Tarybinis Studentas, 1987 m. birželio 5 d. Nr. 21 (1400)

LEIDŽIAMAS NUO 1950

METŲ BALANDŽIO 15 D.

*

Nr. 21 (1400) 1987 M. BIRŽELIO 5 D. PENKTADIENIS

VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS

KAINA 2 KAP.

illllllllllinillllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllilIlIlIlIlIlIIIIIIHHIlIlIimilIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIHIIIIIIlIflIlIIIIIIIIIIIIIIIIlIlIlIlIlIlIlIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIllllllllllllllIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIII

TRUMPAI „Y1VAT

ACADEMIA" — MEDIKAMS

PRIZAS

• Gegužės 29 dieną VISI ka­ vinėje „Studija" buvo susumuoti respublikos aukštųjų mokyklų stu­ dentiškų švenčių konkurso „Vivat academia!" rezultatai, apdo­ vanoti nugalėtojai. Žiuri, į ku­ rios sudėtį įėjo LLKJS CK, LTSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo bei Kultūros ministerijų atsakingi darbuotojai, kai kurių aukštųjų mokyklų studentų prof­ sąjungos komitetų pirmininkai, pereinamąjį konkurso „Vivat

academial" prizą paskyrė Uni­ versiteto medicinos fakultetui už diplomų įteikimo šventę. Medi kai taip pat apdovanoti LTSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos Garbės raš­ tu.

TV FORUMAS

• Tą pačią dieną Jungiamaja­ me korpuse buvo filmuojamas TV forumas „Akiratyje — stu­ dentiška šeima". Forume dalyva­ vę LTSR aukštojo ir specialiojo

mokslo ministro pavaduotojas V. Pranaitis, Prekybos ministerijos, respublikos profsąjungų ta­ rybos, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, atsakė j gausius Universiteto, Kauno po­ litechnikos instituto, Vilniaus

inžinierinio statybos instituto bei Pedagoginio instituto studentų klausimus. Netrukus forumą trans­ liuos Lietuvos televizija, tikimės, kad jis susilauks jūsų dėmesio.

PAREIKŠTOS REKTORIAUS PADĖKOS

"Vi SESIJA

SESIJA

▼i SESIJA

SESIJA

SESIJA

SESIJA

• Universiteto komjaunimo operatyvinės grupės nariai akty­ viai dalyvavo išaiškinant ir sulai­ kant nusikaltėlį, šiais metais Sau­ lėtekio alėjos rajone {vykdžiusį keletą sunkių nusikaltimų. Ketu­ riems operatyvininkams pareikš­ tos Rektoriaus padėkos.

NE VALGIS GALVOJE...

„T. S." inf.

r

UNIVERSITETO PARTIJOS

DARBUOTOJŲ KOMJAUNIMO ORGANIZACIJA: problemos, pasiekimai

KOMITETE Užvakar (vykusiame posėdy­ je buvo svarstytas fizikos, che­ mijos, matematikos ir gamtos fakultetų partinių organizacijų darbas koncentruojant mokslinius tyrimus svarbiausių programų vykdymui ir rezultatų (diegimui I praktiką. Pažymėta, kad visuo­ se fakultetuose iš esmės išnyko 'mulkiatemiškumas, stebimi rim­ ti poslinkiai (diegiant mokslinius tyrimus ( gamybą. Kartu buvo pažymėta, jog dar yra nemaža mokslinių tyrimų intensyvinimo, jų rezultatų (diegimo rezervų.

Priimtame nutarime, be kitų priemonių, numatyta propaguoti platesnę Universiteto padalinių mokslinę kooperaciją su šaki­ niais institutais, gamybinėmis or­ ganizacijomis Ir ministerijomis, įkuriant katedrų filialus bei ilnyblnes laboratorijas; plačiau (traukti matematikos fakulteto ir skaičiavimo centro specialis­ tus | fizikos, chemijos, gamtos lr kitų fakultetų mokslo tiriamą-

KAIP ŽIRNIAI I SIENĄ Ištikimiausi „Tarybinio stu­ dento" skaitytojai galbūt dar atsimena šių metų žiemą laik­ raštyje išspausdintus skelbimus, kuriuose Universiteto studentai buvo kviečiami organizuoti bend­ rabučių remonto brigadas.

Jų buvo sudarytos dvi: Čiurlionio gatvėje esančiuose bendrabu­ čiuose ir Saulėtekyje.

Puikus sumanymas. Bet koks 9< jo likimas?

Vargu, ar kas abejoja senos tiesos — >rne piniguose laimė" išmintimi, bet turbūt ne vie­ nas studentas, išgirdęs šią liau­ jas patarlę, pagalvoja: „O vis dėlto neblogai būtų nors šiek *jek prie „stipkės" prisidurti...“ Dar gerai, jei tą stipendiją išvis 9»uni...

Saulėtekio bendrabučių re(nuketta į 2 psL]

j( darbą lr aukštos kvalifikaci­ jos specialistų ruošimą, pažymė­ ta, kad Universiteto buhalteri­ ja, planavimo bei tiekimo sky­ riai bei mokslo dalis turėtų ope­ ratyviau vykdyti LTSR Minist­ rų Tarybos nutarimus ir Rekto­ riaus (sakymus dėl svarbiausių mokslo darbų pirmaeilio finansa­ vimo ir tiekimo (sigyjant apara­ tūrą, didinant mokos fondą lr remiant etatais; fakultetų parti­ niai biurai (pareigotl aktyviau lr prlnciplngiau dalyvauti at­ renkant kandidatus ( aspirantū­ rą bet daktarantūrą, kontroliuo­ jant jų mokslini darbą — juo­ siant savus aukštos kvalifikaci­ jos specialistus. „T. S." inf.

Jau dabar tarp ramuvišklų laužiamas subruzdimas — kruopščiai ruošiamasi vasaros kompleksinei kraštotyros ekspe­ dicijai. Apie ruošimąsi šiam žy­ giui nutariau išgirsti Iš vadovo, Venanto Mačiekaus lūpų.

— Nuo 1975 metų visuomeni­ nių profesijų fakultete yra kraštotyros skyrius, kuris Jau išleido 250 diplomuotų krašto­ tyros organizatorių. Jau pora metų šio skyriaus lankytojai klausosi paskaitų pagal numaty­ tą programą. Taip pat pątys aktyviai renka įvairią krašto­ tyros medžiagą. organizuoja vakarus, dalyvauja kompleksi­ nėse vasaros ekspedicijose.

Ruošiant kraštotyros organi­ zatorius, didžiausias dėmesys skiriamas praktiniams medžia­ gos rinkimo Įgūdžiams ugdyti.

Todėl kiekvienas būslmasis kraš­ totyros organizatorius privalo dalyvauti nors vienoje komplek­ sinėje vasaros ekspedicijoje, turi surinkti medžiagą pasirink­ ta tema, Ją sutvarkyti, apipavi­ dalinti. Remiantis šia surinkta medžiaga skaitomi pranešimai SMO kraštotyros sekcijoje. Vien šių metų pavasarį buvo Išklau­ syti 22 pranešimai, kuriems medžiaga buvo surinkta Skuodo rajono Ylakių apylinkėse.

— Bet Juk | ekspediciją vyks ta nemažai pirmakursių, kurie praktiškai, o dažnai ir teoriš­

SESIJA

SESIJA

"Vi SESIJA

"V SESIJA

PASITINKAM VASARĄ Pirmąsias vasaros dienai stu­ dentai paprastai sutinka su nedi­ deliu kartėliu. Taip jau atsitiko, kad vasaros pradžia sutampa su sesijos pradžia.

Na o prekybos ir pramonės ekonomikos fakultetų trečiakur­ siai jau su palengvėjimu atsi­ duso — sesija baigėsi ir eg­ zaminai visi išlaikyti.

Preky­ bos fakultete pirmasis — Kęs­ tutis Budėnas, visus egzaminus išlaikęs penketais. Tačiau ne vi­ siems taip gerai sekasi. Trejetas dar turi po vieną dvi skolas. O. J. Kišūnaitė pristatyta pašalini­ mui iš Universiteto.

Pramonės Ekonomikos fakuttetete penketukininkai keturi: kai nėra susipažinę su krašto­ tyriniu darbu. Ar neatsiranda, renkant medžiagą, spragų, ku­ rias sunku užpildyti?

— Pirmą sykį važiuojantys į ekspediciją kraštotyrininkai, o ypač tiksliųjų mokslų fakulte­ tų studentai, kurie mokymo procese neišklauso tautosakos, etnografijos, Lietuvos TSR Isto­ rijos kursų, privalo paruošti ne­

pramonės planavimo specia­ lybės studentai Lina Akulavičiūtė, Saulius 'Patašius bei B. Matulaitytė ir darbo ekono­ mikos specialybės studentė Li­ lija Dūko. Čia ir skolininkų ma­ žiau, turint galvoje, jog III kur­ se mokosi per šimtą žmonių. Po dvi skolas turi Kęstutis Urbonas, Loreta Vytytė (darbo ekonomi­ kos specialybė), Nerilė Savinytė ir Gražina Puinikaitė (pramonės ekonomikos specialybė). Iš stu­ dentų sąrašų jau sesijos pradžio­ je išbrauktas V. Bernatonis.

