VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
REVOLIUCIJOS RYTAS Skiriu Proletarinės revoliucijos Lietuvojeketuriasdešimtmečiui. ............................ ’
\
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO PARTINIO BIURO, KOMJAUNIMO TR PROFSĄJUNGOS KOMITETU ORGANAS *0
Nr. 33 (311)
1958 m. gruodžio 18 d., Ket virtadienis
Kaina 20 kap.
LIETUVIŲ TAUTA BROLIŠKOJE TARYBINIŲ TAUTŲ ŠEIMOJE
Aušta šviesus Lietuvos revoliucijos rytas. Darbo įstatymus Žemėn įaręs giliai. Čia kas sekundę regiu Jungias cementas ir plytos. Nuo Palangos iki Vilniaus Darbu užtvinę keliai.
Visa lietuvių tauta mini Pirmosios proletarinės revoliucijos Lietuvoje ketu riasdešimtmetį. Mūsų Universiteto kolektyvas giliai su prasdamas tą glaudų ryšį, kuris jų dabartį ir ateitį sieja su praeities kovomis už Tarybų valdžią, šlovingąsias metines su tinka dideliu politiniu pakilimu ir nau jais laimėjimais moksle.
Švieskit, liepsnokite, Vėliavos mūsų raudonos! Suoškit berželiais Skambiąją dainą javai. . . Mes nekeliausim Ieškoti į užjūrius duonos; Skrenda į pačią saulę Kosminiai mūsų laivai.
Aušta šviesus Lietuvos revoliucijos rytas Nutvieskia žemę Skaidrūs pirmi spinduliai. Dega mūsų krauju, Rankom pūslėtom statytas, Į žemę ir širdis Jis įrašytas giliai. St. Žlibinąs
laikotarpį nėra ir negali būti, nes nuo Būdama broliškų tarybinių palyginti trumpą tautų šeimoje ir Komunistų Lietuvoje išaugo nauja tarybi lat besivystančiam mūsų ša partijos vadovaujama, lietuvių nė nacionalinė inteligentija. lies liaudies ūkiui reikia vis tauta pasiekė didelių laimėji Jos eilėse dabar yra apie 70 daugiau protinio darbo dar mų politinėje, ūkinėje ir kul tūkstančių aukštąjį mokslą bai buotojų bei didžiai kvalifi kuotų specialistų. tūrinėje statyboje. gusių specialistų. Tą patį galima pasakyti ir Tarybų Sąjungos Komunistų sidūrusios Tapo praeitimi kapitalistai, Buržuazijos valdymo metais apie spartų grožinės lietuvių partija yra labai atidi jų na tikrove, su lie dvarininkai, buožės, lupikai, Lietuvoje mokėsi nedaug žmo ypatybėms ir lū tuvių tautos Išnaudojusieji darbininkus ir nių. Tačiau tada buvo susi literatūros bei lietuvių nacio cionalinėms kesčiams, derindama tai su laimėjimais, V. Mickevičius-Kapsukas darbo valstiečius. Pastačius daręs vadinamas inteligentų nalinio meno vystymąsi. Čia visų tautybių darbo žmonių liudijančiais socializmą, sukūrus socialisti perteklius, ir todėl greta dar taip pat didelę praktinę reikš auklėjimu socialistinio bend tai, tarybi Tarybų valdžios dekretas nę ekonomiką, respublikoje bininkų bedarbių buvo ir inte mę turi glaudus bendradar rumo, rūpinimosi bendravals- nių kad respublikų išnyko ekonominės krizės, ne ligentų bedarbių. 1934 metų biavimas tarp broliškų tautų tybiniais interesais dvasia, bendradarbia Jauna Tarybų valdžia sunkios ginkluotos kultūros ir meno darbuotojų, darbas, skurdas. pradžioje, pavyzdžiui, vien kovojo ir kovoja prieš visus vimas yra pa kovos prieš užsienio interventus ir vietinę Tarybų Lietuvos pramonė Kauno miesto savivaldybėje rašytojų. Gražia draugystės ir buržuazinės ideologijos, tame grįstas savitar buržuaziją sąlygomis ėmėsi kūrybinių darbų tradicija 1957 metais davė 7 kartus buvo daugiau kaip 2.200 pra bendradarbiavimo tarpe ir prieš buržuazinio na pio nauda ir kultūros ir