4 4 t 4 4 f t 4 4 4
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORD’NŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
Komunizmo kūrimo ir taikos programa Nauja Programos redakcija paaiškina visus šiuos klausi mus. Be abejo, kaip parodė gy venimas, aukščiausios komuniz mo fazės sukūrimą dar anksti laikyti betarpišku praktiniu už daviniu. Pastangos turi būti skirtos pirmosios komunizmo fazės už davinių (gyvendinimui. Kaip tik todėl, mūsų šalyje sukurto socializmo tobulinimui ir su telktas dėmesys naujoje Pro gramos redakcijoje. Kitais žo džiais tariant, partija pakeitė akcentus: nuo to, kas pasiekta, fiksavimo — tam, kaip praktiš kai žengti į prlekj, atsižvelgiant į komunizmo perspektyvą. Tam tarybinę liaudį skatina susida riusios sąlygos, reikalaujančios energingai imtis realiai spręsti uždavinius spartinti socialinįekonominį šalies vystymą, su kuriuo partija sieja naują ko kybinę tarybinės visuomenės būklę. Šiuo požiūriu pagrindines TSKP Programos naujos redak cijos nuostatas galima sufor muluoti labai glaustai: — tarybinė visuomenė da bar yra pasiekusi pirmąją so cialistinę komunizmo fazę, pa siekusi ribą, kuri atveria išsi vysčiusio socializmo etapą. — partija yra tos nuomonės, kad tarp socializmo ir komu nizmo nėra sienos, socializmo tobulinimas ir yra žengimas j komunizmą. Dar gerokai iki Programos naujos redakcijos projekto pa skelbimo spaudoje užsienio orakulai pakėlė triukšmą, kad TSKP naujame dokumente ta riamai „atsisakiusi" savo stra teginio tikslo — sukurti komu nizmą Tarybų Sąjungoje. Nau ja partijos Programos redakci ja į šiuos prasimanymus duoda aiškų atsakymą: TSKP kryptin gai ir nuosekliai laikosi kurso sukurti komunizmą. Naujoje Programos redakci joje aiškiai nustatyta komuniz. mo perspektyva Tarybų Sąjun goje ir visapusiškai pagrįstas būtinumas spartinti socialinįekonominį vystymą. Komuniz mo sukūrimas mūstĮ šalyje api brėžtas kaip galutinis TSKP tikslas. Partijos programos projek te pažymima, kad dabartinėmis vidaus ir tarptautinėmis sąly gomis visapusišką tarybinės visuomenės pažangą, veržlų jos žengimą į komunizmą gali ir turi užtikrinti visokeriopas socialinio - ekonominio šalies vystymo spartinimas. Tai — strateginis partijos kursas, ku riuo siekiama kokybiškai per tvarkyti visas tarybinės visuo menės gyvenimo sritis: remian tis naujausiais mokslinės-tech ninės revoliucijos laimėjimais, Pabaiga. Pradžia Nr. 35.
iš esmės atnaujinti jos mate rialinę-techninę bazę; tobulinti visuomeninius santykius, pir miausia ekonominius; smarkiai pakeisti darbo turinį ir pobūdį, materialines ir dvasines žmonių gyvenimo sąlygas; suaktyvinti visą politinių, visuomeninių ir ideologinių institutų sistemą. Mūsų visuomenės ekonomi nės, socialinės ir dvasinės pa žangos spartinimą partija sieja su žmogiškojo faktoriaus vaid mens didinimu. Visą savo poli tiką, ekonominę ir socialinę strategiją, organizacinio ir ide. ologinio darbo uždavinius, nau jų kelių, kaip suaktyvinti kū rybinę masių veiklą visose vi suomeninio gyvenimo sferose, ieškojimą TSKP nuolat sieja su komunizmo perspektyva, orien tuoja į galutinį tikslą. Partijos keliamas uždavinys spartinti socialinį-ekonominį ša lies vystymą reikalauja pirmiau sia svarbių poslinkių ekonomi koje. Tai — lemiama žmogaus veiklos sfera. Jos nevystant ne įmanoma sudaryti tvirtą mate dalinę bazę realizuoti pagrin diniams programiniams TSKP tikslams — sparčiai kelti liau dies gerovę ir visapusiškai vy styti žmogų, stiprinti ekonomi nę ir gynybinę mūsų Tėvynės galią. Viena iš svarbiausių Progra mos naujos redakcijos projek to ypatybių — specialus sky rius apie partijos socialinę po litiką. Socialinė politika laiko ma ne tik priemone tarybinių žmonių gyvenimo ir darbo są lygoms pagerinti (nors tai, su prantama, lieka jos svarbiausia kryptis), bet ir galingu veiks niu ekonominiam šalies vysty mui spartinti, darbiniam ir vi suomeniniam politiniam masių aktyvumui kelti, politiniam vi suomenės stabilumui užtikrinti, naujam žmogui ugdyti, socialis tiniam gyvenimo būdui įtvirtin ti. Tai naujas požiūris į proble mą, novatoriškas klausimo kė limas. Partija vadovaujasi tuo, kad socialinio veiksnio poveikis ekonomikos augimui, visoms visuomeninio gyvenimo sfe roms stiprės. TSKP CK Gene ralinis Sekretorius M. Gorba čiovas TSKP CK spalio plenu me pažymėjo: „Mūsų partija privalo turėti socialiai stiprią politiką, apimančią visas žmo gaus gyvenimo sferas — nuo jo darbo ir buities, sveikatos ir laisvalaikio sąlygų iki socialinių-klasinių ir nacionalinių san tykių. Kelių šimtų milijonų so cialiniams poreikiams tenkinti ekonomija gali virsti tokiais nuostoliais, kurių, kaip perspė jo Leninas, neatlygins jokie milijardai". Partija vadovaujasi tuo, kad šalyje sukurtas gamybinis ir dva sinis potencialas, socialinio-eko nominio šalies vystymo poreikiai
daro būtina ir galima pakelti tarybinių žmonių gerovę į koky biškai naują pakopą, iš esmės pažengti į priekį, Lenino žodžiais tariant, „visų visuomenės narių visiškai gerovei ir laisvam visa pusiškam jų vystymuisi užtikrin ti". Kūrybiškai, naujoviškai naujos redakcijos projekte nagrinėjami tarybinės visuomenės politinės sistemos vystymo klausimai. Dabartiniame etape strateginė visuomenes politinės sistemos vystymo linija yra tobulinti ta rybinę demokratiją, vis plačiau Įgyvendinti socialistinę liaudies savivaldą, visiems darbo žmo nėms, jų kolektyvams ir organi zacijoms nuolat, aktyviai ir vei ksmingai prisidedant prie vals tybinio ir visuomeninio gyveni mo klausimų sprendimo. Nauja Programos redakcija numato savivaldos plėtojimo, so cialistinės demokratijos tobuli nimo visomis kryptimis kelius: didinant Tarybų vaidmenį, auto ritetą ir jų veiklos efektyvumą, plėtojant demokratizmą valstybi nių organų darbe, aktyvinant visuomeninių organizacijų darbą, sudarant vis palankesnes sąlygas tarybinių žmonių pilietinei valiai betarpiškai pasireikšti, turtinant asmenybės teises ir laisves, plė tojant visaliaudinių svarstymų, referendumų ir 1.1, praktiką. Ypatingas dėmesys naujoje Programos redakcijoje skiriamas viešumo plėtimui partinių, tary binių, valstybinių, ūkinių orga nų darbe; liaudies kontrolės vei ksmingumo didinimui; profsąjun gų, komjaunimo ir kitų visuome ninių organizacijų darbo gerini mui. TSKP Programos naujos redak cijos projekte suformuluoti svar biausi uždaviniai ideologijos, auklėjimo, švietimo, mokslo ir kultūros srityje. Projekte pažymėta, kad visuo se auklėjimo ir propagandos ba ruose svarbu įveikti abstraktų švietėjiškumą ir pamokslavimą, formalizmą, pasitraukimą nuo aktualių uždavinių, patikimai ir visur įtvirtinti platų požiūrį į ideologinį darbą kaip labai svar bią žmogiškojo faktoriaus akty vinimo priemonę, diegti naują ideologinio, politinio masinio darbo stilių, atitinkantį dabarti nes vidaus ir tarptautinės rai dos sąlygas. Naujų momentų yra mokslui skirtame skyriuje. Galiojanti Pro grama detaliai suformuluoja gamtos, technikos, visuomenės mokslų, biologijos, medicinos ir 1.1, uždavinius. Gyvenimas paro dė, kad mokslo ir technikos pa žanga spartėja tokiais tempais, kurie daro praktiškai nenaudin gais visus tokio pobūdžio mėgi nimus. Todėl naujos redakcijos projekte dėmesys koncentruoja mas pagrindiniams kaip tik par(nukelta į 2 psl.)
