visą saLiąpRovecARahvienvKires!
Ei
LEIDŽIAMAS NUO 1950
Sa
METŲ
? ' < iji i F » 1II '? HM”
BALANDŽIO 15 D.
*
Nr. 22(1401) 1987 M. BIRŽELIO 12 D. PENKTADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
KAINA 2 KAP.
iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiifiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiĮiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiimiiiH
VSESIJA
" SESIJA
SESIJA
SESIJA
PIRMIEJI ŽINGSNIAI
IŠ ANDRIAUS H0FERI0 KOLEKCIJOS
SUNKUS Nuščiuvo Universitetas. Tylu kiemuose o ir koridoriuose tik labai retai ką nors pamatysi. Sesija. . . Ne vienam studentui šis žodis kelia maudulį širdy je. Ne viską suspėjo išmokti, ne visose paskaitose buvo o ir dėstytojai griežčiau žiūri — taip lengvai neprasmuksi. Tai prie vienos auditorijos, tai prie kitos būriuojasi perbalę vaikinai ir merginos. Atrodo, ko čia bijoti. jeigu viską moki. Vis vien bijai, nes ims ir pak laus dėstytojas to, ko tu nes pėjai vakar vakare perskaityti, to, apie ką tu visai pamiršai. . . Atsiveria durys, ir pasirodo pir masis, kuriam pasisekė. . . O gal ne? Jeigu anksčiau ir tre jetas buvo pažymys, o ketvertas — vos ne mokslo aukštumų viršūnė, tai dabar dažnas susi mąsto, ar reikia ketverto, ar ne. Dar prieš akis kėli egzami nai, jeigu kiti bus penketai? Pirmakursiams ši sesija an troji jų studijose. Įdomu suži noti, ar sugebėjo prisitaikyti naujai iškepti studentai prie Alma Mater reikalavimų. Pirmi žingsniai visada sunkūs. Ne išimtis ir pirmakursiai istorikai. Šiandien, birželio 5 dieną, pir makursių antroji grupė laiko senovės istorijos egzaminą pas docentą B. Daščiorą. Durys prasiveria, ir tarpduryje pasirodo grupės seniūnė Nomeda Saučiulytė. Ji geriausiai žino apie padėtį grupėje. — Egzaminus leista laik' t' visiems. Nėra ko stebėtis. — pasakoja Nomeda. — praeitą se siją iš viso nebuvo skolininkų. — Ar skiriasi mokymas Uni versitete nuo mokyklos? — su simąsčiusi seniūnė pakartoja klausimą. — Žinoma! Čia dau giau galima mokytis savarankiš kai, kryptingai gilinti mėgstamo dalyko žinias. — O kaip ruošiesi pati išlai kyti sesiją? Nenori, kad stipen dija būtų didesnė? — domimės. Nomeda trūkteli pečiais. — Si sesija sunkesnė, negu žiemes, todėl svarbu išlaikyti Vasara jau, noriu pailsėti po egzaminų nes netrukus prasidės Praktikos. Paskutinis klausimas apie vai kinus. kurie rudenį grįžo iš ka riuomenės. Seniūnė atsakė ilgai negalvodama: — Jie labai greitai pritapo Drie kolektyvo. Aišku, išimčių Yra. bet šiaip jie pagyvino gru pės gyvenimą. O ir moksle ne 'loginiai, todėl šefuoti, padėti
jiems nėra prasmės. Patys pui kiai susitvarko. Optimistiškai nusiteikę ir vai kinai, grįžę iš kariuomenės. Jiems teko išlaikyti po dešimt įskaitų, bet kas norėjo mokytis, tas pasiruošė. Vaikinai patvirti no seniūnės žodžius, kad leng vai susidraugavo su grupe, o egzaminus nusiteikę išlaikyt1 kuo geriau. Ne vien pirmakursiai laiko egzaminus. Atėjo metas atsiskaitvti už pusmetį, Todėl norime palinkėti sėkmės visiems, ir ne tik sesijos metu. bet ir vasarą. Edvardas BORISOVAS Saulius ARVASEVTClUS
Šiuo metu Pažangiosios moks lo minties muziejuje, Barboros koplyčioje, veikia senovės žemėlapių paroda iš Andriaus Hoferio kartografijos rinkinių ko lekcijos.
Šveicarijos pilietis, gyvenan tis netoli Berno, dr. Andrius Hoferis (tikroji pavardė Vaclo vas Dargužas) 1983 mefais padovanojo Vilniaus universite to Mokslinei bibliotekai savo 384 vienetų senovės žemėlapių ir dokumentų kolekciją. Nejkai-
Muziejaus lankytojus supaž'n-
diname tik su nedidele šios ko lekcijos dalimi. Ekspoziciją su daro Lietuvos Didžiosios Kuni gaikštystės, Lenkijos, Prūsijos karalystės bei jų vaivadijų že mėlapiai, taip pat kunigaikščio Mikalojaus Kristupo Radvilos rū pesčiu ir lėšomis išspausdintas Lietuvos Didžiosios kunigaikštys tės ir kaimyninių sričių aprašy mas.
I. ŽIBODAITĖ MB Idėjinio auklėjamojo darbo sektoriaus vedėja
ChF žvilgsnis iš vidaus
Būtų gerai, kad skyrelis BRAUKTI 1$ STUDENTŲ SĄRA ŠŲ" išnyktų iš laikraščio pus lapių visiems laikams. Deja. . . Sesijai tik įpusėjus tenka šj sky-
Kaip ir kiekvienais metais, šią vasarą dirbs Universiteto internacionalinis studentų sta tybinis būrys „Juventus". Vadais anksčiau būdavo dės tytojai ar aspirantai. O dabar, papūtus naujiems vėjams, jau antrus metus šios pareigos pa tikimos studentams. „Juventus" dirbs liepos ir rugpjūčio mėnesį. Stovyklą su darys 35 Vilniaus Universiteto studentai ir 100 svečių. fizikos Kalbamės su vadu, fakulteto trečiakursiu Audrium Brazdeikiu. — Liepos mėnesi priimsim čekus ir vengrus, o rugpjūčio mėnesį svečiuosis vokiečiai ir dirbs Vilbulgarai. Studentai
relj atnaujinti, pasalinti: MF: tusevičiūtė, E. — D. Žalys, Mackevičiūtė.
Už nepažangumą Iš I k. — V. MaLukšytė, iš III k. E. Patašiūtė, A. FilF. Iš I k. — I.
doc. A. Svičlulls, prodekanas doc. J. Maskeliūnas, partinio biuro sekretorius doc. V. Jo naitis ir profbiuro pirmininkas doc. P. Žebrauskas. Didžiausio susidomėjimo su šliaukė krepšinio rungtynės. Jos vyko klek neįprastai: pir mąjį kėlln| dėstytojai žaidė su pirmakursiais, o antrąjį — su VI kurso studentais. Studentai dramatiškoje kovo-
Sipavičiūtė, iš II k. — I. ZakaraHė. EKFF. Iš I k. — V. Mikulanec. S. Kafyrina, R. Tarvydas,
Aukštojo mokslo reformos svarbiausia Išdava — atsfsaky mas aukštosios mokyklos veik los smulkios reglamentacijos, būdingos administracinei siste mai. Tai neišvengiama, vykstant šalies gyvenimo demokratizaci jai, siekiant šio proceso ne grįžtamumo. Ilgokai mes buvo me tos administracinės siste mos sraigteliais, neišvengiamai turėjome kažka prarasti. Suma žėjus reglamentuojančiu instru kelių, pajutome ttuštumą. O tuštumoje baugu — reikia spręsti, nėra I ka atsiremti, nėra vidinės atramos, nes ne yPaC iki šiol ios reikėjo.
(nukelta I 2 psl.)
iš II k. — V. Mickievič.
„JUVENTUS“ niuje, antroje ir ketvirtoje kilnojamose statybos-remonto eksploatacijos valdybose. Jie pa dės statybininkams Pašilaičiuo se, rekonstruojamoje Gorkio gatvėje, Naujojoje Vilnioje. Po kiekvienos pamainos trijų savaičių darbo bus savaitė po ilsiui. Studentai aplankys Rygą, Taliną ir Leningradą. — Kaip atrenkate norinčius dirbti šiame būryje studentus? — teiraujuosi Audriaus Braz deikio. — Laikydamiesi savanorišku mo principo priimame.
