Tarybinis Studentas, 1958 m. kovo 27 d. Nr. 8 (276)

i'ISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYKITESt

ATEIZMO

o b

VILNIAUS VALSTYBINI O V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOM JAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS

Kr. 8 (276)

1958 m. kovo 27 d., ketvirtadienis

INICIATYVA, DARBAS LAUKIAME REZULTATŲ

Kaina 20 kap.

IS SMD VEIKLOS

Siekiant pagerinti ateistinįantireliglnį darbą, grupė uni­ versiteto aktyvių ateistų pa­ ruošė kai kurių priemonių planą. Pereitą savaitę įvykęs universiteto Mokslinės Tary­ bos posėdis apsvarstė šį pla­ ną.

Pagrindinį pranešimą pada­ rė vyr. dėst. J. Barzdaitis.

Ateistinė propaganda, — sakė pranešėjas, — Mūsų uni­ versitete buvo vedama labai silpnai. Viena kita sausa pa­ skaita, viena kita ir tai nere­ tai vulgari užuomina ir be­ veik viskas. Apie tai, kad mokslinė-ateistinė propaganda universitete vedama nepaten­ kinamai gana daug kalbama įvairiuose susirinkimuose. Uni­ versiteto ateistai daug dau­ giau kalba prieš dievą, už universiteto ribų, kaip pačia­ me universitete.

Pokariniais metais ateistinė propaganda buvo plačiai vys­ toma, ir dauguma mūsų diplo­ mantų į gyvenimą išėjo ateis­ tais. Pagrindinei studentų ma­ sei religija tapo svetima. Taip susidarė įspūdis, kad ateistinė propaganda mūsų universitete nebėra aktuali.

Tačiau... dar ir šiandien bažnyčioje mes galime pama­ tyti raudonų studentiškų ke­ puraičių, galime sutikti ir stu­ dentų, atliekančių sutuoktuvių apeigas bažnyčioje. Kai kurie studentai švenčia religines šventes. Žalingos yra ir indiferentiš­ kos nuotaikos. Neretai studen­ tai sako: ,,]Baisus čia dalykas, Taikstymosi su kad tiki.. . religija mes negalime toleruotl.

Tiesa, dėl ateistinių kadrų stokos, mūsų ateistinė propapanda įgauna labal negilų. šablonišką religijos neigimo pobūdį. Kovoje su religiniais prietarais žmonių sąmonėje reikalinga daugiau išradingu­

Vienoje chemijos laborato rijų suradome vidutinio ūgio šviesiaplaukį jaunuolį, rūpes­ tingai bemaišantį kažkokį rau­ Artėja konkursas geriausiai lyviai galės pasiklausyti uni- doną skystį. Tai ir buvo universiteto komjaunimo or­ versiteto festivalio laureatų SMD pirmininkas A. Vaške­ ganizacijai išaiškinti. Tur —- Bobrovo ir Nagio dueto, lis. Mums pasiteiravus apie būt, kiekviena grupė ruošiasi kai ką padainuos ir merginos. studentų mokslinės draugijos būrelių darbą, jis papasako­ šiam įvykiui universiteto Šiuo metu jau repetuojama. jo: komjaunimo gyvenime, laukia Aplamai, veikli III kurso — Prie organinės, fizinės gegužės 15-osios, kada bus teisininkų komjaunimo orga­ ir bendrosios chemijos kated­ suvesti konkurso rezultatai. nizacija. Visi komjaunuoliai rų veikia moksliniai būreliai.

Mes paprašėme Teisės turi įpareigojimus, o nuo šito mokslų fakulteto III kurso irgi priklausys iškovota kon­ Jiems priklauso apie 30 stu­ Urminės komjaunimo organi- kurse vieta. Surasta labai dentų. . . Šiuo metu prie mokslinių acijos sekretorių P. Rudzins- naudinga darbo forma ir pa­ :ą papasakoti apie savo orga- tiems komjaunuoliams ir vi­ darbų kruopščiai dirba tik 14 lizacijos darbą, atsakyti į Kai suomenei — šefuoti nepilna­ studentų. įdomus III kurso :uriuos klausimus. mečius nusikaltėlius, gyve­ studento Simonavičiaus dar­ — Dar pernai pavasarį nančius ne kolonijoje, o na­ bas. Jis susintetino naujus nes, antrakursiai, kreipėmės muose. Komjaunuoliai nueina kompleksinius junginius, ku­ visus universiteto studentus pas juos, draugiškai pasikal­ rie iki šiol dar neaprašyti jo­ agindami važiuoti į plėši­ ba, kartu lanko kinus. Už kioje literatūroje. Susintetinęs aus ištisais kursais. Todėl, gerą darbą miesto Lenino ra­ keletą druskų, jis panaudojo :ad beveik visas mūsų kur­ jono komjaunimo komiteto ir jas išskiriant ir nustatant ele­ as, išskyrus sergančius ir Vaikų kambario prie Lenino mentus junginyje. Simonaviižimtus svarbiais reikalais rajono milicijos skyriaus in­ čius dirba vadovaujant moks­ tudentus, buvome išvykę į spektoriaus pasiūlymu deka­ liniam vadovui vyr. dėstytojai tazachstaną, —1 pasakoja P. nas Tarptautinės moters die­ Jasinskienei.

Gerą pagalbininką ir pata­ ludzinskas, — mokslo metus nos proga pareiškė padėką žadėjome spalio mėnesio pa- Vitkevičiūtei, Pilipavičiūtei, rėją turi SMD organinės che­ jaigoje. Be to, artėjo sesija, Rinkevičiūtei ir Pšigodskai. mijos būrelio nariai. Asisten­ odėl daug ko padaryti nega- Neatsilieka šefuodami ir Ga- to Dienio vadovaujamas bū­ ėjome. Rudenį daugiausia or­ linytė, Taraškevičius, Binge­ relis yra vienas geriausių. ganizuodavome kultūrines-ma. lis. Šefuoti nepilnamečius — Šiuo metu SMD ruošiasi ilnes priemones. tokį darbą galima pasiūlyti ir mokslinei konferencijai, kuri — O kaip pradėjote naują kitoms komjaunimo organiza­ įvyks balandžio mėnesio pra­ ;emestrą? cijoms, ypač tų specialybių, džioje. Konferencijos metu — Antram semestrui pasi- kurių studentai dirbs pedago­ bus apsvarstyti 8 studentų eksperimentiniai darbai. Su uošėme iš anksto. Prieš pat gais. mūsų, kasdien ateinan­ moksliniais dar­ čiųBeį paskaitas, igzaminus padarėme susirin­ įdomu dar vienas faktas geriausiais yra dar 2070 bais būrelių nariai supažin ­ kimą, apsvarstėme konkurso — kalbamoje organizasijoje neakivaizdžiai studijuojančių sąlygas. Nutarėme veikti ne­ jau išėjo du sieninio satyros dins broliškų respublikų aukš­ jaunuolių, dirbančių įvairiuo­ įeisiant. Buvusias rudenį dvi biuletenio „Sprigtas", numa­ tųjų mokyklų studentus. se respublikos rajonuose ir Urmines organizacijas sujun­ tomo leisti kas savaitę, nume­ Blogiausia padėtis yra fizi- universitete. Juos mes sutin­ gėme į vieną. Anksčiau d ui riai. Juose kritikuojami „lo­ nės chemijos būrelyje, Nei kame tik sesijų metu bendra­ irganizacijos vistiek buvo vos patriotai” Abromaitis, vienas būrelio narių čia ne- bučiuose, skaityklose, beieš­ ik formaliai: planai, temati- Valančiauskaitė, nevykdantis dirba mokslinių darbų, Dėl kančius auditorijų. Galimybė įial susirinkimai būdavo įpareigojimų komjaunuolis to kalta yra pati SMD studijuoti neakivaizdžiai lei­ >endri. Sesiją mūsų kursas iš- Pliugžma. Antrajame numery­ taryba, kuriai trūksta organi­ džia mūsų jaunimui įsigyti aikė geriausiai fakultete. O je yra „Michalčionoko nuoty­ zuotumo. Kaltas ir dėstytojas aukštąjį mokslą neatsitrau­ ai irgi nemažas pliusas mū- kių” serija — „šimtininko", Sklerinskas, kuris nesudomi­ kiant nuo staklių, mokytojau­ ;ų organizacijai. SĮ semestrą kaip Michalčionoką vadina na studentus šiuo darbu. jant ar dirbant bibliotekoje. au įvyko trys komjaunimo kurse (mat, jis yra praleidęs SMD veikia ir nese­ usirinkimai. Vienas jų, tema apie šimtą akademinių valan­ niaiPrie pirotech­ Aišku, nelengva tiems drau­ .Apie elgesio kultūrą", besi- dų). Michalčionokas nelanko nikų suorganizuotas būrelis, tačiau šio ­ gams, bet noras mokytis nu­ rinčijant pakrypo visai į kitą paskaitų, o TMF dekanatas lio narių veikla atgyja tikbūre per >usę — apie moters padėtį nuolaidžiauja žmogui, kuris šventes, kuomet reikalinga su­ gali.

Semestro bėgyje neakivaiz­ eimoje. Man atrodo, tai nėra tempia kursą atgal. ruošti iliuminacijas. dininkai parašo po 3—4 kont­ >loga, o kaip tik leidžia pasiTrečiojo kurso teislninkaiChemijos mokslų fakultete rolinius darbus iš įvairių dis­ eikšti žmonių nuomonėms >r komjaunuoliai palaiko glau­ mokosi daugiau kaip 200 stu­ ciplinų ir atsiunčia katedroms. litais klausimais. dų kontaktą ir su nekomjau- dentų, o SMD dalyvauja tik Pirmiau studentai nusiskųsda­ — Gal galite truputį papa­ nuoliais. Pavyzdžiui, Mocke­ 30 tai mokslinius darbus vo, kad jų atsiųstieji darbai sakoti kas svarbiausia jūsų vičius neatsisako padėti kom­ dirbair tik mažesnioji dalis. dingdavę ir kad jų niekas ne­ irganizacijos darbe šiuo mė­ jaunimo organizacijai: Jis re­ Mokslinė taryba turėtų pagy­ tikrindavęs. Dabar reikalai sų? daguoja „Sprigtą”. Bet iki vinti savo veiklą, daugiau pagerėjo. Ypač šiais metais — Dabar svarbiausia — šiol nebuvo ryšio su profsą­ įtraukti studentų į mokslinį daug padeda neakivaizdinin­ ^'ruošti kurso vakarui viso junga. Proforgo Babraičio darbą, o tam yra visos sąiy- kams dekanatai ir katedros, lėto mastu, kuris numa- veikla teapsiribodavo tik na- gos. paruošdami ir išsiuntlnėdami 1 balandžio viduryje. Iš- rio mokesčio rinkimu. Dabar I. Jurevičiūtė, programas, duodami metodi­ in*. t komisija kultūrinėms proforgu išrinkta Galinytė.