Dabar ekonomistai ruošiasi dviejų mėnesių mokomąjai prak­ tikai Vilniaus gamyklose.

Tautvydė SUDEIKYTĖ

Bevelk penki mėnesiai praėjo nuo tos dienos, kai buvo įsteig­ ta darbuotojų komjaunimo orga­ nizacijų (DKO) sekretorių tary ba. Pagrindiniai šios tarybos steigimo tikslai buvo DKO veik­ los koordinavimas, pasikeitimas patirtimi, bendras Iškylančių problemų sprendimas, laisvalai­ kio organizavimas, o taip pat ir pagalba organizuojant kom­ jaunuolišką veiklą padaliniuose bei Jų darbo kontrolė.

Artimiau susipažinus su DKO veikla padaliniuose paaiškėjo, kad ji yra tik patenkina ma, apsiriboja vieno kito su­ sirinkimo surengimu (paprastai tuose dalyvauja ne daugiau, kaip pusė organizacijos narių), vieno kito renginio suorganiza vlmu. Kaip taisyklė blogai tvar­ koma dokumentacija, o kai kur nebuvo netgi darbo planų. js kaita tvarkoma neblogai, tačiau lr čia laikas nuo laiko sušlu­ buoja reikalai tai vienoje, tai kitoje organizacijoje. (nukelta j 2 psl.)

ninių profesijų fakulteto lanky­ grupės vadovas, filologijos mok­ doc. Bonifacas tojai bei absolventai, buvo ge­ slų kandidatas riau paruoštos. Jų ir rezultatai Stundžia, kibernetikos ir mate­ geresni.

Galime pasidžiaugti, matikos instituto darbuoto|aš kad per visas „Ramuvos* klu­ Viktoras Dagys, LTSR paminklų bo ekspedicijas buvo surinkta apsaugos ir kraštotyros draugi­ daugiau kaip 1500 atsiminimų jos vyr. konsultantė, žurnalistė apie istorinius, revoliucinius Gražina Kadžytė, LTSR Liaudies įvykius, kultūrinį gyvenimą. Iš buities muziejaus darbuotojai Virgaudas tų apylinkių kilusius žymesnius Janina Samulionyė. žmones. Užrašyta daugiau kaip Baltrušaitis ir daugelis kitų.

ŠĮ SYKĮ Į SUVALKIJĄ didelės apimties pranešimą ta tematika, kuria ruošiasi rinkti medžiagą Išvykoje, ir tuo, pa­ rodyti, kad jie susipažinę su tiriamu objektu, sugebės bent patenkinamai atlikti užduotį.

— Norėtųsi daugiau sužinoti Ir apie „Ramuvos“ praeiti, los indėli, puoselėjant kraštotyrą.

— „Ramuva“ yra surengusi Jau 17 kompleksinių ekspedicijų įvairiuose Lietuvos rajonuose.

Pirmosios buvo galbūt nepakan­ kamai paruoštos, Jų dalyviai neturėjo kraštotyrinio darbo įgūdžių, todėl ekspedicijos ne­ pasižymėjo gausiai surinktą medžiaga. Vėliau ekspedicijos, kuriose ėmė dalyvauti visuome­

30000 vietovardžių, 15000 žo­ džių su posakiais, daugiau kaip 30000 tautosakos kūrinių, apie 5000 etnografinių aprašų, su­ rinkta 3000 eksponatų muzie­ jams. Ne veltui LTSR MA Lietu­ vių kalbos ir literatūros Insti­ tute, o taip pat Istorijos insti­ tute mes laikomi pagrindiniais pagalbininkais renkant istorinę medžiagą.

Daugiau, negu dešimtyje eks­ pedicijų dalyvavo Istorikas, LTSR revoliucijos muziejaus vyr. mokslinis bendradarbis Aloy­ zas Petrašiūnas, prityręs tauto­ sakos rinkėjas, fizikos-matema­ tikos mokslų kandidatas Regi­ mantas Pranaitis, kalbininkų

O veteranų pėdomis žengia ir jaunoji karta, kuri savo aktyvu­ mu, meile gimtajam kraštui nėnusileidžia senbuviams.

Mielai visur dalyvauja filologijos fa­ kulteto studentai Lina Balčiū­ tė. Dalia Balvočiūtė, Jovita Mikallūnaltė, Paulius Subačius, būslmoslos bibliotekininkės Da­ nutė Rimgailaltė, Danguolė Mlkaliūnaltė, matematikos fakul­ teto studentės Egidija Blažąuskaitė, Skaldra Kasauskaitė, Edi­ ta Zaleckaltė... Nemažas būrys entuziastų rugpjūčio mėnesio 1—15 dienomis išvyksta Į Sakių rajoną, Sintautų apylinkes.

Danguolė STONYTE

i Tarybini* studentas

SESIJA

▼! SESIJA

V’ SESIJA

DARBUOTOJŲ KOMJAUNIMO ORGANIZACIJA: problemos, pasiekimai (atkelta Ii 1 psl.)

Iš padaliniu DKO sekretorių galima buvo išgirsti nusiskundi mų, kad komjaunuoliai abejingi komjaunuoliškai veiklai, apie ini ciatyvą ..iš apačios** nėra ko ir kalbėti Iš kitos pusės ne vie­ nerius metus nebuvo nei reko­ mendacijų, nei kokių nors rim­ tesnių reikalavimų ,,lš aukščiau“ Padėtis DKO palaipsniui ge rėja, bet ne taip greitai, kaip to norėtųsi. Jaudina tai, kad kom­ jaunuoliai skeptiškai žiOri į per­ sitvarkymo procesą savo orga­ nizacijose, nemaža dalis kom­ jaunuolių laiko padėti savo or­ ganizacijose patenkinama, netu­ ri nuolatinių visuomeninių įpa­ reigojimų. o jeigu ir mano, kad darbą reiktų pertvarkyti. tai negali pateikti konkrečių pasiū­ lymų, kaip tai geriau padaryti Vis dėlto nemaža dalis jų tei­ giamai žiūri i visuomeninį dar bą, mano kad jis reikalingas, nors ir iš dalies trukdo dirbti tiesioginį darbą.

Kaip rodo patirtis, nesant dar­ bo kontrolės bei veiklos koor­ dinavimo iš Universiteto kom­ jaunimo komiteto pusės, geres­ nė padėtis DKO buvo ten, kur reiklesnė, dėmesingesnė partinė organizacija (pvz.i: FF, EKFF. PEF. FilF). Tačiau nepateisina mai mažas jaunųjų komunistų indėlis organizuojant DKO dar bą.

Darbuotojų komjaunimo orga­ nizacijų inciatyva pagyvėjo Jaunųjų mokslininkų tarybų (JMT) veikla. Žengti , ____ plrmieji žingsniai siekiant atkurti Cent rlnę jaunųjų mokslininkų tary­ bą. Tačiau DKO gali ir privalo žymiai aktyviau dalyvauti JMT veikloje, šis darbo baras turė­ tų būti vienas Iš pagrindinių DKO veikloje (dabar taip nėra), jau vien todėl, kad Jis artimai susijęs su tiesioginiu darbu, be to, leidžia sujungti žymiai dau­ giau Jaunųjų darbuotojų (ne tik komjaunuolius) Komjaunuolių nuomone DKO Ir JMT turėtų žymiai didesni dė mesį skirti darbo bei buities klausimams. Dabar, deja, šie klausimai minėtose organiza­ cijose beveik nesprendžiami.

Nenormalu, kad Jaunimas be­ velk nedalyvauja fakultetų ta­ rybų darbe, šių tarybų sudėtyje turėtų būti bent jau JMT pir­ mininkas bei DKO sekretorius. Šie asmenys turėtų dalyvauti Ir atestacinių komisijų darbe.

Profsąjungos aktyvo sudėtyje yra nemaža Jaunimo, tačiau jie nėra oficialūs DKO ir JMT ats­ tovai. Tokia padėtis nedidina nei šių organizacijų autorite­ to, nei Jų vaidmens sprendžiant darbo ar buities klausimus.

Vienas pagrindinių komjauni mo veiklos aspektų yra ideolo­ ginis darbas. Dabartiniu metu DKO ideologinia pobūdžio ren­ ginius organizuoja kartu su ki­ tomis fakultetų visuomeninė­ mis organizacijomis. Tai nėra blogai. Tačiau ne visi DKO sek­ retoriai žino, kaip komjaunuo­ liai lanko tokius renginius, ar juos patenkina tokių renginių tematika, lygis. Šiais metais vyko-LLKJS XXI ir VLKJS XX suvažiavimai. Pri­ imti nauji VLKJS įstatai, Taigi buvo gera proga suaktyvinti komjaunuolišką veiklą.

Deja, reikia pripažinti, kad šia gali­

mybe buvo menkai pasinaudota.

Ne visuose padaliniuose buvo laiku ir deramai aptarti šie svarbūs įvykiai komjaunimo gy­ venime Tai didelis priekaištas padalinių sekretorių adresu.

Jauni darbuotojai, turintys vi­ suomeninius įpareigojimus daž­ nai gauna Juos iš katedrų ve­ dėjų, dekanų ir kitų vadovau Jančlų asmenų, bet tik ne Iš sa­ vo komjaunimo organizacijos.

