Nuo Tarybų Sąjungos Komunistu Partijos Centro Komiteto ir TSR Sąjungos Ministru Tarybos
visu šaulį PROLETARAI, VIENYKITĖS' Nr. 11 (222)
a
Tarybų Sąjungos Komunistų partijos Centro Komite tas ir TSR Sąjungos Ministrų Taryba su giliu liūdesiu pra neša, kad kovo 12 d., 23 vai. 35 min., po sunkios ligos (miokardo infarktas) Maskvoje mirė įžymus tarptautinio komunistinio ir darbininkų judėjimo veikėjas, didysis lenkų tautos sūnus, Lenkijos Jungtinės Darbininkų partijos Cent ro Komiteto Pirmasis sekretorius Boleslavas Bierutas.
TARYBŲ SĄJUNGOS KOMUNISTŲ PARTIJOS CENTRO KOMITETAS TSR SĄJUNGOS MINISTRŲ TARYBA
UŽ
22 ketvirtadienis
Kaina 20 kap.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
kolektyvas neleidžia jam kristi, pastato ir varo jį pirma savęs, kad nuolat matytų prieš akis. Iš klaidų mokomasi. Jau nuo pat pirmųjų naujojo semestro dienų vėl įsivyravo darbo atmosfera. Rū pestingai ruošiamasi artėjančiai pavasa rio egzaminų sesijai, baigiami rašyti kursiniai darbai. Trečio kurso geografai viena iš stipriausių grupių. Visų grupių uždavinys yra įsisavinti pirmūnų patyrimą, pasiekti, kad neliktų nei vieno nepažangaus moksle studento. Dar kai kur taikstomasi su akademinio įsiskolinimo faktais, nesiimama ryžtingų priemonių užkirsti tokiems reiškiniams kelią. Reikia grupėse kovoti už gerą paskai tų ir pratybų lankomumą, sistemingą darbą su knyga, naudętls dėstytojų kon sultacijomis, teikti nuolatinę paramą at siliekantiems draugams. Iki pavasario egzaminų sesijos liko nedaug laiko tačiau Ir dabar nevėlu Ištaisyti esamus trūkumus. Tiktai gerai sutvarkytas sistemingas darbas duos ge rus rezultatus.
Antro kurso teisininkas A. Juodėnas ne vien tik gerai mokosi, bet taip pat ir akty viai dalyvauja SMD veikloje. NUOTRAUKOJE: A. Juodėnas rašo bū reliui pranešimą ,,SNO ir tarptautinis sau gumas”. M. VYTO nuotr.
įdomi disciplina
•&;
į Sį semestrą trečio kurso medikai pradėjo klausyti nau jos disciplinos — rentgenolo gijos paskaitas. Jau pats pava dinimas rodo, kad ši disciplina (domi ir patraukianti. Ir iš tik j* rųjų, mes nekantriai laukiame 8M praktikos darbų, kurių metu susipažinsime su eile rentge nogramų, charakteringų kiek vienam susirgimui. Doc. Kuncevič su atsidėjimu aiškina, J kaip suprasti ir skaityti rent genogramas, kaip pagal jas diferencijuoti susirgimus ir pan. Mes susidomėję klauso mės ir stengiamės viską sudė ti atmintin, nes išmokti gerai ■ '1 X ' rentgenologiją — kiekvieno mūsų pareiga. Šiuo metu rentgeno spindu Lituanistės A. Sinickaitė ir 1. Meškauskaitė — _geros liai vaidina didelį vaidmenį kambario ir kurso draugės, Draugės kartu ruošiasi užsidiagnostikoje Ir gydyme. Juk ėmimams, dalijasi (spūdžiais aple perskaitytas knygas. kai kurias ligas galima nusta Nuotraukoje: A. Sinickaitė ir I. Meškauskaitė tyti tik rentgenogramų pagal ruošiasi politinės ekonomijos seminarui. ba. Todėl mūsų uždavinys — M VYTO nuotr. kuo giliau ir nuosekliaus stu *----------------★ dijuoti rentgenologiją. R. Ramanauskaitė <š
Universitete viešėjo VVU PARTINIAME BIURE įžymūs TSRS mokslininkai dienomis univer
I > Šiomis siteto partinis biuras, dalyvau-’ O ' Jant dekanatų, katedrų ir SMD i atstovams, apsvarstė SMD dar Naujos mokslo problemos bą universitete. Kovo 9 d. Chemijos fakul nerallnių trąšų gamybos vys Pranešėjai doc. Sugurovas ir tete skaitė paskaitas žymūs ta tymąsl, tolesnes cheminės pra prof. Slapoberskis, taip pat rybiniai chemikai — TSRS monės vystymosi perspekty Mokslų akademijos nariai-ko vas, didžiulius uždavinius, ku pasisakiusieji diskusijose drg. respondentai,, profesoriai Pet riuos Iškelia chemijai TSRS drg. prof. Dagys, prof. Bud rovas ir Zavoronkovas. liaudies ūkio programa