R. Barysaitė nius nurodymus. iriemonėms organizuoti. Tik. Komjaunimo ir profsąjungos leja, šios komisijos pirminin­ darbą numatoma derinti. kė, organizacijos biuro narys Kaip matyti, iii kurso teianuškauskaitė neatlieka kaip sininkų dirbama neblogai, Neeikiant savo pareigų. Yra su- veltui ir drg. Rudzinskas Palaryta vakaro programa ir, sakė: — Mes pasiryžę laimėti — Norint gerai išmokti ru­ Antrą įdomų pranešimą lors darbo dar tik pradžia. pirmą vietą fakultete. O op’isų kalbą, plačiau ir giliau skaitė studentė P. Jucytė. Ji ;alima jau dabar sakyti, jog mizmo visam kursui užtenka. susipažinti su gramatikos tai­ pateikė 30 metų praktiką tu­ >us įdomu. Programoje nuraš­ Lauksime jūsų darbo rezul­ syklėmis. reikia nuolat kalbė­ rinčios matematikos mokyto­ ytos intermedijos, vakaro da- tatų, draugai teisininkai! ti. diskutuoti, skaityti knygas jos M. F. Petrovos (Rostovas šia kalba, — taip nutarė Fizi­ prie Dono) straipsnio, taip atspausdinto žurnale kos-matematikos fakulteto iii pat kurso matematikai.

Dėstyto ­ „Matematika v škole ” , įdo­ K R O NIKĄ jai Stalauskaitei pasiūlius, mias mintis apie mokinių ap­ Prieš savaitę įvyko uni- zuojamose masinėse priemo­ kiekvienos paskaitos pirmąją krovimą.

Mokytoja savo ersiteto komjaunimo biuro nėse neblaivių žmonių. Tuo valandą studentai skaito iš straipsnyje atkreipia jaunųjų losėdis. Jame buvo išklausy- atveju, jei jie praeis, paste­ anksto paruoštus trumpus specialistų dėmesį į tai, kad a Komjaunimo štabo virši- bėjus nedelsiant pašalinti iš pranešimus juos dominančiais jie daugiausia laiko skirtų inko M. Aleliuno ataskaita patalpų, kuriose organizuoja­ klausimais. Pradžia buvo pa­ naujos medžiagos aiškinimui psvarstytas štabo darbas, ma masinė priemonė. daryta. ir įtvirtinimui. Tik gerai . . . kad į organizuojamas atimtas nutarimas.

Patvir„Apie savarankišką moki išaiškinus ir įtvirtinus pamo­ inti nauji Komjaunimo štabo studentų masines priemones nių darbą matematikos pamo­ koje naują medžiagą, moki­ neprieitų pašalinių žmonių, kose” — toks buvo studentės niams namuose reikia mažiau statai. Žemiau pateikiame Kom- kurie daugiausia pridaro ne­ M. Jovaišytės pirmasis prane­ dirbti savarankiškai. aunimo štabo įstatų išrašą, tvarkos, tikrinti prie įėjimo šimas grupėje. Ji padarė P. Jucytė senos mokytojos inotiną visiems studentams. studentų arba universiteto trumpą Irkutsko mieste dir­ mintis apie mokinių apkroviKomjaunimo štabas priva- darbuotojų pažymėjimus. pailiustruodama bančio matematikos mokytojo mą išdėstė a: ... iš Aktų salės (Čiurlio­ I. N. Popovo straipsnio san­ konkrečiais pavyzdžiais. Sis . . padėti pasiekti punk nio 23) žmones išleisti tuojau trauką, išspausdinto 1958 m. pranešimas labai sudomino ualumą organizuojant masi- po oficialiosios dalies ir pas­ žurnale „Matematika v ško­ busimuosius pedagogus, jie es priemones, nebeleisti pa- kui 22, 23, 24 vai. Pusę va­ le”. diskutavo, aiškinosi, siūlė. ėlavusių.

Pranešimas sukėjė įdomias landos prieš vakaro pabaigą E. Sapagovaitė ir gyvas diskusijas. * • . . neleisti dalyvauti orga- išėjimas turi būti laisvas.

KLAUSIMAIS

mo, platesnio fronto ir įvai­ resnių formų.

Ateistinio-antireliginlo dar­ bo pagerinimo reikalingumą labai stipriai akcentavo X Lietuvos Komunistų partijos suvažiavimas.

Mūsų universitetas turėtų pirmas parodyti iniciatyvą ir galėtų būti lyg ir centru vys­ tant ateistinį darbą. Tai leldžia ir mūsų profilis, ir mūsų kadrai.

Kadangi ateistinis darbas nelaikomas kampanija, o be­ tinas, kol gyvuoja religija, ta! naujų priemonių pla­ nas sudaromas ne vienam se rnestrui. o ilgesniam lalkotaroiui.

Pirmiausia dėmesin turime paimti mokymo procesą, nes |o metu daugiausia formuoja­ si studento pasaulėžiūra, ir pa­ naudoti šį procesą kaip stip­ riausią priemonę ateistiniam studentų auklėjimui. Ir tai lie­ čia ne vien tik TSKP istorijos ar filosofijos katedras, bet vie­ nodai ir visas kitas katedras.

Siūloma mokymo plane pa­ daryti tokius pakeitimus, kad studentai būtų supažindinami su ateizmo pagrindais, religi­ jos ir ateizmo istorija, turint galvoje tai, kad studentai, bai­ gę universitetą, galėtų būti ak­ tyviais ateizmo propagandis­ tais. Tuo tikslu fakultetuose, kurie ruošia mokytojus, dėsty­ ti fakultatyvinį kursą „Ateiz­ mo pagrindai”. Kituose fa­ kultetuose padidinti valandų skaičių dalykams, kuriuose dė­ stoma specialybės istorija, kad būtų plačiau ir giliau išdėsty­ ti ateizmo klausimai.

Kovodami su religija, turi­ me Išvaduoti ne tik žmogaus protą, bet ir jo Jausmus. Ne­ įvertindami to, mes daromės skurdūs, šabloniški, nuobodūs ir nepatraūklūs. Mes negali­ me nuneigti religijai suteiktos tam tikros poezijos, romantiz-

Jie mokosi ir dirba Bet ne visi ir neakivaizdi­ ninkai rimtai studijuoja. Kiti tik atvažiavę į sesiją pradeda mokytis.

PIRMIEJI DIPLOMANTAI Šiemet .universitete neaki­ vaizdinį skyrių baigia pirmo­ ji studentų laida. Tai didelis būrys ekonomistų ir teisinin­ kų. Teisės mokslų fakulteto studentai — neakivaizdinin­ kai jau gina diplominius dar­ bus. „Labai gerai” įvertinti Baškatovos, Kozadejevo dar­ bai, Glazunovo ir Curakovo — gerai. Tik Dole diplominis darbas įvertintas patenkina­ mai.

DAR VIENAS „LABAI GERAI” Pirmadienį vakare diplo­ minį darbą gynė šeštas Tei-

mo. Mes turime religinę ro­ mantiką ir poeziją pakeisti re­ voliucine romantika ir poezi­ ją, Čia — pedagogikos ir psi­ chologijos katedros darbo ba­ ras.

Reikia pagalvoti ir apie kai kurias priemones tradici­ jų srityje.

Plačias galimybes turi vaizdlnių priemonių sritis. Būtų puiku, jei mes pajėgtume uni­ versitete įsteigti „Ateizmo Ir religijos” muziejų su visa eile ekspozicijų.

Mes dažnai mėgstame kal­ bėti apie savo universitetą, kaip seniausią šalyje aukštą­ ja mokyklą.

Bet neretai susidaro įspū­ dis, kad mūsų universitetas būtų susikūręs tik pokario me­ tais. Kur universiteto tradici­ jos, kur universiteto nueitas kelias, kur jo mokslininkai, jų darbai?! Mes jų neparodome.

Kas buvo sena, mes lengva ranka išmėtėme. O kai kurie buvę universiteto darbuotojai, administracinėmis . priemonė mis susidorodami su religija, net mūrininkų ir tinkuotojų pagalba „kovojo” su praeiti mi.

Ekspozicija apie universiteto įžymius žmones negali apslriboti vien tik ateistine pu­ se. Ji turi parodyti pažangą, revoliucinę veiklą, mokslinius darbus.

Tada studentija pamatys, kad Lietuvoje buvo ne tik jė­ zuitai ir kunigai, įsitikins, kad religija neturi teisės dangstytis lietuvybės gynėjo skydais.

Tada studentija pamatys tuos kovotojus, kurie aukojosi už mokslą, už liaudies reika­ lus. Tada studentija pamatys, kad ateizmas Lietuvoje turi senas tradicijas, kad geriausi Lietuvos sūnūs buvo ateistai, kad jų dėka mūsų tauta žen­ gia į priekį. sės mokslu fakulteto studen­ tas — neakivaizdininkas A. P. Kozodojevas.

Diplomantas susirinkusius trumpai supažindino su diplo­ minio darbo turiniu, papasako­ jo apie temos „Būtinoji gin­ tis pagal tarybinę baudžiamą­ ją teisę” pasirinkimą. Teisin­ gumo ministerijos prokuroras drg. Archipovas ir dėst.

Klimka pasakė savo pastabas dėl diplominio darbo. Po trumpos pertraukos diplomi­ nio darbo oponentas dėst.

Klimka perskaitė diplominio darbo įvertinimą. Dar vienas „labai gerai”!

A. P. Kozodojevas jau penkti metai dirba teisininko darbą, Dabar jis Kaune skaito paskaitas specialioje vidurinėje mokykloje.

— O dabar ruoškitės valstybiniams egzaminams, - - atsisveikindami pasakė studen­ tui prokuroras Archipovas ir dėst. Klimka.

E. Grigaliūnaitė

Foto konkursui

P4SM/T0S PASIDARĖ ĮDOMIOS

J / /

D Z

NesnausKit, draugai fotomegėjai, iki konkurso pabai­ gos liko vos viena savaitė! Skubėkite siųsti nuotraukas!

VVU kultūros klubas.