** * * 4 4 *4 f /4 /4 4 / 4 4 * 4
t 4 t 4 4
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METU BALANDŽIO 15 D.
/ / t *4 t t
t
4
*
4 4
*
Nr. 36(1335)
1985 M. GRUODŽIO 3 D. ANTRADIENIS KAINA 2 KAP.
4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4
4 4 4 4 4
▼▼▼▼▼▼▼▼▼▼▼▼▼▼▼▼▼▼▼▼▼▼▼▼V'
Pirmasis sniegas jau palietė Universiteto rūmus, plonyčiu baltu apdaru apvilko stogus, papuošė kiemelių rimtį. Trapus Ir neilgaamžis jis skelbia artėjant žiemą, o kartu su ja ir sesijos rūpesčius, Naujųjų metų žavesį bei atostogų džiaugsmą. Modesto PATAŠIAUS nuotr.
UNIVERSITETO VISUOMENES MOKSLŲ VIKTORINA, SKIR TA TSKP XXVII SUVAŽIAVIMUI IR LKP XIX SUVAŽIAVIMUI Viktoriną skelbia WU kom jaunimo komitetas ir TSKP isto rijos studentų mokslinis būrelis. Kviečiame dalyvauti visus Uni versiteto studentus ir darbuoto jus. Į klausimus galima atsakyti individualiai ir kolektyviai. At sakymuose turi būti nurodyta studento pavardė, vardas, specia lybė, kursas. Kiekviename atsa kyme būtinai reikia pažymėti šaltinius, kuriais buvo naudotasi ruošiant atsakymą. Kolektyviniai atsakymai bus vertinami ir ap dovanojami atskirai. Komisija, kurioje dalyvaus keturi dėstyto jai ir penki studentai, kiekvieną
VIKTORINOS
1. Kas sąlygojo TSKP progra mos naujos redakcijos projekto paruošimą? 2. Koks TSKP vaidmuo valsty bės politinėje sistemoje? 3. Kada ir kodėl TSKP tapo ta rybinės liaudies partija? 4. Kas lemia klasinį partijos pobūdį? 5. Kiek kartų ir kada buvo keisti TSKP įstatai ir kas sąly goja tuos pakeitimus? 6. a) Kokią dalį stojančiųjų Į TSKP eiles sudaro VLKJS nariai? b) Paaiškinkite, kokia tvarka VLKJS nariai priimami į TSKP narius ir kokius pakeitimus šiuo klausimu numato naujas partijos Įstatų su siūlomais pakeitimais projektas? 7. Nurodyti valstybes, kuriose komunistų partijos yra valdan čios. 8. Kiek pasaulyje valstybių, kuriose veikia marksistinės-leni-
atsakymą vertins 3 balų sistema. Viktorinos rezultatai įeis į Uni versiteto komjaunimo ir jaunimo sąskrydžio rezultatus. Jos nuga lėtojams individualioje įskaitoje bus skiriami šie apdovanojimai: I vieta — kelionė į socialisti nę šalį su tarptautiniu SSB II — turistinis kelialapis po TSRS III — vertinga dovana. Įdomiausi atsakymai bus spau sdinami „Tarybiniame studente". Atsakymus siųsti į WU komjau nimo komitetą iki 1986 m. va sario 17 dienos. LLKJS VU komitetas KLAUSIMAI
ninės partijos? 9. Kiek komunistų yra šiuo metu: a) pasaulyje, b) TSRS c) Tarybų Lietuvoje d) Universitete. 10. a) Kokie yra pagrindiniai TSRS ir JAV aukščiausio lygio susitikimo Ženevoje rezultatai? b) Kokios pagrindinės taikos išsaugojimo ir sustiprinimo kliū tys dabartiniu metu? 11. Nuo kada ir kodėl: a) lapkričio 10 d. paskelbta Pa sauline jaunimo diena? b) lapkričio 17 d. paskelbta Tar ptautine studentų diena? 12. Nuo kada prasidėjo stu dentų statybos būrių judėjimas Vilniaus V. Kapsuko universiteto komjaunimo organizacijoje? 13. Sudarykite dešimties klau simų viktoriną VLKJS ir LLKJS istorijos klausimais.
2 Tarybinis studentas
KOMUNIZMO KŪRIMO IR TAIKOS PROGRAMA bulo profesionalumo menas. (atkelta iš 1 psl.) Ketvirtoji, baigiamoji Progra tljos mokslinės politikos klausimos naujos redakcijos projekto mams. Projektas plačiai apibūdina di dalis nuodugniai ir visapusiškai dėjantį mokslo vaidmenj visuo atskleidžia Tarybų Sąjungos Ko menės gyvenime, magistralines munistų partijos — darbininkų jo vystymo kryptis. Pabrėžta, klasės, visos liaudies avangardo, kad partija remia drąsius ieško tarybinės visuomenės vadovau jimus, mokslo idėjų ir krypčių jančios Jėgos vaidmenį. Projekte lenktyniavimą, vaisingas diskusi akcentuojama, kad dabartiniam būdingas tolesnis jas ir svarstymą, nuolatinį naujų laikotarpiui jėgų antplūdį. Tai — naujas partijos vaidmens ir reikšmės momentas, turintis principinę rei didėjimas tarybinės visuomenės gyvenime, atskleisti pagrindiniai kšmę. Projektas plačiai atspindi di veiksniai, objektyviai sąlygojan dėjantį kultūros sferos, literatū tys šio vaidmens didėjimą. ros ir meno vaidmenį idėjiškai Tokie svarbiausi Programos ir doroviškai išaukštinant tarybi naujos redakcijos projekto nuo nius žmones. Jis patvirtina išmė statai, apibūdinantys Komunistų gintus lenininius principus TSKP partijos vidaus politiką. Platus kultūros politikos, kurios šerdis TSKP strateginių planų mastas yra visų reikiamų sąlygų sudary išreiškia mūsų partijos, visų ta mas, kad masės galėtų naudotis rybinių žmonių siekimą dirbti dvasinės kultūros lobiais, kad kūrybinį darbą, gyventi talkoje vystytųsi saviveiklinė meninė kū su visomis tautomis. Mūsų parti ryba ir kartu suklestėtų aukšto jos Programa — tai komunizmo idėjiškumo, humanistinis ir to kūrimo ir taikos programa. Filologijos fakulteto komjau nuoliai aktyviai svarsto TSKP XXVII suvažiavimui parengtų dokumentų projektus, kuriems pritarė TSKP CK 1985 m. spa lio plenumas. Parengtų TSKP XXVII suva žiavimui dokumentų projektus atidžiai išnagrinėjo prancūzų
kalbos bei literatūros specialy bės komjaunuoliai. Studenčių I. Petrošiūtės, A. Rusinaltės, I. Bltlnaitės, G. Matačiūnaitės, L. Sasnauskaitės, D. Koiesnlkovos, V. Kalonaitės, D. Jankauskaitės pasisakymus apibendrino parti nės grupės sekretorius doc. L. Skūpas.