Dažnai visuomeninės pareigos skiriamos vadovaujantis princi­ pu — tu Jaunas, dar neatidlrbęs savo dalies, todėl ir dirbk.

Kartais net neatsižvelgiama, ar tas žmogus sugebės dirbti Jam pavestą darbą. Toks „paskirsty­ mas" formuoja klaidingą požiūrį į visuomeninį darbą. Išvada — atsiranda asmenų, vengiančių visuomeniškai naudingos veik los įčia Ir susirinkimų ignora­ vimas ar kiti būdai), laukiančių kada Išaugs iš komjaunuoliško amžiaus ir tada galės ramiai gyventi. Geriau įvertinti kom­ jaunuolių visuomeninį darbą bū­ tų galima įvedant jų veiklos atestaciją, kurios metu ir išryš­ kėtų. kiek kas ir kur dirba.

Todėl jau šį mėnesį fizikos bei ekonomikos fakultetuose eks perimento tvarka bus rengiama tokia atestacija Atskirai galima paliesti ir Jau­ nų darbuotojų laisvalaikio prob­ lemą, Komjaunuolių apklausa rodo, kd profsąjungos organi­ zuojami renginiai tik iš dalies patenkina . jaunimą. Labai men­ kos yra dirbančio jaunimo lais­ valaikio organizavimo tradicijos.

Organizuojant vieną ar kitą ren ginį fakultete, sunku suburti gausesnį vienminčių būrį, susi­ duriama su techninio pobūdžio problemomis. Todėl tikslinga or­ ganizuoti (vairius renginius, ku­ riuose dalyvautų po kelis vieno ar kito padalinio atstovus. Be­ je. šioje srityje Jau kai kas pa­ daryta. Džiugu, kad organizuo­ jant laisvalaikį, visada galima sulaukti pagalbos iš profsąjun gos komiteto.

Viena Iš DKO bėdų yra tra­ diciškai siplni ryšiai su studen­ tų komjaunimo organizacija.

Darbuotojai bevelk nedalyvauja fakultetų komjaunimo komitetų veikloje. Studentams ir darbuo­ tojams reikėtų aktyviau kvies­ ti vieni kitus į savo renginius.

Visuose komjaunimo komitetuo­ se turėtų būti ir darbuotojų ats­ tovas. kuris galėtų betarpiškai dalyvauti komiteto veikloje, įtraukti į ją darbuotojus. juo labiau, kad dažnai informaci­ jos ir agitacijos stoka ir tebūna vieninteliu stabdžiu, trukdančiu sujungti studentų Ir darbuoto­ jų komjaunuolišką veiklą Darbuotojai komjaunuoliai kar­ tu su JMT turėtų aktyviau bei organizuočiau dalyvauti SMD veikloje. mokslinių-gamybinių būrių steigime, galėtų padėti organizuoti ideologinio pobūdžio renginius, įsijungti į VPP orga­ nizavimą. Šių mokslo metų DKO veikla baigsis mūsų Universiteto kom­ jaunuolių iniciatyva organizuo lamu respublikos aukštųių mo­ kyklų darbuotojų komjaunimo organizacijų aktyvo seminaru.

Gintaras VASKELA VVU komjaunimo komiteto narys

SUSIRINKOME Į TALKĄ Kiekvienais metais pavasarį, o kartais ir rudenį, kraštotyri­ ninkų klubas „Ramuva“ rengia talkas Rasų ir Bernardinų kapi­ nėse. Susirinkome į talką ir šios gegužės trečiąjį sekmadie­ nį. Tvarkėme Universiteto pro­ fesorių ir kitų nusipelniusių lie­

tuvių kultūrai žmonių kapus.

Daugelis kapų XVIII —XIX am­ žių. Abejos kapinės gana dide­ lės, vietomis gerokai apleistos, ir neretai žymių žmonių kapai „pasimeta“. Štai šiemet surado­ me du tokius „pasimetusius“, visiškai apleistus kapus Bernar­

▼ SESIJA

SESIJA

Centriniuose Universiteto rū­ muose visada pilna žmonių: tu­ ristų, atsitiktinių praeivių, dės­ tytojų. studentų... Jeigu taip Imčiau ir paklausč laklausčiau. ’ kas yra MAK as? Skubantis ' > tikriausiai burbtelėtų — nežinau, arba pa­ siųstų kur reikia ir kur nerei­ kia. tačiau atsirastų ir tokių, kurie Iššifruotų paraidžiui: mokymo-auklėjimo komisija, egzis­ tuojanti kiekvienoje aukštojoje mokykloje. O kas gi MAK-as ne paraidžiui?

Pirmakursių siau­ bas, paskaitų tijūnas, cerberis. .

Dar daug kitų pavadinimų, api budinančių MAK-o veiklą gali ma išgirsti iš studento lūpų O jeigu atvirai — tai niekas į iį ir dėmesio nebekreipia. Atėjo, surašė ant popierėlio ko nėra, perduos dekanui. Na ir kas čia toklol Visų „ant kilimėlio" ne pastatys. O tie mūsų lyderiai. , Et. ką čia ir bekalbėti: savi tarp svetimų ir svetimi tarp sa vų.’Toks tas šiandieninis MAK-o prestižas. Tai gal nė nereiks llnga mokymo-auklėjimo komi sija?

Mano pašnekovai trys.

Uni verslteto MAK-o pirmininkė Ni da Dilytė, FF studentų dekanas Mindaugas Ručys ir teisės fa kulteto MAK-o pirmininkas Aru nas Minelga N. Dilytė Jau treti metai va dovauja VU MAK o darbui. Tad kokios gi pagrindinės šio darbo kryptys ir planai?

— MAK-as visų pirma turi ne „skriausti“, o padėti studentams, Pagrlndinė, sakyčiau, mūsų darbo kryptis — orientaclja į moksllnę veiklą. Neužmirškime, kad mūsų aukštoji mokykla — mokslininkų kalvė.

Reiktų plačiau Išvystyti studen­ tų savivaldą. Aišku, viskas priklauso nuo pačios akademinės grupės, patiems studentams būtų maloniau, jei Jų atstovai dalyvautų stipendijų, bendrabučių paskirstyme ir kt.

Norėtųsi palaikyti glaudėsnius ryšius su gamyba. ,___ ___ nes dabar mūsų absolventai iš­ eina negavę praktinių įgūdžių, o teorija lieka atitrūkusi nuo gamybos.

Kursiniams galėtų vadovauti ne mūsų dėstytojai, o gamybininkai, žmonės, baig­ dami aukštąjį mokslą Jau tu­ rėtų supratimą apie darbą, tik­ rai žinotų, kur eiti.

V SESIJA

Pavyzdys — Prahos universi­ tetas. Ten jauni žmonės patys susiranda sau darbą. Moksliniai gamybiniai būriai galėtų veikti visus metus, o ne tik vasarą.

Taip išaugtų jaunas kūrybinis kolektyvas, ir vieni, ir kiti tu­ rėtų realią materialinę naudą.

Tiesa, ūklskalta dar silpna. Kuo greičiau reikia išspręsti šį klau­ simą. Dabar studentai atlieka tik techninius darbus, perraši­ nėja ar perspausdina. O ir ra­ šydami savo kursinius darbus dažnai „nupila“ nuo knygų cita-

AR

SVETIMI

TARP SAVŲ? tas. o mes sakom — gerai pa­ rašyta.

Parašoma, perrašoma, bet negalvojama. Trūksta dėsty­ tojų, kurie išmokytų mąstyti, trūksta tvirtų ūkiskaitinių pag­ rindų. .. Taip ir Ieškoma ' "" entuzlastų.

O kaip MAK-o darbas vyksta fakultetuose? Su kokiom problemom susiduria jo lyderiai?

A. Minelga — tik pusmetį dar pirmininkaujantis MAK-ui: — Kovojam su tuo, kas neda­ vė Jokių rezultatų. Kad ir su popierizmu. Kam tie bereikalin­ gi rašinėjimai ir perrašinėjimai?

Grupėse yra akademinis sekto­ rius ir seniūnas. O jie praktiš­ kai atlieka vieną ir tą patį darbą, -ankomumas... Ne tiek jau daug tų nelankančių. Juk turime idivlduallų poreikių, kuriems Irgi reikia laiko. Koks įdomumas sė­

SESIJA

dėti paskaitose, kur žodis į žo­ dį perskaitoma vadovėlio me­ džiaga. Per tą laiką galima pa­ sėdėti ir bibliotekoje...

— Kas yra MAK-as?

Eilinis baudžiamasis organas, kurio pagrindinė funkcija — paskeltų lankomumo kontrolė. — Salto M, Ručys, pirmasis FF stu dentų dekanas. (įdomu Ir tai, kad fizikai turi išsirinkę ir pro dekaną A. Brazdeikį, ir sekre­ torę R. Sideravičlūtę. Jie turi no­ ro padaryti daugiau. negu MAK-as. Gal todėl ir pasivadino I Dekanatu). — Kodėl studentai nelanko paskaitų?

— dėsto toliau Mindaugas.

— Jiems paprasčiau gauti tą pačią informaciją Iš pagrindinės knygos, negu Iš dėstytojo lūpų.

Todėl mes nusprendėm įvesti dėstytojų atestaciją, Išrinkti de­ šimtuką. Šauniausiu fakulteto dėstytoju pripažintas prof.

