SVEIKINAME NAUJUS DRAUGUS! VISLI ŠALiU PROLETARAI, VIENYKITlSI
ACIU UZ ŠILTUS ŽODŽIUS ■ Pateisinsime ! mus dedamas viltis ☆
Mūsų jaunystė
ILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVE RSITETO artinto komiteto, komjaunimo ir
Eina nuo 1950 metų
Nr. 19 (430)
1962 m. rugsėjo 8 d.
RAUGAI profesoriai ir dės ir šįmet, atrodo, bus pasiekęs liaudies dainų ir šokių ansamb ■ studentai! lis, kuris buvo pakviestas kon I Vasara baigėsi, Ir mes, kaip kasmet, vėl susirinkome i tradi- certuoti TSKP XXII suvažiavimo fcinį rugsėjo pirmosios aktą, kad, uždaryme. Šią garbę Jis patei nepašykštėjo fcasveikinę vienas kitą su mokslo sino, ir delegatai atostogų aplodismentų. Kiek vėliau an bradžia, pasidaliję samblis išvyko į pusiau turisti kolektyvą įspūdžiais, priėmę į Į naujo nę, pusiau koncertinę kelionę Lirmakursius, kibtume larbo etapą. Grįžę iš darbo ir po Lenkiją ir Čekoslovakiją, kur šių šalių gyvenimą, Įporto stovyklų, turistinių žy stebėjo lių, pasisvečiavę tėviškėse, mu draugavo su lenkų ir čekoslovakų studentais ir tuo pačiu lų studentai pailsėjusiomis gal iomis sėda prie knygų, pasiry- metu reprezentavo lietuvių liau dies meną. Pagirtina, kad grį ę dirbti taip, kad rezultatai bū* žę iš Kremliaus, Varšuvos, Pra I geresni už pernykščius. hos, ansambliečiai neišpuiko Ir 0 praėjusių mokslo metų nepatingėjo pasirodyti žymiai keikti negalima. Būdami turtingi kuklesnėse paruošė scenose: Įidelės istorinės reikšmės įvy Naujųjų Metų eglutės prograkiais, jie džiugino suaktyvėju- mą, kurią žiūrėjo 16 000 vaikų, liu mosklo darbu, stiprėjančiu aktyviai dalyvavo rinkimų kam kudentų pažangumu Ir komu- panijoje, koncertavo kurčių-neĮistiniu sąmoningumu. Visas ko- bylių mokykloje ir pan. ►ktyvas stengėsi kuo geriau Naują programą suruošė lutikti TSKP XXII suvažiavimą I atidžiai sekė jo darbą. Pa- deminls choras, pavasarį minga! gastroliavęs Lvove, Ikelbęs, kad mūsų karta gyvens omunizmo sąlygomis Ir pa gorode, Kijeve Ir Minske, teatrinė studija, rudenį šventusi virtęs tarybinę liaudį į lemiasavo 100-ąJį spektaklį. 2yl žy<jį komunistinei visuome-
tytojai! DDraugai
ERO VĖJO! J. KUBILIUS Universiteto rektorius, fizikosmatematikos mokslų daktaras, profesorius
ūgtelėjo ir fakultetų sa ■ei sukurti, suvažiavimas dar miai I biau sužadino mokslo perso- viveikla. Gaila tik, kad, puikiai Balo ir studentų aktyvumą. dirbę ligi pavasario sesijos, va I eoriniuos seminaruose ir politi- saros atostogų metu visi šie | iuose rateliuose dėstytojai, stu- kolektyvai pasirinko pasyvų po I sntai, administracijos darbuo- ilsio būdą ir nesurengė nė vie I )Jai kruopščiai išnagrinėjo par- no pasirodymo. I Jos forumo nutarimus ir TSKP Daug kartų praėjusiais moks I rogramą. šių dokumentų stu- lo metais mus džiugino univer I ijavimas žymiai praplėtė visų iš siteto sportininkai, grįždami I 'ūsų akiratį, padėjo dekanamedavaržybų su nugalėtojų I ims ir katedroms toliau gerinti be liais. Svarbiausia pergalė, I lokslo ir mokymo planus, ar- abejo, buvo Filadelfijoje, kur ■ nti mokymą prie gamybos. absolventas Bagdonavičius, stu■ oralinis komunizmo kūrėjų ir dentai Levickas, Liutkaitis