MEDIKŲ SPORTO VAKARAS Gegužės 19 d. VVU sporto įrenginių komplekse Saulėtekio alėjoje Įvyko medicinos fakul teto sporto vakaras. Jo progra moje buvo tradicinės dėstyto jų ir studentų krepštnlo var žybos, baudų mėtymo konkur są, parodomieji pramoginiai šokiai, viktorina „Ar žinai MF sporto Istoriją?.“ Dalyvauti šio je šventėje atvyko Ir visa fa kulteto administracija: dekanas
nojama vertybė Vilniaus uni versitetui — Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lenkijos kara lystės, Prūsijos, Mozūrijos, Vo lynės ir Podolės, Moskovijos, Rusijos imperijos, taip pat Va karų Europos žemėlapiai, išleis ti užsienyje XVI, XVII, XVIII, XIX a. Visi jie saugomi Vilniaus universiteto Mokslinės bibliotekos fonduose ir sudaro dr. Andriaus Hoferio kartografijos rinkinių kolekciją.
je Išplėšė pergalę rezultatu 71L70. Po to vykusj baudų mė tymo konkursą laimėjo vyr. lnž. R. Maskallūnas. Viktoriną „Ar žinai MF sporto Istoriją?" lai mėjo pirmoji studentų komanda. Viktorinos metu ilgametis MF dekanas prof. S. Pavllonls pasidalijo Įdomlais atsiminimais apie garsius sporti ninkus — MF studentus. Pabai goje buvęs MF sporto tarybos
RINKIMAMS
— Konkurencijos nebūna? — Tik tarp merginų, — nusi šypso vadas. — O kiek studentai uždirbs? — 120—130 rublių, — išgir stu. — Bet ne pinigai svarbiau sia. Kiek čia pamatai, kiek patiril. . . Belieka palinkėti vadui sėkmės (laikant egzaminus), o nepakliuvusioms į būrį merginoms — vilties ir kantrybės laukti kitos vasaros. Llna KUNCYTE
pirmininkas absolventas R. Stai gia apdovanojo pagyrimo raktais ir atminimo dovanomis akty viausius fakulteto spoitlnjnkus Ir atsiskaitė už ketvertų metų darbą. Visą šį laikotarpi mokslo pirmūnas, Lenino stipendininkas labai sėkmingai koordinavo sportln|-organizacin| darbą MF: jam vadovaujant, fakultetas 4 metus iš eilės skynė nugalėtojų laurus VVU tarpfakultetlnėje sparPallnkėslme Rimui takiadoje. sėkmės ir kopiant | mokslo aukštumas. Vincas LAPINSKAS
ARTĖJANT Artėja birželio 21 — rinkimų liaudies deputatų la . rybas Ir rajonų (miestų) liaudies teismus diena. Kaip vyksta pa ruošiamasis darbas telefonu klausiu agitatorių kolektyvo va dovo V. NAKUČIO. — Mūsų aštuoniasdešimt: dvi dešimt matematikų, dvidešimt istorikų, dvidešimt penki fi lologai ir penkiolika administra cijos atstovų. Surašėme visus rinkėjus gyvenančius Antakalnio, Šilo, Tramvajų, Klinikų, Smėlio gatvėse, sudarėme sąrašus. Da bar jie tikslinami, žmonėms ne šiojami pakvietimai. Apygardose turėtų buti organizuojami susitikimai su kandidatais j deputatus. Aušrė VENGRYTĖ
l ’Vietines
XXX
DĖMESIO, KOLEGOS! VISUS, KURIE RINKIMŲ DIENĄ — BIRŽELIO 21 — ŽADATE NE BŪTI VILNIUJE, PRAŠOME UŽ EITI Į SAVO AGITPUNKTUS PAIMTI BALSAVIMO TEISĖS PAŽYMĖJIMŲ.
•VI SESIJA
•V SESIJA
Šiemet Universiteto SSB sukan ka trisdešimt metų. Tarp pirmųjų darbo ir poilsio stovyklų organizatorių buvo ir TSKP istorijos katedros doc. P. Setkauskis. Paprašėme docentų atsakyti į kelėtų klausimų apie savo studen tiškas vasaras, studijų metus, dar bų Universitete. — Gerb. docente. Jūs buvote ne tik organizatorius, bet Ir ak tyvus SSB dalyvis. Gal papasa kotumėte apie darbų pirmosiuose studentų būriuose, patirtus įspūdžius. — Pagrindinis studentų darbas, manau, buvo ir tebėra geras mo kymasis, tačiau vasarų reikia pa dirbėti ir SSB. 1957 metų vasarų mes, tuometinio istorijos-filolo gijos fakulteto studentai, organi zavome „žilinų" būrį. Man ne teko jame dirbti, nes išvykau j Kazachijų — ten irgi reikėjo darbo jėgos. Įdomu buvo pama tyt stepes, pabuvot plėšiniuose. Dirbom pačius įvairiausius dar bus — kokius tik mums skyrė...* įdomūs buvo darbai... Teko dirbt traktoriumi, kombainu, patiko va žinėtis jaučiais... Ištisas paras dirbom nuimant derlių. Rugpjū tis ir rugsėjis pralėkė labai grei tai, bet patirti įspūdžiai pasiliko visam gyvenimui. Po Universite to baigimo teko dirbt SSB va du Elektrėnų šiluminės elektri nės statybose. Tada ji dar vadi nosi Vievio elektrine. O aukš tesniuose kursuose, po trečio, ar ketvirto, LLKJS CK duodavo ke lialapį ir važiuodavome į įvai rias vietoves skaityti paskaitų. Vasarų niekada nesėdėjom na mie. — Kiek supratau iš Jūsų pa sakojimo, lektoriaus įgūdžius gavote dar studijų metais. Šian dien Jūs „Žinijos" draugijos vl-
SESIJA
suomeninių politinių mokslų sek cijos biuro narys, Lietuvos KP CK neetatinis lektorius... — Taip jau paskutiniam kurse buvau priimtas į „žinijos" na rius. Tai, suprantama, padėjo pa siruošti pedagoginiam darbui, įgyti daugiau bendravimo įgū-
GERAI,
KAI YRA TOKIŲ
ŽMONIŲ džių, žinių auklėjant jaunimų. Skaitau visuomeninių-politinių mokslų paskaitas, manau, kad la bai svarbu išaiškinti jaunimui tarptautinę padėtį, tarptautinių santykių problematikų. Manyčiau, kad humanitarinių profesijų žmo nėms reikėtų aktyviau įsijungti į mokslinių-politinių žinių propa gandų. — Jūs aktyviai dirbate ir mo kslinį darbų. Esate išleidęs mo nografijų „Ideologija ir pasaulėžiūros ugdymas", 12 brošiūrų, paskelbęs kelias dešimtis mokslo populiarinimo straipsnių... — Čia yra ir nemažas mūsų profesoriaus katedros vedėjo, K. Navicko nuopelnas. Jis suda ro tokių atmosferų, kad negali ma nedirbti mokslinio darbo. Nelengva nagrinėf pasaulėžiūri nius dalykus, nes tai liečia žmo nių santykius, galvosenų... Pa
▼ SESIJA
•V SESIJA
vyzdžiui, šių monografijų dėjau dar studijų laikais, dą" darbų dirbi ilgai. Ir tik pas kui ateina atokvėpis, kai „apdoroji" medžiagų. Turime subūrę istorikų grupę LKP ideologinio darbo tyrimui, kuriai vadovauju. Šios ideologinės grupės jėgoms esame paskelbę keletu publikacijų... — Jūs buvote XI mūsų Universiteto istorikų laida, iš kurios „išėjo" , išėjo" daug mokslo vyrų. Jei neklystu, ir Jūs jau 25 darbo metus atidavėte Universitetui. Per tą laiką daug praėjo žmo nių, nauji veidai keitė ankstes nius... Turint tokią darbo patir tį galima išsakyti mintis ir apie šiandieninę studentiją. — Didelė afsakomybė — dir bti su studentais. Reikia mokėti rasti bendrą kalbą. Norėčiau pa girti gamtos fakulteto studen tus; kurie domisi mano dėstomu dalyku, nors yra ir ne istorikai. Ko gero, dabartiniam studentui trūksta aktyvumo, problemų kė limo, ryškaus domėjimosi visuo meninio gyvenimo tikrove. Aspirantų darbuose matyti ge ros jaunųjų pastangos. Žmonės bręsta ir auga laipsniškai.. Norė tųsi, kad jie drąsiau formuluotų idėjas, kad sulaukčiau nors vie no talentingo žmogaus, kuris pasižymėtų visuomenės mokslų srityje. Juk geri studentai visa da įsimena ilgam. Docentas ką tik atšventė pen kiasdešimties metų jubiliejų. No rėtųsi pacituoti jo bendradarbio, buvusio kurso draugo doc. P. Vitkausko žodžius: „Kaip gerai, kai yra tokių žmonių, kurie nie kada neatsisako padėti nelaimė je ir visada išlieka paprastais, visų gerbiamais kolektyve".