A. Sugurovas. Sugalvojome paka­ binti „turnyrinę lentelę“ su eilės tvarka išdėstytais studentų vi­ durkiais. Gal tai padės jiems greičiau pajusti savo vietą fakul­ tete. Per vasarą planuojame pa­ ruošti įstatus ir patelkti Juos dekanatui. Mes galim ir turim realiai atstovauti studentų Inte­ resus. Sesija baigiasi, kiekvienais metais lieka daug su­ kauptos medžiagos, Informacijos.

Taip ir mėtosi pakampiais kny­ gos, konspektai — savo „ati­ tarnavę“. Tai kodėl jų nesurinkus Ir neįsteigus bibliotekos bendrabutyje? Kad labiau žinotume, ko norima Iš mūsų, rengiame apklausas tarp dėstytojų ir tarp studentų. Idėjų turim daug, bet blogiausia, kad mūsų finansai menki. Reikia pirmakuršius Išleisti į armiją, pirmū­ nus pagerbti, kad ir tai pačiai bibliotekai reiks lėšų papildo­ mai literatūrai įgyti. Ir nežinia kokių „gudrybių“ čia reikia stvertis. ..

Tai, ar reikalingas MAK-as?

Mano pašnekovų nuomone — taip. Reikalingas mokymo pro ceso gerinimui ir kaip organas tiesiogiai bendraujantis su de kanatais ir rektoratu.

Tačiau dar daug reikia padaryti, kad nenutrūkstamas būtų bendravi mas tarp MAK-o, dėstytojų studentų. Gal tada pakils prestižas ir nebeliks „svetimų tarp savų. .

Jolanta NARBUTYTE

KAIP ŽIRNIAI Į SIENĄ (atkelta iš 1 psl.)

monto brigadoje buvo penki vai­ kinai: Valdas Antanavičius (PF, III k.), Arūnas Adomėnas (PEF, II k.), Alvidas Adomėnas (PEF, II k.)

Vytautas Vaiginis (PEF, II k.) ir Šarūnas Gužauskas (PF, III k.). Ir visai natūralu, kad pag­ rindinis studentų tikslas buvo — nors šiek tiek užsidirbti. Tuo labiau, kad tarp vaikinų yra ir vedusių, štai ir sukis, kaip nori, jei tu jau šeimos galva, o tė­ vams ant sprando nesinori jpti.

Juk reikia ir jiems vieną gražią dieną įrodyti, jog esi savarankiš­ kas. Įveikę kelis dokumentų tvar­ kymo „barjerus" vaikinai kovo pradžioje ėmėsi darbo. Pirmasis objektas — filologų bendrabutis.

Triūsė vakarais, po paskaitų: lip­

dinų kapinėse: Universiteto profesorių žuano de Neve (1785 — 1839) ir Adomo Belkevičlaus (1798 — 1840).

Malonu, kad padirbėti kapi­ nėse atėjo ne vien ramuviečlai.

Tiesa, nedaug, nors „Ramuvos“ skelbimai kviečiantys į talką, buvo pakabinti daugelyje fakul­ tetų. Matyt, daugelis dar nesu­ pranta tokių talkų svarbos. O labai gaila... 20—30 žmonių — per vieną sekmadieni negali la­ bai daug padaryti. Nors... Pri­

dė plytelėmis sienas, klojo ant grindų linoleumą.

Brigada dirbo du mėnesius.

Sutvarkė du bendrabučius.

Ba­ landžio pabaigoje vaikinai išsi­ skirstė. Dabar šis remonto būrys jau nebeegzistuoja.

Priežastis?

Alvidas Adomėnas paaiškino: „Pritrūkome klijų. O jie — defi­ citiniai, sunku gauti. Vaikščiojo­ me pas statybos darbų vykdymo meistrą. Vis klausėme: kada bus?

Nėra ir nėra. Nežinau, gal ir mes pasyvoki buvome — reikėjo dažniau nueiti. O paskui ir vi­ sai rankas nuleidom. Čia dar se­ sija. .."

Be klijų plytelės prie sienos neprilipdysi — tai tiesa. Bet ne­ gi vaikinams neliko jokio kito darbo? Nesitiki. Juk kiekviename

siminus jaunimo paminklosau­ gos klubo organizuotą tal­ ką Trakuose, lyg ir ne­ drąsu sakyti, kad kelios dešimtys entuziastų — tokia menka jėga. Juk, nepaisant vie­ tinių žmonių ir kai kurių atsa­ kingų asmenų pasipiktinimo ir priekaištų, kad ne ten darome, ne taip darome, kad išvis daro­ me, iškirtome gausiai augusius medžius ir krūmus, savo šakni­ mis ardžiusius Pusiasalio pilies sienas.

bendrabutyje yra „tamsių" vie­ telių, kurios jau seniai šaukiasi remonto. Jei anksčiau galima bu­ vo pasiteisinti — nėra kam, tai juk dabar tuo niekas nepatikės.

Juk buvo organizuota remonto brigada, studentai dirbo vakarais, atsisakydami laisvalaikio. O jų geri norai — kaip žirniai j sie­ ną. ..

O kas kaltas?

Universiteto komjaunimo ko­ miteto darbinės veiklos štabas padėjo organizuoti ir... „nusi­ plovė rankas", statybos darbų vykdymo meistrui vaikinai tur­ būt paprasčiausiai „atsibodo". štai ir belieka vienintelė prie­ žastis, kuriai galima ramia širdi­ mi visą bėdą suversti, — nėra klijų...

Ričardas DEGUTIS

Talka būtina ir karaimų ka­ pinėse. Juk tai Irgi tautos isto­ rija. Tačiau ten reikėtų bent dvigubai tiek žmonių ir bent keleto benzininių pjūklų.

Yra XVI, o gal ir ankstesnių amžių kapų. Trakuose saugoma ir tvar­ koma tik reprezentacinė Salos pilis, o kitiems paminklams ne­ užtenka laiko, lėšų, o greičiau šiai — noro. .. O juk, laiku ne­ pasirūpinę, galime netekti svar­ bių mūsų kultūrai paminklų.

Egidijus ZAIKAUSKAS

AKTYVUMAS SMD IR PROFESINĖ VEIKLA

«5įuHūrO5 IRONIŠKI APMĄSTYMAI PO PRABĖGUSIŲ ŠVENČIŲ

Galiu kasdien klausytis mu­ rovė daiktelius jr pas filologus. diskoteka, amžina zikos, gailu be galo skaityti ne­ Toliau vėl vedantieji, teat­ sibaigiantį liūdną Markesą, ple­ gira, frakuoti pėti telefonu... Tai ne kasdieni, rai, koncertai — sukimasis rate olai, įprasti ar būtini dalykai Ir. .. keistas nuovargis. Galima — tai paprasčiausiai malonu, šokti, galima nešokti, galima vi­ to tai niekad neatsibosta. Bet negu­ saip kitaip linksmintis, kad li gi žmogus visą laiką gyventi noro...

O jeigu atėjai visai vienas? savo šilto vandens akvariume, Apsiginkluok nesibaigiančia kartais užeina toks beviltiškas kantrybe, pasikliauk noras Išplaukti į platesnius van­ laukimo tokiose šventėse kažko neįprasto, atsitiktinumu. denis. Norisi vienąkart niekas nesirūpina vienišais. Su­ to, kas tegali būti tavo laukime. Norisi išeiti I Rat- sirinkęs skutelius dar stabtelėk vę, sustoti prie aplipusio skei- prie durų — greitai naktis nup­ laus grimo sluoksnį ir vėl viskas blmals stulpo ir... taps pilka.

XXX Taigi po metų vėl kabins fiStudentui šventės yra šven- lologal savo Pegasą, riaumos tas dalykas, beveik kaip prosas fizikų Dinozauras, plyšaus visa Vingio parke.

Studentiškos gerkle istorikų aukcionas, gros šventės — išvargusiai sielai Ir „Hilda", šmaikštaus „Dviratis". nukankintam kūnui it kaloringi Visa savaitė lt septynios darbo pietūs „Blyninėje“, žodžiu, tai dienos: paskaitos plius šventės rimtas ir svarbus dalykas. Šven­ Šventės besiskiriančios tik afiša čių mūsuose daug. Beveik kiek­ vieną savaitgalį. Pripratom prie ]q, kaip prie troleibusų marš­ rutų. Ir nieko čia stebėtino.

Einant į šventes, reikia griežtai nenusižengti keliems punktams, kurie užtikrins žvalią nuotaiką, Aštuoniolika valandų dvide­ sportinį nuovargį, dvasinį... šimt minučių. Skubu. įeinu į (atleiskit, su dvasiškai reikalais salę — tuščia. Visi dingę, o juk šventėse sunkiau).

Pirmiausia lygiai pusę septynių prasidės šventei reikia pinigų ir, kuo koncertas. daugiau — tuo linksmesnė Tai ne detektyvinio romano šventė. Antra — šventėje svar­ pradžia — taip rinkomės į stu­ biausia turėti daug ryžto ir už­ dentų meno saviveiklos festiva­ sispyrimo pralįsti pro vartus, lio laureatų koncertą. antro aukšto langus, draugovi­ Po keleto minučių kyšteli pir­ ninkus, operatyvininkus ir ki- moji galva, dar vėliau jkiūtina las būtinas apsaugos priemones keletas vyrukų — ir visi žiūro­ vyksta beveik — tai nėra lengva, tai beveik vai. Koncertas kaip egzaminas, tam reikia il­ tuščioje salėje.