Glaudžiai bendradarbiauti nelengva 435 „Tauro” kambaryje ke­ ti grindis, pats prisiminė išga­ turi diplomantai ir vienas ningą 235 kambarį ir pasiūlė „oberfuksas" filologai dar nie­ pakviesti merginas į svečius. kaip negali Išspręst! klausimo, Nė kiek nesipriešino Jonas, ar dviejų priešingų viena kitai kai jį draugai privertė pusę giminių talkus bendradarbiavi­ dienos stovėti prie primuso ir mas nesudaro rimto pavojaus kepti blynus. Mat Jis slapta asmenybės laisvei. Nemanykit, vylėsd, kad po vaišių, ir dar jo kad ši diskusija kilo be Jokios rankomis paruoštų, merginos priežasties: prieš valandėlę bu­ nebus tokios kietaširdės, kad vo atsilankę į svečius priešin­ matydamos apsvilintas Jono gos giminės atstovai. O šio rankas, leis jam plaut! grandis. vizito lozungas buvo: „Šefuo­ Greitai 435 kambario vyrai su kime kambarius! Rūpinkimės seniūnu, irgi Jonu iš ,,šventos vieni kitais!” trejybės", taip įprato vaišinti Pirmenybė priklausė vyru­ šefes ir patys vaišlnt’s ,kad abi su pasibaisėjimu kams. Suvirto jie kartą urmu stovyklos į 235 kambarį pas antro kur­ ėmė stebėti sparčiai tuštėjan­ so ekonomistes. Drąsiausioji čias siuntinių dėžutes. Kai Kristina pasijuto esanti šeimi­ tokia bendradarbiavimo forma paseno (t'ksllau sakant, ši prie­ ninkė: — Tai gal prašau prie sta­ monė laikinai pasidarė negali­ ma iki sekančios stipendijos) lo. . .

— Tai, kad ačiū, pastovė- vyrukai atidarė naują „ide­ sim... didesni užaugsim, — o ologinio darbo” frontą. Bend­ Jau dabar galvos vos nesiekia radarbiavimas dabar buvo kolektyviniame žurnalų, laik­ lubų. raščių ir knygų skaityme (šiaip Žinoma, susėdo vyrukai. ar taip, bet diplomantas filolo­ Nauja aplinka atėmė žadą. Mat gas labai tinka būti ekonomis­ visur balta, švaru, gražu, o tės ideologiniu vadovu). nuo tų drambliukų, šuniukų, Kovo 8 d. bendradarbiavi­ gulbių net galva sukasi. „Ir mergaitės tokios tylios, kuk­ mas pasiekė savo aukščiausią lios, nemausto ir „neima ant stadiją. Štai, jūs pamėginkit danties", — galvoja slaptai įsiva'zduoti. Kažkokiu būdu Vytenis Karvelis lygindamas atsidaro durys, pro Jas įlenda aštraus liežuvėlio filologes su krepšys gėlių. O paskui Jas besišypsančios šefų flz'onomipraktiškomis ekonomistėmis. Jos. vyrai iškilmingi!

Pasėdėjo truputį, pakalbė­ gėles,Įteikė Glinkos biustą jo ir grįžo berneliai iš da­ ir jau išvyniojo mų karalystės į savo nelinks­ greitai.nebeišėjo šį vakarą taip mą buveinę, kur nėra nei Bet ne visada „Tauro” vy­ drambliuko, nei šuniuko, nei rams pasisekdavo taip greita! gulbės neplaukia virš lovos laimėti merginų palankumą.

— Na, ir pasisekė man, Kartais atsitikdavo ir taip, kad kad nesugundė piktoji dvasia kilniais tikslais atėję šefai kaž­ nueiti į tą dramblių, šunų Ir kokio nesuprantamo atsitikti­ gulbių karalyste. Jūs tai sap- numo dėka, net nespėję užsi­ nuoslt dabar visą naktį ir sule­ rekomenduoti, būdavo „išgro­ sit galvas, kaip čia pas mus dami’’ už durų. Jei netikit, taip jaukiai įsitaisius, — post­ kad esama dar tok'ų kletaš rringavo Jonas Iš „šventos tre­ rižlų merginų, nuelkit į 422 jybės’’ (Mat 435 kambaryje kambarį. Tačiau netrukus gyvena trys Jonai). merginos išpirko savo kaltę.

Bet po kiek laiko, kai Jonis Grįžta kartą vyrai iš valgyk­ su ba’me pagalvojo, kad sekan­ los ir randa kambaryje svečių. čią savaitę ateina Jo eilė plau- Tuojau, žinoma, sekė paslaiški-

nimai, atsiprašinėjimai, tuoj pat buvo sudaromi tolimesni bendradarbiavimo planai, pri­ imami nutarimai... Daug pla­ navo, daug nutarė, bet greitai ir užmiršo savo planus... Gal būt. charakteriai ar kambarių profiliai neatitiko. „Tokie apkiautę tie diplomantai filolo­ gai, — galvoja garsiai ekono­ mistės. — Įkala vinį į sieną, meta praeidami „Kaip sveika­ tėlė" — tuo ir baigiasi šef ivimas. . .

Na, bet nenusiminkit diplo­ mantai. Nevisuomet visiems iš karto taip sekasi, kaip 435 kambario vyrams. Kokios jų šefavlmo formos, kad patenki­ na abi puses, pasistenkit iš jų sužinoti. Matyt, vien įkalti į sieną vinį ar atnešti pasklai­ dyti žurnalą, dar mažoka.

N. Sadulkytė,

Spausdiname LTSR Poli­ tinių ir mokslinių žinių skleidimo draugijoe skai• Viltylos paskaitos apie niaus m. architektūrą, santrauką.

Labai senas mūsų Vilnius. Apie tai kalba senl jo architektūriniai pamink­ lai, daug kartų statyti ir perstatyti.

Dažnai tenka išgirsti nuomonių, kad Vilnius, esą, negražus miestas, nemoder­ niškas, - su kreivomis gat­ vėmis ir niūriais mūrais.

Tačiau tai ne tiesa. Jei iš pirmo žvilgsnio Ir atranda­ me tam tikro chaotiškumo Vilniaus išplanavime, tai įsigilinę įsitikinsime, jog to nėra. Priešingai, Vilniaus architektūriniai paminklai sudaro darnius ansamblius, besikartojančius tam tikra didėjančia ar mažėjančia tvarka. Tai būdingas Vil­ niaus architektūrai dinami­ nis ritmas. Miesto grožį kaip tik ir sudaro netikėtosperspektyvos, žavūs kampe­ liai, gražios proporcijos ir šešėlių žaismas atskiruose pastatuose. Siena gali būti visiškai lygi be puošmenų (Tallat-Kelpšos gt.), o ji graži, nes joje puikiai de­ rinasi šviesa ir šešėliai.

Vilnius statėsi prie di­ džiųjų kelių. Be to, statant namus, stengtasi atsiriboti nuo gatvės. Tuo būdu pa­

bą pirmo kurso studentai A. Senkevičiūtė, Z. Mažeikaitė ir A. Matuzevlčius.

Iki kovo 19 dienos stebėji­ mus pradėdavome 7 vai. 30 min., o dabar švintant — 6 vai. 35 min. Stebėjimai atlie­ kami Karoliniškėse, Neries šlaituose.

Palyginus su 1957 m. ste­ bėjimais, šių metų stebėjimai daug ankstyvesni. Dėl to ga­ lėjome atžymėti taip anksti parskridusius pirmuosius ko­ vus (22 vasario), tačiau nepa­ lankios klimatinės sąlygos privertė juos glaustis arčiau gyvenamųjų vietovių, o dau-

gumą net patraukti atgal į pietus. Panašiai elgėsi ir at skridę vieversiai, neradę ga limybių rasti maisto sniegu padengtuose laukuose.

Pajautė pavasarį, lyg atgi jo ir vietiniai mūsų paukšte liai: startos, alksninukai, da giliukai, svirbeliai ir kiti.

Dažnokai galime pastebėti pelėsakalių porelę, jau par skridusią į savo senąją perėji mo vietą — Vingio parką.

Patekėjus saulutei, malonu Išgirsti pirmąsias pavasarines giesmeles, pranašaujančias ankstyvą pavasarį.

A. Merkytė

Apie tuos, kuriuos prisimename tik susirgę — Alio! Aukštųjų mokyk1U .poliklinika klauso. Jūs iš universiteto? Pas chirurgą?

Taip. Kurią valandą ateisite?

Prašau, — kalbėjo registra­ torė Rakštelytė tuo momentu, kai mes įėjome į Aukštųjų mokyklų poliklinikos laukiimąjį. Nespėjome net prieiti prie registratūros langelio, o telefonas jau vėl čirškia.

Drg. Rakštelytė užregistravo dar vieną pacientą.

— Ir kodėl taip serga tie studentai? Per vieną dieną pas mus apsilanko 150—200 žmonių. Ypač dantys visų ne­ stiprūs. Tur būt, per daug saldainių kremta, — juokauja registratorė.

— Argi ir universiteto du­ dentai dažnai serga?

— Ir dar kaip! Jų pas mus daugiausia — 70 proc. visų

INKIME stato išorinė siena būdavo be langų, statoma nesilai­ kant tiesios linijos, nes sa­ vo sklype didikas buvo vi­ siškas šeimininkas. Dėl to Vilniaus gatvės ir yra krei­ vos.

Arkos gatvių pra­ džioj atsirasdavo todėl, kad viduramžiais atskiri didikų ir amatininkų ’ gyvenami kvartalai buvo uždaromi nakčiai apsisaugojimo nuo užpuolikų tikslu. Tam buvo statomos ir aukštos sienos, juosusios kiekvieno didiko namus. Užsidarydavo ne tik atskiri rajonai, bet ir visas miestas, susuptas sienos, kurtos išlikę Medininkų (dabar Aušros) vartai.

Jei gatvės viduramžiais buvo neprižiūrimos, nešva­ rios. tai kiemai huvo nuo­ stabiai gražūs. Namo fasa­ dą. kuris būdavo kieme, didikai stengdavos! išnuošti, dažnai kviesdavosi meistrus iš užsienio. Kie­ muose tryško fontanai, žy­ dėjo gėlės.

Bet laikas ė’o ir vaiz­ das keitėsi. Vystėsi amatas.

Charakteringa tai, kad lan­ gai į gatve irgi atsiranda augant amatams. Amati­ ninkams tai buvo savos rū­ šies reklama: pro langą matėsi, ką jie dirba. Iška­ bu nebuvo, nes ir rašto liaudis nemokėjo.

Kapitalizmui vystantis, architektūra įgauna k’tą pobūdį. XIX a. išėlo įsaky­ mas „statyt namus pagal šniūrą”, t. y. tiesioje gat­ vėje. Stal’no prospektas ir išaugo vėlesniais laikais.

Tai Jau moderni gatvė. Na­ mų fasadai atgręžti i gat­ vę.

Kalbant apie Vilniaus priemiesčius, tenka paste­ bėti, kari fie taip pat turi savo istoriją. Antakalnis, visai nebuvo priemiestis, o Radvilų ir Pacų rezidenci­ jos. Tai dvareliu rajonas su Jam būdingais užmiesčio ti­ po namais. Kelias į jį ėjo per Užupį, nes naujoji tra­ sa prie Nėries atsirado, pa­ lyginti, neseniai, nukasus kalną. Užupis — jau senas

^JVARBUS ir dar mažai ^išaiškintas paukščių migracijos klausimas. Dėl to Pabaltijo, Suomijos ir Švedi­ jos ornitologai šiai problemai skiria didelį dėmesį.