Jolanta NARBUTYTE
SESIJA
žvilgsnis iš vidaus (atkelta iš 1 psl.) Dabar sprendžiame, kaip stu dijuos studentai naujomis sąly gomis — savąrankiško darbo, asmeninės atsakomybės už sa vo veiklą aplinkoje. Pradėsiu nuo naujojo mokymo plano for mavimo peripetijų chemijos fa kultete. Dalis naujojo mokymo plano jau įgijo pilietines tei se _ pirmo ir antro kursų studentai jau studijuoja pagal ji. pirmiausia dėmėsi patraukia tai. kad visuomenės mokslų kursuose nenumatytos savaran kiško darbo valandos, nesuma žintas privalomas audltorlnių užsiėmimų valandų skaičius. Tam gana atkakliai pasiprieši no visuomenės mokslų atsto vai. Kaip apibūdinti šią situa ciją? Savarankiško darbo va landų vertė ne mažesnė, nei privalomų auditorinių. b<i atsi spindi visuose dokumentuose, kuriuos šiais metais gavo au kštoji mokykla. Be to, ir aki vaizdu. kad neįmanoma ko nors naudingo išmokyti studento jis gali išmokti tik savarankiškal dirbdamas. Auditorinių užsiėmi mų tikslas - išaiškinti, ką rė kia studentams studiiuotl, išsi aiškinti. sudėtingesnes Proble mas. išmokti praktiškai taikyti įgytąs žinias. Jei šiuo požiūriu nagrinėslm visuomenės mokslų atstovų poziciją, tai galimos dvi priežastys: pirma — baimė, kad nesugebės tinkamai organizuoti savarankiško darbo, kąd nesu gebės pareikalauti iš studento tikro žinojimo: antra — instin ktyvi pažiūra, kad savarankiško dą'rbo valandos antrarūšės, kad studentas negali pats išmokti, kad studentas gali būti tik iš mokytas. Labiau tikėtina ant roji pažiūra. Savarankiškas dar bas nėra naujiena, bet jam ne buvo skiriama pakankamai dė mesio. Savarankiškas darbas, studijuojant visuomenės moks-
APIE NEIŠTIRTUS REIŠKINIUS, PERSITVARKYMĄ
IR KAI KURIAS PROBLEMAS Mokymo-auklėjimo komisija susiduria šiandien su Įvairiais klausimais, kartais net sunkiai beišsprendžiamais, ypač Jei tai liečia ne tik pačius studentus. Vienas iš jų — pažangumas. Problema: kaip žmogų, savano riškai įstojusi j aukštąją moGal kyklą, prlverstl mokytis! tai dar vienas IS neištirtų visuomenės reiškinlų, gal verta Įtelklausimą sociologams? ktl š| _________ ___ Pamėginkime išsiaiškinti patys — studentas nesuinteresuotas gerais rezultatais, o dažnai ne išgalintis viršyti 3,5 balo vi durkį. Kodėl? Gal kaltas lanko mumas? Pagal plačiai paplitu sią nuomonę Išeitų, — jei blo gai lanko, reiškia blogai žino, arba vlįrai nežino. Beje, mūsų fakultete surengti tyrimai pa rodė, kad bloqal lankančių ir bloqal besimokančių bevelk nėra — Jie paprastai iškrenta sesijų metu. 0 tokių, kurių lankomumas neblogas, o vidur kis nepakyla virš 3,5, daugu ma. Ką daryti su Jais? Juk ne paslaptis, kad paskalnlus kursus iš kurių laikoma tos dažnai būna ne tik neįdo mios, bet ir nuobodžios. Daž niausiai paskaitoje studentas dirba ne protiškai, o fiziškai — kaip spausdinimo įrenginys ir tokiais tempais, kad apie „spau sdinamo“ teksto turini jau ne bespėja galvoti. Ar tai gera paskaita? O kodėl negalima bū tų Išleisti sąsiuvinius, kuriuo se būtų atspausdintas tas teks tas, kurį dabar vos suspėdami rašome, o dali lapo palikti tuš čią — paskaitoms. Paskaitų metu Jau galima protauti, lais vojoje lapo dalyje pasižymėti naujausius duomenis, daugiau
dėmesio skirti praktinei klausi mo pusei, nagrinėti pavyzdžius ne tik TSRS, bet ir pasauliniu mastu. Bet tada dėstytojams reikės daugiau ruoštis paskai toms, rinkti duomenis. Tai už ima daug laiko. Ar visi bus „už“? Ne visai tobulą, mano po žiūriu, turime ir atsiskaitymo sistemą. Dažnai mokomės ne tam, kad ateityje galėtume pri taikyti žinias kaip specialistai, o tam, kad eqzamino metu gautumėm gerą pažymj. O po egzamino — „nors tvanas“. Im kime pavyzdi Ir pasvarstykime blaiviai: turime formulę, kurios teisingumas įrodomas didžiuliu (rodymu, Ir žinom kokiu atve ju (kokiuose uždaviniuose) ji taikoma. Tai ką verčiau daryti: „kalti“ viską su Įrodymu se mestrui, ar žinoti pačią formu lę Ir jos pritaikymo atvejus vi sam laikui? Mano manymu ant rasis atvejis šiais laikais tinka mesnis. Na, o jei ką sudomins dėstoma sritis, tęs gali pana grinėti (rodymą savarankiškai, galų gale pasiklausti dėstytojo pertraukos metu. Nemažai laiko prabėgo, kai kalbame apie persitvarkymą, o kas pasikeitė? Nieko! Vis tebestudento: „0 glrdlme abejingą kam?“ proIškyla suinteresuotumo blema. Kaip i| suinteresuoti būti aktyviu? Atrankos mokytis, i aukštąsias mokyklas sistema kol kas to padaryti negali, morališkai paveikti neišeina, kas belieka? Žodis „naudinga“, materialiniai poveikiai. Imkime stipendijas. Kaip qerai, Įstojai i aukštąją mokyklą, esi ne pats paskutinis, — gauni
stipendiją. O geriau mokytis? Nereikia, |uk taip visiems sti pendijos vienodos. Na qalų pa le jas pradeda diferencijuoti. Valio! Pažangus reiškinys, bet ne iki qalo. Kaip žinia egzistuo ja stipendijų fondai, skiriami kiekvienam fakultetui, šių me tų fondo dydis priklauso nuo pernai stipendijoms išmokėtos sumos, kitais — nuo šių Ir t. t. Tad kas išeina? Fakultetas ne suinteresuotas neskirti stipen dijos blogesniam studentui — kitąmet fondas juk sumažės. Pavyzdys: stipendijų likutis bu vo paskirstytas bloqesnlems pir makursiams. Pasekmės — plrmakursių lankomumas kitame semestre pablogėjo vos ne pusantro karto. Kita klausimo pusė: juk dabar, Jei reikia lėšų dažams, po pieriui ar kitoms smulkmenoms, randame „labai aktyvų“ žmoqų Ir prašome Ji premijuoti. O tas „aktyvus žmogus“ Ima tuos pi nigus ir neša bendriems rgU<alams. O jei iš tikrųjų reikia ii premijuoti? Vėl iš tos pačios kišenės? Ar Ilgai dar save apgaudlnėsime? Tad ar nevertėtų nustatyti stipendijų fondus Ir pervedinėę ti juos fakultetų žinion, o šių fondų likučius (nepadidintos stipendijos) panaudoti einamie siems reikalams, tikrajam aktyvių žmonių paskatinimui? Daug kalbėta ir apie SMD veiklą. Visiškai sutinku, kad didžioji SMD darbų dalis perrašoma iš knygų, žurnalų, na o jei padaromą kažkas pažan gaus, naujo ir reikalingo, tai retai kada pritaikoma praktiko je. Darbas pakimbą tarp teorijos Ir praktikos. Ne veltui „Pa-
V SESIJA
grindinėse kryptyse“ akcentuo jamas glaudaus ryšio tarp au kštųjų mokyklų ir gamybinių orqanizacijų būtinumas.