TAI NEPATINKA MŪZOMS... Bibliotekų tyloje šnara puslapiai, tai pats nuostabiausias garsas iš visų garsų, kuriuos aš girdėjau. (L. Kasi lis) Garsiai trinkteli sunkios skai tyklos durys. Krūpteliu. Ne, nie ko neatsitiko. Vėl įninku skaityti. Po keliolikos minučių kažkas prapliumpa juoku. Tylus kike nimas virsta griausmingu kvatomu. Neištvėrusi atsigręžiu. Drau ge su manimi ton pusėn nukryp sta ir kitų akys. Kas atsitiko? Nieko. Tai tik kalbasi draugužės. Vėl surandu akimis pamestas eilutes. Skaitau. Tik tarytum nagu kas per skardą brauktų — tai mano kaimynas atitraukia kėdę ir trinkteli ant stalo kny gas. Sutramdau išsiblaškiusias min tis, sutelkiu dėmesį — reikia skaityti, įkalbinėju save. Valan da, kai kiurksau ant kėdės, o naudos... —• Laimėjo? Mat. .. O aš ma niau. . . — ir prasideda. O... O... o! Tai jau ne mano kaltė, kad ausis pasiekia už nugaros sėdin čių vaikinų pokalbis. Neilgai trukus „pragysta" kiti šnekučiai — nei krašto, nei galo kalboms.
Dar kartą bandau susikaupti. Bet... vėl trinkteli durys, kauk ši kėdės, kažkas nusikvatoja, per visą Skaityklą pala bina draugą... Minutėlę užsi merkiu ir skaitykla pavirsta Į turgavietę, stalai su knygomis — į prekystalius. O tarp jų, kojas parietę, burkuoja balau, džiai. Štai tau ir mokslo šven tovė, šypteliu ir neriu laukan. Tai nei nugirstas, nei išgalvo tas nutikimas. Taip arba pana šiai jaučiasi ne vienas mūsų šiai jaučiasi ne vienas mūsų už ėjęs į kai kurias Universiteto
skaityklas. Nejaugi reikia suau gusiam ir išprususiam žmogui di ktuoti elementariausias elgesio taisykles. Į skaityklą ateiname dirbti, tobulėti. Prisiminkime žo džius, užrašytus ant XV a. bib liotekos sienos: „ . .. Įeidamas šičia, netrankyk durų ir garsiai nekaukšėk kojo mis — tai nepatinka mūzoms. Jeigu rasi ką nors sėdintį, pagar biai pasisveikink tylėdamas ir neimk plepėti: čia mirusieji kal ba su gyvaisiais".
Raimonda RAVAITYTE
iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiilliilliiiiitiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiriiiitiiiiitiiiiiit
VASARĄ PRISIMINUS Kad jaunystė neprabėgtų veltui, Kad nebūtų slegiančiai sunku Mes visur tenai kur mūsų laukia Mūsų rankų, ryžto ir jėgų. 5ią vasarą mes dirbome tarp tautiniame būryje „Juventus", kuris buvo įsikūręs Vilniuje, studentų miestelyje. Būrio su dėtis kito visą vasarą. Be nuo latinių jo narių, kurių daugumą sudarė matematikos ir EKFF fa kultetų studentai, teko dirbti ir ilsėtis su studentais iš Bulgari jos, Vengrijos, Čekoslovakijos, Vokietijos Demokratinės Res publikos. Kiekvienas daug naujo pa matė, daug sužinojo. Dirbome keturiose organizacijose: spe cializuotoje komunalinių objek tų statybos valdyboje, kelių statybos, remonto, eksploatavi mo valdybose Nr. 2 ir Nr. 4 bei dekoratyvinių augalų tary biniame ūkyje. Klojome šali gatvių plyteles, dažėme, rinko me uogas. Mūsų svečiai prisi dėjo puošiant respublikos sos tinę, tvarkant gatves ir aikštes. Vasara turtinga ne tik dar bais, bet ir gražiomis poilsio akimirkomis. Kiekvieną vakarą
mūsų būryje vyko įvairūs rengi niai. Šių metų trečiasis semest ras turtingas žymiom datom, todėl ir mūsų būryje buvo gau su renginių, skirtų Tarybų val džios atkūrimo Lietuvoje ir Lie tuvos paskelbimo Tarybų So cialistine Respublika 45-mečiui bei XII Pasauliniam jaunimo ir studentų festivaliui Maskvoje. Ilgam atmintyje išliks nacio naliniai vakarai, svečių sutiki mai ir palydos, liaudiškos vaka ronės, konkursai „Na, mergi nos", „Na, vaikine", sportinės varžybos, ekskursijos, turistiniai žygiai, sąskrydžiai. O kiek stendų su fotografijomis puika vosi mūsų bendrabučio korido riuose! Už įdomią ir turiningą vasarą norisi padėkoti mūsų vadui Al bertui šermokui ir komisarei Danutei Kupliauskaifei, kurie negailėdami laiko, energijos, dėjo visas pastangas, kad mes kuo turiningiau praleistume lai ką. Ilgai atmintyje išliks nepa mirštami pirmosios studentiškos vasaros įspūdžiai! , Violeta PERMINAITĖ MaF II k. studentė
DĖMESIO! VVU komjaunimo komitetas drauge su mokslinio ateizmo katedra rengia viktoriną „Kul tūra ir ateizmas". Viktorina vyks trimis turais, kurių tema tika: „Mokslas, religija, ateizmas". „Menas, religija, ateizmas". „Ateizmas ir religija Lietuvo je". Kviečiame dalyvauti ne tik fakultetų komandas (po 5—6 žmones) bet ir visus studentus, norinčius padėti savo draugams: Nugalėtojų laukia apdovano jimai. Pasirodys Universiteto savi veiklininkai. I turas rengiamas š. m. gruo džio 13 d. 19 vai. valgyklų komplekso kavinėje Saulėteky
je. Jam ruošiantis siūlome pa skaityti šias knygas: 1. Marksas K., Engelsas Ft Leninas V. Apie religiją. — V., 1982. 2. Filosofijos istorijos chres tomatija. Viduramžiai. — V., 1980. 3. Grigulevičius J. Vatikanas: XX amžius — V., 1980. 4. Mačianskas F. Šimtas reli gijos mįslių — V., 1982. 5. Raselas B. Religija ir mo kslas — V., 1982. 6. AreH3M m coBpeMeHHoe ecTecTBO3HaHMe. — M, 1977. 7. PenKrua b een HayMHO-rexHHMecKOH peBomoųHM. — M., 1979. ecrecTBO3HaHne. — M., 1977. Literatūra kitiems turams bus pateikta vėliau.
