ISSN 1822-1513
hinc itur ad astra
universitas
-V -1579-
&
vilnensis 2010 m. vasaris
Nr. 1 (1699)
PLATINAMAS NEMOKAMAI
LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.
Šiame numeryje
Prognozė: 2010 metai bus įtempti, bet be didesnių staigmenų Skaitykite p. 3
Naujas studijų direktoriusdr. Linas Bukauskas Skaitykite p. 7
Bursų kiemas Skaitykite p. 8-9
Pokalbiai rektorato koridoriuose Skaitykite p. 12
Primirštas paveikslas vėl pristatytas visuomenei Skaitykite p. 15
http://www.viinensis.vu.lt
Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji vilčių ir pareigos dienos Dokt. Vilma BUKAITE,
Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedra 1918 m. vasario 16 d. dvidešimt vyrų Vilniuje, dabar 26-uoju numeriu pažymėtame Pilies gatvės name, pasirašė vieną iš pamatinių Lietuvos modernaus valstybingumo istorijos dokumentų. Istorijos vadovėliuose kruopščiai išvardijamos visų Nepri klausomybės akto signatarų pavar dės: Jonas Basanavičius, Saliamonas Banaitis, Mykolas Biržiška, Kazimieras Bizauskas, Pranas Dovydaitis, Stepo nas Kairys, Petras Klimas, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Stanis lovas Narutavičius, Alfonsas Petrulis, Antanas Smetona, Jonas Smilgevičius, Justinas Staugaitis, Aleksandras Stul ginskis, Jurgis ir Kazimieras Šauliai, Jokūbas Šernas, Jonas Vailokaitis ir Jonas Vileišis. Šios pavardės ne kartą kartojamos, kalbant apie 19181940 m. Lietuvos Respubliką: tarp signatarų buvo dujos prezidentai, du ministrai pirmininkai,devyni ministrai ir devyni seimų nariai, vyskupas, ke turi diplomatai, universiteto rektorius, Kauno burmistras, būrelis mokslinį ir akademinį darbą dirbusių žmonių. J. Basanavičius jau prieš tapdamas Lietuvos Tarybos nariu spaudoje buvo tituluojamas Tautos patriarchu. Mažiau žinomi Lietuvos Tarybos narių biografiniai faktai, nesusiję su politine ir profesine veikla. Dauguma Lietuvos Tarybos narių buvo kilę iš vidutinių ir pasiturinčių valstiečių šeimų, keturi - bajoriškos kilmės. Didžiuma signatarų tėvų, apie kuriuos turima duomenų - prasilavinę žmo
nės, rasdavę laiko atsiversti knygą. Aštuoni signatarai vaikystėje neteko bent vieno iš tėvų, net šešis iš jų į mokslus išleido ūkio valdymą perė musios našlės motinos. Kone visi devyniolika iš dvidešimties - baigė aukštąsias mokyklas. Visi šešiolika, ne priklausę dvasininkų luomui, sukūrė šeimas. J. Šaulio antroji žmona buvo italų kilmės žymi operos dainininkė Mafalda Salvatini. S. Narutavičiaus žmona Joana Bilevičiūtė buvo viena pirmųjų Lietuvos moterų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą Vakaruose - ji studijavo filosofiją Šveicarijoje. Šiandienos kartai Vasario 16-oji siejasi su trispalvėmis vėliavomis, džiūgaujan čia minia, dėmesiu Lietuvos valstybin gumo istorijai. 