VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
c>
0 0
TaVtNTAt JLNIAUS VALSTYBINIO V. KA PSUKO VARDO UNIVERSITETO ’ARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINES SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANA S
Nr. 21 (231) X 1956 m. spalio 17 d., trečiadienis X kaina 20 kap.
VI UNIVERSITETO KOMJAUNIMO KONFERENCIJAI ARTĖJANT
SVEIKI SUGRĮZĘI
Praktika ežerų, krašte
Virš Tarybų Lietuvos sostinės jau seniai nusileido sutemos, senasis Vilnius seniai paskendo elektros ži bintų švesose. Tačiau ne visi studentai tą vaka rą nuėjo miegoti įprastu laiku. Dar dieną universitete plačiai pasklido žinia — naktį grįžta draugai iš plėšlnlnlų žemių! Kas gi nenori sutikti savo studijų, kambario draugų, kas nenori tvirtai, draugiškai paspausti šauniesiems komjaunmo pasiunti niams ranką, pasikalbėti su jais? Ir štai vidurnakti miesto gatvėse pasi girsta studentiškos dainos, juokas. Tai traukia sutikti grįžtančių drau gus filologai, teisininkai, ekonomis tai, medikai, gamtininkai. Merginų rankose — puokštės gėlių: Pagaliau, pamažu pūškuodamas, tarsi didžiai nuvargęs ir laukiąs pelnyto poilsio, garvežys sustoja. Visi spiečiasi prie vagono, iš kurio lipa universiteto pasiuntiniai — P. Bernotavičlus. R. Dimavičlus, A. Trakymas, P. Rūtė. Keslūnaltė, Gimbulytė ir daugelis kitų. Vienas po kito seka draugiški, tvirti rankų paspaudimai, apkabinimai, aidi svei kinimo šūkiai. — Sveiki, sugrįžęl Ir štai po kiek laiko bendrabučių link vėl patraukė studentų būreliai, kurių tarpe buvo Ir draugai su ženk liuku „Už naujų žemių įsisavinimą” ant krūtinės. Bendrabučiuose dar ilgai negeso šviesos, netilo kalbos.
fV kurso geografai ir keletas dip spalva, skaidrumas, cheminė vandens lomantų, vadovaujami docentų A sudėtis. Nustatyti ežero mikroklima Universiteto komjaunimo organi įvertinti. Kai kurioms grupėms, ypač Basalyko ir V. Chomskio, kartu su tui mėnesio laikotarpiu buvo pra aclja ruošiasi artėjančiai konferen- kolūkinės talkos metu, trūko dėsty Lietuvos TSR Mokslų Akademijos vedami mlkroklimatinlal stebėjimai. ijai, kurioje bus apsvarstomas or tojų — vyresniųjų draugų paramos. llmnologlne ekspedicija, atliko ga Iš gamybinės praktikos metu su ganizacijos darbas, iškeliami trūku Jau praėjo ataskaitinis-rinkiminis mybinę praktiką Molėtų—Švenčionė rinktos medžiagos bus parašyti keli nai, numatomos naujos priemonės susirinkimas Ekonomikos fakultete. lių aukštumų ežeruose . Praktikos diplominiai ir eilė kursinių darbų. larbui pagerinti. Ataskaitiniame susirinkime buvo Iš metu buvo ištirti Alsetos, Galono ir Praktikos metu studentai darė Jau bevelk visuose fakultetuose kelti rimti trūkumai organizuojant Dumblio ežerai bei juos supanti geofirminėse organizacijose pravesti studentų praktiką. Komj. Riauba nu grafinė aplinka. Betyrinėjant geo ekskursijas po šiaurės-rytų Lietuvos grafinę aplinką, buvo susipažinta su ežeringąjį kraštą. Jie susipažino su taskaitinlai-rinklmlniai susirinkimai. rodė, kad katedros nepakankamai vadovavo studentų praktikai, o į stu rajono reljefu, hidrografija, augme šio krašto kalvotu-kelminiu reljefu, ’lrminių organizacijų ataskaitinluo- dentus iš praktikos bazių vadovų nija, dirvožemine danga Ir kitais su gausiais paskutiniojo ledyno pa e-rinkiminiuose susirinkimuose ke- pusės buvo žiūrima kaip į pašalinius, liktais ežerais. Buvo padaryta daug geografinės aplinkos elementais. ežerų ir landšaftinių nuotraukų. Prie iami klausimai bei