?ur<* ^^į^Wį5po9a^ t0fP«roy VISU ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
HTAt ■■■■■■■■■■■B VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 2 (352) 1960 m. sausio mėn 20 d. Kaina 20 kap.
INTERNACIONALINIAM auklėjimui — didžiausią dėmesį! ISUS mūsų šalies dar bo žmones-vienija nenu galimos proletarinio in ternacionalizmo idėjos, kurios reiškia visų TSRS nacijų ir tautybių darbo žmonių solida rumą ir savitarpio pagalbą bendroje kovoje už komunisti nės visuomenės pastatymą. Ekonominio ir kultūrinio ta rybinių tautų bendradarbiavi mo bazėje susiformavusi ne išardoma draugystė, moralinė politinė vienybė yra visų mū sų didžiosios Tėvynės perga lių pagrindas. Tiktai tarybinių respublikų šeimoje lietuvių tauta žengia klestėjimo keliu. Tarybų Są jungos Komunistų partijos nuoseklios ir atkaklios kovos už nacijų ekonominės ir kul tūrinės nelygybės pašalinimą dėka dabar Lietuva iš atsili kusios agrarinės Šalies, impe rialistinių valstybių žaliavinio priedėlio, virto išsivysčiusia industrine-kolūklne respubli ka. Be broliškosios tarybinių tautų ir visų pirma — rusų tautos pagalbos lietuvių tauta niekados nebūtų galėjusi įgy vendinti savo svajones — pa statyti prie Nemuno hidro elektrinę, paleisti tokias stam bias įmones kaip Elektros skaitiklių gamyklą, „Žalgi rio“ staklių gamyklą ir kt. Labai ryškus lietuvių tau tos laimėjimų pavyzdys bro liškos draugystės dėka yra mūsų Universitetas. Po Di džiojo Tėvynės karo, kai Uni versitetas buvo ypatingai sun kioj padėty, labai didelę pa galbą jį atstatant, komplek tuojant moksllnį-pedagoginį personalą suteikė broliškos respublikos, pirmiausia rusų tauta. į Universitetą buvo atsiųsta nemažai aukštai kva lifikuotų su moksliniais laips niais ir vardais darbuotojų, kaip profesoriai Gabrielianas, Slapoberskis, Korchovas, do centai Stepanovas, Lola. Šie draugai sėkmingai dirbo ir dirba mokslinį-pedagoginį, auklėjimo darbą ir labai prisidėjo prie naujų mokslinių darbuotojų ugdymo. Broliškų respublikų moksliniai darbuo tojai daug prisidėjo ugdant musų dėstytojų personalą, va dovaudami Jų disertacijoms. Tik broliškai padedant tarybi nėms respublikoms mūsų Uni versitetas galėjo pokario me tais duoti liaudies ūkiui šašis su puse tūkstančio specialistų, t. y. beveik 3. kartus daugiau negu visos buržuazinės Lietu vos aukštosios mokyklos per 20 metų. Ypatingai praturtėjo mūsų mokslinė biblioteka. Da bar joje yra daugiau kaip 1 milijonas 700 tūkstančių to mų — tai viena stambiausių respublikos knygų saugyklų. Labai didelę paramą mums suteikė kitų respublikų aukš tosios mokyklos, komplektuo
V
jant įvairias laboratorijas moksline aparatūra. Dovanai gautos mokslinės aparatūros iš broliškųjų respublikų aukš tųjų mokyklų vertė siekia daugiau kaip 2 milijonus rub lių. Tokius konkrečius tarybi nių tautų draugystės, bendra darbiavimo, pagalbos pavyz džius mes kasdien sutinkame mūsų gyvenime. Tautų draugystė, ekonoml nls ir kultūrinis bendradarbia vimas, pagrįsti internaciona liniais principais yra didžiulis Tarybų Sąjungos Komunistų partijos nacionalinės politikos laimėjimas, turintis pasaulinę istorinę reikšmę. Proletarinio internacionalizmo ugdymui partija visuomet skyrė didžiu lį dėmesį. Internacionalinio auklėjimo bare sėkmingai dirba ir.mūsų Universiteto kolektyvas. Sis ideologinis darbas turi įvai rias sudėtines dalis, ir mūsų uždavinys — visapusiškai pa naudoti įvairias internaciona linio auklėjimo formas. Mūsų dėstytojai savo paskaitose kas kart vis sumaniau panaudoja medžiagą šiam tikslui. Neabe jotinai teigiamą vaidmenį su vaidino tai, kad pastaraisiais metais daugelis mūsų dėsty tojų dalyvauja mokslinėse (Tęsinys 2 flsl.)