Lietuvos ornitologai įkūrė dvi paukščių migracijos ste­ bėjimo stotis: Ventės Rage :r Žuvinto rezervate.

Savo ruožtu mes; — studentai-ornitologai prisidedaj Pernai me prie šio darbo, pavasarį įkūrėme trečiąją Lietuvoje stebėjimo stotį.

1958 m. pavasarinį paukš­ čių traukimo stebėjimą pradė­ jome nuo vasario 20 d. Iki kovo 1 d. traukimas buvo la­ bai menkas, todėl kiekvieną rytą eidavome pakaitomis. Ko­ vo mėnesį pradėjo veikti visi stebėjimo punktai. Jei pernai jų buvo tik trys, tai šiemet — šeši. Aktyviai įsitraukė į dar-

Vilniaus priemiestis, o Žvė­ rynas — naujausias ir mo­ derniausias. Savo laiku ten buvo Radvilų medžiok­ lės miškelis, iš to Ir kilo pavadinimas.

Ginčijamasi dėl to, kokios architektūros mlestas yra Vilnius. Nors daug kas teigia, kad Jame vvrauja baroko stilius ir todėl ten­ ka Jį vadinti barokiniu miestu, tačiau giliau pa­ nagrinėjus, prieita išvados, kad Vilnius — gotikinis miestas. Gotiką nuo baro­ ko labai skiriasi savo iš­ planavimu: baroko stiliumi statytų pastatų išplanavi­ mas platesnis. Ilgainiui pastatai buvo perstatyti ir Įgavo visai kitą architek­ tūrinį stilių. O iki XVI a. miestas buvo grynai goti­ kinis.

Vilniuje daug vertingų architektūrinių paminklų.

Imant atskirais objektais, pagal stilių puikiausias yra Onos bažnyčios fasadas. Ne be reikalo sakoma, jog Na­ poleonas norėjęs ją ant del­ no nusinešti į Paryžių. Kla­ sicizmo stiliumi atstatyta katedra. Petro ir Povilo bažnyčia garsi kaip vienas puikiausių baroko pastatų ne tik .Vilniuje, bet ir Eu­ ropoje. Tiesa, čia vertin­ giausias bažnyčios interje­ ras, kur yra daugiau kaip du tūkstančiai žmogaus lip­ dinių.

Visas Vilniaus senamies­ tis yra vertingas architektū­ rinis paminklas. Vilnius tu­ ri jam vienam būdingų bruožų ir teisėtai vadina­ mas mlestu-muziejumi. *

*

*

Karas paliko savo pėdsakus Vilniuje žymesnlus, negu kituose Lietuvos miestuose. Labai nukentėjo senamiestis. Ilgai architek­ tai negalėjo prieiti vienin­ gos nuomonės, kaip Jį at­ statyti. Vieni teigė, kad vi­ sai nereikia kreipti dėme­ sio į Vilniaus architektūrą,

ligonių. Vienam koja išniro, to ir universitetas, juk visas antram gerklė suskaudo, tre­ pastatas priklauso jam. Mūsų čiam dantis prakiuro. . poliklinika sugrūsta Į keletą kambarėlių, labai — Jūs užsiregistravote? trūksta. Kodėl vietos universitetas Ne? Jūs ne ligoniai? — nu­ nepadeda mums išsikovoti stebo vyr. gydytojas A. Ka­ daugiau — neaišku. minskas. — Norite apie mus Arba vėl.erdvės (Skundas prieš parašyti? Tur būt, kritikuo­ skundą). Kartais studentai ti? Ką gi, tegul bus, kad priekaištauja, kad sunku pri­ ir taip. Vistiek malonu, kad sikviesti gydytoją į bendrabu prisiminėte nors kartą ir tį. O jūs pagalvokite, kaip­ mus. Žinote, sveikieji apie gydytojas gali ppėti maždaug mus negalvoja, o prisimena tuo pačiu laiku pėsčias pa­ tik susirgę. Gydytojai išklau­ į Čiurlionio 23, į Gied­ so jų nusiskundimų ir sten­ kliūti į Dzeržinskio ir kitose giasi padėti. O štai patys gy­ rio, gatvėse išmėtytus dytojai, kiek besiskųstume, Vilniaus bendrabučius.

O ką jau kal­ niekas mūsų skundų neklau­ bėti apie privačiai gyvenan­ so. Kiek kartų prašėme Moks­ čius studentus. Mes jų visai lų akademiją, kad kitur su- neaptarnaujame, Melste melrastų butus savo nariams, Sveikatos ministeriją. gyvenantiems mums skirtose džiau mums nors vieną „greipatalpose, — mūsų prašymas skirti tosios pagalbos” mašiną. Kur liko be atsakymo. Kaltas dėl tau! Matote, mūsų „ligas” gy­ do lėčiau, negu mes jūsų.

Visgi, nenuslėpsi ir poliklini­ kos „sveikata” žymiai gerė­ ja.

Vyriausiasis gydytojas pa­ sakoju poliklinikos „biografi­ ją". Aukštųjų Mokyklų polik­ linika įsikūrė prieš vienuoliką metų. Vargu, ar tada ją gali­ ma buvo vadinti poliklinika. pravesti magistrales, staty­ Tik keli kabinetai, kuriuose ti naujo tipo patogius na­ dirbo po vieną gydytoją. Ati­ mus. Kitų nuomone, miestą tarnavo tik universiteto ir reikėjo atstatyti tokį, koks Pedagoginio instituto studen­ jis buvo, dargi atsisakant tus. O dabar poliklinikos gy­ patogumų. Tai buvo kraš­ dytojai teikia pagalbą ne tik tutiniai požiūriai. Teko šį visų aukštųjų mokyklų stu­ klausimą spręsti moksliniu dentams, bet Ir Jų tėvams. Ji požiūriu. Vilniaus Projek­ turi net 13 kabinetų. Studen­ tavimo institutas bei Res­ tų sveikata rūpinamasi kasmet tauracijos dirbtuvės ir vis labiau ir labiau. Jei ėmėsi šio uždavinio. Numa­ 1956 m. buvo tik devyni dis­ tyta sukurti vieningą archi­ panserizuoti ligoniai, tai šį­ tektūrinį ansamblį, atsi­ met jų 205. Prieš kelias die­ žvelgiant į senąją architek­ nas skelbimai jau visiems stu­ tūrą ir šių dienų reikalavi­ dentams pranešė, kad jie bus mus. skiepi :ami prieš tuberkulio­ Reikėjo pagerinti trans­ zę. (Tik ne visi teikiasi ateiti portą, praplatinti kai ku­ į polikliniką). Artimiausiu rias gatves. Šitame darbe laiku studentai — tuberkulioneišvengta ir klaidų. Pvz., zininkai bus izoliuoti, visai be reikalo buvo pra­ platinta gatvė prie Onos bažnyčios, nes ten nekada nebuvo didelio judėjimo.

Nauji gyvenami rajonai numatomi dešiniajame Nė­ ries krante, link Žvėryno. Įdomu tai, kad namai bus Gimiau 1904 m. Lazdijų statomi terasų pavidalu, rajone Babrų kaime neturtin­ trim pakopom. go valstiečio šeimoje. Paau­ Ateityje, be gyvenamųjų gęs pradėjau lankyti pradžios namų, bus statomi visuome­ mokyklą. Mokykla buvo toli, niniai pastatai. Atklri iš Jų žiemos šaltos, o apsirengti ne­ — įdomūs architektūriniai buvo kuo. Nebuvo už ką ir objektai. Tai moderni spor­ knygų nusipirkti. Parduodavo to salė, savo dydžiu ir įren­ mama kokį kiaušinį, nupirk­ gimais toli pralenkianti davo sąsiuvinį, tačiau knygas Lietuvoj esančias. Taip pat reikėdavo skolintis. Pasimo­ Operos ir Baleto teatras, kęs keletą žiemų, turėjau pra­ kurį numatoma statyti tarp dėti dirbti, padėti tėvams.

L. Giros, Tyliosios, Dujų Juk buržuazijos valdymo me­ ir K. Požėlos gatvių. Gal tais galėjo mokytis tik turtin­ būt, bus statomi ir nauji gųjų vaikai, nes už juos gy­ rūmai universitetui, nes vulius ganydavo ir dirbdavo Vilnius neturi etnografinio neturtingųjų valstiečiu vaikai muziejaus, o įkurti tokį už kelis litus ar už kokį cent­ muziejų būtų labai patogu nerį bulvių. Taip ir aš nuo senuosiuose rūmuose, pa­ pat savo vaikystės kovojau stačius unversitetui naujus. dėl duonos kąsnio. Sulaukęs Vilnius ateityje — ne 25 metų, negalėdamas toliau vien kultūrinis centras, bet pakęsti smetoninės valdžios ir pramonės miestas. Stato­ spaudimo ir išnaudojimo, nu­ mos naujos gamyklos, fab­ tariau važiuoti į užsienį ieš­ rikai. koti geresnio gyvenimo. 1929 Miestą sups žaliosios metais išvykau į Argentiną, Juostos, apželdinami atski­ ri skevrai, gatvės. Naujai kurią vadino ir dar kai kas dabar vadina „aukso šalimi' . bus pertvarkytas Kalnų Tačiau, nuvykęs į Argenti­ parkas, papildomai apžel­ dintas Vingio parkas. Me­ ną, jau iš pirmų dienų pama­ čiau dar didesnį išnaudojimą. tai iš metų Vilnius augs ir klestės.

Sėdėjo ten tie patys švedai,

— Vos nepamiršau dar vienos naujienos, — Jau prie durų sulaikė mus gydytojas.

— Kitais metais, o gal dar ir šįmet, studentų miestelyje (Čiurlionio 23) įsikurs med punktas. Jame dirbs medici nos sesuo ir dantų gydytojas.

Nebereikės jums taip toli bi gioti.

Medicinos sesuo nuveda mus į chirurginį kabinetą.

Drg. Gavelis beveik mūsų kolega: tik prieš penkerius metus jis baigė universitetą.

— Ką galiu papasakoti Iš savo darbo praktikos? — klausimu į klausimą atsaku mums jaunasis chirurgas. — Jokių sunkesnių operacijų aš čia nedarau.

Bet pacientų turiu nemažai.

Didžioji jų dalis — stu deniai, susižeidę fizini® lavi nimo užsiėmimų metu.

Daug ligonių ir pas gydy toją Adomaitienę.

— Man labai dažnai tenka lankytis studentų bendrabu­ čiuose. Juk angina, gripu stu dentai serga tiesiog masiškai ypač rudenį ir pavasariop.

— Kad ligoniai greičiau pasveiktų, jiems būtina leisti vaistus ir nakties metu, — tęsė gydytoja. — Poliklinikos personalui neįmanoma tai pa­ daryti. O kodėl, pasakykite man, to darbo negali atlikti busimieji gydytojai, Medici nos fakulteto studentai? Aš siūlau, kad kiekviename uni­ versiteto bendrabutyje gyven­ tų po keletą vyresniųjų kur sų medikų, kurie būtų bend rabučių sanitarais.