KOVOJAME PRIEŠ Jau daug metų medicinos fa kultete galima buvo matyli už rašus: „Cla nerūkoma", „Rū kyti draudžiama". Kam, jei ne medikams labiausiai kovoti už sveiką gyvenimo būdą. Daug kalbama ir rašoma apie rūky mo žalą, tačiau ne vieną stu dentą mediką galima pamatyti su cigarete. Žinoma, tai blo gas reiškinys. Ne kartą tradici ja tapusiose MF SMD konfe rencijose „Studentų sveikata" buvo skaitomi darbai apie rū kymo paplitimą. XX MF komjaaunimo or
ŽALINGUS ĮPROČIUS
ganizacijos ataskaitinės rin kiminės konferencijos metu buvo apibendrintas nuveiktas darbas per ataskaitinį laikotar pį, iškelti trūkumai, pažymėti pasiekimai. Nutarimo projekto vienas punktas delegatų tarpe sukėlė klek neįprastą šurmulį — buvo pasiūlyta fakulteto ak tyvui visiškai atsisakyti rūky mo. Žengtas atsakingas žingsnis. Ar laikysis nutarimo aktyvistaį? — galvojo ne vienas. Laukti ilgai neteko. Lap kričio 22—23 dienomis medici nos fakultete vykusioje medi
„KAI VYNAS ŽMOGUJE“ Dar L. Tolstojus rašė, kad žmonija būtų pasiekusi neregė to suklestėjimo, jeigu nebūtų svaiginusis alkoholiu. Alkoholio naudojimo priežas tys įvairios: 1) blogos vaišin gumo tradicijos, 2) nemokėji mas kultūringai praleisti laisva laikio, 3) spragos doroviniame auklėjime, 4) priešalkoholinio auklėjimo stoka. Alkoholinis apsvaigimas — tai ne kas kita, kaip apsinuo dijimas etilo alkoholiu. 40 gra mų gryno alkoholio yra 100 gr. degtinės, 200 gr maderos, 250 g,-, kagoro, 400 gr sauso vyn uogių vyno, 350 gr šampano, 1150 gr alaus. Organizme per valandą sude ga 7—10 gramų alkoholio, 10 —12 proc. alkoholio išsiskiria per plaučius, inkstus, kepenis, tuo tarpu smegenyse alkoholio skilimo produktai pasilieka 2— 15 dienų. Mažos alkoholio do zės slopina galvos smegenų žievę, dėl to sutrinka kontro liuojančių žmogaus elgesį ner vinių centrų veikla. Išgėręs žmogus būna arba labai links mas, arba pernelyg jautrus ir verksmingas, susilpnėja dėme sys, susikaupimas, sulėtėja re akcijos. Po sujaudinimo fazės alkoholis pradeda slopinti cent rinę nervų sistemą. Apsvaigęs asmuo darosi mieguistas, apa tiškas. Dar vėliau giliai užmie ga. Sunkiai apsinuodijęs — ne
reaguoja į jokius išorinius dir giklius, net į skausmą. Susilp nėja širdies veikla, kvėpavi mas. Toks žmogus gali mirti sustojus širdžiai ir sutrikus kvė pavimui. Antikinio pasaulio mąstytojas Aristotelis teigė, kad alkoholiz mas paveldimas. Dabar moksli ninkai nustatė, kad alkoholis veikia lytines liaukas, sukelda mas lytinių ląstelių morfologi nius pakitimus, kuo ir paaiški nami išsigimimo atvejai. Gir tuoklių šeimose 6 kartus daž niau gimsta luoši, nepilnaver čiai vaikai. Veikiant alkoholiui pakinta visi organai: suriebėja širdis, kepenys, po to išsivysto cirozė, skrandžio gleivinėje iš pradžių prasideda uždegimas, po to gleivinė atrofuojasi, žūsta sme genų ląstelės — neuronai. Skiriamos šios lėtinio alkoho lizmo stadijos: ankstyvoji — kai išgėrinėjama kompanijose, įvairiomis progomis, po to sa vikontrolė silpnėja, žmogus pra deda išgėrinėti vienas, tai kriti mas žemyn į antrąją stadiją, ku rios metu būna girtuokliavimo periodai. Trečiojoje stadijoje pa girios praeina tik išgėrus. Chro niški alkoholikai dažnai kenčia nuo alkoholinės psichozės ki taip vadinamos baltąja karštli ge. Ji įvyksta abstinencijos me tu, galbūt, išprovokuota fizinio išsekimo, somatinio susirgimo.
kų šventėje, skirtoje 204-sioms fakulteto metinėms, kaip nie kada gausi buvo plaka tų „Žalingi Įpročiai Ir svei. kata" paroda. Didžioji plakatų dalis skirta kovai su rūkymu. . . Šventės metu fakulteto korido riuose, auditorijose nebuvo nė vieno žmogaus su rūkstančia ci garete. Dabar belieka laukti, kad ki ti fakultetai paremtų šią gra žią studentų medikų iniciatyvą. Rimantas STUKAS MF komjaunimo komiteto narys Skiriamos trys stadijos: 1) per spėjamoji, tęsiasi 3—4 dienas, skundžiamasi bloga savijauta, sunkumu galvoje, bloga nuotai ka, ūžimu ausyse, blogu apeti tu. Prieš užmiegant gali būti haliucinacijos, 2) delirijaus sta dija, kai prasideda aiškios re gimosios haliucinacijos ir iliuzi jos, stebimas padidintas judru mas, sąmonės sutrikimas, stip rus baimės jausmas. Haliucina cijos būna labai ryškios. Naktį haliucinacijos stiprėja, dieną silpnėja. Tokie ligoniai nesiorienfuoja aplinkoje, neatpažįs veita artimųjų. Dreba femdas, rankos, balsas, 39— peratūra pakyla iki 40 laipsnių, padidėja kraujo spaudimas, padažnėja pulsas, ši stadija tęsiasi 2—4 dienas, 3) sveikimo stadija, kai psicho zė baigiasi giliu, ilgu miegu, kuris tęsiasi 12—16 vai. Po to jaučiamas sustingimas, silpnu mas, nemiga. Haliucinacijų jau nėra. Dažnai ligoniai miršta 2 stadijos metu nuo kraujo išsi liejimo į galvos smegenis, to dėl šių ligonių hospitalizacija būtina. Tad nepamirškime patarlės: „kai vynas žmoguje — jo pro tas butelyje". Nekenkime sau, šeimai, visuomenei, nerodykime blogo pavyzdžio savo vaikams. Tegul blaivybė tampa mūsų gy venimo norma ir įstatymu. O. LIEPIENĖ Aukštųjų mokyklų poliklinikos gydytoja
3 Tarybinis studentas
PAREIGA VISUOMENEI Dažnai pastebime žmones su raudonais raiščiais. Sutiksi juos iki vėlumos gatvėse ir keliuose su nesibaigiančiais autotranspor to srautais, judriose žmonių su sitelkimo vietose ir atokesniuo se, atrodytų, visada ramiuose kampeliuose. Kasdien Lietuvoje budi apie tris tūkstančius liau dies draugovininkų.
Į šį gausų tvarkos saugotojų kolektyvą kiekvieną dieną įsi lieja ir mūsų Universiteto stu dentų — liaudies draugovininkų būrys. Universiteto savanorišką liaudies draugovę sudaro dau giau, kaip du tūkstančiai narių. J budėjimą kiekvieną dieną išei na apie keturiasdešimt liaudies draugovininkų. Jų maršrutai — Antakalnio mikrorajone ir stu dentų miestelyje. Praėjusiais metais liaudies draugovės šventė įkūrimo 25-tį. Per tą laikotarpį Universiteto liaudies draugovė daug nuveikė saugodama viešąją tvarką. Sulai kyta šimtai viešosios tvarkos pažeidėjų, daug neblaivių asme nų nugabenta į medicininio iš blaivinimo įstaigas, išaiškinta pa sų režimo pažeidėjų, dirbama su paaugliais. Geru žodžiu norisi paminėti prekybos fakulteto liaudies drau govę (vadas doc K, Vaištarienė, štabo viršininkas E. Žemaitis), istorijos fakulteto liaudies drau govę (vadas doc. S. Jegelevičius, štabo viršininkas A. Bundonis), teisės fakulteto liaudies draugo vę (vadas doc. V. Pakalnišlcis, štabo viršininkas A. Šalkauskas).