Trumpai apie sesiją Antro kurso medikai išlaikė TSKP istorijos ir histologijos egzami nus. Labai gerai egza minus laiko M. Antonavičlūtė ir N. Janulevičiūtė. Fizikos - matematikos fakultete I kurso fizikai Ir matematikai laikė matematinės analizės egzaminą. Iš laikiusių 142 studenių 48 žinios įvertintos „labaf gerai", 44 — „gerai“, 44 — „patenkinamai“, ir 6 „blogai“. Geriausiai eg zaminą išlaikė I grupės matematikai (iš 29 — 15 „labai gerai“). Pirmo kurso teisinin kai laikė teismo ir pro kuratūros organizacijos egzaminą. Dauguma studentų išlaikė „labai gerai“: P. Bieloglazova, V’. Gineika, J. Jasiūnas, R.' Rakauskaitė, J. Stašinskas, L. Volkas ir kt.
ŠIANDIEN, SAUSIO 20 D., UNIVERSITETE PRASI DĖJO LIETUVOS TSR AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ PARTINIŲ ORGANIZACIJŲ BEI REKTORATŲ — DI REKCIJŲ ATSTOVŲ PASI TARIMAS INTERNACIONA LINIO AUKLĖJIMO KLAU SIMAIS. PASITARIMĄ OR GANIZAVO MOŠŲ UNIVER SITETO PARTINIS KOMI TETAS BEI REKTORATAS. PASITARIME DALYVAU JA SVEČIAI IS BALTARU SIJOS, LATVIJOS, ESTIJOS TSR, O TAIP PAT KALI NINGRADO SRITIES AUKŠ TŲJŲ Mokyklų.
-TA»JTŲ Mūs draugystė
Revoliucionierės—pedagogės Prof- Račkauskui 75 metai mokytojaujama Besarabijos jubiliejus (dabar Moldavijos TSR) ir
Ukrainos gimnazijose, vėliau naitė buvo viena Lietuvos ligi 1921 m. jis dirba Tarybų komjaunimo vadovų fašistų Ukrainos Chersono techniku iiktatūros laiku, pirmaisiais me ir pagaliau grįžta į Lie arybinlals metais ilr sunkiu tuvą. Buržuazinėje Lietuvoje ėvynės karo laikotarpiu. ne iš karto gavęs darbo pagal Išvadavus Lietuvą. drg. specialybę, jis dėsto įvairias Bordonaltė baigė aukštąjį disciplinas Panevėžyje ir lyia noksią: ji paskiriama vado žeikiuose, o po to Kauno uni vauti Respublikos Radijo ko versiteto humanitariniame fa mitetui, o nuo 1954 m. dėsto kultete imasi skaityti klasiki Universitete TSKP Istoriją. nių kalbų kursą. 1940 — 1941 Vors ir turėdama gilias teori m. prof. M. Račkauskas tary nes žinias, didžiulį partinio blnės vyriausybės skiriamas propagandininko patyrimą, Kauno III gimnazijos direk drg. Bordonaltė labai atidžiai toriumi. Nuo 1944 metų spa ruošiasi kiękvienam užsiėlmilio 16 d. atsikuriant univer mul. Jos paskaitos ir semlnasitetui, vėl į jį pakviečiamas ’ai — tai aistringas partinio ir tebedėsto ligi šios dienos. propagandininko žodis, kuProf. M. Račkauskas žino Ts ne tik Išplečia studentų S. m. sausio 6 d. garbin mas ne tik kaip pedagogas. įklratį, padeda jiems giliau suprasti gyvenimą, bet ir ug gą 75 metų jubiliejų atšven Jis — 27 mokslinių darbų do meilę leninizmo teorijai, tė Universiteto klasikinės fi autorius, ištisos kartos mokė kiekvieno gyvenime, įtikina partijos politikos tel- lologijos profesorius, studen si ir tebesimoko klasikinių puošia žmogų tik tada, kai Jie tingumu ir auklėja studentus tų mylimas dėstytojas Merke kalbų iš Jo parengtų vadovė prasmingai pragyventi. Drg. aktyviais, sąmoningais kovo lis Račkauskas. Tai darbštus, lių, o, be to, profesorius yra Bordonaitės gyvenimą puošia tojais už komunizmą. Tai, kad mūsų kultūrai nusipelnęs vy vertęs ir komentavęs Platono visą savo gyvenimą drg. Bor resniosios inteligentijos atsto dialogus („Puotą“, „Krltoną“ ne tik metai. . . ir