I kodeksas vis labiau įauga į stu- Karia „Žalgirio“ komandos suI entų sąmonę, vis labiau veikia dėtyje įveikė JAV nacionalinę I 4 elgesį ir gyvenimo būdą. irkluotojų rinktinę. Šiuo metu I Iniversitete išplito judėjimas, Levickas, Liutkaitis, Karia ir I avadinimu „Mano vieta, ku- Jucys ruošiasi atstovauti TSRS I lant komunizmą, mano asme- aštuonvietėj Europos pirmenybė I inis indėlis į jį“, bendrabuse. I iuose atsirado komunistiškai Puikių laimėjimų pasiekė I besitvarkančių kambarių. Pirmo tenisininkai, rankininkai, tinkliI urso germanistų ir kai kurios ninkės, rankininkės, iškovoję I itos geriausios akademinės LTSR čemponių vardus ir daly I rūpės įsipareigojo gyventi kovavę trečiosiose TSRS studentų I lunistiškai, mokytis tik labai I erai ir gerai. Valstybinių egza finalinėse varžybose. Reikia tikėtis, kad universite minų analizė rodo, kad daugušį I ia Juos laikiusių stacionarinin- to sportinė šlovė neblės ir |<ų ir neakivaizdininkų turėjo met, nes į pirmą kursą priimta įvirtas tiek marksizmo-leniniz- daug gabaus Jaunimo. Tai spor to meistrės žurauskaitė ir BereIno teorijos, tiek specialybės žinytė, gabios krepšininkės ButeiI ias. šį pavasari nepalyginamai gimnastas I klandesnis buvo ir jaunųjų kytė, Rutkauskaitė, Žilinskas ir kt. O labiausiai pra I pecialistų skirstymas, kur padžiugintų tai, kad sporto areno prastai labiausiai išryškėja mūI ų auklėjamojo darbo trūkumai. je pagarsėtų kiek galima dau H’iplomantai noriai vyko ten, giau iki šiol dar nežinomų vardų. J ur buvo siunčiami, ir iš visos Į aidos atsirado tik dvi studenKalbant apie vasaros atosto ės, kurioms miesčioniški inte- gas, reikia pasakyti, kad ir šiesai buvo svarbesni už piliečio gražioji pareigą. žinoma, tokių atsitiki- met nebuvo užmiršta I rių iš viso neturėtų būti, bet universiteto tradicija — vasaros I ymų Jų skaičiaus sumažėjimą darbo stovyklos. Šįmet Jos buvo I aip pat reikia laikyti laimėjimu. I 1961/1962 mokslo metais toliau įkurtos 13 kolūkių, kurių dau§e; |:>lo dėstytojų kvalifikacijos, ge- guma ekonomiškai silpni, I ėjo mokslinis darbas, šiuose iš jų buvo dirbami laukif Mokslo srityje pagal savo ga ninkystės darbai, likusiuose sta i imybes nuo dėstytojų stengėsi I 'eatsilikti Ir studentai, savo dip- tomi ūkiniai pastatai ir mokykla. I ominiuose, kursiniuose ir laboI storiniuose darbuose nagrinėjo llaugelį nemažos ideologinės ir liamybinės reikšmės problemų. Turiningas buvo praėjusiais Inokslo metais visuomeninis stu dentų darbas, kuriam vadovavo I iniversiteto komjaunimo orgaI 'izacija. Pradėjo dirbti Centrinė I ūeizmo taryba, suorganizavusi I teistinę anketą, klausimų-atsa<ymų vakarą, paskaitas už uni'ersiteto ribų ir kitus rengi aus. Įsteigtas Internacionalinis ’iubas, kuris šiuo metu yra už mezgęs ryšius su keliom de'tntim aukštųjų mokyklų. Jo ’eriai dalyvavo Pabaltijo stu dentų pasitarimuose, Užkarpatės 'tudentų festivalyje, šefuodavo Vilnių atvykstančius turistus. Keldami meistriškumą, gerin ami repertuarą, tobulėjo uni'ersiteto meno saviveiklos koektyvai. Daugiausia laimėjimų
REKTORATO,
profsąjungos komiteto organas
Kaina 2 kap.