Mes apsilankėme ir kituose poliklinikos kabinetuose. Kai blesi su bet kuriuo gydytoju, bet kuria seserimi ir Jautii kad ne formaliai, bet visa širdimi Jie rūpinasi mūsų sveikata, mūsų buitimi.

T. Virpšaitė, Z. Garunkštytė

MOKYKITĖS,

X

anglai ir kiti liaudies išnau dotojai, kurie turėjo fabrikus ir Lietuvoje. . . Tačiau grįžti atgal — nebuvo kaip — tė­ vo pasiskolintų pinigų užteKO tik į Ameriką nuvažiuoti.

Pradėjau ieškoti darbo.

Nueini, būdavo, prie dirbtu­ vės vartų, nusiimi kepurę ir prašai: „Ponuli, ponuli, pra šau duoti darbo. . .”, o „ponu lis" tik supykęs ranka numo ja, ištaria „gringo” ir nueina sau. Pastovi dar prle var tų. pagalvoji ir eini prie kitų — ten vėl kartojasi tas pats.

Pagaliau pavyko gauti darbo dideliame mėsos kombina te. Reikėjo ten dirbti po 36 valandas iš karto, be po­ ilsio, tik kas 5—6 valandas paleisdavo pusvalandžiui už kąsti. Išdirbus 36 valandas — eidavome po 5—6 valan­ das pailsėti. O darbas ne lengvas buvo: reikėjo ketviitadalį jaučio nešioti, o tai sverdavo 80—90 ir net 100 kilogramų. Tačiau po poromėnesių ir iš ten buvau at leistas, mat, prasidėjo 1930 — 34 metų krizė, kurios metu vyrai negaudavo fabrikuose darbo vien tik už pavalgymą.

Spartakiada * Spartakiada * Spartakiada

AUDITORIJOSE BUSIMIEJI STUDENTAI Vakare, mums neįprastu laiku, į universiteto auditori­ jas ateina mokytis darbinin­ kai ir tarnautojai. Tai būslmieji universiteto studentai, busimieji mūsų draugai, o kol kas lankantieji paruošiamuo­ sius kursus. Tokie užsiėmimai vyksta pirmi metai. TSRS Aukštojo mokslo ministerija leido respublikos aukštosioms mokykloms organizuoti paruo­ šiamuosius kursus. Kursuose gali mokytis darbininkai ir tarnautojai su ne mažesniu, kaip dvejų metų darbo stažu, kurie nori tęsti mokslą aukš­ tosiose mokyklose. Norinčių pakartoti vidurinės mokyklos kursą atsirado daug.

Užsiėmimus lanko IV ligo­ ninės med. sesuo Matulienė, baigusi mokyklą prieš vienuoliką metų. Ji nori mūsų uni­ versitete studijuoti mediciną.

Vilniaus miesto Profsąjungi­ nio klubo estradinio orkestro akordeonistas P. Vitkauskas ruošiasi stoti į Teisės mokslų fakultetą. Filharmonijos artis­ tė Tomickytė nori studijuoti vokiečių kalbą.

Paruošiamuosius kursus lanko ne tik tie, kurie stacio­ nariai nori studijuoti, bet ir stojantieji į neakivaizdinį sky­ rių ar norintieji mokytis mū­ sų universiteto vakariniame politechnikos skyriuje.

Paruošiamuosius kursas lanko daugiau kaip du šimtai žmonių. Jie dirba įvairiose įstaigose, įmonėse, ir jų pasirlnktos studijuoti specialybės skirtingos.

Užsiėmimai vyksta regulia­ riai. Kursai tęsis keturis mė­ nesius.

E. Grigaliūnaitė

A

C

-ir

Cibulskytė ir Samaitis jau du kart čempionai Aktų Baigėsi stalo teniso varžy­ bos. Buvome liudininkais dau­ gelio įdomių, atkaklių kovų.

Tiesa, kai kurie susitikimai buvo nuobodūs, kamuoliukas monotoniškai lakstė Iš vienos stalo pusės j kitą, niekas nė ne­ bandė pulti. Ypač silpnai žaidžia merginos. Tik Strutytės ir Cibulskytės žaidimas daug maž panėši į stalo tenisą.

Tiesa, neblogai užsirekomenda­ vo Ir jauna pirmakursė Alek­ siūnaltė (EMF), tačiau jai dar reikia nemažai padirbėti. Kar­ tais sukovodama visa! gerai JI praranda visai „pigius’’ ka­ muoliukus. Beje, tai pasakyti­ na ir apie daugumos vyrų žai­ dimą.

Labai užtikrintai žaidė R. Saulytis. Jis nepatyrė pralai­ mėjimų. Gerą įspūdi paliko I. Samaitis. Tai — vienodos formės žaidėjas, o jo kairieji puo­ lamieji smūgiai neretai buvo neįkandami net tokiems „vil­ kams” kaip Kaleininkovas.

Pastarasis gi žaidė labai nely­ giai. Po meistriškų susitikimų sekė visai bespalvės, nuobo­ džios partijos. Mūsų stipriau­ sieji turi žaisti geriau.

Dabar apie pačias varžybas.

Kaip ir buvo tikėtasi, į fina­ lą iškopė Ekonomikos ir Isto­ rijos-filologijos fakultetų ko­ mandos. Tačiau jei pastarieji taii pasiekė be didesnio vargo, tai ekonomistams buvo rimtai „kelią pastoję’’ chemikai. Tik dviejuose paskutiniuose susiti­ kimuose EMF išplėšė pergalę

prieš fizmatus leido jiems ko­ voti dėl 3 — 4 vietos. Jų var­ žovais buvo chemikai.

IFF — Ekonomikos susiti­ kime pirmą tašką savo koman­ dai pelnė Kaleininkovas, įvei­ kęs Blažaitį (IFF). Tačiau tuoj pat Samaitis išlygina rezulta­ tą, o Saulytis persveria. Fi­ lologai veda 2:1. Aleksiūnaltė po trijų partijų kovos įveikia Liachavičiūtę (IFF). Vėl lygu.

Tačiau į rungtynes neatvyko viena ekonomistė ir. . . 3:2 fi­ lologų naudai.

Labai puikiai sukovoja Sa­ manis prieš Kalelninkovą. Su­ sitikimą jis laimi 2:0. Reikia pasakyti, kad ši filologo per­ galė pakerta ekonomistus ir morališkai, ir, tur būt, fiziš­ kai, praktiškai. Jiems laimėti Jau nėra galimybių. Tik Valys dar pelno vieną tašką prieš Blažaitį. kitus gi susitikimus laimi filologai. Bendros susiti­ kimo rezultatas 7:3. IFF ko­ manda čempionas.

Q|g &T

Pergalė visai pelnyta ir nela­ bai sunki. Kaip žinome, IFF krešininkai ir tinklininkės — VVU čempionai. Vadinasi, ir Cibulskytė ir Samaitis tą var­ dą šįmet jau iškovojo antrą kartą.

Dėl 3—4 vietos kovojo Che­ mijos ir Medicinos f-tų atsto­ vai. Pastarieji pasirodė labai blankiai. Vienintelį tašką jiems Po gal net pernelyg „broliš­ kos” kovos pelnė Cekuolls, įveikęs Jankauską. Daugiau medikams tokia „laimė’’ nenuslšypsojo. Pažymėtina chemiko Gedimino pergalė prieš Cekuolį (2:1). O bendras rezulta­ tas 7:1.

Chemikams — trečia vieta.

Jie visiškai verti jos. Beje, Jie turėjo galimybių iškovoti ir antrą. Tačiau galimybės lieka galimybėmis.

Komandomis nugalėjo Tei­ sės mokslų fakultetas, ekono­ mistai ’ i.

Br. Paukštytė

ir

saleje

Kas? Boksininkai! Retai ka­ da buvo tokia pilna Aktų salė, kaip per VVU Spartakiados bokso varžybas. Nedažnai jos sienos girdėjo toki triukšmą, aplodismentus, ovacijas. Viską padarė boksas.

Varžybos baigtos. Ką gali­ ma apie jas pasakyti? Kas ge­ ro? Kas blogo? Buvo ir to, ir to. Varžybų organizacija ge­ ra, mūsų sąlygomis, net la­ bai gera. Radiofikuota salė, gerai apšviestas ringas, daly­ vių apdovanojimas tuoj pat po susitikimo — visa tai su­ darė rimtų, gerų varžybų įs­ pūdį. Ir labai gaila, kad ne viskas taip buvo. Ne visos ko­ vos buvo gražios, techniškos, ne visas galima buvo su ma­ lonumu žiūrėti. Nė vienoje kovoje nesutiko rimtesnio pa­ sipriešinimo ekonomistas Alek­ navičius, parodęs, be abejo,

J dį-

BOKSAS (pradedant leng­ viausiu svoriu) Chmieliauskas (IFF). Blažaitis (TMF). Kurila (ChMF), Celinas (TMF), Bu­ kauskas (TMF), Skripkauskas (GMF), Lomonosovas (TMF), Aleknavičius (EMF), Jotautas (TMF).

SUNKUMŲ KILNOJIMAS (pradedant lengviausiu svoriu).

Baginskas (TMF), Žilinskas (MMF), Vasiliauskas (EMF), Kumpa (TMF), Žaliūnas (GMF) Sulyginąs (EMF), Lagunovas (MMF).

STALO TENISAS IFF — Cibulskytė, Liachovlčiūtė, Saulytis, Samaitis, Blažaitis.

%

Sunkumų kilnotojai-neblogai

Viršuje: Medicinos fa­ kulteto komanda — var­ žybų nugalėtoja.

V ingio parke

O:

:O:

:Q:

K O L

:O:

:O:

:O:

:O:

ESATE

o ką kalbėti apie moteris. Jos eidavo dirbti pas fermerius tik už duonos kąsnį.

Apie keturis metus važinė­ jau ant prekinių vagonų sto­ go po visą šalį, ieškodamas darbo. Teko ir badauti, ir el­ getauti. O kiek mūsų tautie­ čių žuvo po traukinio ratais.

Negavęs niekur darbo, vėl grįžau į Buenos-Aires. Tur būt, nebuvo tokio darbo, ka­ rio aš nedirbau. . . Jei ir pa­ sisekdavo sutaupyti kokį cen­ tą, tai jį vėl išleisdavau, ieš­ kodamas kito darbo. Ir įslskollnt teko, nes jei už butą mė­ nesį neužmokl, tai šeiminin­ kas tuoj į gatvę išmeta — nereikia nė teismo.

Nepajėgdami pakelti tokio išnaudojimo, darbininkai or­ ganizuodavo streikus. Valdžia žaisdavo su mumis, sakydavo, jei darbininkų nepatenkina atlyginimas, galima streikuo­ ti, tik nereikia triukšmauti.