Universiteto liaudies draugo vė palaiko glaudžius ryšius su milicijos darbuotojais. Didelę paramą teikia Antakalnio mikro rajono vyr. inspektorius milici jos majoras V. Gavrilenko, mili cijos kapitonas A. Machlinas, milicijos jaunesnysis leitenantas A.Morlakovas. Neretai liaudies draugovininkai budi kartu su milicijos darbuotojais. Tada, kaip rodo praktika, budėjimai būna daug rezultatyvesni.
Daug pastangų komplektuo jant draugovininkų būrius, orga nizuojant patikrinimus deda Uni versiteto partinis komitetas, kom jaunimo komitetas, fakultetų vi suomeninės organizacijos. Būti liaudies draugovininku — svarbus ir garbingas visuomeni nis įpareigojimas, reikalaujantis pasiruošimo, teisinių žinių. Deja, dar ne visi tai supranta. Kai kurių fakultetų dekanatai, visuo meninės organizacijos per mažai padeda liaudies draugovių šta bams, per mažai dėmesio skiria šiam svarbiam darbo barui. Tai ypač pasakytina apie fizikos, gamtos fakultetų liaudies drau govių štabus, kur padėtį reiktų skubiai taisyti. Efektyviau turė tų dirbti specialus liaudies drau govės būrys, operatyvinė grupė. Reikėtų dažniau daryti reidus Į bendrabučius, kur nemaža bend rabučio taisyklių pažeidimų, daž nokai piktnaudžiaujama alkoho liu. TSKP CK nutarime „Dėl prie monių girtavimui ir alkoholizmui įveikti" komjaunimo komitetams pasiūlyta „priešalkoholinį jauni mo auklėjimą laikyti vienu svar biausių uždavinių, būti nepakantiems mėginimams įtraukti pa auglius Į svaiginamųjų gėrimų vartojimą, užkirsti kelią jų gėri mui jaunimo vakaruose ir kituo se panašiuose renginiuose, siekti, kad alkoholio visiškai nevartotų moksleiviai, studentai, kad jis nebūtų vartojamas jaunimo ben drabučiuose". Kad pažeidimų būtų vis ma žiau, kad nuolat stiprėtų viešoji tvarka, atlikdami kilnią visuome ninę pareigą budi ir mūsų Uni versiteto liaudies draugovinin kai. Sigitas DAUGIRDA VU komjaunimo komiteto narys
AKMENŲ LEGENDOS ▲ ĮVAIRENYBĖS ▲ XX amžius į dienos šviesą iškelia vis naujas ir naujas mokslo šakas. Viena jų yra vos prieš dešimtmetį gimusi paleoastronomija, pagal iškasti nius paminklus, folklorą, liau dies meną ir kitus šaltinius ty rinėjanti senąją astronomiją. Faktai rodo, jog astronominių žinių ištakos siekia daT akmens amžių. Jos turėjo didelę reikš mę formuojantis senovės žmo gaus pasaulėžiūrai, religijai. Pirmieji tyrimai parodė, kad ir Lietuvoje senoji astronomija turi gilias šaknis. Tikra sensa cija tapo XIV—XV amžiaus „astronominės observatorijos" atradimas Birutės kalne, Palan goje. Aptikta ir keletas smul kesnių paleoastronominių įren ginių liekanų. Kokie tai stati niai, kaip jie atrodo? Daž niausiai astronominiams stebė jimams būdavo parenkama at vira kalva, iš kur būdavo ma tyti Saulės ir kitų dangaus šviesulių tekėjimas ir laida. Ra tu arba į ilgą eilę būdavo iš dėstomi stebėjimo taškai — ak menys, mediniai stulpai. Jie sudarydavo atitinkamą sistemą. Linijos, išvestos per tam tikrus du taškus, sutapdamos su Sau lės, Mėnulio, kurios nors pla netos ar ryškesnės žvaigždės patekėjimu ar laida, parodyda vo kalendorinę datą — šventę ar kurių nors darbų pradžią. Prie paleoastronominių ob jektų reikėtų priskirti ir įvai rius daiktus, ant kurių randa me dangaus kūnų atvaizdus. Atskirą grupę čia sudaro ak menys. Pasitaiko akmenų, ant kurių būna iškalti Saulės, Mė nulio kontūrai arba simboliai, duobutėmis pavaizduoti Grįžu lo ratai ar kiti žvaigždynai. Paleoastronomija tiria ir ast ronominių įvaizdžių atspindį mūsų tautosakoje, liaudies me ne, žodžiu, paleoastronomijos mokslo objektas platus ir galu tinai neapibrėžtas. Be astrono mų, paleoastronomija turėtų do minti archeologus, istorikus, etnografus, tautosakininkus.
Mūsų respublikoje šis daug žadantis mokslas kol kas laiko si vien ant visuomenininkų entuziastų pečių. Paleoastrono mijos problemas intensyviai ty rinėja VISI doc. L. Klimka, kaunietis E. Žiemys, juos re mia VVU profesoriai astrono mas V. Straižys, etnografė P. Dundulienė, būrelis kitų entu ziastų. Prie tyrimų prisideda ir VVU studentai. Pagal specia listų sudarytas anketas, folklo rinę medžiagą renka „Ramu. vos“ kraštotyrininkai, ši tema nepamirštama istorijos fakulte to etnografinių ekspedicijų me tu. Kai kurie studentai paleo astronomija domisi plačiau, ieško iki šiol nežinomų paleo astronominių objektų. Štai šių
vadintas kalnas Kaušų kaime (Šilalės r.). Tyrinėjant pana šius objektus, svarbu užfiksuo ti ne tik jų išvaizdą, išmatuoti atstumus ir kampus, bet ir už rašyti žmonių pasakojimus, le gendas. Čia galima būtų dar dartą prisiminti Biiutės kalną. Juk archeologiniai' tyrimai aiš kiai įrodė, jog tai ne šiaip sau kalva, jog ir legenda apie Birutę — ne iš piršto išlaužta! Visi minėti pavyzdžiai — tik bandymas priartėti prie ne abejotinai gilių mūsų krašto senosios astronomijos tradicijų. Šiandien, kai vis didesnius mastus įgauna urbanizacija, kai liaudies išmintis, deja, nebeperduodama iš lūpų į lūpas, o kartu su jos žinovais gula po
metų pavasarį IF studentui V. Kiulkiui, Čiurlionio meno mo kyklos abiturientui V. Poškui ir šių eilučių autoriui vienos kelionės Neries pakrantėmis metu, pasisekė aptikti įdomų akmenį su jauno Mėnulio ir kol kas neišaiškinto objekto (ženklo?) atvaizdais (žr. nuotr.). Kitą iki šiol nežinomą akmenį su mįslingu ratu (simboliniu Saulės ženklu?) IF studentai aptiko Šilalės rajone. Be to, paleoastronominių aspektu bu vo tyrinėta senovės lietuvių šventykla Stabinė Tauragės ra jone, bei lietuvišku planetos Veneros (kartu ir mitologinės būtybės) vardu — Aušrine pa-
stora velėna, paleoastronomijai būtina visuomenės paiama. Nemažą darbą čia galėtų nu veikti ir VVU studentai. Išvy kų į gamtą, turistinių kelionių metu, net specialiai tuo neužsiimant, galima užtikti senosios mūsų astronomijos pėdsakų. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į pagal kokią nors sistemą iš dėstytus akmenis. Apie tokius objektus, užrašius nors trum pas žinias, reikėtų pranešti ad resu: Molėtų rajonas, Kulionių astronomijos observatorija, as tronomijos istorijos muziejus.