Kultūros klubo pirmininkė R. gai ruoštis. Toliau.

Vlsl šventiški renginiai — tai Juknytė: „Sj kartą taip atsitiko, reklamos. penas masėms, o masės — taikad visiškai nebuvo jėga, tai publika, kurios būnaNors, man atrodo, kad dauguma ne taip jau mažai (kokius 7 kar­studentų žinojo. Koncertai, ku­ tus daugiau nei paskaitose irrie prieš tai vyko „Gaudeamus" 12 kartų — nei sporto šven­ kavinės salėje buvo pilni žiūro­ tėse). Pamatyti ką nors — ne­ vų. Ten ir patekti buvo sunku. būkime naivūs — nepavyks, visa Aišku, mes kalti, kad nepakan­ laureatų laimė, kad be regos, egzistuofa kamai išreklamavome dar krūvelė kitų pojūčių, pa­ koncertą."

Prasideda koncertas. J sceną vyzdžiui, klausa, nuojauta. . . prekybos ekonomikos Argi negražu pažiūrėti į Dilną išeina auditoriją mielo jaunimo eksta­ fakulteto etnografinis ansamblis, zės kupinu žvilgsniu stebinčio vėliau chemijos fakulteto etno­ skaitovas iš vldeoekraną, kuriame peliukai grafinis ansamblis, begėdiškai apgaudinėja pavvz- filologijos fakulteto P. Subačius, džiul katiną ar dar ką nors, pianinu groja D. Sakalauskaitė, tai ir sudaro šventės grožįl Na, pasirodo pramonės ekonomikos „Miniatiūrų teatras", 0 Jeigu jūs pirmametis stu­ fakulteto poezijos trio; dentas, ar šiaip iš gatvės, vir­ dainuojamosios Stopl Atsukime site iš koto išgirdę „Dviratį" ar „Dviratis". „Komblkormą". Iki tokių jumo­ koncertinę juostą atgal .. „Nieko nepasakysi, šaunuoliai" ro aukštumų varliui C. kaip mums Iki Prano Juozapo žemės. — plojo salėje negausūs žiūro­ Ir visai nesvarbu, kad programa vai. „Galima tik pagirti" — šnib­ mažumą „pasistovėjusi", dar ge­ ždėjosi dvi teisės fakulteto ketriau — publika įprato, žino, virtakursės. Patiko visiems. Ir kur *rur juoktis, nebus jokių nesu­ čia nepatiks — juk studentai patys, atėjo čia, sipratimų.

Yra mūsų mokslo niekieno neverčiami šventovėje nenuilstančių, gele­ parodė kitiems, ką sugebą, pažinių žmonių, pavyzdžiui, an­ linksmino. Ir meninis lygis ne samblis „Hilda".

Sugrojo savo toks jau žemas. O, pagaliau juk dalį teisininkų dienoj susik­ tai ir nelabai svarbu. Studentų

Bevardės, bespalvės. Truputėlį dar skiriasi atributai, butaforija, giros kaina, o visa kita... Kaž­ kas bando teigti, jog studentiš­ kas amžius — auksinis — tiek neišsenkančios fantazijos, origi­ nalumo, nepakartojamų daly­ kui Tikra tiesa, tik kažkodėl...

XXX

... taip liūdna. .. uždarai pas­ kui save šventinto fakulteto du­ ris ir vėl norisi sugrįžti į savo namus, tegul groja muzika, te­ guli lieka atverstas tas pats knygos puslapis. Tai bus pap­ rasčiausiai malonu. daugiau nieko. Ir kažką kasdien vis su­ rasime savo laukime. . .

Lolita BYTAUTAITE

KAI TIK ENTUZIAZMU REMIAMASI

I

SESIJA

SESIJA

n SESIJA

entuziazmu remiasi visas konkur­ sas ir šitas koncertas. Kažin ar galima kritikuoti saviveiklininkus, reikalauti iš jų gero pasiruošimo, profesionalaus atlikimo. Svarbu jau pats faktas — dalyvauti. Aiš­ ku, tai dar nereiškia, kad galima ateiti j sceną nieko nesiruošus ir tik „kažką" sugalvojus.

Kultūros klubo pirmininkė R. Juknytė: „Šiais metais konkursas žymiai geresnis". Jei pernai stu­ dentai buvo gana vidutiniškai pasiruošę, tai šiemet tie patys kolektyvai užėmė prizines vie­ tas ir pelnė apdovanojimus. Pa­ vyzdžiui dainuojamosios poezijos trio iš pramonės ekonomikos fa­ kulteto. Pernai į šias mergaites buvo graudoka žiūrėti ir net ne­ galima lyginti su šių metų pa­ sirodymu.

Malonu, kad laureatų koncer­ te dalyvavo ir skaitovai, ir et­ nografiniai ansambliai, estradi­ nės muzikos ir dainuojamosios poezijos atlikėjai.

Kiekvienas žiūrovas gali atsirinkti, kas jam „prie dūšios".

Viena nesėkmė — laureatų koncertui negavome kiemo teat­ ro salės. Atrodė, kad baigiamąjį turą reikės vesti „po atviru dan­ gumi". Tada ir nutarėme susi­ rinkti čia, jungiamojo korpuso „kylančioje" auditorijoje. Visgi geriau negu nieko. Neturėjome iš stendų fotoparodai, nors no­ rinčių dalyvauti buvo, ir gana daug. Teko susikurpti stendus patiems.

Bet užtat kaip malonu, kada po koncerto šypsosi žiūrovai, tapšnoja per petį draugai: „Šau­ nuolis. Entuziastas". Tai tikroji saviveikla.

Zita PALIUKENAITĖ

▼ SESIJA

Viena iš efektyviausių prie­ monių aukštos kvalifikacijos specialistų ruošimui yra masinis studentų (traukimas i mokslotiriamąjl darbą. Studentų mokslo-tiriamasls darbas labai svar bus faktorius ugdant jų kūry­ bini aktyvumą, sugebėjimą lo giškai mąstyti, mc tėjlmą anali­ zuoti ir apibendrinti gautus re­ zultatus.

Labiausiai paplitusios studentų mokslo tiriamosios veiklos for­ mos yra SMD, konstravimo biu­ rai, mokslinės laboratorijos. Itin svarbią vietą tarp šių formų užima studentų moksliniai prob­ leminiai būreliai. Vienas iš to­ kių būrelių — „Informatikos problemų“, — (kurtas prie Isto­ rijos fakulteto mokslinės infor­ macijos katedros 1973 m. lap­ kričio 23 d. Steigiamajame su­ sirinkime dalyvavo ir Į būreli stojo 21 bibliotekininkystės ir blbilografljos specialybės stu­ dentas. Jo Įkūrimo iniciatyva priklausė prof. V. Žukui, o va­ dovais tapo prof. L. Vladlmlrovas ir vyr. dėst. A. Kancleris.

Jau 1973 m. „Tarybiniame stu­ dente“ pasirodė būrelio narės A. Putlnaltės publikacija apie būrelio veiklą.

Būrelyje organizuojami teo­ riniai seminarai aktualiomis in­ formatikos problemomis bei (vairiais mokslo Istorijos klausi mals, išbandyta daugelis darbo formų — pranešimų skaitymas ir aptarimas, diskusijos proble­ miniais klausimais, pranešimų recenzavimas ir t. t. Būrelio na­ riai skaitė pranešimus Taline, Leningrade, Kijeve, Tartu uni­ versitete. Atmintyje ilgam Iš­ liks (domūs susitikimai.

Viena iš labiausiai mus domi­ nančių problemų — kūrybišku­ mo ugdymo Ir sėkmės bei re­ zultatų moksle problema. Iš analizavome „Informatikos prob­ lemų“ būrelio archyvą ir paban­ dėme atrasti problemos — kas ugdo kūrybiškumą ir sąlygoja mokslinius laimėjimus — šaknis.

Tyrimo kriterijumi pasirinko­ me būrelio narių aktyvumą. Čia susidūrėme dar su viena prob lema — pačia sąvoka „aktyvus

būrelio narys“. Koks studentas laikytinas aktyviu būrelio na­ riu?

— tas, kuris aktyviai lanko būrelio susirinkimus, dalyvau­ ja Jo renginiuose?

— kūrybiškai aktyvus, skai­ tantis pranešimus SMD konfe­ rencijose Ir dalyvaujantis būre­ lio veikloje?

— nedalyvauja būrelio velk: loję, bet domisi būrelio prob­ lematika ir dalyvauja SMD kon­ ferencijose, skaito pranešimus?

Ne paslaptis, kad SMD konfe rencljose dalyvauja daug stu dentų ne SMD būrelio narių, skaitydami savo kursinius dar­ bus, gerai (vertintus jų vadovų.