Tačiau sustreikavus atsiųsda­ vo policiją, kuri elgdavosi su mumis biauriau, negu su gy­ vuliais: ir kardais kapodavo, ir areštuodavo, ir versdavo grįžti į darbą tomis pačiomis darbo sąlygomis.

•O:

KRITIKA IR

BIBLIOGRAFIŲ

Studentiškas godas

prisiminė

Negausi studentų šeima tų meilę, pareigą vyrui ir su- tams sumenkinamas, kad faktų šiandieninės literatūros pusla­ kurtų laimingą šeimą, Pui- atranka vietomis tendencinga, piuose. Miela, kai ji pa­ kiausia savo gyvenimo daina lengvapėdiška, bet lygiai gausėja ne tik auditorijose, (kaip Jonas pavadino Stasę tiek pat teisus ir A. Bieliaus­ anais gražiais laikais) dai- kas, sakydamas, kad vargu ar bet ir romanuose.

Nekantriai studentai laukė nuos gyvenimui ir be Jono, atsiras skaitytojas, kuris skai­ ir jų vardu pavadinto Vytau­ bet jam ji jau amžinai nu­ tydamas šį romaną liktų abe­ to Rimkevičiaus romano, ku­ tilo, nutilo tam pačiam Jonui, jingas jo herojams ir knygoje ris šiuo metu jau ilsisi daž­ kuris užsirekomenduoja kny­ Iškeltoms problemoms, kad noj knygų lentynoj. Bet pra­ gos pradžioj visai simpatingu autorius paneigia šių buržua­ zinių atplaišų rėksmingas sidėjusios kalbos dar toli gra­ jaunuoliu. žu nenutilo. Ir kur nutilsi, Bet neilgai trukus jo paradiš­ pretenzijas į mūsų tautos gy­ kada rašo apie tave, apie ta­ kas grožis nubluko, nuslinko venimo tikrovę. vo siekimą padaryti kažką šydas, dengęs stabuką, kuris autorius pats serga ir buvo minimas vos ne kiek­ tuo,Jukkad dar egzistuoja Gernepaprasto, daug gero žmo­ viename susirinkime, vedama­ džiūno tipo dogmatikai, nėms atnešti, apie nerašytus me straipsnyje, ataskaitinia­ krambanolio didvyriai, nors studentų bendravimo įstaty­ me pranešime. Pasirodo, pats jie jau ir neturi pakankamai gyvenimas privedė prie to, erdvės savo siekiams įgyven­ mus, apie visą gyvenimą sau ­ :O: CS :O: :O5 ir Jono susikurtasis atei­ Deja, čia metamasi iš gotą vieną vienintelę meilę ir kad ties paveikslas buvo ramus ir dinti. sielvartą, žodžiu, apie dorus šviesus tik svajonėse. Juk į vieno kraštutinumo į kitą. Jei­ anksčiau mūsų literatūroje studentus ir apie pasigailėji­ Stasę, kuii su juo būtų ėjusi gu buvo vaizduoti per­ ir į patį pragarą, jis, deja, nelyg mėgiama mo vertus žmogelius. tobulą komjaunimo va­ žiūrėjo kaip į daiktą, kuriuo zaminus per telefoną; paskam­ Tarsi draugu susirūpinę, dovą, tai čia jis pavaizduotas bina koks dėdė, ir tuoj vis­ kalbasi studentai apie Stasę. galima iš būtinumo pasinau­ sutirštintomis spalvomis, pa­ doti.

Tačiau nepavydėtinas jo kas tvarkoje — turi ir diplo­ Ir, iš tikrųjų, pradedant kal­ tam tikros skaity­ likimas, ka­ taikaujant mą, ir vietą gerą. bėti apie romaną, visų pirma vėlesnis teisėtasnuo tojų dalies skoniui. jo Stasė.

Per 27 metus aš mažai norisi kalbėti apie Stasę Vais- da nusigręžia Priekaištai, kad neaišku iš mačiau žmonių, skaitančių kytę, kuriai aiškiai simpati­ Tegul dukra Nastutė liks be rimtas knygas ar laikraščius. zavo autorius, kuriai nepa­ tėvo, bet jų šeimoj nebus kur jie atsirado, kelia abejo­ jimą. Juk ne visi vienodai gy­ Daugelis skaito ir žiūri viso­ šykštėjo nuoširdžių kompli­ kius žurnalus, kurie išeina mentų A. Jonynas ir A. Bie­ menkystos. Ir ne tik šios sva- veno. Ko tikėtis iš Elenos, ten masiniais tiražais, su liauskas spaudoje plačiai kal­ jonės žlugo, — jis jau joks kuri savo svajones sieja au pusnuogėmis ir nuogomis mo­ bėdami apie šį romaną. mokslininkas, o gyvenimo terimis, kuriuose rašoma apie Kukli, paprasta mergina, prislėgtas žmogus, ir Stasė ..salionų liūtais”, kuriems ji. visokias vagystes, žmogžudys­ didelėm juodom akim atvirai jam dabar labai reikalinga. mielai pasakotų apie kančias tes ir t. t. bolševikų priespaudoj. Arba žvelgianti į gyvenimą, ji ve­ Aš praleidau pusę savo gy­ da skaitytoją per romaną, Bet kaip savo laiku jis buvo Bliūdžiaus šeimos istorija, jų venimo Argentinoje, ten pra­ niekad nepriversdama abejoti reikalingas Stasei! Tačiau idealai. Teisingai pastebi A. radau savo Jaunystę ir sveika­ savo tvirtumu. Pamilo ji Stasė viską iškentėjo, perne­ tą. Grįžęs į tėvynę Tarybų nuoširdžiai, nevaržydama šė, liko žvali ir sveika, ne Bieliauskas, kad autorių, at­ Lietuvą, labai aiškiai pama­ žmogiškos prigimties, tikė­ pro knygų rėmus žvelgianti į rodo, prislėgė gyvenimo me­ čiau visą skirtumą tarp gy­ dama žmonėmis ir gyvenimu. džiagos gausumas, to pasėkoj venimo kapitalizmo šalyje ir Tačiau neužilgo autorius pa­ gyvenimą. romanas vietomis primena re­ Nemažai knygoje skiriama mūsų socialistinėje tėvynėje. vadino ją „paklydusia ger­ Čia yra visos galimybės mo­ ve”. Brangiai jai atsiėjo tos vietos pavaizduoti priešų la­ portažą.

Jauni herojai, jaunas, tarsi kytis ir dirbti. Man jau daug kelios laimės akimirkos. Sva­ geriui, jų pretenzijoms į isto­ kas per vėlu, todėl aš tariu jones, institutą, sveikatą pa­ riją. Plačiai ties šiuo klausi­ iš jų tarpo, autorius papildė jums. jaunimui: mokykitės, vogė iš jos Jonas ir nusigrę­ mu sustoja ir recenzentai. kūrėjų ir veikėjų šeimą. Ir kol esate jauni, kad nereikė­ žė. Stasė su niekuo nesidali- Mums, studentams, tai prime­ atrodo, kad įvyksiančioj uni­ tų senatvėje griaužtis, kad no savo skausmu, niekam ne­ na, kad negalima nusiraminti, versiteto konferencijoj tema nepasiekėte vieno ar kito, kas užkrovė to, kas jai priklausė, užmiršti, kad dar yra sveti­ „Studentų gyvenimo pavaiz­ buvo galima. pati už save atgailavo. Varu mos ideologijos pasireiškimų. davimas literatūroj” minėtas Teisus A. Jonynas, iškelda­ romanas susilauks daug sim­ J. Janušonis atvaryto Jono, Stasė nenorė­ VVU Mokslinės bibliote­ jo. Ji gerai suprato, kad ne- mas, kad instituto darbas, jo patijų.

M. Šimkūnaitė atsiras komiteto, kuris įkvėp-auklėjamas poveikis studenkos darbuotojas

ją įveikė per 23,22 miln. Nuo jos tik penkiolika sekundžių atsiliko pajėgi V. Cepskaltė.

Jose abi viršijo antro atsky­ rio reikalavimus. B. Makarskaltė (GMF) tokią pat distan­ ciją įveikė per 25,14, kas yra lygu antram atskyriui.

N. Narbutaitė ir R. Stakauskaitė įvykdė trečio atsky­ rio reikalavimus.

Labai gaila, kad nedalyvavo vyrai. Mat. kaį kurie iš jų star­ tavo sekmadienį vykusiose technikumų varžybose."

M. Ramaškaitė

JAUNI

Per 27 metus, kuriuos aš išbuvau Argentinoje, 17 kar­ tų keitėsi valdžia, kiekvieną kartą nauja valdžia keisdavo ir valstybės konstituciją, ta­ čiau kokia ji buvo — niekas nežino.o. Tik į policijos ran­ kas pakliuvęs darbininkas, su­ žinodavo, pagal kokį straips­ nį jis gauna lazda per nuga­ rą. . .

Jaunimas taip pat gyvena vargingai. Darbininkų vaikai eina ne į mokyklą, bet batų valyti arba laikraštį pardavi­ nėti. Norint lankyti mokyklą — reikia drabužių, reikli knygų. O mokyklinės knygos — didžiausia bėda, jų ir gau­ ti sunku ir labai brangiai kai­ nuoja, pavyzdžiui, IV ar V klasės knygoms reikia kelių šimtų pezų. O ką bekalbėti apie universitetą! Jei kas ir pakliūva į universitetą, tai užbaigti labai sunku. Vieni negauna diplomo, sako, egza­ minų neišlaikę, kiti, šiaip taip jį ir gavę — darbo neranda, o jei ir gauna kur kokio vaistlninkėlio vietą, tai tik per dideles rekomendacijas. O turtingųjų vaikai išlaiko eg-

geriausią techniką. Gerai ko­ vojo Skripkauskas (GMF). Jo varžovai irgi neišlaikė visos kovos.

Tačiau kai kurie susitiki mat paliko blankų įspūdį. Tai pasakytina ir apie kai kurias finalines kovas, pvz., Nelgauzo (IFF) ir Kurilos (Chemija).

Nugalėjo pastarasis. Tačiau toks susitikimas nedaug ko vertas. Kelios kovos išvis nepi Įminė bokso. Tai greičiau galima buvo pavadinti bokso parodija arba atviromis muš­ tynėmis.

Kai kurie fakulteto sporto šulai, norėdami išsikapstyti Iš keblios padėties (juk reikia išstatyti komandą) į ringą pa­ siuntė visai neparuoštus, tegu ir stiprius fiziniai vyrukus.

Su tokia praktika reikia ko voti.

Mūsų akimis žiūrint kai ku­ rių susitikimų įvertinime apsi­ rikta. Tai pirmiausia liečia Visocko—Lomonosovo susiti­ kimą. Labai abejotina pergalė užskaityta pastarajam.

