplaukis vaikinukas. Jis stovėjo prie naujausių tekinimo staklių ir susikaupęs klausėsi per ausi­ nes automatų teikiamas konsul­ tacijas. Aš spėjau apeiti salę ir vėl grįžti į seną vietą, o jaunuo­ lis dar kažką skubiai užsirašinėjo. Pagaliau jis priėjo prie eks­ kursijų vadovų: — Kad taip mūsų gamyklai gavus tokias stakles!

Vadovas tuoj pat jam nurodė, kur kreiptis, norint jas pers.isiųsdinti į qamyklą. Visas nu­ švitęs jaunuolis nuskubėjo to­ liau. Aš tikėjau — jis dirbs ir gerai dirbs prie šių staklių.

Tūkstančių tūkstančiai tarybi­ nių žmonių, apsilankę parodoje, kaip ir šis jaunuolis, sužinojo daug naujo, naudinqo jų kasdie­ niniame darbe.

žaidimo minutėje Samaičlui tolimu metimu pavyksta pa­ sekmę sušvelninti iki 3:1. O už poros minučių kauniečiai vėl kelia rezultatą. Labai ne­ sėkminga pradžia. Kauniečiai, naudodami mišrios gynybos sistemą (individualiai dengė Samaitį ir Urboną), rungtynių pradžioje sukaustė USK puo­ lėjų veiksmus. Bet greitai mūsų vyrai prisitaikė prie Kauno komandos gynybos, ir pasipila stiprių smūgių banga į kauniečių vartus. Rezultatas palaipsniui švelnėja. 23-čioje žaidimo minutėje jis jau 5:4 mūsiškių naudai. Bet vos spė­ ja vyrai a’ikvėptl po sėkmin­ gų atakų, kai kauniečiai pa­ siunčia vėl kamuolį į Ufimcevo saugomus vartus. Rezulta­ tas 5:5. Taip ir pasibaigė pir­ masis kėlinys.

Antrasis kėlinys vyko dar

atkakliau ir permainingiau.

Visą laiką rezultatas keitėsi tai vienos, tai kitos komandos naudai. Šešis kartus jis buvo lygus. Lygi pasekmė buvo ir paskutinę žeidimo minutę (13: 13). Kamuolys pas mūsų ran­ kininkus. Peigalę išplėšti gali tik šalti nervai, tikslus žaidi­ mas. (Puiku, vyrai! Sį atsakin gą uždavinį jūs įvykdėte ge­ tai). Likus žaisti 20 sekundžių, kamuolį perima Katauskas.

Jis tiksliai smūgiuoja. Yra! 14:13 mūsų naudai. O iki rungtynių beliko tik 7 sekundės! Teisėjo švilpukas. Labai sunkios ir svarbios rungtynės laimėtos. Ketvirtą kartą iš ei­ lės USK rankininkai — LTSR rankinio čempionai. Teisė da­ lyvauti TSRS pirmenybėse iš­ kovota. O jos prasideda 5 ir tęsis iki 10 rugsėjo. Sėkmės!

Redaktoriaus pav.

Iš parodos išėjau, kai sutemos gaubė miestą. Paviljonai, kinai, teatrai, valgyklos, restoranai, esantieji parodos teritorijoje, su­ švito šimtaspalvėm vaivorykštėm.

Skaitlingos fontanų čiurkšlės ži­ bėjo ir raibuliavo žavinčiais at­ spalviais, medžių alėjos ir krū­ mai, lyq vaisiais apsėti elektros lemputėmis, balzganai švietė kellą.

Aš dar ilgai gėrėjausi nuosta­ bių iliuminacijų šviesoje dar di­ dingiau atrodančiais parodos an­ sambliais ir mačiau čia esamus. stebuklus. Tas žodis, man rodosi, geriausiai apibūdina visa tai, ką sukūrė tarybinis žmogus. Ž. PALIULIS

P. URBONAS

J. STEPSYS

DR/t/G// P/RMML/RS//// LTSR nusipelnęs meno kolektyvas — Universiteto liau dies dainų ir šokių ansamblis ir Universiteto Akademinis choras kviečia jus į savo gretas.

Visi, jei tik mylite dainą, šokį, muziką, galite dalyvau ti meno saviveiklos kolektyvuose.

SAVIVEIKLININKAI LAUKIA JŪSŲ, JAUNIEJI DRAUGAI!

ir žurnalų leidyklos spaustuvė

Užs. Nr- 1318