Vytenis ALMONAITIS Autoriaus nuotr.
iiinHiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiuiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiniiniiiiiiiiiiiiiiiiiniuiiiiiiimiiiiiiiiininiiiiiiiiiiiiiiiūiiiiiiiiiniiiiiiiii
Radiofizikų viešnagė Šilutėje VU Radiofizikos katedros ir Šilutės 4 vidurinės mokyklos bendradarbiavimo istorija siekia jau penkerius metus. Oficialią bendradarbiavimo sutartį pasi rašėme tik pernai — kai mūsų draugystė sėkmingai išlaikė laiko bandymą. Ką duoda ben dradarbiavimas? Štai katedros vedėjo prof. V. Kybarto nuo monė: „Draugystė su Šilutės 4 vidurine mokykla mūsų kated ros kolektyvui labai naudinga. Bendradarbiavimas skatina radiofizikus pasitempti — draugau jame su pirmaujančia rajono mokykla. Giliau pažindami mo kymo ir auklėjimo vidurinėje mokykloje procesą, jo proble mas, mes tobuliname savo ka tedros pedagoginį-auklėjamąjj darbą, nes visi studentai — buvę vidurinės mokyklos auk lėtiniai. Mūsų katedros patal pas papuošė mokyklos padova noti moksleivių rankdarbiai. Katedros bendradarbiai padeda ruošti mokinius fizikos olim piadoms, teikia materialinę pa ramą mokyklos techniniams bū reliams, fofoinformaciją apie Universiteto gyvenimą. Planuo jame bendrai paruošti mokymo ir metodinių priemonių. Tačiau yra ir sunkumų: žinybiniai bar jerai trukdo perduoti mokyklai mūsų mokomosioms laboratori joms nereikalingus prietaisus. Tada mūsų pagalba būtų gero
kai efektyvesnė, todėl prietai sų perdavimo tvarką reikia nu statyti neatidėliojant". Šilutės 4 vidurinės mokyklos direktorius A. Endzinas apie bendradarbiavimą atsiliepė taip: „Savo draugyste su Vilniaus universiteto radiofizikos kated ra labai džiaugiamės, šios draugystės vaisiai neįkainojami. Universiteto fizikai padeda mums stiprinti mokyklos moky mo bazę, jų iniciatyva mokyk loje sustiprintas fizikos dėsty mas. Suprantama, mokykla ne kelia sau tikslo paruošti kuo daugiau būsimųjų fizikų, bet atvykę į mokyklą Universiteto dėstytojai ir moksliniai bendra darbiai kalbasi su mokiniais, bendrauja su jų tėvais. Geriausi vyresniųjų klasių mokiniai da lyvauja Fizikų dienos rengi niuose Universitete. Tai plečia mokinių akiratį ir mąstyseną, ska tina norą mokytis. Džiugu, kad mūsų mokykla LTSR švietimo ministerijos įtei sinta Universiteto pedagoginės praktikos bazine mokykla. Jei fizikos ir matematikos specia lybių prakfikanfai mums ne naujiena, tai dabar lauksime ir lituanistų, rusisfų, bibliotekinin kų ir visų kitų specialybių bū simųjų pedagogų". Per šiuos 5 metus bendrai nuveikėme nemažą darbą fizi kos dėstymo metodikos srityje,
bendromis jėgomis mokyklos sporto salėje įrengėme pačių sukonstruotą elektroninę švies lentę, katedros studentai moko mųjų praktikų metu paruošė nemaža radioelektronikos labo ratorinių darbų, talkino radio fikuojant ir telefonizuojant mo kyklą (mokykla turi savo vidaus telefono tinklą su automatine stotimi!). Turininga buvo ir šių metų išvyka į Šilutę. Su mokyklos direktoriumi A. Endzinu ir jo pavaduotoju mū sų Alma • Mater auklėtiniu S. Blinkev'čiumi aptariame nuveik tus po paskutiniojo susitikimo darbus, juose iškilusias proble mas, numatome, ką veiksime afe:tyje. Atskiras pokalbis apie fiziką — mokykloje sustiprintas fizikos dėstymas su radioelekt ronikos pakraipa. Mokyklos fi zikai S. Blinkevičius, A. Plikšnys ir P. Sirtautas aprodo savo „ūkį" — kas nauja, ko dar trūksta. Nuaidėjęs skambutis pertrau kia direktoriaus kabinete vy kusį pokalbį. Radiofizikai skirs tosi į klases — susitikimas su mokiniais. Abiturientų svečias — doc. V. Valiukėnas. Jis, tu rįs nemažą priėmimo komisijos atsakingojo sekretoriaus darbo patirtį, gali geriausiai išaiškinti priėmimo į Universitetą tvarką ir ypatumus, atsakyti į moki
niams rūpimus klausimus — siekiančių aukštojo išsilavinimo šios mokyklos abiturientų daug, ir auditorijos susidomėjimas di delis. Doc. V. Palenskis šį kar tą pasakojo ir rodė skaidres apie kosmoso tyrimus, doc. P. KieFs pasakojo apie biofizikos mokslo pasiekimus ir problemas. Vyr. d. A. Juodviršis aiškino fizikos mokslo požiūrį į tvarką ir netvarką mus supančiame pa saulyje — nuo negyvosios gamtos reiškinių iki meilės pro blemų, vyr. m. b. H. Mykolai tis supažindino savo auditoriją su perpefuum mobile kūrimo istorija ir perspektyvomis. Il giausiai „užtruko" (susitikimo laikas nereglamenfuofas!) vyr. m. b. K. Sutkus — 7 a klasės mokiniai svečio atvykimo proga surengė „tikrą spaudos konfe renciją".
SPARTAKIADA PRASIDĖJO Prasidėjo 38-oji Universiteto tarpfakultetinė spartakiada, skir ta TSKP XXVII suvažiavimui. Spartakiados programoje 13 sporto šakų: badmintono, dziu do imtynių (vaikinams ir mergi noms), svarsčių kilnojimo, ran kinio, PDG daugiakovės pirme nybės ir f. t.
Vakare buvo surengtos krep šinio varžybos, jumoristinės es tafetės, viktorina, mini koncer tas, įvyko vakaro dalyvių jungtinio teatro premjera — P. Šilerio penkių veiksmų drama „Plėšikai".
Kovas jau pradėjo futbolinin kai, krepšininkės, o pirmieji nu galėtojai paaiškėjo lapkričio 17 dieną. Saulėtekio alėjoje šaltas oras bei sniegas neišgąsdino kroso mėgėjų, kurių į pušyną susirinko per šimtą. Merginų laukė 2 km distancija. Pagrin dinė kova dėl nugalėtojų var do vyko tarp EKFF ir medici nos fakulteto bėgikių. Pirmoji finišo liniją perkirto EKFF (Stu dentė L. Garlauskaitė, antra buvo jos komandos draugė R. Kaušaitė, o trečioji finišavo E. Budreikaitė iš medicinos fakul teto. Vis dėlto pajėgesnė buvo medikių komanda.
Viešnagės metu apsilankėme Ventės Rage., įsikūrusioje LTSR Zoologijos ir parazitologijos mokslinio tyrimo instituto stoty je „Ventija", apkeliavome lai vu Rusnės salą, buvome Lietu vos Venecijoje — Mingės kai me.
Vaikinai lenktyniavo 3 kilo metrų nuotolyje. Šią distanciją greičiausiai įveikė medicinos fakulteto studentas R. Staigis, pralenkęs R. Ivanauską (preky bos fak.) bei N. Kalvelį (EKFF). Nugalėjo medikų komanda, ant ri — EKFF, treti — teisės fak. atstovai.