kt.), parašęs studiją Atlan Gimė drg. Bordonaitė donaltė ėjo kartu su partija, vas. M. Račkauskas mokėsi tidos klausimu ir kitų tyrinė 1910 m. sausio 8 d. 1926 m. daro jos pasakojimus apie baigusi gimnaziją, drg. Bor sunkią ir šlovingą Komunistų Šiaulių gimnazijoje, Peter jimą. Ne vienas šimtas profeso donaltė stojo į Kauno uni partijos istoriją ypač įtikinan burgo universitete studijavo versitetą. Bet asmeninę lai čius. Todėl jos paskaitas taip teisę, 1910 m. baigė Odesos riaus M. Račkausko auklėti . universiteto klasikinės filolo nių visą gyvenimą su padėkos mę ji įsivaizdavo tik kaip mėgsta studentai. kovą su liaudies engėjais, Universiteto kolektyvas pa gijos specialybę. Nuo tų pat jausmu atsimins jo atidumą, kovą už liaudies laimę. Jau žįsta drg. Bordonaitę kaip ak metų rudens M. Račkauskas šešiolikos metų įstojo į ne tyvią visuomenininkę. Savo dirba pedagoginį darbą, tuo energiją, neišsenkamą humo legalią komjaunimo organi didžiule partine patirtimi ji būdu šiemet jis atžymi ir ant rą, mokėjimą perteikti jauna zaciją ir pasirinktuoju keliu daug padėjo išauginti ir su rą sukaktį — 50 metų darbo jai kartai mokslo žinias. Lin žengė, nebodama persekioji stiprėti Gamtos mokslų f-to su jaunuomene. Ligi Spalio kime profesoriui ilgų, kūrymų. 1929 m. pravedant mi partinei organizacijai, kurios M. Račkausko bingų metui tingą „Drobės“ fabrike, ją sekretoriumi ji dirba. Laukia revoliucijos suėmė.. Fašistai sutrukdė drg. mas svečias ji ir komjaunimo Bordonaitei baigti universite grupėse, susirinkimuose. Ir ne Antrą tą, — jos universitetu tapo tik svečias, o draugas, kurio kalėjimas. Cda ji giliai studi nurodymai daug padeda jau Jauku iš švaru bendrabuty antrą kartą bendrabutis Nr. 1 javo marksizmo teoriją, švie niesiems komjaunuoliams. VI- je Nr. 1. Čia gyvena darni ir iškovojo pirmą vietą, Nesetėsi, grūdinosi; 1930 m. buvo sąda principlnga, bet kartu draugiška studentų šeima. niai LLKJS Centro Komitetas priimta į partiją, 1936 m.,/nuoširdi, jautri ir kukli, kaip Savitvarkos penktadieniai apdovanojo bendrabučio ko išėjus į laisvę, prasidėjo pil tikras komunistas, drg. Bordo jau įėjo į mūsų buitį. Jau lektyvą Garbės Raštu. nas pavojų revoliucionieriaus, naltė turi labai didelį autori tetą. Į ją dažnai kreipiasi pa profesionalo gyvenimas. Kiek Išdirbome valandų talkose iki 1960 m. tiek studentai, tiek Daug kartų drg. Bordonaitė tarimo sausio 1 d. dėstytojai. buvo areštuojama, tręmiama į Nuoširdžiai džiaugdamiesi stud. skaič. išdirbtų vai. vidurkis Fakultetas koncentracijos stovyklą, bet drg. Bordonaitės apdovanoji 7,1 1. Teisės 215 1517 nebuvo partijos pavedimo, ku mu 50-mečio proga LTSR 5,8 1278 2. Chemijos 218 rio Stasė — tokia slapyvarde Aukščiausiosios Tarybos Pre 5,0 3158 3. Fizikos-matemat. 628 Garbės raštu, kartu 927 4431 4,8 4. Istor.-Filolog. ji buvo žinoma pogrindyje — zidiumo sveikiname Jubiliatę ir linki 5,0 378 1638 5. Ekonomikos neįvykdytų. Partija ją/ nukrei me daug daug metų kūrybin1448 5.0 333 6. Gamtos pė dirbti komjaunimę. Čia ji gai dirbti, auklėjant vis nau3,6 1780 492 7. Medicinos — buvo paskirta LKJS' CK sek- Jas ir naujas jaunųjų komu* 4.7' 15250 3191 retoriumi. Drg. Siasė-Bordonizmo statytojų kartas. ■z I'' i p « ■