Nors šių talkų ekonominis efek ir tas paprastai labai didelis nebūna, užtat auklėjamąją JH reikšmę sunku pervertinti, Kolūkiai dažniausiai nusilpsta dėl Ir blogos darbo organizacijos tokio silpnos drausmės, ir štai turi silpno kolūkio kolūkiečiai progos kasdien matyti darnius studentų būrius, kurie, kad Ir stokodami ūkinio patyrimo, vi sai neblogai susitvarko su dar bu. Tie patys lauko ir fermų darbus dirbą studentai vakarais ir sekmadieniais skaito paskai tas, redaguoja sienlaikraščius, padeda kultūros klubų darbuo tojams, kolūkių komjaunimo or ganizacijoms. Kolūkiečius visa tai skatina geriau dirbti, siekti žinių, kultūringiau organizuoti laisvalaikį. 0 studentai šiose stovyklos dar tvirčiau sucemen tuoja savo kolektyvus, sustiprė ja fiziškai, geriau susipažjsta su kolūkinio kaimo problemomis. Rugpjūčio pirmąją, kai stu dentai ir didžioji dalis dėstyto jų atostogavo. Ištuštėjusius bendrabučius ir auditorijas pri pildė abiturientai, gamybininkai, kariai, norį studijuoti mūsų uni versitete. Stojančiųjų skaičius vos ne tūkstančiu viršijo pri ėmimo kontingentus, todėl uni versitetas būsimuosius studen tus turėjo iš ko pasirinkti. Eg zaminatoriai kruopščiai patikri no Jų žinias, priėmimo komisi jos peržiūrėjo charakteristikas, anketų duomenis, susipažino su kiekvienu stojančiuoju. Toks tan kus tikrinimo filtras padėjo at sijoti pačius gabiausius Ir la biausiai išprususius, nors rei kia pasakyti, kad ir nemaža ne įveikusių konkurso jaunuolių turėjo neblogas žinias. Tai
(Tęsinys 2 psl.)
☆
☆
NEAPVILSIM
Medicinos fakulteto didžioji • „0 ką veikti toliau?“ — kilo man klausimas, kai vidu auditorija užlieta jaunyste. rinės mokyklos direktorius įteikė atestatą. Ilgai galvoti ne Čia susirinko jaunuoliai ir teko, nes matematiką pamėgau dar mokydamasis VII kla merginos, norintys studijuoti mediciną, gydyti žmones, pa sėje. Kai kas sako: koks gali būti malonumas studijuoti ma dėti jiems. tematiką, juk tai sausas dalykas. Mano nuomone diametraliai Fakulteto dekanas drg. Po vilonis sveikina jaunuosius priešinga. Juk 1S pirmo žvilgsnio už nuobodžių skaičių slepiasi studentus, supažindino mus su įdomūs matematikos labirintai. Aš neit neįsivaizduoju, kaip Universiteto istorija, palinkė galima jos nemėgti, o ypač dabar, kai matematikai taip rei jo sėkmės moksle ir visuome kalingi tarybinės Tėvynės pramonei ir žemės ūkiui. niniame darbe. Fakulteto vi Eug. STANKUS suomeninių organizacijų va Fizikos-matematikos fakulteto dovai, kreipėsi į jaunuolius, ’I k. studentas kurie myli meną, muziką. Me dicinos fakulteto saviveikli ninkai žinomi visame Univer sitete, todėl kvietė ir mus l savo darnų kolektyvą. Sporti ninkai taip pat galės toliau siekti naujų laimėjimų. Paju I Universitetą at padėti žmonėms. gų. Ir man gera, tome, kad mūsų jaunystės ėjau tris metus pa Pamilau savo dar kad tarp šitų žmo bą. Tuomet ir nu nių aš praleisiu grožiui, jėgai fakultete atida dirbėjusi gamybo tariau tapti finan je. Baigusi vidurine daug gerų ir sun rytas platus kelias, mokyklą, aš buvau kių dienų. Ir sininke. Pagaliau K. Antanavičiūtė nusorendusl būtinai troškimai ir norai džiugu, ir linksma. Medicinos fak. I k. studentė studijuoti svetimą išsipildė. Šiandien jie visi