trūkumai orga- normalų darbą trukdančius, asmenis. Tiriant ežerus buvo sudaromi eže dirbdavome Atsakingiausias mes i Dubingių ežero studentai rado, gal Jaučiamas trūkumas komjaunimo izaciniame darbe, mokymosi procemūsų darbo laiko be prastovėjimų, rų morfometriniai planai, praveda būt, didžiausią Lietuvoje pušį, ku organizacijos auklėjamajame darbe. beveik kiaurą pa e, studentų buityje. der mas gylių matavimas, imamas ir ti rios perimetras yra apie 4 m (3,8 m). Komjaunimo komitetas nepakanka tarpis buvo nuėmimas. rą, jei tik naktį riamas ežerų gruntas, ežero vandens Vienas iš pagrindinių komjauni- mai organizavo priemonių auklėjant liaus Alg. Stanaitis Man visą laiką nuo rasos nesu10 organizacijos darbo trūkumų yra studentus internacionalizmo dvasia. *----------mlnkštėdavo kvie ---------- * ii, kad,, daugelyje pirminių organi- Trūksta šiuo klausimu paskaitų, ma teko dirbti, prie1čiai. Neapsako kombaino. Pra acljų su pasitaikančiais akademinės žai pravedama grupėse tematinių su džioje dirbau šiau mai įdomu dirbti rausmės, girtuokliavimo, chuliga- sirinklmų tautų draugystės, kalbų dų surinkėju, o naktį! įsivaizduo kite: vienas po izmo ir kt. faktais kovoja ne visas mokymosi klausimais. vėliau — kombai kito dešimtys kom Rimtų trūkumu yra tai, kad kom nininko padėjėju bainų, raižydami olektyvas, kuriame toks studentas — šturvallnlnku. begallą erdvę Bereikia atlikti pas- Kitos augalų fiziolo ros diplomantės praktiyvena, o atskiri asmenys. Tokiems jaunimo organizacija visumoje, ir Darbas buvo skaisčiomis žibin kutintus matavlmus, gijos katedros studentės kos metu Vytėnų bandytudentams-komjaunuoliams kolekty- ypatingai komjaunimo komitetas, at įtemptas, nes vi tų šviesomis, tarsi praktiką atliko Lenln- mų stotyje surinko nepaskutinius e turi būti sudaryta tokia aplinka, skiri aktyvistai, sekretoriai ir kt. ne- sus mašinos val koks fantastiškas svėrimus, grade ir parsivežė iš mažai medžiagos aple ir V kurso stebėjimus, veiksmus1 miestelis, Lietuvoje Juda :ad jie visur jaustų visuomeninį jų nušvlečla savo darbo teigiamų bei dymo gana geros medžia- pagrindinių atlikti padė pirmyn, . . O už biologai pradės rašytiten ' auginamų pomidorų, neigiamų pusių „Tarybiniame stu turi dlplomlnlams letlnkamo elgesio pasmerkimą. gos savo jėjas, agurkų veislių biologi jų Iš karto pasilie savo diplominius dar-1 darbams. Mūsų komjaunimo organizacija di- dente". ją, bandė įvairius agro Keldavomės ka 50 m pločio bus. Prlešdlplomlnės Dar pas mus daugeliu klausimų saulei nepatekė nuplauta MCžluojasi Kazachstane talkininkavu Javų praktikos metu surink Diplomantas J. Klrna itechnikos būdus. Stud. trejetą metų tyrė daug V. Šaltytė sprendžia so siais draugais, kurie savo patriotišku kalbama tik kambariuose, korido jus, kartais Ir nak- Juosta. aklimatizacijos Lie lauke įtemptai dlrb ta gausi medžiaga, ku žalos sodams darančiojos Miarbu atsiliepė į partijos šaukimą, riuose diskutuojama—ir tai labai ge vodavome :tuvoje problemą. 