Imkime klausimus spręsti praktiškai. Mažėjant privalomų valandų skaičiui (reikia paste bėti, kad neprivalomų vąlandų bent pas mus fakultete nėra, jau nekalbant apie fakultatyvi nius kursus Iš kurių laikom dar ir eqząminus) lieka dauqiau laiko savarankiškam darbui, at siranda platesnės galimybės praktiniam darbui kažkokioje Įmonėje ar Įstaigoje. Galima su daryti sutartis, pagal kurias studentai galės dirbti praktiš ką! kūrybini darbą, reikalaujan ti gilių žinių. O studentui dvi guba nauda: 1. praktinių įgū džių šaltinis, be to lF~karto ir tema SMD pranešimui, 2. ~ piniginių lėšų šaltinis.
Iš kitos pusės — ar aukštoji mokykla privalo rūpintls Įmonių specialistais? Ar never tėtų Įmonėms anksčiau susido mėti žmogumi, nei prieš pus meti iki baigimo? Labai puiki proqa — SMD konferencija. Jo je Įmonių atstovai gali rte tik pasiklausyti dėstomų praneši mų, bet ir pabendrauti su žmo gumi, pateikti savo pąslūlymus. O gal įmonių vadovai ne suinteresuoti surinkti qerą kon tingentą? Tad problemų kaip matome netrūksta, dirva veiklai plati. Belieka mesti popierius j šalį ir imtis darbų. Gąl tada nerei kės svarstyti, koks MAK-o pres tižas. J. ALEKSIEJEVAS EKFF MAK-o pirmininkas
lus, neretai būdavo suvedamas 1 veikalų perrašinėjlmą-konspektavlmą. Chemijos fakulteto prelimina rinis perspektyvinis mokymo planas kelia daug abejonių Neatrodo, kad vadovaujantis šiuo planu, įmanoma pasiekti mokymo proceso vieningumo Kartojasi ankstesnių planų trū kumai. atsiras Ir naujų. Jei Ir toliau dominuos ..srąlgtelių psi chologija“. Chemijos fakulteto taryba nesugebėjo apginti už slėnio kalbos valandų trečiame Ir ketvirtame kursuose. Reikia pažymėti, kad ne perdaug Ir stengėsi. Atrodytų, kąs čia to kio — buvo dvi valandos savaitę, liko viena. Tačiau ne numatytos netgi savarankiško darbo valandos, Tos valandos gana brangios, ________ studentai_____ alsiskaito už atliktą darbą namuo se. Dabar kalbos mokymas su mažėja perpus. Beprasmiška įrodinėti, kad chemikui, kaip Ir bet kuriam specialistui ir apskritai Inteligentui, būtina žinoti bent vieną užsienio kal bą. Iš kitos pusės, vra studen tų. puikiai mokančių rusų kai bą, bet jie priversti lankyti auditorinius užsėmimus dvejus metus. Gerai mokantis rusu kalba studentas tikrai los ne pamirš jau vien todėl, kad ne maža dalis specialiosios llte-atūros parašyta rusų kalba De ja. veikia apsidraudimas kal bame apie auklėjamąją rusu kalbos reikšmę, tačiau šiuo at veju minėtas ..tabu“ mažai ka bendro turi su tikru interna cionaliniu auklėlimu. pagarbos kitos tąutos kultūra! ugdymu Kaip sekasi tvarkytis savo reikaluose — chemllos, fizikos, matematikos disciplinose? Padė tls nepavydėtina Reiškiasi for malistinės tendencijos ir che minis „Patriotizmas“. Pasimetė me planų., samprotavimų aibė je, nes išleidomeiš ■akiračio pagrindini reformos tiksią paruošti specialistą, Nuėjome daugiau paprasčiausiu keliu mažiau vienodai visiems kur sams numatėme privalomu au ditorinių ir savarankiško dar bo valandų santyki. Mažiau tai liečia speckursus. bet Ir tai ne mūsų dėka. Verta patelkti vle ną kuriozišką pavyzdi. Penkto kurso rudens semestro perspe ktyviniame plane savaitinis pri valomų užsiėmimų krūvis 24 vai., iš jų tik 2 valandos skiriamos specialybės discipli noms. Eklektiškas visuomeniniu disciplinų __ ______ as. susmulkinim IU gausumas (beje, ne vien šiame semestre) kelia tik abejones ar tikrai mums reikalingas au kštos kvalifikacijos, susiforma vusios Pasaulėžiūros speciali?" tas. Šias abejones sustiprina ir tai, kad svarstymuose dažniau siai pamirštamas pats studen tas — ar yra iam pakankamai metodinės medžiagos, literato ros savarankiškam studijavimui, gal būt, kai kuriuose, studentu sudėtingesniuose kursuose rei kia lalpsniškiau prie to prieiti Matematika liko tik pirmame kurse. Vienu metu netgi buvo diskutuojama, ar išvis chemi kui reikalinga teorinė • kvanti nė chemija.
Prieš ketverius metus. su žuodamasis JAV, rinkau nu_ . apie . sistema džiagą mokymo JAV aukštosiose mokyklose i Tai Įėjo i mano ir mano kole gų iš įvairiu Tarybų Sąjung°s aukštųjų mokyklų darbo pie nus. Rašėme ataskaitas, patei kėme jas TSRS Aukštojo ir spe cialiojo vidurinio mokslo mimsterijai. Ne vien mes rašėme daug kas rašė. Kur šis patyri mas, kuri turėjo apibendrim1 minlstertla? Kai kas iš to. ma tomai, paruošė disertacijas, ku rios dulka archyvuose. Deiaišradinėtame savarankiško dar bo formas, kurios dažniausiai išrastos, darome tuo pačiu kla1' das, kurių galėjo Ir nebūti. Aslst. Vytautas DAUJOTU Chemijos fakultete partinio biuro sekretorius
1 Tarybkala etudantaa
V SESIJA
SENIAI TAIP ĮDOMIAI PRALEIDOME DIENĄ
TAVO
BENDRAAMŽIS
UŽSIENYJE
Noriu Jums papasakoti apie vieną praėjusių metų dieną — kai j VVU pramonės ekonomi kos fakultetą po dešimties me tų vėl susirinko Vlll-oji darbo ekonomikos specialybės studen tų laida. Noriu papasakoti apie dieną, prabėgusią labai greitai, palikusią gilų įspūdį ir, manau, ilgam įstrigusią visų grupės draugų atmintin. Taigi, tą šeštadienį j Saulėte kio alėją susirinko ekonomis tai iš Vilniaus, Kauno, Ukmer gės, Klaipėdos, Stakliškių, Bir štono... Ir ne bet kokie eko nomistai, o tik tie, kurie 1976 metais baigė pirmą darbo eko nomikos specialybės grupę. Jų pasirodė besą dvidešimt ketu ri. Kas su vyrais, kas ir su valkais atėjo. O kalbų kalbe lių__ Ir nėra ko stebėtis, Juk grupėje tada buvo bevelk vie nos merginos. Buvęs grupės kuratorius, da bar PEF partinio biuro sekre torius doc. G. Samuolis sako, kad pusės mūsų būtų nepaži nęs, taip išgražėjusios, ir kvie čia visus susipažinti su dienos programa. Turiu prisipažinti, kad Išsigandau Ją pamačiusi. Juk numatyta užtrukti čia visą dieną, net iki 18 valandos. Ką “ mes tiek Ilgai veiksime? O pasirodė, laiko buvo mažai, užtrukome fakultete kur kas IIgiau. I DALIS — PAŽINTINĖ. O susipažinome mes su fakul teto gyvenimu. Fakulteto pro-