švietimo srityje. Lietuvos ir Bal daugiau gaminių negu 1940 šymų, kuriuose prašoma ko tapo dekados Maskvoje ir ki cionalizmo, pasireiškimus. broliška para tarusijos TSR Liaudies komisarų taryba pri metais. Pokario metais sukur kios nors tarnybos arba darbo. tuose šalies miestuose, Teatri TSRS tautų draugystė yra ma. Kita ver ėmė dekretą „Dėl Darbo universiteto Vilniu tos visiškai naujos pramonės Jų tarpe — 1.798 prašymai, niai Pabaltijo festivaliai, są viena svarbiausių tarybinės tus, lietuvių atidarymo". Dekretas, pasirašytas Liaudies šakos, išaugo naujos gamyklos kuriuos buvo įteikę 270 stu skrydžiai, kurie padeda ugdy visuomenės vystymosi jėgų ir tauta neužmir je komisarų tarybos pirmininko V. Mickevi tautų, tame tarpe ir fabrikai. Metalo apdirbimo dentų, 225 moksleiviai, 126 ti tarybinių lietuvių tautos, socialisti galios šaltinių žengiant į ko šo tų laikų, čiaus-Kapsuko, skelbė: ir mašinų gamybos pramonės technikai, 4 inžinieriai, 20 ir munizmą. Todėl Komunistų kai Lietuvoje „Lietuvos ir Baltarusijos Liaudies komi nacionalinę kultūrą. produkcijos išleidimas 1957 kitų aukštąjį mokslą baigusių nę Dideles Tary partija, nuosekliai vykdydama viešpatavo bur sarų taryba, pasistatydama tikslą sukurti ša metais palyginti su 1940 me specialistų, 253 bendro išsila bų Lietuvosperspektyvas liaudies ūkiui ir nacionalinę lenininę politiką žuazija, žiau lyje kūrybinės minties židinį, aplink kurį tais padidėjo maždaug 36 kar vinimo žmonės ir kiti. kultūrai vystytis atveria 1959 ir remdamasi proletarinio in riai engusi dar galėtų susiburti mokslinės jėgos, sugebančios tus. principais, bo žmones. Fašistų laikraštis „Lietuvos —1965 metų septynmečio ternacionalizmo savo žiniomis ir patyrimu padėti patiems Mes dabar ne tik daug ką aidas” 1934 metais sausio 20 planas. Vien respublikos liau nuolat nenuilstamai rūpinosi 1958 m. va darbo žmonių sluoksniams pertvarkyti visuo gauname iš kitų respublikų, dienos straipsnyje „Inteligen dies ūkiui vystyti skiriama ir rūpinasi, kad ši broliška sario mėn. įvy meninį gyvenimą kūrybinių komunizmo idea bet ir patys daug ką siunčia tai bedarbiai”, pateikęs sumi apie 12,5 milijardo rublių, t. tautų draugystė stiprėtų ir kęs LKP X su lų principais, nutarė: I. Caro reakcijos už me kitoms broliškoms respub nėtus faktus, važiavimas pa daryto Vilniaus universiteto sienose įkurti toliau rašė: y. dvigubai daugiau negu per vystytųsi. likoms, o taip pat į užsienį. „Šiemet inteligentinlų profe praėjusius septynerius metus. Tarybinės santvarkos ir ta žymėjo, kad tik visuotin Darbo universitetą; 2. Įvesti uni Kylant visos Tarybų valsty sijų žmonėms darbo sąlygos, Sėkmingai įvykdžius TSRS rybinių tautų draugystės bei einant išvien versitete nemokamą ir visiems prieinamą bės ekonomikai, kyla ir lietu matyti, bus dar pasunkėjusios, liaudies ūkio vystymo septyn sąjungos priešai — Vakarų su visomis ta mokymą: dėstymo sistemą — dalykinę ir se vių tautos materialinė gerovė. nes kasdieną į savivaldybę mečio planą, žymiai pakils Ir imperialistai — nesigaili jė rybinėmis tau mestrinę — vietos kalbomis...” Nuo 1956 m. pradėjęs ga atsilanko po 20—30 žmonių. Lietuvos darbo žmonių mate gų šmeižti mūsų partijos na tomis ir visų cionalinei politikai Ir tarybi pirma su rusų_________ _ lioti naujas valstybinis įstaty Tuo tarpu Kauno miesto sa rialinė Ir kultūrinė gerovė. galėjo mas žymiai pagerino piliečių vivaldybė šios kategorijos be Žymius savo laimėjimus nių respublikų savitarpio san tauta, aprūpinimą pensijomis. Lietu darbiams nieku negali padėti, ekonomikos ir kultūros srity tykiams. Drauge su jais ir lie sustiprėti ir išsivystyti lietu TRUMPAI į voj dabar pensijas gauna 13,5 o juo labiau tarnybų duoti...”