'Mokiais kaip Bernotavičlus, Dimavi- rai. Tačiau reikia pasiekti to, kad šiaudų kupetose. darni, net nepaju rią apdirbus, diploman sodinio valsiapūdžlo įdomias temas dlploMan tekdavo ry tome kaip pama tai parašys tikrai aukš ®lus, Sllesorlūnas ir kt. Komjaunuobiologiją bei priemonių paruošti kom žu mažėjo Javų darbams pasl91 ai savo darbu padėjo nuimti mūsų tokiuose disputuose dalyvautų gru tais to mokslinio lygio dip efektingumą kovoje su mlnlams bainą darbui — rinko ir zoologai. Stud. pė, jie būtų sprendžiami kolektyve, masyvai. Kiekvie ^respublikos kolūkiečiams išaugintą Ištepti mašiną, nas nuplautas hek lominius. juo. Savo gausią rae- J. Jakimavičius, B. San■jausų derlių. Tačiau ir šiame darbe o ne už jo. peržiūrėti bei pri Štai augalų fiziolo' Ižiagą jis žada apibend- valtytė Ištyrė kai kurių taras mums atneš jjieapselta be trūkumų. Jeigu dauRuošiantis VI universiteto kom sukti veržles Ir kt. žuvų biologiją Trakų <guma dirbo gerai, pavyzdingai ir su Per 1,5—2 vai. davo didžiulį pa gijos katedros diploman’ rinti artimiausiu metu. silaukė pagyrimų iš kolūkių valdy jaunimo konferencijai, reikia plačiai mašina ežere. te Zablelaltė, vadovau Žemesniųjų būdavo sitenkinimą. O augalų bų, tai kai kurie komjaunuoliai ir Ir visapusiškai įvertinti atliktąjį dar tvarkoje, Ir mes tas katedros Keletas studentų mepasitenkini jant doc. Bluzmanul, sistematikos ■et grupės visumoje dirbo nepaten- bą, jau dabar kelti ir plačiai ap patraukdavome į antrus metus tiria Vita studentės A. Vaičiūnai . džiagą rinko Ventės Ramas, tur būt, su ^Įtinamai, pabėgdavo iš kolūkio ir svarstyti tuos klausimus, kurie jau darbą. Kombal. ge, Mičlurinske ir klminų įtaką mielių augi tė ir A. Narvydaltė me prantamas vi į>an. Istorijos-filologijos fak. IV k. ninku dirbo mūsų ruslstai (rusų grupė) pabėgo iš kol dina visą universiteto komjaunimo universiteto šofe siems: mes dirbo mui. Prlešdlplominę džiagą diplominiam dar. tur. ūkio, Medicinos fak. atskiros grupės organizaciją. Biologal-dlplomantai ris Pranas Blku- me Tėvynės la praktiką ji atliko Nau bui rinko kartu sui nepatenkinamai dirbo. Tokie gėdingi Pr. Rasimavičlus llčlus, geras, Išra bui, jos gražiai josios Vilnios mielių LTSR MA Biologijosi greitu laiku pradės rareiškiniai turi būti pasmerkti ir kom VVU rajoninio komjaunimo dingas mechaniza diplominius fabrike, kur gamybos Instituto ekspedicija bu. Syti savo jaunimo organizacijų atitinkamai komiteto sekretoriaus pav. torius. Su juo rytdienai. mėn. Eug. Skibarka sąlygose išbandė savo simosios Kauno jūros; darbus ir kovo | IFF III kurso metodą ir gavo puikius rajone. Kelios Darviniz. pradės jų gynimą. rezultatus. mo ir genetikos katedK. Balevlčlus stud. J Didžiai gerbiamas jubiliatei į v. Vilniaus Valstybinio Kapsuko vardo universiteto rektoratas, partinė organiza | Dvejopas džiaugsmas apima „Aušros" kolūkyje. Rodos, tiek Prisimenu Jono Biliūno vardo cija, profesoriai, dėstytojai ir (žmogų vasaros rytą, kai saulė daug klausinėj i ir pačių kol kolūkį; su manim lyg su sava, studentai širdingai sveikina :dar už horizonto, o priešais ūkiečių, ir landžioji valdyboje, daug šnekėjo kolūkiečiai — Baltijos bangos į ir žiūri kaip talkininkai line iš miesto, daug pasakojo apie Tamstą Jūsų šviesaus jubilie įgarbinluotas Ikurlas tu tuoj pasinersi. Bėgi ir lius rauja ir agronomas šalia, kolūkį buhalteris, draugiškai jaus — šešiasdešimt metų su !krykštauji iš džiaugsmo, nors o medžiaga. . . gausi takia, už dalykiškai kalbėjo pirmininkas. kakties proga. tuoj pasidaro karšta. Iš jūros kurią barė kiekvienas redakci Tą dieną susidūriau su klausi joje, kam tik malonėjau ją pa mu, kada vartotina, kada ne Minėdami Jūsų ištvermingo išlendi žvalus, pagyvėjęs. Su panašiu jausmu sutikau ir rodyti. užrašų knygutė. Tolimesnės ta našaus mokslinio bei peda ; atlikau pirmąją mokomąją ga — Kur žmogus informaci praktikos dienos patvirtino ma goginio ir visuomeninio darbo