IS PENKIOLIKOS — VIENAS Nė vienoje šalyje šiuo metu j abiturientai taip neplūsta universitetus, kaip Japonijoje, nors stojantysis j universitetų negali tikėtis, jog po baigimo būtinai tarnautojo vietą. (Turin tis mokslinį laipsnį jokiu būdu nelaiko savęs pažemintu, jeigu. . jam visų gyvenimų tenka dirbti I . Nemoralizuos'me. Pateikantrarūšj - vakarietišku sup«* *•«•»« P«vyxdtių Iš gyratimu - darbą: Japonijoje nė-1 d^0!0 P«kHko*. Pavyzdžių pa ra tokio akademinio pasipūtimo, | kankamai iškalbingų, pavyzdžiui, Europoje), kaip, Ligonis J. C., 14 metų, Atvežlabiausiai prestižinių tas j ligoninę „Greitosios pagalTačiau universitetų absolventai gali bos". Būklė labai sunki, Be sųtvirtai tikėtis sėkmingos karje monės, oda ir matomos gleiviros. Vis dėlto, manoma, jog nės blyškios. Išpiltas šalto, lip norinčiųjų įgyti aukštąjį išsila naus prakaito, kvėpavimas nely vinimą skaičius, ko gero, jau gus, nutrūkstantis, kraujospūdis peržengė apogėjų. Tai ir švie žemas, pulsas dažnas. Iš burnos timo ministerijos nuopelnas. Ji sklinda stiprus alkoholio kvapas. privertė privačias aukštąsias Diagnozė: ūmus apsinuodijimas mokymo įstaigas sumažinti priė mimų. Nė vienas vidurinės mo kyklos aukštesniosios pakopos abiturientas negarantuotas, kad įstos į aukštųjų. Jam dar tenka laikyti labai sunkų stojamąjį egzaminų — pavyzdžiui į Nanzano universitetų kasmet iš 15 tūkstančių pretendentų įstoja tik tūkstantis. Daugelis tėvų atsi- L sako visko, kad tik sutaupytų | Studento vasara — tai ne tik pinigus, sumokėti už savo vaikų I sesija, praktika, SSB, bet ir atosstudijas tokiose aukštosiose mo- I togos. Kaip geriau praleisti laiskyklose. I vą mėnesį, savaitę! Vienas iš VAKARŲ EUROPOS JAUNI- | būdų — keliauti. Pavieniui, SU MAS: KAS PASIKEITĖ? I sirinkus grupelę draugų; o gal Pasikeitė jaunimo požiūris į I — su Universiteto turistų klubu, santuokų. Didžiojoje Britanijo-1 Klubo veiklą, pagrindines probje nesantuokiniams ryšiams ne-1 lemas, vasaros planus, mūsų ne pritaria 60 procentų jaunuolių, I etatinės korespondentės Zitos apklaustų žurnalo ,,New socie j PALIUKENAITĖS prašymu trumpai ty". Jaunuoliai vis dažniau šie-1 apžvelgia UTK tarybos pirmininkia sukurti šeimą, įgyti išsila iko pavaduotojas Kęstutis KULIvinimą, kvalifikaciją, gauti dar-1KAUSKAS. O mes primename, l}4I kad klubo susirinkimai vyksta Nekintantis liko troškimas I ketvirtadieniais 20 vai. jungiamoDadaryti pasaulį geresnį. Tačiau I įo korpuso 1 auditorijoje, metodai skiriasi nuo audringų I _ Mūsų klubas nuo kitų skiseptintojo dešimtmečio pabaigos I riasi tuOi kad jis rengia daugiauaštuntojo pradžios manifes Į sja poilsinius žygius po Lietuvą, tacijų, kai jaunimas reikalavo I Jie vyksta beveik kiekvienų sasuteikti jiems teisę savaip pert-1 vaitga lį, daugiausia rudenį ir davarkyti pasaulį. Dabar vis di-1 |yvauja kiekviename iš jų apie aesni populiarumų įgyja gerai I devyniasdešimt žmonių, apgalvotos kampanijos, pavyz-| džiui, tarptautinio komiteto I Turistauti galima įvairiais būLive aid" organizuotas trans-1 dais: nori dviračiu važiuok, nokontinentinis koncertas. Jį matė | ri baidare plauk, nori — pėsčio beveik du milijardai žiūrovų | mis kulniuok. Gal į vieną Lie'50 šalių. Lėšos už koncertą |’uvos kampą, gal j kitą, o gal Pasirinkimas buvo skirtos pagalbos Afrikos | ir i Karakumus! Ryventojams, nukentėjusiems | platus! nuo sausros, fondui. (nukelta į 4 psl.) •š „Studenčeskij meridijan"
SU KUPRINE
LENGVIAU GYVENTI
SESIJA
"NF SESIJA
▼ SESIJA
dekanas doc. J. Kunčiną buvo mūsų prodekanu ir tada, prieš gerą dešimtmeti. Atsimenu, tu rėjau su Juo savų reikalų. Bu vau atsakinga ' už fakulteto Anksčiau ėjęs sienlaikraštį. ___ laikraštukas neturėjo nuolatinio pavadinimo. ~ Redkolegija siūlė tai vieną, tai kitą pavadlplmo variantą, bet mūsų gerbiamas prodekanas vis dar prašydavo pagalvoti, parinkti dar Išradin gesni, dar įdomesnį pavadini mą. Pamatėme, kad sunkiai bejtlkslme, Ir nutarėme išleisti sienlaikraštį neklausydami pa tarimų. Pavadinome Ji „Žings niai“. Rytojaus dieną, paklausus prodekano nuomonės, Jis pasa kė: „Tai kam dar klausiate. Juk vis tiek Jau žingsniuojate i prlekj savo „Žingsniais“. Ma tyt, neprasto pavadinimo būta, jeigu daugiau kaip dešimt met tų fakulteto studentai dalinasi savo mintimis ir rūpesčiais sienlaikraštyje, vis dar pava dintame „Žingsniais“. Prodekanas doc, J. Kunčiną supažindino mus su tuo, kas naujo (vyko fakulteto Ir viso Universiteto gyvenime per pa starąjį dešimtmetį, o buvęs ku ratorius docentas G. Samuolis sprendė su mumis ekonomines laikmečio .problemas. Kalbėjo mės |au kaip specialistai, kaip kolegos. Nustebino mus Univer siteto turima skaičiavimo tech nika, pajutome tarsi kokią nuo skaudą, kad lau niekada nemo kėsime taip gerai dirbti $u
kompiuteriais, kaip mokės Jais naudotis dabartiniai PEF stu dentai. Tiesa, pratybas vedęs dėstytojas minėjo, kad visi, no rintys įgyti darbo su displėjais įgūdžių, gali pasitobulinti kva lifikacijos kėlimo kursuose. De ja, ne visose įmonėse yra mi nėta technika, ne visur JI dar Ir reikalinga. Tai nors Ir neto limos, bet ateities dalykas... II-OJI DALIS - SUSIPAŽINTINĖ. O susipažinome mes Iš naujo vienas su kitu. Prieš mus pra bėgo dvidešimt keturi gyveni mai. su savo džiaugsmais, ne sėkmėmis Ir pasiekimais, su savo buitimi Ir požiūriu j laik metį. Dvidešimt keturios išpa žintys — drąsios Ir jaudinan čios. — Mažai viršininkų, — sako kuratorius. — Juk ruošėme mes darbo organizatorius, gamybos vadovus. Vadovaujančiuose pos tuose tik keli. — Bet |uk praėjęs dešimtme tis, tai šeimų kūrimo ir valkų metai, prleštaraula Elvyra. — Pamatysit, kas iš mūsų bus dar po dešimties metų. Grupės seniūnė Audronė su pažindina visus su anketos duomenimis. Anketos, kurią mes užpildėme vos jžengę j fakulte tą Ir kurioje turėjome iškloti kaip ant delno viską: įstaigą, kurioje dirbame, šeimyninę pa dėtį, gyvenamą plotą Ir net sa vo pasitenkinimą ar nepasiten kinimą gyvenimu.