šešta rys, doc. Palionis ir kiti nuro Prof. Petrovas savo paskai me penkmetyje. Svečias trumpai pažymė dė trūkumus SMD darbe, o toje kalbėjo apie parafininių angliavandenilių su šakotomis jo didelius tarybinių moksli taip pat kelius jiems pašalin grandinėmis sintezę, apie pas ninkų laimėjimus atominės ti. Plačiai buvo paliesti būre kutinius darbus šioje srityje, energijos panaudojime, nu lių organizacijos, SMD mate atliktus įpaties pranešėjo ir jo švietė tuos didelius galimu mus, kuriuos suteikia žymėtų rialinės bazės, narių aktyvu kolegų. Zavoronkovas pasako- atomų taikymas cheminiuose mo, būrelių darbo propagavi Jo Prof. apie chemljos pramonės ir tyrimuose, paragino ir Lietumo klausimai. chemijos mokslo vystymąsi vos chemikus pradėti naudoti Svarstytais klausimais biu Tarybų Sąjungoje. Jis nušvie juos savo darbuose. Susirinkusieji Chemijos fa ras priėmė išsamų nutarimą, tė nepaprastą chemijos pramo išaugimą mūsų šalyje, di kulteto dėstytojai, studentai, nustatant} tolimesnio darbo nės delius ir reikšmingus darbus, LTSR Mokslų akademijos Che gaires. atliktus tarybinių Inžinierių, mijos ir cheminės technologi mokslininkų, kuriant chemijos jos instituto darbuotojai šiltai pramonę, kurios carinėje Ru sutiko svečius. Jų pranešimai sijoje bevelk nebuvo. Pranešė sukėlė didelį susidomėjimą. jas plačiai aptarė miA. Vaškelis
ŠALIES AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE Didvyriškas
K6 ^4^
tu»emta$
kovo mėn.
PAŽANGUMĄ MOKSLE
..Norint žinoti, reikia daug ir atkak liai mokytis”. Žiemos sesijos rezultatai gal šimtąjį kartą patvirtino šį Lenino teiginį. Gerą dalykų žinojimą parodė tie studentai, kurie nuo pirmos semestro dienos kruopščiai vedė paskaitų ir studi juojamos medžiagos konspektus, skaitė su specialybe susijusią pagalbinę litera tūrą. Tik nuoseklus darbas viso semest ro bėgyje davė gerus rezultatus. Štai, Gamtos fakulteto geografijos specialybės trečiame kurse žiemos sesi jos egzaminus 48 procentai grupės stu dentų Išlaikė tik labai gerais pažymiais. Trejetų ar nepatenkinamų pažymių gru pėje nėra. Gilų dalykų žinojimą parodė draugei A. Zeruolytė, A. Stanaitis. .J. ValtaAytė, A. Fijalkauskytė ir kiti. Kaip visa tai buvo pasiekta? Visų pir ma — sąžiningo paskaitų lankymo ir nuoseklaus savistovaus darbo dėka. Geo grafai ypač stengėsi įsisavinti specialy bės disciplinas ir visuomeninius mokslus, o taip pat dalykus, iš kurių bus egzami nai ar įskaitos, todėl ir sesijos egzaminų rezultatai buvo geri. Grupėje jautėsi ir dabar jaučiasi vieningas noras mokytis, kuo daugiau žinoti. Neaiškūs dalykai stengiamasi Išsiaiškinti tuoj pat po pa skaitos auditorijoje arba per konsultaci jas. Nesvetimas grupėje Ir kolektyvus klausimų Išsiaiškinimas, draugiška vienų parama kitiems. Dauguma grupės studen tų sistemingai dirba, po keletą valandų kasdien,' kas padeda Išvengti ..šturmavlmo” ruošiantis egzaminams. Jie savo laiką taip suplanuoja, kad jo užtektų ir pasimokyti, ir kultūrinėms priemonėms kino filmui, spektakliui aplankyti Ir suėjus apie juos įdomiai pasiginčyti. Mėgsta trečio kurso geografai ir šokius, kurie jų fakultete taip pat neretas daly kas. O kiekvienas žino, kaip smagu pra siblaškius ar tai teatre, ar šokiuose sėsti prie kursinio darbo ar seminaro konspek tų ir su šviežia galva rimtai padirbėti. Už mokslo pažangumą grupėje kovoja ir jos komjaunimo organizacija, grupės trejetas — seniūnas, proforgas ir kom jaunimo grupės sekretorius. Jie žino, jog draugai myli savo specialybę, rūpestingai kaupia teorines žinias, kad paskui jas galėtų panaudoti artėjančioje praktikoje, tačiau ima. žiūrėk, kartais ir apsileidžia kuris nors draugas. Susigyvenęs grupės
jnnnnmrmf
1956 m.