Atskaitos tašku pasirinko me pirmojo tipo studentus, t. y. tuos, kurie aktyviai dalyvavo būrelio veikloje, lankė Jo ren­ ginius. 1973—1986 m. „Informa­ tikos problemų“ būrelio veiklo­ je dalyvavo 481 studentas. Pra­ nešimų VVU SMD konferencijose perskaityta 202, t. y. praneši mus konferencijose skaitė tik 47,9 procentai studentų, laiko­ mų aktyviais SMD nariais. „Informatikos problemų“ bū relio sekcijoje skaitė pranešimus ir studentai, kurie nebuvo bū relio nariai.

Pavyzdžiui H. Gudauskas, 1985 metais ap gynęs kandidato disertaciją, bodamas studentų Informatikos sekcijoje skaitė pranešimus net dvejose konferencijose. Domė­ jimasis informatikos problemo­ mis — sveikintinas reiškinys, norėtume ir ateityje pasiklausy tl studentų, prijaučiančių infor­ matikai pranešimų, bet. .,. norė tusi, kad ( informatikos tribūną, visu pirma koptų, patys būre­ lio nariai.

Mokslotyroje yra toks posa­ kis „Sėkmė visuomet sąlygoja sėkmę". Tai pasitvirtino ir „In­ formatikos problemų“ būrelio veikloje. Kūrybiškiausi, akty vlausl būrelio nariai sėkmingai (nukelta j

4 psl.)

TURININGAS

BENDRADARBIAVIMAS Fizikos fakulteto bendrosios fizikos ir spektroskopijos ka­ tedra palaiko glaudžius moksli­ nius ryšius su Leningrado uni­ versiteto teorinės ir taikomosios spektroskopijos katedra.

Bendradarbiauja mokslininkai: seminarų, susitikimų metu kei­ čiasi sukaupta turtinga informa­ cija, diskutuoja, ginčijasi. Šiuo pavyzdžiu pasekė ir studentai.

Nes studentai taip pat dirba mokslinėse laboratorijose.

Jie irgi gilinasi į dar galutinai ne­ atskleistas spektroskopijos pas­ laptis, ieško savų atsakymų ir sprendimų.

Neseniai pavyko suorganizuoti jungtinį Leningrado universiteto teorinės ir taikomosios spek­ troskopijos katedros ir mūsų ka­ tedros studentų mokslinį semi­ narą.

Pranešimą skaito V kurso studentė leningradietė. Ji pati — eksperimentatorė, todėl audi­ torija gyvai reaguoja į proble­ mos sprendimą, Studentai užduoda klausimus, domisi pranelentelės vaizŠimu.

Grafikai, džiai iliustruoja pasakojimą. įspūdį paliko Bene giliausią studento iš VDR, studijuojančio Leningrade pranešimas. Jis lau­ žyta rusų kalba aiškina teori­ nės spektroskopijos paslaptis.

Mes įdėmiai klausomės. Tai rei-

■V SESIJA

SESIJA

kalauja susikaupimo, nes teori­ nės spektroskopijos disciplinos mūsų katedroje nedaminuoja Sis pranešimas mums labai nau­ dingas. Mes — antrakursiai, trečiakursiai matome, kad ir teoriškai galima interpretuoti mūsų pirmųjų eksperimentų rezultatus. Galima lyginti teori­ nes, vien skaičiavimais paremtas kreives su eksperimentinėmis. Matome, kad vien pieštukas, ląpas popieriaus ir protinga galva gali pateikti tokių svarių argumentų.

Savo auklėtinių pasakojimus •reziumuoja Leningrado univer­ siteto dėstytojai, laboratorijų, kuriose dirba mokslinį darbą studentai, darbuotojai.

Seminaras baigėsi. Skirstosi studentai, bet dar ir koridoriu­ je aktyviausieji aiškinasi „mig­ lotas" vietas.

Nepaliekam sve­ čiu — jie supažindinami su fa­ kultetu, su Vilniumi.

Susitarėme, kad sekantis jungtinis seminaras įvyks Lenin­ grado universitete.

A. VERSECKAS SMD molekulinės spektrosko­ pijos būrelio pirmininkas, ‘ III k. stud.

▼ SESIJA

4 Tarybinis studentas

PATS SPORTIŠKIAUSIAS FAKULTETAS Krepšinio aikštelėje virė ais­ tros. Įraudusiais veidais medici­ nos fakulteto vaikinai gainiojo kamuolį. Norėjome juos užkal­ binti, bet neišdrjsome trukdyti — taip azartiškai vaikinai žai­ dė, kovojo dėl kamuolio, tarsi per svarbias varžybas. O medi­ kai čia buvo susirinkę pažaisti savo malonumui. Kai busimieji gydytojai ėjo iš sporto salės, paklausėme, ar dažnai jie taip susirenka.

— Kai tik esame laisvesni, ateiname.

Po paskaitų malonu pajudėti, pabėgioti.

Juk tiek laiko prasėdime auditorijose.

Krepšinio aikštelė — žvalumo, geros ir darbingos nuotaikos įkvėpėja.

Pažaidę vėl galime sėsti prie nkygų.

— Ar žaidžiate tik krepšinį?

— Žaidžiame futbolą, tinklinį, mėgstame ir pabėgioti. Bet la­ biausiai patinka krepšinis. .. . Medicinos fakultete nėra tokio meistriškumo sportininkų kaip teisės, prekybos ar pramo­ nės ekonomikos fakultetuose.

Tačiau tarpfakultetinėje sparta­ kiadoje medikai nuo 1983 metų lenkia visus fakultetus. Kaip

AKTYVUMAS SMD IR PROFESINĖ VEIKLA (atkelta Iš 3 psl.) debiutavo ir kitose mokslinio darbo srityse: G. Druktenls už savo mokslinį darbą, pateiktą sąjunginiam konkursui buvo apdovanotas medaliu. A. Urbo­ navičiūtė ir D. Sllekytė už bendraautorlnį darbą — respubli­ kiniame konkurse III-oJo laips­ nio diplomu. V. Burokaltė — I-ojo laipsnio diplomu. D. BeUnskaltė — medaliu ir I-ojo laipsnio diplomu.

Būrelio nariai A. Putinaitė, D. Lastauskaitė, R. Sekonaltė, M. Taškūnaltė.

R. Smagurauskaltė, A. Slivlnskas, L. Banytė. M. BuoJls publikavo savo straipsnius „Tarybiniame studente". A. Ur­ bonavičiūtė. D. Sllekytė, V. Lukoševlčlūtė, N. Ašvydytė, R. Se­ konaltė, L. Gudonytė — respub­ likinėje spaudoje.

Aktyviausių būrelio narių diplominiai darbai valstybinės egzaminų komisijos buvo įvertinti labai gerai. Šiemet informatikus nudžiugi­ no ir pirmosios kandidatinės disertacijos, apgintos buvusių „Informatikos problemų“ būre­ lio narių A. Putlnaltės ir A. Augustinaičio. Laukiame diser­ tacijų gynimo ir linkime sėkmės pirmajai būrelio pirmininkei Z. Peištaraitei-Atkočlūnienei, iki šiol nepamirštančiai būrelio ir jo problemų, ir buvusiai akty­ viausiai būrelio narei, vyr. dėst.

E. Macevičiūtei.

Taigi, logiška būtų daryti iš­ vadas: 1. Dalyvavimas studentų moks llnėje draugijoje — efektyvi mokslinio kūrybiškumo ugdy­ mo sąlyga.

2t Mokslinio darbo sėkmės laidas — kūrybinis aktyvumas ir rezultatyvumas. Kuo aktyves­ nis studentas SMD kūrybinėje veikloje, tuo greitesnis specia­ listo kelias į žymius mokslo lai­ mėjimus.

3. SMD būreliuose būtina su­ daryti kuo didesnes galimybes viešam jų narių darbų aptari­ mui. SMD būrelio nariu turėtų būti tik kūrybiškai produktyvus studentas.

SMD konferencl|os. visų pirma turėtų priklausyti SMD nariams. Tai skatintų |ų kūrybinį aktyvumą.

4. Būtina plačiau tyrinėti stu dentų moksline veiklą Ir |ų kū­ rybiškumo ugdymo stimulus Įvairiais aspektais: mokslinių re­ zultatų, socialiniu, psichologiniu.

Norėtųsi šiuo klausimu daugiau pamatyti publikacijų „Tarybi­ niame studente“.

V. MIRKLYTĖ „Informatikos problemų“ būrelio narė

Dingusį studento pažymėjimą Nr. 83319, išduotą PF studentui Aleksandrui RACELIUI, laikyti negaliojančiu.

Dingusį studento pažymėjimą Nr. 830187, išduotą FF studentei Undinei-Dianai PILYPAITEI, lai­ kyti negaliojančiu.

busimiesiems gydytojams tai pavyksta? Juk studentams medi­ kams laisvalaikio lieka mažiau­ siai, savo pasirinktai profesijai jie ruošiasi rimtai.

— Mes „vidutiniokai" sporte.

Tiesa, keletas žmonių atstovau­ ja „Mokslui": trys plaukikės, vienas slidininkas, du žaidžia tinklinį. Bet svarbiausia tai, kad mes organizuoti. Nebūna atvejų, kad fakulteto studentai atsisakytų dalyvauti varžybose.

Medikai turi pareigos jausmą, jais visada galima pasitikėti.

Pats mūsų fakulteto dekanas doc. A. Svičiulis rūpinasi sporti­ ninkais, — pasakoja Rimantas Staigis, ketverius metus buvęs medicinos fakulteto sporto tary­ bos pirmininku.