— Anketa rodo, kad didesnė Jūsų dalis patenkinti darbu ir gyvenimu, — sako G. Samuo lis. — Tai Ir gerai ir nelabai. Žmogus turi būti kuo nors ir nepatenkintas. Juk nepasitenki nimas, ieškoįimas geresnės Iš eities iš esamos padėties ir yra pažangos variklis.
Tačiau anketa rodo Ir kitką: bevelk visi dirbame pagal pa skyrimus, ekonomistais. Vadi nasi, neveltui valstybė mus mo
kė, neveltui įdėtos lėtos sutei kiant mums ekonomisto kvalifi kaciją.
Kaip Ir prieš dešimt metų diplomo įteikimo dieną, taip Ir dabar vėl keičiamės adresais, vėl rašome vienas kitam linkė jimus, vėl vartome keramikini medalį, kuriame vėl {spausta „PEF. Darbo ekonomikos spe cialybė. Vlll-oįi laida“. Tačiau metai jau kiti — „1976-86“. įdomu, kokie mes būsime dar po dešimtmečio, kaip toliau klosis mūsų likimai? Tikime, kad gerai. Ir iš visos širdies įrašome padėkos žodžius j pra monės ekonomikos fakulteto svečių knygą. Dėkotame fakul teto vadovybei, visiems mūsų susitikimo organizatoriams: senlai taip jdomlai praleidome dienąl
S. Ekonominių
MOTIEJŪNIENĖ Televizijos redakcijos redaktorė
laidų
UŽ SVEIKĄ GYVENIMO BODĄ
PAVYZDŽIAI IŠ GYDYTOJO PRAKTIKOS etilo alkoholiu. Gydytas reanimaciniame skyriuje. Tik intensy vaus gydymo dėka, pavyko iš gelbėti jaunuolio gyvybę. Jam pasisekė. O juk gydymas galėjo būti ir neefektyvus — grėsė sunkios komplikacijos — kvė pavimo centro paralyžius, širdies sustojimas. O tai — mirtis. Už ką? Dėl ko? Vardan ko? Ligoniui A. A. 40 metų. Inži-
nierius. Atvyko j ligoninę skųs damasis stipriais skausmais už krūtinkaulio, dusuliu. Apžiūrint priėmimo kambaryje — oda bly ški, galūnės šaltos, pilkos. Krau jospūdis žemas. Atlikta elektro kardiograma — pokyčiai, būdin gi ūmiam ir ryškiam širdies rau mens mitybos nepakankamumui. Diagnozė — ūmus miokardo in farktas. Išaiškinta, jog ligonis
Istorijos fakulteto komjauni mo komitete nebesitikėjau kų sutikti. Pavasario semestras jau praeityje. Dabar sesija. Bet ne — pasisekė. S( sykį radau tą, ko ieškojau. Su knyga rankose sė di Džiugas Vaičiūnas, fakulteto kultūros klubo pirmininko pa vaduotojas. Klausimai stereotipiniai: „Kas nuveikta per šiuos metus?", „Ko kios problemos, planai ateičiai?" — Pirmasis šių metų renginys — tradicinės „fuksu" krikšty nos, dėsto Džiugas. Po jų iš karto pradėjome ruoštis jau
Bet rengdamas šventes, klubas susiduria su daugeliu pra olemų: patalpų trūksta, pats klubas mažas. O idėjos ne iš dangaus byra, jas kurti reikia. Ir vėl — mažai žmonių — ma žai idėjų. Vieniems surengti to kių šventę, kaip pavyzdžiui Melagių kermošius, sunku netgi fiziškai. Planuojame pasitelkti j pagalbų filologus. Kalbėjome su jais. Bet kalbos kalbomis. O mums reikia realios pagalbos. Yra idėja balandžio pirmųjų organizuoti bendrų viso Univer siteto šventę. Melagių kermo-
pavasario šventei — Balandžio pirmosios Melagių kermošiui. Šiemetinis šios šventės akcentas — saviveiklininkų pasirodymai. Kas nori, tam kelias j scenų lai svas. Tiesa ši naujovė ne vi siems patiko. Bet manome, kad reikia ir toliau eiti šia linkme. Trečias stambus renginys — Istorikų diena, Šiais metais ji sutapo su „Lituanika — 87‘ ir prekybininkų „Merkurijaus" ir dalyvių, ir švente. Todėl žiūrovų buvo mažiau, nei per Melagių kermošių. Nuomonės apie jų taip pat skiriasi, {domu pažymėti, kad dekano atvežimo ceremonijų filmavo net ameri kiečių telekompanijos atstovai.
šius būtų tuomet tik jos sude damoji dalis! Juk iki šiol ne turime bendros Universiteto šventės! Čia daugiau iniciaty vos turėtų parodyti centrinis, kitų fakultetų kultūros kluibai.
SESIJA
Dauig tikimės Iš dabartinių fa kulteto „fuksų". Tarp jų daug gabių, darbo nebijančių žmonių. Todėl kitais metais fakulteto švenčių likimas didele dalimi priklausys nuo jų iniciatyvos ir triūso.
Iš savo pusės belieka tik pri durti: „pagyvensim — pamaty sim". Ričardas VITKUS
▼ SESIJA
nuo 16 metų rūkęs, nevengęs išgerti, ligos išvakarėse su drau gaiš „šventęs". Rytų pajuto sti prius skausmus. „Greitosios pa galbos" atgabentas j ligoninę. Hospitalizuotas j reanimacinj skyrių. Nežiūrint taikyto gydymo miokardo infarktas progresavo. Atsirado pavojingi gyvybei ritmo sutrikimai, išsivystė klinikinė mirtis. Reanimuotas. Reanimacija nesėkminga. Mirė vyras pačiame kūrybinių jėgų žydėjime. Var dan ko? Ligonis K. B., 56 metų, žur nalistas. Gydėsi chirurginiame skyriuje, dėl kraujavimo iš išsi plėtusių stemplės venų. Venų išsiplėtimas komplikavo alkoho linę kepenų cirozę. Gydymo dė ka kraujavimų pavyko sustabdy ti, tačiau ligonis ir toliau skun dėsi bendru silpnumu, širdies plakimais, maudžiančiu skausmu už krūtinkaulio. Širdies veik la neritminga. Kraujospūdis aukš tas. Alkoholį vartoja nuo jau nystės. Diagnozė — kepenų al koholinė cirozė. Darbingo am žiaus žmogus tapo invalidu. Il gai gydėsi įvairiose sanatorijose. Ligonis S. T., 4 mėnesių. Gy domas įgimtų širdies ydų sky riuje. Diagnozuota sunki širdies yda. Tėvai studentai. Pirmaisiais nėštumo mėnesiais motina rū kiusi, kelis kartus gėrusi šampa no, negalima paneigti jog tai neturėjo įtakos kūdikio ligai. Vartojant alkoholį kenčia visi organai ir jų sistemos. Smarkiai nukenčia širdis. Net vienų kar tų išgėrus alkoholio atsiranda smulkių kraujagyslių tonuso pa kitimas, kurio priežastis — ne fiziologinė organizmo reikmė. Alkoholis pagreitina liguistų po kyčių vystymusi organizme. Ge riantiems dažniau sutrinka šir dies ritmas, jie dažniau serga hi pertonine liga, jiems gali išsivys tyti sunki praktiškai neišgydoma liga — alkoholinė kardiopatija.
▼ SESIJA
Gyd. J. BARYSIENĖ
•V" SESIJA
4 Tarybinis studentas
SU KUPRINE -LENGVIAU GYVENTI (atkelta iš 3 psl.)