. se lietuvių tauta, kaip Ir visos tuviškieji buržuaziniai nacio vių tautos valstybingumas, į Pirmosios proletarinės re- s Tarybinės santvarkos me kitos broliškos tarybinės tau nalistai, tarnaujantieji už do suklestėti jos ekonomika ir į voliucijos Lietuvoje keturias- < karto daugiau žmonių negu buržuazijos valdymo metais. tais inteligentų pertekliaus tos, pasiekia dėka to, kad lerius JAV imperialistams, kultūra. Suvažiavimas parei < dešimtmečio išvakarėse Re- < vėl, kaip ir 1918—1919 me kalavo ryžtingai kovoti su Be to, vykdant TSKP XX su tais kovodami prieš Tarybų buržuazinio nacionalizmo pa t voliuciniame muziejuje ypa- į važiavimo nutarimus, darbinin valdžią Lietuvoje, bando vaiz sireiškimais ir toliau stiprinti > tingai daug lankytojų. Daž- i kams ir tarnautojams buvo su ! nai čia galima sutikti ir stu. 2 duoti save lietuvių tautos in trumpinta darbo diena poilsio > dentus. Jie ateina pavieniui ? tautų draugystę. teresų gynėjais. Tačiau visos dienų ir švenčių išvakarėse, > Doc. K. NAVICKAS > ir grupėmis. šios jų pastangos sudūžta, sunustatyta 6 valandų darbo die S Praeitą savaitę komjau- > na paaugliams nuo 16 iki 18 s nuolių iniciatyva ten apsi- > metų amžiaus, panaikintas mo < lankė pirmo kurso vokiečių s kestis už mokslą aukštosiose į ir prancūzų specialybės stu- 5 ir vidurinėse mokyklose. Nuo ; dentai, antro kurso žurnalis- i 1957 metų sausio 1 dienos f > pradėjo galioti įstatymas dėl VVU BENDRABUČIO Nr. 6 GYVENTOJŲ Į VISŲ vvu padidinimo darbo užmokesčio BENDRABUČIŲ GYVENTOJUS. Gruodžio 13 dieną Medici mažai apmokamiems darbinin nos fakultete prasidėjo pa kams ir tarnautojams, buvo Partija ir tarybinė vyriausybė iškėlė tarybinei liaudžiai skaitų ciklas meno ir este sumažintos kai kurių prekių iidingą komunistinės visuomenės statybos programą. Tarytikos klausimais. Pirmąją kainos ir t. t. ainis jaunimas visuomet buvo ir bus pirmose komunizmo paskaitą — „Grožis gyveni Glaudžiai bendradarbiaujant Matytojų gretose. Tarybinis jaunimas, tęsdamas šlovirime ir mene” — perskaitė su kitomis sąjunginėmis res jas komjaunimo tradicijas, steigia komunistinio gyvenimo drg. Drėma. Sekanti paskai publikomis, Tarybų Lietuvoje ir darbo grandis bei brigadas. Partija iškėlė uždavinį, kad ta — „Grožis vaizduojama buvo Įvykdyta gili kultūrinė aukštoji mokykla suartėtų su gyvenimu, kad ji auklėtų są jame mene" — įvyks atei revoliucija. Lietuvos TSR moningus tarybinius žmones, aukštai vertinančius darbą. nantį šeštadienį. -aukštosiose mokyklose moko Penktadienį, gruodžio 12 dieną, pasibaigė penkias die Mes, studentų bendrabučio Nr. 6 gyventojai, norėdami si daugiau kaip 24.000 stu nas trukusi mokslo personalo ir studentų mokslinė konfe įnešti indėlį į komunistinės visuomenės statybą, savo bend 1958 m. gruodžio mėn. 12 dentų, arba 6 kartus daugiau rencija, skirta Lietuvos Komunistų partijos ir Pirmosios rabutį