VVU ČEMPIONAI

Jį®

Blogiau, nei buvo tikėtasi sužaidė medikai. Tik pergalė priešpaskutiniame susitikime

Pasieniais, pavieniui ir su­ Kurį laiką jų rezultatai buvo sispietę į būrelius stovėjo stu­ vienodi, todėl vienas ir antras dentai. Viduryje sporto salės stengėsi nugalėti savo draugągulėjo dvi štangos. Kovo 18 priešinlnką. Vis dėlto kovą d. čia rungtyniavo universite­ laimėjo Žaliūnas (GMF). Jis to sunkumų kilnotojai. taip pat išpildė antro atskyrio Sunkumų kilnojimas yra reikalavimus. Neblogus rezul­ viena pagrindinių sporto ša­ tatus pasiekėir .................. kiti sunkumų kų XI Universiteto vidaus kilnotojai. spartakiados nuostatuose.

Komandinę pergalę iškovoKova prasidėjo lygiai sep­ Jo Teisės fakulteto f ekipa. tintą valandą. Vienas po kito Antroje vietoje — ekonomis­ prie štangos prieidavo sporti­ tai. ninkai. Vieni jų Iškeldavo M. Miškinytė lengvai ir greitai, kitiems tek­ davo net susinervuoti ir nu­ trenkti ją ant grindų. Šiose rungtynėse dalyvavo 53 žmo­ nės. Didžiausia buvo ekono­ mistų komanda (12 žmonių).

Antradienis. Laikrodžio ro­ Reikia padaryti priekaištą dyklė slinko prie septynių.

Chemijos fakulteto sporto Vingio parke vyko paskutinis klubui, kuris į varžybas pa­ pasiruošimas startui. Šiandie­ ną čia vyksta klasifikacinės siuntė tik 3 žmones. varžybos, arba, Kalbant apie varžybas rei­ slidinėjimo sakant, sezono uždary­ kia pasakyti, kad kai kurie tiksliau sunkumų kilnotojai pasiekė mas.

— Viskas paruošta, galima neblogų rezultatų.

Kumpa (TMF, pusvidutlnis svoris) tri­ pradėti, — sako vyr. varžybų kovėje išpildė antro atskyrio teisėjas drg. Merkšaitis. reikalavimus. Jis gerai tech­ Vienas po kito Išeina slidi­ niškai pasiruošęs. ninkai. Iš karto prasideda ko­ Atkakliai dėl pergalės ko­ va dėl nugalėtojo vardo. Ge­ vojo geri draugai Žaliūnas ir riausią laiką parodė B. Matu­ Tamošiūnas (vidutinis svoris). tytė (IFF), kuri 5 km distanci-

ne ansa mbl is

ŠEŠTADIENIS ir AKTŲ SALĖJE FAKULTETUOSE“ ’AI prie „Tau-

-moj

Gamtininkų svečiai Netiesa, kad tik filologai domisi menu, netiesa, kad tik juos gali jaudinti kino filmas ir teatrų spektak­ liai, netiesa.

Taip, šeštadienį pas save į svečius gamtininkai pasi­ kvietė Akademinio dramos teatro aktorius. Buvo kal­ bama apie spektaklį „Pa­ milau dangaus žydrumą”.

Apie savo darbą pasakojo vienas pjesės autorių ir režisierius A. Kernagis, pa­ grindinės rolės atlikėjas H. Kurauskas.

Gamtininkai net nesitikė­ jo, kad tiek kruopštaus dar­ bo, kūrybinio ieškojimo pa­ reikalavo iš spektaklio kū­ rėjų Julius Janonis. Jano­ nis —i revoliucionierius, Janonis — poetas, Janonis — žmogus. Rašyti apie Ja­ nonį galima be galo daug,

tačiau priversti save paro­ dyti pačiam Janoniui — be galo sunku-. nes tylus ir užsidaręs Janonio charakte­ ris anaiptol nėia dėkin­ giausia medžiaga drami nlam vaizdui.

Vakaro metu, nors pro siaurutį plyšelį gamtinin­ kams teko žvilgterėti į užkulisus, sužinoti tai, ko ne­ mato ir nežino eilinis žiū­ rovas spektaklio metu.

Kalbėjo Ir studentai, kal­ bėjo apie tai, kas spektak­ lyje Jiems labiausiai pati­ ko, na, ir apie tai, kas ne­ patiko. ... O paskui klausimai.

Jie nesibaigė net ir tada, kai užgrojo šokių muzika, kai su studentais valso ritme sukosi ir jų mėgiamiausi aktoriai. p. Mirga

Muzikos vakaras Skelbimas ant IFF deka­ nato durų kvietė filologus šeštadienio vakarą 34-toje auditorijoje pasiklausyti paskaitos apie muziką. Į va­ karą buvo pakviesti svečiai iš konservatorijos.

Muzikos istorijos kated­ ros vedėjas doc. Gaudri­ mas studentams papasako­ jo apie dviejų muzikinių kultūrų — demokratinės ir reakcinės kovą buržuazi­ niais metais. Reakcinės sro­ vės atstovai nepripažino liaudies dainos, to naciona­ linio muzikos pagrindo.

Liaudiškus motyvus jie lai­ kė prasta, neverta kompo­ zitorių dėmesio muzika.

Buržuaziniai muzikai siekė formos įmantrumo, jie net nesilaikė elementariausių muzikos taisyklių. Tokia buvo Kačinsko simfoninė poema „Elektra”, kur vie­ na orkestro dalis grojo iš pirmo puslapio, o kita tuo pačiu metu — iš antro. „Vyrai, tiktai baikit kar­ tu", sakė Kačinskas orkest­ rantams .

Doc. Gaudrimas papasa­ kojo ir apie tikrosios lie­ tuviškos muzikos kūrimąsi, apie pirmąjį lietuvišką ba­ letą — Dvariono „Piršly­ bas”, apie pirmąjį „Travia­ tos” pastatymą. Taip pat supažindino su Tallat-Kelpšos, St. Šimkaus biografi­ jomis, jų kūryba. Studen­ tai sužinojo ir apie pirmąjį lietuviškos estradinės muzi­ kos kūrėją V. Kudirką.

Pažangiosios demokrati­ nės srovės atstovai, ku­ riems liaudies daina buvo artima Ir brangi, stengėsi Iškovoti kuo platesnes tei­ ses lietuviškai dainai. Jų nuoširdus, atkaklus darbas neliko be pėdsako. Kačenausko, Šimkaus dainos dainuojamos Lietuvoje jau 50 metų, tampriai įėjo į muzikos Istoriją. Jos, atlie­ kamos draugų iš konserva­ torijos, praskambėjo ir tą šeštadienio vakarą filologų auditorijoje...

Daug dar norėjosi suži­ noti filologams apie lietu­ višką muziką. Jų teikiami klausimai jau nesutilpo pa­ skaitos temos ribose. „Bevelk kiekvienas klau­ simas — Ištisa paskaita.

Kaip gi sutalpinsi atsaky­ mus į tas dvi valandas”. — juokėsi doc. Gaudrimas.

Ir vlstik jam teko papa­ sakoti studentams ir apie romanso žanrą, lietuvių kompozitorių kūrybą, ir apie kliūtis, kuriant lietu­ višką estradinę muziką, ir apie kompozitorių moder­ nistų Bacevičiaus. Kačins­ ko, Gaidelio kūrybą.

Norėtųsi daugiau tokių paskaitų. O už šeštadienio dainas, ir už paskaitą — ačiū draugams iš konser vatorijos.

G. Urmonaitė, J. Vaicekauskas

Kuo domisi fizmatai

Liejas daina

žalių kepuraičių, pa­ puoštų auksine varpa, dau­ gelis lengviau atsikvėpė: pagaliau atvažiavo, vakaras įvyks. . . .Salės skliautais nuai­ di pirmoji dainos melodi­ ja „Ačiū Partijai” — šia mūsų ansamblio kolektyvi­ nės kūrybos daina svečiai pradeda savo koncertą.

Lyg vanduo iš veržlaus šaltinėlio liejasi liejasi dai­ nos. . . „Darbui, laimei ir džiaugsmui mes gimę” — užtikrina choristai Bačinsko dainos „Uždainuoki, pa­ saulio jaunime” žodžiais. Ir po to švelniai pasakoja: „kur bėga Šešupė, kur Ne­ munas teka, ten mūsų tė­ vynė graži Lietuva”. .. „Bus mergelė man man — džiaugiasi vaikinai. (Sas­ nausko daina „Pasisėjau”), „Dar dar bernužėli, dar ne tavo valia” — šelmiškai atrėžia merginos. O gal ir salėje ne viena taip atsakė į švelnų rankelės spustelė­ jimą. ..

Nemaža dainų mes pri­ vertėme kartoti. Ypač pub­ likai patiko Naujalio „Gra­ ži tu mano brangi tėvyne”, kompozitoriaus Liutik „Miško ežeras” ir kt. Šau­ niai dainavo merginų okte­ tas (vadovas Pučinskas). O drg. Balinskas savo eilėraš­ čiu „Pirmą kartą” nušluos­ tė nosis (atleiskit už išsi­ reiškimą) ne vienam mūsų poetui. Papasakojęs „nelai­ mingos” meilės istoriją, agronomas užbaigia........ o dabar, dabar kas kita. .. ar vėlai ar švintant rytui, jei myliu, tai ir sakau”...

(Vaikinai, naudokitės prak­ tišku patarimui). Salė kvie­ čia drg. Balinską dar ką

nors padeklamuoti, bet jis. stovėdamas aukštybėse, purto galvą: nieko, girdi, nebus, nelškvlesit.

Nutilus paskutinei dai­ nai, svečius pasveikino mū­ sų Akademinio choro atsto­ vai. Koncertas baigiamas studentų himnu „Gaudeamus”. „Geras koncertas”, — girdėti salėje. Universiteto studentai patenkinti. O sve­ čiai?

— Mūsų nuotaika tie­ siog auksinė, — tikina mus choro dalyvis drg. Stelnotas. Daug kur koncertavom, bet universitetas mus sutiko nuoširdžiausiai.

— ŽŪA Akademinis cho­ ras gyvena jau trisdešimt šeštuosius metus, — pasa­ koja choro vadovas Alb. Ceičys. — Aš jam vado­ vauju nuo 1947 m. Kon­ certavome nemaža: buvome Kijeve, Tartu, įvairiuose Lietuvos miesteliuose. Uni­ versitete koncertuojame antrą kartą. Laukiam atva­ žiuojant jūsų choro.

— Kada gi atvažiuosit?

—i nekantrauja choro „ad­ ministratorius” drg. Kuliutis. — Sakykite mums kon­ krečiai. Labai labai lau­ kiam.

O salėje linguoja poros.