1918 m. lietuviams tai buvo eilinė šalta žiemos diena. Daugiau nei dvejus metusVokietijos užimto, jau spėjusio patirti Pirmojo pasaulinio karo mūšių siaubą krašto gyventojai kentėjo nuo okupantų savivalės. Lietuvos žmo nes vargino gausybė draudimų, apri bojimų, nemenki mokesčiai. Dalis jų artinantis vokiečiams buvo pasitraukę į Rusijos gilumą, o tėvynėje likti pasiry žusiųjų gretas išretino maisto stygius ir epidemijos. Žinią apie Nepriklausomybės pa skelbimą signatarai galėjo paskleisti tik per patikimus žmones - okupacinė valdžia ją draudė skelbti viešumoje. Pasirašytasis Nepriklausomybės akto tekstas sklido nelegaliai išspaus dintas uždraustame „Lietuvos aido" numeryje, atsišaukimų lapeliuose, perpasakojamas politinių bendra minčių. Sudėtingą politinį žaidimą su okupacine valstybe, šiai pralaimėjus karą, Lietuvos Taryba laimėjo, kai
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-ųjų metinių minėjimo renginiai Vilniaus universitete Kovo 8 d. 10 vai. - Paskaita-konferencija„Kovo 11-osios istorinė ir teisinė reikšmė" (VU Teisės fakultetas, K. Jablonskio auditorija) Kovo 9 d. programa (VU centriniuose rūmuose) 14.30 vai. - VU 430-mečio jubiliejinių leidinių sutiktuvės P. Smuglevičiaus salėje Keliautojo alpinisto, fotomenininko Vlado Vitkausko fotografijų paroda „Aukščiau pasaulio viršukalnių" Rektorato koridoriuje 15.00 vai. - Iškilmingas VU Tarybos ir Senato posėdis, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui, Teatro salėje: Rektoriaus sveikinimas Doc. Algirdo Jakubčionio pranešimas „Kovo 11-oji Lietuvos istorijoje" VU meno kolektyvų koncertas
Maloniai kviečiame dalyvauti
Laisvės varpas VU architektūriniame ansamblyje. V. Naujiko nuotr.
1918 m. lapkričio 11 d. buvo sudaryta pirmoji Lietuvos vyriausybė. Daugiau nei pusę metų kone vien popieriuje egzistavusią valstybingumo dekla raciją padėjo įkūnyti tik visuomenės susitelkimas: savanorių ryžtas Nepri klausomybę apgynusioje kariuome nėje, likusiųjų materialinė parama kariams, pastangos suformuoti vietos valdžią ir įkurti tautines mokyklas. Kovojant dėl Lietuvos valstybingumo išsaugojimo, nebuvo laiko paminėti pirmąją valstybingumo paskelbimo sukaktį -r 1919 m. vasario viduryje reikėjo pagerbti pirmąsias Nepriklau somybės kovų aukas. Džiugiai, visoje Lietuvos teritorijoje, Vasario 16-oji buvo atšvęsta tik 1920 m. Pirmasis XX a. valstybingumo laikotarpis po penkiasdešimtmečio nutylėjimų ir iškraipymų tapo viena svarbiausių ikonų Lietuvai kons truojant naują laisvo žmogaus ir laisvos visuomenės tapatybę amžiaus pabaigoje. Antrąjį kartą atkurdama valstybingumą, 1988-1991 m. Lietuvos visuomenė patyrė didžiulį
bendrystės jausmą. Kylančios tris palvės, mitinguose kalbančiuosius apie okupacijos skriaudas ir ateities lūkesčius palaikančios minios, gy ventojų daugumos išrinktas Atkuria masis Seimas, politinių įvykių seką nagrinėjanti spauda sukūrė atmos ferą, leidusią kiekvienam pasijusti valstybingumo atkūrimo proceso dalyviu. Kovo 11 -ąją turbūt dauguma Lietuvos gyventojų buvo prigludę prie televizorių - stebėjo tiesioginę parlamento posėdžio transliaciją. Šimtas dvidešimt keturi antrojo Nepriklausomybės akto signatarai, pasirašydami dokumentą, tiesiogiai, net fiziškai juto išskirtinį visuome nės palaikymą, kurio taip stokojo jų pirmtakai. O 1991-ųjų sausio įvykiai tarsi pakartojo 1918-1920 m. Ne priklausomybės kovas, ir tuometinė santalka patvirtino Lietuvos žmonių ryžtą gyventi laisvoje šalyje.
Nukelta į 12 psl.