nutarėme paversti komunistinės buities bendrabučiu. d. FMF profsąjungos inicia itegu paskutiniais fašistinės proletarinės revoliucijos Lietuvoje 40-člui paminėti. Kon Ryšium su tuo mes įsipareigojame: tyva buvo organizuota fakul. diktatūros metais. Be to, ne ferencijos metu buvo perskaityta apie 130 pranešimų įvai teto personalo ekskursija į 1. Atsisakyti valytojų darbo ir bendrabutį tvarkyti savo maža lietuvių jaunimo mokosi riomis literatūros, kalbos, istorijos, teisės, ekonomikos, jėgomis. Vilniaus Telecentrą. Ekskur broliškųjų respublikų aukšto medicinos, chemijos, biologijos, fizikos-matematikos moks sijos metu susipažinome su 2. Pasiekti, kad bendrabuty švara ir tvarka būtų gesiose mokyklose. lų temomis. naujausia aparatūra, kuria resnė negu dabar. Buržuazinėje Lietuvoje bu centras. Konferencijos darbe greta profesorių, dėstytojų, asis 3. Taupyti elektros energiją ir vandenį. vo maža mokyklų, nebuvo tentų aktyviai dalyvavo ir studentai, padarę 25 mokslinius Šiuo metu respubli 4. Organizuoti bendrabučio meno saviveiklos ratelį. mokymuisi reikiamų sąlygų, pranešimus. Nuoširdžiai padirbėjo Teisės mokslų fakulteto koje statoma eilė retranslia5. Nerečiau kaip vieną kartą į mėnesį leisti bendrabučio todėl nemaža darbo žmonių studentai. IV kurso studentai paruošė konferencijai net 9 cinių stočių, kurios retrans „Jaunystės žodis”. vaikų visai nelankydavo mo pranešimus. Pažymėtinas A. Juknos darbas „1918—1919 sienlaikraštį liuos Vilniaus Telecentro 6. Kovoti už paskaitų lankymą ir gerą mokymąsi. kyklos. Žymi dalis žmonių bu m. m. Lietuvos konstitucijos projektas”, J. Petrėno — programą. 7. Ruošti bendrabučio gyventojų vakarus ir jų metu or vo beraščiai. Maža kam pa „Liaudies milicija Lietuvoje 1940—1941 m. m.” ir eilė ganizuoti politinio-auklėjimo paskaitas, pasikalbėjimus ir M. Mikalkevičius vykdavo baigti netgi pradinę kitų. Eksperiment. fizikos t. t. mokyklą. katedros vyr. dėstytojas Nemažą praktinę reikšmę turi Medicinos fakulteto IV 8. Sąžiningai atlikti bendrabučio budėtojo pareigas. Tuo tarpu tarybinės santvar kurso studentų D. Dapkutės, A. Juzonio ir J. Radžiukynai9. Aktyviai dalyvauti visuose fakulteto ir Universiteto kos metais, likvidavus sociali tės pranešimas „Studentų bendrabučio Nr. 5 valgyklos pie organizuojamose priemonėse. nę nelygybę ir išplėtus mokyk tų raciono kaloringumas”. 10. Ir toliau kovoti su girtavimu. lų tinklą, esant nemokamam Mažai buvo girdėti Istorijos-filologijos fakulteto studen Draugai Universiteto studentai! Kviečiame visus kovo mokymui visų rūšių mokyklo tų pranešimų, visai nepasireiškė konferencijoje fizikos spe ti už komunistinę buitį savo bendrabučiuose! Tuo mes įne se, mokslas tapo prieinamas cialybės studentai. Šiandieną išėjo eilinis IFF visiems darbo žmonėms ir jų Mokslinė konferencija, kurią su įdomumu sekė ir ku šime didelį indėlį į komjaunuolišką taupyklę. sienlaikraščio „Už tarybinį Už VVU komunistinę buitį, draugai studentai! rioje aktyviai dalyvavo Universiteto studentai, turės didelę vaikams. mokslą” numeris, LKP ir TaVVU bendrabučio Nr. 6 gyventojai Todėl nenuostabu, kad tary reikšmę savarankiškai studijuojant pamėgtą specialybę. ryb ųvaldžios atkūrimo Lietu voje 40-mečiui. B. Balys. 1958. XII. 15. binės santvarkos metais per
KREIPIMASIS'
ygndien