Gal kai kam šis vakaras tikrai bus draugystės pra­ džia: pirma pažintis, pas­ kui laiškai, paskui gal dar kai kas... Linkime sėkmės!

Svečių vardu dar kartą raginame — sustiprinkime, puoselėkime gražią drau­ gystės tradiciją. Daugiau draugystės vakarų, links­ mesnių ir už šį.

Z. Garunkštytė

Pelnyta pergale

I i

i

J

f f

;

t f

i

Vilniuje — vokiečių krep­ toji Černiauskaitė (PSK), jau šininkai! Si žinia nustelbė vi­ pirmojo kėlinio pusėje suspėsas kitas žinias apie rungty­ jusi susirinkti „faulus”. nes, varžybas. Dėl to mažai Kova vyksta taškas į tašką. kas žinojo, mažai kas galėjo Gerai žaidžia Karaliukaitė________ patekti į rungtynes, kurios Domaševičienė. Tiesa, ji šiek buvo nė kiek ne mažiau svar­ tiek daugokai žavisi indivibios mums, negu rungtynės dualiniu žaidimu, ir tie „soli­ su vokiečiais. Tai moterų niai koncertai” dažnai paken­ rungtynės — PSK ir USK. kia darniam komandos žaidi Jau seniai mūsiškėms nepa­ mui. Gan pasyviai pirmą kė vykdavo įveikti PSK koman­ linį žaidžia Tupikaitė. dos. Ir štai dabar pergaiė!

Labai gerai skirsto kamuo­ Daugeliui tai buvo netikėtu­ lius Badokaitė. Tai kartais mas, siurprizas, tačiau niekas net naudingiau, negu neužtik­ netvirtina, kad tai atsitiktinė rinti metimai. pergalė. Penkiolikos taškų Pirmas kėlinys — 24:24. skirtumas byloja pats už save!

Antrame kėlinyje — kova Kaip visa tai įvyko? į aikš­ dar atkaklesnė, tačiau rezul­ telę komandos išbėgo savo pa­ tatas apilygis. Ir štai mūsų grindinių sudėčių. Mūsų ko­ komandai pasiseka atsiplėšti manda: Karaliukaitė-Domaše- 4 taškais. Pedagogių kontra­ vičienė, Badokaitė, Beivydai- taka. Kamuolį perima mūsiš­ tė, Tupikaitė ir Voitkevič. kės, ir vėl du taškai. Po to PSK komandoje nežaidė vėl mūsiškių — Voitovič meti­ sporto meistras Budzelytė. mas — 8 taškai. Ar pagaliau, Reikia pasakyti, kad ji ne­ įvyks persilaužimas? PSK tre­ žaidžia jau seniai. PSK prieš neris Sabulis paima minutinę mūsiškes ir be Budzelytės bu­ pertraukėlę. O po jos kamuo­ vo pasiekę pergalę. lį vėl atima mūsiškės. Skirtu­ Susitikimas prasideda abi­ mas dešimt taškų. Išmesdamos pusėmis atakomis, abipusiais kamuolį iš užgalinės linijos metimais. Rezultatas svyruo­ pedagogės sužaidžia neatsar­ ja tai vienos, tai kitos koman­ giai. Pasimaišo Karaliukaitėdos naudai. Labai gerai žai­ Domaševlčlenė — ir mūsišdžia Voitkevič. Jos dažni, kių treneris Kulakauskienė veržlūs prasiveržimai, beveik jau patenkinta: mūsiškes pa­ visada pasibaigia „pelningai” vyt sunku. Juo labiau, kad komandai. Tegu ne visada ji mūsų merginos ir toliau žaipati įmeta kamuolį į krepši. džia užtikrintai. Gerai iš toli bet tikslus pasas, ir draugių „užmeta" Badokaitė," Beivymetimas išbaigia ataką, Iš daitė. Už penkias pražangas priešininkių geriausia Pota- išeina iš žaidimo abu pedago­ šiūtė. Nedrąsiai žaidžia aukšgių lyderiai — Černiauskaitė ir Potašiūtė. Pergalė!

Pasirodo kovoti galima. Si pergalė buvo nepaprastai rei­ kalinga. Ji padėjo kolektyvui patikėti savo pajėgumu.

Atrodo, kad komanda vėl taps vienu geriausių studen­ tiškų kolektyvu. Tai didelis trenerio Kulakauskienės nuo pelnas.

J. Surgintas

pagaliau ?

Atsargiai, bet su dideliu girgždesiu atsidaro Aktų sa­ lės durys. Renkasi pasivėlavu­ tie, kusieji. .. arba iišeina .................. riems nusibodo,. Ir taip visas tris valandas.

Kas gi buvo Aktų salėje?

Kodėl girgždėjo durys, kodėl vaikščiojo, kaip be vietos žmo­ nės? Nejaugi neįdomus buvo susitikimas su svečiais Balčlu-

nu, Vaivutsku, Valbasiu. Treč­ dalis dalyvavusių tame vaka­ re — susitikime pasakys, kad buvo labai įdomu. Tai kodėl kitiems dviem trečdaliams buvo neįdomu? Kodėl?

Kultūros Klubas sako, kad Aktų salė radiofikuota, Gal būt, jie geriau žino, bet minėto vakaro dalyviai šito nepajuto, nors matė ant sienų pritvirtintus reproduktorius, matė ant stalo ir tribūnoj pa­ statytus mikrofonus. Matė, bet negirdėjo.

Benuobodžiaują studentai pradėjo vaikščioti iš salės ir vėl į salę (tuo pagerbdami svečius!), pradėjo žvalgytis į kaimynus ir kaimynes, ir į lu­ bas. (Ir... valytojų nelaimei! pastebėjo dulkinas dulkiniauslas liustras). Štai, prie ko pri­ veda nuobodžlavimas! Nuobo­ džiaudami taip įsismagini, kad kalbėjęs drg. Balčiūnas, nebegirdėdamas savęs, ėmė ir pareiškė: „Atrodo, kad jūs, draugai, labai nuvargę. Minu­ tėlę, aš greit greit baigsiu” — Ir baigė.

Kada gi pagaliau studentai išmoks elementaraus mandagu­ mo? Kada gi pagaliau be su­ trikimų veiks Aktų salės ,,radiofikacija”.

T. Juknevičius

Šeštadienio vakare at­ Ar gali sugadintas muzi­ sargiai praveriame 3 audi­ kos instrumentas puikiai torijos duris ir pamatome skambėti? Taip ir žmogus. daugybę susikaupusių vei­ Jei jis skurdžios sielos, dų. Tai Fizikos-matemati­ amoralaus elgesio, niekada kos fakulteto studentai su­ nebus gražus pilna to žo­ sirinkę į paskaitą-diskuslją džio prasme. tema „Grožis ir kilnumas”.

— Tal kas gražu, — saDiskusiją organizavo fakul­ kė drg. Slkčinas, — visateto komjaunimo biuras, da surišta su estetika, Stai studentams prašant. Iš­ dabar, pavasarėjant, kai spręsti tuos klausimus, ku­ Vilniaus gatvėse kaip gry­ riais iki vidurnakčio ginči­ bai po lietaus pasirodys jamasi bendrabučiuose, fiz­ įvairiaspalviai madingi matai pasikvietė Valstybi­ švarkai ir iššaukiančios nės konservatorijos dėsty­ šukuosenos, ar ne verta toją drg. Slkčiną. Tai jau prisiminti tuos, kurie taps ne pirma tokia diskusinio šio sezono madų aukomis, pobūdžio paskaita. Tie­ ar ne verta pakalbėti apie estetinį skonį. sa, pirmąją paskaitą fizma­ Po paskaitos išsivystė tai sutiko kiek santūriai. gyvos diskusijos, Fizmatai Žmonių buvo nedaug, užtai apsupo pranešėją ir apipydabar susidomėjimas jomis lė įvairiausiais klausimais. Štai fakulteto partinės or­ nepaprastai išaugo. į pa­ ganizacijos sekretorius drg. skaitą susirinko ne tie stu­ Bolotinas domėjosi, kokios dentai, kurie pavėlavę ne­ meno rūšies — literatūros, pateko į Aktų salę arba į muzikos ar dailės — gali­ mybės labiau aprėžtos. muzikos vakarą, o atėjo Pirmakursiai taip pat gin­ žmonės. kuriuos tokie čijosi, kur pilniau galima klausimai domina ir jaudi­ atvaizduoti tikrovę — lite­ ratūroje ar drobėje. na.

Drg. Slkčinas mielai at­ Ir neapsivylė. Drg. Siksakė į visus klausimus ir cinas labai įdomiai papasa- pademonstravo daug puikių koj o apie tikrąjį žmogaus Repino, Levitano ir kitų grožį, apie tai, kad visi dailininkų reprodukcijų.

— Mes jūsų labai labai grožio elementai literatūro­ lauksime, — atsisveikinda­ je ir mene paimti iš kasdie­ mi pasakė fizmatai. ninio gyvenimo, S. Bačiulytė LV 01074 Redakcijos adresas: Universits 7-79-17. Spaudė Laikraščiųeto gatvė, 3. Telefono numeri ir žurnalų

2

Teisės mokslų fakulteto 1\ kurso draugams, užjautusiem? mane sunkią valandą, mirus tėveliui, nuoširdžiai dėkoju.

Argustaltė Redaktorius A. LOZURAITIS

♦ Seniausioji lietuvių mo-* Jkykla Vilniuje, ryšium su* ♦ A. Vienuolio vardo šutei-* |kimu, organizuoja tradici-J Jnę šventę — susitikimą su • buvusiais šios mokyklos J abiturientais, mokiniais,, mokytojais (nors ir su še- • .šių savaičių darbo stažu). J f Šventė tęsis dvi dienas.* ♦ S. m. balandžio 12 d. • J 18 vai. universiteto Aktų J ♦ salėje (Čiurlionio 23) vyks* j oficialioji dalis. Programą J Iišpildys buvę šios mokyk-, ♦ los auklėtiniai.

• ‘ Balandžio 13 d. 18 vai. J ♦ svečiai ir šeimininkai ap-.

4 lankys mokyklos patalpas ‘ {(Gorkio 72). Su menine da-I ♦ limi pasirodys mokyklos ♦ ♦ mokiniai. ‘ ♦ Rengėjai »

„Tarybinio studento” redakcija praneša, kad š. m. kovo 2f> d., penktadienį organizuojama „Tarybinio studento” ir universiteto sienlaikraščių

SKAITYTOJŲ

KONFERENCIJA

Konferencija' vyks centrinių rūmų Kolonų salėje.

Pradžia 19 vai.

Dalyvaukite visi, kurie turite priekaištų „Tarybi­ niam studentui” ir sienlaikračiams, visi, kurie norite pasiūlyti ką nors naujo, įdomaus, visi kurie skaito „Ta­ rybinį studentą” ar sienlaikraščius.

leidyklos spaustuvė.

Užs. Nr. 502