&
poelgis
Antro kurso studentė Zina Zaparo vakare grįžo iš užsiėmimų į medicinos instituto bendrabutį. Atidariusi savo kambario duris, ji atšoko atgal.. . Garų ir ver dančio vandens srovės su triukš mu veržėsi iš trukusio radiato riaus. I sukeltą triukšmą iš kaimy ninio kambario atbėgo Vl-to kurso studentas Viktoras Varvašenia. Ką daryti, kaip pasi elgti, kuo padėti merginai? — galvojo Viktoras. Karšto van dens srovės neleido prisiartinti prie radiatoriaus. Bet Viktoras nepasimetė. Lietpaltis — štai kas gali padėti! Prisidengęs juo vei dą, apdegdamas rankas, Vikto ras prisiartino prie radiatoriaus ir pradėjo kovą su fontanais verdančio vandens. Lietpalčio ir rankšluosčio pagalba jis su gebėjo laiku užkirsti kelią ver dančiam vandeniui, kol spėjo atbėgti mechanikas. Minskas
*1^ Žirnio >SPECIAU£TĄS
koGckud
| partij0J
rūpinimąsi atsakysime darbu Žinodamas tai, kad kolūki niam kaimui trūksta kvalifikuo tų vadovų, kartu su keturiais savo draugais aš nusprendžiau vykti į kolūkį ir įgytas aukšto joje mokykloje žinias pritaikyti praktikoje. Kai kurie draugai mane gąsdina, kad kolūkyje man bus sunku. Aš pilnai su prantu, kad teks susidurti su sunkumais, bet juk kas nors juos turi nugalėti. Vykstantieji dirbti kolūkių pirmininkais drg. drg. A. Jurčikonis, J. Kozliūnas, J. Berūkštis jau baigia aukštąją mokyk lą, drg. A. Kulisauskas yra bai gęs technikumą. Aš pereitų me tų vasarą dirbau VZŪP, kur įgijau daug vertingų žinių. Jas ir stengsiuosi pritaikyti prakti koje man patikėtame kolūkyje.
APIE
Du derliai
Kovo devintos dienos smulkiai nušvietė dabarti vakare medicinos didžiąją nių tarybinių tyrimų eigą. auditoriją gausiai užpildė Daug įspūdžių ir įdomių studentai ir mokslo perso atsitikimų teko išgirsti pa nalas. Susirinkusieji ati skaitos klausytojams. Daug džiai išklausė TSRS Moks naujo buvo sužinota apie lų akademijos tikrojo na šį šeštąjį mūsų planetos rio profesoriaus Ščerbako kontinentą. vo paskaitą. Nušviesdamas Po šios paskaitos, skirs visą Antarktidos užkariavi tantis į namus, visi norėjo mo istoriją, apibūdindamas vieno, kad tokie svečiai jos fizinės geograiines są su mokslinėm paskaitom į lygas, geologinį sandarą, mūsų Universitetą atsilan akademikas Ščerbakovas kytų kuo dažniau. ---------------- -------------------
per metus i
Pereitais metais augalų fizio logijos katedros darbuotojai ty rinėjo žieminių ir vasarinių že mės ūkio kultūrų (kviečių, bul vių) vienkartinės sėjos metodų įdiegimą. Atlikti bandymai pa tvirtino vienkartinės sėjos, įgali nančios gauti du derlius per me tus, efektyvumą. Taip, pavyz džiui, vienkartinės žieminių ir vasarinių kviečių sėjos bandy muose 1955 m. gauta vidutiniš kai po 41,8 cnt iš hektaro, o sė jant atskiruose sklypuose — 25,2 cnt. iš hektaro. Maždaug tokie pat rezultatai gauti sodi nant kartu jarovizuotus ir vėly vuosius nejarovizuotus bulvių gumbus. Minėtų bandymų medžiaga perduota kai kuriems Maskvos srities kolūkiams, kur ji randa pritaikymą, praktikoje.
O o o o ė o o o o o o o o B
ANT ARKTIKĄ
Į
4|
talką botanikos sodui
Mes, Čiurlionio 1 bendrabučlo gyventojos, nuoširdžiai dėkojame universiteto botani kos sodui už gėles, kurios dabartiniu metu puošia mūsų bendrabutį. Tačiau gėlių rei i kia ne vien languose. Artė jant pavasariui, norisi pa puošti bendrabučio aikšteles, apsodinti jas gyvatvorėmis, prisodinti klombas gėlių. Ir čia į pagalbą mums ateis bo tanikos sodas. Stud. J. Ginkūnas Mūsų bendrabučio gyven Maskva Kaunas tojos talkininkaus botaniko, AJLfl-g_g.fi g o 0 0 ooo oo o o o,o o oo o ooo 0000000800 gfl g agafi egsoe8ooooQOeag£flg8flflja.gfloaflgge fl_fl.fi.fljt gfi? (sodui, tuo pačiu augins, gėles
ir sau. Mes kviečiame ir ki tų bendrabučių gyventojus aktyviai įsijungti į šią talką, padėti botanikos sodui tvarkyti šiltnamius, sėti ir sodinti gėles, žalumynus, o mums botanikos sodas už tai duos ___ gėlių, kurias mes patys galė sime išsiauginti. Nepatingėklm, draugail Ta da bus gražu ir malonu pasė dėt bendrabučio aikštelėje, kai aplinkui bus gėlės ir ža lumynai. Čiurlionio 1 bendrabučio gyventojos