Kęstutis Kulikauskas: | Karakumus ir į kitas Sąjun gos vietas mes ne taip lengvai išeiname. Ir, aišku, negalime vi sų norų patenkinti. Yra penkios žygio kategorijos, kurios skiria mos pagal sudėtingumą. Tas, ku ris nebuvo pirmos kategorijos žygyje, jokiu būdu negali vyk ti į antros ir trečios kategorijos žygius. Pirmoji kelionė ypač svarbi, kadangi pamatome, ko žmogus vertas: ar ištvermingas, ar draugiškas. Labai daug tokių, kurie iškart nori vykti, sakykim j Kaukazą. Jie nežino, kad ten sunku netgi įpratusiam ir gerai fiziškai pasiruošusiam žmogui. Be to, neturime pakankamai vadovų. Žygių maršrutai yra su dėtingi (ypač kalnuose) ir rei kalingi patyrę vedliai, kurių mums labai trūksta. Antros ir trečios kategorijos žygiai „laiko si" tik su veteranų pagalba. Daug padeda mūsų klubui, ir yra geri vadovai: EKFF docentas E. Žižys, T. Šidiškis, K. Čepo nis, K. Ambrazas, F. Radvilas. „Tik va bėda su sporto inven toriumi," dejuoja turistų klubo nariai. Ir, pasižiūri — tikrai ma
žas jų „turtas". Trūksta kuprinių, šturmuočių, palapinių, slidžių. Labai norėtume, kad sporto ka tedra laiku nurašytų sulūžusį inventorių, o už jį mes laiku gautume naują — sako K. Ku likauskas. — Tuomet jau galima pagalvoti ir apie naujus, sudė tingus, įdomius žygius. Bes mes nepasiduodame pe simistinėms nuotaikoms ir nenuleidžiame rankų. Dirbam vyriš kai! Praėjusio rudens turiada — buvo viena iš masiškiausių. Da lyvavo apie 250 fžmonių (net miegoti j palapines; vos sutilpome). O dar anksčiau buvome su rengę žygį, kuriame dalyvavo ir mokiniai iš Šiaulių, entuziastai iš kitų miestų. Kas ketvirtą žygj užregistruotą Vilniaus turistų klube organizavo mūsų klubas. O netrukus, vasaros atostogų metu, keliausime į Centrinį Kau kazą: bus surengti keturi pir mos ir vienas trečios sudėtingu mo kategorijos žygiai. Žygių metu vakarais, prie lau žo vyksta grupių programėlių konkursai, dainuojamos liaudies dainos, į palapines išsiskirsto jau vėlai naktį, pavargę, bet lin ksmi, nešini kokiu nors „valgo mu prizu"...
Saulius RAMOŠKA
EGZAMINAI PAGAL STUDENTŲ PASAKOJIMUS
Ar galima, nemokant ištraukto noti dėstytojo silpnybes. O kar bilieto, gauti ketvertą arba net tais padeda ir visiškas atsitiktipenketą! Galima- — taip tvirti na išlaikiusieji. — Reikia tik žl- numas...
SIURP RIZAS Prie durų spietėsi studentai. Vieni bandė pro rakto skylutę kažką įžiūrėti, kiti laukė išeinan čių, kuriuos tuojau apiberdavo klausimais.
— Leiskite dabar man eiti, — paprašė Liuda. — Aš neilgam, vis tiek nepasiruošusi. Teks ant rą kartą ateiti...
Draugai sutiko. Liuda atidarė duris ir įėjo. Dėstytoja tiriamai pažvelgė į ją ir ranka parodė bilietus. Liuda nesijaudino. Jį drąsiai žengė prie stalo ir, žiū rėdama dėstytojai j akis, ištrau-kė bilietą. Perskaitė jį ir nusi juokė. Kaip tyčia, dar pats sun kiausias papuolė. Ir, nieko ne laukusi, atsisėdo j pirmą suolą. Dėstytoja net nustebo Ar ne per daug savo jėgomis pasitiki šioji studentė? „Truputį pasėdėsiu, — galvojo Liuda, — o paskui pasakysiu, kad bilieto nemoku". Ir ji sė dėjo. Sėdėjo ir dairėsi. Bilietas gulėjo šalia. Kažkas į nugarą pa stukseno. Atsisukusi Liuda pama tė Raimondą, kuris kažko klausė. — Nepasakinėtl — įspėjo dės tytoja. — Jei savo klausimą ži-
nai, tai nereiškia, kad ir kitiems gali padėti. „O, kad aš žinočiau, — galvojo Liuda, — Tada taip nesėdėčiau"... Dėstytoja neatitraukė akių nuo Liudos. „[.Lengvas bilietas papuolė, kad nieko nesiruošia... mąstė ji. Liuda dar kartą perskaitė sa vo bilietą ir atsistojo. „Eisiu ir prisipažinsiu, kad egzaminui ne pasiruošiau. .." — nutarė ji. Ir dėstytoja neišlaikė. Ji pa šoko iš savo vietos ir nervingu balsu išpylė: — Jeigu tu manai, kad aš tau parašysiu penkis, tai labai klysii. Rašau keturis ir viskas! Ir gali sau eiti... Liuda nežinojo, ką sakyti. Ji tylėdama žiūrėjo, kaip dėstyto ja vingiavo ketvertuką... Už durų laukė nekantraujan čių būrys. Tik jai išėjus kaip mat pasipylė klausimai: — Kiek gavai? — Kokį bilietą ištraukei? — Ketvertą... — atsakė Liu da. — O sakei, kad nieko nemo ki...
STUDENTĖS AŠAROS Rusų kalbos ir literatūros eg zaminas Daivai nebuvo Iš ma loniausių. Ji bijojo. Bijojo iš traukti bilietą, kur reikėtų pa sakoti kokio nors rašytojo bio grafiją. kalbėti apie Jo kūry bini Palikimą. Nors užmušk, Daivos galvoje niekaip neištik davo datos, miestų bei kūrinių pavadinimai. Bet vilties dar buvo — dėstytola buvo labai iautrios širdies ir greitai susigraudindavo... .. .Daiva ištraukė bilietą... Puškinas! Biografija Ir kūry ba. .. Ji mėgino ką nors prisiminti, bet veltui. Ir tada__ pravir ko. .. — Kas atsitiko? — nustebo dėstytoja. — Pu-Puškinas... vienas žy miausių rusų poetų... Aš kai prisimenu lo sunkų gyvenimą, tai... — kūkčiojo Daiva. — Taip taip, — susigraudi
no dėstytola. — Tai tikras ge nijus buvo. — Bet Jis kentėjo -o -o... — raudojo Daiva. Dėstytoja Išsitraukė nosinę: — Taip, io gyvenimo kelias nebuvo rožėmis klotas... Verkė abi. Dėstytoja šluostėsi ašaras ir kalbėjo: — Jo kūriniai — tai kelrodė žvaigždė būsimiems poetams. .. Koks eilėraštis tau labiausiai įsiminė? - Jis... lis sukūrė... — Daiva giliai atsiduso, - - ,,Euqenljų Oneginą...“ — Tai poema... — dėstytoja vėl apsipylė ašaromis. — Aš kai prisimenu Jo gyvenimą, tai... — Daiva dar garslau pravirko. - Aš... aš tau parašysiu ketvertą.. . Gerai? — šnirpšdama nosimi dėstytoja atsisėdo I savo vietą. Daiva verkė. Dabsr |au Iš džiaugsmo...
UNIVERSITETO FUTBOLININKAI - ČEMPIONAI
Kaune baigėsi LTSR aukštųjų mokyklų sporto klubų žaidynių futbolo varžybos. Jose dalyvavo aštuonios komandos. Finalinės grupės rungtynės: Kauno „Poli technika" — Vilniaus „Šviesa" 0:1. Kauno „Atletas" — Vilniaus „Mokslas" 1:3 ir Kauno „Atle-
tas" — Vilniaus „Šviesa" 1;o. Po šių rungtynių žaidė Vilniaus „Mokslas" su Kauno „Politech nika". Tai buvo tarsi dviejų vei ksmų drama. Respublikos aukš tųjų mokyklų futbolo pirmenybių lemiamos rungtynės baigėsi ly giomis — 2:2. Čempionų vardus iškovojo Vilniaus „Mokslo" eki pa. Sidabro medaliai įteikti Kau no „Atleto" futbolininkams, tre čią vietą užėmė Vilniaus „Švie sos" vienuolikė.
Jonas GAIŽUTIS Autoriaus nuotraukose: Valio treneriui!; Vilniaus Universiteto futbolininkai.