Henrikas MYKOLAITIS
S. RIMAS
4 Tarybinis studentas
IMPROVIZACIJA MEDICINOS FAKULTETO DIENOS PROOA PRADŽIA Kiekviena pabaiga turi pra džią. Taigi, medikų šventės, skirtos 204-osioms fakulteto metinėms, baigiamojo vakaro pradžia prasidėjo tuomet, kai susirinko tiek studentų (vienų, su žmonomis, vyrais, su vaikais) bei kitokių žmonių, jog niekaip negalėjo tilpti Auloje, todėl vieni kitiems užstojo vaizdą, kuris turėjo būti matomas sce noje. „Vyks kažkas įdomaus" — pagalvojau. — „Argi veltui kas veršis taip baisiai. Juolab, kad tuo pačiu metu vyksta ir „Filo logijos rudens" vakaras. Visai netoli nuo medicinos iki filo logijos fakultetų — tik tris sto teles pavažiuoti troleibusu". Tačiau niekas niekur nevažia vo, o laukė. Kas sėdėjo — tvirtai jsikibę j kėdes, kas sto vėjo — tvirtai padais prilipę prie grindų arba palangių. Prasiveržiau j vieną vietelę, kaip tik man paliktą tarp grindų ir lubų, ir ją kukliai užpildžiau sa vo nedideliu tūriu erdvėje, mat tokių švenčių metu vietos žurnalistams nerezervuojamos. Kam gi tai? Juk žurnalistas turi būti mikrofonas bei kamera liaudies masėms. Todėl niekam nesiskundžiau, o sąžiningai vy kdžiau savo funkcijas.
atžąlų galvutės (mažieji ruošėsi koncertui), užsidegdavo ir už gesdavo šviesos. Susirinkusieji ėmė niurzgėti. Iš pradžių ty liai, paskui — vis garsiau ir garsiau. Kai kur pasigirsdavo plojimų salvės, kai kur nuskardėdavo švilpimas. Tiktai prizai ramiai gulėjo ant dviejų stalų scenos pakraštyje. Tai buvo saldainių dėžutės, tortai, kava, mineralinio vandens buteliai susukti į čežantį permatomą popierių. Man nieko kito neli ko, kaip įsigilinti j prizų psi chologiją, kurios nėra. Nes pri zai yra tik daiktai žmonių ran kose ir jie niekaip negali rea guoti į tai, kas vyksta aplink juos. Tiktai kai komisijos kom petentingi nariai ėmė juos į rankas ir teikė nugalėtojams — sportinių varžybų, avangardisti nio meno, studentiškos karika tūros, fotografijos, plakato pa rodų, — sutarškėdavo arba melodngai skimbtelėdavo. Deka nas, prisiminęs vakarykštį pir makursių ir šeštakursių draugys tės vakarą, neiškentė nepasa kęs: — Turėjom progos įsitikinti, kokie išradingi mūsų studen tai. .. Toks pasakymas dar labiau sukurstė susirinkusiuosius, ir jie dar nekantriau ėmė laukti
„ANATOMIKUMO" TEATRO SPEKTAKLIO.
PRIZAI
Scenoje dar neįvyko nieko reikšmingo (nors buvo laikas), tik grūdosi minia, bėgiojo va karo organizatoriai, pro uždan gos kraštus kyščiojo medikų
LINKSMIEJI,
Patys medikai prisipažino, jog „Anatomikumas" ko gero yra ne teatras. „Anatomikumas" tiktai jungia tuos, kurie dainuo ja, groja, šoka ir bando vaidin ti. O kaip tai pavyks šį vaka rą — jau kitas klausimas. Pa
IŠRADINGIEJI,
žiūrėjusi programą supratau, kad jokio teatro iš tiesų nebu vo, o buvo siužetų, vaizdų, minčių, išraiškos priemonių kra tinys, kuriuos surišti tarpusavy je bandė gražus komentatorius, išmintingu balsu aiškinąs, kas vyksta vaidinimo metu. Kai ka da veiksmo kulminacija taip už sitęsdavo, jog žiūrovai neiškentę imdavo raginti „artistus". — Tik dešimt kapeikų duoki te...,— vebleno vienas perso nažas, keturpėsčias ropodamas po sceną. 2iūrovai kaip mat sureagavo — pasipylė monetos, o kažkas šūktelėjo: — Rublį duosiu, tik greičiau nešdinkis! , Scenoje maišėsi amžiai, liejo si butaforiškas kraujas, į viršų kilo pilni ąsočiai, žvengė žir gai, personažai smarkiai trypė kojomis ir riaumojo gerkliniais balsais, kaip pirmykščiai žmo nės ar žvėrys. Vienam „statybi ninkui" taip pasisekė, jog staty bos aikštelėje atkasęs keletą statinių midaus, atsidūrė psi chiatrinėje ligoninėje, o jo lobj pasidalijo kiti... Įdomu buvo žiūrėti j trumpasijones šokėjas, kurios gražiai kilnojo kojas į visas keturias puses. Tačiau aš liūdnai konsta tavau, jog taip sugebame kiek vienas, ir tame kojų kilnojime meno nėra nė vienos dešimto sios jokio mato vieneto. Laik rodžio neturėjau, bet, matyt, programa tęsėsi ilgai, nes pa laipsniui žiūrovų gretos ėmė retėti ir salėje pasidarė erd viau. Mano kaimynė atsiduso: — Greičiau jie baigtų — laukiu Kazlausko... Kas laukia, tas sulaukia. Pa skutinį programos akcentą pa-
ORIGINALIEJI
Kiekvienais metais Universite te rengiamas konkursas geriau siai akademinei grupei išaiškinti. Konkurso metu nustatomos pa čios darbščiausios, pareigingiauslos, draugiškiausios akademinės grupės. Ir štai vieną gražų vaka rą (vyko baigiamasis konkurso turas — antrakursiai parodė sa vo programą. Entuziazmo, išmo nės ir sirgalių netrūko. Ne vie nas braukė juoko ašaras, stebė damas teisės fakulteto vyrukų pasirodymą. Įdomią programą
parodė ir žurnalistai. Nors teisi ninkų išmonė pralenkė žurnalistų originalumą, tačiau pastarieji su gebėjo atsirevanšuoti, gavę pir mąjį prizą už daiktinį raportą Su viltimi laukėme fizikų ir matematikų pasirodymo. Deja... Priežasčių neieškosime (pasidi džiavo ar išsigando), tik palinkė sime jiems sėkmės bent moksle. Lljana VALENTINAVlClUTE Valdo VILŪNO nuotraukose: Teisininkams išmonės nestigo. Antrakursių žurnalistų pro gramos akimirka.
KUR ŠATRIJA, RAMBYNAS, KUR MINIJA SRAUNI...