Sunkumų nebijome
GERA ŽINOTI, KUR MOKYTIS Netiesa, kad du metai padaro žalos mokslui. Jie tik atskirla tuos, kurie rimtai žiūri 1 mokslą nuo tų, kurie mokosi tik tarp kitko. Per tuos du metus tenka patirti daug nesėkmių, bet Juk Jos mus labiau užgrū dina, supažindina su gyvenimu, mokytis, sustiprina pasiryžimą aukštojoje Pasiruošti mokslui mokykloje, kad ir kelis metus Jau sunku. dirbus, ne taip Universitetą, Kai atėjau J dviejų darbo metų kaip nebūta. Vėl pasijutau mokine, Paslrino kau studijuoti anglų kalbą. kodėl; ir pati nemoku paaiškinti. Dar vidurinėje buvo įdomu Jos mokytis. Sako, bus labai sun ku. Bet Juk „ne šventleįi puo duos lipdo*. Juk svarbiausia gerai žinoti, ko nori. Tada ir mokytis nebus sunku. N. STRAKSYTĖ Istorijos-filologijos fakulteto anglų kalbos Ir literatūros spec. I k. studentė
kalbą. Stojau Ir ne pasisekė. Labai ge ral. Po to dirbau taupomojoje kaso je. Čia man viskas patiko. Per dienas matydavau žmonių veidus, skaičiuoda vau Jiems pinigus ir galvodavau, kad pats maloniausias darbas nuoširdžiai
Dabar matau nau jus veidus, naujus draugus. Jaučiu, kad trys mėtai praleisti gamyboje, nenuėjo veltui. Šiandien, kaip ir šimtai naujų drau gų, aš pirmą kartą atvėriau auditorijos duris. Suradau daug puikių drau-
Tik spėjo Onutė Slaurusevlčlūtė pasiruošti Iškilmingam mokslų metų atidarymui Aktų salėje, kai pradėjo lyti. Bet ką reiškia lietus prieš toki vakarą! Tiek svajota valandą atėjo. Ji, buvusi Prienų rajo REPORTAŽAS no Kunigiškių aštuonmetės mokyklos ‘mokytoja, — Uni Už prezidiumo stalo susėda dljose, už lį jus įdedamas versiteto studentė. To senelio Universiteto vadovybė, visuo tis. Universiteto, apie kuri tiek meninių organizacijų bei pir Studentų vasaros darbų ra daug girdėta gražių žodžių, makursių atstovai. portą perskaito Universiteto kuris paruošė toki dideli skai Rektorius J. Kubilius pa komjaunimo komiteto narys čių specialistų, mokslininkų. sveikina susirinkusiuosius su A. Grobovas. Panašios mintys Onutei naujųjų mokslo metų pradžia, Tribūnoje istorijos-filologi Slaurusevičiūtel dar labiau palinki sėkmės studijose. jos fakultetto pirmakursė O. giedrino nuotaiką, o bekrapnoŽiūri l pirmakursius ir ma Slaurusevičlūtė. Ta pati, nuo jantis lietutis neleido visiškai tai: jie ryžtasi būti tikrais kurios įmes ir prad-ėjme repor paskęsti romantikoj. studentais. Koks gražus ir tei- tažą. Si mergina turi didelį I Aktų salę rinkosi jaunik slngė šūkis virš scenos: „Dar praktinio darbo patyrimą. Į liai Ir vyrai „po ūsu“, bū bą, Jaunystę Ir širdį atlduo- Universitetą atėjo didelio troš riais ir po keletą, iš visų pu sim, Tėvyne, tau!