LTSR MA MOKSLININKŲ
ROMUOSE
Blržello 12 d. (penktad le nj) 18.00 vai. VVU Mokslo muziejuje (B. Sruogos 12) epochos muzikos baroko koncertas, Dalyvaus Mokslininku rūmų kamerinės muzikos ansamblis. 16 d. (antradieni) 15.00 vai. LTSR MA FSTI salėje (Mičiurino 1/46) mokslinė kon ferencija, skirta prancūzų rašytojo ir filosofo Žano Žako Ruso 275-osioms gimi mo metinėms. Pranešėjai: fi losofijos m. kand. Arūnas SVERDIOLAS, teisės m. kand. Dalia DlClŪTĖ. filosofijos m. dr. prof. Bronius GFNZEL1S, filosofijos m. kand. Algirdas DEGUTIS, pedagogikos m dr. prof. Vladas RAJECKAS. Respublikinės bibliotekos Re tų spausdinių skyriaus vedė jas Juozas TUMFLIS. Mokslininkų rūmu kameri nės muzikos ansamblio kon certas. 17 d. (trečladienj) 1830 vai. Paveikslu galerijoje (Gedimino a.) susitikimas su Vilniaus Žemutines oilies katedros 1984—1986 m. tvrinėtojais. Pranešimu tema: „Nauja Vilniaus katedros istorijoje", Dalyvaus: menotvrininkas Romualdas BUDRYS, archeolooai Albertas LISANKA, Vvtautas URBANAVICIUS, antroDolO"Gintautas CFSNYS, i stori,kas Edmundas RIMŠA ir archi tektas Napoleonas KITKAUS KAS. (Mokslininkų rūmų, Dailės muziejaus ir Archi tektu rūmų viešas renginys.' 18 d. (ketvirtadieni) 18.30 vai. Mokslininku rūmu obelenų salėje pranešimas „Žmogaus fenomenas (sąmo nės ir pasąmonės filosofija)". Pranešėjas — Medicinos bio loginių problemų instituto skvriaus vadovas Valeri'i KANIUKA (Maskva).
F T 'v t" ' f..
h i I ir
1J
» V < VM. J' * 1I
SPARTAKIADA FINIŠAVO
nugalėjo istorikai, antri — mate matikai, treti — chemikai. Spartakiados taurė — čempionams Susumavus visų 7 spartakiados rungčių rezultatus, paaiškėjo, kad šiemet, kaip ir pernai, spar takiados čempionų vardus iško vojo filologijos fakulteto dėsty tojų kolektyvas (83 tšk.). „Fenik so" (filologų sportinė emblema) gerbėjai šiemet laimėjo stalo te niso ir šaudymo varžybas, plau kime ir šachmatų turnyre buvo treti, o ir likusiose rungtyse už ėmė gana aukštas vietas. Filolo gų pasirodymas maloniai nuteikė pavyzdiniu organizuotumu, ko lektyviniu susitelkimu ir patriotiz mu. Taigi, „ūbi concordia, ibi victoria" (kur santaika, ten ir pergalė). Tai, kad filologijos fa kultete jaučiamas sportinio sąjū džio pakilimas, neabejotinas spor to organizatoriaus R. Remeikos nuopelnas. Malonu buvo stebėti ir FilF administracijos atstovus — dekaną prof. A. Girdenj, prodekaną doc. R. Sideravičių, „eksprodekaną" doc. A. Jovaišą, šau niai gynusius fakulteto sportinę garbę prie šachmatų ir šaškių Baigėsi beveik penkis mėne sius trukusi VVU darbuotojų lentų. profsąjungos spartakiada, skirta Antroje vietoje liko MaF dės Spalio socialistinės revoliucijos tytojai (78 tšk.). Matematikai šie prizines 70-mečiui. Paskutinės gegužės 28 met iškovojo keturias dieną įvyko vietas ir, išskyrus šachmatus ir krepšinį, kurie netikėtai tapo Kroso varžybos. MaF „Achilo kulnu", susigrąžino Pastarosiose dalyvavo 9 fakulte prarastas pozicijas. Todėl naujojo tų komandos (rekordinis šiai run “ Birbalo. ................... debiutą “ reigčiai dalyvių skaičius). 2 km nuo sportorgo 8. tolį vyrams, kaip ir pernai, pir kia laikyti sėkmingu.
masis baigė A. Mickevičius (IF), aplenkęs K. Karčiauską (MaF) ir savo komandos draugą V. Kučin ską. 500 m nuotolį moterims pir moji baigė fizinio lavinimo ka tedros dėst. J. Urbonavičiūtė, antroje vietoje palikusi V. Mo zūraitę (IF), o trečioje — V. Ignatavičiūtę (FF). Komandomis
1‘ V ' M“y
Trečiojo spartakiados prizininko vardą iškovojo fizikai, surinkę 77 tšk. (sporto organizatorius J. Kapturauskas). Fizikai šiemet laimėjo šaškių ir šachmatų turny rus, plaukimo varžybas, po ke leto nesėkmių gerai pasirodė šaudymo varžybose (čia jie bu vo treti). Deja, apmaudus nesu-
Dingusį studento pažymėjimą dentei Vilijai POCIŪTEI, laikyti Nr. 840436, išduotą PF studentui negaliojančiu. Egidijui MIDVERIUI, laikyti ne Dingusį studento pažymėjimą Nr. 830085, išduotą MaF studen galiojančiu. tui Miroslavui GILIUI, laikyti ne Dingusį studento pažymėjimą galiojančiu. Nr. 8611139, išduotą MaF stuDingusį studento pažymėjimą
sipratimas stalo tenise varžybose sukliudė fizikams siekti „aukso". „Savo" ketvirtąją vietą užėmė medikai (69 tšk.), 5—6 vietas pa sidalijo gamtininkai ir chemikai (po 65 tšk., lygus ir prizinių vie tų skaičius). Tiktai septintoje vie toje liko pernykščiai vicečem pionai istorikai. Asist. Z. Butkaus liga per patį spartakiados įkarš tį skaudžiai atsiliepė istorikų pa sirodymui, parodė, kad Z. But kui pilnaverčio pakaitalo fakul tete dar nerasta. Kiti fakultetai pasirodė silp niau ir pastebimai atsiliko nuo prizininkų, nors reikia pažymėti žymią pažangą padariusius EKFF atstovus (sporto organizatorius JAliukonis). Z. Žemaičio taurė — fizikams Gegužės 25—30 d. d. WU sporto salėje vyko tradicinis il gamečio Universiteto rektoriaus prof. Z. Žemaičio krepšinio tau rės turnyras. Šių varžybų vyr teisėjui R. Kaminskui paraiškas dalyvauti pateikė 11 komandųPirmąkart šiame turnyre debiu tavo skaičiavimo centro rinktinė, anksčiau gindavusi MaF garbę Debiutantai žaidė sėkmingai: įvei kę EKFF atstovus, po to nu skriaudė savo „mecenatus (MaF) ir pasiekė finalą. Čia jų laukė labai pajėgi FF rinktinė, kurios gretose matėme tokia* pirmojo ryškumo žvaigždes kaip A. Pavilonį ir R. Gašką. Finai' nj susitikimą įtikinamu rezultato 85:56 laimėjo fizikai, kurie p° P° metų pertraukos vėl susigrąžino garbingą prizą. Šiomis varžybomis VVU dės tytojai oficialiai baigė šių mokslo metų sportinį sezoną. Iki susi* kimo sportinėse aikštelėse ate' nančiais mokslo metais. . V. LAPINSKAS VVU darbuotojų profsąjung0* komiteto nar?' Nr. 830093, išduotą MaF studen tei Jekaterinai ClORNAJAI, I®*' kyli negaliojančiu. Dingusj studento pažymėjimt Nr. 850180, išduotą FilF studen tei Reginai JANU5KAITEI, la*r negaliojančiu.
Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 1378 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Redakcijos adresas; 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas".Telefonas: 61-Xl-79. «ConercKHH cryAeHT> — opraH napmoMa, peuropaTa, KOMHTeTa komcomoab, npotjiKOMa opAeHOB TpyAonoro Kpacnoro 3Ha Merai u Ąpy«6M ■apoAos BnAsusoccicoro yHHBepcirreTa hm. B. Kancynaca. Bnumoc. PeAaicrop A. AHnnrrac. Ha ahtobckom msnce.
Redaktorius A. LIPSTAS