Fakulteto sportininkai skati­ nami. Per Medikų dieną deka­ nas apdovanoja geriausius. Šią dieną krepšinio aikštelėje pirma­ kursiai susitinka su dėstytojais.

Taip dėstytojai „egzaminuoja" būsimuosius gydytojus. Beje, krepšinis fakultete labai mėgia­ mas, ypač jį mėgsta vyresnio amžiaus dėstytojai, kuliuos daž­ nai pamatysi aikštelėje.

Fakulteto sporto tarybos fo­ tografas užfiksuoja įdomesnius varžybų momentus. Leidžiamas sporto stendas, iliustruotas nuo­ traukomis. Jos primena sporti­ nę kovą, patirtus pergalių džiau­ gsmus ir pralaimėjimų kartėlį.

Daug aktyvių sportininkų me­ dicinos fakultete, tačiau dau­ giausia prie medikų pergalių prisideda Dalia Kulbokaitė, Re­ gina Sinicaitė, Živilė Dieninytė, Dalia Latėnaitė, Raimundas Taminskas, Rolandas Sereika, Dai­ nius Morkūnas, Marius Migli­ nas ir, žinoma, buvęs fakulteto sporto tarybos pirmininkas Rimantas Staigis.

Fakultete gali būti keliolika žymesnių sportininkų, kurie skins pirmąsias vietas, pelnys taškus ir išves jį į pirmaujan­ čius. Bet tai nereiškia, kad fa­ kultetas sportiškas.

Svarbiausia ne atskirų sportininkų meistriš­ kumas, o tai, kad studentai sportuotų masiškai, kad perga­ les lemtų visas kolektyvas.

Tada pergalės džiaugsmas bus visų džiaugsmas.

Valdas KASPERAVIČIUS Algis PETRULIS

BAMBEKLIS, SRIŪBAS, AKSOMINĖ VOVERAITE šiandien Jaučiuosi taip, lyg man kas būtų Širdį apdergęs.

Gavau redakcijoje tokią subtilią užduotį, jog net ledų pardavė Jos Ir tos man atrodo nemielos.

Vykstu į senamiestį, kur turėsiu padaryti nedidelį siužetą 1S vi­ suomenės nesuprasto jaunimo gyvenimo. Negalvokit. aS Jų ne­ bijau. Bet kam gi knistis tose jų lyg metaliniuose seifuose už­ darytose sielose?

Pagaliau kas čia tokio. Jeigu žmogui ant kak­ lo kabo grandinė? Ar, pavyz­ džiui. rankos ir kojos pakausty­ tos geležimi Ir spindi lyg arklio pasagos?

Po šių minčių vis labiau nlurstu. Ech. parodysiu aš žmo­ nėms laiko dvasią, atversiu akis.

Na, štai, „Daivos" kavinė.

Smunku į vidų, o paskui mane ir mano padėjėjas, 28 metų ber­ niukas su kino kamera. Pasta­ rasis visą kelią vapėjo apie savo vaikelius. Keistas žmogus, dievaži, dvidešimtame amžiuje gyvena o geležies bijo. Tiesiog liguistai bijo.

Matau ir tuos. Du sėdi prie staliuko ir žviegia, o dar vie­ nas stovi prie baro, krato ak­ somines lyg pavasarinio barsu­ ko garbanas, šniurkščia nosimi Ir vapa bufetininkei:

TĘSIAME DISKUSIJĄ XX amžius be kitų epitetų dar vadinamas ir turizmo amžiumi, suvokiant turizmą plačiai, kaip savotišką rekreacinę Industriją, Mes kalbam (ir išpažjstaml) apie tokj turizmą, kuris ir gero lietuviško termino neturi (saviveiklinls, sportinis, masinisU).

Mūsų turizmas sintezuoja savyJe Ir sportą, ir poilsį, ir pažinimą, ir yra savotiškas amžinas variklis „keliauk, pažink, nenurlmk, amžinas fizinio ir dvasinio tobulėjimo siekis.

Neveltui M. Gorkls vadino keliones geriausia gyvenimo mokykla. „Duokite žmonėms kalnus, kad galėtų save Išbandyti“, — sako Indai, Kvailiais vadino namisėdas viduramžlų persų, arabų Išmlnilai (dabar atvirkščiai — kartals taip vadinami kellaunlnkai. ..).

Mūsų turizmas kitoks — gal žygeivystė.

Neveltui, kad atslribotų nuo miesčionio, sukančio

žarna prizų fakultetui. Universltetui.

Didžiausia problema — turistų mokymas. VPF skyrių velkla neefektyvi, daugeliu atvejų fiktyvi. Sitai reikia spręsti ir Universitete.

Turizmo narystė — pilniausiai savanoriška, sakyčiau, savlmonės reikalas. Jei suvoki save turistu, keliauninku — būk Juo. Tačiau UTK — kolektyvas, turis savo tradicijas. Cla gimsta (ir miršta) kolektyvinės idėjos, žyglų tematika ir t. t.

UTK — asmenybės.

Pirmiausla, žygių vadovai, fakultetų sekcijų vadovai, klubo pirmininkal ir tarybos nariai. Tai jie formuoja klubo veiklos kryptis, O antra vertus, „kiekviena armlja verta tokio vado, koks jai vadovauja“ — kaip sakydavo romėnai. Klube augo ir auga respublikos turizmo vadovai, organizatorial, rinktinių nariai.

Švenčionių rajone supylė UTK, paminklinius akmenis lakūnų Dariaus ir Girėno tėviškėse UTK pastatė. ..

Bet kokiam žygiui reikalingas ne tik paruošiamasis, bet ir baigiamasis etapas (ataskaitos parengimas, kino, foto medžiagos parengimas ir demonstravlmas, — žodžiu, maršruto pagarslnlmas). Tam yra spauda, tam yra Vilniaus Ir Universiteto turistų klubų bibliotekos. žinau daug turistų turint puikius asmeninius archyvus (T. Šidiškis, K. Čeponis, ir kt.). Gerai, kai jais gali naudotis kiti. Juk relkia atminti, Jog ateis keliauti ir Jaunesni broliai, ir dabartiniai darželinukai. Reikės Jiems mu­ sų patirties, reikės ir UTK tjlbllotekos ne mažiau, nei UTK in­ ventorlaus sandėlio. ...

Jau minėjau, jog kiekvienas kelionėse ieško to, ko trokšta Todėl sekcijų veikla, pateisina-

GYVENIMO MOKYKLA „Žigulio“ vairą Į nelytėtos gam­ tos prieglobsti padrybsoti su šašlyku, gėralu, draugais ir drau­ gužėm, kad atsiribotų nuo tu­ ristinių bazių poilsiautojų, va­ dintąjį žygeiviais (j žygį eina), kellūnais (yra tokia sekcija KPI).

Ir kiekvienas žygeivis, keliūnas, turistas atsirenka ir išpažįsta, kas Jam aktuaiu, dvasiškai ir fiziškai būtina. Lemia čia ir žmogaus amžiaus etapai. Atran­ ka keičiasi, o poreikis keliauti... išlieka visą gyvenimą.

Gražūs tokie žmonės. įdomus. ..

Man visada gaila, kad nepa­ rašyta UTK Istorija (buvo bandymail) — kokia patirtis būtų apibendrinta arba bent užfiksuo­ ta. Visai respublikai, o tuo la­ biau Universiteto studentų or­ ganizacijoms svarbi.

Man suprantama, kodėl tris kartus nuo 1980 metų „Tarybi­ nio studento* puslapiuose bu­ vo rašyta apie pirmąkart Isto­ rijos fakultete įsteigtas sekci­ jas (?!)

UTK — visų aukštųjų mokyk­ lų, Jei norite respublikos ir net­ gi TSRS turizmo problemų veid­ rodis (tą gailu tvirtinti keliauti pradėjęs Kaune, LZOA, buvęs UTK pirmininku, atsakinguoju turizmo organizatoriumi, visuo­ meninės turizmo komisijos prie Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos kūno kultū­ ros ir sporto skyriaus pirminin­ ku). Man atrodo, kad aktyviau­ sia turizmo propaganda — sąs­ krydžiai, ypač kai juose yra skaidrių ir fotonuotraukų, turis­ tinių dainų, žygių ataskaitų konkursai, kai juose apibendri­ nama veikla, patirtis, pabend­ raujama ir pasivaržoma, parodo­ ma, kas turima Iš žygių, parve-

Toklems žmonėms turizmas Jau ne tik poilsis, malonumas, bet ir atsakinga veikla.

UTK — mokykla, kurioje mo­ komasi keliauti, ir ne tik ke­ lionių maršrutais, bet ir neleng­ vu gyvenimo keliu, pilietiškumo mokykla. Pirmiausia turistinės, o ir apskritai etikos, mokykla.

Juk vien tik tas faktas, kad tik­ ri turistai, žygeiviai seniai lai­ kosi (nuo pat pradžių!) sauso įstatymo (pažįstu bendramokslių iš LZOA „Pilėnų“ sekcijos, kurie dažnokai alines lankydavo, bet žygyje — nė lašo), daug ką pa­ sako. Turistai — morališkai tvir­ ti žmonės (kitokie neišlaiko bendražygių žvilgsnių), dvasin­ gi žmonės („pasiimsiu kelionėn duonos tris riekeles, pasiimsiu Maironio, Salomėjos eiles*...