mybinę žurnalistikos praktiką no mintį, kad ji vartotina vis joj? metus, mes džiaugiamės ir di ■ Kauno rajono laikraštyje „So — Šitokia replika gali nu dėlto ne kiekvienu atveju. Mat, ne kiekvienam patinka, kai džiuojamės Jūsų gausiais at- cialistiniu keliu". mušti visą agronomo ūpą! Rugsėjo pirmoji prasidėjo ne sieklmals medicinos mokslo — Reikia ne taip. .. — ir užrašai kiekvieną jo žodį, o ki tas, atvirkščiai, taip taria daug srityje. Eilė Jūsų mokslinių auditorijoje. Draugiškas redak- aiškina kaip reikia. Aiškina sveriančius žodžius ir žiūri į : tariaus Smerkovlčlaus rankos Smerkovlčius, aiškina Serbendarbų, atradimų ir į medicinos paspaudimas, klausiamos būsltavičlus, Simonelytė, aiškina mano ranką, kad aš skubu rapraktiką įdiegiamų pasiūly : mųjų bendradarbių akys. Re- Budrikaitė. Mano medžiaga il šytl — reikia ar nereikia. mų — tai vertingas įnašas • dakclja. . . Jos struktūra, jos gai taisoma, po to ji tampa ne Mėnuo prašvilpė kaip pa į mūsų tarybinio mokslo loby darbas, laikraščio komplektas operatyvi, na, ir laikraščio pus plaktas. Žmonės redakcijoj pa ■ po ranka — atrodė taip pa- lapyje jos nepamačiau. sidarė brangūs, artimi. ną. ’ prasta ir žinoma, taip sava! Juk Praktika man davė daug ką Pasidaro liūdna (nors šito Šauniai pasidarbavote, Pro apie tai mums ne sykį pasakojo niekas nematė!). Prasidėjo ilgi ir jos reiktų kuo daugiau. Tik fesoriau, ir ugdydamas tary drg. Erslovaltė. Tačiau taip pat apslmąstymal vakarais ir anksti tada, kai žiuri kolūkiečiul į vei binius medicinos darbuotojų gerai žinojau, kad žurnalisto rytą. dą, kai matai derlių laukiantį darbas ne tarp sienų. Jis apima kadrus, jaunuosius komuniz dldžulį rajoną, Jo gyvenimą, o Bet darbas ėjo savo vaga. Už nuėmimo, besitrlūsiančius žmo nes, pajunti, kam žadi skirti mo statytojus. kaip tik šito, to rajono gyveni daviniai sekė vienas po kito. savo gyvenimą. Ir kartais toli Jūsų darbo entuziazmas yra mo aš dar visai nepažinau. Niekas neprimindavo pirmosios nuo savo namų, kai nežinai, pavyzdžiu mūsų universiteto Kaip sutiks mane? Dvejopas nesėkmės, kai pradėjau vykdyti kuo ir kada parsigabensi, ga darbuotojams ir studentams ir jausmas nuolat bičiuliavo su tolesnius uždavinius. O ir pa lima ir naktyje, keliantis per manim. Visai kaip pajūry va įkvepia kūrybinės jėgos kovo saros rytą! Ir vis dėlto į šį dar mokymai man pačiai pasigirs Nemuną, mintimis sisteminu je už šviesią ateitį. bą be jokių išorės svyravimų davo tokie šilti, tokie draugiš surinktą medžiagą, grožėtis pil Universiteto kolektyvas iš (niekas juk nežinojo apie tikrą ki, kad jie nė trupučio negąs načių, numatyti tą miną, su ku ria mane pasitiks vėlai vakare visos širdies linki Jums dar ją mano būseną, gal tik studen dino manęs — „žurnalisto". tiškas dienoraštis. ..), dažnai Išvykos į rajono kolūkius ta mama su atšalusiais blynais ir ilgų metų, sveikatos ir gausios sukandusi dantis, nėriausi. po laukiamos. Žmonės, kuriuos jau šį kartą pergyventi, jausti kūrybinės energijos darbe mū Rugsėjo trečioji — atminti susitikdavau, pasirodė labai sų universiteto ir tarybinio na diena mėnesyje (o gal ir vi gorklški. Su kiekvienu sutik tik vieną jausmą — džiaugs mokslo labui. same mano gyvenime?). Pirmo tuoju įpratau kalbėtis, lyg tęs mą, žvalumą. ji komandiruotė su uždaviniu, dama seniai pradėtą pokalbį. V. VOLSKYTE
Dirbau prie kombaino
MEDŽIAGA DIPLOMINIAMS DARBAMS
Profesoriaus Kairiūkščio jubiliejus
I
PIRMI EJI ŽINGSNIAI
I
■