Jau devyneri metai Universi teto turistų klubas rengia rudens turiadas. Šiais metais tokia turlada vyko kalvotoje Žemaitijo je. Tapusiame tradiciniu rengi nyje dalyvavo per šimtą aštuo
niasdešimt turistų, susibūrusių į septyniolika grupių. Jų maršru tai nuvingiavo Šilutės, Mažeikių, Telšių, Kelmės, Kretingos, Skuo do rajonais. Aplankyta daug is torinių vietų, pamatyta daug ar chitektūros, gamtos paminklų, kuriais turtingas mūsų kraštas. Keliauta vietomis, susijusiomis
su tokių žymių žmonių, kaip S. Daukantas, M. Valančius, D. Poš ka, Lazdynų Pelėda, Šatrijos Ra gana gyvenimu ir kūryba. Turiados metu gėrėjomės ir rudens, šiais metais nepašykštėjusio pa čių nuostabiausių spalvų, grožiu. Nerijus KISIELIUS UTK pirmininkas
Organizuojant fakulteto die nas MF, prie įvairiausių ruošia mų ta proga renginių harmo ningai derinosi ir tradicinis dės tytojų ir studentų šachmatų „žaibo" turnyras, pažymėjęs kuklų 5 metų jubiliejų. Prie šachmatų staliukų šįkart susi rinko 10 dalyvių, todėl kovota 2 turais. "Rimtą konkurenciją daugkartiniam šių varžybų nu galėtojui doc. M. Sakalinskui sudarė grįžęs iš tarnybos Tarybinėje Armijoje V. Dambrava. Vis tiktai nugalėjo
patyrimas. V. Dambrava atsili ko vos pustaškiu. Trečiąją vie tą užėmė e. doc. p. J. Rudauskas, o ketvirtąją — vienintelis turnyre dayvavęs profesorius — E. Barkauskas. Turnyro daly, viai buvo apdovanoti vertinga šachmatų literatūra, o prizinin kai dar ir diplomais. Prie tur nyro organizavimo ir šventiš kos nuotaikos sudarymo daug prisidėjo nuolatinis šių varžy bų vyr. teisėjas — v. m. b. V. Lapinskas. R. STAIGIS
dėjo Vyganto Kazlausko ansam blis. Dainavo Vygantas dvi liū dnas, ramias dainas apie tikrus žmones ir jų gyvenimą tokį, koks iš tiesų yra, neapsimetinėjo, netrypė kojomis, ir buvo kaip ledkalnis toje programos kloakoje. Likę salėje žiūrovai tai turbūt suprato, nes labai neplojo, tik pasidarė ramesni ir rimtesni...
rau, — irgi purvinas. „Ei, at sargiau! Nesiramstykit į sienas — jos dulkinos!". Tačiau niekas negirdėjo ma nęs, nes rokotekos bei disko tekos „Tramvajuje" muzikos garsai svaigino maksimalia do ze decibelų. Labiausiai išsigandau dėl ki tų fakultetų aktyvistų, dalyvavu sių vakare, kostiumų. Juk šie aktyvistai savo kostiumuose ga li parsinešti dulkes į savo fa kultetus. Tuomet baisu — ap dulkės viskas, ir sudie linksmo sios, išradingosios studentų die nos... , Bėgu ieškoti plunksnos, ra šalo ir rašyti skelbimo: „Dėme sio! Dulkės! Skelbiame konkur są „Dulkių nugalėtojas"!
DULKĖS ARBA PABAIGA
Jau ruošiausi išeiti pro duris, kai pastebėjau, jog mano dra bužiai įtartinai purvini. „Negi būsiu tokia nešvari atėjusi j šventę" — pagalvojau. Dėl vi sa ko brūkštelėjau pirštu per sieną ir prikišau pirštą prie akių. Purvinas, o kiti — šva rūs. Brūkštelėjau kitu ir nustė
Audra ŠIMAITYTE
iiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiinifiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniitiiniiiiiiiiiniriiii’iiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiHP
Oksfordas: praeitis ir dabartis 1985 metais pirmą kartą Ok sfordo universiteto bendras dėstytojų susirinkimas nuspren dė nesuteikti garbės daktaro laipsnio ministrei pirmininkei M. Tečer. Sis sprendimas bu vo priimtas protestuojant prieš torių kabineto vykdomą lėšų mažinimo švietimui programą.
(Spaudos pranešimas)
Oksfordo universitetas pra dėjo kurtis XIII amžiuje, feo dalizmo suklestėjimo ir mo narcho valdžios stiprėjimo epo choje. Oksfordas nuo kitų Eu. ropos ir Amerikos universitetų skiriasi tuo, kad jį sudaro ei lė koledžų, turinčių savus savi valdos organus ir biudžetą. Formaliai Anglijoje aukštasis mokslas laikomas nemokamu. Studentai net gauna stipendiją: 205 svarus sterlingų per metus. Tačiau iš stipendijos pragyventi neįmanoma. Todėl studentų tėvai universitetui moka priemoką, priklausančią nuo šeimos pajamų. Mažai čia studentų iš Azijos, Afrikos, Lotynų Amerikos. Tuo tarpu 400 amerikiečių, kanadiečių, australiečių, turinčių storas pi nigines, klausosi paskaitų, lei džia laiką ištaiginguose studen tų klubuose. Šimtmečių tradicijos išsilaikė Oksforde: studentai į egzaminą eina apsigaubę juodais ilgais apsiaustais, studentų valgykloje, pastatytoje 1263 metais, prieš valgant sukalbama malda. Įdo mi ir žinių vertinimo sistema. Egzamino metu dėstytojai ra šo ne pažymius, o graikų abė cėlės raides su daugybe pliu sų ar minusų. Dauguma studentų į Oksfor’dą patenka iš taip vadinamų „public schools" — privilegi juotų mokyklų Itone, Cherou, Vinčesteryje. Iš 40 universiteto koledžų trys ketvirtadaliai mo terims neprieinami. Oksfordo absolventai gauna paskyrimus valstybinėse įstaigose, stam biuose bankuose, firmose, poli cijoje. Universitetui finansinę
paramą teikia stambios korpo racijos (pvz. „Rols-Roisas"), Užsienio reikalų ministerija — 340000 svarų sterlingų per metus, Gynybos ministerija — kasmet 500000 svarų sterlingų. Universitetą baigė vienas mi nistras pirmininkas, karališko sios šeimos atžalos, stambūs biznieriai, čia mokėsi šaltojo karo ideologai. Nors universi teto bibliotekoje saugoma per 400000 tomų rusų ir tarybinės literatūros, tačiau studentų ži nios apie mūsų šalį labai men kos. Paklausti, ką žino apie Tarybų Sąjungą, daugelis suge bėjo atsakyti: „Jūs turite daug kultūros paminklų". Vos ne ketvirtadalis biudže to skiriama moksliniams tyri nėjimams, eksperimentams. Da lis eksperimentų vykdoma ir Gynybos ministerijos užsaky mu. Štai kodėl Anglijos kari nių pajėgų vadovybė taip dos niai žeria pinigus į Oksfordo universiteto' iždą. Oksfordo studentų sąjungą jaudina nedarbo problema, smarkiai palietusi kapitalistinį pasaulį. Net 11 proc. šią aukš tąją mokyklą baigusių studen tu (daugiausia humanitarinių specialybių atstovai) negauna darbo. Visiems studentams tenka nuomoti butus. Už mažą kambarį reikia mokėti po 20 svarų per savaitę. Oksforde daug studentų klu bų, kavinių. Dauguma jų — konservatoriškos ar liberalios krypties. Universiteto vadovy bė nesuinteresuota, kad busi mieji biznieriai ir valstybės vy rai baigtų aukštąją mokyklą „paraudę". Tačiau universitete veikia studentų grupė „Judėji mas už branduolinį nusiginkla vimą", kitos pažangios organi zacijos. Paruošė Audrius KUTREVICIUS.
Vokiečių filologijos kated ros darbuotojai nuoširdžiai užjaučia dėstytoją Vytautą VAIŠNORĄ tragiškai žuvus broliui...
Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3. Užs. nr. 2708. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Tiesos g. 1. LV 15966. Iškilioji spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, penktadieniais spaustuvėje — 61-27-30 «CoBeTCKiiH cryAeuT® — opran napTKOMa, peicropaTa, KOMHTeTa komcomoab, npotjiKOMa opAeHOB TpyAOBoro KpacHoro 3HaMcmr n ApyjKŪbi napoĄOB BriAtnioccKoro ymiBepcirreTa hm. B. Kancyrcaca. Ha ahtobckom a3bnce. PeAaicrop A. Annnrrac.
Redaktorius A. LTPŠTAS