— dainuojama).

Viename žygio dienoraštyje užrašėme: „Mūsų valia, visus studentus išslųstumėm keliauti, — tegu pajunta, kiek daug ne­ moka, nežino. ..“ Keliauninkai pažįsta pasaulį. Vienas pirmiau­ sia Lietuvoje išmoksta domėtis, pažinti, mąstyti, keliauti ir ma­ tyti ekologines problemas, dva­ sios kultūros problemas, paskui svetur. O kitas, svetur pabuvo­ jęs, suvokia Lietuvą.

Užtenka pamatyti dūmų šlei­ fus, nunuodytas žuvis, užterštas upes ir pamiškes, apleistus ar niokojamus kultūros, istorijos paminklus ir tavyje jau turi nu­ busti Pilietis, turi pajusti „draus­ tinį savyje“. O gal tavyje tūno pirmeivio genai?

Atrasti, apra­ šyti, parodyti? Ne tik dėl gra­ žios ataskaitos. Tokių žmonių klube buvo ir yra. Kraštotyros klubas „Ramuva“ gimė (atskilo) Iš UTK, Partizanų šlovės kalvą

Dingusį studento pažymėjimą Nr. 850774, išduotą TF studentei Vilijai BRUZGULYTEI, laikyti ne­ galiojančiu.

Dingusį studento pažymėjimą Nr. 820800, išduotą FilF studentei Eglei BIELSKYTEI, laikyti nega­ liojančiu.

Dingusį studento pažymėjimą Dingusį studento pažymėjimą Nr. 850616, išduotą FilF studen­ Nr. 8610332, išduotą PF studen­ tei Živilei SARAPAITEI, laikyti tui Juliui SINIUI, laikyti negalio­ jančiu. negaliojančiu.

Dingusį studento pažymėjimą Dingusį studento pažymėjimą Nr. 840135, išduotą FilF studen­ Nr. 811779, išduotą TF studentui tei Danguolei CIPINYTEI, laikyti Žydrūnui RUPŠIUI, laikyti nega­ liojančiu. negaliojančiu.

ma. Ilgus metus skaičiuojanti gamtininkų „Gabija“, Istorikų „Aitvaras“, buvęs PE’lluks — tai gerai. Prisiminkime Vilniuje veikiant naktinių žygių slidėmis mėgėjų „Lunatikų klubą“.

Tik uždarumo, sektantiškumo reikia vengti.

Manyčiau, jog Universitete mažai keliauja ir su studentais bendrauja dėstytojai. Tik E. Žižys, ir E. Rudnickaltė tikri en­ tuziastai, kelionių organizato­ riai. Jeigu nerodo entuziazmo dėstytojai, gal studentai turėtų Juos Išjudinti, kviestis?

Tarp dėstytojų yra šaunių turistų — kad ir chemijos, fizikos fakul­ tetuose.

Ir dar viena mintis, kuri kim­ ba Jau geras dešimtmetis: leng­ va sugriauti gerą turisto var­ dą. Koks esi (buvai) laukiamas nevaikščiotuose Biržų, Kupiškio, Joniškio, Radviliškio rajonų, Tur­ kmėnijos takuose ir koks esi sve­ timas ten, kur kas nors per gau­ sybę „pasišiukšlino*...

Būtina pagarba ir pakantumas bendra­ žygiui, tiems žmonėms, kurių gimtine vaikštai, su kuriais kra­ taisi traukinio vagone. Tu esi svečias, žmogus keliaujantis (kaip Markas Poias, Nikolajus Rerichas, Matas Šalčius), žmo­ gus nerimstantis, žmogus pažin­ ti trokštantis.

Turizmo nauda — ne tik tai, kas paviršiuje: suradau draugą, buvau, kur kitas nebuvęs, plau­ kiau Dubysa, mačiau Ašuhabadą, Svanetlją. Nauda giluminė: išaugau savyje, supratau, paju­ tau__ Taigi perfrazuojant rūs­ čią V. Visockio dainą: „tegu žalzganos mūsų štormuotės gy­ venimo sėkmę nulems.. .“ Stepas DEVEIKIS

— Kodėl kodėl, tlotia Llodnu O tiotla: — Nurimk, Aksomine Voveraitė, nurimk.

Na va, galvoju. bevelk aų. pėjau — tik ne barsukas, o vo­ veraitė. Patenkintas savimi slen ku prie anų dviejų, ryžtingai sėdu už staliuko ir klausiu: — Kas nuskriaudė Aksomine Voveraitę?

Tie gi tučtuojau atsako: — 0 kokie čia šmošnlkal?

Taigi, manau, pradžia ne pati blogiausia, galėjo Ir liūdniau būti. Ir įtariai dėbteliu Į metallnę lazdutę vieno jų rankose Kaip šmaikščiai Ir nervingai pastuksėjo Ja į stalą! Tuo tar pu kitas iš mano švarko kiše­ nės ištraukia kinišką parkerį pavartalioja rankose, įsikiša i savo kišenę Ir draugiškai šyp. teli. Rodos, aš jam pradedu pa tikti.

O ir Voveraitė Jau atlluoksė Jo: — šriūbai, — klyktelėjo lyg pašauta gervė, — pliažo Gcrky ne nebus, Jie ties asfaltąl Tuojau pagaunu mintį Ir su­ kriokiu: — Nejaugi?! Nejaugi šie mieli geležiniai, aukštos kokybės pilė no ekskavatorlai burzgia, kad tiestų Gorkio gatvėje asfaltą?

— Klausyk, montana, ko tau reikia? — sužvėrė|a ne Sriubas, o tas kitas, su plienine lazdele Aš juo tiesiog gėriuosi, — Sėsk į dugną.

Bambekli, — taria Srlūbas. Jis aiškiai lin­ kęs atverti geležines savo sie­ los duris. Aš nesnaudžiu ir grie­ biu, kaip ,sakoma, Jautį už ragų: — Jūs liuks publika, bet ar gavot atsakymą nuo Anglijos metalistų?

— Nu ne. nu mirtis, koks Ils kreizy topiškas berniukas, linksmai pypsi Votveraltė Ji švelniai linguoja klubais ir ak­ somu sublizga ne tik Jos šukuo­ sena, bet Ir akys.

— Ei, švabe, — meiliai krei­ piasi į mane, — padovanok man tą operatorių Kipšą, Jis man patinka. „Kipšo“ nervai neišlaiko Ils pasuka į duris, tačiau Aksomi­ nė Voveraitė mikliai kyšteli |am koją.

— Kur gi tu bėgi, pupuliuk?

Noriu tau padovanoti kai ką, ir pakiša Jam po nosimi metali­ nę grandinėlę. Mano padėjė|as drebančia ranka bando Ją painiti. tačiau Aksominė Voveraitė nerimsta: — Neeelll Tu Ją turi paimti dantlmfsl Nerimas apima Ir mane, ai bandau atitraukti dėmesį nuo operatoriaus Ir pakartoju klau slmą apie Anglijos metalistus.

Bet čia, pradžioje linkęs pafilo­ sofuoti, įniršta Srlūbas: — Klausyk, pagaliau koks ta vę reikalas? A?! Nusispjaut man į Anglijos metalistus!

Už lango sukaukia šiukšlių mašina. Bambeklis pakelia gal vą Ir mitriai sukarpo ausimis.

Jo apsnūdimą lyg ranka nuima: — Ei, ar ne laikas Jus Išnešti?

— Pas mus Jau baigėsi Juos ta. ar ne tiesa? — sakau ope­ ratoriui Ir nelaukdamas atsaky mo smunku pro duris.

Atsltokėjom jau redakcljole Ir tik tada prisiminiau, Jog pa miršau Įteikti metalistams at­ mintinus suvenyrus — kelis Serafimovičlaus „Geležinio srauto egzempliorius. Taigi, viskas bal gės laimingai, gyvas liko net mano padėjėjas.

Bele, po to Jis susirgo labai reta psichine liga — metalofobiją. Gydymas buvo sėkmingas, tačiau talkos dieną rinkti meta Io laužą Jis vis tik atsisako

Marijus BAGDONAVIČIUS Audrius RAKAUSKAS

• Siame numeryje išspausdin­ tos Valdo VILŪNO Ir Dano PRANSKAUS nuotraukos.

Istorijos fakulteto biblio­ tekininkystės ir bibliografi­ jos specialybės antro kurso studentai ir kuratoriai nuo­ širdžiai užjaučia biblioteki­ ninkystės katedros docentę A. MIEŽINIENĘ brangiai ma­ mai mirus.

LV 15446 Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4560 Užs. Nr. 1327 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60.

Redakcijos adresas; 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas".Telefonas: 61-11-79.

«CoBeTaatH cryAenr» — opran napmoMa, peKTopa-ra, KoMH-re-ra komcomoab, npo<Į>KOMa opAeBOB TpyAoaoro Kpacnoro anaMenn n Ąpy aapoAOB BnAsmoccKoro ynHBeparreTa hm. B. Kancynaca. Bhabhioc.

PeAaicrop A. Anunrrac. Ha ahtobckom sssnce.

Redaktorius A. UPSTAS