“ O argi ga kimo vedama — juk būti ge sių. Ir daugiausia tie, kas tik li būti kitaip? ru pedagogu nėra lengvas prieš keletą savaičių jaudlnPaskutinius Rektoriaus žo darbas. O be to. . . damiesi laikė konkursinius džius palydi audringa katučių — Mūsų žinios labai reika stojamuosius egzaminus. Štai ovacija. lingos kolūkinio kaimo jauni Pranas Abromavičius du me Pirmakursius, o taipogi ir mui, — sako O. Slaurusevltus dirbo Sakių rajono Žemo visus susirinkusiuosius pasvei čiūtė. Juk mokytojas kaime — sios Panemunės aštuonmetėj kina LTSR Ministrų Tarybos tai ir saviveikllnlkas, ir agi mokykloj. Jis stuid'ljuos geo pirmininko pavaduotoja "drg. tatorius, ir propagandistas. O grafiją. Busimoji biologė Ele Diržinskaltė. klek įtempto darbo reikia ko na Miškinytė taipogi dirbo — Tapkšte gerais specialis vai su religiniais prietarais. mokytoja. Į salę renkasi Ir tie, tais, puikiais visuomeninin Nuostabus žmogus profeso kas vasarą praleido studentų kais, — linki drg. Diržinskal rius Žemaitis. Tai jis nuo pat darbo stovyklose, praktikose, tė. — Tai bus pats geriausias pirmos Universiteto atkūrimo bei kelionėse po įvairias Ta užmokestis Partijai ir Vyriau dienos kasmet sutinka vis nau rybų Sąjungos vietoves. sybei už metus, praleistus stu- jus ir naujus studentus. Profęsorlus papasakojo, kaip sunkiai vertėsi Universi tetas anais „gerais“ buržuazi jos valdymo laikais, kada nie kas nesirūpino jo likimu. Ir vėl kalba pirmakursis. Tai fizikos-matematikos mok slų fakulteto studentas J. Mi kuckis.
MOKSLO METAMS PRASIDĖJUS
buvo linksmi Ir smagūs. Ir aš Pa galvojau, kad mes būsime geri drau gai, geri ekonomis tai. D. RUDZEVICIUTE Ekonomikos mokslų fakulteto finansųkredito spec. I k. studentė
Nuo plytų prie knygų Fakultete IV kurso studen tas Česlovas Kalenda žino mas kaip gabus studentas, aktyvus visuomenininkas. Jis ir darbo stovykloje buvo ne pakeičiamas mūrininkas.
— Būti matematiku trokš tu todėl, kad norki ibūti kiek galima naudingesnis Tėvynei. Be matematikos negalima įgy vendinti grandiozinio komur nizmo plano. Vienas po kito kalba bu vęs Tarybinės Armijos karys, dalbar Teisės fakulteto pirmo kurso studentas komunistas Mečys Garnys, ką tik baigu si medicinos fakultetą O. Minkevičiutė, Universiteto kom jaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas J. Nekrošius. Vi sų žodžiuose nuoširdumas, no ras pasidalinti geriausiomis mintimis. Pasižiūri į linksmus, jau natve spindinčius veidus ir ti ki, kad tolkie nenueis didžio gyvenimo pakraščiu, kad jie bus tikrais komunizmo staty tojais. Po oficialiosios dalies kon certavo Operos ir Baleto teat ro solistai. Švelni muzika pripildo sa lę. O joje poros, poros... Ir nesvarbu, kuris čia pirmakur sis, kuris diplomantas. . . K
K. STASENAS Jaunųjų žurnalistų mokyklos klausytojas
Nuo plytų prie knygų Darbas, džiaugsmas, šypsenos... Visą tai peravveno ši-nkūol'ūkiuose nlrSiS'teH° st,udentll. talkininkavusiu respublikos Nų vasarai en’ pradėj? studijas, Jie gyvena šauvasaros atosto(JU nuotaikomis. talkimnkavll°kur^£ondentas Algimantas Zurba, pats puikiai člus anie ji k°'uk,4uosle>, Pateikė kelis vaizdus, pasakojanno Lekir,FFu Itu«e?t’j- H.pamainos, dirbusios Tauragės rajoo „Lenino keliu kolūkyje, šiokiadienius.